Bundant pavasariui kretingiškiams į akis krito mieste palikti nukirstų medžių kamienai, tuščios vietos.

Bundant pavasariui miestelėnai vis labiau pastebi aplinkos ydas. Viena jų – medžių priežiūra Kretingos mieste. Daug klausimų gyventojams kelia medžių lajų formavimas, piktina vidury šaligatvių palikti nukirsti medžių kamienai, žiojėjančios tuščios klombos.

Pradeda darbus

Medžių priežiūrą mieste vykdo Kretingos miesto seniūnija. „Nemažai medžių esame apgenėję rudenį. Pavasarį tradiciškai formuosime miesto medžių lajas, dar turime genėti dalį medžių pagrindinėse gatvėse. Taip pat pavasarį tvarkome įvairius sąžalynus, menkaverčius krūmus“, – darbus išvardino seniūnė Gintarė Liobikienė.

Medžius seniūnija geni pagal poreikį. „Apžiūrime, įvertiname visus medžius, o atžalas, kurios atauga aplink kamienus, genime nuolat“, – sakė seniūnė.

Seniūnijos prašymu, medžius geni, pjauna, Savivaldybės įmonė (SĮ) „Kretingos komunalininkas“. „Jau atliekame pavasario darbus, kai oras leis, pradėsime ir su medžių priežiūra susijusius darbus“, – sakė įmonės direktorius Paulius Ruškus. Kaip tinkamai genėti ir prižiūrėti medžius, paaiškina „Kretingos komunalininkas“ dirbantis specialistas. „Turime specialistą, kuris prižiūri, kaip genimi medžiai, paaiškina mūsų darbuotojams, kaip tai daryti ir, atlikus darbus, patikrina. Žinoma, būna, kad šakos tai per daug, tai per mažai nugenėtos“, – kalbėjo P. Ruškus.

Gali tekti išrauti

Dėl medžių pjovimo sprendimus priima komisijos. Dėl sudėtingesnių pjovimų – Savivaldybės komisija, dėl pavienių medžių, paprastesnių kirtimų – komisija, sudaryta iš trijų seniūnijos darbuotojų. „Pagal įstatymus ir nuostatus žiūrime, kada galime išduoti leidimus. Jeigu medis yra pavojingai pasviręs, papuvęs, tada išduodame, jeigu jis – sveikas, tada ne, arba išduodamas tokiu atveju, jeigu už jį sumokama medžio atstatomoji vertė“, – paaiškino G. Liobikienė.

Šiuo metu seniūnija nėra užfiksavusi nė vieno pjautino medžio. „Būna, kad atsiranda po audrų. Keli medžiai pavojingai pasvirę prie upės, tačiau tokių, dėl kurių būtų išduotas leidimas juos kirsti, neturime“, – sakė seniūnė.

Nukirtus medžius lieka kelmai, kurių, vaikščiojant šaligatviais, dar ir dabar mieste galima pamatyti ne vieną. G. Liobikienė patikino, kad, kai orai leis, „Kretingos komunalininkas“, kuris ir atlieka visus medžių pjovimo darbus, pradės frezuoti kelmus. Tą patvirtino ir „Kretingos komunalininkas“ direktorius P. Ruškus.

Su šaknimis išrauti medžius yra pavojinga, nes tose vietose liktų įgriuvos. „Kamienus frezuojame – tam tikra įranga susmulkiname kamienų paviršių iki pat žemės. Su šaknimis medžio rauti negalime, nes toje vietoje liktų įgriuva“, – paaiškino P. Ruškus.

Ne vieną gyventoją papiktina ir mieste, nukirtus medį, paliekamos vadinamosios klombos. „Vaikščiojant Rotušės a., ties buvusiu telekomu, yra palikta ne viena tuščia vieta, kuri ne tik bjauroja miesto vaizdą, bet dar ir kelia pavojų, pavyzdžiui, kad ir paspirtukais važinėjantiems vaikams, kurie nepastebėję gali griūti ir susižeisti“, – savo pastebėjimą išsakė vienas skaitytojų Valdas S.

Miesto seniūnė G. Liobikienė tikino, kad ši situacija yra žinoma, tačiau šiuo metu tvarkyti šaligatvius nėra tikslinga: „Kol kas nėra aišku, ką ketinama daryti su Rotušės aikšte, todėl nėra tikslinga tvarkyti jos prieigas, pasodinti medžių, o, pradėjus aikštės atnaujinimo darbus, juos vėl išrauti.“

Praėjusiais metais kai kuriose vietose, kur buvo nupjauti medžiai, seniūnija juos atsodino, pavyzdžiui, Pasieniečių ir Stoties gatvėse. „Būna vietų, kur medžių negalima atsodinti, tarkim, kaip Vytauto g. dėl tose vietose einančių elektros laidų“, – kalbėjo G. Liobikienė.

• Rašyti komentarą (4)
• Plačiau ...

• Rašyti komentarą (65)

Pastatą, kuriame įkurdintas viešasis miesto tualetas ir Kretingos rajono turizmo informacijos centras, prižiūri įmonė „Kretingos komunalininkas“. Šios įmonės direktorius Paulius Ruškus teigė, kad pastatas per 15 eksploatavimo metų nusidėvėjo, ir jo remontui Savivaldybės prašoma 94 tūkst. Eur.

Pasak P. Ruškaus, defektų ten – daug, tačiau pagrindinė bėda – kad stogas praleidžia vandenį, ir tolimesnė pastato eksploatacija nesaugi, nes vanduo gali patekti į elektros instaliacijos sistemą. Pastato fasadas iš stadiono pusės pažeistas – atkritę betono gabalai ir akmens masės plytelės, aplink pastatą nubyrėjęs pamatų tinkas, vanduo prabėga po laiptais. Trūksta dalies turėklų, o ir likę kliba. Ties laiptais pažeistas stiklo paketas, dėl to lankytojams nesaugu patekti į pastatą, ypač – neįgaliesiems.

„Drėgmė iš tualeto pusės patenka ir į Turizmo informacijos centro patalpas, ten jau pelija sienos. Dėl defektų gavome nusiskundimų iš Kretingos rajono pedagogų švietimo centro, kuriam priklauso Turizmo informacijos centras. Pagaliau, juk šis centras yra Kretingos miesto veidas, iš kur pirmiausiai pažintį su Kretinga ir pradeda atvykę svečiai“, – įsitikinęs įmonės „Kretingos komunalininkas“ vadovas.

Jis tikino, kad buvo atlikta statinio apžiūra: preliminariais skaičiavimais, jo remontas kainuotų 94 tūkst. Eur, – su tuo buvo supažindinta Kretingos rajono savivaldybė, ir pastato remontas įtrauktas į 2023–2025 m. rajono Strateginės plėtros planą.

• Rašyti komentarą (24)
• Plačiau ...

Kretingos rajono Savivaldybės vadovės apžiūrėjo suremontuotus kabinetus ir įkurtuvių proga pasveikino Kretingos seniūnijos darbuotojus.

Užleidusi vietą Atviram jaunimo centrui, Kretingos seniūnija iš Rotušės a. 1 persikraustė į ką tik suremontuotas patalpas Vilniaus g. 8 ir įsikūrė 5-iuose kabinetuose pirmame aukšte.

Seniūnijos darbuotojus, kurių, įskaičiuojant sporto organizatorių, kapinių ir aplinkos prižiūrėtojus, yra 12, įkurtuvių proga trečiadienį pasveikino Savivaldybės administracijos direktorė Jolita Vaickienė, jos pavaduotoja Violeta Turauskaitė, Statybos skyriaus vedėja Rima Lukauskienė, vicemerė Vitalija Valančiutė.

„Dar tik pirma diena, kai esam čia. Neįprasta ir šiek tiek – stresas“, – neslėpė specialistė Rasytė Vaičienė. Anot jos, dėl to gali būti „kaltas“ ir pripratimas – esą dauguma seniūnijos darbuotojų yra toli gražu nebe įstaigos naujokai, apie 15–20 metų praleido dirbdami Rotušės aikštėje.

„Atrodė, kad ir patalpos ten – visai geros, bet, kai ėmėme kraustytis, išnešėm baldus, pamatėm, jog buvo ne kokios, reikėjo remonto“, – juokėsi R. Vaičienė.

Naujosios patalpos kad ir gražios, tačiau šaltoka – radiatoriai kabinetus šiomis dienomis sugebėjo įšildyti iki 16–17 laipsnių. J. Vaickienės nuomone, problema gali būti laikina, nes pastatas įšalo, kol buvo remontuojamas – darbai, į kuriuos Savivaldybė investavo 60 tūkst. eurų biudžeto lėšų, truko apie pusę metų.

Pasak seniūnės Sigitos Riepšaitės, išsiimti įvairių pažymų, dėl kaimo kelių būklės ir dėl kitų reikalų Kretingos seniūnijoje kasdien apsilanko vidutiniškai po 10–20 žmonių. „Daugelis patenkinti, kad mes įsikūrėm pirmame pastato aukšte ir dabar esam lengviau pasiekiami“, – sakė ji.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (8)

Šiais mokslo metais mūsų rajone startavo Mokinių iniciatyvos projektai, kuriems įgyvendinti iš Kretingos rajono savivaldybės biudžeto buvo skirta 10 tūkst. Eur. Švietimo skyriaus vedėjos Astos Burbienės pastebėjimu, tai – naujovė, kuri, tikimasi, rajono politikų, Savivaldybės administracijos pritarimo sulauks ir kitais mokslo metais.

Mokinių iniciatyvoje dalyvavo 9-ios rajono mokyklos, pateikusios su mokinių gerove susijusius projektus.

Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokiniai panoro atnaujinti gimnazijos erdves – jų sumanymui renovuoti minkštasuolius, nupirkti naujų sėdmaišių skirta 2 tūkst. Eur.

Tiek pat lėšų skirta ir Marijono Daujoto progimnazijos projektui „Poilsio erdvė po atviru dangumi“ – poilsio erdvėje progimnazijos kieme bus pastatyti 5 suoliukai ir stalas.

Salantų gimnazijos iniciatyva „Bendraukime ir žaiskime“ bei Darbėnų gimnazijos projektas „Kokybiškas poilsis – produktyvus darbas“ įvertinti po 1,1 tūkst. Eur: salantiškiai už šiuos pinigus ketina įsigyti stalo ledo ritulio žaidimą ir fotelių, o darbėniškiai pasirengę atnaujinti poilsio erdves – įrengti minkštasuolį, kad mokiniai kokybiškiau galėtų leisti laisvą laiką. Simono Daukanto progimnazija parengė projektą „Muzika po atviru dangumi“ – jam skirta 1 tūkst. Eur, už kuriuos mokykla įsigijo instrumentą „Soprano pentatonic Freechimes“. Šios iniciatyvos tikslas – kad muzikinė raiška pasiektų kuo daugiau mokyklos bendruomenės narių.

Vydmantų gimnazija, kurdama poilsio erdvę „Kaštonų pavėsyje“, už 1 tūkst. Eur rengia patrauklią lauko erdvę, kurioje atsiras 4 suoliukai. Mokyklos tikslas – kad bendruomenės nariai saugiai leistų laiką, erdvę panaudotų formaliajam ir neformaliajam ugdymui.

Dar trys ugdymo įstaigos – Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinė mokykla, Kartenos mokykla-daugiafunkcis centras ir Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokykla-daugiafunkcis centras – savo iniciatyvoms įgyvendinti sulaukė paramos po 600 Eur. Kūlupėniškiai šias lėšas skyrė mokyklinėms spintelėms 12-ai IX–X kl. mokinių, mokyklos rūbinėje atsirado papildomų erdvių grupei ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vaikų. Kartenos mokykloje patobulinta viena netradicinių ugdymo(si) erdvių – įsigytas medinių lauko baldų komplektas, o jokūbaviškiai, norėdami skatinti vyresnių klasių mokinių aktyvumą, spręsti mokinių priklausomybės nuo informacinių kompiuterinių technologijų problemą, gautas lėšas skyrė stalo futbolo žaidimui, futbolo kamuoliams – žaisti kasdien susirenka apie 40 mokinių.

Rajono Švietimo skyriaus vedėja A. Burbienė akcentavo, kad, planuojant iniciatyvas, šiame procese padedami mokytojų aktyviai dalyvavo mokiniai. „Būtent jie planavo, skaičiavo, siūlė idėjas. Tai – tarsi mažytis biudžeto suplanavimo ir paskirstymo modelis, pamokantis vaikus finansinio raštingumo, suteikiantis supratimo, kad niekas iš niekur taip paprastai neatsiranda“, – šio projekto naudą įžvelgė skyriaus vedėja, vildamasi, kad kitais mokslo metais Mokinių iniciatyvų programoje dalyvaus ir daugiau mokyklų, suteikiančių įvairaus amžiaus vaikams dalyvauti sprendimų priėmimo procese. Ir šįsyk iniciatyvas siūlė, projektus kūrė nuo šeštokų iki ketvirtokų gimnazistų.

• Rašyti komentarą (0)

Simbolinę įkurtuvių juostelę perkirpo (iš kairės) Jolita Vaickienė, Henrikas Lubinas, Antanas Kalnius, Violeta Turauskaitė ir Asta Burbienė.

Pedagogės Emos Marijos Maslauskaitės ugdytinių šokis, Kretingos meno mokyklos mokytojo Alvydo Bružo vadovaujamo pučiamųjų orkestro ritmai, gėlės nuo socialinių partnerių, šypsenos, daug svečių ir šiltų žodžių – taip užvakar prasidėjo įkurtuvės atnaujintoje Simono Daukanto progimnazijos sporto salėje.

Apie požiūrį ir sėkmę

„Penkiasdešimt metų ėjom to link“, – sakė gausų būrį svečių pasitikusi ugdymo įstaigos direktorė Sigita Jonaitienė. Ši mokykla Palangos gatvėje, tiesa, dar tuomet aštuonmetė, pastatyta 1967-aisiais. Sporto salės nebuvo, mokiniai sportavo kitose erdvėse, varžyboms ruošdavosi koridoriuje. Pagal archyvo duomenis, tik 1971-aisiais, kai buvo pastatytas priestatas, įrengta ir sporto salė. Bėgant laikui, ji nusidėvėjo, nuskurdo.

„Kaip šiandien prisimenu tą dieną, kai mane pasikvietė rajono Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Violeta Turauskaitė pasakyti, kad jau įvyko viešųjų pirkimų konkursas ir kad parinktas rangovas, klausė, ką darom? Čia pat rugsėjo 1-oji, kaip organizuosimės darbus?“ – pasakojo S. Jonaitienė.

Ji pasidžiaugė, kad salei remontuoti buvo skirtas apie 140 tūkst. eurų finansavimas, kad rajono vadovai, Statybos skyriaus specialistai remontu domėjosi, rūpinosi viso darbų proceso metu.

„Požiūris yra mažas dalykas, bet daro didelę įtaką“, – S. Jonaitienė citavo Vintstoną Čerčilį. Padėkas ji skyrė merui Antanui Kalniui, Savivaldybės administracijos direktorei Jolitai Vaickienei, jos pavaduotojai Violetai Turauskaitei, naudingų patarimų negailėjusiai Statybos skyriaus vedėjai Rimai Lukauskienei, per remontą progimnazijos moksleivius į Sporto mokyklos ir į Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo patalpas fizinio ugdymo pamokoms priėmusiems šių įstaigų vadovams Remigijui Malakauskui ir Daliai Martišauskienei, Švietimo skyriaus vedėjai Astai Burbienei ir specialistei mokyklos kuratorei Jolantai Jurgutienei.

Tačiau savo mėgstamo anglų politiko V. Čerčilio žodžius dar kartą direktorė pacitavo ir kalbėdama apie sėkmę – esą sėkmė nebūna galutinė, tad rajono vadovams direktorė davė suprasti norinti matyti gražų viso mokyklos pastato vaizdą – po to, kai bus apšiltintos salės sienos iš išorės, reikėtų perdažyti, atgaivinti įstaigos fasadą, sutvarkyti laiptus.

• Rašyti komentarą (3)
• Plačiau ...

Aleksandras Ronkus kolegas sudomino pranešimu „Techninės grafinės kalbos ugdymas“.

Kretingos Simono Daukanto progimnazija šalies dailės ir technologijų mokytojus sukvietė į respublikinę konferenciją „Kūrybinės pamokų interpretacijos“. Tai – septintąkart įvykęs renginys, tačiau – pirmąsyk šioje progimnazijoje: iki šiol konferencija buvo rengiama Kretingos meno mokykloje, ir tam buvo keletas priežasčių.

Konferencijos sumanytoja Simono Daukanto progimnazijos direktorės pavaduotoja dailės mokytoja rajono dailės mokytojų metodinio būrelio pirmininkė Živilė Sabaliauskaitė teigė, kad, jai atėjus dirbti į Kretingos meno mokyklą iš akademinės aplinkos, labai norėjosi ryšio su kolegomis. „Man to reikėjo bendroms dailės ir technologijų mokytojų veikloms, be to, bendravimas su pačiais geriausiais savo dalyko žinovais visada veda tobulumo link, priverčia pasitempti ir vaikams perduoti visa, kas geriausia“, – prisipažino ji. Pirmąsias konferencijas pedagogė rengė kartu su savo kolege Lina Nikartiene, šiemet, be šios mokytojos, jai jau talkino kitos kolegės – Onutė Viskontienė iš Marijono Daujoto progimnazijos, Ramunė Grikštaitė iš Vydmantų gimnazijos, Birutė Česnauskienė iš Kretingos meno mokyklos.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nuramino: bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) nedidėja – sausio 23–29 d. jis siekė 749,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai sausio 16–22 d. – 762,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Palyginus ketvirtosios šių metų savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga atvejų skaičius su trečiosios savaitės duomenimis, matyti, kad gripo atvejų užregistruota mažiau, o COVID-19 ligos ir ŪVKTI atvejų skaičius pakito nedaug.

Praėjusią savaitę mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis buvo Utenos apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje. Tris savaites iš eilės nė vienoje Lietuvos savivaldybėje nebuvo viršytas epideminis sergamumo lygis, t. y. 1, 5 tūkst. atvejų 100 tūkst. gyventojų riba.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

„Vizitus pacientai turi ne tik planuoti, iš anksto užsiregistruoti, bet ir tinkamai jiems pasiruošti“, – patarė nuo šio sausio PSPC profilaktinių apžiūrų kabinete dirbantis gydytojas Audrius Mončius.

Periodiškai sveikatą besitikrinantiems gyventojams, kuriems reikalingos pažymos darbinantis, dėl vairuotojo pažymėjimo įsigijimo arba pageidaujantiems įsigyti ginklą Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) teikia mokamą profilaktinių apžiūrų paslaugą. Prioritetas teikiamas prie šios įstaigos prisirašiusiems asmenims. Dėl periodinių sveikatos patikrinimų priimami ir darbuotojai tų rajono įstaigų bei organizacijų, su kuriomis PSPC yra pasirašęs sutartis.

Griežtesni reikalavimai vairuotojams

Profilaktinių apžiūrų kabinetas įsikūręs trečiame įstaigos aukšte, nuo šių metų sausio čia dirba šeimos gydytojas Audrius Mončius.

Jo žodžiais, pastaruoju metu padaugėjo vyresnio amžiaus gyventojų, kurie kreipiasi sveikatos pažymos dėl vairuotojo pažymėjimo, mat, nustojus galioti anksčiau gautai pažymai, nebegalėtų dalyvauti automobilių eisme. Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu, vyresnio amžiaus vairuotojams tikrintis sveikatą reikia dažniau: nuo 56 iki 69 metų – kartą per 5 metus, nuo 70 iki 79 metų – kartą per 2 metus, o nuo 80 metų – kartą per metus. Vairuotojai profesionalai C ir D kategorijoms – kas dvejus metus, o nuo 80 metų – kasmet.

Gydytojo manymu, ši Seimo priimta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisa yra gera. „Aš nenoriu išskirti, tačiau su lig amžiumi problemų žmonėms atsiranda daugiau: sulėtėja reakcija, blogėja klausa, prireikia pakoreguoti regėjimą, atsiranda širdies ligų. Susiduriame su pacientais, kurie yra nepatenkinti tuo, kad gydytojas, įvertinęs asmens sveikatos problemas, nukreipia kardiologo, oftalmologo, neurologo ar kt. specialistų konsultacijoms. Tokiu atveju vairuotojo pažymėjimo išdavimas užsitęsia. Be to, esant miego sutrikimams, gresia net užmigti prie vairo“, – sakė A. Mončius. Jo teigimu, gydytojai neturi tikslo vyresnio amžiaus žmonėms uždrausti vairuoti, būklę vertina individualiai, kai reikia, yra pasiruošę padėti. „Pasitikrinus sveikatą, ir patiems vairuotojams, ir aplinkiniams eismo dalyviams kelyje bus saugiau“, – neabejojo jis.

Vizitus į profilaktinių apžiūrų kabinetą būtina ne tik planuoti, iš anksto užsiregistruoti, bet ir tinkamai pasiruošti: atsinešti pažymą iš Psichikos sveikatos centro, kai pageidaujama pasitikrinti dėl vairuotojo ar siekiant įsigyti ginklą, neateiti ką tik parūkius arba pavartojus alkoholio, jeigu reikalingi, turėti akinius, būti išgėrus šeimos gydytojo paskirtus vaistus, ypač dėl kraujo spaudimo.

Per praėjusius metus pažymų dėl vairuotojo sveikatos tikrinimų į Kretingos PSPC kreipėsi 640 asmenų.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

„Priima kaip prezidentus – siūlo skanų maistą, maloniai bendrauja. Niekas per gyvenimą nėra taip rodęs dėmesio, kaip čia. Bet mes juk ir užsidirbome per savo gyvenimą“, – darbuotojais ir centro paslaugomis džiaugėsi jo lankytojai.

Kai kituose šalies rajonuose tik dabar kuriasi senjorų dienos centrai, Kretingos socialinių paslaugų centre jau 13 metų veikia Dienos centro padalinys senjorams, kurį žmonės vadina paprastai – senelių darželiu. Jo lankytojai, dažniausiai – vieniši senjorai, tvirtino čia atgaunantys sveikatą ir jėgas, atrandantys sielos atgaivą, o kitas iš naujo – ir tikslą gyventi.

Atgijo buvę sunkūs ligoniai

Apsilankius vadinamajame senelių darželyje, į akis krito pasitempę ir puošnūs žmonės. „Jie kasdien taip atvyksta, nes išeiti iš namų jiems ne darbas, o šventė“, – akcentavo į specialiai įkurdintas erdves senjorams atlydėjusi Kretingos socialinių paslaugų centro vadovė Danutė Skruibienė.

Užimtumo kambaryje susėdę aplink apskritą stalą, senjorai noriai pasakojo apie tai, kaip įdomiai ir prasmingai jie čia leidžia dienas. Aštuntus metus centrą lankanti jo senbuvė Viktorija Pauliukienė papasakojo, kaip „atrado“ šią vietą: „Sunkiai bepavaikščiojau, viena nebenulipdavau iš ketvirto aukšto – man buvo teikiamos socialinės paslaugos į namus. Socialinės darbuotojos pradėjo šnekinti, kad neužsisklęsčiau ir pabandyčiau lankyti šitą centrą. Nuostabu: čia atgavau sveikatą, pradėjau judėti, atjaunėjau, o ligi tol jaučiausi didžiausiu ligoniu.“

Ją papildė šnekus ir energingo būdo, judėjimo negalią turintis Vaclovas Trakys. „Čia vėl suradau tikslą gyventi. Po kojos operacijos pasiūlė šį centrą, atvažiavau su ramentais ir pasilikau. Namie gulėdavau akis įsmeigęs į lubas, nieko nebesinorėjo. Guli kaip koks paršiukas, sustingsti – taip buvo su manimi. O dabar rytą keliuosi, prausiuosi ir laukiu atvykstant centro autobuso. Kas nori prailginti savo gyvenimą ir nenori lovoj sustingti, tegul važiuoja čia“, – įtaigiai ragino vyras.

<>b>Sunkiausia yra peržengti per save

Su senjorais kasdien dirbanti socialinė darbuotoja Palionė Pazdrazdienė įsitikinusi, kad sunkiausiai žmogui yra pačioje pradžioje perlipti per save: dažnam atrodo, kad namiškiai visam laikui jį atiduoda slaugai. Bet kai atvyksta į centrą, pamato jo erdves, pabendrauja ir įsitikina patys, kad čia jauku, daug įvairių veiklų, kiekvienas pasirenka tai, kas jam labiausiai patinka. Yra ir pogulio kambariai, kur kiekvienas turi atskirą lovą.

„Tie senjorai, kurie svarsto, ar patiktų jiems centre, gali atvykti pas mus, pabūti pusdienį kitą, kad patys įsitikintų“, – tvirtino socialinė darbuotoja.

Jos žodžiais, ir lankytojai – gana skirtingi: nuo pensinio amžiaus pradžios iki kol nori ir gali lankyti centrą. Pastaruoju metu vyriausiam senjorui Stasiui Valančiui – 91-eri. Vieni labiau savarankiški, kiti – mažiau, kamuojami įvairių ligų. „Iš patirties ir paties gyvenimo semiamės žinių, taip pat lankome mokymus, kaip individualiai dirbti su kiekvienu žmogumi“, – patikino P. Pazdrazdienė.

Šiuo metu centrą lanko 15 senjorų, tačiau kasdien jų būna maždaug 10. Rytais atvyksta specialus transportas senjorus paimti iš jų namų ir, surinkęs būrį, atveža į centrą. Pavakary, apie 16 val., visus vėl išvežioja po namus.

• Rašyti komentarą (4)
• Plačiau ...

Didžioji vaško kandis gali būti ir gyduolė, ir didelis parazitas, naikinantis bičių ūkį.

Į savo tradicinį kasmetinį sambūrį suėję Kretingos bitininkų draugijos, vadovaujamos Violetos Šedienės, nariai išklausė vertingų įžvalgų apie bičių vaško ir didžiosios vaško kandies lervučių poveikį žmogaus sveikatai. Jomis pasidalino mūsų krašto bitininkų bičiulė iš Šiaulių patyrusi bitininkė Roma Mačienė, kuri, viena pirmųjų Lietuvoje pradėjusi specialiai auginti vaško kandies lervas ir aktyviai bendradarbiaudama su Lietuvos apiterapeutų asociacija, noriai pasidalino savo patirtimi ir pastebėjimais.

Sveikatai tinka ne bet koks vaškas

R. Mačienė paaiškino, kad skiriamos trys vaško rūšys: korių dangtelių, bitininkų dar vadinamo atakiavimo vašku – jis išgaunamas mechaninėmis priemonėmis atskiriant korių dangtelius nuo medaus pripildyto korio; spaustas vaškas, kuris išgaunamas lydant panaudotus korius ir – techninis vaškas, kuris išgaunamas panaudojant naftos produktus. „Trečios rūšies vaškas nei gydymo, nei kosmetikos tikslais nenaudojamas“, – R. Mačienė akcentavo, kad pats geriausias ir naudingiausias žmogaus sveikatai yra atakiavimo vaškas, kadangi jis yra ne tik labai grynas – į jį nepatenka jokie šalutinių produktų (vaistų, pesticidų ir pan.) likučiai. Toks vaškas turi fermento lizocimo – hidrolazių klasės fermento, kuris organizme veikia kaip nespecifinis antibakterinis barjeras, turintis didelės įtakos mūsų imunitetui. Bitės lizocimu tarsi užkonservuoja medų koriuose.

Svarbiausia tai, kad iš korių išsuktame meduje lizocimo iš esmės nelieka, kadangi jis iš korio pasišalina nupjaunant ar kitaip atveriant užakiuotų, tai yra dengtų, korių akutes. „Jeigu korių dangteliuose išsaugome iki 204 mg/1 g lizocimo, tai išsuktame meduje jo – 20 kartų mažiau“, – patyrusi bitininkė paaiškino, kad lizocimo nelieka, produktą perkaitinus, tarkim, korių dangtelius išlydžius.

Kuo gi žmogaus sveikatai galėtų pagelbėti korių dangtelių vaškas?

Mokslininkų požiūriu, jis efektyvus gydant bakterijų ir virusų sukeltas ligas, ligų sukėlėjai šiam produktui neįgyja atsparumo, kaip dažnai atsitinka su cheminiais vaistais, kadangi korių dangtelių vaško sudėtis kaskart yra skirtinga – tai priklauso nuo bičių šeimos stiprumo, kilmės, oro sąlygų, augalų, kurie žydi per medunešį, ir kitų aplinkybių.

Korių dangtelių vaškas turi įtakos imuninei sistemai, neleidžia vystytis pūlingoms infekcijoms, skatina ląstelių regeneraciją, tokio vaško aplikacijos gelbsti esant sąnarių patologijai, ištikus radikulitui ar kitoms skaudamoms vietoms nuraminti, padeda pasireiškus žarnyno disbakteriozei, sinusams ir „užgulusiai“ nuo slogos nosiai išvalyti, dantenoms stiprinti, peršalimo simptomams mažinti.

„Amerikiečių gydytojas Džarvinas rekomenduoja atakiavimo vašką vartoti su natūraliu obuolių actu šienligei mažinti. Tai ypač aktualu šiuo laikmečiu, kai tokiais dideliais tempais daugėja alerginių reakcijų“, – R. Mačienė rekomendavo obuolių sidro actą su korių dangtelių vašku pradėti vartoti likus 2 mėnesiams iki augalų, sukeliančių alergiją, žydėjimo.

O daugelio negalavimų prevencijai korių dangtelių vašką reikėtų pakramtyti 10–15 min. kasdien, galima ir kelis sykius, vaško likučius išspjauti. Jeigu ir nurysime kokį gabaliuką, nieko tokio – vaškas veikia kaip absorbentas ir, sugėręs nuodingąsias medžiagas, iš žarnyno pasišalina organizmui nepakenkdamas.

„Yra mėgėjų pjaustyti ir kramtyti korį su medumi. Tai – ne tas pats, kas korių dangtelių vaškas. Šis yra gerokai „stipresnis“, vadinasi, veiksmingesnis“, – kalbėjo bičiulė, pastebėjusi, kad mažesnėmis dozėmis galima palengvinti ir įvairius vaikų negalavimus.

• Rašyti komentarą (4)
• Plačiau ...

Klaipėdos universiteto mokslininkai visos Lietuvos mastu vykdo mokslinį tyrimą, kuriuo siekiama atskleisti Lietuvos natūralių gamtinių išteklių efektyvumą ir saugumą žmogaus sveikatai.

Dalyvaus iš visos Lietuvos

Tyrimo dalyviai turės galimybę nemokamai išbandyti įvairias sveikatinimo procedūras ir įvertinti savo sveikatos būklę. „Atostogų parkas“ ir medicinos centras „Natura Termo SPA“ sutiko dalyvauti tyrime ir suteikti mokslininkų atrinktiems 60 dalyvių iš visos Lietuvos gydymo procedūrų kompleksus.

Tiriamų procedūrų kompleksą sudarys baseinas (treniruotė vandenyje su kineziterapeutu), geoterminio mineralinio vandens procedūra „Mineralų jūra“, gydomojo purvo sapropelio viso kūno įvyniojimas ir haloterapija (druskų terapija).

Tirs poveikį

Mokslininkai tirs šių procedūrų naudą streso mažinimui bei psichinės (nerimo, depresijos, nemigos, nuovargio) ir fizinės sveikatos gerinimui.

„Šiandien stresas yra nuolatinis šiuolaikinės civilizacijos palydovas. Nevaldomas jis sukelia rimtas sveikatos problemas ir blogina gyvenimo kokybę. Yra mokslinių duomenų, kad buvimas natūralioje gamtoje, balneoterapinių procedūrų taikymas gali pagerinti psichologinę žmogaus būklę, sumažinti nuovargį ir kitas sveikatos problemas, turėti teigiamos įtakos nervų, kaulų-raumenų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos ir kitoms ligoms gydyti, sveikatai atstatyti po ligos ar traumos, stresui mažinti. Mineralinio vandens naudojimas balneoterapijos tikslais yra istoriškai patvirtintas, teoriškai pagrįstas, praktiškai išbandytas, ekonomiškai naudingas didelio potencialo atsinaujinantysis išteklius kaip ir gydomasis purvas“, – sakė šio projekto vadovė doc.dr. Lolita Rapolienė.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Šalyje nuvilnijus žiniai apie tuberkuliozės protrūkį vienoje Radviliškio ugdymo įstaigų, „Pajūrio naujienų“ skaitytoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) sunerimo, o kokia gi padėtis yra mūsų rajone.

„Nuo seno žinome, kokia pavojinga ir klastinga liga yra tuberkuliozė. Būtų įdomu, ar Kretingoje gausu sergančiųjų šia užkrečiama liga ir kaip apskritai reikėtų jos išvengti“, – klausė skaitytoja.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų teigimu, nors pastaruosius kelerius metus sergamumas tuberkulioze Lietuvoje mažėja, tačiau yra vienas didžiausių Europoje.

Apsisaugoti nuo šios ligos galima dviem būdais: paskiepyti naujagimius ir nepamiršti reguliarios sveikatos patikros. Siekiant išvengti tuberkuliozės plitimo, pirmiausia labai svarbu atkreipti dėmesį į savo sveikatos būklę, jaučiamus negalavimus. Kreiptis į gydytojus ir atlikti tyrimus reikėtų nedelsiant, jei asmuo dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, jaučia bendrą silpnumą, greičiau pavargsta, skundžiasi sumažėjusiu apetitu ir svorio kritimu, jaučia nuotaikų kaitą, taip pat – pastebėjus, kad kurį laiką, atrodo, be priežasties kūno temperatūra yra padidėjusi, naktį gausiai prakaituojama, vargina ilgai trunkantis kosulys.

Pagal LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių Lietuvoje nemokamai nuo tuberkuliozės skiepijami 2–3 dienų naujagimiai. Siekiant išsiaiškinti vaikų užsikrėtimą tuberkulioze Lietuvoje, teisės aktų nustatyta tvarka atliekami tuberkulino mėginiai vaikams prieš pradedant lankyti mokyklą (6 ar 7 metų amžiaus) ir rizikos grupių vaikams.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Reda Kasnauskė linkėjo, kad Manto Daukšio (iš dešinės), Vlado Balsio ir Aurimo Baužio pristatyta paroda Kretingoje taptų tradicine.

Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje atidaryta pirmąkart šiose erdvėse eksponuojama tokio pobūdžio paroda: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO) kretingiškiams pristatė 22 projektus, kurie buvo sukurti ar jau įgyvendinti 2021-aisiais metais Klaipėdos mieste ir rajone, Šilutės rajone, Palangoje, Neringoje ir kitose Vakarų Lietuvos vietovėse.

Kretingą pasiekusi ekspozicija – viena trijų bendros parodos „Klaipėdos architektūra 2021“ dalių. Paroda, kurioje iš viso per 60 konkursinių, dar nerealizuotų ir keletas įgyvendintų architektūrinių projektų, jau apkeliavo Kauną, Šiaulius, dalis darbų eksponuojama Palangoje, kita dalis Gargžduose, rengiamasi ekspoziciją pristatyti Šilutėje.

Besidomintieji architektūrinės minties raida parodoje pamatys, kaip yra ar bus tvarkomos viešosios erdvės – aikštės, skverai, parkai, kaip architektai siūlo gaivinti ar sėkmingai naujam gyvenimui prikėlė apleistus kultūros paveldo objektus, kokius administracinius ir gyvenamuosius pastatus – nuo dangų remiančių daugiaaukščių iki nedidelių gyvenamųjų namų miestuose ar tiesiog miške – siūlo statyti artimiausioje ateityje. Kretingiškiams gali būti įdomu pamatyti, kokį gyvenamąjį namą su gydymo ir administracinėmis patalpomis netradicinės formos sklype Kretingoje, J. Jablonskio g. 79 / Taikos g. 64 suprojektavo architektas Vytautas Grykšas, tačiau šis projektas liko kitoje ekspozicijos dalyje, o norintys jį, kaip ir visus parodai pristatytus darbus, apžiūrėti gali tai padaryti pavartę skaitmeninį leidinio „Klaipėdos architektūra 2021“ variantą.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Kretingos muziejus inicijuoja dar vieno dvaro sodybos pastatų – buvusios spirito varyklos ir alaus daryklos, liaudyje vadinamos bravoru, atkūrimo procesą. Šis architektūrine ir istorine prasme įdomus ir vertingas statinys išlikęs gana geroje strateginėje vietoje – palei kelią, vedantį į Kūlupėnus, kitapus renovuoto Ūkvedžio namo.

Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė tikino, kad renovuoti šį istorinį dvaro sodybos pastatą buvo siekiama kone du dešimtmečius – dar 1994-aisiais buvo parengtas jo techninis projektas, tačiau negauta lėšų. Tuo metu suskaičiuota pastato renovacijos kaina buvo 16 tūkst. Lt, arba apie 4,5 tūkst. Eur. Šiandieną architekto Juozo Tilviko parengtą projektą jau reikės koreguoti, ir vien tam prireiks apie 15 tūkst. Eur.

Muziejaus vadovės žodžiais, būtina pakeisti pastato stogą, išorę, sutvarkyti inžinerinius tinklus. Anksčiau egzistavusi vandentiekio ir kanalizacijos problema dabar išsispręstų nesudėtingai, nes, renovuojant greta esantį Ūkvedžio namą, buvo iškastas šulinys, į kurį galima būtų suvesti tinklus ir iš „bravoro“ pastato.

• Rašyti komentarą (8)
• Plačiau ...

Praėjusiais metais Palangos miesto policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje užregistruota daugiau nusikalstamų veikų negu 2021 m.: iš viso – 339, 66 daugiau negu 2021-aisiais.

Ištiria beveik 64 proc. nusikaltimų

Daugiausia – 109 – įvykdyta vagysčių, smurto artimoje aplinkoje – 28, transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo, – 40, viešosios tvarkos pažeidimų – 26, nusikalstamos veikos, susijusios su psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, – 33.

Policijos pareigūnai ištyrė 216, arba 63,7 proc., nusikalstamų veikų. Tai yra daugiau negu 2021 m. – 142. Vagysčių – 23, nusikalstamos veikos, susijusios su psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, ištirta – 31.

Praėjusiais metais Palangos mieste padaugėjo vagysčių, registruota 29 veikomis daugiau negu 2021 m., padidėjo ir jų išaiškinimo skaičius – ištirta 17 veikų daugiau negu 2021 m.

Džiugina ir tai, kad 2022 m. viešosios tvarkos pažeidimų ištyrimas siekė 103 proc. – viena byla baigta ir iš 2021-ųjų, o nusikalstamų veikų, susijusių su psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, – 93,9 proc, transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo, – 87,5 proc.

„Tokį rezultatą pavyko pasiekti aktyviai vykdant nusikalstamų veikų prevenciją. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Palangos miesto policijos komisariato pareigūnai nuolat kruopščiai analizavo informaciją apie kriminogeninę padėtį, nusikalstamų veikų sistemiškumą, pasikartojimą, „karštuosius taškus“, rizikos asmenis. Atsižvelgiant į šią informaciją buvo sudaromi patruliavimo maršrutai, planuojamos ir organizuojamos situacijų ir individualios prevencijos priemonės“, – kaip pavyko pasiekti tokių rezultatų, kalbėjo Palangos miesto policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas.

Kalbant apie 2022 m. įvykdytas vagystes, didžiausia problema išlieka vagystės iš gyvenamųjų ar poilsio patalpų, automobilių, vagystės iš statomų objektų. „Siekdami užkardyti šios rūšies nusikalstamas veikas pareigūnai nuolat skatina gyventojus ir svečius saugoti savo turtą, nepalikti jo be priežiūros, atsakingai leisti laisvalaikį“, – sakė A. Budginas.

Per tris vasaros mėnesius Palangos mieste užregistruota 190 nusikalstamų veikų, arba 56 proc. visų nusikalstamų veikų.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Pirmasis metų mėnuo pasižymėjo dingusių asmenų paieškomis. Kretingos rajono policijos pareigūnai antradienį ir vėl sulaukė pranešimo dėl iš namų Kretingoje išėjusio ir negrįžusio 1945 m. gimusio vyro Vinco Vengalio. Šįkart paieškų atomazga – laiminga.

Artimieji apie dingusį vyrą policijai pranešė praėjus beveik parai jam išėjus iš namų – sausio 31 d. 9.50 val. Pareigūnai gavo informacijos, kad vyras galėjo autobusu išvykti į Palangą. „Peržiūrėjus daugybę vaizdo stebėjimo kamerų įrašų, ši informacija pasitvirtino, taip pat nustatėme, kur vyras tame mieste vaikščiojo“, – sakė Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius.

Kretingos rajono pareigūnai kretingiškio paiešką vykdė kartu su Palangos miesto policijos komisariato darbuotojais. „Sužinojus, kad vyras yra Palangoje, ten išvyko ir mūsų pareigūnai“, – teigė T. Mikelkevičius.

Apie vyro dingimą artimieji paskelbė ir socialiniuose tinkluose, kurie, anot T. Mikelkevičiaus, ir padėjo surasti dingusįjį: „Važiuojantieji pastebėjo keliu Liepoja–Klaipėda einantį panašų vyrą ir pakalbino jį. Paaiškėjo, kad tai – tas pats vyras, ir parvežė jį namo.“

Kretingiškį pravažiuojantis automobilis pastebėjo pareinantį nuo Latvijos pusės Palangos miesto teritorijos ribose. Vyras rastas tą pačią dieną, kai buvo pranešta policijai – sausio 31 d. apie 15.40 val.

Šis atvejis, kai iš namų išeina žmogus ir negrįžta, mūsų rajone – ne pirmas. Policijos pareigūnai atkreipė dėmesį, kad kai kuriems asmenims reikia rimtos nuolatinės artimųjų priežiūros „Šįkart viskas baigėsi laimingai, tačiau reikia padaryti viską, kad tokios situacijos apskritai nebepasikartotų, jeigu, žinoma, tai yra įmanoma“, – apie pastaruoju metu pasikartojančią problemą kalbėjo T. Mikelkevičius.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

Tęsiasi Rajono veteranų krepšinio pirmenybės – sužaisti tik du susitikimai, bet komandos jau įpusėjo reguliariojo sezono kovas.

Pirmosiose rungtynėse „Urbovita“ (3 pergalės) dėl sėkmingo II ir III kėlinių 86:73 nugalėjo SK „Granitas-Sanpola Baltija“ (1 pergalė, 2 pralaimėjimai) komandą ir įsitvirtino I turnyro lentelės vietoje. „Urbovitos“ komandoje Deividas Petravičius (7/13 dvitaškiai, 8 atk. kamuoliai, 6 išprov. pražangos, 27 naud. balai) pelnė 24 taškus, Audriaus Mineikio (3/6 dvitaškiai, 6/8 baudos, 9 atk. kamuoliai, 8 išprov. pražangos, 25 naud. balai) sąskaitoje – 19. Pralaimėjusiesiems Aidas Viskontas (6/10 dvitaškiai, 10 rez. perdavimų, 25 naud. balai) surinko 18 taškų, Nerijus Stonkus (4/7 dvitaškiai), Tomas Račkus ir Marius Jurkus (13 naud. balų) pridėjo po 12. Antrosiose rungtynėse savo pozicijas sustiprino ir Salantų „Granitas“ (3 pergalės), 92:64 nugalėjęs „Atsargiai pavojingi“ (3 pralaimėjimai). Salantų komandoje Alvydas Grikpėdis (5/7 dvitaškiai, 4/7 tritaškiai, 10 rez. perdavimų, 29 naud. balai) ir Darius Bručkus (8/13 dvitaškiai, 8 atk. kamuoliai, 4 rez. perdavimai) surinko po 22 taškus; varžovų komandoje Andrius Razma (11/22 dvitaškiai) pasižymėjo 27 taškais, Donaldas Razma (9/19 dvitaškiai, 8 atk. kamuoliai) – 20.

Rajono salės futbolo pirmenybėse komandos artėja prie I etapo pabaigos. Ketvirtame, priešpaskutiniame, I etapo ture pradėjo ryškėti A ir B finalų dalyvių kontūrai.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...