|
|
|
(1736) 2023-03-10Bendruomenės imasi verslo
Europos Sąjungos (ES) Lietuvos kaimo plėtros 2014–2023 metų programos parama rajono bendruomenėms, nevyriausybinėms organizacijoms orientuota į verslo kūrimą, naujų darbo vietų kaimuose steigimą skatina bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas užsidirbti. Paramą administruojanti Nacionalinė mokėjimo agentūra Kretingos rajono aštuoniems projektams yra atseikėjusi daugiau kaip 751 tūkst. eurų. Svari paramos dalis – į Raguviškius Per 220 tūkst. eurų ES paramos gavo dvi Raguviškių kaime veikiančios organizacijos: Kretingos rajono meno būrelis „Raguva“ ir Raguviškių kaimo bendruomenė, vadovaujamos Raguviškiuose gyvenančio verslininko Virginijaus Brazausko. Raguviškių kaimo bendruomenė, gavusi 114 tūkst. 139 eurų ES paramą, beveik įgyvendino projektą „Bendruomeninių aplinkos tvarkymo paslaugų teikimas Kretingos rajone“. Pradžioje už paramos lėšas nusipirko įvairios technikos komunalinėms paslaugoms teikti – mini traktorių su priedais sniegui valyti, kitais, profesionalią nulinio apsisukimo žoliapjovę, benzininį pjūklą medžiams pjauti, genėti, trimerius, krūmapjoves, lapų pūteklius, iš viso apie 28 vienetus. Už paramą įsigytas 9 vietų „Renault“ firmos autobusas su priekaba „Tauras“, tinkančią šakoms, žolei vežti, stovi V. Brazausko įmonės „Raguvilė“ kieme, kitai išvardytai įrangai laikyti bendruomenė nuomojasi garažą. Už projektines lėšas yra nupirkta 230 kvadratinių metrų palapinė-angaras įsigytai technikai laikyti, tačiau bendruomenė neturi žemės jam pastatyti. Už paramą nupirktas konteineris, pritaikytas kontorai – su stalu, oro kondicionieriumi, tualetu, šildymo krosnimi, apsaugos kameromis, darbuotojų persirengimo spintelėmis ir kt. – stovi V. Brazausko sodybos sklype. Neišspręstas žemės klausimas yra svarbus trūkumas praktiškai įgyvendintam projektui užbaigti. „Nacionalinė mokėjimų agentūra davė 3 mėnesius projekto trūkumams ištaisyti. Tariausi su meru Antanu Kalniumi, kad Savivaldybės taryba šio mėnesio posėdyje spręstų dėl žemės skyrimo bendruomenei“, – sakė V. Brazauskas. Bendruomenė prašo suformuoti ir jai pagal panaudą skirti apie 20 arų dabar nenaudojamą valstybinės žemės sklypą prie nebeveikiančio gyvenvietės vandens bokšto.
Kodėl per rinkimus žmonės nusisuko nuo tradicinių partijų?
Prasidėjo kasmetinis pajamų deklaravimas
Jau nuo trečiadienio, kovo 8 d., gyventojai turi galimybę deklaruoti 2022-ųjų pajamas. Tai padaryti galima iki gegužės 2 d. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) į Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) jau perkėlė duomenis apie maždaug 2,3 mln. gyventojų praėjusių metų pajamas ir išlaidas. Nuo šių metų gyventojai, deklaruodami pajamas, jau nebegalės susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) už automobilio ir būsto remontą, auklių paslaugas. Pernai daugiau negu 29 tūkst. gyventojų už šias paslaugas susigrąžino 3,5 mln. eurų. Iš viso pajamų deklaracijas šiais metais pateikti privalo 822 tūkst. gyventojų, iš kurių 327 tūkst. praėjusiais metais vykdė individualią veiklą – su pažyma arba įsigijus verslo liudijimą. Dar apie 96 tūkst. gyventojų šiemet kartu su pajamų deklaracijomis turi pateikti ir gyventojo (šeimos) turto deklaraciją dėl 2022 m. užimtų pareigų. Pajamas deklaruoti privalo gyventojai, kurie pernai vykdė individualią veiklą – gavo pajamų, nuo kurių būtina sumokėti mokesčius, pavyzdžiui, už palūkanas, būsto nuomą ar užsienyje gautas pajamas, taip pat pasinaudojo per dideliu metiniu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (MNPD) ir dėl to susidarė mokėtina GPM suma. Pernai pajamas deklaravo beveik 1,5 mln. gyventojų: 897 tūkst. deklaravo grąžintiną 265,7 mln. eurų GPM sumą, 421 tūkst. gyventojų deklaravo 387 mln. eurų mokėtiną GPM sumą. Laiku deklaracijas pateikusių gyventojų – net 91 proc., iš jų 79 proc. tai padarė savarankiškai.
„P. n.“ informacija
Respublikiniame konkurse – II vieta
Respublikiniame mokinių kūrybiniame konkurse „Mūsų kalbinis kultūrinis kraštovaizdis“ dalyvavo Pranciškonų gimnazijos abiturientė Kamilė Venckutė. Mokinė konkursui pateikė darbą – interviu „Mano krašto kultūros asmenybė“, kurį Lietuvių kalbos draugija įvertino II vieta. Abiturientę konsultavo lietuvių kalbos mokytoja Irma Šedienė.
„P. n.“ informacija
Respublikiniame festivalyje skambėjo dainos apie laisvę ir laimingą vaikystę
Kovo 11-osios išvakarėse Marijono Daujoto progimnazijoje skambėjo vaikų dainos ir muzika – čia įvyko respublikinis muzikos festivalis „Laisvės vaikai“, kuriame dalyvavo ne tik mūsų rajono, bet ir kai kurių šalies mokyklų dainininkai, muzikantai – nuo solistų iki ansamblių, nuo chorų iki instrumentinės muzikos. Iš viso festivalyje savo muzikiniais pasiekimais pasidalino 300 įvairaus amžiaus mokinių. Tai, kad festivalis „Laisvės vaikai“ skirtas Kovo 11-ajai – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti, užtvirtino ir festivalio tikslai ugdyti mokinių tautiškumą, pilietiškumą, suteikiant vaikams galimybę atskleisti savo muzikinius gebėjimus, sudaryti sąlygas saviraiškai ir kūrybiškumui, kultūriniam akiračiui plėsti. „Tuo pačiu mums, pedagogams, svarbus bendradarbiavimas tarp ugdymo įstaigų, galimybė apsikeisti naujomis idėjomis, motyvuoti save prasmingam darbui“, – teigė Marijono Daujoto progimnazijos muzikos mokytoja festivalio sumanytoja Milda Trušauskaitė. Ji neslėpė, kad ir pati aktyviai dalyvauja kolegų mokytojų rengiamuose festivaliuose, sambūriuose, kur semiamasi naujovių ir atsiranda įkvėpimo ką nors sugalvoti sugrįžus ir į savo mokyklą. M. Trušauskaitė teigė, kad festivalio idėją ji brandino gana ilgai, jai norėjosi, kad festivalis būtų rengiamas ne kaip eilinis renginys, o išskirtinei datai paminėti. „Mokyklos visada pamąsto, ką jos galėtų pasiūlyti mokiniams, pedagogams valstybinių švenčių proga, ir norisi, kad tai būtų brandus, motyvuojantis renginys“, – kalbėjo mokytoja, akcentuodama, kad festivalio dalyvių buvo paprašyta paruošti kūrinius laisvės, tautiškumo, draugystės, taikos, vaikystės tema.
Kazys vėl šaukė pavasarį
Kretingos Simono Daukanto progimnazija sėkmingai įvykdė rajoninio ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ir mokytojų STEAM edukacinių veiklų projekto „Kazys – pavasario šauklys“ veiklas. Projekte dalyvavo dvi Kretingos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ mokytojų ir vaikų komandos, po vieną Kretingos lopšelio-darželio „Žilvitis“ ir Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos komandą, dvi Klaipėdos Tauralaukio progimnazijos ir septynios Kretingos Simono Daukanto progimnazijos komandos. Visą savaitę projekto dalyviai savo ugdymo įstaigose domėjosi Šv. Kazimiero istorija, aiškinosi pavasario pradžios šventimo prasmę, kada ir kokie sugrįžta paukščiai, kokie svarbiausi pavasario sezono darbai, populiariausi amatai ir, kaip anksčiau vykdavo prekių mainai, susipažino su tautos meno simbolika, ženklais, meno dirbinių puošimu. Išbandydami įvairias technikas, iš gamtinės bei kitos medžiagos moksleiviai kūrė suvenyrus, rišo verbas – ruošėsi prekiauti arba savo sukurtais darbais apsikeisti su kitais vaikais. Senovėje kovo pradžioje buvo švenčiama Kovarnių diena – lietuvių šventė, skirta pavasariui ir grįžtantiems paukščiams pagerbti. Vėliau Kovarnių diena sutapatinta su Šv. Kazimiero varduvėmis. Sulaukus Kazimierinių, iš visų pasaulio kraštų į Vilnių atvykę amatininkai kurdavo originalius dirbinius, jais prekiaudavo mugėse – taip Lietuvoje formavosi kultūrinės ir etnografinės tradicijos, kurios tęsiamos ir dabar. „Vykdydami projektą, mes siekėme, kad vaikai jaustųsi esantys aktyvūs lietuvių tradicijų tęsėjai, tikri savo šalies piliečiai, skatinome juos domėtis tautine istorija, kultūriniu paveldu“, – apibūdino projektą vykdžiusios Simono Daukanto progimnazijos direktorės pavaduotoja Živilė Sabaliauskaitė.
Šaukėsi pagalbos
Iš vieno Klaipėdos gatvėje esančio daugiabučio buto kovo 8 d. apie 9.51 val. pasigirdo pagalbos šauksmas. Ugniagesiams gelbėtojams buvo pranešta, kad viduje yra nukritęs ir pats durų atidaryti negali 1945 m. gimęs vyras. Gaisrininkai, panaudoję akumuliatorinį suktuką, išėmė durų spyną ir pateko į butą. „Vyras buvo sąmoningas, kalbėjosi su ugniagesiais“, – tikino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius. Gelbėtojai vyrą perdavė medikams.
„P. n.“ informacija
„Moterys suteikia meilę, švelnumą ir yra kelrodė žvaigždė tiek šeimoje, tiek darbe, tiek bendruomenėje. Jos gali daryti įtaką kiekviename gyvenimo žingsnyje, svarus jų ne tik žodis, bet ir veiksmas“, – kalbėdama apie kovo 8-ąją Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Kūlupėnų filiale įvykusią popietę, sakė Kretingos rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Gitana Macienė. Ji, bendradarbiaudama su bibliotekos specialiste Vilija Maciene, Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus specialistėmis Živile Budginiene, Rūta Andriušiene ir žolininke iš Kretingos Janina Danieliene surganizavo renginį „Kur moterys yra, tylos nėra“. Tokio pobūdžio renginį policija surengė pirmą kartą, tačiau bibliotekoje Kovo 8-osios proga popietės rengiamos trečią sykį. „Būtent moterys yra aktyvios visuomeninėje veikloje ir joms svarbi ši data. Popietė, skirta Tarptautinei moterų dienai, tapo tradicija, kuri labai patinka bendruomenės moterims“, – sakė V. Macienė. Per susitikimą specialistės priminė, kaip reikia saugoti savo turtą, sukurti saugios kaimynystės grupę, taip pat įvyko diskusija, kas gali sustabdyti smurtą artimoje aplinkoje. „Norėdami pritraukti bendruomenę ir pateikti aktualią informaciją, ieškome skirtingo renginių formato“, – tikino G. Macienė.
Pavaikščioti grafų Tiškevičių takais pasiūlė kraštietis
Kodėl Kretingoje mažai pamatysi turistų? Jeigu atvažiuoja, tai – iki Žiemos sodo ir pasuka atgal. O kodėl mes negalim turėti maršruto, jungiančio muziejų su miesto centru, bažnyčia, senosiomis kapinėmis, kur yra Tiškevičių koplyčia?“ – šie ir kiti visuomenininkui Romualdui Beniušiui ramybės nedavę klausimai paskatino jį veikti. Idėjos apsnigtame mieste Anot pašnekovo, pastaruoju metu turistams Lietuvoje sukurta daug projektų, kuriuose pavartotas žodis „kelias“: pavyzdžiui, piligriminis „Šv. Jokūbo kelias“, „Maironio kelias padubysiu“, „Panemunės kelias“ ir t. t. „O kodėl Kretingoje negalime turėti „Grafų Tiškevičių kelio?“ – svarstė R. Beniušis. Ši idėja kilo pernai žiemą, kai, esant tokiai pat baltai pūgai, kaip šiomis dienomis, atvažiavęs iš Vilniaus, kur gyvena, jis vaikščiojo po gimtąją Kretingą ir pastebėjo, kad sniegu padabintas miestas atrodo galbūt dar ypatingiau. „Ypač mane patraukė koplyčia ir neogotikiniai senųjų kapinių vartai. Pamaniau, kad jie galėtų tapti kokiu nors Kretingos miestui reikšmingu simboliu. Nors fotoaparatą turėjau tik mobiliajame telefone, nuotrauka pavyko“, – pasakojo Romualdas. Šią nuotrauką jis nusiuntė architektūros studijas baigusiai šiuo metu Amsterdame gyvenančiai dukrai Rūtai ir paprašė sukurti ekslibrisą. Iš kelių Rūtos sukurtų variantų išsirinkęs, jo nuomone, tinkamiausią, nusinešė ir parodė rajono merui Antanui Kalniui ir Kretingos turizmo ir informacijos centro (TIC) vadovei Ritai Beržanskienei, išdėstė jiems savo idėjas. Unikalių objektų – ne vienas ir ne du R. Beniušio vizijoje maršruto pavadinimas „Grafų Tiškevičių kelias“, kurio simboliu taptų dukros sukurtas ženklas, – ne iš piršto laužtas: kiekvieną sekmadienį ir per religines šventes grafai nuo rūmų keliaudavę į bažnyčią, kurios fundatoriai buvo, turėję ten savo klaupkas. Istorija besidomintiems turistams turėtų būti įdomu su ekskursijos vadovu, o kad ir be jo, pabuvoti miesto centre kapinėse esančioje koplyčioje-mauzoliejuje, pamatyti grafų šeimos sarkofagus. Bet tam reikia informacijos sklaidos. Romualdo manymu, muziejuje pirkdamas bilietą žmogus turėtų gauti ir lankstinuką, kuriame aprašytas siūlomas maršrutas. „Kiek mačiau iki šiol išleistų lankstinukų, nemažai įdomių Kretingos vietų yra praleista arba jos paminėtos epizodiškai“, – teigė R. Beniušis. Padedant kretingiškei muziejininkei Jolantai Klietkutei, atsiuntusiai nuotraukų ir filmuotą medžiagą, jis kreipėsi į rekordų registravimo agentūros „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo įkūrėją ir vadovą Vytautą Navaitį ir paprašė unikalius Kretingos turizmo objektus, tokius, kaip aukščiausi kapinių vartai, bažnyčios seniausios durys, aukščiausias medinis altorius, seniausi vargonai, seniausias Saulės laikrodis – pripažinti ir įrašyti į Išskirtinių Lietuvos pasiekimų knygą, kuri anksčiau vadinosi Lietuvos rekordų knyga. „Džiaugiuosi, kad mano norai išsipildė“, – „Pajūrio naujienoms“ atviravo R. Beniušis. Tačiau šie unikalūs Kretingos objektai turį atsispindėti ir turistams skirtame lankstinuke.
KŪRYBOS KRAITĖ
Pūgoms įsisiautėjus kovo 7-osios vakarą Kretingos rajono kultūros centro Parodų salė nušvito sodriomis spalvomis ir prisipildė gitaros garsų: buvo atidaryta kretingiškių bičiulės menininkės Žydrės Adomaitienės tapybos darbų paroda „Prisilietimai“, kurioje skambėjo pačios autorės atliekamos dainos. Ž. Adomaitienės drobėse atspindėta tematika – labai įvairi: nuo Lietuvos ir egzotiškų šalių, po kurias keliavo pati, gamtos vaizdų, įvairių portretų, muzikos instrumentų iki jausmų ir nuotaikų žaismo, abstrakcijų. Nors tapyti pradėjo neseniai, Žydrės sukurtų paveikslų kolekcijoje jau per 80 darbų, nuo 2022-ųjų Lietuvoje surengtos aštuonios personalinės parodos. Menininkė yra kilusi iš vaizdingo Pamario krašto – Šilutės, apjuostos upėmis, įtekančiomis į Nemuną ir marias. „Gal potvynių vandens užliūliuota, netikėtai, fantazijų įkvėpta, pasineriu į muziką ir tapybą?“ – samprotavo menininkė, per tris dešimtmečius dirbanti pedagoginį darbą Šilutės meno mokykloje. Atlikėja yra išleidusi du autorinius kompaktinius diskus: „Tu negirdėjai“ – 2014-aisiais, ir „Atspindžiai“ – 2019 m. Trečiasis, anot autorės, skirtas vaikams, greitu metu džiugins mažųjų širdis. Ž. Adomaitienė yra įvairių šalies dainuojamosios poezijos festivalių ir tradicinio Kretingos miesto šventės bardų vakaro „Baltas paukštis“ ištikima dalyvė. Kasmet ji nudžiugina kretingiškius, atlikdama savo naujausius muzikos kūrinius, o šį kartą pasidalino su meno gerbėjais vienais pirmųjų savo tapybos darbų.
„P. n.“ informacija
Senasis pasaulis tekstilėje virsta meno kūriniais
Lygiagrečiai šalia tapybos 64-erių Audronės Baronienės, Palangos meno mokyklos dailės klasės Šventojoje pedagogės, kūryboje eina įvairūs eksperimentai iš tekstilės – siūlų, medžiagos ir jos atraižų, netgi senovinių drabužių, kuriuos ji paverčia stulbinančiais meno kūriniais. Tekstilės kompozicijos – iš savojo „lobyno“ Ant vidinių durų, prie įėjimo į jaukius menininkų Audronės ir skulptoriaus medalininko Petro Baronų namus Šventojoje, dėmesį išsyk patraukia įspūdinga tekstilės kompozicija – ant daugiasluoksnio audeklo pagrindo iš skirtingų spalvų atraižų, draiskalų, siūlų sukurtas pano „Jorinėjimai“, skirtas Palangoje švenčiamos Jorės, arba Jurginių, proga. Žvelgi ir matai jame pavaizduotą mišką anksti pavasarį, kai medžiai šakomis stiebiasi į saulę, o ši dar gana šykščiai teprasiskverbia pro šakas. Miško paklotė dar padengta senais nurudavusias lapais, pro kuriuos galvas jau kelia pirmoji žolė. Paklausta, kaipgi gimė toks svetimai akiai sunkokai techniškai suvokiamas daugiasluoksnis kūrinys, menininkė juokėsi: „Esu labai praktiška – skudurynuose prisiperku krūvas audinių, drabužių, ir, prireikus kokiam konkrečiai sumanytam darbui, naršau po savo „lobynus“, derindama spalvas, faktūras. Susikarpau formas, ir, pradėjus jas dėlioti, pačios mintys vedžioja rankas.“ Stambesnes detales ant audeklo pagrindo siuvanti mašina, smulkesnes tvirtinanti ranka. Kitas ne mažiau įspūdingas A. Baronienė tekstilės darbas „Žemė“ buvo eksponuotas ir Pasaulio žemaičių parodoje Plungėje. Rašytojai Žemaitei skirta proga A. Baronienė sukūrė skiautinę skarą „Močiutės pasaka“, kurią, tarsi dėlionę, sudaro daugybė mažų tarpusavyje raštais ir spalvomis derančių gabalėlių.
Muzika ir dainos buvo Kovo 11-osios dalis
Kretingos muziejuje su visuomene susitiko garsus šalies politikas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo signataras, menotyrininkas, muzikologas, vertėjas Vytautas Landsbergis ir jį atlydėjęs sūnus poetas režisierius Vytautas V. Lansbergis. Išvien su prisiminimais apie Kovo 11-ąją, kurią V. Lansbergis pavadino Dainuojančia revoliucija, buvo pristatyta ir naujausia politiko įžvalgų, tekstų rinktinė „Laikinas Numas“ bei jo išversta indų poeto mąstytojo Rabindranato Tagorės eiliuotų tekstų knyga „Į anapus“. Vytautas Landsbergis jaunesnysis neslėpė, kad improvizuotas susitikimas su kretingiškiais įvykęs Kretingos muziejaus istoriko Tado Šaulio iniciatyva, kuris pakvietęs, kai jie ilsėjosi Palangoje – atvykę pasitikti pavasarį ir pasiklausyti grįžtančių varnėnų. Kartu atvežęs ir savo sukurtą naujausią filmą apie tėvą „Senis prie jūros“. Kūryba – tarsi pamuzikavimas Pradėjęs nuo tėvo kūrybos, jis akcentavo, kad šioji esanti esminė jo gyvenimo dalis: kurti, improvizuoti, džiazuoti ir tam tikra prasme per tai atsitraukti, kad nebūtų pernelyg stipriai pažeidžiamas. Jo tėvui kūryba – tarsi pamuzikavimas. Anot Vytauto jaunesniojo, tėvui itin imponavo Jonas Mekas ir avangardinis menininkų judėjimas „Fluxus“ bei šio judėjimo „dzenžaidimo“ filosofija – į rimtus dalykus žiūrėti nerimtai, bet nepametant pagrindinės minties ir gyvenimo ritmo, nepasiduoti skausmui ir liūdesiui. „Tai, anot J. Meko, ir padėjo Landsbergiui atsilaikyti per 1990-ųjų įvykius. Kartu tai – ir asociacija į šiandienos įvykius Ukrainoje, kas padeda kariams atsilaikyti, neišprotėti“, – kalbėjo V. V. Landsbergis. V. Lansbergio paklausus, kiek politikoje reikia humoro jausmo, šis atsakė: „Humoras yra gyvenimas. Dideli politikai be humoro yra pavojingi. Humoras – tai ir požiūris į save, kuris gelbsti, kad nepasiduotum beprotybei, kai nori geriau, o tau neišeina.“ Kodėl pamilęs R. Tagorės kūrybą, kad pasiryžo ją išversti – išleisti keli leidimai, V. Landsbergis sakė, kad Lietuva su Indijos kultūra susijusi per sanskritą, Vydūną, jis įžvelgė bendrumo ir per senąsias tradicijas: „Pas mus dabar vyrauja išėjimo kultūra per juodumą, neviltį, o anksčiau – per gėrį, šviesą. Indija, jos tikėjimas ir krikščionybė netikėtai susieina per R. Tagorę, jo filosofiją ir kūrybą.“
Sugrąžino lopšinių tradiciją
Kretingiškis kompozitorius Aloyzas Žilys su Kaune gyvenančiu poetu ir publicistu Stanislovu Abromavičiumi išleido bendrą leidinį „Padainuok man lopšinę“. Jame – 25 kūriniai, kuriems žodžius parašė S. Abromavičius, muziką – A. Žilys. Į bendrystę suvedė „Tipu tapu“ Poetas, prozininkas, publicistas S. Abromavičius yra išleidęs 50 įvairaus žanro knygų, iš kurių pusė skirta vaikams. Šiuo metu savo kūrybą jis spausdina vaikams skirtame „Tipu tapu“ žurnale, jis yra ir šio žurnalo kūrybinės grupės vadovas. „Vyresnės kartos žmonės, ko gero, prisimena vaikams skirtą leidinį „Genys“. Nutrūkus jo leidybai, poetas Juozas Nekrošius su savo dukra Imandra sumanė jį atgaivinti, tačiau kažkas jau buvo užpatentavęs „Genio“ pavadinimą. Teko galvoti naują, taip gimė žurnalas „Tipu tapu“, kuris leidžiamas ir dabar ir kuriame spausdinama nemažai kūrybos vaikams“, – papasakojo S. Abromavičius, neslėpdamas, kad būtent „Tipu tapu“ jį ir suvedė bičiulystėn su kretingiškių kompozitoriumi A. Žiliu, kuris vienam eilėraščių sukūrė muziką ir atsiuntė į žurnalo redakciją. Nuo to ir prasidėjo dviejų kūrėjų bendrystė, davusi gražių kūrybinių vaisių.
KRETINGOS RAJONAS DARBĖNUOSE kovo 7 d. apie 18.34 val. gautas pranešimas, kad nuo kelio yra nuvažiavęs automobilis „Toyota RAV4“, kurio vairuotojui, gimusiam 1975 m., nustatytas 2,65 prom. girtumas. PALANGA VYTAUTO g. kovo 6 d. apie 21.08 val. 1982 m. gimęs vyras, vairuodamas automobilį „Audi A6“, sukėlė eismo įvykį, per kurį apgadino du kelio apšvietimo stulpus. Vairuotojui nustatytas 2,2 prom. neblaivumas. KONTININKŲ g. kovo 7 d. apie 13 val. pastebėta, kad iš statomo objekto yra pavogta 60 popierinių maišų su gipsiniu tinku. Žala – 440 eurų. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.
„P. n.“ informacija
Iš rungtynių protokolų
Rajono senjorų salės futbolo pirmenybių II turą įsitraukė penkta dalyvė – HBH komanda. Ji susitiko su I turą nesėkmę patyrusia „Slėnio“ ekipa. Rungtynes geriau pradėjo HBH, – jau 5-ą min. pirma vožusi 2:0. „Slėnis“ stengėsi palaikyti žaidimo tempą ir 9-ą minutę pelnė įvartį – 1:2. Tačiau kėlinio pabaiga priklausė HBH žaidėjams: 16-ą ir 21-ą min. jie įtvirtino savo persvarą 4:1. Po pertraukos „Slėnis“ stengėsi lengvai nepasiduoti ir 34-ą min. priartėjo prie varžovų per vieną įvartį – 3:4. Rungtynių įtampa kaip mat išaugo. „Slėnis“ dėjo dideles pastangas išlyginti rezultatą ir pražiopsojo du varžovų išpuolius: 39-ą min. antrą įvartį rungtynėse pelnė Mindaugas Alksnys, o 46-ą min. Giedrius Kubilius iššoko vienas prieš vartininką ir padidino persvarą iki 6:3. Priešpaskutinę rungtynių minutę „Slėnis“ sugebėjo sušvelninti skirtumą – 4:6. Tai buvo antroji „Slėnio“ nesėkmė ir jis vienintelis lieka be taškų. Antrose rungtynėse rungtyniavo „Palanga“ ir „Topoliai“. Dėl darbų „Topolių“ komanda pradėjo žaisti penkiese, varžovai – vienuolika žaidėjų. Nors „Topoliai“ neturėjo keitimo iki pat II kėlinio vidurio, jie sėkmingai pradėjo rungtynes. Pirmą įvartį „Topoliai“ įmušė 9-ą min., o 14-ą min. „Topolių“ žaidėjas Andrius Burovas puikiai realizavo 6 m baudinį – 2:0. Po grubios gynėjo klaidos 15-ą min. rezultatas buvo 1:2, o „Palangos“ komanda surengė ir varžovų vartų šturmą. Tačiau „Topolių“ futbolininkai didvyriškai gynėsi, rengė pavojingas kontratakas. Per vieną minutę jie sugebėjo vėl atsiplėšti trijų įvarčių skirtumų – 4:1. Taip ir baigėsi I kėlinys. Antrą kėlinį „Palangos“ atakos vėl liejosi viena po kitos. Ir 29-ą min. Alfredas Kairys tolimu smūgiu sušvelnino skirtumą – 2:4, bet tai buvo viskas, ką sugebėjo „Palangos“ futbolininkai. 43-ią ir 45-ą min. „Topolių“ komandos surengtos greitos atakos baigėsi įvarčiais, atnešusiais pergalę 6:2. Keturios komandos – „Danės perlas“, HBH, „Topoliai“, „Palanga“ – yra surinkusios po 3 taškus. Rezultatyviausi po dviejų turų Rikantas Ramanauskas („Slėnis“) – 4 įv. ir Nerijus Šliogeris („Danės perlas“) – 3 įv.
Rungtynių rezultatai: HBH – „Slėnis“ – 6:4 (4:1; Stasys Brazauskas, Mindaugas Alksnys – po 2, Darius Radavičius, Giedrius Kubilius – po 1; Nerijus Kniukšta, Vytautas Baltmiškis, Rikantas Ramanauskas – po 1); „Topoliai“ – „Palanga“ – 6:2 (4:1; Andrius Burovas, Mindaugas Vaičiulis – po 2, Darius Tiškus, Maksim Melechin – po 1; Egidijus Šakys – 1, Alfredas Kairys – po 1).
Baigėsi Rajono mokinių tinklinio pirmenybės jaunučių ir jaunių vaikinų grupėse. Jaunučių grupėje prizininkai paaiškėjo po dviejų sužaistų ratų. Antrą ratą „Darbėnų gimnazijos“ tinklininkai (mokytojas Rolandas Juknevičius), nesunkiai įveikę savo priešininkus, tapo nugalėtojais, antroje vietoje – Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos sportininkai (mokytoja Milda Laureckienė), bronzos medaliais pasidabino Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro tinklininkai (mokytojas Marius Meškauskas). Sužaistų susitikimų rezultatai: „Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija“ – „Darbėnų gimnazija“ – 0:3 (16:25; 17:25; 10:25); „Kartenos mokykla-daugiafunkcis centras“ – „Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija“ – 0:3 (17:25; 5:25; 19:25); „Darbėnų gimnazija“ – „Kartenos mokykla-daugiafunkcis centras“ – 3:1 (21:25; 25:14; 25:20; 26:24). Naudingiausi komandų žaidėjai: Rokas Markauskis (Darbėnų gimnazija), Adrijus Šaulinskis (Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija), Jokūbas Domarkas (Kartenos mokykla-daugiafunkcis centras).
Keičiasi Kretingos muziejaus vadovas
Kretingos rajono savivaldybės internetiniame puslapyje kovo 7 d. paskelbtas konkursas Kretingos muziejaus direktoriaus pareigoms eiti. Pretendentų dokumentai priimami 10 darbo dienų nuo konkurso paskelbimo Valstybės tarnybos departamento internetinėje svetainėje. Ilgametė, Kretingos muziejui vadovaujanti 43-jus metus, direktorė Vida Kanapkienė darbo sutartį su Kretingos rajono savivaldybe turėjo iki š. m. birželio 30 d., tačiau šalių susitarimu ją nutraukia nuo balandžio 4 d. Šių metų birželio pradžioje turėtų būti užbaigta V. Kanapkienės inicijuota Kretingos dvaro rūmų Žiemos sodo-oranžerijos renovacija.
„P. n.“ informacija
Suskilinėjo gimnazijos stadiono danga
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos stadionas įrengtas 2019 metais, tačiau šiandien jo krepšinio aikštelėse – lopais „iškandžiota“ danga. To priežastys dvejopos – neatsakingas aikštele besinaudojančiųjų elgesys ir brokas. Važinėja motoroleriais Gimnazijos stadione apgadinta dviejų krepšinio aikštelių danga, kurias, atšilus orams, planuojama sutvarkyti. Anot Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktoriaus Kęstučio Trakšelio, tokia krepšinio aikštelių dangos būklė yra dėl dviejų priežasčių – žmogiškosios ir kokybės trūkumo. „Niekas kitas jų nesugadino, tik tie, kas naudojasi aikštele – važinėja paspirtukais, dviračiais ir panašiai – vienu žodžiu, nesilaiko taisyklių“, – sakė gimnazijos direktorius. Po stadiono renovacijos praėjus laiko buvo pastebėta ir broko. „Savivaldybė į rangovą kreipėsi tris kartus. Jis tuomet viską sutvarkė, – įvardijo K. Trakšelys. – Šiuo atveju, manau, lopymas nebepadės. Dangą reikia tvarkyti iš esmės.“ Gimnazija kreipėsi į Savivaldybę, kuri šiais metais jau yra numačiusi atnaujinti abiejų krepšinio aikštelių dangą. „Artimiausiu metu skelbsime konkursą rangovui parinkti. Darbus pradėti bus galima tik tada, kai oro temperatūra pakils iki 10–15 laipsnių šilumos“, – paaiškino Kretingos rajono savivaldybės Statybos skyriaus vedėjo pavaduotojas Andrius Kasputis. Specialistas atkreipė dėmesį, kad krepšinio aikštelės danga buvo sugadinta neatsakingai besielgiančių jaunuolių. „Ant jos važinėja motoroleriais, vaikšto futbolą žaisti skirtais batais, kas ir sugadino dangą. Tai nėra brokas. Defektus, kurie pasimatė po statybos darbų, rangovas yra sutvarkęs“, – sakė A. Kasputis. Krepšinio aikštelėse ketinama pakeisti visą dangą. „Bus išpjauta visa vadinamoji baudos aikštelė ir toje vietoje keičiamas apatinis dangos sluoksnis, kadangi ten jau kitaip nebepavyktų sutvarkyti. Tuomet visoje krepšinio aikštelėje bus pakeistas viršutinis dangos sluoksnis“, – atskleidė A. Kasputis.
Ženklas kabojo pavojingai
Važiuodami Palangos plentu, ties Vilimiškės kaimu, kovo 7 d. apie 18.31 val. vairuotojai pastebėjo pavojingai kabantį kelio ženklą, kuris bet kada galėjo nukristi ant pravažiuojančių automobilių. „Atvykę ugniagesiai, panaudoję parankines priemones, nuplėšė maždaug 4 kv. m kelio ženklą ir patraukė jį saugiai į šalikelę, kad nenuneštų vėjas“, – sakė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius.
„P. n.“ informacija
Prie posūkio į Vinetu kaimą, kelyje Kretinga–Kretingalė, ties Šlikiais, kovo 7 d. apie 18.14 val. dėl įvykusios avarijos kurį laiką buvo paralyžiuotas eismas. Pirminiais duomenimis, dėl slidžios kelio dangos kelio vingyje automobilis „Audi A3“, kurį vairavo 1999 m. gimęs vyras, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „VW Golf“, kurį vairavo 1971 m. gimusi moteris. Į įvykio vietą atvykus ugniagesiams gelbėtojams automobiliuose prispaustų žmonių nebuvo. Stipriai sužeistos dvi automobiliu „Audi A3“ važiavusios moterys. Iki atvykstant greitosios medicinos pagalbos medikams joms uždėti kaklo įtvarai, plėstuvu atidarytos galinės durelės, iškeltos moterys perduotos medikams. Automobilyje „VW Golf“ taip pat nukentėjo dvi moterys, kurioms uždėti kaklo įtvarai, padėta išlipti iš automobilio, joms taip pat suteikta medikų pagalba. Per eismo įvykį iš viso nukentėjo 4 moterys, trys jų buvo išvežtos į ligoninę, o viena nukentėjusiųjų gydoma ambulatoriškai. „Ugniagesiai taip pat išjungė automobilių akumuliatorius, panaudoję vadinamąją gervę ištraukė juos iš griovio ir nuo važiuojamosios kelio dangos nušlavė duženas“, – kalbėjo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius. Prieš šį eismo įvykį ir po jo socialiniuose tinkluose gyventojai dalijosi tame pačiame kelyje užfiksuotais į griovį nuslydusių transporto priemonių vaizdais. Tokių būta mažiausiai trys. Vienam mikroautobusui padėti vyko ir Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai. Ties Šlikių kaimu, beveik toje pačioje vietoje, kur ir įvyko skaudi nelaimė, kovo 8 d. apie 11.45 val. vienas vairuotojas pamatė, kaip į griovį nulėkė „Renault“ mikroautobusas. „Prispaustų žmonių nebuvo. Ugniagesiai ištraukė transporto priemonę iš griovio ir aptvėrė ją, kol atvyko policija“, – sakė E. Bertašius.
„P. n.“ informacija
|
|
