Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

(1734) 2023-03-03

Žiema atsisveikino magišku šokiu padangėje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis

Tokią Šiaurės pašvaistę ties Lazdininkais profesionaliu fotoaparatu užfiksavo kretingiškis Linas Ragainis.

Žmonės socialiniuose tinkluose vis dar dalijasi Lietuvos padangėje praėjusio sekmadienio ir pirmadienio naktimis intensyviai nušvitusios Šiaurės pašvaistės vaizdais. Meteorologai ramina smalsuolius, kad saulės intensyvumas, dėl kurio ir buvo įmanoma fiksuoti šį nuostabų dangaus reiškinį, jau nuslūgo, ir nebeverta šalti naktį prie jūros ar užmiestyje, tykojant Šiaurės pašvaistės.

Įspūdingomis spalvomis žaižaruojančios pašvaistės, jos žinovų gamtininkų ir meteorologų žavingai pavadintos ponia Aurora Borealis, nuotraukomis mirgėjo feisbuko grupių „Orų entuziastai“, „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapiai.

„Ponia Aurora Borealis vėl šoka savo spalvingą šokį Lietuvos danguje“, – rašė entuziastai, dalindamiesi vaizdais iš visos Lietuvos – Šiaurės pašvaistė buvo užfiksuota ir Šiauliuose, Tauragėje, Marijampolės, Klaipėdos rajonuose. Tačiau tvirtinama, kad įspūdingiausiai ji buvo matoma pajūryje ir mūsų rajone, o ryškiausia buvo pirmadienio vakarą apie 20 val. ir vėliau – apie 23 val.

Pašvaistę nusprendė „pagauti“ pats Fantastiško grožio vaizdais dalijosi ir pavieniai fotografai mėgėjai. Vienas jų – kretingiškis Linas Ragainis. Archeologiją studijuojantis vaikinas pasakojo, kad grupėje „Orų entuziastai“, kurios sekėjas esąs, nes mėgsta fotografuoti gamtos vaizdus, pastebėjęs, kad pašvaistė ryškiai nušvitusi naktį iš vasario 26 į 27-ąją. Išnagrinėjęs, kokio stiprumo esanti: „Dabar yra įvairių internetinių puslapių, kuriuose būna pateikiamos prognozės – trumpalaikės ir ilgalaikės, taip pat pateikiami NASA duomenys. Supratęs, kad saulės audra šįkart yra reto stiprumo, nusprendžiau pabandyti „pagauti“ pašvaistę ir pats“, – pasakojo vaikinas.

Jis tvirtino, kad jam labai pasisekę, nes naktis buvusi itin giedra, šiemet tokių naktų tebuvo reta. Mieste tąnakt tvyrojo rūkas, tačiau ties Rūdaičiais jis išsisklaidė, o Lazdininkuose, kur pasirinko fotografuoti, vaizdai buvę tiesiog tobuli.

L. Ragainis sakė fotografavęs profesionaliu DSLR veidrodiniu fotoaparatu, įtvirtintu ant trikojo, tačiau, jo žodžiais, tąnakt ir fotografuojant telefonu pašvaistė gana neblogai matėsi. Ties Lazdininkais ją galima buvo išvysti netgi plika akimi maždaug nuo 23 val. „Girdėjau, kad Šiaurės pašvaistės atsiskleidusio grožio pikas buvo apie 21 val., tačiau kitur jos nesimatė dėl šviesos užterštumo ar nepakankamo nakties tamsumo – turi praeiti tam tikras laikas nuo saulėlydžio, o dar ir mėnulis savaip apšviečia drėgną orą“, – apie atitinkamas sąlygas išvysti Šiaurės pašvaistę kalbėjo kretingiškis.


Petras GIRDENIS:

– Kai kurie žmonės neina balsuoti, nes yra įsitikinę, kad ką beišrinktų į valdžią, vis tiek nieko gero nesulaukia, gyvenimas nepasikeičia. Tai kam ir laiką gaišti? Kaip bus, taip, bet aš vis tiek eisiu balsuoti, matyt dar nesu praradęs vilties.

Rasa JOMANTIENĖ:

– Aš irgi nė nežadu balsuoti. Todėl, kad, kaip daugelis, nematau prasmės. Kas iš to, kad savo balsus atiduodame už mums patrauklią politinę jėgą, bet po to rajono taryboje ji sudaro koaliciją su visiškai priešinga politine jėga ir nepateisina lūkesčių.

Rita MONTVILIENĖ:

– Nebepasitiki žmonės valdžiom, nes, sako, už ką kada bebalsuotų, gerų permainų vis tiek nesimato. Aš visada rinkimuose dalyvauju, todėl ir šį sekmadienį ruošiuosi. O gal pagaliau bus kažkas naujo? Esu numačiusi, ir kuriam kandidatui į merus balsą atiduosiu, ir kuriai partijai.

Rimgaudas SERAPINAS:

– Dalyvauti rinkimuose yra piliečių pareiga. Jeigu už pasirinktus kandidatus balsus atiduotų visi turintys tokią teisę, gal visuomenėje pykčio būtų mažiau, kad kažkas ir vėl išrinko ne tą valdžią. Girdėjau svarstymų, ar balsavimas neturėtų būti privalomas. O gal tokia tvarka ir geriau būtų?

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Kretingos rajono savivaldybė iš uždarosios akcinės bendrovės „Everson“ įsigijo dvi nutolusias saulės jėgaines: 80 kilovatų ir 193 kilovatų galios. Jėgainės kainavo 99,7 ir 240,5 tūkst. eurų.

Jėgainėms pirkti Savivaldybė gavo per 216 tūkst. eurų Europos Sąjungos paramą, per 123 tūkst. eurų skyrė iš savo biudžeto. „Iš „Everson“ nupirktos saulės jėgainės Savivaldybei turėtų atsipirkti per 4 metus“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolita Vaickienė, pažymėjusi, kad 193 kilovatų galios jėgainės pagamintą elektrą Savivaldybė naudos Kretingos miesto Pasieniečių, Klaipėdos, Palangos ir Briedžio gatvėms apšviesti, mažesnės – 80 kilovatų – Savivaldybės administracinio pastato Savanorių g. 29A Kretingoje reikmėms. Pastatui per metus eikvojama vidutiniškai 93 tūkst. kilovatvalandžių elektros. J. Vaickienės pastebėjimu, vasarą, kai daugiau saulėtų dienų, 80-ies kilovatų galios jėgainės gaminamos elektros šiam pagrindiniam Savivaldybės administracijos pastatui turėtų užtekti, žiemą elektros poreikio jėgainė netenkins.


Konferencijos MO muziejuje Vilniuje dalyviai mūsų rajono atstovai: (iš kairės) Rasa Stonkuvienė, Sonata Litvinienė, Sonata Petravičienė, Asta Burbienė, Sigita Jonaitienė, Aušra Zebitienė, Loreta Jurgutienė, Kęstutis Trakšelys.

Vilniuje, MO muziejuje, įvykusiame renginyje „Tūkstantmečio mokyklos: rekomendacijų pristatymas ir gerosios patirtys“ savąja patirtimi pasidalino ir mūsų rajono atstovai, o Darbėnų gimnazijoje startavo „Tūkstantmečio mokyklų“ programos renginys – tarptautinė konferencija „Įtraukusis ugdymas šiandien ir rytoj“.

Įvertino aukštais balais

Programoje „Tūkstantmečio mokyklos“ dalyvauja 6 mūsų rajono ugdymo įstaigos, dvejus metus truksiančiai programai šiose mokyklose vykdyti šalies Vyriausybė paskyrė 2 mln. 859,4 tūkst. Eur (su PVM).

Vilniuje įvykusiame renginyje rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė, specialistė Sonata Petravičienė, Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius Kęstutis Trakšelys, Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė, Salantų gimnazijos direktorė Aušra Zebitienė, Vydmantų gimnazijos direktorė Rasa Stonkuvienė, Simono Daukanto progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė, Kretingos rajono švietimo centro direktorė Loreta Jurgutienė pristatė „Tūkstantmečio mokyklų“ programą rajono lygiu. Dėl objektyvių priežasčių renginyje negalėjo dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje taip pat dalyvaujančios Marijono Daujoto progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė.

„Pasidalinome mūsų rajono gerąja patirtimi rengiant pažangos ir investicinius planus, kuriuos Europos socialinio fondo agentūros specialistai įvertino itin aukštais balais, – kalbėjo A. Burbienė. – Pristatėme mokyklų projektines idėjas, vizualizacijas, aptarėme veiklų efektyvumą ir naudingumą, numatomą rezultatą. Mūsų pristatymas buvo priimtas labai šiltai, renginio dalyviai aktyviai domėjosi mūsų pateiktomis idėjomis, fiksavo jas, ir tai, manau, visų pirma susiję su naujovėmis, kurios taps prieinamos būtent dėl „Tūkstantmečio mokyklų“ programos.“


Kretingos trečiojo amžiaus universitetui 6-erius metus vadovavusi Janina Mikučionienė (pirma iš kairės) šias pareigas, studentų senjorų pritarimu, perdavė Irenai Plaščinskienei (antra iš dešinės).

Asociacija Kretingos trečiojo amžiaus universitetas baigiantis vasariui visuotiniame susirinkime patvirtino veiklos ataskaitą, išrinko naują vadovą ir valdybą.

Pustrečio šimto narių vienijanti asociacija naująja asociacijos pirmininke išrinko Ireną Plaščinskienę, kuri pakeitė 6-erius metus vadovavusią Janiną Mikučionienę. Buvusi asociacijos direktorė tapo valdybos pirmininke.

„Mūsų asociacija buvo ties „išsivaikščiojimo“ riba, tačiau iniciatyvių narių rūpesčiu ji gyvuos ir toliau“, – sakė J. Mikučionienė, pasidžiaugusi, kad buvo, kam perduoti vadovavimą universitetui.

Naujoji asociacijos direktorė I. Plaščinskienė neabejojo: „Kas pradėta, turi būti ir tęsiama. Mes, senjorai, norime ne tik aktyviai leisti laisvalaikį, bet ir būti naudingi visuomenei. Mums reikia Savivaldybės dėmesio, mums reikia naujų iniciatyvų, kad galėtume, tarkim, dalyvauti viešose talkose, skatinti senjorų savanorystę, dar labiau aktyvinti saviveiklą. Planų turime daug ir juos, sulaukę ne tik finansinės, bet ir dalykinės paramos, sėkmingai įgyvendinsime.“

Savo veiklą Kretingos trečiojo amžiaus universitetas vykdo iš projektinių lėšų ir nario mokesčio. Rajono Savivaldybei buvo parengti projektai „Vis dar norim sužinoti!“, „Judėsi – laimėsi“ , surengta 10 paskaitų, kuriose senjorai įgijo ir patobulino žinias apie sveiką gyvenseną, aktyvino fizinę veiklą. Senjorai, inicijuoti savo bendramintės Stasė Dvarionienės, daug keliavo: pabuvojo Šiauliuose, Jonavoje, Kaune, Anykščiuose, Kupiškyje, Lenkijoje, Latvijoje – iš viso buvo suorganizuota 12 išvykų. Veikia moterų vokalinis ansamblis „Svajonių aidas“, kuriam vadovauja Aloyzas Žilys, europinių šokių kolektyvas „Gaja“ ir pramoginių šokių kolektyvas „Pozityvas“ – abiem jiems vadovauja Tadas Romeika.


Naujojo kompiuterinio tomografo galimybėmis džiaugėsi Kretingos rajono ligoninės vyriausioji slaugos administratorė Janina Luotienė ir vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas.

Kretingos ligoninėje jau veikia naujos kartos kompiuterinis tomografas, kuris Kretingos, aplinkinių rajonų, miestų žmonėms paslaugas teikti galės visą parą.

Keičia požiūrį į diagnostiką

Naujos kartos kompiuterinis tomografas – tai aukšto lygio medicinos aparatūra, kuri keičia požiūrį į tikslesnę diagnostiką. Kad ji būtų sėkminga, Kretingos ligoninei pavyko suburti kvalifikuotų specialistų komandą, dėl paciento pasirengusią dirbti dieną ir naktį.

„Esant būtinybei suteikti skubią pagalbą po traumų ar ištikus kitiems ūmiems sveikatos sutrikimams poilsio, švenčių dienomis ar naktį, medikams įvertinus paciento būklę, taip pat bus atliekamas tyrimas kompiuteriniu tomografu“, – teigė Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas.

Kompiuteriniu tomografu atliekami nuo įprastinių iki pačių pažangiausių neurologijos, kardiologijos, onkologijos tyrimų: kompiuterine tomografija greitai ir tiksliai nustatomi galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, įvairių traumų sukelti pakitimai, širdies ir kraujagyslių ligos, įgimta ir įgyta stuburo patologija, vidaus organų būklė, ankstyvų stadijų vidaus organų navikai ir jų išplitimas, plaučių, kaulų ir daugelio organų ligos.


Kretingos rajono ligoninėje jau mėnesį veikia sausio pabaigoje sumontuotas naujas modernus liftas, galintis pakelti iki 1,5 t svorio iš rūsyje įkurdinto Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus per visus skyrius iki ketvirtojo ligoninės aukšto.

Liftą sumontavo Kretingos ligoninės skelbtą konkursą laimėjusi įmonė „Kauno liftai“. Ligoninės vadovo Romaldo Sakalausko žodžiais, lifto įranga buvo nupirkta dar pernai, norėta ją sumontuoti ligi Kalėdų, tačiau užtruko anksčiau įrengtos šachtos pritaikymo darbai. Lifto įranga ir jo sumontavimas kainavo apie 100 tūkst. Eur.

„Tačiau tai – greitai atsiperkanti investicija. Ankstesnis pasenęs liftas ir jo aptarnavimas per metus kainuodavo apie 50 tūkst. Eur, jį pamainomis aptarnaudavo 5 liftininkės. Dabar bus gerokai patogiau ir personalui, ir pacientams, taip pat susitaupys ligoninės mokos fondas“, – kalbėjo R. Sakalauskas, neslėpdamas, kad kompiuterinio tomografo įsigijimas ir lifto įrengimas užbaigė pirmųjų jo vadovavimo Kretingos ligoninei metų užsibrėžtus tikslus.

Per pastaruosius metus, R. Sakalausko iniciatyva, sutvarkyta ligoninės aplinka, estetiškai įrengtos patalpos. „Nesame koks japoniškas sodas, kad žmonės atvyktų vien pasidžiaugti aplinka, – šmaikščiai pastebėjo vadovas, paklaustas, kokių permainų dar sieks ateityje. – Mūsų siekis, kad Kretingos rajono ligoninė atitiktų šiuolaikinės ligoninės standartus, būtų patraukli pacientams ir, svarbiausia, teikiamų paslaugų kokybe nenusileistų privačioms klinikoms, tokioms, kaip „Northway“ ar „Kardiolita“.

Dėl to dabar mums didelis rūpestis – kaip pritraukti specialistus, kurių dar trūksta, ir kaip gerinti paslaugų prieinamumą pacientams, jų kokybę“, – būsimus tikslus išsikėlė R. Sakalauskas.

„P. n.“ informacija


Gydytoja odontologė Goda Palec

Ar dantys per vieną dieną yra vienai dienai? Tai tikrai ne retorinis klausimas, į kurį atsakė ir savo patirtimi pasidalino gydytoja odontologė Goda Palec:

– Dirbdama mėgstamą darbą jau 15 metų, susiduriu su įvairiais žmonėmis, jų pageidavimais ir problemomis. Dažniausiai pacientams trūksta informacijos apie dantų priežiūrą – tam skiriama per mažai dėmesio. Pastebime, kad jaunesnio amžiaus pacientams jau formuojasi burnos higienos įgūdžiai, tačiau vyresnės kartos atstovai dažnai būna įsitikinę, kad tai genetika, kad yra normalu, kai sveiki dantys iškrenta ir kad jie negali daryti įtakos šiam procesui. Ši mintis yra visiškai klaidinga. Nuosavais dantimis ar protezais reikia rūpintis labai atsakingai ir reguliariai. Kiekvienas turėtų atrasti galimybę burnos higienai skirti bent dvi valandas per metus.

Kai žmonės netenka dantų, susiduria su psichologinėmis, funkcinėmis, estetinėmis problemomis. Dažnai pacientai kompleksuoja, jiems sunku peržengti odontologinio kabineto slenkstį. Visada stengiuosi juos padrąsinti ir raginu prarastus dantis nedelsiant atstatyti. Ilgas laukimas sudaro papildomų problemų, kurias išspręsti būna kur kas sunkiau: bėgant laikui, kinta kaulo struktūra, dantų padėtis, jų būklė. Gydytojas, atsižvelgdamas į jūsų lūkesčius ir pageidavimus, finansinę situaciją, visada pasiūlys geriausią gydymo planą. Šypseną kelia, kai pacientai bando nurodyti, kaip gydytojas turėtų spręsti situaciją, nes tik specialistas su paciento pritarimu gali pasiūlyti geriausią sprendimą.


„Atostogų parke“ įsikūrusiame medicinos centre „Natura Termo SPA“ šiuo metu galima pasinaudoti teikiamomis reabilitacijos paslaugomis, kurios būtų suteikiamos nemokamai – jos būtų apmokamos iš Teritorinių ligonių kasų.

Medicinos centre taikoma dviejų krypčių reabilitacija – judėjimo atramos aparato ir kvėpavimo sistemos.

Reabilitacijai – turtai iš gamtos

Pagal čia dirbančio gydytojo reabilitologo sudarytą gydymo planą gydomosios procedūros padės greičiau atsistatyti ir sugrįžti į visavertį gyvenimą kenčiantiems nugaros, sąnarių skausmus, po patirtų traumų, persirgus Covid-19, gripu, plaučių uždegimu, bronchitu ar kitomis kvėpavimo takų ligomis. Pacientų reabilitacijai taikomos taip pat ir unikalios, naudojant natūralios kilmės medžiagas, procedūros – gydomojo purvo-sapropelio aplikacijos ir geoterminio mineralinio vandens procedūra „Mineralų jūra“. Procedūrai naudojamas geoterminis mineralinis vanduo yra išgaunamas iš 2 154 m gylio gręžinio, o jo gydomosios savybės yra patvirtintos moksliniais tyrimais.

Pratimai vandenyje – saugesni

Pacientai, norintys pasinaudoti Teritorinių ligonių kasų kompensuojamomis procedūromis, turi turėti šeimos gydytojo arba gydytojo specialisto siuntimą gydytojo reabilitologo konsultacijai. Gavus tokį siuntimą, juo pasinaudoti ir pas gydytoją reabilitologą reikia užsiregistruoti per 60 dienų. Gydytojas reabilitologas pagal paciento diagnozę pritaiko tinkamiausią procedūrų programą. Ją pacientas turi pradėti per 21 dieną po reabilitologo paskyrimo.

Gydytojo reabilitologo paskirtas procedūras medicinos centre „Natura Termo SPA“ atlieka didelė kompetetingų specialistų komanda – kineziterapeutai, masažuotojai, ergoterapeutai.

Kenčiantiems nugaros ar sąnarių skausmus, taikomos gydomosios mankštos vertikalioje vonioje.

„Vertikalioje vonioje atliekami specialūs pratimai su kineziterapeutu. Pratimai vandenyje yra saugesni, jų galima atlikti įvairesnių, judėjimo amplitudė yra platesnė, mažesnė traumų tikimybė. Šiltame vandenyje sušyla raumenys, atsipalaiduoja įtampa juose. Raumenims atpalaiduoti ypač naudingas geoterminio mineralinio vandens baseinas, kuriame dėl didelio mineralinių druskų kiekio kūnas gali lengvai plūduriuoti“, – paaiškino medicinos centro „Natura Termo SPA“ vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis.


Antradienį Birutės al. ir A. Mickevičiaus g. sankryžoje esančiame skvere Palangoje atidengtas paminklas Vasario 16-osios akto signatarui pirmajam Lietuvos valstybės prezidentui Antanui Smetonai.

Meninės-architektūrinės idėjos autorių Gedimino Antano Sakalio ir Kazio Venclovo sukurtą paminklą, primenantį didelį atviruką arba knygą su Prezidento atvaizdu, iš pradžių ketinta statyti Vilniuje, bet miesto Savivaldybė atsisakė. Kad A. Smetona įamžintas Palangoje, simboliška – čia jis mokėsi progimnazijoje, vėliau ilsėjosi ir dirbo, be to, daug yra prisidėjęs tarptautiniu mastu ginčijantis, kam turi priklausyti Palanga – Lietuvai ar Latvijai.

Be kitų svečių, paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo ir kalbėjo Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda.

„P. n.“ informacija


Rajono senjorų salės futbolo pirmenybėse dalyvauja penkios komandos. Pirmenybėse žaidžia futbolininkai, gimę 1981 m. ir vyresni. Pirmą etapą komandos žais rato sistema. Į antrą etapą pateks keturios komandos, kurios žais pusfinalyje – užsėmusieji I v. – su IV v. ir II v. – su III v. Pusfinalių nugalėtojai žais didžiajame finale dėl I v., mažajame – dėl III v.

Pirmą turą pirmieji žaidė „Topoliai“ ir „Danės perlas“. Pirmas pirmenybių įvartis krito jau 2-ą min., kai „Danės perlo“ žaidėjas Marius Venckus išvedė savo komandą pirmyn. „Topoliai“ dar turėjo jėgų priešintis ir 10-ą min. išlygino rezultatą – 1:1. Kaip parodė tolimesnė rungtynių eiga, tai buvo vienintelis „Topolių“ komandos įvartis. Varžovų atsako neteko ilgai laukti ir I kėlinį „Danės perlas“ laimėjo 3:1. Antrą kėlinį įmušęs penkis „sausus“ įvarčius, „Danės perlas“ rungtynes užtikrintai laimėjo 8:1.

Pagal kitokį scenarijų vyko antrosios rungtynės tarp „Slėnio“ ir „Palangos“ komandų. Rungtynės vyko gerokai atkaliau. Pirmas įvartis buvo įmuštas 10-ą min., kai pasižymėjo „Slėnio“ puolėjas Rikantas Ramanauskas – 1:0. Tačiau po dviejų minučių rezultatas tapo lygus – 1:1. Vis dėlto I kėlinį laimėjo „Slėnio“ ekipa – 22-ą min. įvartį pelnė Žydrūnas Songaila – 2:1. Antras kėlinys klostėsi dar įdomiau. Jau 28-ą min. „Slėnis“ pirmavo 4:1 ir atrodė, kad pergalė bus jų pusėje. Atsipalaidavęs jis pamiršo gynybą ir buvo skaudžiai nubaustas. Jau tą pačią, 28-ą, min. „Palangos“ komanda sušvelnino rezultatą iki 2:4. 38-ą min. „Slėniui“ pavyko rezultatą išlyginti – 4:4. „Slėnis“ dėjo dideles pastangas išsiveržti pirmyn, bet praleido dar vieną varžovų kontrataką ir 47-ą min. „Palangos“ komanda pelnė pergalingą įvartį – 5:4. Rezultatyviausiai pirmame ture žaidė R. Ramanauskas („Slėnis“) ir Nerijus Šliogeris („Danės perlas“), įmušę po 3 įvarčius.


Kretingos „Kretingai-VR Servisui“ ir Palangos „Kuršiams“ susitikus Palangos arenoje, savo pranašumą 79:66 (22:13; 22:17; 14:16; 21:20) įrodė kretingiškiai. Rungtynes sėkmingiau pradėjo svečiuose žaidę Kretingos krepšininkai, kurie jau po I kėlinio įgijo 9 taškų persvarą, po dviejų kėlinių komandas skyrė 14 taškų (44:30). Įpusėjus III kėliniui Kretingos komandai po M. Lutsenko tritaškio pavyko įgyti ir didžiausią susitikime 19 taškų persvarą (24 min. 55:36), bet likusią kėlinio dalį sėkmingiau žaidė „Kuršiai“, sušvelninę atsilikimą iki 12 taškų – 58:46. Ketvirtą kėlinį „Kuršiai“ sumažino atsilikimą iki vienženklio, bet kretingiškiai žaidė drausmingai ir iškovojo pergalę. Šiose rungtynėse Palangos komanda nė karto nebuvo priekyje, prastai atakavo, kretingiškiai laimėjo ir kovą dėl kamuolių.

„Kretinga-VR Servisas“: Maksym Lutsenko (4/4 dvitaškiai, 4/6 tritaškiai) – 20, Martynas Mažeika (11/15 baudos, 5 rez. perdavimai) – 16, Raidas Nacius (6/6 dvitaškiai, 6 atk. kamuoliai) – 12, Edgaras Danys – 10, Modestas Jurkaitis (7 rez. perdavimai) – 7.


Gausus šimtametės gyvenimo kraitis

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Jubiliejai

Spalvingą gyvenimą nugyvenusi Stanislava Narvilienė įžengė į 101-uosius metus.

Praėjusį savaitgalį, vasario 26-ąją, savo 100-mečio jubiliejų atšventusi kretingiškė J. Jablonskio gatvės senbuvė Stanislava Narvilienė gėlių puokščių apsuptyje džiaugiasi ne metų, bet ją mylinčių artimųjų gausa: užauginusi sūnų Sigitą ir dukterį Danutę, susilaukė 3-jų anūkių Renatos, Erikos ir Jurgitos, 7 proanūkių ir 8 proproanūkių.

Stanislavos priežiūra šiandieną labiausiai rūpinasi dukra, buvusi pedagogė 75-erių Danutė Trumpienė, kuri tarpininkavo bendraujant su sunkokai begirdinčia senole. Ši, paklausta apie atšvęstą jubiliejų, kuriame, dukters žodžiais, dar traukė savo jaunystės dainas, atviravo nė „nemislijanti“, kad jau sulaukė 100 metų: „Atėjo tie metai ir praeis“. Danutė papildė, kad dabar dažniausiai mama gyvenanti senų laikų prisiminimais, mintimis vis grįžtanti į savo jaunystę. Į tą laiką, kai jubiliatės tėvų Elenos ir Antano Želvių šeimoje augo 4 vaikai ir gyveno Ankštakiuose. Jos tėvai valdė vidutinio dydžio ūkį. Vaikystė ir jaunystė nebuvusi lengva – tėvai vaikus spaudė prie darbų, tekę piemenės duonos ragauti. Ištekėjo 1942-aisiais, karo įkarštyje, už Aloyzo Narvilo ir įsikūrė Raguviškiuose.

Karo metais prie Minijos ties Raguviškiais priartėjus frontui, prisimena, jaunos moterys vaikščiodavo įsisupusios į skaras ir tyčia sukumpusios lyg senės, kad smalsiais žvilgsniais jų nesmaigstytų kaimo trobose apsistoję rusų kareiviai. O prasidėjus atviriems mūšiams, bėgdavę slėptis į paminijy įrengtus bunkerius. Viename tokių bunkerių 1944-aisiais pasaulį išvydo jos pirmagimis Sigitas. Duktė Danutė gimė pokariu, 1948-aisiais.


Ugniagesiai gelbėtojai antradienį apie 7.33 val. išskubėjo į Padvarių kaime, Vingio gatvėje, esančią įmonę. Jiems atvykus iš biokuro krūvos rūko dūmai.

„Ugniagesiai su termovizoriumi išmatavo temperatūrą, kuri siekė 60–70 laipsnių karščio. Vadinasi, degimo nebuvo“, – situaciją apibūdino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius.

Kad įkaitęs biokuras neužsidegtų, įmonės darbuotojas krautuvu perkrovė biokurą, o ugniagesiai perpylė vandeniu. Iš viso perkrauta ir perpilta vandeniu apie 100 kv. m mulčo.

„P. n.“ informacija


Antradienį apie 19.26 val. ugniagesiai gelbėtojai talkino ir policijos pareigūnams, kuriems reikėjo pateikti į bendrabutyje Sodžiaus gatvėje Kretingsodyje esantį butą. Pareigūnams buvo pranešta, kad viduje guli žmogus ir nereaguoja.

Į butą ugniagesiai pateko panaudodami laužtuvą. Žmogus buvo sąmoningas ir perduotas medikams.

„P. n.“ informacija


Atvykę ugniagesiai kaminą šiek tiek aušino vandeniu, o Savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Darbėnų komanda budėjo, kol išdegė suodžiai.

Iš karto po to, apie 23.26 val., ugniagesiai išskubėjo į Karteną, Alanto gatvę, kur kamine taip pat degė suodžiai. Atvykus Kartenos ugniagesių komandai paaiškėjo, kad dega ne tik suodžiai, bet ir stipriai uždūmintos pirmo, antro aukšto patalpos. Į pagalbą atvyko Kretingos ir Baublių ugniagesiai, taip pat ir ugniagesys-savanoris iš Baublių. Iškart buvo suformuota grandis iš 2 ugniagesių ir ugniagesio savanorio su kvėpavimo organų apsaugos aparatais, kad uždūmintose patalpose galėtų nustatyti gaisro židinį. Ugniagesiams pavyko išsaugoti gyvenamąjį namą, tačiau vis dėlto apdegė medinis perdengimas, namo apšiltinimas, sienos, lubos. Per gesinimo darbus buvo nuardytos palėpės grindys, šiek tiek sulietos patalpos.

Gyvenamajame name dūmų detektoriaus nebuvo.

„P. n.“ informacija


Trečiadienį, kovo 1 d. apie 20.05 val. Kluonalių kaime blaivaus 1994 m. gimusio vyro vairuojamas automobilis „Škoda Octavia“ partrenkė į važiuojamąją kelio dalį išėjusį 1966 m. gimusį pėsčiąjį. Jis dėl patirtų sužalojimų nuvežtas į ligoninę.

Policijos pareigūnai pradėjo tyrimą dėl Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo.

„P. n.“ informacija


Atvirame jaunimo centre darbą pradėjo du jaunimo darbuotojai Antanas Jonaitis (iš kairės), Greta Beniušytė ir socialinis darbuotojas Albinas Šiaudvytis.

Kretingoje šią savaitę pradėjo veikti Atviras jaunimo centras. Jo patalpose dar daug ko trūksta, tačiau jaunuoliai patys kuria savo erdves: planuoja, kas ir kuriame kambaryje galėtų būti, iš Kretingos rajono savivaldybės Švietimo centre buvusių jaunimo erdvių parsigabeno ten buvusį inventorių.

Dirba trys darbuotojai

Startavo ir trys su jaunimu dirbsiantys specialistai: socialinis darbuotojas Albinas Šiaudvytis, du jaunimo darbuotojai Greta Beniušytė ir Antanas Jonaitis.

„Dabartiniame Atvirame jaunimo centre bus sudarytos sąlygos jaunimui saugiai leisti laisvalaikį, sukurtos erdvės jų saviraiškai, bendravimui su bendraamžiais ir kūrybiškam pomėgių realizavimui, taip pat centras teiks emocinio palaikymo ir kitas paslaugas“, – sakė jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė, aprodžiusi naująsias patalpas, kuriose planuojama turėti virtuvėlę, laisvalaikio zonas, specialistams skirtus kabinetus konsultacijoms.

Jaunimo darbuotojai Greta ir Antanas yra baigę psichologijos studijas. G. Beniušytė šiuo metu dar studijuoja socialinį darbą Klaipėdos valstybinėje kolegijoje. „Ji yra labai nuoširdi, atvira, turi noro tobulėti ir mokytis“, – apie Gretą kalbėjo I. Biliūnaitė-Rušinskė.

Antaną jaunuoliai gerai žino iš prieš centro atidarymą veikusių atvirų jaunimo erdvių „Tavo erdvė“, kur jaunimo darbuotojas dirbo 5-erius metus ir yra susipažinęs su jaunimo poreikiais.

A. Šiaudvytis yra baigęs teologijos bakalauro, socialinio darbo magistro studijas, 2019 m. įgijo dvasinio konsultavimo ir asistavimo magistro laipsnį. Jis taip pat turi mokytojo kvalifikaciją.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas