|
|
|
(1730) 2023-02-17Kur rajono keliuose reiktų korekcijų
Kretingos rajone ir mieste yra sankryžų, iš kurių išvažiuoti į pagrindinį kelią yra sudėtinga, taip pat kelių ruožų, pavyzdžiui, Kretinga–Jokūbavas, kur įvyksta nemažai nelaimių. Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai, Savivaldybės Eismo saugumo komisijos pirmininkė ir direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė pasidalino įžvalgomis apie problemines, pokyčių reikalaujančias rajono kelių vietas. Sudėtingiausiai išvažiuojamos sankryžos Dauguma vairuotojų, važiuodami Žemaičių al., tikrai susiduria su sankryžomis, iš kurių išvažiuoti į A11 kelią Palanga–Šiauliai yra sudėtinga. Ne vieną kartą diskutuota dėl išvažiavimo iš Tvenkinio gatvės ir prekybos centro LIDL. Toje vietoje ne tik sudėtinga išvažiuoti automobiliams, tačiau ir pėstiesiems nesaugu pereiti per pėsčiųjų perėją. Per 2021–2022 metus šioje vietoje įvyko 3 įskaitiniai eismo įvykiai, kuomet nukentėjo 4 asmenys. „Mes neturime duomenų, kiek įvyksta transporto priemonių susidūrimų, kuomet yra tik užpildoma eismo įvykio deklaracija“, – sakė Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius. Kretingos rajono policijos komisariatas dėl šios situacijos kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją (LAKD). „A11 keliu vyksta intensyvus eismas. Ta sankryža yra apkrauta, todėl vairuotojams kyla problemų norint išvažiuoti. Taip pat pėsčiųjų perėja – nesaugi“, – esmę nusakė T. Mikelkevičius. Kelių direkcija yra numačiusi pertvarkyti šioje vietoje esančią pėsčiųjų perėją. Tai ketina padaryti per 2023–2024 metus. „Pajūrio naujienos“ susisiekė su LAKD dėl šioje sankryžoje planuojamos pertvarkos, tačiau atsakymą pateiks kitame laikraščio numeryje. Taip pat ir dėl kelio Kretinga–Gargždai. Eismo saugumo komisijos pirmininkė V. Turauskaitė atkreipė dėmesį, kad visame kelio ruože Žemaitės al. yra dar dvi sunkiai pravažiuojamos sankryžos – ties Melioratorių gatve ir išvažiavimas iš Kretingsodžio kaimo. „Ne kartą dėl šių sankryžų kreipėmės į direkciją. Specialistai net buvo parengę išvažiavimo iš Kretingsodžio k. ir Pasieniečių g. galimus eismo modelius, kuriuos pateikėme ir direkcijai, tačiau dabar ji nėra įtraukta į eilę ir artimiausiu metu ten pokyčių kelių direkcija nenumato“, – atskleidė V. Turauskaitė.
Pagal ką renkatės kandidatą balsuodami savivaldos rinkimuose?
Moksleivių laukia brandos egzaminai
Abiturientai pasirinko brandos egzaminų sesijos egzaminus. Anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą laikys 309 kandidatai, lietuvių kalbos ir literatūros – 255, matematikos – 236 , chemijos – 20, istorijos – 119, informacinių technologijų – 30, biologijos – 121, geografijos – 56, fizikos – 62, užsienio kalbos (rusų) 3 kandidatai. Kaip ir ankstesniais metais, populiariausi tebėra anglų kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybiniai egzaminai. Anglų kalbos valstybinį egzaminą pageidauja laikyti 97 Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės, 96 Pranciškonų gimnazijos, 57 Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo, 24 Salantų gimnazijos, 18 Darbėnų gimnazijos ir 17 Vydmantų gimnazijos abiturientų; lietuvių kalbos ir literatūros – 102 Kretingos pranciškonų gimnazijos, 88 Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, 25 Salantų gimnazijos, 19 Darbėnų gimnazijos, 12 Vydmantų gimnazijos ir 9 Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo moksleiviai; matematikos – 101 Pranciškonų gimnazijos, 68 Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, 25 Salantų gimnazijos, 19 Darbėnų gimnazijos, 13 Vydmantų gimnazijos ir 10 Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo moksleivių.
Iš rungtynių protokolų
Rajono salės futbolo pirmenybėse komandos pasidalijo į dvi grupes ir sužaidė pusfinalines dvikovas. A grupės pusfinalių rezultatai neatspindėjo vykusios atkaklios ir įtemptos kovos aikštelėje. Pirmieji į kovą stojo „SI group“ ir „Vydmantų“ futbolininkai, kurie pateikė staigmeną, patekę į A grupės ketvertuką. „SI group“ komanda tai įvertino ir buvo nusiteikusi agresyviam ir kovingam varžovų žaidimui. Jau 3-ią min. „SI group“ šovė į priekį – 1:0. Įveikdama „Vydmantų“ atakas ji ir toliau didino persvarą savo naudai. 16-ą rungtynių min. rezultatas jau buvo 4:0. Ir tik paskutinę kėlinio minutę „Vydmantų“ komanda sušvelnino rezultatą – 1:4.Antrą kėlinį komandos keitėsi įvarčiais ir galutinį tašką padėjo „SI group“ ekipa, pasiekusi pergalę 7:3. Atkalumo ir įnirtingos kovos nestokojo ir antrojo pusfinalio dvikova tarp „Topolių“ ir „Futbolo akademijos-05“ komandų. Tiesa, rezultatas buvo vienareikšmis, kaip ir pirmą pusfinalio susitikimą. Lyderio vaidmens ėmėsi „Topolių“ futbolininkai. Pirmą įvartį „Topolių“ komanda pasiekė 2-ą min. – 1:0. 9-ą min. rezultatas tapo 2:0. Apčiuopiamą persvarą „Topoliai“ įgijo, kai 30-ą ir 31-ą minutėmis pelnė du įvarčius – 4:0. Jaunieji akademijos futbolininkai stengėsi nepasiduoti ir nedavė ramiai žaisti „Topolių“ komandai. Nepaisant „Futbolo akademijos-05“ komandos pastangų, 48-ą ir 50-ą minutėmis „Topoliai“ pelnė du įvarčius – 6:0. „Topoliai“ didžiajame finale susitiks su „SI group“ komanda, mažajame kovos „Futbolo akademija-05“ su „Vydmantais“. A grupėje į rezultatyviausių žaidėjų prizus konkuruoja Žilvinas Lukošius, pelnęs 20 įvarčių, Tautvydas Jankavičius – 15 įvarčių (abu iš „Topolių“) ir Deividas Pipiras („Futbolo akademija-05“) – 11 įvarčių.
Kretingiškis imtynininkas – Europos čempionas
Kretingiškis 52-ejų Žydrūnas Drazdas ne per seniausiai sugrįžo iš Prancūzijos sostinės Paryžiaus, kur įvyko atviras Europos braziliškojo džiu-džitsu čempionatas. Jame šios sporto šakos Roger Gracie vardo mokyklai Klaipėdoje atstovavęs imtynininkas iškovojo Europos čempiono vardą ir pasidabino aukso medaliu. „Roger Gracie – braziliškojo džiu-džitsu 10 kartų pasaulio čempionas, tikrai didelė sporto pasaulio žvaigždė, su kuria visada malonu susitikti ir pabendrauti“, – Ž. Drazdas paaiškino, kad Londone gyvenančio brazilo mokyklos Lietuvoje veikia ne tik Klaipėdoje, bet ir Kaune, Vilniuje, o R. Gracie šių mokyklų narius ir konsultuoja, ir savo pavyzdžiu motyvuoja siekti kuo geresnio rezultato. Ž. Drazdas prieš tai buvo dziudo imtynininkas ir šia sporto šaka susidomėjo besimokydamas ketvirtoje klasėje. O kai 2015-aisiais Palangoje įvyko Roger Gracie seminaras, kuriame jam teko dalyvauti, jį braziliškasis džiu-džitsu sužavėjo, patraukė tuo, kad tai, skirtingai nuo dziudo, – ramesnė sporto šaka. „Sakyčiau, gal net ir saugesnė, ypač vyresnio amžiaus sportininkams“, – Ž. Drazdo pastebėjimu, braziliškasis džiu-džitsu, mėgstamas visame pasaulyje, sparčiai populiarėja ir Lietuvoje, bet mūsų šalyje dar trūksta sporto bazių, finansavimo. „Tačiau entuziastų tikrai yra“, – teigė imtynininkas, kuris treniruojasi Klaipėdoje: kai nesirengia varžyboms – 2–3 kartus per savaitę, o prieš čempionatus – ir kasdien. Anot sportininko, atviras Europos braziliškojo džiu-džitsu čempionatas yra labai įspūdingas sporto renginys vien jau todėl, kad į jį, investuodami savo lėšas, susirenka per 4–5 tūkst. įvairaus amžiaus – nuo jaunių iki 70-mečių – dalyvių, nuo mėgėjų iki profesionalų, iš įvairių pasaulio šalių. „Tai – vienas masiškiausių renginių, pralenkiantis netgi pasaulio braliziškojo džiu-džitsu čempionatą“, – Ž. Drazdas teigė, kad kokius du dešimtmečius Europos čempionatas vykdavęs Portugalijos sostinėje Lisabonoje, šiemet buvo perkeltas į Paryžių ir tai suteikė naujų spalvų šiam gausiam sporto renginiui.
Kretingoje besibūriuojantys kovai patinka ne visiems
Netoli Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos šėliojantys ir triukšmaujantys varniniai paukščiai, anot vieno gimnazisto tėvų, vaikams trukdo mokytis. Tačiau šios ugdymo įstaigos administracija nėra sulaukusi nė vieno skundo dėl paukščių keliamo triukšmo. Nesulaukė skundų „Jokie paukščiai ugdymo procesui netrukdo – dėl to nesulaukėme jokių skundų, taip pat ir bendruomenėje nesu girdėjęs tokių pastebėjimų. Manau, kad visi šiame pasaulyje sutilpsim, nes tai – gamta“, – kad paukščiai mokytis netrukdo, tikino Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius Kęstutis Trakšelys. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad klasėse yra įrengti kondicionieriai, dėl ko, atšilus orams, nebūtina atidaryti langų: „Savo gimnazijoje vykdome ir brandos egzaminus, į kuriuos atvažiuoja mokiniai ir iš kitų rajono ugdymo įstaigų, tačiau panašių skundų netekę girdėti.“ Kretingos miesto seniūnija taip pat nėra gavusi nė vieno skundo dėl šių paukščių keliamo triukšmo. „Kiekvienais metais jų būdavo, – kalbėjo seniūnijos seniūnė Gintarė Liobikienė. – Kovai yra miesto paukščiai, todėl, net ir išvarius iš vienos vietos, jis persikrausto į kitą vietą netoliese tame pačiame mieste.“ Pagal tam tikrus reikalavimus varninių paukščių populiaciją seniūnija gali reguliuoti iki kovo 1 d. „Prireikus mes išardome lizdus, išvaikome paukščius naudodami garso priemones, tada jie persikrausto į kitą vietą. Taip pat esame užklausą siuntę į Aplinkos ministeriją, kad jos specialistai paaiškintų, kokias dar priemones būtų galima naudoti. Sulaukėme atsakymo, kad jokių kitų priemonių taikyti negalima“, – įvardino G. Liobikienė. Praėjusiais metais paukščius seniūnija išvaikė nuo Lazdynų g. ir Topolių aklg. esančių daugiabučių. „Paukščiai žmonėms neleisdavo miegoti. Gyventojai net siuntė vaizdo įrašus, kaip paukščiai nuo 5 val. ryto pradėdavo triukšmauti“, – sakė seniūnė, prisiminusi, kad tuomet šie paukščiai persikėlė į kitą Paustauninko upelio pusę. Mieste yra dar dvi vietos, kurias pamėgo varniniai paukščiai – prie senųjų kapinių ir Simono Daukanto progimnazijos.
Kompiuterinis tomografas – dovana kretingiškiams
Kretingos rajono ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse rajono vadovams pristatydamas naujausią įsigytą įrangą – modernų išmanųjį kompiuterinį tomografą, akcentavo, kad tai yra dovana Kretingos žmonėms, kurie nusipelnę vietos ligoninėje gauti greitas ir kokybiškas medicinos paslaugas. Šio, naujausios kartos kompiuterinio tomografo „Aquilion Lightning Sp“ su dirbtinio intelekto algoritmu „AiCE Canon medical“, vertė – apie 0,5 mln. Eur. Praėjusią vasarą, rajono politikams pritarus, jam įsigyti iš rajono biudžeto buvo skirta 375 tūkst. Eur, kas sudarė 80 proc. vertės, likusią dalį lėšų sumokėjo pati ligoninė. Už šiuos pinigus ne vien konkurso būdu buvo nupirktas aparatas, bet ir įrengtas specialus kabinetas ligoninės Radiologijos skyriuje. „Naujoji aparatūra, kurioje įdiegta daugybė išmaniųjų funkcijų, užtikrinančių greitą ir veiksmingą darbo eigą, pasitarnaus kone visų sričių gydytojams, dirbantiems mūsų ligoninės Vidaus, Traumatologijos chirurgijos, Neurologijos skyriuose. Kompiuterinis tomografas yra gerokai aukštesnės klasės aparatas, negu rentgenas ir echoskopas. Juo, be sudėtingų ligų diagnozės, galima bus pagreitinti ir elementarias diagnozes, tarkim, įtariant galvos traumą nebereikės žmogaus gabenti ištirti į Klaipėdos ligonines. Mūsų medikai tai galės operatyviai atlikti vietoje“, – naujojo aparato teikiamas galimybes įvardijo R. Sakalauskas.
Po istorinę praeitį pavedžiojo kelių dešimtmečių senumo studentės dienoraštis
Ne per seniausiai „Pajūrio naujienų“ laikraščio redakciją pasiekė uteniškio Edmundo Kutkos rašinys, kuriuo jo autorius panoro papasakoti apie Kretingos ligoninėje dirbusią gydytoją radiologę Olgą Ganočkaitę, kuri savo gyvenime turėjo sąsajų ir su Utena. Atrodytų, kas gali būti bendro tarp Kretingos ir Utenos? Viskas paprasta – bendravimo tiltus tarp miestų ir miestelių stato žmonės, kuriems svarbi bendrystė, kilnios idėjos, istorija ir joje įspausti žmonių pėdsakai. Ėmėsi rašyti apie gydytojus Utenoje gyvenantis Edmundas Kutka – senjoras, trisdešimt metų dirbęs Utenos trikotažo fabrike, o paskutinius 13 metų – tarnautoju Utenos ligoninėje. „Paskutinėje darbovietėje pamačiau medikų „virtuvę iš vidaus“. Visi dėkojame daktarams už sugrąžintą sveikatą, tik retai susimąstome, kiek kartų per dieną jie priima sudėtingus, rizikingus ir atsakingus sprendimus“, – pastebėjo E. Kutka.
Iš Kretingos dvariškių ryškesnį pėdsaką dvaro istorijoje paliko tarnautojai brolis ir sesuo Jonas ir Sofija Stefanija Šostakai, taip pat grafų valdų finansinę apskaitą vykdęs Sofijos Stefanijos sutuoktinis Mikalojus Tiškevičius. Grafų bendrapavardis Mikalojus Juozapas Karolis Tiškevičius (1834–1901) gimė Šiaulių krašto bajorų Eleonoros Henrikaitės ir Pranciškaus Tiškevičiaus šeimoje. Ši šeima grafų Tiškevičių giminei nepriklausė, todėl neturėjo grafo titulo. Panašu, kad šeima buvusi iš smulkių dvarininkų, todėl sūnus, gavęs savo luomui priklausantį išsilavinimą, didelių valdų nepaveldėjo, o tapo valstybės tarnautoju. Vedęs garsios vokiečių kilmės Pakruojo krašto baronų Grotusų giminės atstovę Pauliną fon Grotus, su žmona atsidūrė Palangoje. Čia 1864 m. kovo 9 d. jiedu susilaukė sūnaus Mečislovo Julijono, kurį kovo 22 d. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje pakrikštijo vikaras Leonas Narkevičius. Kūdikio krikštatėviais tapo artimas motinos giminaitis baronas Julijonas fon Grotusas ir Antanina Petkevičienė, o jų asistentais buvo bajoras krikštamotės vyras Julijonas Petkevičius su krikštatėvio žmona Marija fon Grotus. Duomenų apie žmonos ir sūnaus likimą neturime, tik žinome, kad Paulina fon Grotus-Tiškevičienė anksti iškeliavo amžinybėn. O našliu likęs Mikalojus Tiškevičius užsitarnavo kolegijos sekretoriaus rangą ir persikėlė į Kretingą, kur įsidarbino grafų Sofijos ir Juozapo Tiškevičių dvaro administracijos buhalteriu. Kretingoje jis susipažino su tarnautoja Sofija Stefanija Šostak. Juos 1883 m. vasario 20 d. sutuokė bernardinų (pranciškonų observantų) bažnyčios kuratas Juozapas Laniauskis. Santuokos liudininkai buvo bajoras Liudvikas Dirmontas, kolegijos asesorius Stanislovas Girinas, grafo Juozapo Tiškevičiaus dvaro reikalų tvarkytojas Juozapas Vainora ir kiti kilmingi asmenys.
Tarpukario kretingiškių sporto pramogos
Nuo senų laikų kretingiškiai suprato, kad sportas – ne tik sveikata, bet ir puikus būdas laisvalaikiui leisti. Mus pasiekusiose tarpukario nuotraukose jie džiaugiasi ne tik vasaros, bet ir žiemos sporto malonumais, ko mes šiandien jau beveik nebeturime. 1923 m. žiemą ant Pranciškonų vienuolyno tvenkinio ledo susirinkęs jaunimas avi ne tik tuo metu prabanga laikytas pačiūžas, bet ir rankose laiko niekur nematytas ilgas medines lazdas su jų gale pritvirtintu plokščiu skrituliu, kuriomis buvo gainiojamas kamuoliukas. Gali būti, kad iki Kretingos dar neatėjus XIX a. viduryje Kanadoje pradėtam žaisti ledo rituliui, kuris lakūno Stepono Dariaus iniciatyva Kaune pradėtas žaisti 1922 m., kretingiškiai mėgavosi savo pačių sugalvotu ar kažkur matytu žaidimu ant ledo, kai ilgomis medinėmis lazdomis dvi komandos stengėsi įmušti kamuoliuką į priešininko vartus. XX a. 4-ą deš. ant Pranciškonų vienuolyno tvenkinio ir Akmenos upės ledo jau buvo žaidžiamas ledo ritulys. Ir čia pasižymėjo Pranciškonų gimnazijos mokiniai, su didžiuliu azartu, nepaisydami spaudžiančio šaltuko ir nuo jūros pučiančio šalto vėjo, savo pačių iš medžio išdrožtomis lenktomis lazdomis ir pirktinėmis pačiūžomis gainioję guminį ritulį.
Kur rajono keliuose reiktų korekcijų
Kretingos rajone ir mieste yra sankryžų, iš kurių išvažiuoti į pagrindinį kelią yra sudėtinga, taip pat kelių ruožų, pavyzdžiui, Kretinga–Jokūbavas, kur įvyksta nemažai nelaimių. Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai, Savivaldybės Eismo saugumo komisijos pirmininkė ir direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė pasidalino įžvalgomis apie problemines, pokyčių reikalaujančias rajono kelių vietas. Sudėtingiausiai išvažiuojamos sankryžos Dauguma vairuotojų, važiuodami Žemaičių al., tikrai susiduria su sankryžomis, iš kurių išvažiuoti į A11 kelią Palanga–Šiauliai yra sudėtinga. Ne vieną kartą diskutuota dėl išvažiavimo iš Tvenkinio gatvės ir prekybos centro LIDL. Toje vietoje ne tik sudėtinga išvažiuoti automobiliams, tačiau ir pėstiesiems nesaugu pereiti per pėsčiųjų perėją. Per 2021–2022 metus šioje vietoje įvyko 3 įskaitiniai eismo įvykiai, kuomet nukentėjo 4 asmenys. „Mes neturime duomenų, kiek įvyksta transporto priemonių susidūrimų, kuomet yra tik užpildoma eismo įvykio deklaracija“, – sakė Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius. Kretingos rajono policijos komisariatas dėl šios situacijos kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją (LAKD). „A11 keliu vyksta intensyvus eismas. Ta sankryža yra apkrauta, todėl vairuotojams kyla problemų norint išvažiuoti. Taip pat pėsčiųjų perėja – nesaugi“, – esmę nusakė T. Mikelkevičius. Kelių direkcija yra numačiusi pertvarkyti šioje vietoje esančią pėsčiųjų perėją. Tai ketina padaryti per 2023–2024 metus. „Pajūrio naujienos“ susisiekė su LAKD dėl šioje sankryžoje planuojamos pertvarkos, tačiau atsakymą pateiks kitame laikraščio numeryje. Taip pat ir dėl kelio Kretinga–Gargždai. Eismo saugumo komisijos pirmininkė V. Turauskaitė atkreipė dėmesį, kad visame kelio ruože Žemaitės al. yra dar dvi sunkiai pravažiuojamos sankryžos – ties Melioratorių gatve ir išvažiavimas iš Kretingsodžio kaimo. „Ne kartą dėl šių sankryžų kreipėmės į direkciją. Specialistai net buvo parengę išvažiavimo iš Kretingsodžio k. ir Pasieniečių g. galimus eismo modelius, kuriuos pateikėme ir direkcijai, tačiau dabar ji nėra įtraukta į eilę ir artimiausiu metu ten pokyčių kelių direkcija nenumato“, – atskleidė V. Turauskaitė.
Kretingos rajono keliuose – eismo įvykiai dėl slidžios dangos
Vairuotojas gydomas reanimacinėje Susidūrus dviem automobiliams kelyje Kretinga–Kartena, ties Rubulių kaimu, vienas žmogus buvo sunkiais sužeistas. Nelaimė įvyko vasario 14 d. ankstų rytą, apie 5.56 val. Krovininis automobilis „Iveco“, kurį vairavo 1985 m. gimęs vyras, pirminiais duomenimis, dėl slidžios kelio dangos, nepasirinko saugaus greičio ir atstumo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešais važiavusiu lengvuoju automobiliu „Opel Mokka“. Pastarojo vairuotojas, gimęs 1970 m., buvo prispaustas, sunkiai sužeistas ir išvežtas į ligoninę. „Panaudojus hidraulinę įrangą buvo nukirptos automobilio vairuotojo durelės ir iš transporto priemonės ištrauktas vyras. Jis perduotas medikams“, – kalbėjo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius. Lengvajame automobilyje daugiau žmonių nebuvo, krovininio automobilio vairuotojas nebuvo stipriai sužeistas. Pirminiais duomenimis, abi transporto priemonės buvo techniškai tvarkingos, vairuotojai – blaivūs. Kodėl įvyko nelaimė, policijos pareigūnai aiškinasi. Šiais metais rajone jau žuvo vienas vairuotojas kelyje Kretinga–Kūlupėnai, kur nelaimė taip pat galimai įvyko esant slidžiai kelio dangai. Praėjusiais metais rajone iš viso žuvo 4, sužeisti 39 žmonės.
Šiemet šalies ūkininkams parama teikiama ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP), ir pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) priemones. Smulkiesiems vertėtų paskubėti Smukieji ūkių subjektai jau gali teikti paraiškas paramai pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Vasario 1 d. prasidėjęs paraiškų priėmimas tęsis iki balandžio 3 d. Be šio pirmojo kvietimo, paraiškas pagal šią veiklos sritį bus galima teikti ir dar du kartus – birželio–liepos mėnesiais ir spalį–lapkritį. Nuo gegužės 2 iki birželio 30 d. smulkieji galės teikti paraiškas ir pagal KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“. Tuo pačiu metu bus priimamos ir smulkiųjų pieninės galvijininkystės sektoriaus subjektų paraiškos paramai gauti. Ketinantiems investuoti į valdas Paraiškos paramai investicijoms į žemės ūkio valdas gauti bus priimamos nuo kovo 1 iki gegužės 2 d. Šiuo paraiškų priėmimo laikotarpiu bus remiami visi žemės ūkio sektoriai. KPP veiklos srities ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėse numatoma, kad paramą ketinama teikti investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos) ir lengvatinės paskolos formomis. Paramos lėšų biudžetas – 61,55 mln. Eur. Žemės ūkio ministerija, atnaujindama paramos teikimo taisykles, ne tik patikslino naujų pastatų ir inžinerinių statinių statybos fiksuotuosius įkainius, bet ir 20 proc. punktų padidino paramos intensyvumą ūkininkaujantiems mažiau palankiose tam vietovėse arba vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių. Jie turėtų užsiimti gyvulininkyste, sodininkyste, uogininkyste, daržininkyste arba augalininkyste. Tuo atveju, jei pateiktoje paraiškoje prašoma suteikti lengvatinę paskolą, didžiausia paramos suma pareiškėjui ir susijusiems asmenims, sutuoktiniams 2014–2023 metų laikotarpiui atitinkamai didinama iki 1,1 mln. Eur ir 1,5 mln. Eur. Tie pareiškėjai, kurių paraiškoms finansuoti nepakaks investicinei paramai (negrąžintinai subsidijai) skirtų lėšų arba kurios nesurinks mažiausio privalomo atrankos balų skaičiaus, galės atsisakyti investicinės paramos ir, jei lėšų užteks, gauti lengvatinę paskolą.
|
|
