Iš matinio stiklo pagamintą ir iš vidaus apšviestą kryžiaus konstrukciją reikėtų išmontuoti ir išvalyti kasmet.

Vis labiau šylant orams, kretingiškiams į akis krinta nusidėvėję mūsų miesto mažosios architektūros elementai – šviečiantis kryžius sankryžoje ir dekoratyvūs kubai su menininkų darbais Pastauninko parke. „Buvo pastatyti kaip miesto puošmenos, bet iš esmės jie nebepuošia, netgi atvirkščiai – murkso tarsi susidėvėjusios popierinės gėlės kapinėse. Pastato, bet prižiūrėti nebėra kam“, – stebėjosi ne vienas skaitytojų.

Statė geradariai ir Savivaldybė

Gražina P. tikino kone kasdien praeinanti pro skverą su šviečiančiu kryžiumi ir akivaizdžiai matanti, kad matinis jo stiklas apsitraukęs nešvarumais iš išorės ir pridulkėjęs iš vidaus, apaugęs samanomis, geradarių pavardžių ant postamento nebeįmanoma įskaityti. „Visiškai nebeestetiškas kryžius, būtina kažką su juo daryti, nes greit ir šviesa pro jį nebepraeis“, – įsitikinusi moteris.

Šviečiantis kryžius Žemaitės alėjos ir Vilniaus gatvės sankryžoje buvo pastatytas 2018-aisiais, kai buvo švenčiamas Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios 400 metų jubiliejus. Jis pastatytas už paaukotas geradarių ir Kretingos rajono savivaldybės lėšas, iš biudžeto tam buvo skirta 150 tūkst. Eur. Skaitytoja teisi – vėliau, ketverius metus, šviečiančio kryžiaus priežiūrai nei lėšų, nei dėmesio neliko.

Šviečiančio kryžiaus autorius – telšiškis architektas Algirdas Žebrauskas. Pristatydamas vienintelio tokio Lietuvoje kūrinio idėją, tuomet jis akcentavo, kad tai būsiąs ypatingas kryžius, kuriame dieną atsispindės debesys ir medžiai, o naktį matine šviesa jis nušvies miestą ir kelią keliaujantiems prošal.

• Rašyti komentarą (46)
• Plačiau ...

Baigėsi Kretingos rajono savivaldybės administracijos inicijuota apklausa sporto ir sveikatingumo komplekso statinio pavadinimui parinkti.

Apklausa Kretingos rajono savivaldybės interneto svetainėje ir socialinio tinklo paskyroje vyko iki sausio 15 d., joje dalyvavo per 300 asmenų, kurie arba pritarė Savivaldybės administracijos siūlymui statiniui suteikti Kretingos sporto centro pavadinimą, arba įrašė savo siūlomus variantus.

Administracijos direktorė Jolita Vaickienė maloniai stebėjosi pateiktų siūlymų originalumu, kūrybiškumu ir teigė: „Svarbiausias apklausos tikslas – skatinti žmones aktyviai veikti ir dalyvauti rajono gyvenime pačiomis įvairiausiomis formomis.“

Suskaičiavus ir išanalizavus gautus apklausos duomenis, 68 proc. visų dalyvavusių apklausoje pritarė Kretingos sporto centro pavadinimui. Apibendrinus gautus siūlymus daugiausia variantų buvo susiję su garsių Kretingos sporto pasaulio asmenų pavardėmis, t. y. Piotru Silkinu, Stasiu Ruzgaila, dar kiti pasiūlė naują statinį pavadinti Kretingos baseinu, Kretingos sporto centru „Minija“, Kretingos sporto arena, Kretingos sporto ir rekreacijos centru ir kt.

Atsižvelgiant į teisinį statinių pavadinimų suteikimo reglamentavimą ir apklausos rezultatus bus teikiamas sprendimo projektas dėl Kretingos sporto centro pavadinimo suteikimo.

Pagal rajono Savivaldybės informaciją

• Rašyti komentarą (1)

Prašymus kompensuoti už būsto šildymą pateikę Kretingos rajono gyventojai jau sulaukė kompensacijų už šildymą praėjusį lapkritį ir gruodį. Bendra jų suma Kretingos rajone siekia kone milijoną – išmokėta 929 tūkst. Eur: iš jų 168 tūkst. Eur – už centralizuotą būstų šildymą ir 761 tūkst. Eur – už privačių būstų šildymą dujomis, elektra ar kietu kuru.

Keliskart daugiau negu pernai

Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotojos Margaritos Lipskienės teigimu, šio, 2022–2023 metų, šildymo sezono dalies valstybės jau išmokėtų kompensacijų suma keliskart viršijo praėjusio sezono kompensacijas už spalį–gruodį.

2021–2022 m. už šį laikotarpį išmokėtos kompensacijos

1 tūkst. 751 centralizuotai būstus besišildančiam asmeniui, o šį sezoną – 3 tūkst. 563 asmenims, tad ir kompensacijų suma padidėjo dukart. Kompensacijos praėjusį šildymo sezoną buvo skirtos 1 tūkst. 139 privačiuose būstuose gyvenantiems ir malkomis, dujomis ar kitu kietu kuru besišildantiems asmenims. O jau šį šildymo sezoną per lapkritį–gruodį kompensacijos skirtos 4 tūkst. 109 asmenims, ir pinigų suma, lyginant su praėjusio sezono tuo pačiu laikotarpiu, viršyta 3,6 kartus.

„Taip yra todėl, kad stipriai išaugus šildymo kaštams, gerokai daugiau žmonių turi teisę gauti valstybės kompensacijas, kad sumažintų asmenines ar šeimos išlaidas. Išmokamos kompensacijos dydis įvairus – nuo keliasdešimties iki kelių šimtų eurų“, – sakė M. Lipskienė.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Ukrainos karius sušildys ir Lietuvos moterų megztos kojinės.

Organizacija „Stiprūs kartu“ vykdo akciją „Sušildykime Ukrainą“, kurios dalyviai įvairiais būdais padeda Ukrainos gyventojams ir kariams, kad šie nesušaltų fronte, vietovėse, kur nutrūkęs elektros energijos tiekimas, nešildomi būstai.

Vieni aukoja vaško ir parafino, kiti lieja apkasų žvakes, treti iš automobilių ratlankių konstruoja krosneles, kurios praverčia maistui pasišildyti, drabužiams džiovinti.

„Kretingos trečiojo amžiaus universiteto studentės senjorės, sužinojusios, kad Ukrainos kariams šąla kojos, ėmėsi virbalų ir mezga jiems šiltas vilnones kojines, – teigė akcijoje kartu su kolegėmis dalyvaujanti Kretingos trečiojo amžiaus universiteto studentė Genovaitė Žukauskienė, kurios pastebėjimu, Kretingos krašte gyvena daug darbščių mezgėjų. – Tad jas irgi kviestume dalyvauti šioje iniciatyvoje, nes kojinių reikia daug ir greitai.“

Kretingos trečiojo amžiaus universiteto direktorė Janina Mikučionienė, pasidžiaugusi aktyviu senjorių moterų dalyvavimu akcijoje „Sušildykime Ukrainą“, sakė, kad universitetas jau yra surinkęs kojinių, surinks ir dar, tada jas pakuos, veš į Vilnių, kad kojinės kuo skubiau pasiektų Ukrainą ir už jos laisvę kovojančius žmones.

„Mūsų moterys mezga kiekviena namuose, siūlus jos irgi perka pačios arba ardo senus mezginius – iš vieno seno ardyto megztinio pavyksta numegzti dvi poras vyriškų vilnonių kojinių. O tos moterys, kurios nemoka megzti, tiesiog nueina į Kretingos turgų ir nuperka kojinių, taip irgi prisidėdamos prie visuotinės pagalbos Ukrainos fronte kariaujantiems kariams“, – kalbėjo J. Mikučionienė.

Norintieji dalyvauti akcijoje „Sušildykime Ukrainą“ savo megztas ar pirktas kojines sausio 25 d. nuo 10 iki 12 val. gali atnešti į Kretingos trečiojo amžiaus universitetą J. Pabrėžos g. Nr. 8 arba kasdien, išskyrus sekmadienį, į Kretingos viešąją Motiejaus Valančiaus biblioteką.

P. n.“ Informacija

• Rašyti komentarą (5)

Darbėnų bibliotekai dovanotos knygos

Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Erika Kazlauskienė informavo, kad bibliotekai per akciją „Knygų Kalėdos“ padovanota per 300 knygų.

Akcijoje „Dalinkis istorijomis ir nuotykiais“ labiau dalyvavo bibliotekos filialų skaitytojai – mažų bendruomenių nariai aktyviau dalijosi istorijomis ir nuotykiais negu miestelėnai.

„Gali būti, kad Kretingos miesto žmonių akcijoje mažiau dalyvavo dėl nuolat bibliotekoje renkamos paramos ukrainiečiams, tad knygų dovanojimas nukeliavo į antrą planą palyginti su miegmaišių, vaško ir kitų būtinų reikmenų kariaujantiesiems Ukrainoje poreikiu“, – pastebėjo E. Kazlauskienė.

Viešosios bibliotekos Kurmaičių filialas turi nuolatinius rėmėjus – UAB „Varkojis ir ko“. Pagrindinis rėmėjų reikalavimas skiriant paramą, kuri 2022 m. buvo 300 Eur, – kad visos už paaukotą sumą nupirktos knygos liktų Kurmaičių filiale ir būtų prieinamos kurmaitiškiams.

Šiais metais itin džiaugsmingai „Knygų Kalėdas“ sutiko viešosios bibliotekos Vydmantų filialas, nes, parengus motyvacinį laišką ir atitikus reikalavimus, būtent šiam bibliotekos filialui buvo skirta pagrindinio „Knygų Kalėdų“ akcijos rėmėjo UAB „Asseco Lietuva“ prizas – 95 Eur knygoms įsigyti.

Viešosios bibliotekos Darbėnų filialo darbuotojos buvo itin nustebintos savo lankytojo poelgiu – atėjusios į darbą prie bibliotekos durų rado maišelį, pilną knygų su užrašu „Dovanojame bibliotekai“.

Kelios filialų darbuotojos pastebėjo, kad bendruomenėse jau tapo tradicija prieš Kalėdas padovanoti knygą savo bibliotekai, o tai labai džiugina ir skatina tęsti „Knygų Kalėdų“ akciją.

Pagal Kretingos viešosios bibliotekos informaciją

• Rašyti komentarą (0)

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras Vinco Mykolaičio-Putino 130-osioms gimimo metinėms skiria milžiniško pasisekimo gastrolėse Lietuvoje ir užsienyje sulaukusį šokio spektaklį „Altorių šešėly“, choreografo Aurelijaus Liškausko sukurtą pagal poeto, prozininko ir dramaturgo romaną. Vasario 22 dieną, trečiadienį, 18.30 valandą Žvejų rūmuose išvysite visą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupę ir daugybę debiutų.

Vincas Mykolaitis-Putinas (1893–1967) – poetas, prozininkas, dramaturgas, literatūros tyrinėtojas, vienas iškiliausių XX a. lietuvių kultūros veikėjų.

„Altorių šešėly“ – žinomiausias klasiko kūrinys, kurį ištisos kartos jaunuolių perskaito dar mokykliniame suole. „Altorių šešėly“ pradėjo naują kelią lietuvių romano istorijoje ir iki šiol tebelaikomas geriausiu psichologiniu romanu lietuvių literatūroje. Kas galėjo pagalvoti, kad po šio romano pasirodymo praėjus 2 metams ir pats V. Mykolaitis-Putinas, kunigas, ves mylimą moterį?..

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Atlikdami patikrinimą dėl draudžiamų žvejybos įrankių pareigūnai netikėtai Kašučių kaimo gyventojo namuose sausio 19 d. rado kontrabandinių cigarečių.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus pareigūnai pažeidėjus aptiko kartu su Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialistais.

Vyro, gimusio 1961 m., namuose iš viso jie rado ir paėmė 50 vnt. kontrabandinių cigarečių. Gyventojui pareigūnai surašė administracinio nusižengimo protokolą.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas gavo informaciją, kad pastaruoju metu būna atvejų, kai nepažįstami asmenys, apsimetę valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojais, lanko gyventojų būstus ir apgaulės būdu išvilioja ar tiesiog pavagia gyventojų santaupas.

Departamentas, reaguodamas į šią situaciją, parengė gyventojams atmintinę apie šiuo metu vykdomas akcijas ir kaip įsitikinti, kad atvyko priešgaisrinės tarnybos darbuotojas.

Šiais metais šalyje bus vykdomos 3 prevencinės akcijos: „Padėk artimui“, „Saugūs namai“ ir „Būk budrus, išvenk gaisro“. Departamentas atkreipė dėmesį, kad prevencinė akcija „Padėk artimui“ yra vykdoma visus metus, o per ją šalies gyventojus – vienišus, senyvo amžiaus, neįgalius, auginančius nepilnamečius vaikus asmenis, asmenis, turinčius specialiųjų poreikių, gyvenančius riziką keliančiuose individualiuose gyvenamuosiuose būstuose – lanko priešgaisrinės tarnybos darbuotojai kartu su savivaldybės darbuotojais.

Prevencinė akcija „Saugūs namai“ yra vykdoma I–II ketvirčiais, o prevencinė akcija „Būk budrus, išvenk gaisro“ – III–IV metų ketvirčiais. Per jas šalies gyventojus lanko priešgaisrinės tarnybos darbuotojai.

Visų vykdomų prevencinių akcijų tikslas yra skatinti gyventojus įsirengti būstuose autonominius dūmų detektorius ir skleisti su gaisrine sauga susijusias žinias, o ne tikrinti gyventojų būstų gaisrinę saugą ar autonominius dūmų detektorius.

---

Keli patarimai, kaip įsitikinti, kad atvyko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojas, o ne sukčius:

- priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojas, lankydamas šalies gyventojus, privalo dėvėti uniformą su specialiais skiriamaisiais ženklais;

- gyventojams paprašius priešgaisrinės tarnybos darbuotojas privalo prisistatyti ir pateikti vidaus tarnybos pareigūno pažymėjimą;

- per prevencines akcijas priešgaisrinės tarnybos pareigūnai niekada nesiūlo mokamų paslaugų ir neprašo už nieką susimokėti;

- kilus įtarimui, visada galite paskambinti į priešgaisrinės tarnybos teritorinį padalinį ir pasiklausti apie vykdomą akciją bei paklausti, ar atvykęs pareigūnas yra šios tarnybos darbuotojas.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Savanorių g. Kretingoje esančiame parke pareigūnams sausio 18 d. įkliuvo penki elektronines cigaretes rūkę nepilnamečiai. Kadangi pareigūnams įkliuvę nepilnamečiai yra jaunesni negu 16 metų, administracinė atsakomybė jiems nebus taikoma. Informaciją pareigūnai perdavė Kretingos rajono savivaldybės ir vaiko teisių apsaugos specialistams.

Pagal Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymą asmenims iki 18 metų rūkyti ir turėti elektronines cigaretes ar elektroninių cigarečių pildykles yra draudžiama.

„Tai yra įstatymų draudžiama veikla, už kurią gresia atsakomybė. Policijos pareigūnai nuolat vykdo neteisėtos nepilnamečių veiklos kontrolę, tačiau tai – kova su pasekmėmis“, – sakė Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (2)

Šiais metais įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimas santuokos nutraukimo bylose – juo tikimasi sumažinti teismų darbo krūvį ir supaprastinti skyrybų procesą. Sutuoktiniai, kurie neturi bendrų nepilnamečių vaikų, norėdami nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, turės kreiptis į bet kurį Lietuvoje dirbantį notarą. Tokia santuokos nutraukimo tvarka jau beveik dešimtmetį galioja kaimyninėse Estijoje ir Latvijoje, ir ten tokia praktika pasiteisino.

Santuoką nutraukti pas notarą galima tik esant keletui sąlygų. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar, norint nutraukti santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, turi būti praėję daugiau negu vieneri metai nuo santuokos sudarymo dienos, sutuoktiniai turi būti veiksnūs šioje srityje ir sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Su nauju reglamentavimu atsirado kelios papildomos būtinosios sąlygos – norint nutraukti santuoką pas notarą, sutuoktiniai turės daugiau negu metus netvarkyti bendro ūkio, negyventi santuokinio gyvenimo ir neturėti bendrų nepilnamečių vaikų. Nesant bent vienos šių sąlygų, sutuoktiniai santuoką turės nutraukti teisme.

Kreipiantis į notarą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu reikės pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tokioje sutartyje turi būti aptarti sutuoktinių vienas kito išlaikymo klausimai ir kitos turtinės teisės bei pareigos, jei šie klausimai nėra aptarti vedybų sutartyje ir (ar) jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepadalintas bendru jų susitarimu, patvirtintu notarine tvarka ar teismo sprendimu, kreditorinių įsipareigojimų pasidalinimas. Taip pat turi būti nurodyta, kokios bus sutuoktinių pavardės po santuokos nutraukimo.

Dėl santuokos nutraukimo kreipdamiesi į notarą sutuoktiniai turės pateikti rašytinį patvirtinimą, kad jie daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Civilinis kodeksas nedetalizuoja, koks tiksliai turėtų būti tokio patvirtinimo turinys ir kokiais kriterijais bus remiamasi vertinant jo tinkamumą, tačiau manytina, kad tokiu rašytiniu patvirtinimu galėtų būti sudarytos nuomos sutartys, duomenys apie darbo santykius kitame mieste ar kitoje valstybėje ir kita.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

KRETINGA

SAVANORIŲ g. sausio 20 d. apie 12.10 val. grįžęs į namus gyventojas pastebėjo, kad yra išlaužta durų spyna ir iš buto pavogta auksinių, sidabrinių papuošalų ir 1 tūkst. eurų. Žala – tikslinama. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.

KRETINGOS RAJONAS

BUBELIŲ k. kelyje Gargždai–Kretinga sausio 21 d. apie 16.38 val. automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojui, gimusiam 1975 m., nustatytas 2,16 prom. neblaivumas.

Parengė Edita KALNIENĖ

• Rašyti komentarą (0)

Buvęs kariškis pulkininkas Anatolijus skeveldrų buvo sužeistas į koją.

Ukrainoje šiuo metu pačios įnirtingiausios kovos vyksta Donecko regione, kur kasdien žūva šimtai karių. Tačiau vietos ir tarptautinę visuomenę labiausiai sukrečia pranešimai apie civilių mirtis, ypač – tose vietovėse, kurios yra tolokai nuo fronto, ir žmonės ten žūva dėl nesuvokiamai sadistiško okupantų keršto.

Bene labiausiai tokį žiaurų kerštą šiuo metu patiria Chersono gyventojai. Per ukrainiečių kontrpuolimą supratę, kad Chersono neišlaikys, okupantai prieš du mėnesius iš jo pasitraukė, tačiau įsitvirtino kitoje Dniepro upės pusėje, už kelių kilometrų nuo miesto, ir pradėjo kasdien jį bombarduoti. Patrankų sviediniai lekia visur – į gyvenamuosius namus, vaikų darželius, parduotuves, gamyklas, ir miestui, kuriame iki karo gyveno 280 tūkst. gyventojų, iškilo grėsmė pavirsti negyvenama dykyne.

„Nuvažiavau su drauge į turgelį apsipirkti, ji išlipo pirma ir nuskubėjo ieškoti daržovių, o aš išlipau kiek vėliau. Vos perėjus gatvę prie šalia esančio namo pasigirdo sprogimai. Aš – buvęs kariškis, supratau, kad tai rimta, užlindau už medžio ir ėmiau skambinti draugei, kad ši nepanikuotų, o pasislėptų. Po akimirkos sprogimai pasigirdo kitoje pusėje, pajutau smūgius į koją ir nuvirtau“, – pasakojo 73 metų Anatolijus.

Su šiuo buvusiu sovietinės armijos pulkininku, gavusiu ordinus ir iš nepriklausomos Ukrainos vadovų, susipažinau traukinyje, kai iš Chersono į Kijevą važiavome vienoje kupė. Vokietijoje ir Afganistane tarnavusio, kelis dešimtmečius šaudmenų sandėlių statyboms vadovavusio vyro sveikata po sužeidimo Chersone komplikavosi ir jis vyko pagalbos ieškoti pas Rusijos medikus į Maskvą.

„Kojos būklė blogėja, nežinau, tai buvo neišvengiama ar operacija buvo prastai atlikta, nes iš Chersono yra išsilakstę dalis medikų, o likę yra pervargę nuo per didelio krūvio. Vykstu pas sūnų, kuris daug metų su šeima gyvena Maskvoje ir turi draugų chirurgų, sakė, kad mano Ukrainos pilietybė nebus kliūtis“, – aiškino Anatolijus.

Pensininkas nepanoro komentuoti karo vyksmo, tačiau prasitarė, kad nepateisina civilių apšaudymo. Anatolijus tvirtino, kad pasveikęs į Chersoną būtinai grįš, nes tame mieste gimė ir neįsivaizduoja senatvės kitoje vietoje. Išėjus į pensiją Anatolijui buvo leista pasirinkti bet kokį SSSR miestą, kur jam būtų skirtas erdvus butas. Vyras pasirinko Ukrainos arbūzų ir pomidorų sostine vadinamą Chersoną, kuriame žiemą sniegas iškrinta tik porai dienų, o netoli esanti Juodoji jūra suteikia puikias poilsio galimybes.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kretingos dienos veiklos centre talkinusios savanorės (iš kairės) Katerina Chkhvimiani iš Tbilisio, ir Karyna Kudelia iš Zaporižios bei centor vadovė Birutė Viskontienė

Su neįgaliais žmonėmis dirbantis Kretingos dienos veiklos centras, dalyvaudamas tarptautinio Europos solidarumo korpuso programoje, trečius metus priėmė savanorius ne iš ES šalių, kad šie iš arčiau pažintų mūsų šalį ir jos socialinę sistemą, įgytų darbo ir saviugdos patirties. Pastarąjį kartą vienerių metų savanorystei buvo pakviestos 19-metė Karyna Kudelia iš Ukrainos ir 24-erių Katerina Chkhvimiani iš Sakartvelo, kurioms kadencija baigiasi šį sausį.

Lietuva abiem tapo brangi

Abiejų merginų patirtys – skirtingos. Kartvelė Katerina, pagal profesiją anglų kalbos pedagogė, Lietuvoje jau trečią kartą – ligi tol ji dukart mokėsi lietuvių kalbos Vytauto Didžiojo universitete rengiamuose kursuose. Todėl šįkart ji pasirinko ilgalaikį projektą, leidžiantį gilintis į kalbą, pažinti jai mielą šalį ir žmones, augti pačiai.

Ukrainietė Karyna – Zaporižios universiteto socialinio darbo filosofijos studentė trečiakursė su Lietuva susipažino pirmąkart. Tačiau, skirtingai nuo Katerinos, ji jau turėjo socialinio darbo patirties savo gimtinėje Zaporižioje: jos mama Nadežda, dirbanti Raudonojo Kryžiaus organizacijoje, jau anksčiau įtraukė merginą į savanorystę – jai teko talkinti vaikų internate, senelių namuose, žmonių su negalia centre. Jai norėjosi žinių, kad po studijų galėtų padėti neįgaliems žmonėms savo šalyje.

Abi merginos buvo apgyvendintos viename būste, joms skirta lėšų pragyventi. Viena gerai moka anglų, o kita – rusų kalbą. O tai, pasak Kretingos dienos veiklos centro vadovės Birutės Viskontienės, yra labai svarbu kolektyvinei bendrystei ir su centro darbuotojais, ir su neįgaliais žmonėmis, mokantiems skirtingas kalbas, taip pat ir savanorių tarpusavio tobulėjimui. Per šiuos metus Katerina ir Karyna neblogai išmoko ir lietuvių kalbos, kuri, kaip tikino abi, joms pravers ir ateityje. Kartvelė dar ketina grįžti, nes, jos žodžiais, įsimylėjo Lietuvą – mūsų šalis ją traukia novatoriškumu, o ukrainietė liks čia ilgėliau – gyvens Klaipėdoje, kur jau turi socialinio darbuotojo padėjėjos darbą.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kretingos šeimos klinikos akcijas nusipirkusi ir padėties šeimininke tapusi uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Medics“ kretingiškę gydymo įstaigą perorganizavo į Klaipėdos uosto poliklinikos padalinį ir paskelbė nuo vasario 1-osios su Savivaldybės viešąja įstaiga Kretingos psichikos sveikatos centru (PSC) nutraukianti psichiatro paslaugų tiekimo sutartį.

Įstaigai – nuostoliai, pacientams – vargas

Nerimastinga žinia apie galimas permainas su „Pajūrio naujienomis“ pasidalino prieš kelias savaites Uosto poliklinikos administracijos raštą gavęs rajono Kretingos PSC vadovas Vidmantas Jurgaitis.

„Kiek žinau, kitu raštu jie kreipėsi į Teritorinių ligonių kasų direktorių – prašė, kad pacientai, kurie buvo prirašyti prie mūsų Psichikos sveikatos centro, būtų perkelti į Uosto polikliniką. Jeigu taip atsitiktų, tai apie 5–5,5 tūkstančio žmonių paslaugas gautų Klaipėdoje, o mūsų įstaiga netektų finansavimo – maždaug po 3,5 tūkstančio eurų per mėnesį. Be abejo, paslaugų tiekimas pablogėtų ir visiems likusiems rajono gyventojams, nes, kad išsilaikytume, turėtume mažinti etatus, atleisti dalį specialistų“, – teigė jis.

Bet, anot V. Jurgaičio, su sunkumais susidurtų ne tik jo vadovaujama įstaiga, kuri patirtų didelių finansinių nuostolių, o ir dabartiniai Uosto poliklinikos pacientai, kuriems menkiausios pažymos – dėl darbo, vairavimo teisių ar ginklo įsigijimo – reikėtų važiuoti į Klaipėdą. Esą jau dabar girdėti kalbų, kad, norint su Uosto poliklinikos registratūra susisiekti telefonu, reikia apsišarvuoti kantrybe, ne taip paprasta prisiskambinti.

Dėl galimų pokyčių V. Jurgaitis teigė kalbėjęsis su Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovais.

„Man patikino, kad kol kas atsakymo nėra, klausimas tebekybo ore, mat tariamasi su juristais, ar teisinga būtų kretingiškius pacientus „perkelti“ į Klaipėdą ir padaryti taip, kad būtent Kretingos rajono žmonių sveikatinimui skiriami Teritorinės ligonių kasos pinigai nuplauktų į kitą savivaldybę“, – sakė V. Jurgaitis.

• Rašyti komentarą (4)
• Plačiau ...

Kelyje Gargždai–Kretinga, Petreikių kaimo teritorijoje, susidūrus dviem automobiliams prireikė visų tarnybų pagalbos, tarp jų – ir ugniagesių gelbėtojų. 2022 m. Kretingos rajono ugniagesiai iš viso atliko 28 darbus po transporto priemonių avarijų.

Praėjusiais metais Kretingos ugniagesiams netrūko iššūkių – išaugo gelbėjimo darbų skaičius, padažnėjo taršos atvejų. Vis dėlto statistikoje esminių pokyčių nematyti – rajone kilusių gaisrų skaičius išliko pakankamai stabilus.

Statistika – stabili

Pažvelgus į 2022 metų statistiką, akivaizdžių pokyčių nesimato. „Pagal gaisrų skaičių nenutolstame nuo paskutinių 10 metų gaisrų skaičiaus vidurkio. Tačiau pastebime: nors gaisrų skaičius ir išlieka panašus, jų mastas ir gaisrų padaroma žala mažesnė“, – apibendrino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius.

Gaisrų skaičius Kretingos rajone išliko panašus: 2022 m. – 130, 2021 –133. Ugniagesiams praėjusiais metais gelbėjimo darbų teko atlikti 60-ia daugiau. 2022 m. iš viso atlikti 225 gelbėjimo darbai Kretingos rajono teritorijoje ir 6 – kitame rajone. „Tai – nemažas pokytis. Pagalbos poreikis išaugo, o tam įtakos turėjo nuvirtusių medžių šalinimas nuo važiuojamosios kelio dalies dėl stipraus vėjo sausį ir dėl gausaus sniego gruodį“, – sakė E. Bertašius. Medžio šalinimo darbus ugniagesiai atliko 70 kartų.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Šeštadienį Klaipėdos apskrities policijos pareigūnai, tikrindami vairuotojų blaivumą Kretingos rajone ir Palangoje, nustatė kelis neblaivius vairuotojus.

Apie 13.15 val. Lazdininkų k. 1975 m. gimusiam taksi automobilio vairuotojui nustatytos 0,29 prom., apie 17.25 val. Vytauto g., Palangoje, automobilio „Toyota“ vairuotojui, gimusiam1969 m., – 0,67 prom. neblaivumas.

Taip pat buvo pradėtas ir vienas ikiteisminis tyrimas, kuomet  apie 17.02 val., Kretingos rajone, kelyje Gargždai–Kretinga, automobilį „Ford“ vairavusiam 1975 m. gimusiam vyrui nustatytas 2,16 prom. neblaivumas.

Sekmadienį policijos pareigūnai tęsė vairuotojų blaivumo patikrinimą, tačiau įkliuvo vairuoti teisės neturintis asmuo. Apie 16.02 val. Budrių k. pareigūnai sustabdė automobilį „Mitsubishi“, kurį vairavo teisės vairuoti neturintis 15-metis.

Nepilnamečio tėvams gresia  atsakomybė dėl vaiko nepriežiūros.

Per abi savaitgalio dienas Klaipėdos apskrityje taip pat užfiksuoti 9 vairuotojai, kurie nesegėjo saugos diržų, 4 – neleistinai naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, 2 – vairavo automobilius tamsintais stiklais, neturėdami tam specialaus leidimo.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Kartenos komandos ugniagesiams Rokui Kaubriui (kairėje) ir Pranui Viršilui per savo budėjimo pamainą teko padėti po automobilio ratais pakliuvusiam vilkšuniui.

Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Kartenos komandos ugniagesys gelbėtojas Pranas Viršilas, eidamas į darbą, pamatė nekasdienį vaizdą – ant kelio partrenktą šunį. „Kadangi netoli tos vietos yra mūsų komandos būstinė, parbėgęs informavau bendrąjį pagalbos centrą ir kartu su kolegomis išvažiavome paimti partrenkto šuns. Tuo pat metu atvažiavo ir Kartenos seniūnijos darbuotojai, į kurių automobilį atsargiai ir įkėlėme vilkšunį“, – sakė ugniagesys. Ieškojo šeimininkų Šuo rastas įvažiavus į Kartenos miestelį iš Kretingos pusės, ant pėsčiųjų perėjos. Kad gyvūnas ant kelio nesušaltų, kol atvyko įstaigos „Būk mano draugas“ darbuotojai, ugniagesiai jį parsivežė į būstinę. „Apklojome, paguldėme ir laukėme, kol atvyks specialistai“, – atskleidė P. Viršilas. Į automobilį įkelti vilkšunį nebuvo paprasta – prieš tai darydami ugniagesiai jį įtvirtino, stengėsi kuo mažiau judinti. „Iš pradžių šuo lojo, bandė keltis. Vėliau nurimęs tiesiog gulėjo ir laukė pagalbos. Kai jį bandėme paimti, nesipriešino. Vilkšunis judino priekines kojas, tačiau kiek stipriai buvo sužeistas, sunku pasakyti, bet, kai jį išsivežė, rodė gyvybės ženklus“, – nusakė kitas komandos ugniagesys Rokas Kaubrys. Ant gyvūno kaklo buvo antkaklis, todėl imta ieškoti ir šeimininko. Iš pradžių dalyvaujantieji gelbėjimo operacijoje tik numanė, kas galėtų būti jo šeimininkas. „Paskambinau ir savo kaimynėms, kurios augino vilkšunius, kad pasižiūrėtų, ar ne jų šuo, tačiau jų augintiniai buvo namuose. Prie šuns taip pat pribėgęs netoliese buvęs karteniškis Egidijus Drungilas mums pasakė, kad galimai žino, kas galėtų būti šuns šeimininkas“, – kalbėjo P. Viršilas. Maždaug šešerius metus ugniagesiu dirbantis Pranas šunį gelbėjo ne pirmą kartą. „Yra tekę vilkšunį ant rankų nešti iš kanalo. Tuomet jis, matyt, suprato, kad noriu jam padėti, ir visiškai nesipriešino“, – patirtimi pasidalijo jis, teigdamas, kad ir šįkart šuo nesipriešino. Praėjus kelioms valandoms po įvykio buvo surastas ir vilkšunio šeimininkas. „Perdavus specialistams buvo surasti jo šeimininkai. Jie labai nerimavo, tikino, kad jų augintinis pabėgo, ir tai nutiko pirmą kartą“, – kalbėjo Kartenos seniūnijos seniūnė Arūnė Putvinienė, vėliau informavusi, kad dėl patirtų daugybinių sužalojimų gyvūną teko užmigdyti.

• Rašyti komentarą (3)
• Plačiau ...