|
|
|
(1722) 2023-01-20Karteniškių krosnelės – į Ukrainos frontą
Rytoj būrys – apie 20 – aktyvių Kartenos bendruomenės vyrų rinksis į talką seniūnaičio Gintaro Žiobako dirbtuvėse: vyrai gamins krosneles, kurios dar šį sausį bus išgabentos kariams į frontą Ukrainoje – į Bachmutą. Gamins iš padangų ratlankių Pasak šios akcijos iniciatoriaus Kartenos bendruomenės vadovo Mariaus Meškausko, susitelkę entuziastai išsakė norą padėti Ukrainos kariams ir apsitarė dėl būsimų užduočių – papildomų medžiagų, įrangos, logistikos. „Idėjos sklando aplinkui – krosneles gamina ir kaimyninės Pakutuvėnų bendruomenės vyrai, turime pažįstamų Šiauliuose. Mūsų seniūnijoje taip pat yra aktyvių žmonių, kurie nori padaryti gerą darbą – padėti Ukrainos kovotojams ne vykdant bendruomenės projektą, kuriam lėšas skiriamos iš biudžeto ar ES fondų, bet savo iniciatyva ir už savo lėšas“, – kalbėjo M. Meškauskas. Krosnelės bus gaminamos iš automobilių ratlankių, naudojant papildomas medžiagas – skardą, kaminus ir kitas detales, todėl akcijos iniciatoriai kreipėsi į visuomenę, kad žmonės suvežtų ratlankių – šie galėjo būti ir neišmontuoti – į Alfredo Kalniškio metalo supirktuvę. „Susitarėme su Kretingoje įsikūrusia bendrove „Balticmax Auto“, kuri geranoriškai surinks ir išgabens utilizuoti išmontuotas padangas. O karteniškis dujų degalinės savininkas Audrius Lukošius skirs suvirinimui reikalingų dujų ir angliarūgštės. Dalį suvirinimo įrangos parūpins dirbtuvių savininkas G. Žiobakas, dalį atsigabens patys savanoriai meistrai“, – paaiškino bendruomenės pirmininkas. Į talką susirinkusius karteniškius gardžiu ir sočiu šiupiniu pasirengęs pamaitinti vietoje jį gaminsiantis entuziastas medžiotojų būrelio „Šilo ragas“ vadovas Romualdas Jablonskis.
Ar reikia tiek daug viešai kalbėti apie savižudybes?
Centras bus atviras kiekvienam jaunuoliui
Sausio pabaigoje iš patalpų Rotušės aikštė Nr. 1 išsikrausčius Kretingos seniūnijai jos vietoje pradės veikti ir Kretingos atviras jaunimo centras. „Pajūrio naujienos“ apie jame planuojamas vykdyti veiklas ir jo funkcijas pasikalbėjo su šio centro, kuris yra Dienos veiklos centro padalinys, direktore Birute Viskontiene. Netradicinė ugdymo forma – Kas yra Atviras jaunimo centras jūsų akimis? – Pats pavadinimas jau pasako, kad jis – atviras. Tai – atvira erdvė visiems jaunuoliams, kurie gali čia susirinkti ir realizuoti savo lūkesčius. Centro reikia ne tik mūsų miestui. Tokie centrai yra numatyti ir Europos Sąjungos gairėse. Pirmieji atvirieji jaunimo centrai Europoje atsirado apie 1970–1980 metus. Vadinasi, jau tuomet atsirado poreikis kažkur suburti jaunimą. Dažnai įvardijama motyvuotas arba nemotyvuotas jaunimas. Viskas gerai, jeigu veikloje dalyvauja motyvuoti jaunuoliai, į kuriuos šiai dienai visuomenė sukoncentruoja visą savo dėmesį – tobulina jų talentus, galbūt artimieji turi galimybę mokėti už neformalų jų ugdymą. Bet mes turime dėmesį sukoncentruoti ir į jaunimą, kuris yra iš kitokios socialinės aplinkos. Drįsčiau sakyti, kad Atviras jaunimo centras – tai netradicinė ugdymo forma, erdvė jaunimui, kuris šiai dienai gyvena gatvėje, arba grupė jaunų žmonių, dėl tam tikrų aplinkybių laiką leidžianti uždaroje savo namų erdvėje. Būtent atviras jaunimo centras yra atviras jaunimo poreikiams išreikšti. Jaunimas ateina ieškoti savęs, draugų, su kuo pasikalbėti. Tai yra erdvė, į kurią atėjęs jaunimas pats inicijuoja, kuo čia norėtų užsiimti.
Mokyklų sporto salės: vienos gražėja, kitos prašosi remonto
orėdamos įvertinti mokyklų sporto salių problemas, įsitikinti, kokie sprendimai reikalingi ir susidėlioti prioritetus, o tuo pačiu pasidžiaugti kai kur jau atliekamu remontu, Savivaldybės vadovės Jolita Vaickienė, Violeta Turauskaitė ir Vitalija Valančiutė pabuvojo keletoje ugdymo įstaigų. Darbo dieną pasigedo statybininkų Tačiau praėjusį penktadienį Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos salėje, kur, regis, darbai turėjo virte virti, jas pasitiko spengianti tyla. „Nedidelė rangovo įmonė, su kuria sutartis pasirašyta pernai spalį, buvo garantavusi, kad per dvi savaites po Naujųjų metų remontą pabaigs, tikėjausi pamatyti, kad bent įpusėjo, bet darbai, kaip matom, stovi, darbininkų – nė kvapo“, – nustebo J. Vaickienė. Mokyklos direktorės pavaduotoja Asta Pocienė patikino, kad dar prieš dieną kitą čia bildėjo, statybininkus vėl pamatyti ji vylėsi po sekmadienio. Iš pradžių buvo manoma, kad iš biudžete mokyklų sporto salėms atnaujinti numatytų įvairių šaltinių lėšų Kūlupėnų mokykloje pakaks sudėti naujas medines grindis, – senosios viename salės kampe buvo įlūžusios, – bet vėliau paaiškėjo, kad būtina tvarkyti ir prakiurusį stogą, tuo pačiu perdažyti lubas, sienas. Remontas čia kainuos iki 40 tūkst. Eur. Mokyklos sale naudojasi 170 ugdytinių, taip pat Kūlupėnų kaimo bendruomenė. „Aš mokiausi šioje mokykloje, paskui 25-erius metus dirbau mokytoja, todėl puikiai atsimenu, kokia ta salė buvo: tamsi, niūri, be vėdinimo sistemos. Žiemą kaupdavosi kondensatas, sienos „ašarodavo“, – prisiminė vicemerė V. Valančiutė. Anot jos, vaizdas ir patogumai, pabaigus remontą, turėtų skirtis kaip diena nuo nakties. Kad sporto salė rimtesnio remonto ilgus metus nematė, pritarė A. Pocienė ir ūkio dalies vedėja Dalia Raškauskienė. J. Vaickienės paklaustos, su kokiomis ūkiškomis problemomis mokykla dar susiduria, tarp svarbiausių jos paminėjo būtinybę pakeisti pastato elektros instaliaciją, sutvarkyti vamzdyną, atnaujinti laiptus, mažiesiems darželio vaikams, kurių čia dvi grupės, įrengti pandusą. Pasinaudojusi proga, V. Valančiutė A. Pocienei, kaip ir kitų rajono ugdymo įstaigų, prieš šv. Kalėdas aktyviai dalyvavusių akcijoje „Kalėdinių namukų jaukumas“, vadovams, įteikė akcijos iniciatorės šalies pirmosios ponios Dianos Nausėdienės padėkos raštą. Į Prezidentūrą iš Kretingos rajono iš viso buvo išsiųsta apie 100 rankų darbo spalvingų namukų, kurie papuošė simbolinį Lietuvos Valstybės medį – Prezidentūros kalėdinę eglę.
Startavo Kretingos rajono veteranų (gimusių 1988 m. ir vyresnių) krepšinio pirmenybės, kuriose šiemet dėl nugalėtojų vardo varžysis 6 komandos. Pirmosiose rungtynėse Salantų „Granito“ krepšininkai, įspūdingai rungtyniavę puolime, 119:76 nepaliko vilčių „Pajūriškių 13“ komandai. Šiose rungtynėse salantiškių komandos tempas atrodė neįtikėtinas, nes jie į pirmąsias rungtynes susirinko penkiese ir žaidė be keitimų. Taškais pasižymėjo visi komandos nariai, o rezultatyviausias buvo 38 taškus surinkęs Daivydas Kūra (15/23 dvitaškiai, 7 atk. kamuoliai, 6 rez. perdavimai, 36 naud. balai), 31 – Andrius Mockus (9/10 dvitaškiai, 4/4 baudos, 14 atk. kamuolių, 6 rez. perdavimai, 6 per. kamuoliai, 49 naud. balai), o Alvydas Grikpėdis (4/9 tritaškiai, 16 atk. kamuolių, 11 rez. perdavimų, 7 išprov. pražangos, 39 naud. balai) prie 20 pelnytų taškų pridėjo trigubą dublį. „Pajūriškių 13“ komandai Darius Skuodas (7/12 dvitaškiai, 7 atk. kamuoliai) pelnė 22 taškus, Linas Bružas (2/4 dvitaškiai, 5/11 tritaškiai) – 19.
Iš rungtynių protokolų
Rajono salės futbolo pirmenybės Tradiciškai iškart po Naujųjų metų prasidėjo rajono salės futbolo pirmenybės. Šiais metais jose dalyvauja dalyvauja 12 komandų, suskirstytos į du pogrupius pagal praėjusių metų pirmenybių rezultatus. A pogrupyje žaidžia „SI group“, „Futbolo akademija-05“, „Palangos sporto centras“, „Danės perlas“, „Slėnis“ ir jungtinė Kūlupėnų ir Kartenos komanda KK. B pogrupyje susitiks „Topoliai“, „Vydmantai“, „Veltūnas“, „Aston Villa“, HBH, „Futbolo akademija-08“. Pogrupiuose komandos žais rato sistema – kiekviena komanda susitiks su savo pogrupio komandomis. Dvi pajėgiausios pogrupio komandos kovos A grupėje olimpine sistema dėl čempiono titulo. Trečią ir ketvirtą vietas užėmusios komandos kovos dėl B grupės nugalėtojo taurės. Likusios komandos žais rungtynes dėl galutinių vietų.
Kretingos sporto mokykla viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje surengė šios mokyklos 2022-ųjų metų geriausių sportininkų apdovanojimo iškilmes. Geriausius sportininkus pasveikino Kretingos sporto mokyklos direktorius Remigijus Malakauskas, akcentuodamas ant nugalėtojų padėkos prizų parašytus žodžius, kad „Sunkus darbas viską nugali“, ir tai yra neginčijama tiesa. „Jūs savo darbu, padedami trenerių, paskatinti tėvų, draugų, nugalėjote visų pirma patys save – sunkiai dirbote per treniruotes, vykdėte trenerių reikalavimus, kad galėtumėte greičiau bėgti, aukščiau šokti, taikliau mesti, klastingiau smūgiuoti varžovui. Pademonstravę valią, ryžtą, kovingumą, sumanumą, buvote geresni už varžovus“, – mokyklos direktorius akcentavo, kad tik darnus visų darbas leidžia šiandien džiaugtis pasiektais rezultatais. Kretingos sporto mokyklos trenerių vardu kalbėjo krepšinio treneris Arimantas Mikaločius, kuris gerus žodžius už įdėtą darbą, pastangas ir rezultatus išsakė jauniesiems sportininkams, už pasitikėjimą – vaikų tėvams, mokyklai – už sudarytas sąlygas ir galimybes.
Savivaldybės posėdžių salėje įvyko neeilinė diskusija: po neseniai Kretingoje organizuotų iš namų išėjusio ir negrįžusio Valdo paieškų pradėta svarstyti, ar padaryta pakankamai ir kaip būtų galima pagerinti rajone dingusių žmonių paieškas. „Ieškoti žmonių pareigūnams tenka dažnai. Vien per šiuos – 2023-iuosius – metus ieškojome ne vieno iš namų išėjusio ir negrįžusio žmogaus“, – sakė Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas. Neišvengė klaidų Susirinkusieji apibendrino įvykusią situaciją, analizavo, kokios priemonės buvo pasitelktos paieškai, ar jos buvo veiksmingos. „Ką galime padaryti, kad ateityje tokie įvykiai nesikartotų, kad greičiau išspręstume kilusias problemas“, – pradėdamas diskusiją klausė rajono meras Antanas Kalnius. Kad per Valdo paiešką klaidų nebuvo išvengta, pripažino ir A. Pužauskas: „Apžvelgėme, kuriose vietose galime pasitempti, kur galėjome padaryti daugiau.“ Paieškai pareigūnai pasitelkė privačių namų valdose įrengtų kamerų užfiksuotais kadrais, kurie padėjo numatyti, kokia kryptimi ėjo žmogus. Sudėtingiausia šioje situacijoje – sužinoti, į kurią pusę vyras nuėjo. Rasti dingusį kretingiškį pareigūnai pasitelkė ir kinologus, tačiau jie nepadėjo. „Kiek esame vykdę paieškų, iš kokių penkių tik per vieną situaciją šuo yra suradęs žmogų. Dažniausiai šunys yra mokomi ieškoti narkotinių medžiagų“, – teigė A. Pužauskas. Teritorija taip pat buvo žvalgoma ir dronais, tačiau šios priemonės yra brangios ir turi tam tikrų trūkumų ieškant žmonių. „Jų veikimo laikas yra trumpas. Šioje paieškoje taip pat naudojome droną, kurį pasiskolinome iš kolegų Klaipėdoje. Toje pusėje, kur rastas vyras, teritoriją apžiūrėjome dronu, tačiau kodėl nepastebėjome žmogaus, sudėtinga atsakyti – galbūt tam trukdė sudėtingos oro sąlygos, – kalbėjo komisariato viršininkas, vardindamas ir kitas paieškai panaudotas priemones. – Pirminė informacija parodė, kad vyras galėjo būti mieste, todėl paieškai nebuvo pasitelktas sraigtasparnis iš Vilniaus. Jeigu būtume turėję informacijos, kad galime dingusįjį rasti laukuose, galimai jį būtume pasitelkę.“
Anksčiau dingusių asmenų policijos pareigūnai pradėdavo ieškoti praėjus vienai parai, dabar, kaip ir Valdo atveju, visi dingusieji yra ieškomi iš karto. „Su artimaisiais pareigūnai bendrauja iš karto, aiškinasi informaciją, kur galėtų būti žmogus, ar turi mobiliojo ryšio telefoną ir panašiai. Kai žmogus nieko neturi, policijos pareigūnai orientuojasi į turimą tyrimo medžiagą ir ją renka“, – kaip vyksta žmonių paieškos paaiškino A. Pužauskas.
Kaip išsaugoti žūstantį ąžuolą
Kretingos miesto naujakuriai Vita ir Romas Liesiai norėtų išsaugoti sergantį brandų ąžuolą, augantį ties jų sklypo riba valstybinėje žemėje, tačiau nežino, ar savavališkai gali imtis iniciatyvos ir kas jiems galėtų patarti, kaip teisingiausia būtų gelbėti medį. „Kai įsigijome sklypą, pamatę gerokai, gal iki 10 m aukščio paaugusį, bet beveik visą nurudavusį ąžuolą, apgailestavome, kad toks gražus brandus medis nyksta. Net vasarą dauguma jo šakų nudžiūvę, lapai susiraitę. Kažin, ar begalima jį išgydyti ir išsaugoti? Mums jis būtų tikra puošmena. Bet ar galima patiems imtis iniciatyvos, kad po to neužsitrauktume aplinkosaugininkų nemalonės, nesulauktume baudos už savavaliavimą“, – klausė į redakciją užsukusi jauna šeima. Šitą paklausimą adresavus Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiajai specialistei Monikai Norvaišienei, ji patikino, kad privatūs asmenys valstybinėje teritorijoje augantį medį gali gydyti, bet ne naikinti. „Savivaldybės leidimo medžiui prižiūrėti ir gydyti nereikia, o ir Želdinių priežiūros tvarkos apraše nėra reglamentuoti tokie atvejai, kada asmuo imasi iniciatyvos gelbėti ne savo žemėje augantį žūstantį medį“, – tvarką apibūdino specialistė. Dėl patarimo – kaip ir kuo gydyti medį – ji siūlė kreiptis į Kretingos muziejaus, kurio teritorijoje auga keli ilgaamžiai, miesto kūrimosi pradžią menantys ąžuolai, Gamtos skyriaus vedėją Jurgitą Tertelienę.
Užtvankos renovacija baigta, Savivaldybė priekaištų neturi
Kai pastaraisiais metais Kretingos rajone velkasi „amžinų“ statybų šleifas, Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Violeta Turauskaitė teigė, jog yra ir kuo pasidžiaugti: Lazdininkų užtvanką renovavusi Telšių bendrovė „Ežerūna“ antradienį Savivaldybės specialistų komisijai vertinti atidavė netgi anksčiau laiko pabaigtą objektą. Bendra darbų vertė 377 tūkst. Eur. Atliktų darbų sąrašas – ir įvairus, ir įdomus Su šiuo patikimu rangovu rajono Savivaldybė dirbo pirmą kartą. Sutartis buvo pasirašyta praėjusią liepą, darbai galėjo tęstis iki šių metų gegužės vidurio, tačiau buvo baigti gruodį, dar prieš Kalėdas. Rekonstrukcijos proceso metu objektas buvo prižiūrimas nuolat, bet galutinės apžiūros palaukta, kol nutirps sniegas, ir tam bus palankios oro sąlygos. Prie užtvankos kasdien plušėdavo maždaug po 12 darbininkų, tarp jų ir pagalbiniais samdomų vietinių. Nauju pakeistas avarinės būklės uždoris, suremontuotos aukštupio šoninės plokštės, jas jungiančios siūlės sutvirtintos betonu, įrengti laiptai į sankasą, iki betoninio slenksčio išvalytas ir tuo pačiu pakoreguotas Darbos upės vagos tiesumas. Bet ir tai ne visi darbai, kuriuos, vadovaujant darbų vykdytojui Mindaugui Urnikiui, atliko „Ežerūna“. Pasak rangovo įmonės direktoriaus Luko Valančiaus, vyrams papildomai teko padirbėti ardant bebrų buveines. Šie užtvankos įrenginius gadinantys, į nerštavietes žuvims migruoti trukdantys graužikai į įprastas vietas sugrįžtų, jeigu tik aplinka ir vėl apaugtų krūmokšniais.
Ir kas mūsų Žemė būtų be dorų žmonių
Kai praėjus savaitei po Vėlinių Kretingoje, senosiose kapinėse, vilnietis architektas Tauras Budzys atminimo ženklu, liudijančiu, kad čia amžino atilsio yra atgulusi Pasaulio tautų teisuolė, pažymėjo Marijos Savickienės kapą, o „Pajūrio naujienos“ apie tai parengė publikaciją (PN 2022 11 18), atsiliepė Kaune gyvenantis Chaimas Bargmanas, kuris neabejojo, kad ši istorija privalo turėti tęsinį. Mergaitę grąžino tėvui „Yra žinoma, kad Marija Savickienė išgelbėjo žydų mergaitę, tačiau pagal oficialiai pateikiamas žinias, turiu nuojautą, kad kažko trūksta, kad pasakojimą dar reikėtų papildyti“, – Ch. Bargmanas atskleidė, kad tai galima padaryti, suradus mokytoja ilgus metus dirbusios pačios Marijos Savickienės ir žurnalistės Janinos Semaškaitės 1991-aisiais metais išleistą knygelę „Marijos medelis Marijai“ – tokia ji yra išsaugota Kretingos viešosios Motiejaus Valančiaus bibliotekos Kalniškių ir Kūlupėnų filialuose. Šiame 1eidinyje ir yra papasakota istorija apie tai, ką M. Savickienė išgyveno, gelbėdama žydų vaikus, o moters gyvenimo peripetijas aprašiusi J. Semaškaitė daug dėmesio skyrė ir prisiminimams apie nacių žiaurumus ir beviltišką Kauno geto žydų padėtį.
Ir išgelbėjo jų ne vieną, tai yra ne tik Miriamą Rest – vokiečių okupacijos metais mokytoja M. Savickienė yra išgelbėjusi iš Kauno geto 8 žydų vaikus, paslėpusi juos, parūpinusi jiems globėjus. Paskutiniąją išgelbėtą mergaitę – 1941 m. rugsėjo 3 d. Kauno gete kalinių Restų šeimoje gimusį vaiką (gete gimdyti buvo griežtai draudžiama, o jeigu taip nutikdavo – naciai kūdikius iškart atimdavo iš motinų, tačiau Restams pavyko kūdikį nuslėpti) – ji įsidukrino, tačiau vėliau atidavė tėvui, nors, pagal Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus projekto „Išsigelbėjęs vaikas“ medžiagą, Marija ir Jonas Savickai, netekę savo dvimečio sūnaus, norėjo įsivaikinti mažylį ir 1943-aisiais priglaudė Miriamą Rest su sąlyga, kad ji vaiko niekada nebeatiduosianti. Savo įdukrai M. ir J. Savickai davė Nijolės vardą. Mergaitės motiną Dorą Rest ir vyresniąją seserį Henę nužudė vokiečiai. Tėvui Hileliui Restui pavyko pabėgti, kai jį vežė darbams į Vokietiją, o pasibaigus karui, mažylės tėvas parsirado gyvas ir sveikas. Nors ir labai skaudu buvo Marijai skirtis su mergaite, dukterį jam atidavė. „Kaip neatiduosi, – sakė ji žurnalistei. – Juk nieko gyvo iš jo artimųjų nebuvo likę. Tik vienintelė dukrelė...“ Knygos bendraautorė rašo: „Atsiklaupė tada Hilė Restas ant kelių prieš mokytoją, neatpažįstamai suvargęs po geto kančių ir pabėgėlio klajonių, ir nepajėgė žodžio pratarti. Tik bučiavo jos rankas... O šalia stovėjo penkiametė jo dukra, nepažįstanti savo tėvo. Juk ją dar mažytę, vos gyvą iš bado, mokytoja parsinešė paslėptą maišelyje. Ji stovėjo ir vis klausė: „Kodėl šitas dėdė klūpo? Kodėl verkia? Mama, pasakyk, kad neverktų...“ Kad mažajai nebūtų didesnės dvasinės traumos, mokytoja nieko neaiškino... Paslėpusi ašaras, palaimino dukrą ir, papuošusi gražiausiais drabužėliais, išruošė į ilgą nežinios kelią. Tai buvo pati sunkiausia diena mokytojos gyvenime: per keletą metų, kol Nijolė paaugo, mokytoja ją ne tik pamilo, ji nejautė, kad tai ne jos pačios gimdytas kūdikis. Su mažąja Nijole tarytum išvažiavo namų džiaugsmas ir viltis.“
Kretinga ir Klaipėda – miestai kaimynai, kuriuos skiria tik 25 km, ilgą laiką priklausė skirtingoms valstybėms, ir tik po 1923 m. vasario mėnesio jie tapo vienos valstybės dalimi. Iki 1892 m., kai buvo nutiestas Klaipėdos–Bajorų geležinkelis, bendravimas tarp kretingiškių ir klaipėdiečių vyko sausumos keliais, kertant valstybių sieną, kai vėliau keliaujantieji į Kretingą ir iš jos galėjo atvykti ir išvykti geležinkeliu, nes Bajorus ir Kretingą skyrė tik keli kilometrai. 1893 m. vasarą į savo giminaitės grafaitės Elenos Klotildos Marijos Ostrovskos vestuves iš Prancūzijos į Kretingos dvarą geležinkeliu atvykęs keliautojas ir fotografas grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius savo gimines ir dvariškius įamžino prie naujai pastatytos Bajorų geležinkelio stoties, kuri buvo vadinama šiauriausia Prūsijos geležinkelio stotimi. Rytų Prūsijos valdžia, nutiesusi geležinkelį iki Bajorų, prie pat valstybinės sienos su Rusijos imperija, tikėjosi, kad Rusija atsakys tuo pačiu, ir kroviniai iš jos per Kretingą pasieks ir Klaipėdos uostą, bet ji nebuvo tuo suinteresuota, proteguodama savo Baltijos jūros uostus. Tad pirmąjį geležinkelį Kretingoje 1915 m. teko nutiesti patiems vokiečiams, okupavusiems Lietuvą, karo su Rusija metu. Geležinkelis nuo Bajorų buvo pratęstas iki Priekulės miestelio Latvijoje, taip sujungiant Vokietijos Karaliaučiaus–Klaipėdos ir Rusijos Liepojos–Romnų geležinkelius. XIX a. pab.–XX a. pr. tarp Kretingos ir Klaipėdos arkliais traukiamais vežimais daugiausia keliaudavo prekyba besivertę Kretingos krašto žydai, sezoninio darbo ekonomiškai stipresnėje Vokietijoje ieškantys kretingiškiai ir į Klaipėdos turgus ir muges vykstantys valstiečiai.
Kretingos dvariškiai. Suchanekų šeima
Kretingos dvare tarnavo nemažai dvariškių, atvykusių iš įvairių Europos kraštų. Vieni jų, atitarnavę sutartą laiką, netruko išvykti, kiti – pritapo šiame krašte ir liko jame iki gyvenimo pabaigos. Tarp Kretingos žemėje prigijusiųjų buvo iš Čekijos kilusi dvaro tarnautojų Suchanekų šeima. Kretingos grafas Juozapas Tiškevičius (1835–1891) mėgo muziką, meilę kuriai dar vaikystėje išugdė jį mokęs kompozitorius, Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios vargonininkas, miesto teatro orkestro dirigentas Stanislovas Moniuška. Tarnaudamas Vilniaus generalgubernatoriaus adjutantu ir 1-ojo Sumų husarų pulko karininku, iš jo apsaugos kuopoje tarnavusių kazokų Juozapas subūrė karinį orkestrą, kuris vasaromis grodavo dvaro parke grafui parvykus atostogų. Išėjęs 1882 m. į atsargą, pulkininkas Juozapas Tiškevičius neteko karinio kazokų orkestro. Todėl jis sumanė suburti rūmų orkestrą, kurio branduoliu tapo profesionalių muzikantų įgūdžius turintys tarnautojai čekai, atvykę 1883 m. su šeimomis iš Austrijos–Vengrijos. Orkestras, kuriam vadovavo vilnietis smuikininkas Mikalojus Vaičekauskis, koncertuodavo Kretingos dvaro rūmuose ir parko rotondoje. Jo koncertų klausytis susirinkdavo Tiškevičių šeimyna, grafų svečiai, dvaro tarnautojai ir tarnai, valdžios įstaigų Kretingoje ir Palangoje valdininkai, valdinių mokyklų mokytojai, vasarotojai iš Palangos ir Juodkrantės. Orkestras taip pat koncertuodavo Palangos kurorte, artimiausiuose Kuršo gubernijos ir Rytų Prūsijos miestuose. Po poros metų orkestras iširo, o muzikantai išvyko į kitus dvarus arba sugrįžo į tėvynę. Kretingoje pasiliko tik čekas stalius Pranciškus Suchanekas su šeima.
Slidus kelias negailestingas: žuvo jaunas vyras
Šie metai jau pareikalavo pirmosios žūties Kretingos rajono keliuose. Vakar, sausio 19 d., apie 8.54 val. kelyje Kretinga–Kūlupėnai, ties Aukštkalvių mišku, dar vadinamu Voveraičių, nuo kelio nuvažiavo ir į medį trenkėsi „Ford Galaxy“ automobilį vairavęs 39-erių vyras. Atvykę Greitosios medicinos pagalbos medikai konstatavo vairuotojo mirtį. Po 9.11 val. medikams bandant užčiuopti vyro pulsą, nebuvo justi nė vieno dūžio. Tądien rytą atšalus orui kelio danga toje vietoje pasidarė slidi. Manoma, kad automobilis, važiuodamas tiesiu kelio ruožu, nepasirinko saugaus greičio, ėmė slysti ir, nuvažiavęs nuo kelio, šonu trenkėsi į medį. Specialistų teigimu, šoninis smūgis – vienas pavojingiausių, dažnai besibaigiantis mirtimi. Vyras vyko iš Kūlupėnų Kretingos miesto link. Įvykio liudininkai taip pat svarstė, kad automobilis slysti galimai galėjo dėl blogų padangų. „Nelaimė tikrai kraupi, o dar jaunas vyras, – sakė vienas pakelėje sustojusių smalsuolių. – Atrodo, kad padangos yra vos kokio 1 mm storio, nėra jokių spyglių. Gal dėl to ir ėmė slysti. Vis dėlto, kaip viskas įvyko, neįsivaizduoju.“ Į įvykio vietą atvykę Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai kartu su Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Kartenos komanda specialiomis žirklėmis nukirpo automobilio stogą, kad galėtų prieiti prie vairuotojo ir jį ištraukti. Vyras buvo šiek tiek prispaustas šoninių durelių, tačiau ugniagesiai jį išvadavo nesunkiai, panaudoję hidraulinę įrangą. Kodėl įvyko nelaimė ir tikslias įvykio aplinkybes tiria policijos pareigūnai. Tai – pirmoji šiemet skaudi avarija mūsų rajone. Praėjusių metų pabaigoje visuomenę sukrėtė skaudi dviejų jaunų vyrų žūtis: Želvių kaime lapkričio 26 d. „Opel Vectra“ automobilis taip pat nuvažiavo nuo kelio ir rėžėsi į pakelėje buvusį gluosnį. Abu vyrai žuvo vietoje.
Mes – Lietuva! Gala koncertas
Vasario 3 d. 18:30 val. Kretingos kultūros centre Ansamblis „Lietuva“ pristato naujausio repertuaro geriausių kūrinių gala koncertą „Mes – Lietuva!“. Šokio ir muzikos programa žada ne tik pakilią nuotaiką, bet ir netikėta forma atskleidžiamus kūrinius iš šiuolaikinio, atsinaujinusio ir įvairiapusiško ansamblio repertuaro. Gražiausius pasirodymus dovanos ansamblio „Lietuva“ choras, šokių grupė ir nacionalinių instrumentų orkestras, o prie atlikėjų prisijungs bei charizmatiškų spalvų įneš kviestinis aktorius ir atlikėjas Giedrius Arbačiauskas. Muzikinis vakaras nustebins tiek ilgamečius gerbėjus, tiek vertinančius kūrybinius ansamblio eksperimentus. Nuo tautinio žanro, baltiškų motyvų ir dainuojamosios poezijos kūrinių iki šiuolaikinės muzikos ar net elegancija dvelkiančios klasikos – žiūrovai mėgausis skoningu muzikinių žanrų ir stilių pasirinkimu. |
|
