|
(1721) 2023-01-17Dešimtmečius remonto nematęs Salantų darželis nukėlė į gūdų sovietmetį
Žlunga Kretingos rajono politikų pastangos išvengti nuo 2020-ųjų ikimokyklinio ugdymo skyriumi tapusio Salantų lopšelio-darželio „Rasa“ kapitalinio remonto ir sutaupyti biudžeto lėšų šią ugdymo įstaigą įkurdinus atnaujintose Salantų gimnazijos patalpose. Paaiškėjo, kad bent per ateinančius 5-erius metus vietos ten neatsiras. Į gimnaziją netelpa Argumentas, kad sovietmečiu tipinis mokyklos pastatas buvo statomas 880-čiai moksleivių, o jų tėra 343, šiandien netenka prasmės, nes, prabėgus pusei amžiaus, erdvių poreikis tapo kitoks – jos reikalingos pasirenkamiesiems dalykams, spec. pedagogams, logopedei, mokinių integravimui, įvairiems neformaliojo ugdymo užsiėmimams, robotikai, teatrui, futbolui, krepšiniui, tinkliniui, stalo tenisui, šokiui ir t. t. Bendrojo ugdymo plane nuo 2 iki 3 padaugėjus fizinio ugdymo pamokų, juolab į gimnaziją įkėlus dvi priešmokyklinukų grupes, abi sporto salės užimtos nuolat. „Erdvių galima ir susikurti. Atrodytų, kam mokykloje reikalingas istorijos muziejus? Bet juk tai yra ašis, tai – vertybinis mūsų gimnazijos ugdymo pamatas“, – akcentavo direktorė Aušra Zebitienė. Tiesa, dėl gimnazijos ateities, tai yra, kiek ilgai pavyks išsaugoti statusą, 100 proc. ji nebuvo tikra, esą priklausys nuo to, kokia bus šalies viduriniojo ugdymo politika. Ne be direktorės didelių pastangų – raštus rašė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, prašė ir Seimo nario Antano Vinkaus pagalbos – gimnazija pateko į sąrašą tų Lietuvos gimnazijų, kurioms šiemet leista dirbti išimties tvarka. Tačiau nuo 2024–2025 mokslo metų, formuojant vieną III gimnazijos klasę, joje privalės mokytis ne mažiau kaip 21 mokinys. Jeigu tokio mokinių skaičiaus nebus, gimnazija taps pagrindine mokykla su 10-čia klasių. „Turiu kalbėti sąžiningai, visaip gali nutikti, juolab kad šalia – Mosėdžio gimnazija. Konkurencija yra, nors pas mus mokytis renkasi vaikai ir iš to paties Mosėdžio, ir iš Plungės rajono“, – sakė direktorė. Jos žodžiais, jeigu mokykla sugeba Lietuvai paruošti 10–12 būsimųjų gabių specialistų, tai jau yra gerai. Pagal reitingus, kiek moksleivių, baigusių vidurinįjį ugdymą, įstoja į aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas vietas, tarp rajono mokyklų Salantai gali didžiuotis – beveik 42 proc. Ypač geri lietuvių kalbos (vienuolikti Lietuvoje) ir biologijos (septyniolikti) rezultatai.
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, kuri ribojasi su Kretingos rajonu ties Kartenos seniūnija, vysto vėjo jėgainių parką, kurio bendra instaliuota galia sieks iki 218 MW, investicijos sudarys apie 300 mln. eurų. „Ignitis grupė“ vėjo jėgainių parko Plungės rajone projektą įsigijo praėjusį rudenį, nupirkusi šį projektą valdžiusios bendrovės „Plungės vėjo energija“ 100 proc. akcijų. Plungės rajono savivaldybė atnaujina vėjo jėgainių parko teritoriją, apimančią Rajono bendrojo plano dalį. Kretingos rajono savivaldybė prašė, kad koreguojant planą, vėjo jėgaines nuo ribos su Kretingos rajonu atitolintų 1 km atstumu. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės Jolitos Vaickienės teigimu, Plungės rajono savivaldybė iš pradžių pritarė 1 km reikalavimui, tačiau vėliau patenkino jėgainių parko vystytojo prašymą šio ribojimo netaikyti. „Šiame mūsų rajono pakraštyje yra Kartenos oro uostas, didžioji tos teritorijos dalis patenka į gamtinį karkasą, turi didelį rekreacinio potencialo arealą. Kai kurias mūsų rajono gyventojų sodybas, netaikant 1 km apribojimo, nuo vėjo jėgainių teskirtų vos keli šimtai metrų. Gyventojai gali protestuoti prieš gresiančią tokią artimą vėjo jėgainių kaimynystę. Be gyventojo sutikimo, pagal galiojančią tvarką, jėgainę nuo sodybos turi skirti ne mažesnis kaip jos stiebo 4 ilgių atstumas. Vieno kilometro reikalavimo neatsisakome, susitiksime su gyventojais, aiškinsimės jų poziciją“, – kalbėjo J. Vaickienė. Kretingos rajono savivaldybė atsinaujinančios vėjo, saulės energijos jėgainių plėtrą planuoja rajono šiaurinėje dalyje, dėl to taip pat koreguojamas Kretingos rajono bendrasis planas. Bendrojo plano pakeitimus, suteikiančius galimybes šioje rajono dalyje vystyti vėjo, saulės energetiką, inicijavo čia vėjo ir saulės jėgainių jau turinti bendrovė „Renerga“. Bendrovė atlygina dalį plano korekcijos išlaidų. „Renerga“ planuoja šioje teritorijoje toliau plėtoti saulės jėgainių parką. „Koreguodami Bendrąjį planą atsižvelgėme į gyventojų, visų kitų suinteresuotųjų prašymus. Jeigu pagal Bendrąjį planą yra galimybė vėjo ar saulės jėgainei pastatyti, dar nereiškia, kad ji čia ir stovės, nes galutinį sprendimą dėl žemės panaudojimo priims tos žemės šeimininkas“, – aiškino Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Violeta Turauskaitė. --- Nuo 2022 m. sausio 1 d. Kretingos rajone vėjo, saulės jėgaines turinčios įmonės už jėgainių inžinerinius statinius Kretingos rajono savivaldybei moka 3 proc. nekilnojamojo turto (NT) mokestį, kuris tiesiogiai tenka Savivaldybės biudžetui. Iki 2022 m. sausio šis nekilnojamas turtas buvo apmokestintas 0,7 ar 1 proc. mokesčiu, kuris taikomas ir kitiems NT objektams. Mokestį nuo 0,7 arba 1 proc. iki 3 proc. vėjo ir saulės jėgainių inžineriniams statiniams padidino Kretingos rajono savivaldybės taryba, atsižvelgusi į kitų šalies savivaldybių patirtį. Pastaraisiais metais iki padidinant mokestį vėjo ir saulės jėgainių rajone turėtojai Savivaldybės biudžetą kasmet papildydavo apie 150 tūkst. eurų, padidinus tarifą ši suma turėtų siekti per 300 tūkst. eurų. Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėjo pavaduotoja Alma Rumbutienė patvirtino, kad administracija neturi duomenų (iš VMI) apie vėjo ir saulės jėgainių valdytojų už 2022 m. sumokėtą NT mokestį. Mokestį privalu sumokėti iki š. m. vasario 15 d. Plungės rajono pakraštyje „Ignitis renewables“ įgyvendinamas žaliosios energijos gamybos projektas tebėra ankstyvoje jo vystymo stadijoje. Planuojama, kad parko komercinės veiklos pradžia bus 2026–2030 metais.
„P. n.“ informacija
Bendrovės „YIT Lietuva“ kelininkai už daugiau kaip 1,6 mln. eurų atnaujino krašto kelio Kretinga–Skuodas 8,7 km ruožą nuo Kretingos iki sodininkų bendrijos „Daubėnai“, o po dvejų metų, šiomis dienomis, remonto darbai tęsiami likusiame 12-os kilometrų ruože, kuriuo bus galima jau pasiekti ir Darbėnus. Kodėl be remonto paliekamas nedidelis blogos būklės, „banguotas“ kelio ruožas, tuomet stebėjosi ir Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys, ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis. Jie ne kartą dėl to buvo kreipęsi ir į Lietuvos automobilių kelių direkciją (LAKD), bet kelio modernizavimo projekto užsakovų vis nepavykdavo įtikinti, kad tuo pačiu sykiu atnaujintų visą kelią iki pat Darbėnų miestelio. „Staiga jie ten atsipeikėjo, darbus vykdo dabar, žiemą, kai ir greit temsta, ir oro sąlygos prastos, o šiuo keliu važiuojantiems vairuotojams sudaromos papildomos kliūtys“, – teigė į redakciją paskambinusi kasdien į darbą Kretingoje ir atgal automobiliu keliaujanti Darbėnų seniūnijos gyventoja Jadvyga Gricienė. Paprašyta pakomentuoti, Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadovė Aušra Ramoškaitė teigė, kad AB Lietuvos automobilių kelių direkcija, turėdama ribotą finansavimą, pirmiausia tvarko prasčiausius ruožus. Valstybinės reikšmės tvarkytinų kelių ruožai parenkami pagal Rekonstruotinų ir remontuotinų valstybinės reikšmės kelių ruožų vertinimo ir prioritetinės eilės sudarymo metodiką. Remiantis šia metodika, kiekvienais metais rengiamas Rekonstruotinų ir remontuotinų krašto kelių ruožų prioritetinės eilės sąrašas, kuris skelbiamas viešai Kelių direkcijos interneto svetainėje. „Tvarkytinų krašto kelių prioritetinė eilė sudaryta specialia įranga atlikus kelių būklės įvertinimą ir atsižvelgus į metodikoje nustatytus kriterijus: kelio dangos būklę, bendrą eismo intensyvumą, krovininio transporto eismo intensyvumą“, – sakė A. Ramoškaitė.
„P. n.“ informacija
Rampą statys ankstesnėje Pastauninko parko vietoje
Kretingos rajono savivaldybės vadovai ir tarybos nariai sukvietė riedučių, riedlenčių ir BMX dviračių mėgėjus į viešą diskusiją, kokio ir kurioje miesto vietoje jie norėtų riedlenčių parko. Buvo prieita vieningos nuomonės, kad rampa turi būti medinė, tačiau modernesnė ir įrengta toje pačioje vietoje, kur stovėjo anksčiau – Pastauninko parko viršukalnėje. Nulėmė saugumas, o ne pinigai Diskusija įvyko Kretingos rajono viešosios Motiejaus Valančiaus bibliotekos erdvėse, ją moderavo vicemerė Vitalija Valančiutė, perteikdama nuomones ir tų jaunimo atstovų, kurie dalyvavo nuotoliniu būdu. „Duokim teisę išsirinkti pačiam jaunimui, nes, jei paliksime spręsti močiutėms, nieko gero iš to nebus, – pasisakymus citavo vicemerė ir, kreipdamasi į susirinkusius jaunimo atstovus, juokavo, kad į šį susitikimą atneštos 2 piniginės: viena – pigesnei medinei rampai įrengti, o kita – brangesnei betoninei. – Spręskim dabar, nes čia pat – rajono biudžeto tvirtinimas.“ Rajono meras Antanas Kalnius pastebėjo, esą gerai, kad ankstesnė rampa susidėvėjo – vadinasi, ji tarnavo jaunimo užimtumui ir sveikatinimui, todėl verta svarstyti apie naujos, atitinkančios laikmečio reikalavimus įrengimą. Administracijos direktorė Jolita Vaickienė priminė, kad, nugriovus susidėvėjusią rampą, jau anksčiau rajono biudžete buvo numatyta skirti 100 tūkst. Eur dviem rampoms mieste įrengti. Tačiau nebuvo pastatyta nė viena, nes po to, kai Vydmantuose buvo įrengta betoninė rampa, kilo klausimas: gal medinė rampa – praeitis, gal jaunimas Kretingoje irgi nori patvaresnės betoninės, kuri yra gerokai brangesnė. „O galbūt statyti medinę, tačiau didesnę ir modernesnę už buvusiąją? Susisiekę su statytojais sužinojome, kad tokia kainuotų apie 100 tūkst. Eur, betoninė – apie 200 tūkst. Eur“, – J. Vaickienė sakė, kad tai ir būtina išsiaiškinti.
Rado ir kilpų, ir naminės degtinės talpų
Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavo informaciją apie neteisėtai laikomus žvejybos įrankius Kretingos rajono Ėgliškių kaime. Per patikrinimą ši informacija nepasitvirtino, bet buvo rastos 5 kilpos laukiniams gyvūnams gaudyti. Pažeidėjui už neteisėtai laikomas kilpas gresia bauda iki 860 eurų ir kilpų konfiskacija. „Laukinių gyvūnų gaudymas kilpomis yra itin brutalus, nes stipriai sužalotas gyvūnas ilgai kankinasi, kol žūsta. Todėl kiekvienas išaiškintas atvejis aplinkosaugininkams – ypač svarbus“, – sakė Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas Mindaugas Salys. Apžiūrėjus ūkinius pastatus rastos dar trys 5 l talpos plastikinės pakuotės su naminės degtinės kvapą turinčiu skysčiu. Aplinkosaugininkai šią informaciją perdavė policijos pareigūnams, kurie pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl įvykio vietoje rastų iš viso 45 l skysčių, turinčių naminių alkoholinių gėrimų kvapą.
„P. n.“ informacija
Teismui perdavė bylą dėl vagysčių iš „BMW“
Pareigūnai baigė tyrimą dėl dviejų praėjusiais metais įvykdytų vagysčių iš automobilių: viena – Klaipėdoje, kita – Palangoje. Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorai teismui perdavė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus pareigūnų tirtą baudžiamąją bylą dėl didelės vertės svetimo turto pagrobimo, svetimo turto sugadinimo ir vagysčių. 2022 m. gegužės 10 d. vakarą Svajonės g. Klaipėdoje įsibrovus į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, nuo 8 automobilių „BMW“ buvo pavogti išmanieji kruizo kontrolės radarai – bendra pavogtų detalių vertė sudarė 21 tūkst. 700 eurų. Automobilių savininkai tyrėjams nurodė, kad per vagystes taip pat sugadinta turto – automobilių už maždaug 4 tūkst. eurų. Vos po mėnesio, birželio 11 dieną, Palangoje taip pat pavogtos analogiškos detalės iš trijų „BMW“ automobilių. Tą patį vakarą po įvykdyto nusikaltimo policijos pareigūnai sulaikė du 1973 m. gimusius įtariamuosius – vienas jų teistas penkis kartus, kitas vyras – 4 kartus. Pas įtariamuosius rasti ir keturi pavogti išmanieji kruizo kontrolės radarai, vienas jų jau grąžintas teisėtam savininkui. Abiem įtariamiesiems teismas skyrė suėmimą 3 mėnesiams, pasibaigus suėmimo laikotarpiui skirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra.
„P. n.“ informacija
„7bet-NKL“ naujienos
Sausio 12 d. Arimanto Mikaločiaus treniruojami kretingiškiai išvykoje 75:71 (20:19; 17:18; 12:13; 26:21) kiek netikėtai nugalėjo III v. reguliariajame sezone užėmusius Kauno „Žalgirio-II“ (19 pergalių, 7 pralaimėjimai) krepšininkus. Šiose rungtynėse nė vienai komandai nepavyko įgyti didesnės negu 7 taškų persvaros, ir rungtynių baigtis sprendėsi paskutinėmis minutėmis. Prasidėjus paskutinei rungtynių minutei M. Mažeika baudos metimu išlygino rezultatą – 66:66, antrasis tikslo nepasiekė, bet pirmasis prie kamuolio suskubo komandos kapitonas R. Zabita ir dvitaškiu išvedė svečius į priekį 68:66. Jaunieji žalgiriečiai kitoje aikštės pusėje taškų nepelnė, o M. Mažeika tritaškiu padidino savo komandos persvarą iki 5 taškų, varžovai atsakė taikliu L. Lelevičiaus tritaškiu (71:69). Kretingiškiams pergalę taikliais baudos metimais įtvirtino M. Mažeika ir M. Lutsenko. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai-VR Servisui“ atstovavo: Martynas Mažeika (5/10 dvitaškiai, 3/7 tritaškiai, 6/9 baudos, 4 rez. perdavimai) – 25, Rytis Zabita (5/8 dvitaškiai) – 13, Maksym Lutsenko – 11, Modestas Jurkaitis (3/4 dvitaškiai) ir Oleksandr Misiats – po 6, Raidas Nacius ir Valerij Anisimov – po 5, Arnas Pilipavičius ir Arūnas Rimkus – po 2. Sausio 14 d. Kretingos komanda reguliarųjį sezoną užbaigė išvykoje patirtu pralaimėjimu 67:100 (27:23; 15:25; 17:25; 8:27) prieš Šakių „Vyčio-VDU“ (16 pergalių, 9 pralaimėjimai) komandą. Kretingiškiai ilgą laiką pirmavo, bet II kėlinį sėkmingiau užbaigė Šakių komanda ir prieš didžiąją pertrauką ji išsiveržė į priekį – 48:42. Trečią kėlinį šeimininkai surengė dar vieną sėkmingą ataką ir pradėjo tolti, o galutinai kretingiškių žaidimas sugriuvo IV kėlinį, ir varžovai iškovojo pergalę. Šį savaitgalį Kretingos komandai dėl traumos negalėjo padėti Edgaras Danys. Kretingiškiai su 10 pergalių ir 16 pralaimėjimų užima IX turnyrinės lentelės vietą. Tai lėmė, kad kretingiškiai kartu su Palangos „Kuršiais“ žais antrame pogrupyje.
Traukinyje iš Kramatorsko į Kijevą mano kaimyne tapo kariūnė. Pasisakius, kad esu žurnalistas, moteris iš pradžių labai griežtai pareiškė negalinti kalbėtis ir teikti jokios informacijos. Be to, ji esą yra labai pavargusi po kovinės operacijos ir nori visas penkias kelionės valandas vien miegoti. Tačiau po kelių valandų kariūnė prabudo ir priėmė mano pasiūlymą atnešti kavos iš kitame vagone esančio maisto baro. Pasistiprinusi užkandžiais moteris pagaliau sutiko pasikalbėti, tik įspėjo, kad neatskleis savo tikros pavardės ir nutylės kai kuriuos atsakymus. – Kiek jums metų? – 43. – Ar turite šeimą, vaikų? – Turiu ir vyrą, ir tris vaikus: 21 bei 9 metų sūnus ir 20 metų dukrą. – Ar vaikus dabar prižiūri vyras? – Ne, vyras jau daug mėnesių yra Maskvos nelaisvėje. Į ją pateko Mariupolyje gindamas „Azovstal“ gamyklą. Žinau, kad nelaisvėje yra laikomas labai prastose sąlygose, bet tikiu, kad bus iškeistas ir grįš pas vaikus. – O jūs liksite toliau kovoti fronte? – Manau, taip. Aš esu savanorė „Azov“ būrio karė, savanoris buvo ir mano vyras, tačiau jis tame būryje su priešu kovėsi nuo 2014 metų, o aš tik prieš keturis mėnesius užsirašiau į frontą. Kai vyrą paleis iš nelaisvės, jis privalės ilgai gydytis, ten jie patiria žiaurius kankinimus ir yra laikomi pusbadžiu. – Ar nebijote, kad jums fronte gali nutikti kažkas labai rimto, ir vaikai liks be motinos, pagrandukui juk tik devyneri metai, jis turbūt labai ilgisi tėvų? – Aš irgi ilgiuosi savo vaikų, labai labai, tačiau kitaip pasielgti negalėjau; girdint, ką priešas išdarinėja mūsų žemėje ir ką daro su belaisviais, mano kraujas užvirė, supratau, kad turiu eiti keršyti už vyrą ir už visas tas baisybes. Dėl vaikų nebijau – jie patikimose, mano tėvų, savo senelių, rankose.
„Atostogų parkas“ mažina paslaugų kainas
Nuo 2015-ųjų Palangos pašonėje, Žibininkuose, veikiantis didžiausias poilsio ir sveikatingumo kompleksas Vakarų Lietuvos regione „Atostogų parkas“, kaip ir daugelis verslų, neišvengė koronaviruso pandemijos, karo Ukrainoje, infliacijos sukeltų iššūkių, dėl kurių teko pristabdyti komplekso plėtrą. Tačiau brangstant elektrai, šilumai, augant kitiems kaštams įmonė mažina teikiamų paslaugų kainas. „Atostogų parko“ steigėjas ir vadovas Ričardas Jovaiša paaiškino, kodėl iki 50 proc. mažina paslaugų kainas, kai šios visur kyla. „Karas, lietus, šlapdriba, daug mirčių, ir šalyje garsių žmonių, kurie buvo susieti ir su mūsų įmone, išaugusios maisto, šilumos, elektros, paslaugų kainos, bankų palūkanos – visa tai žmones slegia, žmonės turi nuo viso to nors trumpam pailsėti. „Atostogų parkui“ išaugti padėjo klientai, todėl dabar metas įmonei įrodyti savo ištikimybę jiems. Nusprendėme, kad šiuo sunkmečiu orientuojamės ne į pelną, o į visuomenės mokumą, jos lūkesčius“, – kalbėjo vadovas. Dar daugiau nuolaidų lankytojai gauti gali įsigiję lojalumo korteles, naudodamiesi kitomis lengvatomis. Atostogauti užsienyje pigiau nei Lietuvoje, tvirtina ne vienas poilsį išbandęs Lietuvoje ir už jos ribų. Ar sumažėjus „Atostogų parko“ paslaugų kainoms daugės tų, kurie atostogų užsienio kryptį keis į Žibininkų? „Mūsų parke poilsio sezonas yra šaltuoju metų laiku. Stengiamės, kad būtų šiltos patalpos, vanduo baseinuose. Manau, kad ne vien kaina svarbu pasirenkant atostogauti savoje šalyje. Kaip sakoma, geriau žvirblis rankoje, negu briedis miške: neišvargina skrydžiai, čia sava aplinka, kalba ir kita. Sumanęs pailsėti gali tą pačią akimirką ir vykti pas mus į Žibininkus, teikiame SPA, gydymo, maitinimo, nakvynės paslaugas. Man, kaip vadovui, širdį glosto iš „Atostogų parko“ išeinantys pailsėję, nusiraminę, su šypsenomis veiduose žmonės“, – teigė R. Jovaiša.
Degė automobilis „Audi Q7“
Sausio 14 d. vakarą apie 19.47 val. ugniagesiai liepsnų malšinti vyko į Gulbių g. Kretingoje. Jiems atvykus atvira liepsna degė automobilis „Audi Q7“. Per gaisrą išdegė automobilio variklio skyrius, apdegė variklio dangtis, priekinis bamperis ir žibintai.
„P. n.“ informacija
Tradicinis naktinis pėsčiųjų žygis 1923-iųjų Klaipėdos sukilimo dalyvių takais šiemet subūrė 3 tūkst. 202 dalyvius. Panašiai tiek žmonių žygyje dalyvaudavo ir ankstesniais metais. Užsiregistravusiųjų į žygį buvo beveik 3,5 tūkst., tačiau ne visi norėjusieji atvyko, dalis žmonių persigalvojo galimai dėl lietingo oro. Jauniausiai dalyvei buvo aštuoneri, ji į žygį leidosi kartu su savo tėvais. Taip pat dalyvavo ir 70–80 metų žygeiviai. Didžiąją dalį žygio dalyvių sudarė kariuomenė, savanoriai, šauliai. Žygis, kurio maršrutas tęsėsi nuo Kretingos Klaipėdos link, prasidėjo penktadienio vakarą ir baigėsi šeštadienio rytą Paupių kaime prie Bachmano dvaro, kur prieš 100 metų veikė sukilėlių štabas. Žygio dalyviai iš viso įveikė 25 km. Organizatorių teigimu, žygis buvo sudėtingas – jį apsunkino lietus ir dargana. Šiais metais tradicinis pėsčiųjų nakties žygis buvo ypatingas, nes skirtas Klaipėdos krašto prijungimo šimtmečiui. Anuomet Lietuvos karių, traukiniais atvykusių į Kretingą, pradėto žygio autentiško maršruto visiškai atkartoti nepavyko dėl kai kuriose vietovėse dabar įsikūrusių gyvenviečių. Nepaisant to, dauguma maršruto detalių išliko. Žygyje „Klaipėdos sukilėlių keliais“ dalyvauti kvietė Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos skyrius kartu su Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-ąja rinktine padedant Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iajai rinktinei, Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionui, Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos Klaipėdos įgulos aptarnavimo centrui, Klaipėdos karininkų ramovei, Karinėms jūrų pajėgoms.
„P. n.“ informacija
|