Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė labai viliasi, kad bus atstatyta istorinė tiesa: Kretingos muziejui kone prieš 90 metų dovanota gintaro kolekcija bus sugrąžinta dar šią vasarą.

Kretingos muziejus išvien su Kretingos rajono savivaldybe siekia susigrąžinti itin vertingą pačių grafų Tiškevičių giminės aptiktą ir per laiką dar sukauptą archeologinių gintaro dirbinių kolekciją, kuri 1936 m. buvo padovanota naujai įkurtam Kretingos muziejui. Kolekcijos istorija apipinta sovietmečio nusavinimo peripetijomis, tačiau dabar iš naujo iškelta jos susigrąžinimo į Kretingos muziejų problema, kuri, kaip tikimasi, bus išspręsta pozityviai.

Apie tai ir buvo diskutuota antradienį įvykusiame nuotoliniame susitikime, kuriame dalyvavo Kultūros ministerijos viceministras Rimantas Mikaitis, ministerijos atstovės Vaiva Lankelienė ir Rūta Pileckaitė-Vasilienė, Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorė Rita Malinauskienė ir jos pavaduotoja Janina Karosevičiūtė, Kretingos rajono meras Antanas Kalnius ir Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Pasiskolino, bet užmiršo grąžinti

Palangos gintaro lobio priešistorė tokia: sukauptą archeologinę gintaro dirbinių kolekciją, kurią sudarė 141 dirbinys, 1936 metais Palangos grafienė Antanina Tiškevičienė su sūnumi Stanislovu padovanojo Kretingos muziejui, įkurtam 1935 m. kraštotyrininko Juozo Žilvičio iniciatyva. Muziejus 1936 m. persikėlė į gydytojo Felikso Janušio išnuomotas patalpas Kęstučio gatvėje.

Po metų, 1937-aisias, kraštiečio generolo Vlado Nagevičiaus-Nagio Kaune įkurtas Vytauto Didžiojo muziejus paprašė paskolinti rinkinį, kad pasidarytų jo kopijas.

Nesulaukę grąžinant rinkinio, 1939 m. Kretingos muziejaus muziejininkai rašė raštus į Kauną, bet atsakymo sulaukė tik 1940-aisiais, kad grąžins, kai pasidarys kopijas. Užėjus sovietmečiui, meno ir archeologijos vertybės iš dvarų buvo nacionalizuotos ir išskirstytos po didžiuosius šalies muziejus – taip Palangos gintaro lobis tapo Kauno karo muziejaus nuosavybe. Pagal sutartį didžioji dalis kolekcijos – 100 jos vienetų – ilgus metus eksponuojama Palangos gintaro muziejuje.

Tačiau šiemet birželį ši sutartis baigia galioti, ir kretingiškiai įsitikinę, kad dabar pats laikas laužti ledus, siekiant šią kolekciją susigrąžinti į savo muziejų.

Tikisi, kad bylinėtis nereiks

„Žinojome apie šią nusavintą kolekciją. Pernai, kai kultūros ministro Simono Kairio prašėme papildomai skirti valstybės lėšų Žiemos sodo renovacijai, bet gavome neigiamą atsakymą, išdrįsome vėl priminti: jeigu nebeduodate pinigų, leiskite jų patiems užsidirbti – padėkite susigrąžinti kolekciją, kad pritrauktume daugiau lankytojų į muziejų“, – prisiminė A. Kalnius.

Šis pokalbis buvo startas tolimesnėms diskusijoms istoriniam teisingumui atstatyti. Šįkart buvo aptarti trys galimi keliai: pirmas – susigrąžinti visą kolekciją, antras – kolekcija priklausytų Vytauto Didžiojo karo muziejui, bet būtų eksponuojama Kretingos muziejuje, trečias – juridinis, siekiant susigrąžinti nuosavybę teisiantis.

„Viskas priklausys nuo atsakingų asmenų geros valios. Labai stiprus mūsų argumentas yra tai, kad šioje istorijoje iškrinta sovietmetis, kada meno vertybės buvo išgrobstytos ir išblaškytos. Ši kolekcija buvo paskolinta, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, ir po 90 metų siekiame ją susigrąžinti vėl nepriklausomoje Lietuvoje. Tačiau manome, kad bylinėtis neprireiks, nes Kultūros ministerija pritarė, kad kolekcija būtų sugrąžinta, ir geranoriškai sutiko tarpininkauti šiame procese. Vytauto Didžiojo karo muziejus nuo 2006 m. vėl priklauso jo steigėjui – Krašto apsaugos ministerijai, išsiuntėme jai raštą, tikėdamiesi pritarimo“, – kalbėjo A. Kalnius.

• Rašyti komentarą (6)
• Plačiau ...

• Rašyti komentarą (41)

UAB „Kretingos vandenys“ direktorius Tomas Jurgutis ir Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė Dalia Martišauskienė pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Šią savaitę uždarojoje akcinėje bendrovėje „Kretingos vandenys“ viešėjo ir gerosios darbo patirties sėmėsi bendrovės „Sūduvos vandenys“ 15-os žmonių delegacija iš Marijampolės, o vakar UAB „Kretingos vandenys“ direktorius Tomas Jurgutis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centru.

Bendradarbiavimas naudingas abipusiai

„Vienas marijampoliečių vizito tikslų buvo pasisemti patirties, kaip kovoti su uodo trūklio lervomis – prieš kelerius metus ir mes turėjome šią bėdą, kurią pavyko sėkmingai išspręsti“, – teigė T. Jurgutis, kurio pastebėjimu, marijampoliečius domino viskas: ir struktūra, ir funkcijos, ir vykdomi darbai. „Marijampoliečiai neturi dūminės mašinos, kuri mums padeda tinklų diagnostikoje, taip pat svečius domino mūsų svetainės savitarnos, techninių sąlygų išdavimo programos, gerokai palengvinančios komunikaciją su paslaugų vartotojais“, – vizitą komentavo UAB „Kretingos vandenys“ direktorius.

Jis akcentavo, kad „Sūduvos vandenys“ – dukart didesnė įmonė su 5 mln. Eur apyvarta per metus: įmonėje Kretingoje dirba 65 žmonės, Marijampolėje – 120. „Patyrėme, kad turime daug ką bendro, bet yra ir skirtumų, – kalbėjo UAB „Sūduvos vandenys“ direktorius Vytautas Jašinskas. – Pastebėjome, kad Kretingoje įmonės personalas – kompetentingas, perspektyvus ir atsakingai žiūrintis į darbą. Mums ypač buvo įdomu susipažinti su tinklų diagnostikos ypatumais – mes kol kas šį darbą esame patikėję rangovams.“

Svečias akcentavo tai, kad vandentvarkos įmonių sėkmė labai priklauso ir nuo vietos valdžios požiūrio į tinklų, technologinių procesų atnaujinimą – Marijampolės savivaldybė tam skiria iki 0,5 mln. Eur kasmet.

„Kretingos vandenų“ direktorius T. Jurgutis sakė, kad marijampoliečių vizitas buvo naudingas abipusiai: kretingiškius irgi domino svečių patirtis, ypač – kaip jie sutvarko nuotekų dumblą, kuris susidaro išvalius nuotekas valymo įrenginiuose. „Marijampoliečiai nuotekų dumblui skaidyti naudoja specialią bakteriją, kuri „sutvarko“ iki 80 proc. nuotekų dumblo ir jo nebereikia kompostuoti. Mes gi tokį dumblą kompostuojame ir dar sumokame, kad jį išvežtų“, – paaiškino T. Jurgutis, kurio požiūriu, nieko nėra neįmanomo, o pradėti naudoti bakterijas nuotekų dumblui tvarkyti būtų didelė pažanga.

• Rašyti komentarą (5)
• Plačiau ...

Kretingos rajono savivaldybei pavaldžios uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ valdyboje keičiasi 2 (iš 5-ių) valdybos nariai: Savivaldybės administracijos anksčiau deleguotą Vaivą Lukošienę (iš Savivaldybės administracijos dirbti perėjusią į „Kretingos komunalininką“) pakeitė Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Darius Martinkus. Iš įmonės valdybos pasitraukė ir buvusi nepriklausoma valdybos narė Rūta Jakubauskienė. Naują valdybos narį į jos vietą paskirs Savivaldybės komisija, įvertinusi Savivaldybės administracijos pasamdytos nepriklausomos agentūros atrinktus pretendentus šiai pozicijai užimti.

„Kretingos šilumos tinklų“ nepriklausomoje valdyboje nuo pat jos sudarymo pradžios dirba nepriklausomi nariai – Vaidotas Balynas ir Titas Sereika ir beveik 25 proc. „Kretingos šilumos tinklų“ akcijų turinčios bendrovės „Klaipėdos energija“ į „Kretingos šilumos tinklų“ valdybą deleguotas Antanas Katinas.

„Kretingos šilumos tinklai“ buvo pirmoji Kretingos rajono savivaldybės įmonė, kuriai vadovauti 2021 m. lapkritį buvo sudaryta nepriklausoma valdyba. Pernai dirbti pradėjo kitos strateginės savivaldybės įmonės – „Kretingos vandenų“ nepriklausoma valdyba.

• Rašyti komentarą (3)
• Plačiau ...

Kretingos rajono savivaldybės tarybos Kaimo plėtros ir ekologijos komitete, kuriame buvo svarstomas rajono biudžetas, buvo aptarti ir du papildomi klausimai, susiję su Bajorų užtvanka, taip pat su kaimiškųjų vietovių keliais.

Entuziazmu griauti nedega

Rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės teigimu, kas pastatė Bajorų užtvanką, nežinoma, jokių registracijos duomenų nėra, aišku tik, kad tai – ne valstybės turtas, todėl, prieš imantis veiksmų, Savivaldybė pirmiausia turėtų jį įsiteisinti. Kadangi situacija tokia, kokia yra, užtvankai nugriauti arba remontuoti lėšų iš vandentvarkos projektų tikėtis bergždžias reikalas, nebent, turint tikslą įrengti žuvitakį, galėtų pasitarnauti kokie nors aplinkosaugos projektai.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Violetos Turauskaitės žiniomis, nuosavybės teise Bajorų užtvanka priklauso „Kretingos vandenims“, tačiau bendrovė savo tiesioginėje veikloje šio turto nenaudojanti. „Kiek anksčiau „Kretingos vandenys“ jau ruošėsi aukcione parduoti siurblinę, bet procesas buvo sustabdytas.

Savivaldybė sieks užtvanką perimti, nes svarbu ir privalu yra žmonėms užtikrinti praėjimo taką tarp vienos ir kitos Kretingos miesto dalių“, – paaiškino V. Turauskaitė. Dėl idėjos užtvanką nugriauti – esą atskira tema. Praėjusią savaitę įvykusiame nuotoliniame posėdyje Aplinkos ministerijos specialistė Jonė Leščinskaitė be entuziazmo užsiminė, kad nugriovus atsivertų tik labai trumpas atstumas, ir žuvų migracijai didelės įtakos jis neturėtų. Tačiau, nuodugniau išsiaiškinusi, savo sprendinius, ką daryti su Bajorų užtvanka, ateityje dar siūlys mero Antano Kalniaus sudaryta darbo grupė.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

LJAA Informacinio komiteto pirmininkė, advokato padėjėja Dovilė Urnikienė

Daugeliui žinomos įstatymo nuostatos, kad iki santuokos sudarymo įsigytas turtas paprastai laikytinas vieno sutuoktinių asmenine nuosavybe, o po santuokos sudarymo – bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tam tikras išimtis. Tačiau neretai pasitaiko, kad turtas, pavyzdžiui, būstas, vieno sutuoktinio yra įsigyjamas iki santuokos, tačiau panaudojant kredito lėšas, tad įmokos už kreditą mokamos ir santuokos metu – ar tokiu atveju nutraukiant santuoką galima reikalauti kompensacijos už dalį sumokėtų įmokų, paaiškino Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) Informacinio komiteto pirmininkė, advokato padėjėja Dovilė Urnikienė.

Skaitytojo klausimas:

– Šiuo metu skiriuosi su žmona ir ji reikalauja iš manęs atlyginti pusę įmokų, kurios buvo sumokėtos už mano būsto kreditą. Ar ji turi tokią teisę, jei butą savo vardu paimdamas paskolą įsigijau iki santuokos, įmokas visą laiką, net ir santuokos metu, mokėjau pats iš savo gauto darbo užmokesčio lėšų ir tik iš savo sąskaitos, butas registruotas mano vardu? Be to, žmona iš viso kurį laiką nedirbo ir aš pats vienas išlaikiau visą šeimą.

Atsakė LJAA narė, advokato padėjėja Dovilė Urnikienė:

– Tais atvejais, kai sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turto teisinis režimas nustatomas pagal LR Civiliniame kodekse įtvirtintas nuostatas, o jos numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas ne tik po santuokos sudarymo įgytas turtas abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, tačiau ir pajamos, kurias gauna sutuoktiniai. Kitaip tariant, laikantis prezumpcijos, kad bendro turto dalys yra lygios, vieno sutuoktinio pusė gaunamo atlyginimo, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos priklauso kitam sutuoktiniui ir atvirkščiai – antrojo sutuoktinio pajamų pusė sumos priklauso pirmajam, išskyrus kai kurias tikslinės paskirties išmokas, kurios yra skirtos būtent asmeniškai tik vienam sutuoktinių, pavyzdžiui, kompensacija už sveikatos sužalojimą, neturtinę žalą ir pan. Norisi akcentuoti, kad tokia tvarka galioja, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, kuria nustatytas kitoks sutuoktinių gaunamų piniginių sumų režimas.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Aneda Antanavičiūtė ir jos nuotraukose užfiksuoti pustomi smėlynai. Ši paroda Kretingos rajono kultūros centre veiks visą sausį.

Kretingos rajono kultūros centre surengta autorinė klaipėdietės fotomenininkės Anedos Antanavičiūtės fotografijų paroda „Smėlynuose užpustytas laikas“.

Parodoje – keliasdešimt nuotraukų, nukeliančių į įstabų mūsų šalies kampelį – Kuršių neriją, kur menininkė vaizdais tarytum sustabdė laiką, itin negailestingą šiai vietovei – kai vėjo pustomas smėlis keičia kraštovaizdį, pasiglemždamas atvirus plotus, o naujieji prisitaiko prie kitokių sąlygų. Menininkė savo nuotraukomis įtaigiai parodo ir gyvasties išlikimo stiprybę – kaip prie nuožmios vėjo ir smėlio jėgos prisitaiko augmenija ir gyvūnija.

Kaip teigė pati autorė, Kuršių nerija yra unikalus gamtos objektas, įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą, gausiai lankomas turistų ir poilsiautojų. Ypač daug dėmesio sulaukia atviros balto judančio smėlio kopos. „Jei pažvelgsime į XX a. nuotraukas, atvirukus, brošiūras, reklamines skrajutes ir jas palyginsime su šiandienos, pamatysime, kad tema nesikeičia – keičiasi tik vaizdas jose. Žmones masina akinamai baltas smėlis. Deja, dėl įvairių klimato ir antropogeninių pokyčių kopos nyksta“, – todėl A. Antanavičiūtė ir įgyvendino sumanymą fiksuoti kopų vaizdus šiandienos raiškos galimybėmis.

Kretingos rajono kultūros centro dailininkės Jūratės Jonauskienės įžvalgomis, Anedos nuotraukos tarsi nukelia ir į istorinę Kuršių nerijos praeitį. Lietuviškojoje Kuršių nerijos dalyje yra du atvirų kopų ruožai – Pilkųjų kopų (Mirusių kopų, arba geriau žinomų kaip Naglių kopos) ir Senosios Nidos kopų (Parnidžio, Sklandytojų kopos). Šiuose ruožuose pustomų kopų degradavimo mastas yra skirtingas.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kartenoje ilgus metus kūrusio, anapilin iškeliavusio tautodailininko peizažisto Jurgio Račkausko, kuriam šiemet būtų sukakę 100 metų, gyvenimą bei įvairiaspalvę veiklą apibūdino jo duktė pedagogė Jūratė Račkauskaitė.

Šį sausį įžymiam Žemaitijos kūrėjui tautodailininkui peizažistui, Kretingos rajono Garbės piliečiui Jurgiui Račkauskui būtų sukakę 100 metų, – anapilin jis iškeliavo 85-erių, krašto žmonėms palikęs turtingą darbų kraitį. Jo paveiksluose, tapytuose aliejumi, bet dažniausiai išlietuose akvarele prigesintomis spalvomis, dominuoja Žemaitijos apylinkių – Karklėnų, Kulių, Platelių, Grūšlaukės, Salantų, Kartenos, kur gyveno ir dirbo, – gamtos vaizdai, natiurmortai, senųjų trobesių kontūrai.

Nutapė tūkstantį paveikslų

Buvusio pedagogo, pagal specialybę – prancūzų kalbos mokytojo, Platelių, Grūšlaukės, Salantų, Kartenos mokyklų vadovoJ. Račkausko gimimo jubiliejaus proga Kretingos rajono kultūros centre rengiama jo tapybos darbų paroda, kurioje – per 30 darbų iš Kretingos muziejaus fondų.

Šios parodos kuratorė Kretingos muziejaus muziejininkė Danutė Šorienė patikino, kad J. Račkauskas buvęs labai produktyvus tapytojas, jo paties žodžiais, nutapęs apie tūkstantį paveikslų. Daugumą jų išdalinęs ir išdovanojęs: jo darbai plačiai pasklidę po pasaulį ir puošia tautiečių namus Vokietijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, JAV, netgi – tolimojoje Kolumbijoje.

„Nerastumėt turbūt nė vieno vyresnės kartos Kretingos krašto tautodailininko ar pedagogo, kurio namų sienų nepuoštų J. Račkausko paveikslai. Vien muziejui jis padovanojo 46 paveikslus, – šią, dabar jubiliejinei parodai rengiamą 30 akvarelių ciklą, nuolat vežiojame po ekspozicijas“, – sakė D. Šorienė.

Rengiant parodą talkinusi kūrėjo duktė ilgametė Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro pedagogė ir vadovė 72-jų Jūratė Račkauskaitė prisiminė savo tėvą tapius pagal eskizus, kuriuos jis nusipiešdavęs vaikščiodamas po Salantų, Grūšlaukės ir Kartenos apylinkes. Po to savo namų dirbtuvėse juos spalvomis paversdavęs į paveikslus. Nuo 1977-ųjų tapo Lietuvos liaudies meno draugijos nariu, tautodailės kūrėju.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

• Rašyti komentarą (0)

Kretingos rajono kultūros centro Šukės skyriaus meno vadovas Alvydas Vozgirdas – Kultūros ministerijos premijos laureatas, apdovanotas už etnokultūros puoselėjimą ir sklaidą.

Kretingos rajono kultūros centro Šukės skyriaus folkloro ansambliui „Šukupis“ jau 20 metų vadovaujantis Alvydas Vozgirdas, metams baigiantis apdovanotas Kultūros ministerijos premija, neslėpė, kad jam šis įvertinimas yra svarbus. „Būti pastebėtam visada malonu. Tačiau šis įvertinimas neatsiejamas nuo tų žmonių, su kuriais turėjau galimybę dirbti, kartu su jais puoselėti senąsias tautos tradicijas“, – teigė jis.

Paskyrusi apdovanojimą už etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo puoselėjimą ir sklaidą Alvydui Vozgirdui Kultūros ministerija įvardino, kad jis skirtas vienam aktyviausių tradicinio folkloro skleidėjų Klaipėdos krašte, be „Šukupio“, vadovaujančiam dar dviem Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansambliams – „Kuršiukai“ ir „Kuršių ainiai“. A. Vozgirdas taip pat skaito pranešimus seminaruose, konferencijose, veda praktinius mokymus kūrybinėse laboratorijose, stovyklose. Nuo 2011 metų koordinuoja Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ Mažosios Lietuvos regioninį ratą.

Važiavo į „džiungles“ – sutiko nuostabius žmones

Į Šukę A. Vozgirdas pateko, ieškodamas papildomo darbo. Pradžia buvo sunki. „Važiuoju klaidžiodamas žvyrkeliu į Šukę ir keikiu save, ką aš blogo padariau, kad, važiuodamas nežinia, į kokias džiungles, turiu išgyventi tokį košmarą“, – juokdamasis prisiminė 50 metų A. Vozgirdas, neslėpdamas, kad tuomet ir sąlygos buvusios prastos: sovietinio palikimo kultūros namai, jokios materialinės bazės, nesuprantamo žanro kolektyvai. „Prireikė laiko, kad mintys ir idėjos išsigrynintų, kad išgautume tai, ką šiandien galime pavadinti folkloro ansambliu“, – pašnekovas pasidžiaugė tuo, kad Šukėje jis sutiko puikių žmonių, kurie ne tik padėjo įgyvendinti sumanymus, bet ir buvo tas potencialas, kuris išsaugojo tradicijas, gebėjo dainuoti, pasakoti, dalintis visu tuo su kitais. „Tie žmonės savastimi buvo tokie gyvi, nesugadinti, kad man jų nė mokyti nereikėjo. Aš labiau rūpinausi scena, scenine kultūra, kurios jie noriai sėmėsi.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Iš Šašaičių kaimo, prie Minijos krantų, kilusi Elena Karnauskaitė savo devintąją knygą ketina pristatyti ir Kretingos žmonėms.

„Kai knyga iškeliauja iš spaustuvės, ji pradeda savo gyvenimą“, – apibendrino poetė Elena Karnauskaitė kalbėdama apie savąjį gyvenimą ką tik pradėjusią devintąją knygą – poezijos rinkinį „Atvirukai iš kurorto“,– kurią rengiasi pristatyti gimtojo Kretingos krašto skaitytojams.

Spalvingu palangiškės dailininkės Gražinos Eimanavičiūtės sukurtu rūbu padabintą knygą, kurią sudaro keturi skyriai: „Ehmeno voverės“, „Be karūnos“, „Žuvelių dainos“ ir „Atvirukai iš kurorto“,– skaitytojams siūloma atsirakinti poetės įteikiamu raktu, epigrafui pasirinktu haiku „Varne bastūne, pažvelk! / Kur tavo lizdas senasis? / Aplink vien slyvos žieduos.“ Žiedine kompozicija – svetimas kraštas, Lietuva, vėl svečios šalies motyvai, – sudėti eilėraščiai įtraukia į nesiliaujančio vyksmo kaleidoskopą. Pati autorė „Atvirukus iš kurorto“ yra pavadinusi kelionių knyga tiek laiko, tiek biografine prasme: emigracija, karantinas, tarnyba ofise, kelionės ir sugrįžimai. Ir be abejo, keliaujant per pasaulį ir laiką patiriama įvairiausia būsenų ir emocijų gama: nuo meilės iki neapykantos, nuo susitikimo džiaugsmo iki išsiskyrimo sielvarto, nuo kaustančio abejingumo iki pasiryžimo veikti, nuo kalno viršūnės iki juodžiausios gelmės.

„Kodėl rinkinį pavadinau „Atvirukai iš kurorto“? Nes šioje knygos dalyje aš atrandu kitokį savo balsą kaip poetė, kad ten, tuose eilėraščiuose, aš – kaip pati matau,– šneku kitaip“, – prisipažino E. Karnauskaitė. – Tie atvirukai iš kurorto man pritiko dar ir todėl, kad, viena vertus, asocijuojasi su Palanga, kur aš dažniausiai būnu, gyvenu, kita vertus, taip pavadintas knygos paskutinis skyrius buvo parašytas stažuotėj Vysbadene – irgi kurorte. Ir dar pats eilėraščio žanras – jis juk yra kaip atvirukas. Kūrėjo vaizduotėje fiksuojamas tam tikras momentas, ir kaip jau ta vaizduotė jį atspindi, taip ir išeina – atvirukas. Tos akimirkos, tos dienos, tos nuotaikos atvirukas“.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai baigė 5 vagysčių bei turto sugadinimo Kretingos rajone ir mieste ikiteisminius tyrimus ir kaltinamuoju aktu bylą perdavė Plungės apylinkės Kretingos teismo rūmams.

Įtariamasis – vienas. Tai 1982 metais gimęs rajono gyventojas, teisėsaugai žinomas dėl spalvingos praeities blogąja prasme: už įvairius pažeidimus ne kartą baustas administracine tvarka, teistas už vagystes, turto sugadinimą, plėšimus ir disponavimą narkotinėmis medžiagomis, spėjęs nusikalsti ir užsienio valstybėse.

Pernai liepą Kretingos mieste šis vyras nugvelbė paspirtuką, rugpjūčio 14 ir 16 dienomis kaime nuardęs – dviejų traktorių dalis, rugpjūčio 22 d. – metalo laužą ir automobilių atsargines dalis, o rugsėjo 6 d. įsibrovė į kiemą Kretingos miesto J. Basanavičiaus gatvėje ir pavogė akumuliatorius. Iki teismo įtariamajam skirta kardomoji priemonė, nesusijusi su suėmimu.

Ikiteisminį tyrimą Policijos komisariatas baigė prieš pat Naujuosius metus. Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius, nustatyti galimą įtariamąjį pareigūnams padėjo ir peržiūrėti gyventojų įsirengtų vaizdo stebėjimo kamerų įrašai.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Trečiadienį apie 17.30 val. Ėgliškių kaime tikrindami žvejybos tinklus, Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialistai ūkiniame pastate rado tris 5 l plastikines talpyklas su skaidriu skysčiu, turinčiu naminės degtinės kvapą. Atlikus išsamesnę įvykio vietos apžiūrą, iš viso rasta ir paimta apie 45 litrai tokių skysčių.

Pradėtas tyrimas pagal LR BK 201 str.

„P. n.“ informacija

Antradienį apie 16 val. pranešta, kad Druskininkų g. Palangoje automobilis „Audi A6“ priekinės dalies dešiniuoju kampu atsitrenkė į kito automobilio priekinės dalies dešinįjį kampą ir apgadino. „Audi A6“ vairuotojas, išlipęs iš automobilio, svirduliavo, anot pranešėjo, atrodė neblaivus. Įtariama, kad automobilį „Audi A6“ vairavo 1975 m. gimęs vyras. Alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1,80 prom. neblaivumas. Asmuo sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos apskr. VPK areštinę.

Pradėtas tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Apdovanojus geriausius ir gabiausius rajono sportininkus tarp suaugusiųjų, vaikų ir jaunimo.

Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos aktų salėje įvyko geriausių, gabiausių ir talentingiausių Kretingos rajono sportininkų – suaugusiųjų ir vaikų bei jaunuolių – pagerbimo ir apdovanojimo ceremonija: į šventinį vakarą juos ir jų trenerius sukvietė Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto bei Švietimo skyriai, tiesiogiai atsakingi už sporto plėtrą mūsų rajone ir neformalųjį švietimą.

Sportininkus, jų trenerius ir tėvus pasveikino rajono meras Antanas Kalnius, vicemerė Vitalija Valančiutė, rajono Savivaldybės tarybos narys Vytautas Ročys, savo buvimu renginį pagerbė rajono Savivaldybės administracijos direktorė Jolita Vaickienė, jos pavaduotoja Violeta Turauskaitė, už renginį atsakingų skyrių vedėjai, specialistai. Meninius sveikinimus parengė Kretingos meno mokyklos mušamųjų instrumentų ansamblis (mokyt. Vladimir Sudnovski), Marijono Daujoto progimnazijos šokių kolektyvas „Instinktas“ (mokyt. Paulius Vaitkevičius), šoko sportinių šokių klubo „Gracija“ (vadovė Laura Maškova), Kretingos sporto mokyklos aerobikos šokėjos (vadovė Irina Šlimienė).

Kretingą garsina vaikų ir jaunuolių pasiekimai

Už Kretingos rajono vardo garsinimą Lietuvoje ir Europoje rajono mero Antano Kalniaus padėkos raštais buvo apdovanotas gausus būrys sportui gabių ir talentingų vaikų.

Kretingos sporto mokyklos auklėtinės Vakarė Intaitė, Mantė Jablonskytė ir Erika Žiaušytė, treniruojamos Vaidos Slušnienės, apdovanotos už badmintono pasiekimus: Vakarė ir Mantė Lietuvos jaunučių U-11 asmeniniame badmintono čempionate dvejetų kategorijoje užėmė III v., Erika III v. iškovojo XVI Lietuvos taurės badmintono varžybų galutinėje dvejetų įskaitoje.

Tos pačios mokyklos sunkiaatletis Ruslanas Eigirdas, treniruojamas Arvydo Bušecko, tapo Lietuvos jaunių iki 15 m. sunkiosios atletikos čempionato III v. laimėtoju 55 kg svorio kategorijoje.

Rajoną garsina ir Kretingos sporto mokyklos boksininkai, treniruojami Aivaro Balsio: Lietuvos jaunučių bokso čempionate 48 kg svorio kategorijoje Rokas Pipiras iškovojo I v., 75 kg svorio kategorijoje Nojus Liutkus užėmė II v.; 54 kg svorio kategorijoje Armandas Česnakas buvo trečias.

Vydmantų gimnazijos mokinys Matas Mackevičius Lietuvos jaunimo U-19 asmeninio badmintono čempionate vyrų dvejetų kategorijoje užėmė II v. – kovoms badmintono aikštelėje jį rengia fizinio ugdymo mokytojas Vaidas Mackevičius ir trenerė V. Slušnienė.

Nacionaliniame Lietuvos dziudo čempionate, jaunučių grupėje U-15 I v. iškovojusi Emėja Beniušytė atstovauja ne tik Kretingos rajonui, bet ir 5-erių metų veiklos sukaktį ne per seniausiai paminėjusiam kovos menų klubui „Ardonas“, kuriam vadovauja dziudo treneris Erikas Cchovrebovas.

Kretingą įvairiose sporto arenose garsina ir būrys karatekų Kretingos karatė kiokušin klubo „Shodan“ sportininkų: Greta Intaitė, pirmąsias vietas iškovojusi Europos ir Lietuvos karatė kiokušin jaunių čempionatuose; Kornelija Česnakaitė, I v. iškovojusi Europos ir III v. – Lietuvos karatė kiokušin čempionatuose; Erika Petrikaitė, Lietuvos karatė kiokušin jaunių čempionate iškovojusi I v., ir Živilė Bružaitė, tarp jaunučių taip pat iškovojusi nugalėtojos vardą. Nelengvu kovų keliu jaunuolius veda treneriai Lukas Kubilius ir Aivaras Baltmiškis.

Indėlį į rajono sportinį gyvenimą įnešė sportinių šokių klubo „Gracija“, kuriam vadovauja Laura Maškova, šokėjos: Lietuvos aerobinės gimnastikos nacionalinės lygos čempionate jaunių grupės individualioje rungtyje I v. iškovojo Kamilė Bružaitė. Šio klubo šokėjos – Andrėja Mickutė, Evita Bončkutė, Augustė Daukantaitė, Gabija Danylaitė ir Arūnė Kažukauskaitė – to paties čempionato 9–11 metų vaikų grupinėje rungtyje pasidabino sidabro medaliais.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį Lietuvoje organizuojama žiemojančių vandens paukščių apskaita. Surinkti informaciją apie šiuo metu mūsų šalyje žiemojančius sparnuočius ornitologams, kaip visada, padės savanoriai stebėtojai.

Daugelis žmonių pažįsta gausiausias žiemojančias vandens paukščių rūšis: gulbę nebylę, didžiąją antį, didįjį dančiasnapį ir kitus. Todėl kiekvieno Lietuvos piliečio indėlis svarbus, pateikti duomenys labai vertingi. Apskaitų metu skaičiuojami ne tik tipiški vandens paukščiai, bet ir vandenyje žvejojantys tulžiai, garniai, medžiojantys jūriniai ereliai.

„Aš pats kaskart stebiu situaciją Mosėdyje, Salanto, Minijos upėje nuo Kartenos iki Kūlupėnų, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Žemaitijos saugomų teritorijų Salantų regioninio parko grupės Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Kubilius. – Daugiausia pavyksta užfiksuoti didžiųjų ančių, žuvimis mintančių didžiųjų dančiasnapių arba ančių klykuolių, pasitaiko pamatyti ir retesnių užsilikusių paukščių, pavyzdžiui, jūrinį erelį, garnį, tulžį.“

Žiemojančių vandens paukščių apskaitas Lietuvoje Lietuvos ornitologų draugija organizuoja kasmet nuo 2010-ųjų, jose paprastai dalyvauja daugiau kaip 80 paukščių stebėtojų, talkina saugomų teritorijų direkcijos.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Baigiama Kretingos miesto aikštyno ties Pranciškonų gimnazija renovacija: darbus atliekanti vilniečių bendrovė „Rolana“ buvo įsipareigojusi stadiono renovaciją atlikti per 8 mėnesius – iki praėjusių metų pabaigos, kad šį pavasarį beliktų pakloti dangas ir užsėti žolę. Nors, pagal ilgametę patirtį, Kretingos miestui neįprasta, kad statybos nešlubuotų, tačiau ši bendrovė savo įsipareigojimus vykdo laiku. Tikimasi, kad miestiečiai aikštynu jau galės naudotis vasaros pradžioje.

Liko pakloti dangą ir užsėti žolę

Priešingose miesto aikštyno, kurio plotas – 5 tūkst. 593 kv. m, pusėse įrengtos paplūdimio tinklinio ir mini futbolo, krepšinio ir kvadrato aikštelės, aplinkui – bėgimo takai, pakraščiuose – lauko treniruokliai. Aikštynas tveriamas tvora, kurios senoji mūro dalis renovuota, tarp mūro dalių bus užpildyta metalo segmentais. Įėjimas įrengtas nuo bibliotekos pusės, kad į jį galėtų patekti sportuojanti miesto visuomenė. Palei tvorą jau pastatyti suolai, prie jų įrengtos šiukšliadėžės.

„Kretingiškiai buvo įpratę manyti, kad stadionas priklauso Pranciškonų gimnazijai, tačiau ši erdvė yra Savivaldybės nuosavybė ir bus skirta viso miesto žmonėms, taip pat – ir gimnazijos mokiniams“, – tvirtino Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Violeta Turauskaitė. Pasak bendrovės „Rolana“ vadovo Rolando Gaidžio, jiems beliko pakloti specifinę sintetinę dangą aikštelėse ir bėgimo takuose, taip pat nežymūs įrangos baigiamieji darbai, tokie kaip: ištiesti tinklus, užsėti žolę. Šiems darbams atlikti laukiama atšylant orų.

R. Gaidys neslėpė, kad iš pradžių šiame objekte susidūrė su iššūkiais: darbams koją kišo nenumatyta situacija, kai aikštyno teritorijoje buvo užsakyti archeologų žvalgomieji tyrimai, tačiau netikėtai teko papildomai atlikti dar ir išsamius archeologinius tyrimus. Tai trukdė atlikti numatytus statybos darbus, tačiau jie sugebėjo pasivyti ir neatsilikti nuo sutarties termino.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos pareigūnai išaiškino asmenį, socialiniuose tinkluose prekiavusį žvejybiniais tinklais. Pažeidėjui gresia bauda iki 1 tūkst. 200 eurų ir 8 tinklų konfiskavimas. Nevyriausybinės organizacijos „Lašišos dienoraštis“ atstovai kreipėsi į aplinkosaugininkus ir informavo, kad asmuo socialiniuose tinkluose paviešino skelbimą apie parduodamus žvejybinius tinklus.

Pareigūnai reagavo nedelsiant ir skubiai išaiškino tinklais prekiavusį asmenį. Aiškinantis aplinkybes nustatyta, kad asmuo prekiavo tinklais neturėdamas Aplinkos apsaugos agentūros išduoto prekybos žvejybos įrankiais leidimo.

„Atkreipiame dėmesį, kad fiziniams ir juridiniams asmenims prekiauti žvejybos įrankiais leidžiama tik stacionariose prekybos vietose ir turint leidimą. Šiuo atveju asmens prekybos tikslas buvo aiškus – neteisėtai įsigytus tinklus parduoti brakonieriams. Todėl labai svarbu, kad laiku nustatėme pardavėją, ir brakonieriai tinklų panaudoti nebegalės“, – sakė Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas Mindaugas Salys.

Pažeidėjui už neteisėtą prekybą tinklais pradėta administracinė teisena.

Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiam kontrolės pareigūnui pareikalavus, asmuo, turintis neplombuotų žvejybos įrankių, privalo pateikti jų teisėtą įsigijimą patvirtinantį dokumentą.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)