|
|
|
(1725) 2023-01-31Dviračių takas į Vydmantus – šviesa tunelio gale
„Ąžuolo“ sodininkų bendrijos gyventojai, prisimindami seną Kretingos rajono savivaldybės vadovų pažadą pasirūpinti, kad būtų nutiestas dviračių takas į Palangą, norėtų žinoti, ar po ilgo laukimo darbai kada nors pajudės. Daugel metų gyventojams žadama įrengti kone 5 km ilgio dviračių taką iš Kretingos iki Vydmantų, kur pusiaukelėje jis susijungtų su jau anksčiau palei magistralinį kelią Šiauliai–Palanga įrengtu taku į kurortą. „Gerai atsimenu, kaip Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Violeta Turauskaitė kalbėjo, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija darbus pradėti ketino dar užpernai, bet jų nepradėjo. Po to sakė, kad darbai bus pradėti 2022-aisiais, bet pernai nepajudėjo. Pradės šiemet ar pažadas taip ir liks neįgyvendintas“, – teiravosi „Ąžuolų“ bendrijos gyventojas Sigitas. Darbus turėtų pradėti rudeniop Kelias Šiauliai–Palanga ir infrastruktūra palei jį – pėsčiųjų ir dviračių takai, apšvietimas – yra Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) nuosavybė. Tačiau Kretingos rajono savivaldybė yra šio projekto partnerė ir iniciatyvos projektuoti būsimą dviračių taką iš Vydmantų į Palangą (nuo 137,92 iki 141,794 km) procedūrų ėmėsi ji. „Techninis projektas artimiausiu metu bus parengtas. Nupirkome projektavimo darbus, tačiau už sutartį yra atsakinga Kelių direkcija. Šiuo metu direkcijos atstovai derina, kuriuos medžius, trukdančius būsimiems darbams, pakelėje išpjauti. Šiemet konkretūs darbai turėtų pajudėti, – rudeniop ketinama pirkti rangos darbus. Tačiau pažadėti baiminuosi, nes visi to tako norime ir laukiame, būna visokių nenumatytų trukdžių, – svarbiausia, kad Kelių direkcijai šiam projektui užtektų lėšų ir darbai neužsitęstų“, – kalbėjo V. Turauskaitė. Jos teigimu, projektas išsyk negarantuoja lėšų, o kelių valdytojai taip pat disponuoja tik turimomis lėšomis. Kelių direkcija žada pasinaudoti Europos Sąjungos fondų lėšomis, skirtomis pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrai įrengti LAKD įsipareigojo vykdyti tarptautinius pirkimus, o pagal Viešųjų pirkimų įstatymą tai yra gerokai sudėtingesnė procedūra dėl darbų masto, numatytų gauti lėšų, reikalavimai – griežtesni. „Galiu užtikrinti, kad bent jau realūs projektavimo darbai vyksta, tačiau gyventojai jų nemato. O kitąmet, labai tikimės, jie pamatys jau tiesiamą dviračių taką“, – kalbėjo V. Turauskaitė.
Publikai belaukiant vieno populiariausių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrinių – šokio spektaklio „Altorių šešėly“, skirto Vinco Mykolaičio-Putino 130-osioms gimimo metinėms, poeto, prozininko ir dramaturgo kūrybos ir gyvenimo vingius aptariame su Aldona Ruseckaite neseniai pristačiusia biografinį romaną „Emmi. Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterys“. Choreografo Aurelijaus Liškausko sukurtas šokio spektaklis „Altorių šešėly“ vasario 22 dieną 18.30 valandą pristatomas Žvejų rūmuose. Jūsų laukia unikali galimybė Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo knygą perskaityti vos per vieną vakarą! Kalbiname rašytoją, poetę, ilgametę Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorę Aldoną Ruseckaitę, kuri savo knygoje atskleidė ne tik klasiko Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimą, kūrybą, bet ir romano “Altorių šešėly”, kuriuo remiantis sukurtas šokio spektaklis, užkulisius. „Manau, jog šokio spektaklio variantas labai tinkamas. Judesys yra gana subtili, bet daugiareikšmė priemonė, ji negali įžeisti. Romane išties daug jausmų, emocijų, o tuos jausmus šokiu tikrai galima išreikšti. Žinoma, labai norėčiau šį spektaklį pamatyti, tikiuosi, jog ir pavyks. Linkiu spektaklio kūrėjams kuo didžiausios sėkmės ir žiūrovų pripažinimo!“,- sako A. Ruseckaitė.
Planuojama keisti teritorijų ribas: kodėl gyventojai to laukia
Peldžių kaime gimęs ir užaugęs, pradinę mokyklą ten lankęs, galima sakyti, kojos toliau tėviškės lig šiol nekėlęs pedagogas ir poetas Juozas Maksvytis vieną dieną sužinojo begyvenantis Pemperių kaime. Gyveno Peldžiuose, atsidūrė Pemperiuose „Prieš keletą metų Darbėnų seniūnijoje panorau susitvarkyti kažkokius reikalus, atvažiavau. Seniūnas man ir sako: „Tu, Juozai, žinok, dabar gyveni nebe Peldžių, o Pemperių kaime“. Kviečiasi mane į kabinetą, rodo žemėlapį ant sienos. Žiūriu akis įkirtęs, – tikrai Pemperiuose! Nors mano tėvų žemės, sodyba, kurioje ir gimiau, aiškiai Peldžiuose, taip ir metrikuose yra užrašyta“, – sakė J. Maksvytis. Peldžių teritorija, anot jo, visada buvusi didelė. Iš Grūšlaukės važiuojant, ji prasidėjo nuo Mažonų kaimo pabaigos ir apie 3 km tęsėsi iki tuometinės Medininkų geležinkelio stoties. Juozas teigė pamenantis netoli jo namų buvus 14-a, o arčiau Grūšlaukės – apie 30 sodybų. Peldžių pradinės mokyklos klasėje mokėsi 25 vaikai. „Vien iš mūsų kaimo buvom koks 12-a, kiti daugiausia iš Mažonų“, – pasakojo pašnekovas. Jo teigimu, kai 2015-aisiais buvo tikslinami rajono teritorijos ribų ženklai, arba tas kraštas matininkams buvo visai nepažįstamas, arba jie savo darbą atliko atmestinai. „Peldžių kaimą matininkai padalino per pusę, tą dalį, kurioje aš gyvenu, nei iš šio, nei iš to suplakė su Pemperiais, nors nuo mano sodybos iki ten dar yra kone visas kilometras“, – sakė J. Maksvytis. Kad padėtų atitaisyti klaidą, jis kreipėsi į buvusią rajono tarybos narę iš Darbėnų kilusią Jūratę Laučiūtę, jiedu nuvyko pas atsakingą Savivaldybės specialistą. „Bet šis nieko gero nežadėjo. Sakė, jei tai ir klaida, Savivaldybei per brangu būtų ribas perbraižyti iš naujo. Aš jau buvau nuleidęs rankas...“ – atviravo pašnekovas.
Plės Petrikaičių kapinių kolumbariumus
Kretingos rajono savivaldybė 2023 m. biudžete numatė 20 tūkst. Eur skirti tam, kad sutvarkytų Petrikaičių kapinių antrojo kolumbariumo prieigas: trinkelėmis paklotų taką, įrengtų pagerbimo vietą – atminimo salelę su suolais. Pasak Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojos Violetos Turauskaitės, pirmasis Petrikaičių kapinių kolumbariumas jau baigiamas užpildyti: jame buvo įrengta 90 vietų vienos šeimos ar giminės urnoms laikyti. Jame beliko vos dvi laisvos vietos. „Būtina kuo greičiau sutvarkyti prieigas prie antrojo, jau anksčiau greta pastatyto kolumbariumo, todėl būtina iki lapkričio 1 dienos parengti laidojimui bent vieną pusę naujojo kolumbariumo. Matant, kaip, pastačius Klaipėdos rajone du naujus krematoriumus, vis labiau populiarėja kremavimo paslaugos, manome, kad ir naujasis kolumbariumas užsipildys per 2-jus metus. Jau dabar reikėtų galvoti, kad iki 2025-ųjų metų privalome pastatyti naujus kolumbariumus“, – kalbėjo V. Turauskaitė. Tarybos narys Tomas Abelkis mano, kad, atsižvelgiant į kai kurių kretingiškių pageidavimus, kad prie kolumbariumų nišų reikėtų įrengti atskiras lentynėles žvakei ir gėlėms, Kretingos rajono strateginiame 2023–2025 m. plane reikėtų numatyti lėšų tolimesnių kolumbariumų vizualizacijai parengti. Iš viso pagal projektą Petrikaičių kapinėse yra numatyta pastatyti 10 kolumbariumų. Taip pat projekte numatyta kapines apjuosti tvora. Tačiau Kretingos rajono meras Antanas Kalnius pasvarstė, ar šiame darbų etape tai nebūtų betikslis pinigų švaistymas: „Vis dar norima skulptūrų, stovų? Tai papildomas išlaidumas. Seniūnės Gintarės Liobikienės iniciatyva, jau buvo įrengta estetiška pagerbimo vieta – atminimo salelė, kur galima pastatyti žvakę mirusiojo atminimui, pamerkti gėlių. Manyčiau, kad ir prie antrojo kolumbariumo, iš kitos pusės, reikėtų įrengti panašią atminimo vietą, kad artimieji galėtų pasėdėti, pagerbti savo mirusiuosius. Svarbiausia yra įrengti tvarkingą priėjimą prie tos atminimo vietos.“ Jis įsitikinęs, kad kapinių nereikėtų paversti stabais ir mirusiesiems duoti ramybę. Jei kas nori kapus apkrauti žvakėmis ir gėlėmis, gali įsigyti kapavietę. O kolumbariumas, mero manymu, ir yra tokia neapkrauta vieta saugoti palaikus tų mirusiųjų, kurių artimieji neturi galimybės dažnai lankyti jų amžinojo poilsio vietų. Petrikaičių kapinių vyriausiasis prižiūrėtojas Jonas Drungilas taip pat pritaria minčiai, kad pakanka įrengti atminimo salelę, ir nepaversti kolumbariumo prieigų šiukšlynu. Mat tie artimieji, kurie retai tegali atvykti aplankyti savo artimųjų, padėję gėlių ar uždegę žvakių, jų, nuvytusių ir sudegusių, nepasirūpina nuimti.
Kultūrinis skrydis perskrodė laikmečius ir erdvę
Praėjusį savaitgalį Kretingos rajono viešosios Motiejaus Valančiaus bibliotekos erdvės, įmantriai apšviestos ir dekoruotos, pripildytos įvairių stilių muzikos su jai pritaikytais senoviniais tekstais, priminė ne knygų saugyklą, o greičiau – kosminį laivą, parengtą skrydžiui per įvairius istorinius-kultūrinius laikmečius. Čia įvyko bibliotekininkų surengtas modernus projektas – kultūrinė kelionė SKRYDIS20230127. „Nė pats nebesuprantu, kur esu – bibliotekoje, diskotekoje ar kosminiame laive. Esu labai nustebintas. Vis dėlto suvokiau, kad esu Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje, kuri, kaip visuomet, novatoriška, kūrybinga ir išradinga. Nebeturiu, ką bepasakyti, tik galvoju – kuo jie dar galėtų nustebinti?“ – renginio pradžioje į susirinkusiuosius kreipėsi Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. Šis viešas renginys Kretingos miesto visuomenei, kurio sumanytoja – vyriausioji bibliotekininkė Brigita Barkauskaitė, buvo baigiamoji Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos vykdomo projekto „Senosios Lietuvos literatūros atgimimas XXI a. kontekste“ dalis. „Skrydžiui“ buvo rengiamasi iš anksto. „Skrydis“ suvienijo jaunuosius Kretingos ir Klaipėdos krašto kūrėjus – muzikantus, atlikėjus, literatūros mėgėjus, taip pat – gausų būrį profesionalų, kurie kartu su jaunimu analizavo senųjų mūsų tautos literatūros ir kultūros šviesulių, tokių, kaip Martynas Mažvydas, Jurgis Ambraziejus Pabrėža, Motiejus Kazimieras Serbievijus ir kitų, kūrybą, ją pritaikė savo sukurtai muzikai. Vykdant projektą su atlikėjais dirbo prodiuseris Ramūnas Tamošauskas.
Neišaiškinus padegėjo sustabdė tyrimą
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra sustabdė tyrimą dėl rugsėjo 27 d. Padvariuose, nuosavo namo kieme, degusio automobilio „BMW 318D“. Kaip viena galimų gaisro priežasčių buvo įvardintas padegimas. Dėl šio įvykio praėjusių metų rugsėjo 30 dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį – turto sunaikinimas ar sugadinimas. „Turimais duomenimis, gaisras kilo automobilio variklio skyriuje. Buvo tiriamos dvi šio įvykio versijos – dėl tyčinio padegimo ir automobilio savaiminio užsidegimo dėl galimo techninio gedimo“, – galimas versijas įvardijo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Raštutytė. Kadangi gaisras sunaikina nemažai reikšmingų pėdsakų ir objektų, tokie tyrimai, pasak specialistės, yra gana sudėtingi: „Šiuo atveju, pasitelkus specialistus, buvo ištirta įvykio vieta, atlikta daugybė kitų tyrimo veiksmų. Sausio 9 dieną buvo priimtas nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą, nenustačius asmens ar asmenų, padariusių nusikalstamą veiką.“ V. Raštutytė taip pat akcentavo, kad nei viena, nei kita įvykio versija nebuvo paneigta – tiksli gaisro priežastis nenustatyta. Šiais metais Kretingos rajone padegimas, kaip galima gaisro priežastis, įvardinta 11-oje kilusių gaisrų. Dėl kai kurių vis dar vyksta ikiteisminiai tyrimai.
„P. n.“ informacija
Pareigūnai numatė iššūkius šiems metams
Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai visuomenei pristatė praėjusių metų veiklos ataskaitą. Lyginant su 2021-aisiais, joje kardinalių pokyčių nematyti, tačiau atsiranda naujų nusikalstamų veikų tendencijos – keliskart padaugėjo nusikaltimų virtualioje erdvėje. Žuvo 4 žmonės „Šie metai karo Ukrainoje kontekste neiškėlė tiek iššūkių, kaip per pandemiją. Tai parodo ir pranešimų skaičius“, – kalbėjo rajono komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas, įvardijęs, kad sulaukė 5 tūkst. 734 pranešimų. Tai – 1 tūkst. 371 mažiau negu 2021-aisiais. Daugiausia – 616 – jų sulaukta rugpjūtį. Dažniausiai pareigūnų prireikia dieną – 11–18 valandomis. 2022 metais užregistruoti 37 įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose žuvo 4 žmonės – 2 automobilio vairuotojai, 1 pėsčiasis, 1 keleivis, sužeisti 39 eismo dalyviai. Visi trys eismo įvykiai, kuriuose žuvo žmonės, įvyko antroje praėjusių metų pusėje. Pirmoji nelaimė įvyko liepos 25 d. magistraliniame kelyje Šiauliai–Palanga, ties Rubikų k., „Volkswagen“ automobilio vairuotoja partrenkė ir sužalojo į važiuojamąją dalį iš saugumo salelės išėjusią pėsčiąją. Moteris, gimusi 1944 m., buvo išvežta į ligoninę, tačiau dėl patirtų sužalojimų ten mirė. Kita nelaimė – Lazdininkų k., Joskaudų g., rugpjūčio 29 d. automobilio „Mazda“ vairuotojas įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešprieša atvažiuojančiu krovininiu automobiliu „Volvo“. Per eismo įvykį lengvasis automobilis užsidegė. Jo vairuotojas, gimęs 2000 m., žuvo eismo įvykio vietoje. Trečiasis eismo įvykis nusinešė dviejų jaunų vyrų gyvybes, kurios užgeso įvykio vietoje. Spalio 26 d. kelyje Darbėnai–Šventoji, Želvių k., automobilis „Opel“ nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į pakelės medį. Žuvo 1991 m. gimęs vairuotojas ir 1988 m. gimęs keleivis, sėdėjęs priekinėje keleivio sėdynėje. Vyrai buvo artimi giminaičiai. Įskaitiniai eismo įvykiai dažniausiai nutiko: dėl pasirinkto nesaugaus greičio – 6, taip pat reikalavimo duoti kelią nevykdymo važiuojant per sankryžą – 6, įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą – 6, pareigų pėstiesiems nevykdymo – 5, saugaus atstumo nesilaikymo – 4 ir kt. „Pareigūnai vykdė neblaivių vairuotojų kontrolę, to rezultatai pastebimi ir statistikoje – nustatėme 134 neblaivius eismo dalyvius, dėl dviejų kaltės įvyko eismo įvykiai. Tai 8 mažiau negu metais prieš tai“, – įvardino A. Pužauskas. Sumažėjo neblaivių vairuotojų: 2021 m. – 87, 2022 m. – 64. Tačiau padaugėjo neblaivių dviratininkų, iš viso jų – 70. Tai 15 daugiau negu ankstesniais metais. Geresnė statistika ir promilių „sekcijoje“: sumažėjo tiek iki 1,5 prom., tiek per 1,5 prom. į alkoholio matuoklį įpūtusių vairuotojų. Per 1,5 prom. girtumas buvo nustatytas 42 vairuotojams.
Praėjusią savaitę Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai Kretingos mieste sulaikė 1985 m. gimusį vyrą, kurio kišenėje per dalinę apžiūrą rastas cigarečių pakelis. Jame buvo du gniužulėliai augalinės kilmės specifinį kvapą skleidžiančios, įtariama, narkotinės medžiagos. Tą pačią dieną, sausio 25-ąją, tęsdami tyrimą, pareigūnai atliko kratą 1983 m. gimusio, anksčiau neteisto vyro gyvenamosiose patalpose Kretingos mieste. Per kratą rastas smulkintuvas, svarstyklės, augalinės kilmės specifinio kvapo medžiagos ir baltos spalvos miltelių. 1983 m. gimęs vyras sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Abiem atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai. Vyrams buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
„P. n.“ informacija
„7bet-NKL“ naujienos
Sausio 26 d. Palangos „Kuršiai“ pajūrio derbyje 85:79 (17:23; 30:17; 15:19; 23:20) palaužė Kretingos komandą „Kretinga-VR Servisas“, nors šiose rungtynėse aikštės šeimininkai buvo kretingiškiai. Pasiekus rungtynių pusiaukelę „Kuršiams“ pavyko įgyti 7 taškų persvarą – 47:40. Trečią kėlinį kretingiškiai po kapitono R. Zabitos dvitaškio rezultatą išlygino (28 min. 56:56), o IV kėlinį „Kuršiams“ pavyko atstatyti turėtą 7 taškų persvarą (34 min. 74:67), tačiau, likus kiek daugiau negu minutei, rezultatą išlyginti galėjęs M. Lutsenko pataikė tik vieną baudos metimą iš dviejų (79:80). Per paskutinę minutę M. Mažeika prametė abi baudas, A. Rimkus prametė dvitaškį, R. Nacius prarado kamuolį, o komandos vyriausiasis treneris užsidirbo techninę pražangą, ir komandai teko pripažinti varžovų pranašumą. Šiose rungtynėse Kretingos komandą pražudė netaiklūs baudų metimai (14 iš 27, 52 proc.), nors jie triuškinamai laimėjo kovą po krepšiais (51 atkovotas kamuolys prieš „Kuršius“ – 33). Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai-VR Servisui“ atstovavo: Martynas Mažeika (6/7 dvitaškiai, 6 atk. kamuoliai, 4 rez. perdavimai, 3 per. kamuoliai, 27 naud. balai) – 21, Raidas Nacius (8 atk. kamuoliai) – 14, Modestas Jurkaitis (4/8 dvitaškiai, 5 atk. kamuoliai, 8 rez. perdavimai) – 11, Rytis Zabita (4/7 dvitaškiai, 11 atk. kamuolių) ir Maksym Lutsenko (2/6 tritaškiai) – po 9.
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį siautė vėjas, kuris pasikėsino ir į medžius. Vieną jų rajono ugniagesiams nuo važiuojamosios kelio dalies teko šalinti Raguviškių kaime, Nijolės Dariūtės gatvėje. Vėjo nulaužtas medis nuvirto ir pavojingai atsirėmė į elektros laidus. Pirmadienį apie 6.57 val. į vietą atvykę ugniagesiai kartu su ESO specialistais saugiai pašalino medį. Tą pačią dieną tarnyboms gyventojai pranešė apie nuvirtusį medį ir Padvarių kaime. Nuvykę ugniagesiai pamatė pavojingai pasvirusį medį, kuris buvo atsirėmęs į kitą medį. Ugniagesiai jį nupjovė ir patraukė į šalikelę.
„P. n.“ informacija
„Pajūrio naujienų“ laikraščio redakcija sulaukė kelių gyventojų klausimų, kodėl Šventosios gatvėje esantis šviesoforas ties posūkiu į prekybos centrą „Norfa“ kurį laiką mirksi geltona spalva – neveikia. „Gal bus sumažintas šviesoforų skaičius, nes jų toje gatvėje net keturi – vienas skirtas pėstiesiems, kiti – prie prekybos centrų „Norfa“ ir „Rimi“. O dar ir didžiąją sankryžą reikia pervažiuoti norint važiuoti Šventosios gatve. Kai pradedi ja važiuoti, taip kone prie kiekvienos sankryžos ir privalai sustoti“, – savo pasvarstymus išsakė vienas skaitytojų. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) „Pajūrio naujienų“ redakciją patikino, kad problemą dėl nesureguliuotų šviesoforų žino. „Šiuo metu nėra planų mažinti šviesoforais reguliuojamų sankryžų ir perėjų skaičių Šventosios gatvėje Kretingos mieste. Kelių direkcijai yra žinoma problema dėl nekoordinuotai veikiančio šviesoforų reguliavimo tose sankryžose, todėl bus vertinama galimybė šias šviesoforais reguliuojamas sankryžas valdyti koordinuotu režimu“, – sakė LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji komunikacijos vadybininkė Eglė Nemanytė. LAKD paaiškino, ir kodėl neveikia šviesoforas reguliuojamoje Šventosios gatvės ir įvažiavimo į privatų sklypą sankryžoje prie parduotuvės „Norfa“. „Numuštas vienas pėsčiųjų šviesoforas, todėl šviesoforas neveikia – mirksi geltonos šviesos signalas. Atkreipiame dėmesį, kad šis šviesoforas Kelių direkcijai nepriklauso. Tačiau susisiekėme su infrastruktūros savininkais, ir jie informavo, kad šviesoforo bus atstatytas“, – kalbėjo E. Nemanytė. Iš dalies sugedęs dar vienas šviesoforas šioje gatvėje. Šviesoforais reguliuojamoje Šventosios ir J. Šimkaus gatvių sankryžoje – prie parduotuvės „Rimi“, kur įdiegtas jutiklinis šviesoforų valdymas, dėl vieno jutiklio gedimo sankryža valdoma tik iš dalies. „Nustatytas gedimas turėtų būti pašalintas iki vasario mėnesio“, – tvirtino E. Nemanytė. Šviesoforais reguliuojama Šventosios gatvės ir valstybinės reikšmės kelio A11 sankryža bus modernizuojama. „Šiuo metu jau yra parengtas šios sankryžos rekonstrukcijos techninis darbo projektas, vykdomos viešųjų pirkimų procedūros rangos darbams įsigyti“, – vieną naujovių įvardino E. Nemanytė.
„P. n.“ informacija
Ugniagesiai gelbėtojai vyko į du gaisrus dėl užsidegusių suodžių. Vienas jų įvyko Vydmantų kaime, kur gyvenamajame name kamine užsidegė suodžiai. Kitas iškvietimas – į Tiekėjų gatvėje esantį daugiabutį. Ten gelbėtojams teko praardyti krosnį ir dūmtraukį, kad galėtų išvalyti suodžius. Ugniagesiai gelbėtojai gaisrus gesino su milteliniais gesintuvais, taip pat palaukė, kol kaminuose išdegs suodžiai. Nė viename pastate nebuvo įrengti dūmų detektoriai. Vis dėlto gyventojams rimtesnių nuostolių pavyko išvengti. „Dabar, sausio-vasario mėnesiais, pats metas pakartotinai išsivalyti dūmtraukius. To svarbą parodo ir itin dažni iškvietimai į gaisrus dėl kamine užsidegusių suodžių“, – akcentavo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Vasiliauskaitė.
„P. n.“ informacija
Sausio 29 d., sekmadienį, apie 13.56 val. vadinamajame Žemaitės alėjos turbo žiede Kretingoje, susidūrus „Audi Q7“ ir „Kia Sportage“ automobiliams, į įvykį teko skubėti ir tarnyboms, kurios pranešimą apie autoįvykį gavo „Audi Q7“ automobilyje suveikus pagalbos, arba SOS, mygtukui. Per eismo įvykį prispaustų ar sužeistų žmonių nebuvo. Tačiau, įvykio liudininkų teigimu, stresą galimai patyrė „Kia Sportage“ važiavusieji du nepilnamečiai vaikai, kuriuos tėvai iš važiuojamosios kelio dalies nuvedė atokiau nuo įvykio vietos, prie šviečiančio kryžiaus. Buvo matyti, kad nuo smūgio suveikė saugos pagalvės, o „Audi Q7“ automobilio priekis buvo sumaitotas. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai – avarijos dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją, taip pat ugniagesiai, kurie išjungė abiejų transporto priemonių akumuliatorius ir nuo važiuojamosios kelio dalies patraukė vieną automobilių.
P. n.“ informacija
Būsimos merų galios: daug kalbama, mažai težinoma
Įsigaliojus naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymui, nuo šių metų balandžio 1 dienos savivaldos laukia pokyčiai, kurie susiję su būsimų tiesiogiai renkamų merų galių stiprinimu. Viešojoje erdvėje apie tai lyg ir kalbama, tačiau mažai težinoma: dažnas rinkėjas nė neįsivaizduoja, už ką rengiasi atiduoti savo balsą. Esminiai pasikeitimai: nuo statuso iki įgaliojimų Pagal iki šiol galiojusį Vietos savivaldos įstatymą, atstovaujamoji institucija buvo miesto ar rajono savivaldybės taryba ir meras, tarybos posėdžiams pirmininkavo meras, taryba paskirdavo pavaduotojus. Vykdomoji institucija – tai savivaldybės administracijos direktorius, kurį paskirdavo taryba ir kuris administruodavo savivaldybės biudžetą. Po įstatymo pakeitimų atstovaujamoji institucija išlieka savivaldybės taryba, tarybos posėdžiams ir toliau pirmininkaus meras. Tačiau jis tampa vykdančiąja institucija ir dabar jau jis administruos savivaldybės biudžetą. Iš esmės meras tampa savivaldybės faktiniu vadovu, atsakingu už savivaldybės plėtrą ir pokyčius. Jeigu iki šiol meras buvo savivaldybės atstovaujamosios institucijos savivaldybės tarybos narys ir jos vadovas, planavo tarybos veiklą, sudarydavo posėdžių darbotvarkę, šaukdavo posėdžius, pasirašydavo tarybos sprendimus, balsuodavo, balsams pasiskirsčius po lygiai – lemdavo mero balsas, teikdavo tarybai tvirtinti merų pavaduotojų ir administracijos direktoriaus kandidatūras, tai dabar meras yra savivaldybės vykdomoji institucija, jis nėra tarybos narys ir nevadovauja tarybai, nebalsuoja tarybos posėdžiuose, turi tarybos sprendimų veto teisę, teikia tarybai pritarti dėl vicemerų kandidatūrų, vienasmeniškai skiria savivaldybės administracijos direktorių. Kaip ir iki šiol, meras planuos savivaldybės tarybos veiklą, sudarys tarybos posėdžių darbotvarkę, šauks juos, pirmininkaus, pasirašys tarybos sprendimus. Tapęs savivaldybės vadovu, meras administruos savivaldybės biudžeto asignavimus, sudarys ir teiks savivaldybės tarybai savivaldybės biudžeto projektą, tai yra atliks tuos darbus, kuriuos iki šiol atlikdavo savivaldybės administracijos direktorius.
|
|
