|
|
|
(1737) 2023-03-14Kretingos GMP skyrius priklausys Klaipėdai
Greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugas Lietuvoje šiuo metu teikia 48 tarnybos, tačiau nuo šios liepos 1-osios beliks viena. Reformos tikslas – padaryti taip, kad visoje šalyje visi GMP skyriai veiktų pagal vienodą tvarką ir principus, vadovų vertybes, darbuotojų sąlygas. Pagalba pacientą turės pasiekti ne vėliau, kaip per 15 minučių mieste ir per 25 minutes kaime. 48 skyriai – į vieną kumštį Pastarąją nuostatą – per 15 arba 25 minutes pasiekti pacientą – kretingiškiai ir dabar išpildo. Pasak skubiosios medicinos pagalbos vyresniosios slaugos specialistės Viliutės Latakienės, Kretingoje budi dvi GMP brigados, viena, aptarnaujanti kaimus, – Salantuose. Per parą užregistruojama po 30–35 iškvietimus, kartais – 40, per metus – 8 tūkst. 160. Trims brigadoms tiek yra per daug. „Ko mes tikimės iš reformos? Kad bus daugiau brigadų, padidės darbuotojų atlyginimai, nes žmonės pasišneka su kituose miestuose dirbančiais kolegomis ir mato neteisybę, kai kitur už tą patį darbą mokama daugiau“, – sakė V. Latakienė. Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vadovo Arno Juškio teigimu, šiuo metu GMP darbo pobūdis visoje Lietuvoje skirtingas: vienur pamaina trunka 12 valandų, kitur 24, vienur vykdoma suminė darbo apskaita, kitur – ne. „Po reformos neliks jokių išlygų, visi dirbsime vienodomis sąlygomis, pagal vieną modelį, o kokį jį taikyti, nuspręs centrinė GMP tarnyba“, – sakė A. Juškys. Jo teigimu, darbuotojų atlyginimus ruošiamasi suvienodinti – tiems, kurie dabar gauna mažiau negu kitur Lietuvoje, jie gali būti padidinti, kurie gauna daugiau, – pamažinti. Tačiau neatsitiks taip, kad po liepos 1-osios gyvenimas iškart pasidarys kaip rožėm klotas – visi pertvarkos procesai, įskaičiuojant ir atlyginimų suvienodinimą, užtruks maždaug pusantrų ar dvejus metus. Gyventojai pagal Sveikatos apsaugos ministerijos planuojamą modelį pasikeitusios tvarkos nepajaus, išskyrus tai, kad jiems teikiamos paslaugos gerės. Įtaką tam darys specialistų mokymai, didinamos kompetencijos, bus paruošta daugiau paramedikų. Bus atnaujinamas automobilių parkas ir įranga, infrastruktūra, taip pat daug investuojama į skaitmenizavimą. Suvienytos GMP tarnybos centras bus Kaune, o filialai įsikurs 4-iuose didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje. Kretingos GMP skyrius taps Klaipėdos filialo skyriumi. „Prieš kelias savaites pas mus lankėsi, su darbuotojais susitiko, problemas išklausė, apie reformą papasakojo ir į klausimus atsakė būsimoji vadovybė iš Kauno ir iš Klaipėdos. Be to, praėjusią savaitę mes dalyvavome nuotolinėje konferencijoje, kurioje pertvarkos planą išdėstė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai. Tiesą sakant, kokių nors ypatingų naujienų konferencijoje nebeišgirdome, viskas kaip ir buvo aišku, reformai ruošiamės“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė A. Juškys.
Socialinių pašalpų pernai buvo išmokėta daugiau
Suvedus praėjusių metų rezultatus, apie Kretingos rajono savivaldybės skiriamą paramą itin sunkiai besiverčiantiems kretingiškiams, o nuo karo pradžios Kretingoje laikiną prieglobstį radusioms ir Ukrainos šeimoms, informavo Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Kristina Gimžauskaitė-Mažonienė. – Kiek Kretingos rajono asmenų socialinę pašalpą gavo pernai? – 2022 metais socialinę pašalpą gavo 1 tūkst. 262 Kretingos rajono gyventojai ir 87 mūsų rajone prisiglaudę Ukrainos piliečiai. Užpernai šią išmoką gavo 1 tūkst. 270 Kretingos rajono gyventojų. Išmokėta suma: 2021 m. – 813,1 tūkst. Eur, 2022 m. – 903,7 tūkst. Eur. Ukrainos pabėgėliams, apsigyvenusiems Kretingoje, per 2022 metus buvo išmokėta 35,4 tūkst. Eur. – Kas šiandieną yra pagrindiniai socialinės pašalpos gavėjai Kretingos rajone? – Socialinė pašalpa nėra vienkartinė pašalpa. Socialinė pašalpa skiriama 3 mėn., ir, jei teisė lieka į pašalpą, ji pratęsiama. Pagrindinis socialinės pašalpos gavėjų kontingentas išlieka šeimos ir vieniši asmenys. Dominuoja šeimos su mažamečiais vaikais. Pensininkai dėl socialinės pašalpos nesikreipia, nes jų gaunama mažiausia, t. y. šalpos neįgalumo pensija 2022 metais buvo 173 Eur, o nuo 2023 m. padidėjo iki 184 Eur., ir tai viršija teisę į socialinę pašalpą. – Kokiais atvejais asmuo gali gauti socialinę pašalpą? – Socialinė pašalpa skiriama, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį nuo 2023 m. sausio 1 d. neviršija 172,7 Eur. Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.). Labai svarbus pokytis, kad iki 2024 m. balandžio 30 d. galioja nuostata, jog, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, nuosavybės teise turimas turtas nevertinamas.
Sunkiems ligoniams sukūrė jaukų prieglobstį
Į Kartenos katalikiškąją slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę dažniausiai guldomi sunkūs ligoniai, pervežti iš rajonų ar didžiųjų uostamiesčio ligoninių po stacionaraus gydymo, arba tie, kuriais nepajėgūs pasirūpinti artimieji. Ligoninė prieš dvejus metus buvo atnaujinta, ir gera žinia apie buities sąlygas joje ir ligonių priežiūrą iš lūpų į lūpas sklinda tarp gyventojų ir medikų. Lovos nuolat užpildytos „Nesinori girtis, bet skambina mums iš Klaipėdos ligoninių, sako – sunkūs ligoniai, reikalingas palaikomasis gydymas ir slauga, klausia, ar priimsime? Ir nors Klaipėda turi didžiulę slaugos ligoninę, tačiau artimieji nori vežti saviškius čia. Atstumas jiems nėra kliūtis“, – kalbėjo trečius metus ligoninei vadovaujantis Kartenos pirminio sveikatos priežiūros centro (PSPC) vadovas Normantas Žeimys. Tačiau vadovas mano, kad jų įstaigos įvertinimą lemia ne vien pagerintos buities sąlygos, bet – ligoninės personalo nuoširdus darbas. Jų ligoninėje aptarnaujami ligoniai iš tų gydymo įstaigų, kurios priskirtos Klaipėdos teritorinėms ligonių kasoms – Kretingos, Skuodo, Šilutės, Klaipėdos rajonų, Palangos miesto. „Kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga privalo pasirūpinti savo pacientais, ir mes aptarnaujame tas įstaigas, kurios su mumis pasirašę sutartis“, – akcentavo N. Žeimys. Šiandieną, jo žodžiais, Kartenos ligoninė yra visiškai užpildyta – 32 pacientams teikiamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos. Maksimalus buvimo laikas – 120 dienų, už kurias įstaigai sumoka Ligonių kasos, artimiesiems mokėti nebereikia. Ligonių kasos už vieno ligonio išlaikymą jų įstaigai kasdien skiria po 48 Eur, – iš šių pinigų įstaiga privalo pasirūpinti jos gerove, ūkiu, taip pat išmokėti atlyginimus darbuotojams.
Baigėsi „7bet-NKL“ II etapas
Praėjusį savaitgalį buvo sužaisti 38-ojo turo susitikimai, po jų paaiškėjo visos atkrintamųjų rungtynių poros. Dėl paskutinės vietos varžėsi ir Kretingos „Kretinga-VR Servisas“ bei Palangos „Kuršiai“. Kretingiškiai turėjo pranašumą, bet paskutiniąsias dvejas rungtynes laimėję „Kuršiai“ tapo paskutiniaisiais atkrintamųjų dalyviais. Kovo 9 d. aštuoniese žaidę kretingiškiai išvykoje 77:92 (23:24; 16:29; 20:21; 18:18) šiemet pirmą kartą turėjo pripažinti Klaipėdos „Neptūno-Akvaservis“ pranašumą. Šiose rungtynėse Kretingos komanda vertėsi be rezultatyviausio ir vieno naudingiausių lygos krepšininkų Martyno Mažeikos, taip pat visų trijų legionierių iš Ukrainos. Šeimininkai nuo pat rungtynių pradžios šovė į priekį ir, įpusėjus rungtynėms, pirmavo (39:53), sukauptą persvarą varžovams pavyko išsaugoti ir po pertraukos, o pralaimėjimas sukomplikavo Kretingos komandos šansus žengti toliau.
Šodaniečių pasirodymas Kaune
Kaune įvyko „Let‘s join the fight together“ varžybos, kurios yra organizuojamos kartu su Rimanto Kaukėno paramos fondu. Per varžybas už dalį surinkto startinio mokesčio bus išpildytos sunkiomis ligomis sergančių vaikų svajonės. Šiose varžybose dalyvavo ir Kretingos karatė kiokušin mokyklos „Shodan“ vyresnieji sportininkai, kurie iškovojo sidabro ir 2 bronzos medalius. Edvinas Čiunka svorio kategorijoje iki 75 kg tarp jaunių iškovojo II v. ir tapo vicečempionu. Vėjas Urbonavičius svorio kategorijoje iki 80 kg tarp jaunių iškovojo bronzos medalį. Bronzą svorio kategorijoje per 65 kg tarp jaunių pelnė ir Živilė Bružaitė. Varžybose dalyvavo Emilis Girdenis ir Viltė Drungilaitė, tačiau šį kartą jiems pergalės iškovoti nepavyko. Jaunuolių treneriai Lukas Kubilius ir Aivaras Baltmiškis pasidžiaugė auklėtinių pasiekimais, svarbiausia, kad šios varžybos – tai pasirengimo Lietuvos čempionatui dalis.
„P. n.“ Informacija
Iš rungtynių protokolų
Rajono senjorų salės futbolo pirmenybėse sužaistos trečiojo turo rungtynės. Šį turą laisva buvo „Topolių“ komanda. Pirmieji į aikštelę žengė „Slėnio“ ir „Danės perlo“ senjorai. „Slėnio“ futbolininkai, patyrę du pralaimėjimus, rungtynes pradėjo aktyviai. Tačiau jų viltis dužo jau 7-ą min., kai Marius Narušis tolimu smūgiu išvedė „Danės perlą“ pirmyn – 1:0. Po trijų minučių rezultatas tapo 2:0. Tokiu rezultatu baigėsi pirmas kėlinys. Antrą kėlinį „Slėnis“ pradėjo sėkmingai ir 27-ą min. sušvelnino skirtumą iki 1:2 ir dėjo pastangas išlyginti rezultatą. Tačiau Dariaus Grigaičio reidas per visą aikštelę baigėsi įvarčiu ir vėl atstatoma dviejų įvarčių persvara – 3:1. Siekdamas sustiprinti atakas, „Danės perlo“ vartininkas aktyviai įsijungė į puolimą ir gavo įvartį į tuščius vartus – 3:2. Rungtynės vis atkaklesnės. Bet 43-ią min. sėkmė lydi „Danės perlą“. Jų du žaidėjai iššoko prieš vieną vartininką ir be vargo pelnė įvartį – 4:2. Tiesa, po minutės Vytautas Baltmiškis meistriškai išnaudojo aštrų perdavimą ir vėl sušvelnino skirtumą iki 3:4. Tokiu rezultatu ir baigėsi šios atkaklios rungtynės. Įdomiai klostėsi antrųjų rungtynių pradžia. Jau 4-ą min. HBH ekipa šovė pirmyn 1:0. Tačiau 5-ą min. kiek netikėta „Palangos“ ataka baigėsi lyginamuoju įvarčiu – 1:1. Džiaugtasi neilgai, jau tą pačią minutę HBH persvėrė rezultatą savo naudai 2:1. 7-ą min. rezultatas tapo svaresnis – 3:1 HBH komandos naudai. Iki kėlinio pabaigos HBH dar du kartus nuginklavo varžovų vartininką ir poilsiui išėjo pirmaudami 5:1. Antro kėlinio 38-ą min. savo ketvirtą įvartį rungtynėse pelnė Stasys Brazauskas ir HBH, tvirtai pirmaudama 6:1, toliau žaidė atsipalaidavę, savo malonumui. „Palangos“ komanda sugebėjo 43-ią ir 47-ą min. pelnyti du įvarčius ir sušvelninti pralaimėjimo kartėlį – 3:6. HBH iškovojo šeštąjį tašką ir kartu su „Danės perlo“ komanda pirmauja pirmenybėse. Po tris taškus sukaupė „Topoliai“ ir „Palanga“. „Slėnis“ lieka be taškų. Rezultatyviausiai pirmenybėse pakol kas žaidžia HBH atakų lyderis S. Brazauskas, įmušęs 6 įvarčius. Po jo rikiuojasi „Slėnio“ puolėjas Rikantas Ramanauskas – 4 įvarčiai ir po 3 įvarčius pelnę Nerijus Šliogeris („Danės perlas“), Marius Vasiliauskas („Palanga). Rungtynių statistika: „Slėnis“ – „Danės perlas“ – 3:4 (0:2; Egidijus Narvilas, Vytautas Baltmiškis, Edvardas Česnakas – po 1; Darius Grigaitis – 2, Marius Narušis, Nerijus Čiuprinskas – po 1); „Palanga“ – HBH – 3:6 (1:5; Arūnas Šeškus, Algirdas Norvilas, Marius Vasiliauskas – po 1; Stasys Brazauskas – 4, Artūras Drakšus, Giedrius Kubilius – po 1).
„P. n.“ informacija
Sugrįžtantiems paukščiams iškėlė inkilus
Gamtos mėgėjai ir jaunieji miško bičiuliai kartu su Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkais per inkilų kėlimo šventę „Paukščiai grįžta namo“ pasitiko parskrendančius paukščius ir iškėlė inkilus. Ši šventė įvyko VMU regioniniuose padaliniuose. Kasmet – per 8 tūkst. inkilų „Inkilų kėlimo šventės Lietuvoje pradėtos organizuoti tarpukariu, jų pradininkas buvo įžymus gamtininkas profesorius Tadas Ivanauskas, kuris kviesdavo ne tik kelti inkilus, bet ir kurti bendruomeniškumo, gamtosaugos tradicijas“, – sakė VMU Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė Gražina Banienė. Miškininkai kasmet pavasarį valstybiniuose miškuose iškelia per 8 tūkst. inkilų sparnuočiams, šikšnosparniams, miegapelėms. Pasitikti parskrendančius paukščius ir kelti kartu inkilus buvo pakviesti rajono mokiniai. Penktadienį Valstybinių miškų urėdija buvo pakvietusi iškelti inkilus Kretingos rajone esančiame Žalgirio miške. Inkilų kėlimo šventėje „Paukščiai grįžta namo“ dalyvavo Kretingos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ ir Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos bendruomenės. Per renginį specialistai paaiškino, kaip valomi inkilai, kur ir kodėl jie yra keliami, kokie paukščiai juose gyvena. Atliktas ir svarbiausias darbas – iškelti inkilai.
Pusmetį Rusijos nelaisvėje praleidęs ukrainietis karys: „Normaliu žmogumi vargu ar betapsiu“
Su Rusijos nelaisvėje pusmetį išbuvusiu Mariupolio „Azovstal“ gynėju 23-ejų metų Andrejumi Milleriu likimas suvedė svečių namuose Dniepre, kur keturias paras teko dviese gyventi viename kambaryje. Tuose svečių namuose beveik visi gyventojai buvo kariškiai. Dauguma jų atvyko iš ligoninių ar fronto, kad netoliese esančiame kariniame komisariate medikų komisija įvertintų, ar jie po patirtų sužeidimų gali tęsti kovą fronte. 200–250 km nuo fronto vietovių Donecko, Zaporižės, Chersono nutolęs Dniepras šiame kare atlieka labai svarbų logistinį vaidmenį: per jį keliauja kariškiai, ginkluotė, šaudmenys, maistas Ukrainos kariams, tuo pačiu čia vežami sunkiai sužeisti kovotojai. Į Andrejų atkreipiau dėmesį, vos tik šiam įėjus į svečių namus, mat tuo metu pusryčiavau poilsio kambaryje, kuriame stovi ir administratorės staliukas. Pro lauko duris įėjęs aukštas vaikinas nedrąsiai priėjo prie administratorės ir paklausė, ar galės pratęsti rezervaciją, jei jam čia patiks ir jei medicininis patikrinimas užtruks ilgiau negu tris dienas. Po to vaikinas uždavė gan keistoką klausimą – ar kambaryje naktį galės laikyti įjungtą šviesą ir ar dažnai mieste pradingsta elektra. Administratorei pareiškus, kad dėl elektros trūkumo ji yra kasdien išjungiama po 4–6 valandas, bet ne naktį, ir paaiškinus, kad šviesa kambariuose po 23 val. turi būti išjungiama, tačiau nedraudžiama užsidegti lemputę virš lovos, vaikinas susimokėjo pinigus ir išėjo. Tada dar nežinojau, kad aukštaūgis buvo apgyvendintas mano kambaryje, tad naktį prabudau piktokas, nes į akis žibino įjungta šviesa. Rytą anksti prabudęs nustebau, kad šviesa kambaryje tebedega. Žvilgtelėjęs į kaimyno lovą atpažinau aukštaūgį, kuris ne tik kad nebuvo užsitraukęs lovos užuolaidėlės, bet ir buvo įžiebęs virš galvos esančią lemputę. Jau vėliau, jaunuoliui prabudus, sužinojau, kad jis grįžęs iš nelaisvės Rusijoje įstengia užmigti tik degant lempai. Buvo nekalbus, bet po to paaiškėjo, kad vaikinas kartu su kitais „Azovstal“ gynėjais Mariupolyje pateko į priešo nelaisvę, o po pusmečio buvo iškeistas į ukrainiečių sučiuptus rusų karius. Po nelaisvės jaunuolis tris mėnesius praleido ligoninėse ir namų reabilitacijoje, o dabar atvyko į karinę komisiją. Karys leido jį fotografuoti ir įrašyti pašnekesį, tačiau į klausimus atsakinėjo glaustai, buvo nepatiklus.
Automobilių statymo problema slypi infrastruktūroje
Penktadienį sujudimas kilo prie Kretingos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“, kuomet policijos pareigūnai ėmėsi tikrinti, kaip yra laikomasi Kelių eismo taisyklių Miško gatvėje. Į darželį vaikus atvežę tėvai piktinosi, kad, išskubėję nuvesti savo atžalas ir nepalikę vadinamojo laikroduko, gavo baudas. „Kretingoje pats didžiausias nusikaltimas – atvežti vaiką į darželį „Ąžuoliukas“. Kiemų infrastuktūra nepritaikyta darželio poreikiams, bet angelai sargai bausti pasirengę“, – taip socialiniuose tinkluose pasidalinęs vaizdo įrašais, kaip policijos pareigūnai tikrina prie darželio automobilius palikusius tėvus, rašė vienas tėvų. Jis savo ruožtu taip pat paprašė, kad spręsti šią įsisenėjusią problemą padėtų meras ir rajono Savivaldybės taryba. Patys ieško išeičių Lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ direktorė Zita Domarkienė patikino, kad problema dėl automobilių stovėjimo vietų trūkumo yra, tačiau mato ir kitokius aspektus. „Čia – infrastruktūros klausimas, policija tik dirba savo darbą. Tėvai skuba, lekia ir pamiršta palikti „laikrodukus“, tačiau tikrai nereikėtų pykti, kad už taisyklių pažeidimą policija skyrė baudas. Reikia nepamiršti, kad esame pavyzdys vaikams, todėl nereikėtų prie vaikų demonstruoti savo susierzinimo, o vėliau dar situaciją aptarinėti ir namuose“, – kalbėjo direktorė. Z. Domarkienė dar atkreipė dėmesį, kad automobilius tėvai gali palikti ir naujai sutvarkytoje aikštelėje prie baseino: „Dviem mamoms, kurios skundėsi, kad nėra, kur statyti automobilio, pasiūliau palikti juos prie baseino ir atvesti neskubant vaikus iki darželio. Jos pasinaudojo mano patarimu. Manau, kad taip geriau ir vaikui – tėvai neskubėdami ir pasišnekučiuodami su vaiku atveda jį į įstaigą. Taip pat galima atsikelti 10 minučių anksčiau.“ Direktorė prisiminė, kodėl atsirado laiko apribojimas aikštelėje šalia darželio: „Šis ženklas buvo neišvengiamas, nes gyventojai čia palikdavo automobilius, ir tėvai neturėdavo galimybės nė laikinai pasistatyti automobilio. Laiko apribojimas sumažino problemą pagal esančias aplinkybes, o dėl to, kas susiję su infrastruktūra, veiksmų turi imtis Savivaldybė.“
Ketvirtadienį apie 20.51 val. rajono ugniagesiai gavo pranešimą, kad Kretingsodyje, Nasturtų gatvėje, atvira liepsna dega gyvenamasis namas. „Nuvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad kamine dega suodžiai. Ugniagesiai įvertinę situaciją nustatė, kad pavojaus nėra“, – teigė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius. Kovo 11 d. apie 8.36 val. tarnyba vyko į iškvietimą Kretingoje, kur J. Basanavičiaus gatvėje, gyvenamojo namo kamine, degė suodžiai. Kadangi patalpos buvo šiek tiek uždūmintos, ugniagesiai darbą pradėjo su kvėpavimo aparatais. Patikrinę patalpas, įsitikino, ar gaisras neišplito. Abiem atvejais ugniagesiai gaisrą užgesino, Kretingoje dar teko ir išvėdinti uždūmintas patalpas. Tiek pirmame, tiek antrame name dūmų detektoriai buvo įrengti. Kretingoje įvykusiame gaisre suveikė 2 detektoriai.
„P. n.“ informacija
Šiemet Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos veiklos teritorijoje per gaisrus žuvo jau 6, šalyje – 24 žmonės. Itin skaudus įvykis kilo kovo 6-osios vakarą Klaipėdoje – gaisro metu žuvo 28 metų vyras. Jauno žmogaus gyvybę galėjo išgelbėti dūmų detektorius, kuris, labai gaila, būste nebuvo įrengtas. Kretingos priešgaisrinės gebėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Vasiliauskaitė prisiminė vieną situacijų, vykdant prevencinę akciją. Tuomet ji apsilankė pas vieną senyvo amžiaus moterį, kuri autonominį dūmų detektorių buvo įsirengusi pirmame gyvenamojo namo aukšte, tačiau dažnai miegodavo mansardiniame aukšte, kur detektoriaus nebuvo. „Tuomet įtikinau, kad dėl didesnio saugumo verta autonominį dūmų detektorių įrengti papildomai ir tame aukšte. Po gero pusmečio mes vėl susitikome, tik liūdnesnėmis aplinkybėmis, kuomet išdegė jos gyvenamojo namo pirmas aukštas. Nors moteris patyrė didelius nuostolius, ji nenustojo dėkoti, kad paskatinau įsirengti papildomą dūmų detektorių, kuris ir išgelbėjo senjorės gyvybę“, – sakė S. Vasiliauskaitė. Senyvo amžiaus moteris tą lemtingą naktį neišgirdo suveikusio dūmo detektoriaus pirmame namo aukšte, tačiau iš miego ją pažadino antrasis dūmų detektorius, kuris suveikė dėl pasklidusių dūmų mansardiniame aukšte. Specialistai skatina gyventojus ne tik įsigyti ir namuose įsirengti dūmų detektorius, bet patikrinti ir jau turimus, ar šie veikia, ar nėra pasibaigę elementai. „Neatidėliokite, nes kilus gaisrui, tai gali kainuoti gyvybę“, – atkreipė dėmesį S. Vasiliauskaitė. Dūmų detektorius reikia įrengti prie miegamųjų kambarių ir kiekviename namo aukšte. „Jei miegate užsidarę duris, dūmų detektoriai būtini ir miegamuosiuose kambariuose. Taip pat labai gerai yra dūmų detektorių įrengti palėpėse, netoli dūmtraukio“, – patarė vyriausioji specialistė. Taip pat kartą per mėnesį būtina patikrinti, ar dūmų detektorius veikia. Tam tereikia paspausti kontrolinį mygtuką. Jeigu signalo nėra, gali tekti keisti jo maitinimo elementus. Bent kartą per mėnesį nuo dūmų detektorių reikia nuvalyti dulkes. „Dūmų detektorių jautrumas bėgant laikui mažėja. Po dešimties metų juos reikia pakeisti naujais“, – tikino S. Vasiliauskaitė.
„P. n.“ informacija
Trispalvių jūra atplukdė linkėjimus Lietuvai
Atrodė, kad Kovo 11-ąją į šventinę eiseną, prasidėjusią Šv. Antano rūmų kieme ir patraukusią į Rotušės aikštę, susirinko visas trispalvėmis pražydęs Kretingos miesto jaunų žmonių žiedas: darželinukai, mokiniai ir jų tėvai, pedagogai. Kai keliatūkstantinės eisenos pradžia jau rikiavosi prie scenos miesto aikštėje, jos pabaigos dar nesimatė posūkyje ties bažnyčia, per vidurį bangavo Pranciškonų gimnazijos mokinių nešama didžiulė ištiesta trispalvė. Iškilmingas Kovo 11-osios eitynes Vilniaus gatve vedė Kretingos meno mokyklos mušamųjų instrumentų grupė, po jų rikiavosi Krašto apsaugos savanorių pajėgų 3-iosios rinktinės 306 pėstininkų kuopa, Vakarų Jūros šaulių 3-os rinktinės 305 kuopa ir jaunieji šauliai, už jų – rajono švietimo įstaigos: Kretingos lopšeliai-darželiai „Ąžuoliukas“, „Pasaka“ ir ikimokyklinio ugdymo skyrius „Eglutė“, „Žilvitis“, „Žibutė“, Marijos Tiškevičiūtės mokykla, Socialinių paslaugų ir Dienos veiklos centrai, Marijono Daujoto ir Simono Daukanto progimnazijos, Jurgio Pabrėžos universitetinė ir Pranciškonų gimnazijos, Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialas, rajono Švietimo centras, miesto gyventojai ir svečiai. Kai trispalviais šalikais, kepurėmis, juostelėmis pasipuošusių, rankose nešinų balionais ir iš popieriaus iškarpytais geltonais paukščiais, žaliais dobilais ir raudonomis širdimis su užrašytais palinkėjimais Lietuvai jaunų žmonių jūra užtvindė Rotušės aikštę, jų pasveikinti į sceną kilo Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, Kretingos katalikų parapijos klebonas Saulius Paulius Bytautas ir evangelikų liuteronų parapijos kunigas Darius Petkūnas.
Sporto renginiai – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai
Be šventinės eisenos, koncertų Kretingos mieste, Kovo 11-ajai savo renginius paskyrė ir rajono bibliotekos, bendruomenės, kultūros centrų skyriai – ieškant įdomesnio švenčių formato, vyko popietės, edukacijos, susitikimai, surengta parodų, taip pat – ir sporto renginių. Kovo 11-oji – bėgimo trasoje Kūlupėnų seniūnijos sporto organizatoriaus Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos kūno kultūros mokytojo Jono Benečio iniciatyva jau 8-ą kartą įvyko sveikatingumo bėgimas „Kūlupėnai 2023“, kuriame šiemet dalyvavo per 60 bėgimo mėgėjų, kurie varžėsi keliose amžiaus grupėse. Pirmoje grupėje nugalėtojo Rūta Talmontaitė ir Dovydas Gelumbickas, II v. užėmė Ineta Brilijonkaitė ir Modestas Paulius, III v. laimėtojais tapo Auksė Turauskaitė ir Modestas Gelumbickas. Antroje grupėje: I v. – Nerija Vaičiūtė ir Edvinas Žilinskis, II v. – Augustė Gagilaitė ir Laimis Talmontas, III v. – Saida Bružaitė ir Žygimantas Mažonas. Trečioje grupėje nepralenkiami buvo Neringa Špuntovaitė ir Simas Domarkas, II v. užėmė Viktorija Talmontaitė ir Elidijus Jundulas, III v. – Kamilė Pociūtė. Penktoje grupėje pirmi atbėgo Simona Vaičienė ir Vitalijus Anužis, antri – Reda Regalienė ir Kazys Vaičius, treti – Birutė Degimienė ir Tomas Paulius. J. Benečio teigimu, sveikatingumo grupėje bėgo 36 bėgimo mėgėjai, iš jų – 10 šeimų. Gausiausia – 5 asmenų – buvo Talmontų šeima, po 4 šeimos narius atstovavo Anužiams ir Pauliams, po 3 – Degimų, Jašinskų, Vaičių, Vaitkų, Karnauskų, Domarkų, 2 – Vencevičių šeimoms.
K V I E T I M A S: deklaravimo naujovės
Kviečiame dalyvauti Žemės ūkio ministerijos organizuojamuose nuotoliniuose informaciniuose seminaruose „2023 M. ŽEMĖS ŪKIO NAUDMENŲ DEKLARAVIMAS“. Seminaruose bus pristatytos naujosios Žemės ūkio naudmenų deklaravimo taisyklės, geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) bei žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimai, žemės ūkio naudmenų bei kitų plotų ir ūkinių gyvūnų paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, tiesioginių išmokų bei paramos priemonių administravimo, patikrų atlikimo aktualijos. Seminaruose taip pat bus aptartos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės, kurių paramos paraiškos teikiamos kartu su žemės ūkio naudmenų deklaracijomis.
Seminarai vyks nuotoliniu būdu, naudojant bendravimo programinį įrankį „Microsoft Teams“. Prisijungimus prie seminarų rasite Žemės ūkio ministerijos Naujienų skiltyje (www.zum.lrv.lt). Renginio trukmė – 2,5 val. SEMINARO DATA ir LAIKAS: kovo 21 d. (antradienis), 14.00–16.30 val. Spustelėkite čia norėdami prisijungti prie susitikimo
|
|
