|
|
|
(1738) 2023-03-17Po viceministro vizito Gintaro lobis – pakeliui į Kretingą
Vakar Kretingos muziejuje lankėsi krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, lydimas Kretingos rajono mero Antano Kalniaus, svečius pasitiko muziejaus vadovė Vida Kanapkienė. Viceministro tikslas – apžiūrėti muziejaus ekspoziciją, sužinoti, kur tinkamiausia eksponuoti iš Kretingos kažkada iškeliavusį ir kone po 90 metų sugrįšiantį itin vertingą archeologinį paveldą – Gintaro lobį. Atstatys istorinį teisingumą Renovuojamą Žiemos sodą ir salę greta, kurioje ir numatyta eksponuoti Gintaro lobį, apžiūrėjęs Ž. Tomkus patikino, kad kliūčių nuosavybei grįžti į Kretingos muziejų nėra. „Daiktai turi sugrįžti į savo namus, tik šiuokart kolekciją lydi didžiulė intriga. Gaila, kad pastaruosius 30 nepriklausomybės metų Gintaro lobis tikrųjų namų nepasiekė, bet geriau vėliau negu niekada. Kita vertus, pozityvus šios problemos sprendimas įrodo mūsų valstybės brandą“, – teigė viceministras. Kretingos muziejus išvien su Savivaldybe pastaruosius metus siekia susigrąžinti itin vertingą grafų Tiškevičių giminės aptiktą ir sukauptą archeologinių gintaro dirbinių kolekciją, vadinamąjį Gintaro lobį, kurį sudaro 141 archeologinis dirbinys. Ši kolekcija 1936 m. buvo padovanota naujai įkurtam Kretingos muziejui, po metų – 1937-aisiais – paskolinta Vytauto Didžiojo karo muziejui Kaune, bet į Kretingą ji nebegrįžo. Kolekcijos istorija apipinta nusavinimo peripetijomis. Kretingiškiai muziejininkai jau prieš 20 metų bandė susigrąžinti kolekciją, tačiau tik pernai pozityviai į šį siekį pažvelgė Kultūros ir Krašto apsaugos ministerijos.
Kartu su sniegu ištirpo tūkstančiai eurų
Didžiąją dalį Kretingos miesto gatvių ir šaligatvių žiemos metu valo ir prižiūri bendrovė „Kretingos komunalininkas“, visus darbus derinanti su Kretingos miesto seniūnija. Įmonės direktorius Paulius Ruškus sakė, kad šiemet žiemos tarnyboje dirbo 8 žmonės, tarp jų 2 budintys darbuotojai. Į gatves buvo išsiunčiamos dvi mašinos ir autogreideris, o šaligatvius valė 3 traktoriukai, krautuvas „Bobcat“, vienas automobilis buvo skirtas druskai ar druskos-smėlio mišiniui vežioti. Miesto gatvėse buvo pastatytos druskos-smėlio pripildytos dėžės. Per visą žiemos sezoną išbarstyta apie 480 tonų druskos ir apie 73 tonos druskos-smėlio mišinio. Viso žiemos sezono darbai kainavo apie 120 tūkst. eurų be PVM. „Problemiškiausia, kad gyventojai palieka automobilius važiuojamosios kelio dalies krašte ar net važiuojamojoje dalyje. Dėl to tose vietose sunku nuvalyti ir pabarstyti, trukdo pravažiuoti gatves prižiūrinčioms mašinoms“, – sakė P. Ruškus. Be to, daugiau priežiūros reikalauja, problemų kelia kalvotos gatvės, tokios, kaip Birutės ir Teresiečių, taip pat – siauri kai kurių gatvių šaligatviai. Gyvenamųjų valdų tvoros ties šaligatviais – taip pat problema, nes nėra kur nustumti sniego. Paklaustas, ar šį žiemos sezoną „Kretingos komunalininkas“ sulaukdavo daug gyventojų skundų, R. Ruškus atviravo: „Skundai yra mūsų darbo dalis. Jų gauname ne tik iš Kretingos miesto, bet ir iš Kretingos rajono gyventojų, nors mes ten nei gatvių, nei šaligatvių neprižiūrime. Į visus skambučius, pranešimus reaguojame ir sprendžiame individualiai.“ Kretingos rajono savivaldybės Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos Vitalijos Kubilienės duomenimis, šį žiemos sezoną, tai yra per lapkritį, gruodį, sausį ir vasarį visose rajono seniūnijose sniegui valyti išleista 350 tūkst. 649 eurai.
„P. n.“ informacija
Alsuojant pavasariui, darbo žiemos režimu kelininkai nenutraukia
Atrodo, baigėsi žiema. Kokia ji buvo kretingiškiams kelininkams, su kokiais iššūkiais teko susidurti, kaip juos įveikė? Į šiuos ir kitus klausimus atsakė AB „Kelių priežiūra“ Kretingos kelių tarnybos vadovas tomas Balčytis: – Neperšokę griovio – nesakome „op“, ypač matydami dabartinių meteorologinių sąlygų dinamiškumą, pokyčius. Manau, kad rytais pašalimų dar gali būti, todėl darbo žiemos režimu tikrai nenutraukiame. O ir žiemos sezonas mums kasmet prasideda ne vėliau kaip lapkričio 1 dieną, baigiasi ne anksčiau kaip balandžio 31-ąją. Tačiau nuolatinės priežiūros žiemą ir visų kitų nuolatinės priežiūros normatyvų reikalavimų turime paisyti visus metus. – Gal galite paminėti ypatingesnius atvejus, kuriuos teko patirti šį sezoną? Galime konstatuoti faktą, kad gruodis buvo tikra žiema su kaupu. Vėliau sausis ir vasaris labiau priminė pavasarį, o kovą – vėl sugrįžo žiema. Ir tai jau savotiškai ypatinga... Ypatingesni atvejai, kai iškrenta drėgnas sniegas ir per pusvalandį temperatūra nukrenta iki minus 5–7 laipsnių, kaip, pavyzdžiui, praėjusių metų gruodžio 9-ąją. Arba, kai dešimtyje kilometrų telpa vos ne visi metų laikai: ir kruša, ir pūga, ir sausa, ir šlapia – net nežinai, kur, kokiame ruože koks dar reiškinys pasireikš. Tačiau, žinoma, labai svarbus ir pačių vairuotojų supratimas, budrumas kelyje – viskas yra labai dinamiška ir kinta žaibiškai. – Kiek šį sezoną sunaudojote barstymo medžiagų ir kiek jos kainavo? Ar tos, kurias naudojote, buvo efektyvios? – Kretingos rajone buvo sunaudota apie 2 tūkst. 200 tonų druskos ir kiek daugiau negu 1 tūkst. 500 tonų smėlio-druskos mišinių. Kalbant apie finansus, tai mums vien Kretingos rajone kainavo kiek daugiau nei 200 tūkst. eurų. Dėl medžiagų nusiskundimų neturime – jei jos yra tinkamai suplanuotos ir nupirktos, tuomet ir veikia efektyviai. – Iš kur dabar įmonė perka druską, kai atsisakoma pirkti iš Baltarusijos, ir smėlį? – Druską perkame marokietišką, o smėlis – iš Lietuvos. – Kiek ir kokia technika keliuose dirbo? Kurie keliai buvo sudėtingiausi? – Šį sezoną pas mus dirba 7 sunkvežimiai su valymo-barstymo įranga, 4 autogreideriai, 3 traktoriai. Sudėtingiausi mūsų kelių tarnybai aukščiausio priežiūros lygio keliai: Klaipėda–Liepoja, Šiauliai–Palanga, Klaipėda–Kretinga. – Sezonas tuoj baigsis, kada pradėsite ruoštis naujam? – Ateinančiam sezonui esame pradėję ruoštis – suplanuotos investicijos technikai, įrangai atnaujinti. Šiuo metu jau vykdomi pirkimai. Medžiagoms įsigyti taip pat sudarytos sutartys. Kokie artimiausi darbai? Pagal sudarytus planus, grafikus suremontuoti, paruošti žiemos techniką ir įrangą ateinančiam sezonui. Ir dar sėkmingai tęsti darbus šį žiemos sezoną – rytais tikrai dar gali šalti ir būti slidu.
Šiltėjantys orai darbams judina seniūnijas
Pavasaris, šiltėjantys orai aplinkos darbams judina ir seniūnijas. Iš kaimiškųjų daugiausiai tikslų išsikėlusios dvi – Vydmantų ir Darbėnų. Kitos gyvens įprastu ritmu: ravės, sodins, tvarkys gėlynus, pjaus krūmus. Vydmantuose ir Rūdaičiuose nušvis gatvės Nuo 30 iki 40 tūkst. eurų pasididinusi kainą, Kretingos seniūnija nebe pirmą kartą bando nupirkti rangos darbus Rūdaičių Ežero gatvei apšviesti, pernai to padaryti niekaip nepavyko. „Tikimės, kad šis sykis bus sėkmingas“, – vylėsi seniūnė Sigita Riepšaitė. Lig šiol, sakė, bendrovės atsisakydavo: tai pinigai joms per maži, tai per mažai laiko projektui įgyvendinti. Tiek darbų, kiek pavasarį ir per vasarą užsimojo atlikti Vydmantų seniūnija, turbūt ant rankos pirštų nesuskaičiuosi. „Jeigu tai, ką planuojame, išsipildys, bus labai gerai“, – atviravo seniūnas Rimvydas Šakinis. Pirmadienį rangovo įmonės „Telšių keliai“ darbininkai Mokyklos gatvėje, kurią ruošiamasi rekonstruoti, atliko parengiamuosius darbus: išpjovė medžius, išrovė kelmus, mat po kovo 15-osios prasidėjus aktyviam paukščių veisimosi laikotarpiui, kuris tęsiasi iki rugpjūčio 1 dienos, to daryti nebegalėtų. Rangos darbų vertė – 358,4 tūkst. eurų, sutartis baigsis 2024-aisiais. Rajono Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė patikino, kad iš Kaimo plėtros programos (KPP) lėšų šiemet numatyta skirti 100 tūkst. eurų. Už šiuos pinigus bus galima įrengti apšvietimą nuo Gintaro gatvės iki žuvinės.
Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolita Vaickienė savo įsakymais paskirstė rajono biudžeto lėšas Kūno kultūros ir sporto veiklos programos projektams vykdyti, Kultūros programai, iš kurios dalis lėšų skirta kultūros projektams kofinansuoti 2023 m. Pagal Kūno kultūros ir sporto veiklos programą lėšų skirta: VšĮ Kretingos Minija projektui „Kretingos rajono futbolo vystymas“ – 58 tūkst. 320 Eur; Kretingos motobolo klubo projektui „Motobolo sporto vystymui Kretingoje remti“ – 43 tūkst. 943 Eur; Kretingos krepšinio klubo projektui „Krepšinio vystymas Kretingoje“ – 64 tūkst. 800 Eur; Kretingos rajono stalo teniso klubo projektui „Stalo teniso vystymo rėmimas Kretingos rajone ir už jo ribų“ – 7 tūkst. 290 Eur; Kretingos sporto klubui „Žalgiris“ – „Badmintonas visiems“ – 4 tūkst. 860 Eur; karatė kiokušin klubui „Shodan“ – „Kretingos miesto atstovavimas tarptautinėse ir respublikinėse varžybose“ – 1 tūkst. 372 Eur; futbolo klubui „Veteranas“ – „Kretingos rajono futbolo populiarinimas“ – 1 tūkst. 500 Eur; sporto klubui „Topas“ – „Smiginis ir Kretingoje“ – 5 tūkst. 400 Eur; sporto klubui „Kartena“ – ir mažuose miesteliuose gyvuoja sportas“ – 3 tūkst. 160 Eur; sporto klubui „Kurmaičiai“ – „Sportuokime kartu“ – 1 tūkst. 218 Eur; sporto klubui „Paupis“ – „Sportuojame visi“ – 2 tūksdt. 887 Eur; sporto klubui „Rūdaičiai“ – „Investicija kaimo jaunimui“ – 882 Eur; sporto klubui „Baubliai“ – „Sportas – sveikata“ – 1 tūkst. 145 Eur; sporto klubui „Imbarė“ – „Sportas – mūsų nūdiena ir ateitis“ – 800 Eur; sporto klubui „Darba“ – „Per masiškumą – į meistriškumą“ – 3 tūkst. 400 Eur; sporto klubui „Jokūbavas“ – „Sportuokime ir būsime sveiki“ – 1 tūkst. 145 Eur; sporto klubui „Salantiškiai“ – „Sveikas žmogus – sveika siela“ – 1 tūkst. 200 Eur; sporto klubui „1 Grūšlaukė“ – „Sportas – integracija į sveiką gyvenimą“ – 935; sporto klubui „Kūlupėnai“ – „Sveikame kūne – sveika siela“ – 2 tūkst. 646 Eur; VšĮ „Vydmantų sportas“ – „Suaugusiųjų užimtumas per sportą pagal kiekvieno poreikius ir galimybes“ – 1 tūkst. 365 Eur; VšĮ „Greitas startas“ – „Visuomenės sportiškumo ugdymas“ – 1 tūkst. 640 Eur; dziudo sporto klubui „Ardonas“ – „Dziudo sporto šakos populiarinimas Kretingoje“ – 1 tūkst. 754 Eur; futbolo klubui „Žibininkai“ – „Pagyvenusių jaunuolių judėjimas su futbolo kamuoliu“ – 1 tūkst. 200 Eur; VšĮ „Kretingos futbolo mokykla“ – „Futboliukas“ – 2 tūkst. 638 Eur. Iš viso – 215 tūkst. 500 Eur.
„Atžalyno“ kūrinys – lyg audiniai, apauginę griaučius
Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatras „Atžalynas“ žiūrovams parengė improvizuotą spektaklį „Audringa naktis“ pagal Kanados dailininkės Mišelės Lemjo (Lemieux) to paties pavadinimo piešinių knygelę. Šio spektaklio premjera Kretingoje įvyks kitą savaitę – kovo 22 ir 27 dienomis. Knygelė, pagal kurią atžalyniečiai sukūrė spektaklį, užpildyta vien M. Lemjo piešiniais. Pasak „Atžalyno“ teatro vyriausiosios režisierės Auksės Antulienės, todėl ir šis spektaklis – tai reginys, kuriame daug judesio, emocijų, bet mažai teksto. Būtent per tai bus perteiktos ir pačių aktorių išjaustos ir savaip išgyventos vidinės istorijos, būdingos daugeliui žmonių, nepaisant jų amžiaus, todėl spektaklis skirtas ne vien jauniems žmonėms, bet ir suaugusiesiems. „Kai naktį siaučia audra ir mažai mergaitei nesimiega, jai kyla begalė klausimų ir problemų: į vienus atsakymai lyg ir savaime atkeliauja, kiti taip ir lieka neatsakyti. Kaip ir mums visiems, atėjusiems iš vaikystės į dabartį, nesvarbu, kiek mums metų“, – akcentavo ji.
Dėl padegimų sės į teisiamųjų suolą
Kretingos rajono policijos komisariato tyrėjai baigė du ikiteisminius tyrimus dėl rajone sukeltų gaisrų. Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras teismui perdavė baudžiamąsias bylas dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu. Į teisiamųjų suolą dėl padegimų sės du įtariamieji – 1985 m. gimusi moteris ir 1998 m. gimęs vyras. Net 5 padegimai Praėjusių metų gegužės 19–21 dienomis Padvariuose gaisrai įvyko vienas paskui kitą – degė ūkiniai pastatai, šalia vadinamųjų naujųjų kapinių prie Darbėnų plento esantis biotualetas, daržinė, dar du ūkinės paskirties pastatus buvo pasikėsinta padegti. „Šie gaisrai tikrai sukėlė išgąstį vietos bendruomenėje“, – prisiminė Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius. Tarnyboms kilo įtarimas, kad tai gali būti padegimai. Netrukus paaiškėjo, kad taip ir yra. Pareigūnai neilgai trukus išsiaiškino ir sulaikė įtariamąją. „Gaisrai įvyko penktadienį, šeštadienį, o sekmadienį jau buvome sulaikę įtariamąją. Esame dėkingi aktyviai bendruomenei, kuri geranoriškai bendradarbiavo ir padėjo dar operatyviau nustatyti galimą padegėją“, – pasakojo T. Mikelkevičius. Ankščiau moteris teisėsaugai nebuvo žinoma, tuomet jai buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Įtariamoji savo kaltę pripažino. Šioje byloje iš viso nukentėjo 7 asmenys. Vienas didesnių moters sukeltų gaisrų įvyko gegužės 21 d. vėlyvą vakarą, kuomet Padvariuose moteris galimai padegė ūkinį pastatą. Pastarasis atvykus ugniagesiams jau degė atvira liepsna. Per gaisrą sudegė ir buvo nuardyta nemažai stogo konstrukcijų ir dangos, taip pat vandeniu sulieti viduje buvę ūkio reikmenys. Atvira liepsna degė ir gegužės 20 d. galimai tos pačios moters taip pat Padvariuose padegtas kitas ūkinis pastatas. Nuostolių šio pastato šeimininkams nepavyko išvengti – sudegė viduje sukrautos malkos, įvairūs daiktai, išorėje apdegė ir vietomis nudegė medinės pastato konstrukcijos.
Iš rungtynių protokolų
Tęsiasi Kretingos rajono Didžiosios ir Mažosios taurės varžybos: Didžiosios taurės komandos jau pradėjo ketvirtfinalius, o Mažosios sužaidė paskutiniąsias reguliariojo sezono rungtynes ir pradės atkrintamąsias. Šį šeštadienį įvyks veteranų krepšinio pirmenybių finalai. Didžiojoje taurėje pirmuoju pusfinalio dalyviu tapo „Jokūbavas“, kuris 101:79 gana lengvai susitvarkė su „Grūšlaukės“ komanda. „Jokūbavo“ komandą į pergalę vedė Eimantas Kupšys, surinkęs 35 taškus, Andrius Bėrontas pridėjo 22; „Grūšlaukės“ komandoje Aurimas Girdenis pelnė 28, Justas Žiubrys ir Antanas Stonkus pridėjo po 19. Kitame ketvirtfinalyje „Vydmantai-Granduva“ dėl sėkmingo III kėl. 103:90 nugalėjo „Kretingalę“. Nugalėtojams Mantas Aukselis pelnė 29 taškus, Rokas Misevičius – 28, „Kretingalės“ komandoje Rokas Tiškus surinko 21, Šarūnas Tiškus – 19. Mažojoje taurėje „Kūlupėnai“ 79:53 neturėjo vargo su „West Transit“ ir A pogrupio kovas užbaigė be pralaimėjimų. Sėkmingiausiai „Kūlupėnų“ komandoje žaidė Lukas Lemežis, per 17 min. surinkęs 28 tšk., Rokas Narkus – 13. Pralaimėjusiesiems Danielius Gailius surinko 19, Rokas Grudzinskas pridėjo 12 tšk. „West Transit“ pogrupio varžybas užbaigė pergalingai 96:56 nugalėjęs jaunuosius „Kretingos SM“ krepšininkus. Nugalėtojams Rokas Grudzinskas pelnė 23 taškus, Deividas Badauga pridėjo 21, o SM komandoje Deividas Kazlauskas pelnė 25 taškus, Kantautas Kazbaraitis – 11.B pogrupyje taip pat be pralaimėjimų kovas užbaigė „Virusas“, paskutinėse rungtynėse 80:64 nugalėjęs „Linksmiau“ komandą. Nugalėtojams Kęstutis Monkus surinko 24 taškus, Dariaus Anužio sąskaitoje – 22; „Linksmiau“ komandoje Šarūnas Petravičius pasižymėjo 20, Giedrius Petreikis pridėjo 14. II v. šiame pogrupyje užsitikrino „FlexBlow“ tarpusavio rungtynėse 75:66 nugalėjęs „Raguviškius“. Nugalėtojų komandoje rezultatyviausias buvo Marius Lukšas su 25 pelnytais taškais, Ernestas Zubė pridėjo 11; „Raguviškių“ komandoje Gediminas Meižys pelnė 23, Karolis Paulauskas – 11.
Tomas KUBILIUS
Pranciškonų gimnazijos fizinio ugdymo mokytojai šios mokymo įstaigos bendruomenę subūrė į krepšinio šventę, kurią paskyrė dviem progoms – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai ir Pranciškonų gimnazijos 90 metų jubiliejui paminėti. Turnyre varžėsi mokinių tėvai, buvę mokiniai, jaunųjų krepšininkų, būsimų krepšinio žvaigždžių antrokų–penktokų ir gimnazistų komandos. Visus turnyro dalyvius ir svečius pasveikino gimnazijos direktorius Alvydas Virbalis. Kovas pradėjo jaunosios žvaigždės prieš buvusius mokinius, kuriems teko užduotis rungtyniauti mūvint bokso pirštines, ir tik rungtynių pabaigoje, kai buvo leista nusiimti vieną pirštinę, buvusiems mokiniams pavyko įveikti jaunąsias žvaigždes. Antrame pusfinalyje po įtemptos kovos triumfavo tėvų komanda, kuri buvo fiziškai gerokai pajėgesnė už gimnazistus. Finale buvusiems mokiniams vėl teko rungtyniauti su bokso pirštinėmis, bet tai nesutrukdė švęsti pergalę prieš tėvų komandą. Baudų metimų konkurse triumfavo jaunasis Matas Mažeika, pataikęs 10 iš 10 baudų, snaiperio konkurse nenugalimas buvo gimnazistas Arnas Šliauderis. Visi turnyro dalyviai buvo apdovanoti prizais, taip pat jauniausias ir vyriausias dalyvis. „Šventės visada vienija gimnazijos bendruomenę. Tikimės, kad tokie turnyrai taps tradiciniais mūsų mokyklos renginiais, kuriuose netrūksta geros nuotaikos ir teigiamų emocijų“, – sakė vienas turnyro organizatorių fizinio ugdymo mokytojas Rolandas Žiubrys. „P. n.“ informacija
Kretingos „Minija“ pradėjo naują sezoną
Rytoj, šeštadienį, 14 val. futbolo aistruolius į Kretingos miesto stadione įvyksiančias pirmąsias Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos namų rungtynes pakvies Kretingos „Minija“, šį sezoną treniruojama Tjago Bomfim da Silva iš Brazilijos. „Tai – istorinis mūsų klubo įvykis, kai komandą treniruoja užsienietis“, – pastebėjo VšĮ „Kretingos Minija“ direktorius Vidas Burba, dar tebegyvenantis komandos komplektavimo rūpesčiais. Nors komanda sudaryta iš esmės, dar laukiama poros atakuojančių žaidėjų iš Afrikos žemyno – šie užstrigę dėl biurokratinių vizų išdavimo kliūčių. Sudarant komandą, per pasirengimo sezonui periodą įvyko 4-erios rungtynės – išbandyta 10 naujų žaidėjų, iš kurių į komandą pateko 4. „Mūsų tikslas buvo išlaikyti praėjusių metų komandos branduolį, ir tai padaryti mums pavyko, kas nelabai iki šiol sekėsi“, – paaiškino V. Burba. Iš praėjusio sezono komandoje liko legionierius vartininkas iš Ukrainos Amir’as Ahalarov’as, LCC studentas Manuchim Ogundu, lietuvaičiai komandos kapitonas Germanas Vaniuchinas, Vilius Kazlauskas, Deividas Šiuša, Ernestas Mockus, Dominykas Jakočiūnas, Aidas Pipiras, Valdas Jašmontas. Yra ir naujokų: komandą papildė Jonas Latakas, praėjusį sezoną atstovavęs Klaipėdos „Neptūnui“ ir Joniškio „Saned“ klubams, taip pat legionieriai atakuojantis žaidėjas Saimon Santos Conceicao iš Brazilijos, kuriam pirmomis savaitėmis buvo labai sunku apsiprasti su europiniu klimatu, vidurio saugai iš Japonijos Hirochi Miyazawa ir Takuya Fuchimi. „Turime ir kitą gerą žinią – kad komandoje Kretingos garbę gins vietiniai, futbolo akademijos „Minija“ auklėtiniai, kurie vis drąsiau įsilieja į pagrindinę vyrų komandą“, – V. Burba patikino, kad šios krypties klubas laikysis ir ateityje. Kartu su „Minija“ žaidžia jau praėjusį sezoną startavę Mantas Gedutis, Deividas Pipiras, Aronas Zakarauskas, Lukas Gujis, Jonas Kazlauskas, šiemet kartu su jais į aikštę išbėgo Adrijus Putvinas, Dainius Tarakanovas, Aleksas Pipiras.
Gegužės viduryje Darbėnuose, Vytauto Didžiojo parke prie tvenkinio MB „Šviesos formos“ turėtų pastatyti 12 šviečiančių sūpynių. Darbėnų seniūnijos seniūno Alvydo Poškio teigimu, sūpynes parke sumanė darbėniškė Asta Kairienė. Jos inicijuotas projektas laimėjo gyventojų iniciatyvų projektams skiriamas Kretingos rajono savivaldybės biudžeto lėšas – 42 tūkst. eurų. „Supynės taps nauju traukos centru, pramogų vieta ne vien darbėniškiams, ir prie jūros per Darbėnus važiuojantiems poilsiautojams“, – įsitikinęs seniūnas. Iki vasarai prasidedant Darbėnuose, šalia gimnazijos stadiono buvusios miestelio riedučių, riedlentininkų ir BMX dviračių rampos vietoje uždaroji akcinė bendrovė CGS pažadėjo sumontuoti naują, kaip ir buvusiąją medinę, dviejų bangų rampą. Rampos statybą bendrovė CGS laimėjo pasiūliusi 34,6 tūkst. eurų kainą. Lėšos rampai statyti yra iš Savivaldybės biudžeto. „Rampa reikalinga, jaunimas prisijaukino šią vietą. Čia jie susirenka, sportuoja, bendrauja, užuot sėdėję prie kompiuterių, sukę klystkeliais“, – teigė A. Poškys. Pirmoji 2019 metais pastatyta miestelio rampa supuvo, ir seniūnija turėjo ją nugriauti.
„P. n.“ informacija
Degė medinis perdengimas
Trečiadienio vakarą apie 19.09 val. ugniagesiai išskubėjo į Senąją Ipiltį, Skuodo gatvę, kur gyvenamajame name prie dūmtraukio degė medinis perdengimas. Ugniagesiai darbus pradėjo naudodami kvėpavimo aparatus, nes patalpos buvo uždūmintos. Name gyveno nuomininkas, savininko nebuvo. Kodėl kilo gaisras, dar aiškinamasi.
„P. n.“ informacija
Užgesinus gaisrą Parąžės kaime name rastas apdegęs mirusio 1957 m. gimusio vyro kūnas, rankas apdegė ir pastato šeimininkė. Įtariama, kad vyras pats padegė savo namus. Gaisras kilo trečiadienį, kovo 15 d., apie 15.32 val. Vydmantų seniūnijoje, Parąžės kaime, Beržų 2-ojoje gatvėje. Į įvykio vietą atvykus ugniagesiams gelbėtojams iš namo rūko dūmai, iš antro namo aukšto jie išnešė žmogų, kuriam netrukus medikai konstatavo mirtį. Rankas apdegė ir namo savininkė, kuri greitosios medicinos pagalbos automobiliu išvežta į gydymo įstaigą. Per gaisrą išdegė antras aukštas ir jame buvę namų apyvokos daiktai, pirmame aukšte išdegė 20 kv. m lubų ir 10 kv. m sienų, patalpos sulietos vandeniu. Namuose šeimininkai buvo įsirengę dūmų detektorius. Policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminis tyrimą mirties priežasčiai nustatyti ir dėl turto sugadinimo ar sunaikinimo.
„P. n.“ informacija
Bronė Liniauskienė: nepamirštamas pedagogės ir poetės tandemas
Pedagogė ir poetė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė ir Kretingos rajono Garbės pilietė Bronė Liniauskienė, dėl gimtosios kalbos ir poetinio žodžio puoselėjimo tapusi Kretingos legenda, šiemet kovo 20 dieną būtų šventusi savo 100-mečio jubiliejų. Keturis dešimtmečius ji dirbo dabartinėje Pranciškonų gimnazijoje lietuvių kalbos mokytoja ir mokė gimtosios kalbos grožio, išleido 7 poezijos knygas – paskutinioji jų buvo rinktinė „Kregždės praauga dangų“. Kai B. Liniauskienė šventė savo 85-metį, teko su ja rengti interviu „Pajūrio naujienoms“. Tuomet B. Liniauskienė sakė mananti, kad kretingiškiai, ypač buvę kolegos ir mokiniai, ją labiau žino kaip mokytoją, o ne kaip poetę. „Aš visąlaik mokiau vyresniųjų klasių mokinius. Tai – labai įdomūs žmonės, su kuriais galima buvo kalbėtis įvairiomis temomis. Net jeigu keli mokiniai klasėje buvo smalsūs, verta buvo dirbti vien dėl jų, – prisiminė mokytoja, patikindama, kad kitos profesijos žmogumi savęs ji neįsivaizdavo. – Jeigu galėčiau pakartoti gyvenimą, vėl būčiau mokytoja.“ Mokytojos B. Liniauskienės darbą visą gyvenimą lydėjo ir kūryba. Ji tikino, kad poezija nuo vaikystės jai buvo atgaivos šaltinis. „Mano atrama – žemė ir tėviškė. Visąlaik gedavau tėviškės, savos žemės kampo, kurių anksti netekau. Todėl mano poezija nėra moderni ir jauniems žmonėms ji nepatinka“, – tuomet samprotavo kūrėja. Per visą jos poeziją – nuo ankstyvosios iki pačios brandžiausios – brėžiama laiko linija. Vieno gyvenimas toks, kito – kitoks: laikas kažką palieka, kažką nusineša. Džiaugsmas ir ašaros – taip pat laikinumo požymiai. Senatvė neužgožė gyvenimo geismo Tuomet devintą dešimtį įpusėjusi iškili moteris atrodė žvali, išsaugojusi itin gerą atmintį ir šviesų protą. Jos būtį apsunkino vien tai, kad po sudėtingų kojų operacijų sunkiai vaikščiojo, bet, tikino, kaitę telefonai nuo pokalbių su draugėmis, gyvenančiomis visoje Lietuvoje, aplankydavę ir buvę mokiniai. „Neturiu kojų, bet turiu rankas, akis, galvą, aiškų protą. Man bjauru klausytis, kaip seni žmonės kalba apie „smertį“. Iš tikrųjų, kalbėdami apie mirtį, jie galvoja apie gyvenimą. Čia tik virkavimai, savęs gailestis. Kai reikės, „smertis“ pats ateis, nepriklausomai nuo kalbų apie ją“, – realistiškai į žmogaus egzistavimo reiškinius tuomet žvelgė B. Liniauskienė. Ligi gyvenimo pabaigos pedagogė ir poetė nesiskyrė su savo ištikimiausiais draugais – knygomis, ypač poezijos ir naujausios lietuvių autorių prozos. Jų parūpindavo artimieji: duktė Audronė Liniauskaitė, Klaipėdos universiteto docentė psichologijos mokslų daktarė, ir anūkas Antanas Kairys, dabar – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas. Dzūkijoje dabar įsikūręs poetės sūnus Jonas Liniauskas dvi kadencijas – nuo 2002 iki 2011-ųjų – buvo Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas. Trys Jono vaikai, poetės anūkai, pasirinkę humanitarines specialybes: Jonas jaunesnysis dėsto filosofiją, Povilas baigė Dailės akademiją, o Gabrielė pasirinko socialinius mokslus.
Santykius tarp tautų, nepriklausomai nuo jas skiriančių atstumų, kultūrinių ir religinių skirtumų, kuria ne tik šalių diplomatai, bet ir seniau gyvenusių žmonių knygos, laiškai ir atsiminimai. 2016 m. Taškento sendaikčių turguje nusipelniusio Uzbekistano kultūros veikėjo Tursunali Kuzijevo įsigytame 1892 m. vokiečių kalba išleistame Martyno Liuterio „Senojo ir Naujojo Testamento“ leidinyje, tarp knygos puslapių, rastas atvirlaiškis užminė mįslę, kurios įminimas sugrąžino mus į prieš 100 metų Vidurinėje Azijoje vykusius dramatiškus įvykius, kurių dalyviai ir liudininkai buvo palangiškių Stasės ir Liudo Vaineikių šeima. T. Kuzijevas šioje knygoje rastą daktaro L. Vaineikio apie 1921–1922 m. rusų kalba rašyto ir iš Palangos išsiųsto atviruko, kuriame buvo pavaizduotas dailininko Antano Žmuidzinavičiaus paveikslas „Regėjimas“, kopiją nusiuntė dar nuo 1988 m. Lietuvos kultūros fondo suvažiavimo laikų pažįstamam vilniečiui visuomenininkui Ričardui Garuoliui, su kuriuo jis ilgą laiką palaikė gerus tarpusavio santykius, susirašinėjo. Atvirlaiškyje matoma tik laiško, rašyto vienam Vidurinėje Azijoje pasilikusių ten sutiktų daktaro bičiulių, gal ir lietuvio, pabaiga, kurioje jis kviečiamas atvykti į Lietuvą ir jam paaiškinama paveikslo „Regėjimas“ vizija – valstybės herbas, vaizduojantis iš gilaus miego pabudusią Lietuvą. T. Kuzijevą sužavėjo daktaro L. Vaineikio (1869–1938) asmenybė, jo profesinė, kultūrinė ir tautinė veikla, o sužinojęs, kad jo žmonos S. Vaineikienės knygoje „Pabėgėlės užrašai“ aprašyti 1914–1921 m. įvykiai Vidurinėje Azijoje, jis užsidegė idėja šią knygą uzbekų ir rusų kalbomis išleisti Uzbekijoje.
Gatvė, jungusi kretingiškius su Vakarais
Klaipėdos gatvė yra viena seniausių Kretingos gatvių, nors miesto dalimi ji tapo tik prieš 90 metų. Tačiau ilgus šimtmečius ja ėjo kelias į Vakarų Europą, o ties Bajorais buvusi valstybinės sienos užkarda skyrė kretingiškius nuo Vakarų civilizacijos. Klaipėdos gatve nuo seno ėjo svarbus prekybos traktas, jungęs šiaurės vakarų Žemaitiją su Klaipėdos uostu. Ypač jo reikšmė išaugo XVI a. pabaigoje, kai po Valakų reformos gerokai pagausėjo eksportui auginamų grūdinių kultūrų derlius. Nuo Salantų ar Kartenos pusės vykę pirkliai su prekėmis į šį kelią per Akmenos upę kėlėsi prie Kretingos dvaro. 1609 m. suteikus Kretingai Magdeburgo teisę ir pastačius Karolštato miestą, iš jo turgavietės Klaipėdos kelio link buvo vykstama Birutės gatve, per Akmenos slėnyje kūpsančią salą. Nuo jos Pelėdos kalno šlaitu keliauninkai kilo į priešingame krante buvusį Kretingos kaimą, žemaičių vadintą Kretingsodžiu. Apie Pelėdos kalną, nuo kurio prasideda Klaipėdos gatvė, iki šiol sklando įvairūs gandai. Vienas jų mena, kad ant kalno stovėjusi Kretingos pilis. Esą, kryžiuočiams ją užpuolus, pilies gynėjai taip gerai paslėpė savo turtus, kad tvirtovę užėmę užpuolikai nieko nerado. Pasakojama, kad kartą per metus kalno papėdėje ties Akmena atsiveria urvas, vedantis į pilies požemius. Esą, ne vienas drąsuolis pro šį urvą išėjo ieškoti paslėptų lobių, tačiau grįžti iš požemių nė vienam nepavyko. Ant Pelėdos kalno gatvės pradžioje, dešinėje jos pusėje, XVII–XVIII a. stovėjo trys Kretingos kaimo sodybos. Vienoje jų, ties kryžkele su Palangos vieškeliu, veikė smuklė. Toliau, sienos su Prūsija (Vokietija) link, abipus kelio plytėjo bendrosios kaimo ganyklos ir pievos. Nuo jų į vakarus tęsėsi dirbami laukai, už kurių ošė beržynas. Kitapus valstybinės sienos vokiečių teritorijoje dešinėje kelio pusėje driekėsi Lampzaičių (Lampsaten), tarp kelio ir Akmenos upės – Bajorų (Bajohren), o gatvės gale arčiau santakos su Tenže – Šlažių (Schlaszen) kaimų žemės.
Kovo 13 d. rytą ugniagesiai gelbėtojai sulaukė pranešimo, kad kelyje Kretinga–Palanga, ties posūkiu į Pryšmančius, nuo kelio nuvažiavo automobilis „Renault Megane“, iš jo neišlipa moteris. Atvykus gelbėtojams pastaroji buvo sąmoninga, sėdėjo automobilyje ir laukė medikų. Ugniagesiai išjungė automobilio akumuliatorių. Ugniagesiai gelbėtojai atvykę į įvykio vietą taip pat pastebėjo, kad kitoje kelio pusėje kiek anksčiau nuo kelio dėl slidžios kelio dangos buvo nuvažiavęs dar vienas automobilis „Volkswagen Golf“.
„P. n.“ informacija
Padėjo namo rūsį apsėmus vandeniui
Į Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Kartenos komandą kreipėsi Kartenos bendruomenės centro pirmininkas Marius Meškauskas ir Kretingos nakvynės namų socialinė darbuotoja Edita Kucharskienė, kurie informavo, kad reikia pagalbos neįgaliam Dauginčių kaimo gyventojui. Gyvenamojo namo rūsį apsėmė vanduo iš šildymo sistemos ir trukdė tinkamai jai funkcionuoti. Naudodami nešiojamą benzininį siurblį ugniagesiai pašalino vandenį, jie taip pat apžiūrėjo ir įvertino dūmtraukio būklę, elektros instaliaciją, šildymo sistemą, įsitikino, ar ji veikia tvarkingai. Pakonsultavo gyventoją priešgaisrinės saugos klausimais, sumontavo du dūmų detektorius. „Kartais tenka talkinti Savivaldybės įstaigoms po stiprių liūčių, taip pat senyvo amžiaus ar neįgaliems žmonėms“, – sakė Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Nerijus Ciparis.
„P. n.“ informacija
|
|
