|
|
|
(1732) 2023-02-24Viešėdami Turkijoje, organizavo lietuvių pagalbą nukentėjusiems
Kretingiškiai verslininkai 34-erių Simona Montvydaitė-Kaya ir jos 38-erių vyras Bilalas Kaya, kilęs iš Antalijos, bet žmonos tėviškėje gyvenantis jau 7-erius metus, kaip ir kasmet, sausio pabaigoje išvyko atostogauti į jo gimtinę Turkijoje. Nors už 600–700 km nuo Antalijos prasiveržusios žemės stichijos tą lemtingąją vasario 6-osios naktį jiedu nejuto, tačiau rytą, aplink matydami chaosą, paniką, išsyk nusprendė pagelbėti nukentėjusioms šeimoms – organizavo lietuvių humanitarinę pagalbą. Vos prieš kelias dienas parskridę iš Antalijos, kur Simonos ir Bilalo šeima turi nuosavą butą viename kurorto penkiaaukščių, jiedu sutiko su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais pasidalinti ne vien patirto visuotinio skausmo akimirkomis, bet ir pasidžiaugti lietuvių dosnumu bei netikėtu atradimu, kad Lietuvoje turi tiek draugų, kiek nė patys nesitikėjo. Paaukojo per 4,5 tūkst. eurų „Kai paryčiais, 4 val., įvyko smarkusis požeminis smūgis, mes nepajutome, nes mūsų namo statybinės konstrukcijos – gana tvirtos. Tačiau rytą pamatėme sumaištį gatvėje, iš epicentro transliavo reportažus per televiziją. Vienas garsiausių šalies futbolo trenerių verkė – padėkit, žmonės miršta, supratau, kad tai – labai labai rimta. Šalyje siautė chaosas – nebuvo tokių pajėgumų, kad gelbėtų po nuolaužomis prispaustus žmones, vyrai patys traukė iš po nuolaužų dar likusius gyvuosius. Magistralėse – spūstys, kas galėjo, stengėsi ištrūkti iš to pragaro“, – pasakojo jau neblogai lietuviškai kalbantis Bilalas. Nukentėjusiuosius autobusais iš sugriautų miestų vežė bet kur – į kalnus, žmonės po kelias dienas laukė maisto ir vandens. Kitus iki kovo vidurio apgyvendino viešbučiuose, po to gal įkurdins palapinių miesteliuose, svarstė Bilalas. Jo pasakojimą pratęsė Simona: kitą dieną po žemės drebėjimo paskambino jos draugė Akvilė iš Ispanijos, sakė – noriu padėti Turkijos šeimoms, kažką sugalvok. „Iš pradžių galvojau: Lietuvos žmonės padeda Ukrainai, kažin, ar norės aukoti Turkijos žmonėms. Bet vos tik paskelbiau socialiniuose tinkluose, įdėjome Bilalo sąskaitą, ir pradėjo aukoti draugai, pažįstami: kas kiek galėjo – po 100, 200 ar 5 Eur. Jau pačią pirmąją dieną žmonės pervedė 460 Eur, o iš viso per 13 dienų iki mūsų išvykimo – 4 tūkst. 400 Eur ir dar 70 Eur prašė perduoti asmeniškai“, – kalbėjo ji. Už šias lėšas S. ir B. Kaya šeima nupirko maisto, drabužių, būtiniausių reikmenų, sauskelnių ir mišinių šeimoms – 48 vaikams ir 6 motinoms. O viena moteris iš Šveicarijos paaukojo 100 Eur, kad nupirktų maisto gyvūnams.
Kaip manote, kada baigsis karas Ukrainoje?
Patvirtino Savivaldybės kelių ir gatvių remonto eiles
Ketvirtadienį Kretingos rajono savivaldybės taryba vienbalsiai patvirtino Savivaldybės vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinių eilių sąrašus: į vieną sąrašą surikiavo vietinės reikšmės kelius remonto, rekonstrukcijos ir statybos darbams atlikti, į kitą tuos, kuriems suplanuotas paprastasis remontas. Vietinės reikšmės Savivaldybei priklausantys keliai, gatvės, kiti kelių objektai (sankryžos, dviračių takai ir kt.) yra tvarkomi panaudojant Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP), Savivaldybės ir valstybės biudžetų, ES fondų lėšas. Pastaraisiais metais Kretingos rajono savivaldybėje svarbiausias lėšų šiai reikmei šaltinis buvo KPPP lėšos. Kretingos rajono savivaldybei iš KPPP 2022 m. buvo skirta 2 mln. 59,9 tūkst. eurų, apie 2 mln. eurų Savivaldybė iš KPPP gaudavo ir ankstesniais metais. Kokia pinigų suma Kretingos rajono keliams tvarkyti iš KPPP bus atseikėta 2023-iesiems, paaiškėti turėtų kovo-balandžio mėnesiais. KPPP lėšos kelių objektams skirstomos pagal Kretingos rajono savivaldybės tarybos patvirtintą tvarką, kurią taryba atnaujino 2022 m. vasarį, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimus, vienas jų įpareigoja vietinės reikšmės kelių objektų prioritetines eiles sudaryti ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Tačiau Savivaldybės taryba savo sprendimą dėl prioritetinių eilių gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti. Patvirtintos prioritetinės eilės turi būti skelbiamos viešai Savivaldybės interneto svetainėje. Šiemet rekordinę – apie 2,5 mln. eurų – sumą Savivaldybės keliams ir gatvėms tvarkyti skiria pati Savivaldybė: 1 mln. 596,3 tūkst. eurų iš Savivaldybės biudžeto ir apie 1 mln. eurų skolinasi.
Vaizdas žemės ūkyje: kiek ko sėjom, kiek ko užauginom
Per metus – 22 ūkininkų ūkiais rajone mažiau: 2021-aisiais jų buvo įregistruota 1 tūkst. 453, o 2022 m. gruodžio pabaigoje – 1 tūkst. 431. Pirmavo kviečiai ir žieminiai rapsai Iš pernai įregistruotųjų – 207 ūkiai, kai ūkininko amžius iki 40 metų, 820 – kai ūkininkai nuo 40 metų iki pensinio amžiaus, 404 – pensinio amžiaus, 82 ūkiai – su partneriais. 2021-aisiais 223 ūkių savininkai buvo 40 metų, 817 ūkių – nuo 40 m. iki pensinio amžiaus, 413 – pensinio amžiaus, 89 ūkiai įregistruoti su partneriais. Pasak Kretingos rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės, šie skaičiai kasdien kinta, nes tikslinama ūkių veikla, turimos žemės plotai, ūkiai įregistruojami ir išregistruojami, įregistruojama ūkių partnerystė. 2022 metais įregistruoti 44, o išregistruoti 65 ūkininko ūkiai, atnaujinti 1 tūkst. 189-ių ūkininko ūkių duomenys. 2021 metais įregistruoti 46 ūkininko ūkiai, išregistruoti 33, 1 tūkst. 348-ių atnaujinti duomenys. Vidutinis ūkininko ūkio dydis 2022 metais – 17,70 ha , 2021 metais – 14,97 ha, 2020 metais – 14,86 ha, 2019 metais – 11,60 ha. Respublikoje vidutinis ūkio dydis 2021 metais – 15,55 ha, 2020 metais – 15,67 ha, 2019 metais – 12,06 ha. Praėjusiais metais buvo pateiktos 2 tūkst. 427 paraiškos tiesioginėms išmokoms už pasėlius gauti, ūkininkai deklaravo 50,54 tūkst. ha. Užpernai pateiktos 2 tūkst. 429 paraiškos, deklaruota 50,42 tūkst. ha. Prašoma paramos suma už deklaruojamus plotus 2022 m. didesnė negu 9,3 mln. Eur, 2021 m. – beveik 7,8 mln. Eur, 2020 m. – daugiau negu 8,7 mln. Eur. Pasinaudojant el. valdžios vartų portalu, pernai pateikta 60 paraiškų. Daugiausiai paraiškų pateikta Darbėnų seniūnijoje: 2022 m. – 719, 2021 m. – 710, Imbarės seniūnijoje atitinkamai 446 ir 448, Kretingos seniūnijoje – 419 ir 424, Žalgirio seniūnijoje – 271 ir 272, Kartenos seniūnijoje – 224 ir 227, Kūlupėnų seniūnijoje – 210 ir 211, Vydmantų seniūnijoje – 104 ir 99. Tarp pasėlių pernai dominavo žieminiai kviečiai – 16 tūkst. 149 ha, užpernai – 13 tūkst. 748 ha. Populiarūs ir žieminiai rapsai – pernai 5 tūkst. 835 ha, užpernai – 3 tūkst.772 ha, vasariniai kviečiai – pernai 4 tūkst. 622, užpernai – 7 tūkst. 455 ha, ankštinės kultūros – pernai 3 tūkst. 54 ha, užpernai 3 tūkst. 442 ha. Sumažėjo miežių plotai: užpernai deklaruota 2 tūkst. 809 ha, pernai – 1 tūkst. 934 ha. Vasariniai rapsai pernai buvo auginami 522 ha plote, užpernai – 1 tūkst. 7 ha. Avižos pernai užėmė 910 ha, užpernai – 982 ha, vasariniai kvietrugiai atitinkamai 206 ir 190 ha.
Aukštkalviai. Aukštoje kalvoje įsikūręs kaimas
Pakeliui iš Kretingos į Salantus, pravažiavus miškų masyvą, keliautojus pasitinka Aukštkalviai. Didelę kaimo dalį užima ledynmečiu suformuota masyvi moreninė kalva, davusi vietovei vardą. Rašytiniuose šaltiniuose ši vietovė vadinama Aukštkalniais (Aukškalniais, Auškalniais), Aukštkalviais (Aukštakalviais, Aukškalviais, Auškalviais). Aukštkalvių vardas nusistovėjo tik XX a. Savarankiškas – nuo XIX amžiaus Kaime rastas akmeninis kirvis siaurėjančia pentimi mena, kad pirmieji žmonės čia pasirodė tolimais priešistoriniais laikais. Šio tipo kirviai laikomi darbo įrankiais, kurie naudoti III tūkst. pr. Kr. pab. – II tūkst. pr. Kr. pradžioje. Dabartinio kaimo teritorija priklausė nuo XVI a. minimiems Asteikiams. Jų plėšininėje žemėje šalia Dvaro ir Miesto girių XVII a. atsirado nausėdija – Aukštkalnių užusienis, pirmąkart paminėtas 1771 m. Kretingos dvaro (grafystės) inventoriuje. Tai buvo miško apjuostoje aukštumoje įsikūrusių žemdirbių nausėdija, priklausanti Asteikių kaimui. Užusienis turėjo apie 73 ha žemės. Ją iš dvaro 1771 m. nuomojosi Mykolas Viskontas, Jurgis Bružas, Jurgis Viskontas, Tadas Lekštutis, Jonas Brunis, Jonas Narvila, Dovydas Grikštas ir Motiejus Pilypas. Antra tiek žemės žemdirbiai valdė Asteikiuose, taip pat naudojosi Dvaro girioje esančiomis pievomis. Ne visi buvo atsikėlę į užusienį: dalis tebegyveno senosiose savo sodybose Asteikių kaime. Užusienyje mirę asmenys laidoti Miesto girioje (dab. Mestinės miškas) įrengtose kapinėse, kuriomis naudojosi ir gretimo Pipirų užusienio gyventojai. XVIII a. pab. kaimų kapines uždarius, mirusiuosius imta vežti į Kartenoje įrengtas parapines kapines, o senkapiuose kartas nuo karto be kunigo laidoti savižudžiai ir nekrikštai. Nuo XIX a. vietovė laikoma savarankišku kaimu, kurį imta vadinti Aukštkalviais, nors Aukštkalnių (Aukškalnių) vardas sutinkamas ir 1938 m. bažnytinėse knygose. XIX a. I pusėje per Aukštkalvius rusai kariniais tikslais nutiesė Kretingos–Salantų plento atkarpą. Tai sutrumpino kelią į Kretingą, nes seniau teko į ją vykti pro Žadeikius arba Ruginius. 1862 m. kaime stovėjo dvi sodybos, kurias sudarė žiogrių tvoromis apjuostos troba, klėtis, kūtės ir jauja. Jose šeimininkavo Petras Norvila ir Juozapas Kupšys, iš dvaro nuomojęsi po 23 ha dirbamos žemės. Už ją mokėjo činšą ir atlikinėjo kitas baudžiavines prievoles: privalėjo kasmet į dvarą atvežti nustatytą kiekį šieno, malkų ir rąstų, mokėti piniginę duoklę dvarui išlaikyti.
Ūkininkų protestai grąžina prie minties apie kooperatyvus
Po išspausdintos publikacijos apie tai, kad, perdirbėjams sumažinus supirkimo kainas, protestuodami ūkininkai pieną lieja tiesiog laukuose arba gyventojams dalija už ačiū, atsiliepė kooperatyvų steigimo idėjomis rajone bei už jo ribų garsėjantis nuo 2014-ųjų Lietuvos šeimos ūkių sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Skiparius. Jo nuomone, ši akcija – ne išeitis, vienintelis kelias žemdirbiams – produkciją perdirbti patiems. Siūlėsi padėti anksčiau, nesišalina ir dabar R. Skipariaus teigimu, protestuodami dėl mažų supirkimo kainų ūkininkai rodo savo bejėgiškumą, o žemės ūkio ministras, Seimo Kaimo reikalų komitetas, savivaldybių žemės ūkio skyriai aiškios ir tvirtos pozicijos neišdėsto. Į sausį Plungėje Lietuvos šeimos ūkių sąjungos organizuotą pasitarimą, anot pašnekovo, buvo kviečiami visoje Žemaitijos zonoje išrinkti Seimo nariai. „Pats asmeniškai kai kuriems paskambinau. Spėkit, ar atvyko ir išvis, kiek atvyko? Ogi buvo vienintelis Jurgis Razma“, – apgailestavo R. Skiparius. Jo manymu, akcija, kai pienas išpilamas arba dalijamas, netrukus bus užgniaužta, juolab kad jau pasigirsta viešų Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų nuogąstavimų – termiškai neapdorotas pienas gyventojams nesaugus vartoti. Šviežiam žaliaviniam pienui gabenti, atiduoti arba parduoti, anot pašnekovo, privalo būti tinkamos sąlygos – patalpa su momentinio pasterizavimo įranga. Svarbu ir kad žmonės žinotų, kur ta patalpa, kas yra pieną atvežantis ūkininkas, ar turi sertifikatą. „Norėčiau, kad žemdirbiai nepasiduotų, perdirbėjams ir prekybos centrams parodytų, jog išeitį juos aplenkti rado. Jeigu nusileis ir grįš atgal į perdirbimo įmones, kas gali paneigti, kad „už bausmę“ ateityje pinigų gaus dar mažiau?“ – svarstė R. Skiparius. Jis neabejojo, kad vienintelis kelias žemdirbiams – kooperuotis, tai yra steigti savo pieninę. Apie tai kalbantis jau 30 metų, jeigu reikės, ir dabar tebėra pasiruošęs padėti – įrangos ieškotų Danijoje, kurios ūkiuose dirbo ir turi pažinčių.
Gyvūnai jau turėjo būti suženklinti, bet savininkai to daryti neskuba
Seimui priėmus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisą, įsigaliojo privalomas augintinių ženklinimas mikroschema ir jų registravimas. Iki 2022 m. gegužės 1 d. savo gyvūnus ženklinti ir užregistruoti valstybiniame augintinių registre privalėjo šunų, kačių bei šeškų savininkai. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kretingos skyriaus vyriausiojo veterinarijos gydytojo inspektoriaus Sauliaus Alonderio, iki šiol Kretingos rajone užregistruoti 3 tūkst. 248 šunys, 984 katės ir 8 šeškai. Šie skaičiai nerodo, kad visi augintiniai rajone būtų suženklinti. „Kai šuo arba katė įkanda žmogui, ir kreipiamasi pagalbos į medicinos įstaigas, mūsų tarnyba turi atlikti tyrimą, ar pacientą sužalojęs gyvūnas neserga pasiutlige. Tuomet ir susiduriame su problema: paklausus, ar keturkojis paženklintas mikroschema, dažniausiai išgirstame, kad ne, o į klausimą, kodėl, atsakymai būna labai banalūs: šuo arba katė iš namų niekur neišeina, yra per brangu arba... kam apskritai to reikia?“ – pasakojo S. Alonderis.
Direkcija esminių pokyčių nenumato
Lietuvos kelių direkcijos teigimu, išvažiavimas iš Tvenkinio gatvės ir prekybos centro LIDL nebus atnaujinamas, tačiau bus remontuojama šalia sankryžos esanti pėsčiųjų perėja. Direkcija pokyčių nenumato ir kelyje Kretinga–Jokūbavas. Remontuos perėją Kelių direkcija sankryžas valstybinės reikšmės keliuose remontuoja pagal Vieno lygio sankryžų pertvarkymo prioritetinę eilę. Tvenkinio gatvės ir išvažiavimo iš prekybos centro LIDL sankryža, anot Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausiosios komunikacijos vadybininkės Eglės Nemanytės, nepatenka į šią prioritetinę eilę, todėl artimiausiu metu sankryžos remontuoti neplanuojama. Šalia esanti pėsčiųjų perėja yra įtraukta į Pėsčiųjų perėjų ir nežymėtų perėjų pertvarkymo ir atnaujinimo prioritetinę eilę. „Ji bus remontuojama taip, kad atitiktų Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklių nuostatas. Šią perėją planuojama atnaujinti per 2023–2024 m. Konkretūs terminai priklausys nuo viešųjų pirkimų eigos“, – tikino E. Nemanytė. Kaip konkrečiai atrodys pėsčiųjų perėja? Kelių direkcija paaiškino, kad sprendiniai bus parinkti projektuojant. Atnaujinamos esamos arba įrengiamos naujos pėsčiųjų perėjos įrengimo vieta kartu su eismo intensyvumo kriterijais turi atitikti šiuos eismo saugos kriterijus: perėjos vieta turi būti gyvenvietėje, pakankamas vietos matomumas, važiavimo greitis nuo 30 iki 50 km per val. „Abipus gatvės turi būti pėsčiųjų eismo infrastruktūros tęsiniai: šaligatviai, pėsčiųjų takai ar pėsčiųjų ir dviračių takai, vieta – apšviesta bendruoju gatvės ar kryptiniu pėsčiųjų perėjos apšvietimu, 100 m ir mažesniu atstumu nėra pėsčiųjų perėjos ant kelio, požeminės ar šviesoforais reguliuojamos perėjos ir panašiai“, – vardino E. Nemanytė. Priklausys nuo finansavimo Kelyje Kretinga–Jokūbavas vyksta intensyvus eismas, gausu miškų, iš kurių į kelią dažnai išbėga gyvūnai. Specialistų teigimu, tą ruožą reikėtų padaryti saugesniu, įrengiant tam tikras priemones nuo laukinių gyvūnų. Vis dėlto, Kelių direkcijos teigimu, esminių pokyčių šiame ruože nenumatoma. Apsaugos sistemos nuo laukinių gyvūnų valstybinės reikšmės keliuose yra diegiamos pagal Apsaugos sistemų nuo laukinių gyvūnų įrengimo valstybinės reikšmės keliuose prioritetinę eilę. „Ši prioritetinė eilė sudaryta pagal metodiką, įvertinus bendrą eismo intensyvumą, eismo įvykių, įskaitinių eismo įvykių su laukiniais gyvūnais skaičių ir panašiai“, – paaiškino E. Nemanytė. Kelio ruožas, į kurį patenka ir ruožas nuo Kretingos iki Jokūbavo, yra 44-oje šios eilės vietoje. „Apsaugos nuo laukinių gyvūnų sistemų įrengimas priklausys nuo skiriamo finansavimo. Atkreipiame dėmesį, kad 2023 m. per I–II ketvirčius eilė bus peržiūrėta ir atnaujinta“, – sakė komunikacijos vadybininkė. Pėsčiųjų ir dviračių takai šalia valstybinės reikšmės kelių tiesiami pagal Dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros prie valstybinės reikšmės kelių plėtros prioritetinį sąrašą. Takas šalia Kretinga–Jokūbavas kelio nepatenka į prioritetinį sąrašą, todėl artimiausiu metu šio tako tiesti neplanuojama. Taip pat artimiausiu metu nenumatoma ir remontuoti šio krašto kelio. Šis kelio ruožas Rekonstruotinų ir remontuotinų krašto kelių ruožų prioritetinėje eilėje, pagal kurią yra tvarkomi valstybinės reikšmės krašto kelių ruožai, yra 201-oje vietoje. „Atkreipiame dėmesį, kad Kelių direkcija apšvietimą įrengia tik kartu su kelio kapitalinio remonto ar rekonstravimo projektais ir tik tuose ruožuose, kurie sutampa su gyvenvietės teritorija. Užmiesčio teritorijoje apšviečiamos tik žiedinės sankryžos, arba tos, kurios yra avaringos ir pavojingos“, – papildė E. Nemanytė.
„P. n.“ informacija
Susirūpino Birutės gatvės tilto būkle
Įgriuvus tiltams Kėdainiuose ir autostradoje ties Kaunu, kretingiškiai taip pat susirūpino tiltu per Akmeną Birutės gatvėje. Šis tiltas yra ant labai pavojingo staigaus posūkio, leidžiantis nuo Pelėdos kalno, juo vos prasilenkia du automobiliai. Tilto danga vis lopoma, šonuose trupa betonas. Tilto Birutės gatvėje savininkė yra Kretingos rajono savivaldybė. Dar 2015-aisiais buvo parengtas Birutės g. tilto renovacijos techninis projektas ir tikėtasi neilgai trukus tiltą pradėti tvarkyti. Įmonės „Tiltų ekspertų centras“ parengtame projekte numatyta, kad jis turėtų praplatėti į abi puses po 2 m – būtų įrengti šalitilčiai, arba tilto takai pėstiesiems, pakeista važiuojamosios dalies danga, įrengti nauji atitvarai bei turėklai, sutvarkytos krantinės. Tilto būklę įvertinę specialistai nustatė, kad jis nėra avarinės būklės – konstrukcijos tebėra tvirtos, nors tiltas statytas 1960 metais, buvo įvardinti defektai. Tiltas 1986-aisiais buvo rekonstruotas, o 2000-aisiais darsyk atliktas kapitalinis remontas. Įprastai tiltai tvarkomi išvien su gatvėmis, kurias jie jungia. Tačiau Birutės g. tilto renovacijos sumanymo tuomet teko atsisakyti, nes užsitęsė magistralinio kelio Palanga–Šiauliai 1,4 km ilgio ruožo per Kretingos miestą renovacijos darbai. „Neįmanoma iš abiejų pusių atkirsti eismo per miestą. Tolesni renovacijos darbų Kretingos mieste prioritetai yra perskirstyti taip: užbaigus tvarkyti kelią į Palangą, pradėsime darbus Vilniaus gatvėje. O kai sutvarkysime miesto centrinę gatvę, jau galima bus imtis Birutės gatvės tilto tvarkymo darbų“, – „Pajūrio naujienoms“ prieš ketverius metus kalbėjo tuometinis Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis.
Kretingiškis Matas Petrulis, nuo mažens besidomintis muzika, tapo Lietuvoje jau spėjusios išgarsėti grupės „Jauti“ nariu, koncertuose groja bosine gitara. Su grupe jis planuoja išleisti netrukus pasirodysiantį albumą „Džiaugsmas“ ir jį pristatyti didžiausiame iki šiol dalyvautame koncerte Lietuvos parodų ir koncertų centre „Litexpo“ balandžio 6 dieną. „Jauti“ – tai matematinio roko grupė, susibūrusi 2016 metais. Ji kuria muziką lietuvių ir anglų kalbomis, o dainų tekstais diskutuoja daugeliu temų: nuo spalvingų vaikystės momentų ir nostalgijos iki netobulo žmogaus, jaunuolio, apimto depresijos. Matas grupės veikloje pradėjo dalyvauti 2019 metais. Ši grupė buvo ne kartą nominuota Lietuvos muzikos apdovanojimuose M.A.M.A., 2021 metais laimėjo metų roko atlikėjo nominaciją. Matas muzika domisi nuo mažens, dar būdamas darželyje dainuodavo su mokytoja. 2002 metais jis dalyvavo konkurse „Dainų dainelė“ ir tapo laureatu. Anksčiau jaunuolis lankė ir šokių užsiėmimus, bet muzika jam tapo artimesnė, nes jos dažniau klausydavosi, ilgainiui su ja ėmė sieti savo ateitį. Muzikos teorija kretingiškiui ne prie širdies, jis kūrinius atlieka iš klausos, nes itin jaučia muziką. M. Petrulis bosine gitara anksčiau negrojo. Kai iš grupės „Jauti“ išėjo bosistas Steponas Davidavičius, jį draugai pakvietė tapti vienu narių. Kadangi Matas gitara ir anksčiau buvo grojęs, išmokti brazginti bosine buvo nesudėtinga. „Jauti“ nariai ieškojo žmogaus, kuris ne tik puikiai grotų, bet jaustų užsidegimą, aistrą muzikai, norėtų groti koncertuose. „Kurti ir groti įkvepia tai, kad koncertuoti yra ir mano darbas, ir man patinkanti veikla. Jau bemaž metus gyvenu vien iš muzikos, todėl tai labai vertinu ir suprantu, kad dirbti drauge yra svarbu kiekvienam grupės nariui, tad dažnai vieni kitus motyvuojam, stengiamės padėti“, – tikino pašnekovas, prisimindamas, kad, vos pradėjus koncertuoti, kildavo sunkumų bandant suderinti muziką, bet, pasak jo, kartu įmanoma viskas. Didžiausią įspūdį muzikui palieka koncertai ir juose besilankantys žmonės. „Koncertuose pasikrauni įkvėpimo, tokios geros energijos, kad nublanksta visos problemos. Muzika man padeda išlieti susikaupusias emocijas, ją klausydamas nuolat randi kažką naujo, kažko išmoksti“, – teigė M. Petrulis.
Linas DAUGĖLA
„P. n.“ akademijos narys
Jaunos roko grupės startas
Septyniolikos metų kretingiškė rokerė Gabija Ceinoriūtė kartu su bendraminčiais įkūrė savarankišką jaunimo roko muzikos grupę „Bankrotas“. Užmigtų ir prie būgnų Jaunąją rokerę G. Ceinoriūtę muzika traukė nuo mažens – pradėjo dainuoti būdama šešerių darželio „Žilvitis“ chore, o vėliau įstojo į Kretingos meno mokyklos chorinio dainavimo specialybę. „Būdama maža tikrai neturėjau nieko bendro su dabar atliekama roko muzika“, – juokėsi mergina. Dainininkė pripažino, kad muzika plačiąja prasme yra tapusi neatsiejama jos kasdienybės dalimi. „Jei negroju pati, klausausi eidama gatvėje, mokydamasi – be to visiškai neįsivaizduoju savo gyvenimo“, – atviravo pašnekovė. Nors klausosi įvairių muzikos žanrų, tačiau „sunkesnė“ muzika traukia labiausiai. „Man patinka triukšmas, pašėlęs rokerių gyvenimas, o scena yra ta vieta, kurioje aš pati galiu „išsitaškyti“, išlieti susikaupusią energiją, jausmus“, – sakė rokerė, kalbėdama apie priežastis, nulėmusias šio muzikos žanro pasirinkimą. Gabijos teigimu, būtent sunkiosios muzikos chaosas ją ramina. „Galėčiau užmigti kad ir prie būgnų“, – juokėsi ji.
Matematika, istorija ir rokas Nepaisant akivaizdaus roko muzikos savitumo, jaunoji rokerė savo kasdienybės neįsivaizduoja be matematikos ir istorijos. Gabijai istorija, matematika ir „metalas“ – geriausias būdas atsipalaiduoti. „Žinoma, vyrauja stereotipas, kad, pavyzdžiui, matematikas niekada nebus geras muzikantas, tačiau viskas priklauso nuo žmogaus“, – tikino dainininkė. Paklausta, ar pavyksta skirti laiko visiems pomėgiams, mergina pripažino, kad kartais arba muzika, arba mokymasis nukenčia. „Tačiau aš labai vertinu mokslą ir visą gyvenimą sau sakiau, kad privalau suderinti jį su muzika“, – tvirtino Gabija.
Besilankantys krepšinio varžybose žino, kad per pertraukas į aikštelę išbėga palaikymo komandos šokėjos. Retai galime tiesiogiai pamatyti jų pasiruošimą ir išgirsti istorijas. Tad susipažinkite su kretingiške Gabija Daržinskaite, kuri papasakojo, kaip rengiamasi rungtynėms, treniruotėms, kuo ji užsiima ir koks yra palaikymo šokėjų gyvenimas iš arčiau. Išbandė savo jėgas Mergina šiuo metu studijuoja Vilniaus kolegijoje ir taip pat dirba konsultante. Ji nuo pat mažens mėgo šokti. Viskas prasidėjo dar nuo darželio laikų, kai mama pradėjo Gabiją vesti į Kretingos meno mokyklą, kurioje ji dainavo, taip pat šoko. „Dainavimas nebuvo mano stiprioji pusė – labiau patiko šokiai, tad juos ir pasirinkau. Būdama pradinukė pradėjau lankyti pramoginius šokius”, – pradžią prisiminė kretingiškė. Kiekvienais metais ją vis labiau domindavo pabandyti kažką naujo, tad po dvejų metų ji pradėjo lankyti aerobiką Kretingos sporto mokykloje. „Šokdama sporto mokykloje supratau, kad šokiai yra neatsiejama mano gyvenimo dalis, todėl norėjau tobulėti ir siekti daugiau”, – prisiminė Gabija, įvardinusi, kad su sporto mokyklos grupe jai teko dalyvauti įvairiose varžybose, renginiuose. Kiek vėliau vieną sezoną G. Daržinskaitė šoko Palangos krepšinio komandoje. Būtent tais metais ji suprato, kad nori būti krepšinio dalimi ir siekti dar daugiau. Ši sporto šaka yra labai organizuota veikla, reikalaujanti daug treniruočių, atletiškumo ir komandinio darbo. Sužinojusi, kad vyksta atranka į Klaipėdos universiteto šokių grupės „Leader dance“ pagrindinę komandą, Gabija nutarė išbandyti savo jėgas. „Po sunkaus metų darbo buvau pakviesta į pagrindinę komandą, kurioje šokau 3-ejus metus”, – kalbėjo šokėja.
Valstybės atkūrimo dienos 105-ojo jubiliejaus išvakarėse ir artėjant skaudžiai sukakčiai – karo Ukrainoje metinėms, Kretingos Marijono Daujoto progimnazijoje buvo inicijuota paramos Ukrainai akcija, per kurią šios ugdymo įstaigos mokiniai – kas po kelias dešimtis centų, likusių nuo priešpiečių, o kas ir po daugiau eurų, netgi dovanotų gimtadieniui, – paaukojo 1 tūkst. 60 Eur, kuriuos perdavė RADAROM! organizacijai. „Šia akcija norėjome parodyti, kad kiekvienas gali būti gynėjas – savaip prisidėdamas, savaip permąstydamas bendražmogiškąsias vertybes“, – teigė akcijos iniciatorės pedagogės Aldona Kruševičiūtė ir Esmiralda Butrimaitė, akcentuodamos, kad iniciatyvoje mokiniai dalyvavo savanoriškai, prieš tai informavus mokinių tėvus. Šių parama buvusi labai reikšminga, kadangi jie savo vaikams ne tik suteikė galimybę paaukoti pinigų, bet ir įdiegė suvokimą, kad tai galima padaryti kažko atsisakius – gal skanumyno, gal pramogos – ir mažyčiu indėliu prisidėti prie taikos. Ypač aktyviai paramos akcijoje dalyvavo pradinių klasių mokiniai. „Mintys pakviesti mokyklos bendruomenę paaukoti Ukrainai sklandė jau seniai, juolab kad nuo mokslo metų pradžios apie karą Ukrainoje su mokiniais buvo kalbama, ir, vykdant „Sveikatiados“ projektą, mokiniai aukojo maisto produktų, su mokyklos psichologe ir šaulių organizacija rinko tvarsliavą, higienos priemones, vaistus, žiebtuvėlius ir kitas būtinas priemones“, – patikslino Marijono Daujoto progimnazijos direktorės pavaduotoja Jūratė Račinskienė.
Kelionė laiku per knygą
Žiemos pilkuma dažnai dienas paverčia niūriomis, ir jos bėga monotoniškai. Tačiau skaitantieji visada po ranka turi mažą pasaulėlį, į kurį, laikui užstrigus, galima pabėgti. Savo žiemos pilkumą išsklaidžiau perskaičiusi japonų rašytojo Toshikazu Kawaguchi romaną „Kol dar neatšalo kava“. Knygoje yra kelios tarpusavyje susijusios ilgesingos istorijos, kurios sušildo kiekvieno skaitytojo širdį ir įtraukia į pamatinių gyvenimo klausimų verpetą. Sukelia jautrius apmąstymus „Kol dar neatšalo kava“ knygos pagrindinis konceptas yra kelionės laiku. Siaurame Tokijo skersgatvyje, seno pastato rūsyje, jau daugiau kaip šimtmetį gyvuoja senovinė kavinukė. Joje ruošiama ypatinga kava, bet vyksta ir šis tas mįslingesnio. Miesto legenda byloja, kad kavinėje galima keliauti laiku. Tačiau tokiai patirčiai priskiriama gana daug niuansų ir taisyklių, kurių kiekvienam lankytojui būtina paisyti keliaujant laiku. Keturi žmonės susigundo leistis į tokią neįprastą kelionę, kad patirtų tai, ko gailisi nepatyrę. Romane nagrinėjami gan jautrūs ir sunkūs klausimai – jei turėtumėte galimybę grįžti į praeitį, ką pakeistumėte? Kas būtų tas žmogus, kuriam išnaudotumėte vienintelį šansą kelionei laiku ir susitiktumėte galbūt jau paskutinį kartą? Istorijų eigoje autorius atskleidžia tikrąją tiesą, lydinčią atsakymus į šiuos klausimus. O ta tiesa tokia – atsakymų išties visai nė nereikia. Romane per veikėjų patirtį mokoma susitaikyti su praeities klaidomis, užsimiršti ir žvelgti tik į ateitį. Atlaidumas sau ir tų „kas galėjo būti“ klausimų metimas iš galvos gydo žmogaus vidų. Bendražmogiškas ryšys Viena temų, išryškėjanti kiekvienoje trumpoje istorijoje, – žmoguje įsišaknijęs nebylus noras kasdienybėje atrasti bendražmogišką ryšį su kitu. Tai gali būti siekis padėti kitam, suprasti, atrasti bendrą kalbą, galimybė atsiverti ir išlieti jausmus. Romano veikėjų bendras kelionės laiku tikslas – vidinė ramybė, nutilę vidiniai balsai. Magiškas ir fantastinis knygos aspektas yra tik priemonė, padedanti veikėjams susigaudyti gyvenime, atsakyti į taip rūpimus klausimus, ir, visų svarbiausia, nurimti. Verta paminėti ir jaukią atmosferą, gaubiančią kiekvieną knygos puslapį. Ankšta, jauki, antikvaro stiliaus kavinukė, garuojanti ir kvapni įvairiausių rūšių kava, pasikartojantys gero būdo ir širdies veikėjai. Autoriaus dėmesys subtilioms detalėms yra stebėtinas. Rekomenduoju „Kol dar neatšalo kava“ perskaityti absoliučiai kiekvienam skaitančiam žmogui, nesvarbu, kokio amžiaus esančiam ar kokį kitonišką skonį knygoms turinčiam.
Kamilė PULOKAITĖ
„P. n.“ akademijos narys
Daujotiečių „Instinkto“ sėkmė šokių festivalyje-konkurse
Kretingos Marijono Daujoto progimnazijos šokių kolektyvas „Instinktas“ dalyvavo Kaune įvykusiame reitinginiame festivalyje-konkurse „ŠOK 2023“. Kretingiškiai, vadovaujami šokių mokytojo Pauliaus Vaitkevičiaus, „Free dance formation“ šokio stiliaus kategorijoje jaunių amžiaus grupėje užėmė I v. – taip buvo įvertintas daujotiečių šokis „Skinny“. Tai – ne pirmas „Instinkto“ laimėjimas: dukart paeiliui kolektyvas užėmė III v. „Nors buvo daug stiprių konkurentų, šįsyk labai stengėmės“, – tvirtino repeticijų salėn susirinkusios mergaitės, o jų treneris P. Vaitkevičius įsitikinęs, kad šių metų pergalei įtakos turėjo daug dalykų: ir rūbai, ir choreografija, ir kolektyvo artistiškumas realizuojant choreografinį sumanymą. Šokių grupė „Instinktas“ Marijono Daujoto progimnazijoje šokėjus telkia jau 10 metų. Anot progimnazijos direktorės pavaduotojos Jūratės Račinskienės, šis neformaliojo ugdymo užsiėmimas yra populiarus tarp įvairaus amžiaus mokinių: ir vyresnio, ir jaunesnio amžiaus grupes noriai lanko po 20 ir daugiau mokinių, kai kurie jų grupėje šoka po kelerius metus, repeticijas lanko ir išėję mokytis į kitas mokyklas. Anot P. Vaitkevičiaus, kolektyvas „Instinktas“ puoselėja gatvės šokio, arba šou, stilių, kuriam reikia ištvermės, vaidybos, jėgos, judrumo. Todėl ir repeticijos prasideda nuo atsispaudimų, pritūpimų, kitų jėgai ugdyti skirtų pratimų. Mergaitės pripažino: būna, jog per repeticijas pavargsta, tačiau žino, kad be ištreniruotų raumenų rezultato nebus. Mokytojas teigė, kad šokėjams būtina motyvacija. „O tai pasiekiame per išvykas į konkursus, kurių ir mūsų regione, ir Lietuvoje rengiama pakankamai, tereikia tik noro ir galimybių juose dalyvauti. Kur vyksime, kokios mūsų galimybės – sprendžiame su šokėjais, jų tėvais, mokyklos administracija, kadangi tai neatsiejama ir nuo finansinių resursų: kainuoja transportas, starto mokesčiai, patiriama kitų išlaidų“, – kalbėjo P. Vaitkevičius, kurio pastebėjimu, šokis, dalyvavimas konkursuose mokiniams suteikia drąsos, pasitikėjimo savimi, ugdo sceninę kultūrą, kas neabejotinai pravers ir tolesniame gyvenime.
„Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos nariai turi galimybę ne tik patys išbandyti žurnalisto darbą – rengti straipsnius, atlikti interviu, bendrauti su pašnekovais, ieškoti temų, bet ir susipažinti su kitomis žurnalistikai artimomis profesijomis. Šįkart jaunieji žurnalistai bendravo su ilgametę darbo patirtį žiniasklaidoje turinčiu fotografu Dariumi Šypaliu. Darius „Pajūrio naujienose“ dirbti pradėjo 1995 m., prieš tai jis dirbo vaizdo operatoriumi Kretingoje veikusioje televizijoje „Kaukas“. „Pirmą kartą man pasiūlė nufotografuoti motobolo varžybų Europos čempionatą Kretingoje, nuo to viskas ir prasidėjo“, – pradžią prisiminė jis. Su jaunuoliais fotografas diskutavo apie šios srities išskirtinumus, į ką svarbiausiai atkreipti dėmesį, kokių savybių reikia norint būti fotoreporteriu. „Fotografija reportažuose visiškai skiriasi nuo mums visiems, regis, įprastos fotografijos, tarkim, vestuvių“, – skirtumus apibendrino jis, įvardinęs, kad redakcijoje dirbančiam fotografui reikia gebėti įamžinti akimirkas, jas pajausti – nuotrauka turi atrodyti tarsi gyva. Susirinkusiems jaunuoliams taip pat buvo įdomu sužinoti, kas vyksta per įvykius. „Vykdami į kokį nors eismo įvykį, gaisrą ir panašiai, niekada nežinome, kas ten bus, todėl sprendimus tenka priimti vietoje“, – pasakojo D. Šypalis, akcentuodamas, kad tokiose situacijose reikia tapti tarsi nematomu, gerai žinoti įstatymus, kad jų nepažeistum tiek būdamas pačioje įvykio vietoje, tiek vėliau publikuodamas nuotraukas. Per susitikimą jauniesiems žurnalistams fotografas pademonstravo ir pavyzdžius nuotraukų, kurios yra tinkamos žiniasklaidai. D. Šypalis taip pat paaiškino, ir kuo skiriasi fotografija popierinėje spaudoje nuo skaitmeninės spaudos, ką žurnalistui svarbu žinoti. Fotoreporteris ir žurnalistas – dar viena svarbi fotografo darbo dalis. „Vykdami į reportažus turime gerai jausti vienas kitą, matyti, ką kuris daro, susitarti, kokių nuotraukų reikia žurnalistui, pasidomėti, apie ką bus rašoma ir kurie kadrai padės atskleisti temą“, – darnaus darbo su žurnalistu svarbą akcentavo fotografas. Su jaunaisiais žurnalistais pasidalinus darbo patirtimi, susirinkusieji uždavė jiems rūpimus klausimus, diskutavo apie šių dienų fotografiją ir galimybes.
„Kuprinės“ informacija
Iš įmonės pasisavino daiktų už 54,5 tūkst.
Vienoje Kretingoje veikiančių įmonių įsisuko ilgapirščiai, kurie pridarė daug nuostolių. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo pranešimą, kad nuo sausio 31 d. iki vasario 21 d. Dupulčiuose, iš įmonės teritorijos, išnešta 114 vnt. oro linijos tempiamųjų gnybtų ir 750 vnt. distancinių spyrių. Įmonė patyrė 54 tūkst. 450 eurų nuostolio. Policijos pareigūnai pradėjo tyrimą dėl vagystės.
„P. n.“ informacija
Nubaudė už paliktus automobilius
Daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose, viešose aikštelėse neretai galima pamatyti automobilius, kurie iš vietos nepajudėjo nežinia, kiek laiko. Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyrius praėjusiais metais užfiksavo 9 neeksploatuojamas transporto priemones viešosiose mūsų rajono vietose, 7-ių jų savininkams paskirtos baudos, kitiems įspėjimai. „Surandame transporto priemonių savininkus, susisiekiame su jais. Jeigu šie, sulaukę iš mūsų raginimo pašalinti automobilius iš viešų vietų to nepadaro, skiriame baudas“, – paaiškino Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė. Už viešose aikštelėse paliktus nebeeksploatuojamas transporto priemones pirmą kartą bauda gali siekti nuo 70 iki 140 eurų, o toliau nevykdant prašymų – ir iki 300 eurų.
„P. n.“ informacija
Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius teismui pateikė ieškinį dėl galimai neteisėtos pastato Palangoje rekonstrukcijos. Tyrimo duomenimis, 2020 m. projektuotojai kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl statybų leidimo. Jų pateiktuose dokumentuose buvo nurodoma, kad projektas parengtas dėl neesminių pakeitimų projekte ir statant atsiradusių sprendinių. 2020 m. rugsėjo mėnesį Palangos miesto savivaldybė išdavė statybų leidimą, pagal kurį sandėliavimo paskirties pastatas galėjo būti rekonstruotas į viešbučio paskirties pastatą. Praėjusių metų kovą Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas išdavė statytojui pažymą, pagal kurią buvo atlikta viešbučio pastato registracija, tačiau tų pačių metų gruodžio mėnesį Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui atlikus patikrinimą dėl šios pažymos teisėtumo, buvo konstatuota, kad pažyma išduota neteisėtai. Per atliktą patikrinimą nustatyta, kad pagal parengtą projektą beveik trimis metrais – 2,8 m – didinamas rekonstruojamos statinio dalies aukštis, keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai. Pagal kadastro duomenų byloje esančias nuotraukas matyti, kad išduodant pažymą buvo pradėtas statyti antstatas, tačiau karkaso išmatavimai kadastro byloje nenurodyti. Remiantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymu, jeigu išdavus statybą leidžiantį dokumentą keičiasi esminiai statinio projekto sprendiniai, norint tęsti statybą apie numatomą statinių projektavimą turi būti informuojama visuomenė ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka reikia gauti naują statybas leidžiantį dokumentą. Statytojui to nepadarius, pažyma negalėjo būti išduota, o pateiktas prašymas turėjo būti atmestas, nurodant esamus trūkumus. Kadangi pažyma yra patvirtinta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nustatytas pažeidimas nėra tik techninio pobūdžio ar mažareikšmis procedūrinis pažeidimas. Atsižvelgiant į visas per tyrimą surinktas aplinkybes, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, kad neteisėtai išduota pažyma būtų panaikinta.
„P. n.“ informacija
KRETINGA ROTUŠĖS a. vasario 21 d. apie 20.45 val. pažįstami asmenys sumušė 2008 m. gimusį paauglį ir atėmė 25 eurus. Pradėtas tyrimas dėl plėšimo. ROTUŠĖS a. vasario 22 d. apie 15.22 val. 16 metų vaikinas sudavė dviem 15 metų jaunuoliams. Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. SAVANORIŲ g. ir MIŠKO g. sankryžoje vasario 21 d. apie 22.55 val. automobilio „Renault Laguna“ vairuotojui, gimusiam 1995 m., nustatytas 1,9 prom. neblaivumas.
Parengė Edita KALNIENĖ
Jau 36-ąjį kartą įvyko tradicinis Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti skirtas bėgimas „Rūdaičiai“, į kurį šiemet susirinko bėgikai iš Rūdaičių, Kurmaičių, Rubulių, Kretingos, Palangos, Klaipėdos. Vasario 16-ąją praleisti 2,5 km ilgio bėgimo trasoje pasirinko beveik 40 bėgikų. „Gausiausiai jų atstovavo gimusiųjų 2006 metais ir vyresnių amžiaus grupei. Daugėja šeimų – šiemet jų sulaukėme 19-a, kas mus nustebino“, – kalbėjo Kretingos seniūnijos sporto organizatorius Romas Valinskis, pasidžiaugęs, kad renginys pavyko kuo puikiausiai: oras – geras, žmonių nuotaikos – pakylėtos, džiaugsmingos. Bėgikai varžėsi keliose amžiaus grupėse: I gr. (gimusių 2011 m. ir jaunesnių) I v. užėmė Danas Jokūbauskas ir Greta Skurdauskytė, II v. – Vilius Anužis ir Goda Skurdauskytė, III v. – Mindaugas Viščiūnas ir Emilija Lazdauskaitė; II gr. (gimusieji 2008–2010 m.) – I v. – Martynas Vičšiūnas ir Karina Lazdauskaitė, II v. – Ringaudas Tertelis ir Kamilė Stankevičiūtė, III v. – Almantas Anužis ir Brigita Vičiulytė; III gr. (gim. 2004–2007 m.) – I v. – Irmantas Daukšas ir Kotryna Viščiūnaitė; IV gr. (gim. 2006 m. ir vyresnių) – I v. – Gintautas Bunys ir Adelė Steponavičienė, II v. – Vitalijus Anužis ir Ilona Viščiūnienė, III v. – Valdemaras Knieža. Vyriausia bėgimo dalyvė Birutė Anužienė, jauniausias – Dovydas Beniušis. Bėgimo dalyvius pasveikino Kretingos seniūnė Sigita Riepšaitė, rajono meras Antanas Kalnius, rajono Savivaldybės tarybos narys Steponas Baltuonis, Rūdaičių mokyklos vaikai, vadovaujami Elenos Šimkuvienės, Kretingos rajono kultūros centro armonikininkų ansamblis, vadovaujamas Vytauto Kubilinsko. Bėgimą Kretingos seniūnija organizavo kartu su sporto klubu „Rūdaičiai“, Kretingos rajono kultūros centro Rūdaičių skyriumi, Rūdaičių bendruomene.
„P. n.“ informacija
Naujasis „Minijos“ treneris žaidėjams siekia įskiepyti nugalėtojo mentalitetą
Kretingos futbolo rinktinė „Minija“, šį sezoną startuosianti Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygoje, gyvena pasirengimo sezonui rūpesčiais: vyksta intensyvios treniruotės, pamažu komplektuojama komanda. „Minijos“ vairas patikėtas vyriausiajam treneriui 37-erių Tjago Bomfim da Silva iš Brazilijos, jo asistentas, atsakingas už vartininkų rengimą, – Martynas Viluckas. Pramoko kalbėti ir lietuviškai Tjago Bomfim da Silva Baltijos šalyse – jau 13-a metų, gyvena kaimyninėje Latvijoje, Liepojoje, išmoko latvių kalbą, supranta ir bando kalbėti lietuviškai. Nuo 2020 iki 2022 metų dirbo Plungės „Babrunge“, prieš tai – Latvijoje, kur trumpą laiką dėstė Liepojos universitete, beveik 10 metų dirbo keliuose Rygos klubuose, kol karjeros kelias atvedė į Lietuvą. „Aš visada svajojau išvykti iš Brazilijos ten, kur šalčiau, ir Dievas mane nukreipė taip, kad turėjau čia atsidurti“, – kalbėjo naujasis „Minijos“ treneris, Brazilijoje įgijęs sporto pedagogikos specialybę, kuri jam suteikė galimybę Liepojoje dirbti su vaikais ir jaunimu – jis ne tik dirbo Latvijos futbolo federacijos Kurzemės regiono jaunimo futbolo koordinatoriumi, bet ir treniravo šios šalies U-15 rinktinę. Tjago (lietuviškai reikia tarti Čago – aut. past) sakė, kad jam čia labai patinka: „Čia – ramybė, lėtesnis gyvenimo tempas, žmonės labai ramūs. Jau galiu palyginti Latviją ir Lietuvą – vis dėlto lietuviai labiau bendraujantys, atviresni, o latviai – labiau susirūpinę, užsidarę savyje.“
Iš rungtynių protokolų
Sužaisti Rajono veteranų krepšinio pirmenybių reguliariojo sezono susitikimai, po kurių paaiškėjo, kad „Urbovita“ (I v., 5 pergalės) ir Salantų „Granitas“ (II v., 4 pergalės, 1 pralaimėjimas) gali ruoštis pusfinaliams, o likusioms komandoms dar teks tą vietą išsikovoti. V turo rungtynėse Salantų „Granitas“ 71:49 nugalėjo „Virusą“ (V v., 1 pergalė, 4 pralaimėjimai). „Granitui“ Daivydas Kūra (8/9 dvitaškiai, 6 rez. perdavimai, 25 naud. balai) pelnė 20 taškų, Andrius Mockus (4/5 dvitaškiai) pridėjo 12, o pralaimėjusiųjų komandoje dviženkliu rezultatyvumu išsiskyrė Remigijus Turskis (3/3 tritaškiai) – 13 ir Darius Kontrimas (7 atk. kamuoliai, 3 per. kamuoliai) – 11. Vėl tik penkiese rungtyniavę „Pajūriškių 13“ (IV v., 2 pergalės, 3 pralaimėjimai) 87:68 nugalėjo „Atsargiai pavojingi“ (VI v., 5 pralaimėjimai) ir paliko juos be pergalių. Nugalėtojų komandoje visi žaidėjai įdėjo svarų indėlį ir pelnė dviženklį taškų skaičių, o rezultatyviausiai žaidė Andrius Mikaločius (5/6 dvitaškiai, 4/11 tritaškiai, 23 naud. balai), surinkęs 22 taškus, Lauryno Vodopalo (3/3 dvitaškiai, 5/15 tritaškiai) kraityje – 21. „Atsargiai pavojingi“ komandoje Donaldas Razma (9 atk. kamuoliai) pelnė 21, Aivaras Bražinskas (5/8 tritaškiai) pridėjo 17.
Automobilio „VW Passat“ vairuotojui vasario 21 d. apie 16.49 val. bandant jį užvesti staiga iš po kapoto išsiveržė dūmai. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams į Klaipėdos gatvę Kretingoje, degė transporto priemonės variklio skyrius. Gaisras kilo šalia esant vairuotojui, taip pat ugniagesiams buvo nesudėtinga privažiuoti prie automobilio, todėl į įvykį buvo sureaguota greitai ir didesnių nuostolių pavyko išvengti – išdegė variklio skyriaus degios dalys. „Buvo sureaguota pačiu laiku“, – sakė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius. Automobilis galėjo užsidegti dėl elektros instaliacijos gedimo.
„P. n.“ informacija
Rajono ugniagesiai gelbėtojai trečiadienį apie 17.36 val. vyko į Darbėnus, kur Vaineikio g. esančiame viename gyvenamųjų namų kilo gaisras – kamine užsidegė suodžiai. „Kamine suodžiai degė intensyviai“, – apie kiek sudėtingesnį suodžių gesinimą kalbėjo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius. Gelbėtojai kaminą aušino vandeniu, gesinimo darbai užtruko apie valandą. „Kadangi patalpos buvo šiek tiek uždūmintos, ugniagesiai darbavosi su kvėpavimo aparatais“, – sakė E. Bertašius. Užgesinę krosnį ugniagesiai budėjo, kol išdegs suodžiai. Apie iš kamino byrančius pelenus pranešė ne namo savininkas, nors jis tuo metu buvo namuose. Taip pat buvo įrengtas ir dūmų detektorius, kuris nesuveikė galimai dėl pasibaigusių elementų.
„P. n.“ informacija
Susidūrimo su laukiniais gyvūnais išvengti galima
Keliuose dažnai tenka pamatyti į juos išbėgusius, neretai ir partrenktus tiek laukinius, tiek naminius gyvūnus. Automobilio partrenktą stirną antradienį eidamas namo iš darbo, po pamainos, apie 8 val. ryto rado Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Baublių komandos skyrininkas Aloyzas Liaudinskas. Nušuoliavo ant trijų kojų Stirną vyras rado gulinčią Kalno Grikštų kaime ant vadinamojo Baublių kalno, vidury kelio. „Paskambinau skubios pagalbos telefonu, paklausiau, ar galiu ją patraukti į šalikelę, taip ir padariau“, – pasakojo Aloyzas, įvardinęs, kad Bendrasis pagalbos centras apie incidentą informavo medžiotojus ir policijos pareigūnus. Partrenkta stirna vos kilnojo galvą, sunkiai kvėpavo. „Patraukus į šalikelę, galbūt iš to streso bandė keltis, tačiau nepavyko ir nuriedėjo į griovį, tad jos nebejudinau“, – sakė. A. Liaudinskas. Praėjus kiek laiko, stirna atsistojo ir nušuoliavo tolyn į pievas ant trijų kojų, dar nesuspėjus atvykti medžiotojams. Liudininkų teigimu, stirna buvo sužeista ne tik į koją, bet matėsi sužalota ir nugara.
|
|
