|
|
|
(1719) 2023-01-10Nelaimingai pasibaigusi paieška atskleidė kretingiškių vienybę
Ketvirtadienio vakarą iš Taikos gatvės išėjusio kretingiškio Valdo Daukanto ieškojo gausus būrys žmonių: policijos pareigūnai, artimieji, draugai, šauliai, kiti savanoriai. Nepaisant to, paieškos atomazga – tragiška: 38-erių vyras rastas sušalęs laukuose. Sulaukė įvairios informacijos Visą savaitgalį socialiniuose tinkluose mirgėjo prašymai prisidėti prie Valdo paieškos, suteikti naudingos informacijos, pasidalinti šalia namų esančių vaizdo kamerų įrašais. „Pirmą vakarą, kadangi jau buvo vėlu, ieškojome patys, padedant artimiesiems, kuriems esu dėkinga. Kitą rytą rinkomės prie policijos komisariato – čia jau susirinko apie 40 žmonių“, – „Pajūrio naujienoms“ pasakojo Valdo sesuo Rūta Daukantaitė. Pradėjus aktyviau dalintis informacija apie dingusį vyrą, padėti panoro vis daugiau žmonių. „Trečią dieną, kuomet ir radome brolio kūną, pamačiusi pareinantį gausų būrį žmonių, pajutau neapsakomą jausmą, net pritrūko oro. Nemaniau, kad Kretingoje yra tokia stipri bendruomenė, nepaliekanti žmonių nelaimėje. Visa tai mums suteikė gerokai daugiau stiprybės“, – kalbėjo R. Daukantaitė, akcentuodama, kad, užklupus nelaimei, nereikia bijoti kreiptis pagalbos. Artimieji Valdo pirmiausia ieškojo Kartenoje esančiose kapinėse, kur neseniai šeima palaidojo močiutę. „Valdas ją labai mylėjo, tad pirmiausia pagalvojome, kad jis išėjo pas ją“, – kodėl nusprendė paiešką pradėti ten, įvardino Rūta. Tą patį vakarą teritoriją žvalgė ir policijos pareigūnai. Rasti vyrą nebuvo lengva, kadangi tiek sesuo, tiek policijos pareigūnai sulaukdavo įvairios informacijos, kuri nepasitvirtindavo. „Džiaugiamės, kad gyventojai dalijosi informacija, tačiau šiuo atveju dažnai ji nepasitvirtino, o patikrinti reikėjo viską, – sakė Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius. – Žmonės buvo geranoriški, vieningi.“ Artimiesiems teko atlaikyti ir piktus komentarus, absurdiškiausius pranešimus. „Sulaukėme informacijos, kad jis yra prekybos centre „Lidl“, nors žinojome, kad Valdas nevaikšto į parduotuves, nes bijo žmonių. Vienas bjauriausių pranešimų, kad jis – Klaipėdoje, „Akropolyje“, apvogė parduotuvę. Žinojome, kad tai – neįmanoma, nes Valdas buvo labai geras, švelnus žmogus, – pavyzdžius išsakė mirusiojo sesuo. – Bet kuriuo paros laiku apie gautus pranešimus nuolat informuodavau pareigūnus, kurie kuravo brolio paiešką. Jie man sakydavo nekreipti dėmesio į piktus komentarus, nuolat ramino.“ Vyro paieška buvo vykdoma visur, tačiau rasti jį labiausiai padėjo gyventojų privačiuose kiemuose įrengtos kameros. „Tai buvo patikimi šaltiniai, kuriais galėjome remtis norėdami atsekti žmogaus ėjimo kryptį. Gyventojai labai aktyviai ir noriai dalijosi savo vaizdo kamerų užfiksuotais kadrais“, – tikino T. Mikelkevičius. Sušalęs vyro kūnas rastas netoli Metalo gatvės esančiuose laukuose. Valdui išėjus iš namų oro temperatūra buvo apie 10 laipsnių šalčio. „Jis labai bijojo šalčio, todėl nujautėme, kad neberasime jo gyvo. Penktadienio rytą mama susapnavo pas ją atėjusį Valdą, ji net pabudo. Tada ir supratome, kad jo nebėra. Vis dėlto labiausiai norėjome atrasti jo kūną, ir viena laimė, kad iš gyvenimo jis pasitraukė ne savo noru“, – sakė R. Daukantaitė. Vyrą rado vienas savanorių žvalgydamas laukus. „Brolis suklupo laukuose tiesdamas rankas į dangų ir žiūrėdamas į jį, – teigė Rūta. – Esu visiems labai dėkinga, kurie prisidėjo prie brolio paieškų – policijos pareigūnams, kurie vadovavo paieškai, merui, miesto seniūnei Gintarei, savo kolektyvui, artimiesiems, Valdo buvusiems draugams, šauliams, savanoriams.“
Kretingos rajone dar išlikę sovietinio palikimo
Lietuvoje nuo pat nepriklausomybės pradžios palaipsniui buvo pradėta šalinti sovietinį palikimą – nukeliamos sovietinių veikėjų ar sovietinę ideologiją skleidusių mūsų tautos atstovų skulptūros, paminklai, pakeisti gatvių pavadinimai. Kretingos rajone – taip pat. Tačiau, pažvelgus akyliau, sovietinio palikimo dar išlikę ir mūsų rajone, bet jis nėra akivaizdus, ir žmonės tam didelės reikšmės neteikia. Ligi šiol Lietuvoje dar nėra vieningos viešųjų erdvių desovietizacijos strategijos ir įstatymo, o sovietinio paveldo likvidavimas vyksta chaotiškai, griaunat tai, kas labiausiai užkliūva už akių. Nusprendė nekeisti profesijų pavadinimų Taip, kaip prieškariu visoje Lietuvoje buvo populiaru jubiliejų progomis suteikti gatvėms garbingus Vytauto, Kęstučio, Jono Basanavičiaus, Jono Jablonskio pavadinimus, taip sovietmečiu kone kiekviename mieste galima buvo rasti Melioratorių, Kosmonautų, Palydovų, Pasieniečių gatves. Šios išliko ir Kretingos mieste. „Buvo pasiūlyta pakeisti šių gatvių pavadinimus. Tačiau keičiant susiduriama su perregistravimo problemomis, o to nenori nei patys gyventojai, nei įmonės, įsikūrusios šiose gatvėse“, – patikino Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė. Formuojant naujas gatves, pagal gautus gyventojų siūlymus, suteikti joms pavadinimus sprendžia speciali Kretingos rajono savivaldybėje sudaryta Gatvių pavadinimų suteikimo ir jų pakeitimo komisija, kuriai vadovauja administracijos direktorės pavaduotoja Violeta Turauskaitė, o tvirtina rajono taryba. Gyventojai susimoka išlaidas „Prasidėjus karui Ukrainoje, svarstėme, ar reikėtų pakeisti kai kurių gatvių pavadinimus, tačiau tokių, kad labai užkliūtų kaip sovietinis palikimas, nėra. Pakeisti gatvių pavadinimą galima, jeigu to pageidauja patys jų gyventojai. Tokiu atveju jie turėtų kreiptis į seniūną, ir šis užregistruoja jų prašymą. Jeigu pritaria rajono taryba, naujas pavadinimas įregistruojamas Registrų centre. Tačiau tai nereiškia, kad ir perregistravimo procedūrą Savivaldybė prisiima ant savo pečių – tam biudžete nėra numatyta lėšų, gyventojai išlaidas dengia patys“, – sakė V. Turauskaitė. Lygiagrečiai su nauju gatvės pavadinimo įregistravimu eina ir adreso perregistravimas kitose įstaigose. Gal tai ir nekainuoja brangiai, tačiau nepatogumų gyventojams, pastebėjo V. Turauskaitė, – nemažai.
Pasirašė bendradarbiavimo sutartį
Praėjusią savaitę Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė ir Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius dr. Kęstutis Trakšelys pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir prisiėmė joje numatytus įsipareigojimus. „Mūsų tikslas – įgyvendinti švietimo, socialinės partnerystės, praktinio mokymo veiklas“, – šių švietimo įstaigų vadovai akcentavo, kad bendradarbiaujant siekiama užtikrinti ir bendrojo ugdymo programoje numatytą technologini mokymo stiprinimą, profesinio mokymo modulių pasiūlą gimnazijos mokiniams, dalintis profesinio orientavimo ir konsultavimo gerąja patirtimi. Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras įsipareigojo teikti kokybišką profesinį orientavimą ir profesinį mokymą Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokiniams, pasirinkusiems profesinio mokymo modulius ar panorusiems įgyti B kategorijos transporto priemonių praktinių vairavimo įgūdžių. Jiems suteikta galimybė naudotis praktinio mokymo kabinetais, įranga. „Kad gimnazistai galėtų lavintis mūsų centre, suderinsime pamokų tvarkaraštį, gimnazistai galės dalyvauti mūsų rengiamuose konkursuose, projektuose, o į kompetencijų tobulinimo seminarus, kitus renginius pakviesime ir gimnazijos mokytojus“, – paaiškino D. Martišauskienė.
„P. n.“ informacija
Tęs Jurgio Pabrėžos kelią, kurs muziejų
Pernai Kretingoje įkurto Jurgio Pabrėžos fondo, kuriam vadovauja Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotoja Asta Pocienė, entuziastai tęs pradėto Jurgio Pabrėžos kelio įtvirtinimo darbus. Taip pat Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios bokšte ketinama įkurti Jurgio Pabrėžos muziejų. „Pernai sudarėme maršrutą, apimantį tas Žemaitijos vietoves, kuriose įvairiais savo gyvenimo periodais kunigu dirbo ir savo mokslinę, švietėjišką, gydomąją veiklą vystė Jurgis Pabrėža. Jų darbų tąsai vasarį laukiame lėšų iš Lietuvos kultūros tarybos. Bet, jeigu ir negautume lėšų, ir toliau sieksime įveiklinti, įtvirtinti tą kelią, kad jis būtų gyvas – juo domėtųsi moksleiviai, kultūros ir švietimo darbuotojai, savojo krašto istorija besidomintys žmonės“, – kalbėjo A. Pocienė. Jos žodžiais, tam, kad įkurtas J. Pabrėžos kelias būtų gyvas, nuo vasario mėnesio startuos įvairūs renginiai – parodos, susitikimai, paskaitos, studijos parengimas. Jų pradžia – Šiluvoje, kur dvasinę popietę ves brolis pranciškonas Juozapas Marija Žukauskas ir pasaulietė pranciškonė Kretingos muziejaus istorikė Jolanta Klietkutė. O iš ten renginių ciklas keliaus per dar 5 savivaldybes, jų miestus ir miestelius – Varnius, Tverus, Raudėnus, Plungę ir Kretingą, kur gyveno ir dirbo kunigas, mokslininkas, liaudies gydytojas J. Pabrėža.
Įvykdė sau duotą pažadą
Kretingos meno mokyklos Dailės skyriaus mokytoja Birutė Česnauskienė įvykdė sau po personalinės parodos „Žydėjimas“ Kretingos rajono švietimo centre duotą pažadą – išleisti kalendorių, kurį ir papuošė jos autoriniai darbai.
„Parodos darbų mano kalendoriui neužteko – norėjosi kiekvienam mėnesiui pritaikyti tam tikrą temą, susijusią su žydėjimu, gamta, tačiau žiemą nelabai tų žiedų yra, todėl kalendoriuje atsirado ir jūros tematika, ir kopose sustingusios smilgos, ir švenčių pranašas – raudonai žydinti Kalėdų žvaigždė“, – sakė B. Česnauskienė, neslėpdama, kad naujų temų paieška ją šiek tiek atitraukė nuo taip pamėgtų piešti bijūnų, o ir viena idėja pagimdo kitą, šioji – dar kitą ir taip toliau. Taigi po 2023-ųjų metų kalendoriaus jo autorė sumąstė, kad visai neblogai būtų pasirengti ir parodai „Metų laikai“, kuri būtų praturtinta naujais būtent metų laikus atitinkančiais darbais. B. Česnauskienė tapo akrilu ant drobės, darbų ji turėjo ir daugiau, tačiau į kalendorių tilpo ne visi, tad juos mokytoja žada eksponuoti parodoje. Pedagogės kelią pradėjusi 1995-aisiais, Kretingos meno mokykloje B. Česnauskienė dirba nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Dailės, technologijų mokytojos kvalifikaciją turinti mokytoja nuo 2066-ųjų aktyviai dalyvauja ir kūrybinėje veikloje: kartu su Klaipėdos rajono dailės ir technologijų mokytojais dalyvavo kūrybinių darbų parodose, pleneruose, kartu su mokiniais 6-is kartus – respublikiniuose jaunųjų rūbų dizainerių konkursuose.
Pavogtas telefonas grąžintas savininkui
Iš vieno Kretingos ligoninėje dirbančio darbuotojo ketvirtadienį ilgapirštis pasisavino mobilųjį telefoną. Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą, per kurį išaiškino vagystę įvykdžiusį asmenį. Mobilusis telefonas, kurio vertė – 250 eurų, buvo grąžintas jo savininkui.
„P. n.“ informacija
Įtartini asmenys vaikščiojo po namų kiemus
Praėjusios savaitės pabaigoje iš penktadienio į šeštadienio naktį ne visi kretingiškiai miegojo ramiai – jie pastebėjo po Kretingą vaikščiojančius įtartinus asmenis. Apie juos Kretingos rajono policijos pareigūnai sulaukė trijų pranešimų. „Į pranešimus reagavome iš karto“, – sakė Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius. Gyventojai pranešė, kad Kęstučio, Gėlių ir Melioratorių gatvėse pastebėjo tris, o vienam pranešime buvo įvardinta, kad keturis įtartinus asmenis, kurie vaikščiojo aplink automobilius gyventojų kiemuose. „Ši gauta informacija nepasitvirtino. Kol kas nesulaukėme nė vieno pranešimo apie sugadintą turtą ar kad būtų įsilaužta į automobilius“, – kalbėjo T. Mikelkevičius, patikinęs, kad pareigūnai dar peržiūrės mieste įrengtas vaizdo kameras ir ieškos pranešimuose įvardintų asmenų.
„P. n.“ informacija
Autobuse rado keleivio kūną
Klaipėdos apskrities policija pranešė, kad maršrutiniame autobuse Palangos oro uoste penktadienį rastas miręs vyras. Apie 12 val. sausio 6 d. Liepojos gatvėje esančioje oro uosto teritorijoje autobuse mirusį vyrą, gimusį 1954 m., aptiko autobuso vairuotojas. Policija pradėjo tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.
„P. n.“ informacija
Išlydė krepšinio aikštelės dangą
Darbėnų gimnazijos stadione Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys pastebėjo, kad išlydyta krepšinio aikštelės danga. „Kažkas nusprendė toje vietoje šaudyti fejerverkus“, – teigė jis. Aikštelės danga sugadinta ne vienoje vietoje. „Sugadino nemažai. Ant visos dangos yra daug juodų taškelių, keliose vietose išlydytas didesnis plotas. Gali būti, kad tose vietose buvo šaudomi kažkokie ugnies fontanai, galbūt – mažesni fejerverkai, kuriems nusileidus, išsilydė danga, nes, kur buvo paliktos didžiosios fejerverkų dėžės, neliko jokių dėmių“, – sakė Darbėnų seniūnijos seniūnas. Manoma, kad aikštelės dangą gyventojai sugadino netyčia. „Žinoma, kad ne specialiai išdegino, bet ant guminės dangos šaudyti fejerverkų negalima. Manau, kad tai padarė kažkas iš vietinių“, – kalbėjo A. Poškys. Vakar apžiūrėti dangos vyko ir Savivaldybės atstovai, kurie įvertins padarytą žalą. „Spręsime, ką daryti. Manau, apie įvykį reikės pranešti ir policijai, nes tai yra turto niokojimas. Gyventojai turi pagalvoti, ką daro“, – tikino seniūnas. Aikštelė buvo atnaujinta 2021 m. „Manau, kad aikštele bus galima ir toliau naudotis, tik ji nebebus tokia graži ir patogi“, – apibendrino A. Poškys.
„P. n.“ informacija
Iš policijos suvestinių
KRETINGOS RAJONAS ŽIBININKŲ k. sausio 6 d. apie 14.53 val. patikrinus automobilio „Audi A4“ vairuotojo, gimusio 1982 m., blaivumą, jam nustatytas 2,45 prom. neblaivumas. PALANGA GANYKLŲ g. sausio 8 d. apie 11.31 val. pastebėta, kad buvo patekta į sandėliuką ir pavogtas elektrinis, baltos spalvos dviratis „Somebike“, kurio vertė – apie 700 eurų. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.
Parengė Edita KALNIENĖ
„7bet-NKL“ naujienos
Prasidėjus naujiems metams, atsinaujino „7bet-NKL“ kovos, o abi mūsų krašto komandos po pertraukos sezoną pratęsė skirtingai: Kretingos „Kretingai-VR Servisui“ savaitgalį pergalių pasiekti nepavyko, o Palangos „Kuršiai“ metus pradėjo dviem pergalėmis. Šioje komandoje įvyko vyriausiojo trenerio rokiruotė: į „Betsafe-LKL“ Gargždus treniruoti išvykusį kretingiškį Povilą Šakinį pakeitė jo asistentu dirbęs kitas kretingiškis Henrikas Lubinas. Sausio 5 d. Arimanto Mikaločiaus treniruojami kretingiškiai 74:83 (15:17; 16:30; 16:8; 27:28) turėjo pripažinti aikštės šeimininkų „Šilutės“ (12 pergalių, 12 pralaimėjimų) krepšininkų pranašumą. Rungtynes sėkmingiau pradėjo šilutiškiai, kurie, baigiantis II kėliniui, po Deivido Anužio metimo iš savo aikštės pusės įgijo 16 taškų persvarą (31:47). Trečią kėlinį sėkmingiau užbaigė Kretingos komanda, leidusi varžovams pelnyti tik 8 taškus ir kėlinio pabaigoje sumažinusi atsilikimą iki 6 taškų (30 min. 47:53). Ketvirtą kėlinį šeimininkams vėl pavyko atstatyti dviženklę persvarą. Prasidėjus paskutinei rungtynių minutei, M. Mažeika baudų metimais priartino kretingiškius dar arčiau 71:76, bet „Šilutės“ komanda sėkmingai metė baudos metimus, ir mūsiškiams pergalės iškovoti nepavyko. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai-VR Servisui“ atstovavo: Martynas Mažeika (4/6 tritaškiai, 13/16 baudos, 5 atk. kamuoliai, 31 naud. balas) – 33, Edgaras Danys (3/8 tritaškiai, 6 atk. kamuoliai) – 18, Rytis Zabita (5/9 dvitaškiai, 8 atk. kamuoliai) – 11, Maksym Lutsenko – 8. Sausio 7 d. Kretingos „Kretinga-VR Servisas“ išvykoje 63:77 (11:16; 13:31; 23:14; 16:16) pralaimėjo prieš Mažeikių „M basket“ (13 pergalių, 10 pralaimėjimų). Šiose rungtynėse Kretingos komandai ir vėl lemiamas buvo II kėlinys, per kurį Mažeikių komanda spurtavo ir į didžiąją pertrauką iškeliavo pirmaudama 23 taškais (24:47). Nors po pertraukos kretingiškiai ir pagerino savo žaidimą, bet priartėti arčiau negu 14 taškų jiems nepavyko, ir varžovai iškovojo užtikrintą pergalę.
Karo Ukrainoje kontekste Šaulių sąjunga išgyvena atgimimą
Praėjusiais metais prasidėjus kariniam konfliktui Ukrainoje atgimimą išgyvena Lietuvos šaulių sąjunga: norinčiųjų dalyvauti jų veikloje kone padvigubėjo. Ne išimtis – ir Vakarų (Jūros) šaulių 3-osios rinktinės 305 kuopa Kretingoje. Nori būti informuoti Pirmoji Šaulių sąjungos augimo banga prasidėjo 2014 metais, per pirmąją invaziją į Ukrainą, kai Rusija įsiveržė į Donbasą, Luhanską, aneksavo Krymą. „Tada, praėjus metams, ir aš tapau šauliu, nes pasikeitė mano suvokimas, ką reiškia būti savo šalies patriotu, kad turiu būti atsakingas. Tapti šauliu – atsakomybės prisiėmimas už savo šalies ateitį“, – patirtimi dalijosi Kretingos kuopos vadas Mindaugas Čičiūnas. Kur kas aktyvesnė visuomenė reakcija pasireiškė 2022 m. vasario 24 d. kilus kariniam konfliktui Ukrainos žemėje. Tuomet Šaulių sąjunga kone padvigubėjo. „Viskas vyko labai arti. Žmones apėmė didelė baimė, nežinomybė, kaip viskas bus, ką reiktų daryti, – prisiminė M. Čičiūnas. – Kilus karui pagalvojau, kad tokioje situacijoje būti civiliu tikrai baisu, nes civilis – pats pažeidžiamiausias – nieko nežinai, nedaug ką supranti.“ Dalyvaujantieji Šaulių sąjungos veikloje gauna informacijos, kaip reikia elgtis kilus kariniam konfliktui, kaip viskas vyksta, taip pat jiems rengiami įvairūs mokymai. „Tapęs šauliu pradėjau valdyti vienokią ar kitokią ginkluotę – praktikavau sportinį šaudymą, domėjausi koviniu šaudymu. Kai susipažįsti ir išmoksti valdyti ginklą, dingsta „ginklo mistika“. Supranti, kaip turėtum elgtis, jeigu kažkas netoliese įvyktų“, – tikino kuopos vadas. Būti šauliu – vienas būdų, kaip gyventojai gali prisidėti prie visuomenės saugumo ir gerovės. „Kai vieni buvo nežinioje, kiti buvo drąsūs ir norėjo kažkuo prisidėti, būti naudingi.“
Vandens telkinių ekologija: pilna ir biogeno, ir net gyvsidabrio
Nuotoliniame posėdyje, kuriame dalyvavo Klaipėdos universiteto mokslininkai ir Aplinkos ministerijos specialistai, Kretingos rajono savivaldybė sulaukė pagyrimo žodžių už tai, kad, esant prastai vandens telkinių būklei, nesėdi sudėjusi rankų, o pirmoji Lietuvoje ėmėsi veikti: sudarė darbo grupę, ieško išeičių. Didžiausia tarša – tarp „Vienkiemio“ ir Bajorų Kretingos rajone esantys vandens telkiniai – tai vienintelis Kašučių ežeras, apie 30 tvenkinių, Akmenos-Danės, Minijos, Darbos, Salanto, Šventosios ir Rąžės upės su dešiniaisiais ir kairiaisiais intakais. Bendras rajono vandenų plotas didesnis negu 2 tūkst. 200 ha. Kretingos rajonas patenka į pajūrio upių baseiną, kurio didžiausia upė – Akmena-Danė. Jos mikrobaseinas apima 67 proc. Kretingos rajono, patenka į 7 seniūnijas. Komentuodama ekologinės būklės žemėlapį, darbo grupės narė Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo specialistė Monika Norvaišienė sakė, kad iš Vaineikių miškų ištekančios ir į jūrą įtekančios Akmenos-Danės upės vandens kokybė prie žiočių yra vidutinė, Kretingalėje bloga, o Kretingos mieste – labai bloga, pagerėja tik Šlaveitos intake. Nors, valstybinių upių monitoringo duomenimis, pagal cheminę sudėtį vandens būklė žiotyse ir gera, tačiau pagal biogeninių medžiagų kiekius – toli gražu ne, ypač nerimą kelia žuvyse gausiai aptinkamas gyvsidabris. Darbo grupės pirmininkas meras Antanas Kalnius pakomentavo, kad didžiausia tarša stebima Kretingos mieste esančioje Akmenos upės dalyje tarp „Vienkiemio“ ir Bajorų, kur daugiausiai gyvena žmonių. Anksčiau gyventojai į upę išleisdavo buitines nuotekas, bet šiuo metu didelė dalis yra prisijungę prie centralizuotų tinklų. Nepaisant to, taršos problema gyvuoja kaip gyvavusi, nors ieškoma to priežasčių. Upės pratekėjimą galimai riboja kelios užtvankos, užlaikančios sankaupas.
Kretingiškiai pagerbė Seimo narį Antaną Vinkų
Praėjusį savaitgalį Kretingos rajono viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje buvo surengtas Seimo nario Antano Vinkaus jubiliejinis, jo 80-mečiui skirtas, vakaras: atidaryta fotografijų ir dokumentų paroda, koncertavo atlikėja Indrė Malakauskaitė-Juodeikienė, susirinko gausus sveikintojų būrys. Parodą „Gydytojui, diplomatui, politikui ir visuomenės veikėjui, Kretingos rajono Garbės piliečiui Antanui Vinkui – 80“ pagal bibliotekos fondų medžiagą ir A. Vinkaus sesers Laimos Butkienės perduotas saugomas šeimos nuotraukas parengė bibliotekos Kraštotyros ir informacijos skyriaus vedėja Laima Jonauskaitė. Ją atidarė bibliotekos vedėja Birutė Karčauskienė, kuri, akcentuodama ilgametę bičiulystę su A. Vinkumi ir jo palaikymą, įteikė pačių parengtą albumą, kuriame, tikino, atspindėtas visas jo turtingas gyvenimas.
Nuostolių nepatyrė
Ugniagesiai gelbėtojai penktadienį, sausio 6 d., apie 23.05 val. vyko į Benaičių kaimą Darbėnų seniūnijoje, kur gyvenamojo namo kamine degė suodžiai. Atvykus į įvykio vietą patalpos buvo nestipriai uždūmintos, kamine baigė išdegti suodžiai. Per gaisrą namo savininkai nepatyrė jokių nuostolių, turtas neapgadintas. „Ugniagesiai palaukė, kol visiškai išdegė suodžiai, išvėdino patalpas“, – sakė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius. Per gaisrą savininkė buvo namuose. Ji ir iškvietė pagalbą.
„P. n.“ informacija
|
|
