|
|
|
(1731) 2023-02-21Kultūros turime tiek, kiek jai skiriama lėšų
Kultūra, skirtingai nuo verslo, gyvena su ištiesta ranka – renginių gausa, jų kokybė priklauso nuo to, kas ir kiek skiria lėšų. Pagrindinė rajono kultūros „kišenė“ pasipildo iš Kretingos rajono biudžeto, mažesnė lėšų dalis – iš Lietuvos kultūros tarybos programos ir kitų fondų. Milijonai iš biudžeto – atlyginimams Tendencija yra tokia, kad ši „kišenė“ pastaraisiais metais traukėsi: pernai iš Kretingos rajono savivaldybės biudžeto Kultūros programai – atlyginimams, įstaigoms išlaikyti, renginiams – buvo skirta 4 mln. 233,5 tūkst. Eur, o šiemet – 4 mln. 138 tūkst. Eur iš bendro 68,5 mln. Eur rajono biudžeto. Suskaičiavus kultūros darbuotojams išmokamus atlyginimus, kuriems atitenka pagrindinė dalis lėšų, rajono kultūros įstaigų – Kretingos rajono kultūros centro ir 16 jo skyrių, Salantų kultūros centro ir 3 jo skyriams, Motiejaus Valančiaus viešajai bibliotekai su 19 jos filialų – renginiams ir kultūros projektams skiriama po 30–40 tūkst. Eur per metus. Kiek lėšų šioms įstaigoms dar skirs valstybė iš Kultūros tarybos programos, paaiškės vasario pabaigoje arba kovo pradžioje. Tačiau 30 proc. ir šių, Kultūros tarybos remiamų, projektų yra kofinansuojami Savivaldybės. Prioritetas – pamėgtiems renginiams Kretingos rajono kultūros centro vadovas Pranas Razmus sakė, kad jų įstaigai iš Kretingos rajono savivaldybės biudžeto pernai buvo skirta 37 tūkst. Eur: pusė šių lėšų skirta miesto, o pusė – kaimo renginiams. Dar 5,8 tūkst. Eur buvo gauta iš Kultūros tarybos: šios lėšos skiriamos tiksliniams projektams, tokiems, kaip: „Susitikimai su klasika“, tarp jų – ir tradiciniam kalėdiniam labdaros vakarui, į kurį kviečiami publikos mėgstami atlikėjai, muzikos grupės, taip pat – senjorų dienoms. „Renginių planus ateinantiems metams dėliojame einamųjų metų pabaigoje, iš anksto nežinodami, kiek tiksliai gausime lėšų. Tačiau planuojame savo publikos pamėgtus dainų, šokių ir teatro festivalius: „Gintarinė klumpė“, „Kretingėškė polka“, „Vėinė jouka“, „Atžalyno scena“, „Kita erdvė“. Šiemet yra numatyta naujovė – jungtinis atraktyvus teatro, muzikos, improvizacijų projektas „Dėlionė“, kuris taps Kretingos miesto, šiemet švęsiančio 770-ąjį gimtadienį, dalimi.
Vasario 24, 25 ir 26 dienomis Kretingos ligoninė organizuoja mokymus „Pagrindiniai pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūros aspektai“. Mokymai skirti žmonėms, prižiūrintiems pagyvenusius žmones ar nepagydomai sergančius asmenis namuose, senyvo amžiaus žmonių ar ligonių artimiesiems. Mokymus ves LSMU ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Paliatyviosios onkologijos skyriaus vadovė, gydytoja onkologė-radioterapeutė doc. dr. Dalia Skorupskienė. „Šiuose mokymuose kalbėsime apie dažniausias pagyvenusių žmonių sveikatos problemas, galimus funkcinius sutrikimus, būtiniausias pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūros taisykles. Taip pat aptarsime išplitusių ligų pagrindinius simptomus, jų gydymą, gulinčių, nejudančių pagyvenusių pacientų priežiūrą, nepagydomų ir terminalinių ligonių slaugymo namuose problemas ir pan. Kalbėsime apie psichologines problemas, kylančias tiek pagyvenusiems pacientams, tiek juos namuose slaugantiems artimiesiems“, – apie mokymų programą pasakoja doc. dr. D. Skorupskienė. Anot medikės, svarbiausia pagyvenusius žmones slaugantiems namuose artimiesiems yra susitikti, pabendrauti, įsitikinti, kad ne jie vieni susiduria su įvairiais iššūkiais ir problemomis, gauti informaciją apie galimą pagalbą, slaugant artimuosius namuose, kur kreiptis, pablogėjus jų būklei, koks galimas išplitusių nepagydomų ligų simptominis gydymas, kokius simptomus vertinti kaip ligos progresavimą ir kokia galima jų kontrolė, kaip išvengti „perdegimo“, sumažinti atsirandantį nuovargį ir kt. Tai – jau treti mokymai dvejų metų trukmės projektą „Aukštos kokybės priežiūros ir palaikomosios medicinos pagalbos paslaugos pagyvenusiems žmonėms“ įgyvendinančioje Kretingos ligoninėje. Pirmieji mokymai „Pagyvenusių žmonių poreikių vertinimas stacionarinėse gydymo įstaigose. Geriatrinė slauga“ buvo skirti ligoninės slaugos specialistams. Juos vedė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos ir rūpybos katedros doc. dr. Lina Spirgienė.
Šiandieną, minint Tarptautinę gido dieną, Kretingos turizmo informacijos centras pakvietė Klaipėdos krašto gidus susipažinti su naujai atvertomis Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus Nasrėnuose edukacinėmis erdvėmis. Kretingos turizmo informacijos centro turizmo vadybininkė Valdonė Žiobakienė sakė, kad muziejus jau pradeda veiklą neseniai baigtose renovuoti ir edukacijai pritaikytose erdvėse – tvartelyje, viralinėje, rūsyje, stoginėje ir parko amfiteatre. Tvartelyje vyks audimo mokyklėlė, tautodailės užsiėmimai, bus rengiamos paskaitos, o jo palėpėje svečiams bus pasiūlyta kone egzotiška nakvynė ant šieno. Viralinėje kaimo šeimininkės-edukatorės Regina Simonaitienė ir Sofija Galdikienė papasakos apie Žemaitijos kulinarinį paveldą, kurio sertifikatą yra įgiję, ir pamokys, kaip pagal senovinius receptus pasigaminti kastinį, užsiraugti girą, pasiruošti silkę, išsikepti skanius bulvinius blynus, o rūsyje – kaip žiemai užraugti daržoves, kad šios išliktų traškios ligi pavasario. „Ekskursiją po sodybą ves Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus direktorė Violeta Čėsnienė, o šeimininkės pavaišins svečius žemaitiškais patiekalais. Šis maršrutas ir jo edukacijos bus artėjančio turistinio sezono naujiena. Raginsime gidus, kad jie populiarintų šią vietovę ir edukacijas savo turistinėse programose, vykdami prošal, ar įtraukdami į programas kaip atskirą maršrutą“, – kelionės į Nasrėnus tikslą apibūdino V. Žiobakienė.
„P. n.“ informacija
Žinomas lenkų choreografas, Stanislovo Moniuškos didžiojo teatro Poznanėje baleto meno vadovas Robert Bondara Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre 2020-aisiais sukūręs šokio spektaklį „Faustas" grįžta į pajūrį. Kovo 17, 18 ir 31 dienomis Muzikinis teatras pakvies į išskirtinę dviejų dalių šokio spektaklio „Sapnai ir kaktusai” premjerą, kurioje greta Alexanderio Ekmano (Švedija) „Cacti“ („Kaktusai“) bus pristatytos ir R. Bondaros choreografinės kompozicijos „ŽAGSULYS“ (Hiccup) bei „8m68“. Kaskart naujas impulsas „Kaskart kurdamas choreografiją pradedu nuo kažkokio atspirties taško, įkvepiančios idėjos ar impulso. Sukurti „ŽAGSULĮ“ (Hiccup) paskatino tai, ką galėtume apibūdinti žodžiu superego – psichoanalizėje vartojama sąvoka. Kaip bepavadintume, mus nuolatos lydi pojūtis, kad kažkas, glūdintis giliai kiekvieno mūsų viduje, nuolat kužda, kas teisinga, o kas ne. Taisyklių ir elgesio modelių reguliuojamame pasaulyje šis jausmas kyla veik nevalingai – lyg žagsulys“, – pasakoja R. Bondara, šio kūrinio premjerą pristatęs 2015 m. kovo 20 d. Varšuvos Didžiajame teatre, kaip Lenkijos nacionalinio baleto projekto „Kreacje 7“ dalį. „8m68“ esmė – santykiai tarp šokėjų. „Kūrinio varomoji jėga – tai trauka arba atstūmimas, kitų valdymas arba paklusimas kito valiai. Įkvėpimo šaltiniu šiai iš pažiūros abstrakčiai choreografijai tapo kasdienės patirtys ir tarpasmeniniai santykiai, išversti į judesių ir formų kalbą. Judėdami pagal Amono Tobino muziką šo kėjų kūnai kuria energija ir emocijomis trykštantį peizažą, užklotą baltu sniegu...“, – akcentuoja R. Bondara. Choreografinės kompozicijos „8m68“ premjera įvyko 2012 m. gegužės 11 d. Varšuvos Didžiajame teatre. Ji pristatyta kaip Lenkijos nacionalinio baleto projekto „Kreacje 4“ dalis. Beje, R. Bondara yra ir choreografinių kompozicijų „ŽAGSULYS“ (Hiccup) bei „8m68“ kostiumų ir šviesų dailininkas.
KRETINGA MALŪNŲ g. vasario 19 d. apie 8 val. sustabdyto automobilio BMW vairuotojui, gimusiam 1981 m., nustatytas 1,64 prom. neblaivumas. KRETINGOS RAJONAS Vasario 15 d. į policijos komisariatą kreipėsi 1989 m. gimęs vyras, kuris nurodė, kad vasario 12 d. internetu už 2 tūkst. 300 eurų sutarė pirkti automobilį „Renault Trafic“, pareiškėjas pinigus pervedė, tačiau automobilio negavo, pinigai negrąžinti. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo. RŪDAIČIŲ k. Mokyklos g. vasario 16 d. apie 10.20 val. sustabdytas automobilis „Nissan Almera“, kurio vairuotojui, gimusiam 1970 m., nustatytas 1,87 prom. neblaivumas. KŪLUPĖNŲ k. Stoties g. vasario 16 d. apie 14.55 val. patikrinus automobilio „Toyota RAW 4“ vairuotojos, gimusios 1966 m., blaivumą, nustatytos 2,57 prom. PALANGA LIEPOJOS pl. vasario 17 d. apie 22 val. neblaivus 1986 m. gimęs vyras vairavo automobilį „Mercedes Benz“ neturėdamas teisės vairuoti. Jam nustatytas 2,29 prom. girtumas.
Parengė Edita KALNIENĖ
„7bet-NKL“ naujienos
Vasario 16 d. Kretingos „Kretinga-VR Servisas“ išvykoje 61:93 (7:16; 13:28; 25:22; 16:27) neturėjo šansų prieš Vilkaviškio „Perlą“ (13 pergalių, 20 pralaimėjimų). Šiose rungtynėse varžovai reikalus išsprendė jau pirmoje rungtynių dalyje, kurią laimėjo 20:44, o IV kėlinį skirtumas tapo triuškinantis. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai-VR Servisui“ atstovavo: Rytis Zabita (6/7 dvitaškiai, 9 atk. kamuoliai, 20 naud. balų) – 14, Raidas Nacius ir Arūnas Rimkus (3/7 dvitaškiai) – po 9, Martynas Mažeika (4/10 dvitaškiai) ir Arnas Pilipavičius – po 8. Vasario 18 d. namų rungtynes Rietave žaidę Kretingos krepšininkai atrodė visiškai kitaip ir, 91:73 (19:19; 23:26; 24:18; 25:10) nugalėję Vilkaviškio „Perlą“, įgijo tarpusavio pranašumą: jei abi komandos surinktų vienodai taškų, aukštesnę vietą užimtų kretingiškiai. Šios rungtynės vyko permainingai, bet lemiamas kretingiškių spurtas įvyko IV kėlinį. Rezultatas kėlinio pradžioje dar buvo lygus (32 min. 66:66), bet per likusį laiką varžovai „sukrapštė“ tik 7 taškus, ir kretingiškiai įgijo reikiamą 18 taškų persvarą.
Futbolo akademijos „Minija“ auklėtiniams – du proginiai turnyrai
Du proginiai salės futbolo turnyrai buvo surengti futbolo akademijos (FA) „Minija“ auklėtiniams: 2013 m. gimę berniukai varžėsi Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos – proga, mergaitės – Šv. Valentino dienai skirtame turnyre. Rezultatai dar ne tokie svarbūs
Be kretingiškių, kuriuos treniruoja Arvydas Balsevičius, Vasario 16-osios turnyre varžėsi futbolo klubo „Šilutė“, Klaipėdos futbolo mokyklos, Plungės „Babrungo“ ir Mažeikių futbolo klubo „Lokiai“ komandos.
Anot M. Vilucko, tai buvo šeštasis salės futbolo turnyras, surengtas futbolo akademijos auklėtiniams šiais mokslo metais: „Svarbu, kad galimybę žaisti turėtų visos futbolininkų grupės, be to, vykstama į turnyrus ir svetur.“
Kretingos pranciškonų vienuolyne veikiančios labdaros valgyklos šeimininkė Vita Petrauskaitė ant kojų – nuo 5 val. ryto.
Kretingos pranciškonų vienuolyne tris dešimtmečius be pertraukos, brolių pranciškonų, savanorių ir geradarių pastangomis, veikia labdaros valgykla „Rūpestėliai“, atlaikiusi sudėtingas krizes, nepriteklius ir pandemiją. Dvi savanorės virėjos Vita Petrauskaitė ir Danutė Mikulskienė kasdien pamaitina 40–50 alkstančių miestelėnų, o šie karštos sriubos ir maisto lauknešėlių dar parneša kitiems šeimynykščiams ar pažįstamiems.
Ant kojų – nuo 5-tos ryto
Nuo 5 val. ryto pirmoji į labdaros valgyklą atskubėjusi 81-erių V. Petrauskaitė užkaičia didžiulį, apie 50 l tūrio, katilą ir imasi pjaustyti mėsą bei prieskonines daržoves – svogūnus, česnakus. Kiek vėliau į darbą kimba ir Danutė – nuskuta bulves ir morkas. Apie 8 val. ryto soti skalsi sriuba jau sušutinta. Tuomet moterys raiko duoną ir pakuoja lauknešėlius sauso maisto, gauto iš Maisto banko. Iš trilitrinių stiklainių įdeda pačių užkonservuotų agurkų, burokėlių.
Ligi pandemijos Kretingos miesto varguoliai, tarp kurių dauguma – benamiai, sueidavo į paruoštas labdaros valgyklos patalpas, išvien su savanorėmis sukalbėdavo padėkos maldą ir sėsdavosi prie patiekto garuojančio maisto.
Tačiau per pandemiją tvarką teko keisti: karštas maistas – troškiniai, dešrelės, mėsa su makaronais – buvo dalijamas išsinešti vienkartiniuose induose, kurių suaukojo žmonės. Pagal šį jau nusistovėjusį įprotį, prieš 10 val. valgytojų eilė nusitęsia vidiniame vienuolyno kieme: virėjos pirmiausia surenka jų atsineštą tarą, jei nešvari, išplauna ir išdezinfekuoja, ir tik tuomet pripildo sriubos. Gavę karšto maisto ir lauknešėlį, žmonės išsiskirsto kas sau, ilgėliau užsibūti čia nesinori.
„Kas rytą ateina brolis Paulius Vaineikis, palaimina maistą ir mes kartu sukalbame padėkos maldą už visus geradarius, valgytojus, neužmirštame ir kenčiančių Ukrainos žmonių“, – sakė šeimininkė Vita.
Praėjusį sekmadienį Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios bendruomenė paminėjo joje tarnaujančio pranciškono tėvo Leopoldo Sheifelle 80 metų jubiliejų.
Tėvas Leopoldas tarnauti į Lietuvą iš Vokietijos atvyko 1993-aisiais, pirmiausiai – į Kretingos pranciškonų vienuolyną. Jis paliko gilų įspaudą mūsų krašte savo kilniais darbais: jo rūpesčiu vienuolyne buvo įkurta labdaros vaistinė, kuriai jis tiekė vaistus, parūpintus iš savo gimtinės, ir dalijo juos nemokamai Kretingos žmonėms. Taip pat jis parūpino virtuvės įrangą vienuolyne įkurtai labdaros valgyklai.
Tačiau pats didžiausias jo nuopelnas – atkurta Tūbausių bažnyčia, kurios klebonu jis buvo paskirtas. Tėvo Leopoldo suburtų geradarių lėšomis buvo sutvarkyta bažnyčios išorė ir vidus. Sukurti medinį altorių ir skulptūras jis patikėjo kraštiečiui menininkui Gediminui Staškauskui.
Būdamas misionieriumi, jis rūpinosi ir gyvąja bažnyčia: telkė Tūbausių, Kurmaičių, Dimitravo ir aplinkinių kaimų žmones, rūpinosi vaikų ir jaunimo tikėjimo stiprinimu. Pats sėsdavo už mikroautobuso vairo ir iš atokesnių kaimų surinkęs žmones atveždavo į bažnyčią, o po šv. Mišių parveždavo juos namo. Tėvo Leopoldo indėlis į šių kaimų žmonių dvasinį gyvenimą jų širdyse gyvas ligi šiol. Apie tai pasakoja ir klaipėdietės režisierės Dalios Kanclerytės sukurta kino juosta „Misionierius“.
Pastarąjį dešimtmetį tėvas Leopoldas tarnauja Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyne Klaipėdoje.
Naktį į šeštadienį pradėjęs siautėti vėjas, kurio gūsiai pajūryje siekė iki 28–30 m per sekundę, daug eibių rajone nepadarė: Darbėnų ugniagesiai du medžius nuo važiuojamosios kelio dalies patraukė su seniūnija besiribojančiame Skuodo rajone, o Salantų ugniagesiai vieną medį supjaustė ir pašalino Nasrėnuose.
Kad vėjuota naktis praėjo sąlyginai ramiai, patikino ir ESO ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas – esant nepalankioms oro sąlygoms, elektros gedimų nebuvo užfiksuota daugiau negu paprastai.
Tačiau be grėsmės gaisrui neapsieita: šeštadienį apie 17.14 val. Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo pranešimą, kad dūmai rūksta iš buvusio Mėguvos viešbučio Rotušės aikštėje.
„Atvykę ugniagesiai pirmiausia turėjo atrasti, pro kur patekti į iš visų pusių užkalto dūmų pilno pastato vidų. Paaiškėjo, kad pirmame aukšte dega laužas. Jis buvo užgesintas vandeniu. Apieškojus pastatą, žmonių nerasta“, – papasakojo Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius.
Laisvės dvasią skleidė ir Kretingos meno mokyklos choristai su vadove Jūrate Norkuviene.
Karo Ukrainoje kontekste kiekvienas mūsų šalies laisvės paminėjimas turi išskirtinę prasmę. „Tik netekę laisvės suprantame, ko iš tikrųjų netekome“, – taip susirinkusiesiems prie Nepriklausomybės paminklo Rotušės aikštėje kalbėjo Vasario 16-osios renginio vedėjai Nerijus Gedminas ir Aušrinė Zulumskytė. Šiemet ši šventė jubiliejinė – šventėme 105-ąsias atkurtos valstybės metines.
Gyva atminti
„Mes didžiuojamės gimę Lietuvoj“, – tokiais Kipro Mašanausko „Kokia nuostabi, Lietuva, esi“ dainos žodžiais miesto centre prasidėjo iškilminga Lietuvos Respublikos vėliavos pagerbimo ceremonija.
Tądien netrūko prasmingų žodžių apie Lietuvą, laisvę, vertybes. Vedėjai priminė svarbiausius, žmonių laisvės troškimo svarbą įrodančius įvykius šalyje. „Esame turtingi tiek, kiek mumyse yra atminimo“, – kalbėjo renginio vedėjai.
Per šventę buvo iškelta Lietuvos Respublikos vėliava, skambėjo Lietuvos himnas, o pasibaigus sveikinimo kalboms Nepriklausomybės paminklas papuoštas gėlių puokštėmis. Šiais metais trys salvės iššautos už tėvynę, už laisvę ir nepriklausomybę, už atkurtos Lietuvos valstybės 105-ąsias metines.
Šventinę nuotaiką Rotušės aikštėje kūrė Kretingos rajono kultūros centro vyrų folkloro grupė ANDULĒ, kurios vadovė – Elena Šalkauskienė, vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Toncius“ šokėjai, (vadovas Andrius Razmus), kūrinį „Laisvė“ susirinkusiesiems padovanojo Pranciškonų gimnazijos mokinė Gita Vaikėnaitė, džiugino ir Kretingos meno mokyklos choristai su savo vadove Jūrate Norkuviene.
Susirinkusius miestelėnus pasveikino Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos klebonas Saulius Paulius Bytautas, evangelikų liuteronų kunigas Darius Petkūnas.
|
|
