|
|
|
(1728) 2023-02-10Iš ūkininkų gyvenimo: vieni lieja pieną, kiti – apmaudą
Dėl žemų supirkimo kainų per Lietuvą ritasi protesto banga: žemdirbiai pieną gyventojams arba atiduoda veltui, arba išpila laukuose. Nesąžiningus veiksmus pasiūlė drausti „Tai sveikintina iniciatyva, bet vargu, ar ką pakeis“, – abejojo Pryšmančių kaime ūkininkaujantis Mindaugas Šukys. Anot jo, išdalinami arba išpilami pieno kiekiai gali būti lašas jūroje, palyginus su tomis tūkstantinėmis tonomis, kurias perdirba įmonės. „Situaciją valdo perdirbėjai, pieno turi daug, ir jiems visiškai vienodai šviečia, kas kokias akcijas kur rajonuose organizuoja“, – sakė M. Šukys. Jis pats laiko apie 40 karvių, pieną parduoda bendrovei „Rokiškio pienas“. Vyrą nuliūdino žinia, kad už litrą jau begaus apie 23 ar 28 centus – žodžiu, nė 30-ies centų, nors prekybos centre 2,5 proc. riebumo pienas kainuoja 1,69 euro. Išgirdęs, kad Žemės ūkio ministerija paruošė pienininkų „gelbėjimo paketą“, Mindaugas teigė, jog ir anksčiau buvo ne vienas bandymas „gelbėti“, tačiau iš to nieko gero. Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacija, kurios valdybos narys Mindaugas yra, patobulino Pieno įstatymą ir nesąžiningus veiksmus perkant arba parduodant žaliavinį pieną siūlo drausti. Projektą asociacija pateikė tvirtinti Seimui, tačiau keleri metai jis tūno nejudinamas valdininkų stalčiuose. Senasis įstatymas, kuriuo remiantis dabar yra superkamas pienas, anot pašnekovo, prieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Asociacija pageidauja, kad pieno gamintojai nebūtų skirstomi į grupes ir kad perdirbėjai supirkimo kainomis nemanipuliuotų, kaip dabar, kai „didiesiems“ moka, tarkim, 30 centų už litrą, „mažiesiems“ – 15-a. Be to, svarbiausia, sutartyse turi būti įtvirtinti baziniai pieno rodikliai, nurodoma konkreti pieno kaina ir atsisakyta už lojalumą, akių spalvą ar dar už ką nors mokamų priedų, kuriuos esą kaip nori, taip vynioji ir niekam neatsiskaitai. Paklaustas, kokia bazinio pieno kaina šiandien ūkininkus tenkintų, M. Šukys svarstė, kad neblogai būtų 40 centų. Kai dabar neduoda nė 30-ies, tai – „kilpa ant kaklo“, planai ūkį plėsti, modernizuoti, statytis naują fermą žlunga. Ne be reikalo daugelis ūkininkų pieno ūkių kratosi. „Nes tai yra didžiulis vargas, ir, jeigu vien tik savo darbą tematai, negauni grąžos, tai kam tada vargti?“ – retoriškai klausė pašnekovas.
Chaotiškai gyvenamųjų namų statybai deda apynasrį
Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, kurio tikslas – užtikrinti visuomenės poreikius atitinkančią savivaldybių infrastruktūros plėtrą, sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis naudotis inžineriniais tinklais, keliais, gatvėmis ir socialine infrastruktūra. Infrastruktūros plėtros įmokos tarifus Kretingos rajono savivaldybės taryba patvirtino 2022 m. sausį, mokestis taikyti pradėtas tų pačių metų kovo 1 d. ir per 10 mėnesių į Savivaldybės biudžetą surinkta 162 tūkst. eurų. Nors mokestis startavo prieš metus, iki šiol nenuspręsta dėl jo panaudojimo. Surinktų lėšų panaudojimas sprendžiamas einamųjų metų gale arba sekančių metų pradžioje. Mokesčio administravimas atidengė gyvenamųjų namų statybos piktžaizdes, kurios gali patuštinti naujo būsto pirkėjų kišenes. Infrastruktūros plėtros įmokos dydis priklauso nuo statyti planuojamo gyvenamojo būsto ar kito pastato bendrojo ploto ir teritorijos, kurioje jis iškils. Jei Savivaldybė yra suplanavusi tam tikrą infrastruktūrą, t.y. vandentiekio tinklus, buitinių nuotekų tinklus ar kelius (gatves), ir ši infrastruktūra nėra įrengta, prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą statytojas įpareigojamas šią infrastruktūrą įrengti. Tokiu atveju statytojas su Savivaldybe pasirašo Infrastruktūros plėtros sutartį dėl inžinerinės infrastruktūros statinio ar statinių įrengimo ir yra atleidžiamas nuo infrastruktūros mokesčio. Už statytojo lėšas įrengta infrastruktūra bus Savivaldybės, tačiau pagal su Savivaldybe pasirašytą sutartį statytojas gaus kompensaciją iš naujų statytojų, kurie jungsis prie įrengtos infrastruktūros. „Tarkime, žemės masyve yra 8 sklypai, vieno sklypo savininkas nutiesia kelią, kuriuo naudosis ir kiti septyni, jie Savivaldybei sumokės infrastruktūros mokestį ir iš šių įmokų Savivaldybė kompensuos kelio statytojui išlaidas“, – kompensacijos mechanizmą paaiškino Kretingos savivaldybės vyriausiasis inžinierius Petras Šadreika, atsakingas už Savivaldybės inžinerines infrastruktūros sprendinių, suderinamumą ir atitiktį patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams ir statybą reglamentuojantiems teisės aktams. Jis akcentavo, kad, įsigaliojus Infrastruktūros plėtros įstatymui, nauja statyba tapo ne tokia chaotiška. Iki Plėtros įstatymo įsigaliojimo nauji statytojai neprisidėjo prie Savivaldybės infrastruktūros plėtros. Plėtojami buvo tik privatūs tinklai. Infrastruktūros mokestį reikia mokėti ir rekonstruojant gyvenamąjį namą ar kitą pastatą, šiuo atveju mokestis skaičiuojamas tik už padidėjusį plotą.
Šių metų biudžetą patvirtino be gilesnių diskusijų
Sėkmingai patvirtinę 2023–2025 metų strateginį veiklos planą, lygiai taip pat sėkmingai Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariai patvirtino ir rajono biudžetą 2023-iesiems metams – platesnių diskusijų ar didesnių nesutarimų šiais klausimais nebuvo. Viršplanines lėšas pasiūlė panaudoti žmonių gerovei Kretingos rajono savivaldybės biudžetą sudaro: 61 mln. 816 tūkst. 619 tūkst. Eur pajamų, 1 mln. 987 tūkst. 300 Eur skolintų lėšų investiciniams projektams finansuoti, 4 mln. 705 tūkst. 641 Eur metų pradžios apyvartinių lėšų likučių, Iš viso – 68 mln. 509 tūkst. 560 Eur. Rajono meras Antanas Kalnius prabilo, kad mūsų rajono Savivaldybės ir gyventojų poreikiai yra gerokai didesni negu turima biudžeto lėšų, tačiau realijos yra tokios, kokios yra: Savivaldybės biudžeto būtiniausi poreikiai sudaro 85 mln. Eur, trūkstama suma savarankiškoms funkcijoms finansuoti sudaro 16 mln. 490 tūkst. tūkst. Eur, kas gerokai viršija finansines galimybes. Rajono tarybos nario Dovydo Bajoro pastebėjimu, programų kuratoriai vis dėlto turėtų pateikti tikslesnį lėšų poreikį, kad rajono taryba tiksliai žinotų, kiek iš tiesų riekia vienoms ar kitoms reikmėms. „Mes turime žinoti, kiek tiksliai lėšų reikia, tarkim, kultūros paveldui ar komunalinėms reikmėms. Tačiau ši mano pastaba negalioja švietimo programos kuratoriams“, – kalbėjo jis, pasidžiaugęs, kad mūsų rajono Savivaldybė nepatenka tarp prasiskolinusiųjų – mūsų rajone skolų rodikliai gerėja, ir, įvertinus praėjusių metų patirtį, ji turėtų būti ne didesnė kaip 15 proc. biudžeto. „Tokia skola yra lengviau aptarnaujama ir lengviau pakeliama, – buvo įsitikinęs tarybos narys. – Jeigu 2019-aisiais kalbėjome apie 43 mln. Eur biudžetą, o skola buvo 5,2 mln. Eur, tai dabar su 68 mln. Eur biudžetu skolas grąžinti bus lengviau. Tai rodo, kad mūsų Savivaldybė skolinasi atsakingai.“
KŪRYBOS KRAITĖ
Salantų kultūros centre buvo surengta tradicinė solistų ir vokalinių ansamblių rajoninė apžiūra-šventė „Sidabrinių balsų aidai“. Ši šventė, Salantų kultūros centro vadovės Stasės Preibienės žodžiais, vyksta jau daugiau kaip 50 metų – pirmąsyk surengta 1971-aisiais, ir tapo labai laukiama visų miestelėnų ir svečių. „Nuostabus dalykas vienu metu išgirsti tiek kolektyvų ir pavienių atlikėjų. Salė buvo pilnutėlė: žmonės labai laukė šios šventės, kuri jiems visuomet dovanoja daug gerų emocijų“, – džiaugėsi S. Preibienė. Muzikinę šventės įžangą sukūrė Kretingos rajono kultūros centro kamerinis choras „Kristale“ (vad. Kristina Rimienė). Apžiūroje-šventėje dalyvavo Kretingos rajono kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Svaja“ (vad. Aloyzas Žilys), Vydmantų skyriaus moterų vokalinis ansamblis „Perlanta“ (vad. Jolanta Japertienė ), Laukžemės skyriaus solistas Gedeminas Jepšas (vad. Alvydas Višinskas), Baublių skyriaus moterų kvartetas (vad. Gintaras Pucas), Raguviškių skyriaus vokalinis ansamblis „Raguva“ (vad. Laura Povilaitienė), Laukžemės skyriaus mišrus vokalinis ansamblis „Žiburys“ (vad. Alvydas Višinskas), Kartenos skyriaus moterų vokalinis duetas (vad. Rimantas Varkojus), Jokūbavo skyriaus moterų vokalinis ansamblis „Baltos ievos“ (vad. Rita Valiukienė), Kartenos skyriaus moterų vokalinis ansamblis „Rapsodija“ (vad. Jūratė Norkuvienė), Salantų kultūros centro vokalinis ansamblis (vad. Irmantas Norkus), Žvainių skyriaus moterų vokalinis ansamblis (vad. Antanas Žvinklys), Juodupėnų skyriaus vokalinis kvartetas (vad. Jurgita Girdžiūnienė). Apžiūros komisijai – jos pirmininkui Kretingos rajono kultūros centro direktoriui Pranui Razmui, komisijos narėms Kretingos rajono kultūros centro meno skyriaus vedėjai Dianai Brazdeikienei ir kamerinio choro „Kristale“ vadovei Kristinai Rimienei – teko nelengva užduotis į tolimesnį regioninį turą atrinkti geriausius atlikėjus ir kolektyvus. „Komisija dar turės darbo: kol kas nenorime išskirti nė vieno kolektyvo – džiugu, kad šis muzikos žanras ypač išpopuliarėjo, matosi nuoseklus kolektyvų ir jų vadovų darbas. Kolektyvai labai atjaunėję ir visi scenoje atrodė itin estetiškai“, – kalbėjo S. Preibienė. Šventės metu buvo prisimintas ir pagerbtas prieš 4-erius metus amžinojo poilsio atgulęs kraštietis pedagogas, muzikas, chorvedys Petras Pučkorius, kurio 80-osios gimimo metinės minimos šiemet. Salantuose išlikęs P. Pučkoriaus suburtas kolektyvas „Strazdelis“, pavadintas pagal jo paties aranžuotą lietuvių liaudies dainą. Trumpą pranešimą susirinkusiems apie iškilųjų kraštietį perskaitė Salantų kultūros centro renginių organizatorius Aurimas Rapalis, po šventės jos dalyviai Gargždelės kapinėse aplankė P. Pučkoriaus kapą ir pagerbė jo atminimą.
„P. n.“ informacija
Ant šilko perkėlė Kristijono Donelaičio kūrybą
Kretingiškė 56-erių Rita Kupienė, panaudodama tapybos, grafikos ir karšto vaško techniką tapo paveikslus Kristijono Donelaičio kūrinio „Metai“ motyvais: ant dviejų natūralaus šilko gabalų ji jau nutapė du įspūdingus šios poemos ciklus „Rudens gėrybės“ ir „Žiemos vargai“, o pavasariop ketina imtis likusių dviejų – „Pavasario linksmybės“ ir „Vasaros darbai“. Žavi žmogaus ir gamtos vienovė R. Kupienė atviravo, kad visą gyvenimą mėgusi piešti, kurti įvairius rankdarbius, megzti ir siūti, o tapybos ant šilko ėmėsi prieš 7-erius metus, kai pradėjo lankyti Palangoje veikiantį „Šilko klubą“. Įprastai ji tapo skareles, šalikus, pagalvėlių užvalkalus, o išbandyti didelius pano – tokie yra darbai pagal K. Donelaičio „Metus“ – ją paskatino Palangoje „Šilko klubo“ surengta paroda, kuriai reikėjo sukurti kūrinį rudens motyvais. „Mane visąlaik žavėjo mūsų literatūros klasiko Kristijono Donelaičio kūrybos gylis, jo poemoje vaizdingai perteikta žmogaus gyvenimo ir gamtos vienovė, jos virsmas metų bėgyje, prasmė. Todėl ir ėmiausi kurti šalnos pakąstų liepų lapų gausą, tarytum poemoje atspindėtą saulės ilgesį: „Ak, kur dingot, giedros jūs gi pavasario dienos, kaip mes, pirmąsyk stubos atverdami langus, šildantį šiltos saulelės spindulį jautėm? Lyg kaip sapnas koks, kurį miegodami matom....“. Po šiltomis geltonomis-rusvomis spalvomis nutapytų lapų piešiniu kaligrafiškai karštu vašku išrašyti ir šie K. Donelaičio hegzametro žodžiai. Tuo pačiu stiliumi Rita nutapė ir „Žiemos vargų“ motyvą, kuriame dominuoja poeto pavadintos „žiemos kvietkos“, o po jomis – taip pat teksto ištrauka. Kiti du, sakė šių kūrinių autorė, turėtų būti ryškesnių sodresnių spalvų, atgimusios ir suvešėjusios gamtos motyvais, taip pat su pasirinktais „Metų“ poemos tekstais.
Nuotraukose – mistika, vienatvė, pabėgimas nuo triukšmo
Visą gyvenimą su menu siejęs kretingiškis Gvidas Taurinskas, kad ir bandė nuo jo pabėgti, vienu ar kitu būdu sugrįždavo, o dabar vienu pagrindiniu pomėgiu tapo fotografija. Fotografuoja naktį Fotografuoti Gvidas pradėjo maždaug prieš 7-erius metus. „Ilgai ieškojau savęs, bet visą gyvenimą krypau į menų pusę. Prisimenu, kai pradinių klasių mokytoja man pasakė, kad būsiu menininkas, aš tam nepritariau. O štai dabar ir esu menininkas“, – šypsojosi pašnekovas. Nepaisant to, kad kurį laiką bandė nusigręžti nuo menų, tačiau jie jį lydėjo visą gyvenimą. „Piešdavau, mokykloje padėdavau puošti erdves šventėms, kurdavau dekoracijas. Piešimo išmokė mano dėdė amžinatilsį architektas Edmundas Giedrimas“, – įvardijo Gvidas. Baigęs mokyklą kretingiškis įstojo į Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklą, kur mokėsi kompiuterinio projektavimo, kiek vėliau išbandė ir multimedijos mokslus. Mokydamasis Klaipėdoje vyras sutiko savo fotografijos mokytoją Joraną Bružinską, kuris ir atskleidė jam fotografijos grožį. „Jis pastūmėjo mane toliau eiti fotografijos keliu“, – tikino G. Taurinskas. Pirmose nuotraukose kretingiškis daugiausiai fiksavo gamtą, peizažus. Ir dabar fotografas koncentruojasi į gamtą, bet jo kūryba – tai gatvės fotografija. „Nepakanka mokėti dirbti su fotoaparatu, reikia ir savyje turėti pajautimą to momento, kurį nori sustabdyti“, – kalbėjo fotografas.
Grupė „Vo tep“: išskirtinė ištikimybė žemaičių tarmei
Kretingos rajono kultūros centro Kartenos skyriaus grupei „Vo tep“ šie metai – jubiliejiniai. „Dešimt mūsų veiklos metų – tai gausybė dainų, išvykų, koncertų ir, žinoma, branda, kurią pajaučiame dainuodami“, – teigė grupės meno vadovas Rimantas Varkojus. Galima sakyti, kad folkšoko, vėliau – postfolkloro grupę jis į Karteną perkėlė iš S. Įpilties, kur buvo suburtas tokio pat pobūdžio kolektyvas „Kėtep“. „Atsitiko taip, kad Kultūros centre susiformavo jaunimo folkloro kolektyvas „Kitep“, tad teko keisti pavadinimą, – prisiminė R. Varkojus. – Kažkaip mums – be manęs, kolektyve dar dainuoja Dalia Bertašienė ir Janina Vaičekauskienė – lipo toks tvirtas aiškus žemaitiškas pasakymas „vo tep“ – padainavai ir užtvirtinai, tarsi savo nuomonę.“ Folkšoką arba vėliau atsiradusį išsireiškimą postfolkloras turėtume suvokti kaip modernųjį folklorą – šiuolaikinėmis priemonėmis perteiktą liaudies dainą, kurią aranžavus – nekeičiant kūrinio jo originalią faktūrą pritaikius instrumentų galimybėms, parinkus ritmą – klausytojui liaudies kūryba suskamba patraukliau, linksmiau, suprantamiau. Tačiau grupė „Vo tep“, gerokai perlipusi per postfolkloro rėmus, šios tapatybės neteko, ir tam buvo priežasčių. „Pamatėme, kad trūkstame liaudies dainų, kurias būtų galima aranžuoti. Ne kiekviena daina tam tinka – yra gausybė liaudies kūrybos, kuri nepasiduoda būti pritaikyta instrumentui. Teko į repertuarą įtraukti ir poetų žodžiais sukurtų dainų, vadinasi, nebeatitikome pagrindinio postfolklorui taikomo reikalavimo – dainuoti tik aranžuotas liaudies dainas“, – situaciją apibendrino R. Varkojus, kurio kūrybos kraitėje – per 50 aranžuotų ir pagal eiles sukurtų kūrinių. Kasmet meno vadovas sukuria po 2–3 dainas. Kurti originalius kūrinius R. Varkojus pradėjo nuo kretingiškės poetės žemaičių tarme ne vieną eilėraštį parašiusios Juzefos Jucienės. Tai buvo „Senmergės končės“. Pavykus, pagal šios krašto poetės žodžius sukūrė ir daugiau dainų, kurios skamba „Vo tep“ repertuare.
Probacijos tarnyba – ne tik priežiūra, bet ir pagalba
Kretingoje veikia Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius, kuris vykdo nuteistųjų priežiūrą laisvėje – kontroliuoja jų elgesį bausmės laikotarpiu. Be nuteistųjų priežiūros ir kontrolės, ši tarnyba vykdo ir nuteistųjų resocializaciją – elgesį keičiančiomis programomis siekia keisti nusikaltusių asmenų mąstymą ir elgesį, motyvuodami daugiau nenusikalsti, o gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Netampa našta valstybei „Vasario 11-ąją yra minima bausmių vykdymo sistemos pareigūnų profesinė šventė, todėl ta proga siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į šios profesijos atstovų sudėtingą ir atsakingą kasdieninį darbą“, – kalbėjo Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus vyriausioji specialistė Živilė Budginienė. Probacijos veikla yra tiesiogiai susijusi su bausmei keliamų tikslų įgyvendinimu, todėl pagrindinė probacijos pareigūnų funkcija – tinkamai įvykdyti teismo skirtą nuosprendį, kad būtų pasiekti bausmės tikslai – žmogus suprastų savo veiksmų pasekmes ir ateityje nedarytų nusikaltimų. „Probacija – tai antra galimybė asmeniui: liekant laisvėje, keisti savo gyvenimo būdą, elgesį ir daugiau nebenusikalsti. Be to, neizoliavus asmens, jis netampa našta valstybei ir nepraranda socialinių ryšių“, – paaiškino Ž. Budginienė. Jei nusikaltusiam asmeniui nebuvo paskirtas realus laisvės atėmimas, o skirta alternatyvi laisvės atėmimui bausmė, tai dar nereiškia, kad, išėjęs iš teismo salės, jis galės elgtis, kaip nori. „Teismo paskirtą laiką toks asmuo bus prižiūrimas ir stebimas probacijos pareigūnų“, – įvardino vyriausioji specialistė. Kretingos rajone per metus buvo prižiūrima daugiau negu pusantro šimto asmenų – 156. „Lyginant prižiūrimų asmenų skaičių nuo 2018 metų, galime pasidžiaugti, kad šis skaičius mažėja. Tais metais priežiūrą vykdėme 274 asmenims“, – palygino Ž. Budginienė. Šiuo metu probacijos pareigūnų priežiūroje yra apie 60 Kretingos rajono gyventojų. Iš jų – 11 asmenų, kuriems paskirta intensyvi priežiūra, ir jų buvimo vieta stebima elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Į probacijos pareigūnų priežiūrą paprastai patenka asmenys, teisme išgirdę sprendimus dėl padarytų nusikalstamų veikų, tokių, kaip: vagystės, smurto atvejai, tarp jų ir smurtas artimoje aplinkoje, vairavimas pavartojus alkoholio, viešosios tvarkos pažeidimai, finansiniai nusikaltimai.
Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį byloje, kurią tiriant išaiškintos 52 nusikalstamos veikos – sukčiavimai, plėšimai, neteisėtas elektroninės priemonės įgijimas ir panaudojimas, policijos pareigūno vardo pasisavinimas, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas ir kt. Tarp nukentėjusiųjų – ir Salantuose gyvenanti 90-mečių sutuoktinių pora, iš kurios apgaulės būdu sukčiai išviliojo 31 tūkst. 150 eurų. Apsimetė pareigūnais Dėl nusikalstamų veikų nuteisti šeši organizuotoje grupėje veikę 24–40 metų asmenys. Penkiems jų skirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Tyrimas buvo pradėtas 2019 m. sausį, kai į Palangos miesto policijos pareigūnus kreipėsi 65-erių moteris, nukentėjusi nuo sukčių. Ji nurodė, kad į namus paskambino nepažįstamas asmuo prisistatė policijos pareigūnu, aiškino, kad neva per inkasavimą banke buvo aptikta daug padirbtų pinigų, todėl reikia patikrinti moters namuose turimus pinigus, ar jie esantys tikri. Į nukentėjusiosios namus atėjęs nepažįstamas asmuo apgaulės būdu išviliojo 700 eurų ir pasišalino. Iš viso per 2019 m. kaltinamieji įvykdė 7 panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas Palangoje, Tauragėje ir Plungėje. Jas tęsė ir 2020 m., įvykdydami dar 7 nusikalstamas veikas Tauragėje, Plungėje, Kėdainiuose bei Kėdainių, Skuodo ir Kretingos rajonuose. Bylos duomenimis, 2020 m. sausį į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 83-ejų metų moteris, nukentėjusi panašiomis aplinkybėmis. Pareigūnams ji pasakojo, kad paskambinęs nepažįstamas asmuo taip pat prisistatė policijos pareigūnu, nurodė, kad reikia patikrinti namuose laikomus grynuosius, ar jie nėra padirbti. Atėjęs nepažįstamas vyras apgaulės būdu tąkart pasisavino 600 eurų.
Vaikšto po butus – prašo darbo ir pinigų?
Po kretingiškių namus vaikšto įtartini jaunuoliai, prašydami darbo, o jo negavę, klausia, ar žmonės gali paaukoti pinigų. Gyventojams neramu, ar tai – nauja vagysčių, pinigų išviliojimo schema, ar tie jaunuoliai ateina ilgapirščiams „apžiūrėti“ butų ir ką juose būtų galima nugvelbti. Gyventojams – neramu Kęstučio gatvėje esančio daugiabučio gyventoja „Pajūrio naujienoms“ papasakojo, kad vieną dieną į jos namus pasibeldė du maždaug 13–15 metų paaugliai. „Jie manęs paprašė darbo, tačiau atsakiau, kad pati sugebu susitvarkyti, moku pasirūpinti savimi. Tada jie man sako: „Gal galite paaukoti kelis eurus“, – kaip viskas vyko, apibūdino moteris. Kretingiškė atsisakė paaukoti pinigų, nes pati gyvena iš pensijos: „Pasakiau, kad nenorėčiau to daryti, ir jie nuėjo prie kitų kaimynų durų. Jiems neįleidus, ėjo prie kitų ir taip, kol įleido kita kaimynė, kurios jie prašė to paties.“ Sunerimę gyventojai klausė, kas jie tokie. „Mums yra nejauku – tie jaunuoliai kelia įtarimą. Įdomu, kaip mums, vienišiems žmonėms, nuo tokių situacijų reikėtų apsisaugoti“, – klausė senjorė. Paneigė informaciją Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad šie jaunuoliai prisistato kaip Vaikų globos namų gyventojais ir teigia, kad yra nevalgę, taip pat prašo pinigų ar galimybės jų užsidirbti. Kretingos socialinių paslaugų centro direktorė Danutė Skruibienė šią informaciją paneigė. Jos tikinimu, bendruomeniniuose namuose gyvena trys jaunuoliai – brolis su seserimi, jai netrukus sukaks 18 m., o broliui – 17 m. Trečiasis mokosi Plungės specialiajame ugdymo centre. „Galiu 100 proc. patikinti, kad tai – ne mūsų įstaigos globojami vaikai. Jie visi tuo metu buvo mokyklose, taip pat yra pavalgę. Jie tris kartus per dieną gauna karštą maistą, taip pat duodama ir užkandžių“, – akcentavo D. Skruibienė. Kretingos rajono policijos komisariatas nesulaukė nė vieno pranešimo apie po butus vaikščiojančius įtartinus asmenis. Policijos pareigūnai atkreipė dėmesį, kad apie įtartinus asmenis pirmiausia reikėtų pranešti teisėsaugai. „Jeigu tokie dalykai vyksta iš tikrųjų, pirmiausiai gyventojai savo nerimą turėtų išsakyti mums, – kalbėjo Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius. – Šioje situacijoje yra ir kitas niuansas – tokio amžiaus vaikai turėtų būti mokykloje. Tad gal jiems iš tiesų reikia kokios nors pagalbos?“
„P. n.“ informacija
Kretingos rajone vasario 8 d. beveik tuo pačiu metu dviejose skirtingose vietose rasti dviejų vyrų kūnai be gyvybės ženklų. Vienas jų rastas Kretingos mieste, Kęstučio g., apie 11.37 val. Liudininkų teigimu, per langą buvo pastebėtas vyras, gulintis namuose ant žemės. Policijos pareigūnai iškvietė ugniagesius gelbėtojus, kurie, panaudodami laužtuvą, pateko į vidų. Greitosios medicinos pagalbos medikai vyrui, gimusiam 1961 m., konstatavo mirtį. Kito vyro kūnas rastas Darbėnų seniūnijoje, Kadagynų kaime, apie 11.40 val. Vienas gyventojas tarnyboms pranešė, kad į namus jo neįsileidžia brolis ir kad jam gali būti sutrikusi sveikata. Pareigūnai iškvietė ugniagesius, kad jie padėtų patekti į patalpas. Užėjus į vidų vyras, gimęs 1970 m., gulėjo ant grindų. Policijos teigimu, ikiteisminis tyrimas nepradėtas, nes medikai konstatavo mirties priežastį ir išdavė mirties liudijimą.
„P. n.“ informacija
KRETINGOS RAJONAS RAGUVIŠKIŲ k. vasario 7 d. apie 8 val. laukuose rastas mirusios nenustatytos tapatybės apie 50–60 metų amžiaus moters kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. PALANGA VIRBALIŠKĖS tak. vasario 7 d. apie 14.06 val. gautas pranešimas, kad prie ugdymo įstaigos vyras nepilnamečių akivaizdoje galimai tenkino savo lytinę aistrą. Dėl įvykio šaukimas atvykti į apklausą įteiktas 1990 m. gimusiam vyrui. Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. GINTARO ir VYTAUTO g. sankryžoje vasario 7 d. apie 16.27 val. automobilio „Smart" vairuotojas, gimęs 1947 m., nepraleido pagrindiniu keliu iš dešinės pusės važiavusio dviratininko, gimusio 1970 m., jį kliudė ir sužeidė.
Parengė Edita KALNIENĖ
Tuzų kaime vyras virė „naminukę“
Pareigūnai praėjusią savaitę, tikrindami turimą informaciją, apsilankė 1984 m. gimusio vyro sodyboje, esančioje Tuzų kaime. Ūkiniame pastate pareigūnai rado ir paėmė įrangą, kaip įtariama, skirtą naminei degtinei gaminti, taip pat ir apie 450 l skysčio, skleidžiančio specifinį naminės degtinės kvapą, ir apie 3 tūkst. litrų raugo, galimai skirto naminei degtinei gaminti. 1984 m. gimusiam sodybos šeimininkui pareikšti įtarimai dėl naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti neteisėto gaminimo, laikymo, gabenimo ar realizavimo.
„P. n.“ informacija
Iš rungtynių protokolų
Rajono salės futbolo pirmenybių dalyviai pabaigė I etapo kovas. Penkto turo susitikimai vyko ramiai tik A pogrupyje, nes buvo jau aiškios komandos, kurios žais A ir B finaliniame ketverte. A pogrupio lyderiai – „SI group“ ir „Futbolo akademija-05“ – aiškinosi, kuri liks pirma. Abi komandos turėjo po 10 taškų. „Futbolo akademija-05“ žaidė su pogrupio autsaidere „Slėnio“ komanda. Smagiai pradėjusi rungtynes „Futbolo akademija-05“ 20-ą rungtynių minutę pirmavo 3:0. Į tai varžovai atsakė vienu įvarčiu. Pirmas kėlinys baigėsi 3:1. Antro kėlinio 32-ą min. – jau 4:1. „Futbolo akademijos-05“ žaidėjai nusiramino – pergalė pasiekta. Tačiau trys paeiliui įmušti „Slėnio“ futbolininkų įvarčiai padidino rungtynių įtampą. Ir 41-ą min. rezultatas lygus – 4:4. Vis dėlto 49-ą min. „Futbolo akademija-05“ išplėšė pergalę 5:4. Ši kukli pergalė neleido jiems užimti I v. pogrupyje. Ją iškovojo „SI group“ ekipa, 9:2 nugalėjusi „Palangos SC“ komandą, kuri liko III v. Ryškią persvarą „SI group“ komanda įgijo tik II kėlinį, įmušusi 6 įvarčius. Ketvirtoje vietoje liko „Danės perlas“, šeštąjį tašką pelniusi be kovos, nes į rungtynes neatvyko KK futbolininkai, kurie liko VI v. Penktą vietą užėmė „Slėnis“. A pogrupyje užtikrintai pirmi buvo „Topolių“ futbolininkai – 15 taškų. Paskutinį turą jie lengvose rungtynėse 8:6 įveikė „Aston Villa“ komandą. Dėl II v. vietos susikovė „Veltūno“ ir „Vydmantų“ komandos. Buvo laukiama neeilinė dvikova. Abiejų komandų galimybės buvo vertinamos vienodai. Pirmas kėlinys po atkaklios kovos baigėsi 1:1. Pirmieji įvartį 12 min. įmušė „Vydmantų“ futbolininkai. Tačiau jau 15 min. rezultatas tapo lygus 1:1. Antras kėlinys sėkmingesnis „Vydmantams“: 29-ą ir 36-ą minutėmis „Vydmantų“ lyderis Edgaras Dobrovolskis išvedė komandą pirmyn – 3:1. 41-ą min. „Veltūnas“ sušvelnino rezultatą – 2:3. Atrodė, kad dar yra galimybių „ištraukti“ rungtynes, tačiau likus žaisti 3 min. „Vydmantų“ komanda įmušė net 4 įvarčius ir pasiekė triuškinamą pergalę 7:2. Prie tokio pralaimėjimo prisidėjo net 4 „Veltūno“ komandos žaidėjų betiksliai pašalimai 2 min. Vydmantai iškovojo II v. – 12 taškų. Pusfinalyje jie sužais su „SI group“ komanda. Antrame pusfinalyje kovos „Topoliai“ ir „Futbolo akademija-05“. „Veltūno“ komanda kovos B pusfinalyje su „Danės perlu“, kaip ir „Aston Villa“ su „Palangos SC“.
|
|
