|
|
|
(1717) 2023-01-03Ar riedlentininkai vėl trikdys gyventojų ramybę
Kretingos rajono politikai, atsižvelgdami į miesto jaunimo pageidavimus, ketina atkurti riedlenčių rampą, kuri prieš dešimtmetį buvo įrengta Pastauninko parko viršukalnėje, priešais Topolių aklg. Nr. 10 daugiabutį. Sausio viduryje į Savivaldybę ketinama pakviesti miesto jaunimą ir išvien su jais aptarti, kokios rampos jie norėtų, taip pat numatyti jai tinkamiausią vietą. Sunerimo ir aplinkinių daugiabučių gyventojai – naujos rampos toje pat vietoje, kone po langais, jie nebenorėtų. Reikia geranoriškų politikų sprendimų Ankstesnioji rampa – važinėjimosi riedlentėmis, riedučiais vieta – buvo medinė. Ja važinėjant, kylant ir leidžiantis, atliekant manevrus pasišokėjus, kildavo didelis bildesys. Aplinkinių namų gyventojai skųsdavosi dėl triukšmo ilgais vasaros vakarais, taip pat – dėl keiksmų ir girtavimo. „Po ta rampa susilindę ligi išnaktų keldavo kone orgijas. Tekdavo pro langą ir raminti, ir pagrasinti, kad iškviesime policiją. Beje, nesyk buvo ir atvykusi. Teritorija aplinkui buvo paversta tualetu: pūpsodavo krūvos, mėtydavosi tušti alaus buteliai, skardinės, popieriai, traškučių pakeliai“, – pasakojo viena Topolių aklg. 10 namo gyventojų, pageidavusi neviešinti pavardės. Tame pačiame daugiabutyje gyvenanti buvusi ilgametė pedagogė Vida Giedrimienė sakė nė neabejojanti, kad jaunimui reikalinga rampa, gerai, kad jauni žmonės sportuoja, tačiau toks triukšmingas riedučių, riedlenčių sportas – ne miegamajame mikrorajone. „Sutvarkius parką, viršukalnėje atsirado takai, suolai, ši vieta tapo savotiška ramybės oaze. Netoliese vaikų darželis, įrengta poilsio aikštelė, kur susirenka tėvai su vaikais. Viskas labai gerai. Tačiau rampos ten pat tikrai nebereikia. Tokia triukšminga vieta turėtų būti įrengta kur nors kitur, kur jaunimui ir vaikams būtų ir saugu, ir patogu atvykti, kur būtų įrengta infrastruktūra – aikštelė, tualetas. Naujoms parduotuvėms Kretingoje surandama vietų, o dėl vaikų užimtumo reikia tik geranoriškų politikų sprendimų“, – kalbėjo V. Giedrimienė. Jos manymu, skate parkui tinkamiausios vietos mieste būtų prie Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos stadiono, Pastauninko parke priešais vasaros estradą ar laisvame sklype netoli LIDL parduotuvės.
Kretingos rajono savivaldybės taryba kasmet tvirtina vietinės reikšmės kelių ir gatvių tiesimo, taisymo Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPP) lėšomis eilę, į kurią trumposios, jungiamosios gatvelės nepatenka. Gyventojams, seniūnijų seniūnams prašant tvarkyti ir šias gatveles, Savivaldybės administracija rengs jų remonto eilės sudarymo ir Savivaldybės biudžeto lėšų tam skyrimo tvarką. Pagal dabar galiojančią KPP lėšų skirstymo tvarką, kurią reglamentuoja ir Lietuvos automobilių kelių direkcija, tvirtina Savivaldybės taryba, trumposios, jungiamosios gatvės į Savivaldybės remontuojamų gatvių sąrašą patekti negali, nes neatitinka reikalavimų, jas Savivaldybė turėtų tvarkyti savo biudžeto lėšomis. „Mūsų Savivaldybė jau daugelį metų, palyginus su kitomis savivaldybėmis, gatvėms tvarkyti lėšų iš savojo biudžeto skiria mažai, todėl ir gatvių būklė kitose savivaldybėse geresnė“, – tvirtino Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolita Vaickienė, akcentavusi, kad pagal esamą KPP lėšų skirstymo ir panaudojimo tvarką trumpos gatvelės remonto niekada nesulauktų, nors kai kurios jų yra vienos seniausių. Mažos gatvelės jungia jau renovuotas, išasfaltuotas gatves. Iš tokių gatvelių nešamas purvas gadina atnaujintas pagrindinių gatvių dangas.
Kretingos sporto ir sveikatingumo kompleksą statanti uždaroji akcinė bendrovė „HSC Baltic“ pernai atliko statybos darbų už 1,55 mln. Eur. Likusius 1,3 mln. eurų vertės darbus rangovas turėtų užbaigti per pirmąjį šių metų ketvirtį. „Baigus darbus liks priduoti kompleksą eksploatuoti, šito proceso trukmė priklauso ne vien nuo rangovo. Kompleksas lankytojams turėtų būti atvertas šių metų vasarai baigiantis“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė paklausta, kada tikėtina kompleksas su sporto sale, baseinu, pirtimis atvers duris lankytojams. Sausį turėtų būti atvežta ir sumontuota technologinė įranga, skirta pirčių komplekso, baseino erdvėms sausinti. Pirtys irgi baigiamos įrengti, dar likę apdailos darbų.
Į Padvarius ties dviračių taką
Apie 50 senųjų šimtamečių medžių išpjauta palei senąjį kelią į Salantus, už miesto ribos iki Padvarių globos namų. Ten Lietuvos automobilių kelių direkcija yra numačiusi įrengti 3 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių taką. Pasak Kretingos seniūnės Sigitos Riepšaitės, senieji medžiai būtų trukdę pėsčiųjų ir dviratininkų eismui, nes augo per patį būsimo tako vidurį. „Dar praėjusį rudenį Kelių direkcijos atstovai su Savivaldybės komisija apžiūrėjo, įvertino, kad medžius reikia šalinti. Jie jau nupjauti ir išvežti, lauksime statybos darbų pradžios. Naujasis takas susijungs su jau anksčiau sutvarkytu ruožu iki Kretingos miesto ribos ir naujuoju, įrengtu Vilties gatvėje, vedančiu per geležinkelį į globos namus“, – tvirtino S. Riepšaitė. Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė patikino, kad Kelių direkcija sudarė sutartį su rangovu – bendrove „Plungės Jonis“, kuri prieš pat šventes ėmėsi šalinti medžius, o toliau, kai tik leis oro sąlygos, imsis statybos darbų. Jos žodžiais, kadangi kelias Kretinga–Kūlupėnai yra valstybinės reikšmės, jo prieigos bei jose augę medžiai yra valstybės turtas, – mediena Savivaldybei neatiteko.
„P. n.“ informacija
Kretingiškius į lovas guldo daugiausia gripas
Prieš šiuos Naujuosius daugelį Lietuvos gyventojų, tarp jų kretingiškių, į lovas guldė, o ir dabar tebeguldo nebe COVID-19, kaip anksčiau, o gripas ir viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Apskrityje – ketvirti Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento Kretingos skyriaus vadovės Dalios Jociuvienės, susirgimų šiomis ligomis pakilimas stebimas nuo 49-os praėjusių metų savaitės, tai yra nuo gruodžio 5 iki 11dienos. Palyginus 49-os, 50-os ir 51-os 2022 m. savaičių duomenis, Kretingos rajone gripo atvejų išaugo iki 99-ių: 49 savaitę sirgo11 asmenų, iš jų 8 vaikai, 50 savaitę, t. y. nuo gruodžio 12 iki 18 d. – 36 asmenys, iš jų 10 vaikų, 51 savaitę, arba nuo gruodžio 19 iki 25 d., sirgo 99 asmenys, iš jų 32 vaikai. Viršutinių kvėpavimo takų infekcija 49 savaitę iš viso sirgo 385 asmenys, tarp jų 185 vaikai; 50-ąją savaitę – 515 asmenys, tarp jų 230 vaikų; 51-ąją savaitę šie skaičiai šiek tiek pamažėjo – sirgo 494 asmenys, tarp jų 190 vaikų. „Vertinant tas tris praėjusiųjų metų savaites, gripo atvejų rajone daugėjo, o ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sergančiųjų skaičius labiausiai buvo išaugęs 50-ąją savaitę“, – teigė D. Jociuvienė. COVID-19 liga praėjusiųjų metų 49 savaitę sirgo 33 asmenys, 50 savaitę – 29, 51 savaitę – 26. D. Jociuvienės žodžiais, užpernai dominavo COVID -19 liga, o pastaruoju metu – gripas, kurio 2021-aisiais buvo užregistruoti tik pavieniai atvejai. „Pastebima, kad sergančiųjų gripu skaičius išauga kas treji ketveri metai, yra sukeliamos epidemijos. Šis virusas mutuoja, kaskart būna kitokios atmainos, o žmonių atsparumas – mažesnis“, – paaiškino NVSC Klaipėdos departamento Kretingos skyriaus vadovė. Pagal sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis rodiklį Klaipėdos apskrities mastu Kretinga atsidūrė 4-oje vietoje – po Šilutės rajono, Klaipėdos miesto ir Palangos. Skuodo rajonas – penktas, Neringa – šešta.
III-iajame tarptautiniame Klaipėdos festivalyje ir jo scena tapusiame senajame elinge bus pristatyta istorijų opera „Klaipėda“, kurią KVMT užsakymu šiuo metu vis dar rašo ar parašytą medžiagą dailina net keturi šio krašto kompozitoriai – Loreta Narvilaitė, Vladimiras Konstantinovas, Kristijonas Lučinskas ir Donatas Bielkauskas. Operos meninės koncepcijos ašis – trys esminės Klaipėdos krašto istoriją apibūdinančios sąvokos – Žmogus, Tikėjimas, Kalba, tad apie jų svarbą ir jau sukurtą medžiagą pasakoja libreto autorius Arvydas Juozaitis. Artėja ypatingas Muzikinio teatro projektas: istorijų operos „Klaipėda“ pasaulinė premjera, skirta 2023 m. minimam Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. Jums patikėta ypatinga misija – parašyti šiam kūriniui libretą. Kas jame svarbiausia? Kokias istorines asmenybes išvysime?
Svarbiausia viskas. O jeigu tiksliau – laiko ir vietos genius loci, vietovę sauganti dvasia. Reikėjo rasti jėgų balansą, vadinasi, lietuvninkų ir lietuvių veikėjų tinkamą pasiskirstymą operos audinyje. Pagrindiniai lietuvninkai – tai Martynas Jankus, Ėvė Simonait-Ieva Simonaitytė, Ėtmė Simonait, Vilius Gaigalaitis, Erdmonas Simonaitis, iš dalies ir Vydūnas. Didžiosios Lietuvos veikėjai sudaro jėgos branduolį – tai Jonas Polovinskas-Budrys, Ernestas Galvanauskas, Mikas Bajoras, Vincas Krėvė. Trečioji jėga, kurią pirmosios dvi pasmerkia pralaimėjimui – Gabrielio Petisnė atstovaujami prancūzai. Mėmelenderių žandarmerija veikia fone. Labai įdomi man Mėmelė, tragiško likimo mergina, kuri gimė kone mistiniu būdu – nežinojau, kad tuo pačiu vardu Sigitas Jurčys (brolis Benediktas), kurdamas Mėmelburgo oratorijos libretą mūsų Muzikiniam teatrui (premjera įvyko 2022 m. vasarą), pavadins savo simbolinę figūrą. Tai kone Apvaizdos akis.
Naujųjų ir senųjų metų sandūroje – smurtiniai konfliktai
Palydint 2022-uosius Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnams iškvietimų netrūko. Daugiausia jų – dėl smurto ir per didelio triukšmo. Ugniagesiams gelbėtojams 2023-iųjų sutiktuvės kiek ramesnės. Pasekmes jaus ilgai „Šventinės „pagirios“ kai kam bus jaučiamas dar ilgai. Šiuo laikotarpiu pradėjome ne vieną ikiteisminį tyrimą“, – apibendrino komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius. Belaukiant Naujųjų, gruodžio 31 d. apie 14 val. pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kuomet konfliktas kilo tarp sutuoktinių. Tą pačią dieną policijos pareigūnams teko reaguoti ir į iškvietimus dėl triukšmo – garsiai leidžiamos muzikos, trukdymo miegoti ir panašiai. Prieš pat vidurnaktį policija vyko į Taikos gatvę Kretingoje. „Reikėjo nuraminti gyventojus, tačiau visais atvejais užteko įspėjimo. Pakartotinai dėl triukšmo nebevykome nė pagal vieną adresą“, – teigė T. Mikelkevičius. Dar vienas ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl muštynių viešoje vietoje. Trys neblaivūs asmenys sausio 1 d. apie 1.30 val. susimušė Darbėnuose. „Visi įvykio dalyviai buvo neblaivūs. Atvykus policijos pareigūnams nė vienas jokių pretenzijų neturėjo“, – sakė Veiklos skyriaus viršininkas.
Atpildo valanda už tai, kad, apsvaigę nuo alkoholio, mušė, tyčiojosi ir žemino žmogų: 20-ies pradinio išsilavinimo kretingiškiui Laurynui Želviui – reali 8-ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje; 24-erių pagrindinį išsilavinimą turinčiam Mantui Drąsučiui – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant metams. Abu nuteistieji ieškovui K. N. sumokės po 500 eurų proceso išlaidoms atlyginti. Be to, visiškai tenkintinas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos – iš skriaudėjų solidariai priteista 4 tūkst. 81 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tokį verdiktą, baigiantis 2022-iesiems metams, paskelbė Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai. Sprendimą per 20 dienų apeliacine tvarka šalys galėjo apskųsti aukštesnės instancijos teismui. Vaizdo įrašas su užfiksuota egzekucija populiariame socialiniame tinkle pasirodė praėjusiųjų metų balandį. Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai nustatė, kad, vykstant išgertuvėms Salantuose, Žemaitės g., 24-erių vyrą sumušė pažįstami, gimę 1999 m. ir 2003 m. Įtariamieji netrukus buvo sulaikyti, jiems pareikšti įtarimai pagal LR BK 138 str. 1 d. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
Fejerverkas sužalojo akis
Naujųjų metų naktį, tuoj po 24-os valandos, į Kretingos ligoninę pateko kol kas vienintelis šiemet nuo fejerverko nukentėjęs pusamžis vyras – jam sužalotos akys. Pasak ligoninėje dirbančio ukrainiečio chirurgo Aleksandro Litvinenkos, apžiūrėjus ir suteikus pirmąją pagalbą, žmogus buvo išsiųstas okulistų konsultacijai į Klaipėdą. Naujametė naktis, anot pašnekovo, jam kaip specialistui buvo palyginti rami, kur kas daugiau – per 20 – pacientų dėl įvairių negalavimų sulaukė kolegos terapeutai. „Tiesa, švenčių išvakarėse pagalbą man teko suteikti ir iš kaimo greitąja atvežtam sumuštam vyrui: du draugai vartojo alkoholį ir paskui matyt aiškinosi santykius“, – papasakojo A. Litvinenka.
„P. n.“ informacija
Iš policijos suvestinių
KRETINGAKĘSTUČIO g. gruodžio 31 d. apie 2 val. išdaužus plastikinių lauko durų stiklo paketą, įsibrauta į maisto prekių ir gėrimų parduotuvę. Pavogtos cigaretės ir alkoholiniai gėrimai. Dar skaičiuojama, kiek buvo išsinešta prekių ir kokią žalą padarė ilgapirščiai. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.
PALANGAGANYKLŲ g. gruodžio 30 d. apie 14 val. pastebėta, kad iš daugiabučio namo rūsio sandėliuko pavogtas dviratis, kurio vertė apie 250 eurų, taip pat ir du elektriniai paspirtukai. Bendra žala – 1 tūkst. 173 eurai. Pradėtas tyrimas dėl vagystės. PRIEPLAUKOS g. sausio 1 d. apie 12 val. namuose, žodinio konflikto metu, 1979 m. gimęs vyras, kuriam nustatytas 2,23 prom. neblaivumas, du kartus trenkė į galvos sritį 1994 m. gimusiai moteriai, kuriai nustatytas 2,09 prom. neblaivumas. Pradėtas tyrimas. TAIKOS g. sausio 1 d. apie 16.05 val. gautas pranešimas, kad iš kiemo bando išvažiuoti automobilis „Renault Laguna“, kurio vairuotojas gali būti neblaivus. Atvykę pareigūnai minėto automobilio vairuotojui, gimusiam 1984 m., nustatė 3,25 prom. neblaivumą. Vyras sulaikytas ir nuvežtas į Palangos miesto policijos komisariatą.
Parengė Edita KALNIENĖ
Futbolo akademija „Minija“ senuosius palydėjo šventine popiete
Šventine popiete senuosius metus užbaigė Kretingos futbolo akademijos (FA) „Minija“ bendruomenė. Trenerius ir jaunuosius futbolininkus pasveikinęs futbolo akademijos direktorius Alvydas Viršilas pasidžiaugė akademijos augimu: šiuo metu futbolo akademiją lanko 200 vaikų, suburta grupė Salantuose, toliau tęsiamas bendradarbiavimas su ikimokyklinio ugdymo įstaigomis.
„Salantuose su 15-os vaikų grupe dirba „Minijos“ kapitonas Germanas Vaniuchinas, dukart per savaitę futbolo užsiėmimai rengiami Kurmaičių pradinėje mokykloje, darželiuose futbolu pavyko sudominti per 60 vaikų, kuriuos ateityje, tikimės, išvysime ir mūsų akademijoje“, – apie sėkmingą plėtrą kalbėjo FA „Minija“ administratorius futbolo treneris Martynas Viluckas. Jo teigimu, šventinė popietė visų pirma buvo skirta ne tik metų rezultatams aptarti, bet ir pastebėti, apdovanoti perspektyviausius futbolininkus, įsivertinti, ar tinkamu keliu einama. „Tikrai turime didelį būrį vaikų, kurie sąžiningai lanko treniruotes, matome jų tobulėjimą“, – teigė M. Viluckas. Šventinę popietę buvo sudaryti simboliniai 11-tukas, 8-tukas ir merginų 5-tukas – pagal amžių ir pajėgumą, varžybų formatą FA „Minija“ komandos žaidžia įvairų futbolą: „11x11“, „8x8“, „5x5“. Į simbolinę FA „Minija“ vienuolikę pateko: vartininkas Aleksas Pipiras, gynėjai Titas Jonuška, Simonas Galdikas, Lukas Gujis, Jonas Kazlauskas, saugai Erikas Slavinskas, Matas Baltmiškis, Mantas Gedutis, Aronas Zakarauskas, puolėjai Deividas Pipiras ir Matas Mazgeika.
Į Šv. Mikolajaus sutikimo šventę Cirkuny kaime, kuriame bombos sugriovė arba apgadino 80 procentų pastatų ir iki pat dabar nėra elektros, vykau pakviestas Cirkuny apylinkės karinio komendanto pavaduotojo Igorio Kuzmenkos. Su 55 metų Cirkuny apylinkės karinio komendanto pavaduotoju I. Kuzmenka susipažinau fotografuodamas sugriautą Cirkuny mokyklą. Pamatęs mane vaikščiojant po griuvėsius I. Kuzmenka skubiai atbėgęs sušuko: „Grįžk atgal, čia dar ne viskas patikrinta, gali būti minų.“ Vyras papasakojo, kad per Cirkuny kaimą ėjo fronto linija, mat gyvenvietė yra nutolusi vos 5 km nuo Charkovo pakraščio. Šį 1,5 mln. gyventojų turėjusį ir vos 40 km nuo Rusijos sienos nutolusį didmiestį Kremlius planavo užimti per vieną parą. Tačiau Charkovo gynėjai didvyriškai pasipriešino, todėl okupantai buvo priversti įsitvirtinti miesto prieigose. Tokiu būdu Cirkuny, per kuriuos eina autostrada į Rusiją, atsidūrė fronto mūšių epicentre. Anot I. Kuzmenkos, kaime net 80 proc. pastatų nukentėjo nuo bombų sprogimų – vieni buvo visiškai sugriauti, kiti liko apgadinti. Prasidėjus karo veiksmams dauguma Cirkuny gyventojų išsilakstė. Pirmomis karo dienomis visi bėgo į Ukrainą, tačiau vėliau okupantai leido trauktis tik į Rusiją, kur išvyko irgi nemažai žmonių. Cirkuny iš 6,5 tūkst. gyventojų per du su puse mėnesio užsitęsusią okupaciją liko vos keliolika žmonių.
Keičia Kretingos turgaus vadovą
Kretingos rajono savivaldybės administracija paskelbė konkursą Savivaldybei pavaldžios uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos turgus“ direktoriaus pareigoms užimti: pagal 2017 m. gruodžio 31 d. įsigaliojusį įstatymą, valstybės, savivaldybių įmonių vadovams numatytos dvi po 5-erius metus kadencijos. Dabartiniam „Kretingos turgaus“ direktoriui Nerijui Terteliui dviejų kadencijų terminas baigėsi šių metų sausio 1 d., Savivaldybės administracija terminą pratęsė iki bus paskirtas naujas įmonės vadovas. Pareikštinius dokumentus dalyvauti konkurse bendrovės „Kretingos turgus“ direktoriaus pareigoms užimti Savivaldybės administracijai galima pateikti iki šių metų sausio 4 d. Šį penktadienį dar nebuvo nė vieno pareiškimo. N. Tertelis pripažino, kad „Kretingos turgaus“ veikla, anot jo, „nėra žibanti.“ Nors prieš koronaviruso pandemiją įmonei buvo pavykę išlipti iš nuostolio, antri pandeminiai metai vėl buvo nuostolingi. Nuostolingi greičiausiai bus ir 2022-ieji, nors jų rezultatas tebeskaičiuojamas. N. Tertelio manymu, turgus traukiasi dėl prekybos centrų Kretingoje gausos, dėl to, kad lėtai kelią pas pirkėjus skinasi ūkininkų, kita išskirtinė produkcija. „Kretingos turgus“ anksčiau priklausė Savivaldybės įmonei „Kretingos komunalininkas“, nuo kurios buvo atskirtas ir tapo savarankišku 2006-aisiais. Būta svarstymų turgų vėl sujungti su „Kretingos komunalininku“, dargi privatizuoti. „Kretingos turguje“, be direktoriaus, dirba keturi darbuotojai: vyriausioji buhalterė, kontrolierė-prižiūrėtoja, pagalbinis darbininkas ir valytoja. Išlaidos darbuotojų atlyginimams ir sudaro didžiausią bendrovės veiklos sąnaudų dalį. „Turgus yra socialinė Savivaldybės įmonė. Leidimų prekiauti kainos nėra didelės, prekiaujantys turguje prisiduria ir prie savo mažų pajamų, pensijų. Turguje – savitas žmonių bendravimas. Jeigu Savivaldybės valdžia pripažįsta turgaus socialinę svarbą – turi padėti ir jam išlikti“, – teigė N. Tertelis.
„P. n.“ informacija
2022-aisiais sparčiai Lietuvoje augęs prekybos tinklas „Lidl“ ir toliau investavo į darbuotojų gerovę. „Top darbdaviu“ pripažinta įmonė siūlė didžiausią atlyginimą tarp maisto produktais prekiaujančių didžiųjų šalies prekybos tinklų, rūpinosi papildomų naudų krepšelio plėtra bei tobulino mokymų programas. Pasak Sandros Savickienės, „Lidl Lietuva“ valdybos narės ir personalo vadovės, vienai iš svarbiausių darbuotojų motyvavimo priemonių – finansinio stabilumo užtikrinimui, įmonė skyrė ypatingą dėmesį. „Suprantame, kad žmonės vertina darbo vietas, kuriose gali jaustis stabiliai ir užtikrintai. Pernai, kaip ir kasmet peržiūrėjome savo darbuotojų darbo užmokesčius ir atlikome pokyčius, kurie leido mums ir toliau užtikrinti atlyginimų lyderystę – tam biudžete buvo numatyti papildomi 9 mln. eurų. Nuo 2022 m. sausio 1 d. visų „Lidl Lietuva“ darbuotojų darbo užmokestis didėjo 5–15 proc. bei visus metus išliko konkurencingiausiu tarp penkių didžiųjų maisto prekybos tinklų“, – sako S. Savickienė. Remiantis „Rekvizitai.lt“ duomenimis, 2022 m. sausio–lapkričio mėnesiais, „Lidl Lietuva“ darbuotojų, draudžiamų visą kalendorinį mėnesį, atlyginimų vidurkis buvo didžiausias tarp maisto produktais prekiaujančių penkių didžiųjų šalies prekybos tinklų, jis siekė 1889,06 eurus. „Lidl Lietuva“ rinkos atlyginimus vertina pagal visą kalendorinį mėnesį prekybos tinkle išdirbusių darbuotojų darbo užmokesčio rodiklius. Šie duomenys, iš visų pateikiamų „Rekvizitai.lt“ puslapyje, tiksliausiai atspindi įmonėse vyraujantį atlygio lygį. 2022-ųjų metų pabaigoje papildomo dėmesio sulaukė „Lidl“ parduotuvių ir logistikos centro darbuotojai. Kylant išlaidoms už komunalines ir kitas paslaugas, įmonė jiems suteikė finansinį pastiprinimą „Lidl“ dovanų kortelėmis, kurių bendra vertė siekė beveik pusę milijono eurų.
Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės 305 kuopos šaulių iniciatyva, sausio 1-ąją pirmą kartą Kretingoje, Rotušės aikštėje prie Nepriklausomybės paminklo, iškilmingai paminėta Lietuvos vėliavos diena. Atskleidžia vertybes „Manau, kad paminėti šią dieną svarbu ne tik Kretingai, bet ir visiems Lietuvos piliečiams. Lietuvos trispalvė mus vienija, atskleidžia mūsų vertybes, vėliava parodo, kad tai – šalis, kurią mes mylime, primena, kaip šauliai, tam tikru laiku už šią trispalvę aukojo savo gyvybes. Reikia vertinti šį prisiminimą, parodyti dabartinį ryžtą, kad už vėliavos, kaip mūsų valstybingumo ženklo, taip pat stovi šauliai, kurie yra ne šiaip sau apsivilkę uniformas, o pasiryžę prireikus ginti tėvynę“, – kodėl svarbu paminėti Lietuvos vėliavos dieną, kalbėjo Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės 305 kuopos vadas Mindaugas Čičiūnas. Lietuvos vėliavos iškėlimas karo Ukrainoje kontekste gyventojams – dar svarbesnis. „Šiame kontekste vyksta du labai svarbūs dalykai: atgimsta ir pati Ukrainos tauta, išryškėja mūsų pačių tautos suvokimas išlaikyti savo valstybę, turėti ją. Žmonės turi galimybę pasirinkti. Ankščiau, jeigu šauliai ką nors pasakydavo apie krašto gynybą, kai kurie replikuodavo: „Ai, juos vėl puola rusai“. Prasidėjus karui, to nebeliko“, – situaciją nusakė M. Čičiūnas. Per minėjimą iniciatyva pasidžiaugė ir Kretingos rajono meras Antanas Kalnius: „Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad šaulių iniciatyva Kretingoje kuriame naują tradiciją. Prasminga tęsti tai, ką drąsiai 1919-aisiais pradėjo Lietuvos savanoriai. Ir nors tąkart virš Gedimino pilies iškeltai trispalvei buvo lemta plazdėti tik kelias dienas, tikiu, kad, nepaisant visų tenkančių išbandymų, mūsų tautos laisvė nepalaužiama ir gyvuos amžinai.“ Nuleista Lietuvos vėliava perduota saugoti Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės 305 kuopai. Naujoji trispalvė Kretingoje iškilmingai pakelta skambant Lietuvos himnui, kurį atliko Kretingos kamerinis choras „Kristale“. Per ceremoniją naująją vėliavą pašventinęs Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei Marijai parapijos klebonas šaulys Paulius Saulius Bytautas, kreipdamasis į susirinkusiuosius, akcentavo, kad, kol tautoje gyva atmintis, jos laisvės dvasia niekada nebus palaužta. Lietuvos vėliavos dienos minėjimo ir vėliavos pakeitimo ceremonijoje dalyvavo Kretingos 305 kuopos garbės šauliai, šauliai ir jaunieji šauliai. Susirinkusieji renginį pabaigė giedodami giesmę „Lietuva brangi“. Lietuvos vėliava, kaip laisvos Lietuvos simbolis, pirmą kartą buvo iškelta 1919 metų sausio 1 d. Gedimino pilies bokšte Vilniuje. Tąkart ją iškėlė Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Vilniaus miesto komendanto Kazio Škirpos.
Važiuojant iš Salantų į Grūšlaukę, už Leliūnų, prasideda nepaprastą vardą turintis Bajoralių kaimas, kuriame keliautoją pasitinka iš tolo sparnais mojančios vėjo jėgainės. Tai nėra seniausia Salantų apylinkių vietovė, o jos istorijos ištakos slypi XVII amžiuje. Vietovardžio kilmės variantai – du Pagal teritorijos plotą Bajoraliai priskiriami prie vidutinio dydžio mūsų krašto kaimų. Vietovei priklauso 334,04 hektaro žemės, kuri ribojasi su kaimynystėje esančiais Leliūnų, Mažųjų Žalimų ir Buginių kaimais bei Grūšlaukės ir Juodupėnų miškais. Išilgai kaimo praeina rajoninės reikšmės kelias Salantai–Grūšlaukė–Darbėnai. Visa žemė ariama arba dirvonuoja, tik pietrytiniame pakraštyje auga nedidelis Beištvalės miškas. Šiauriniu pakraščiu palei Juodupėnų mišką iš rytų į vakarus teka Pestupis, kuris ties riba su Buginiais pasuka į pietryčius, įstrižai kerta Bajoralius ir toliau per Leliūnus, Bargalį, Pesčius ir Klecininkus vingiuoja Salanto link. Iki atsirandant Bajoraliams, šioje vietoje plytėjo Pesčių kaimo žemės, kurios, kaip liudija karališkojo matininko Jokūbo Laškovskio 1568 m. parengtas Salantų apylinkių žemėlapis, driekėsi tarp Juodupėnų ir Barzdžių kaimų nuo Salanto upės iki Grūšlaukės miško. Ši Pesčių žemių dalis buvo miškinga, taip pat joje plytėjo kaimo pievos, krūmokšniais ir medžiais apaugusios akmeningos bendrosios ganyklos. Daugėjant žemdirbių šeimų, žemdirbystės plėtrai Salantų dvaro savininkai leido įsisavinti plėšinines žemes: ganyklų perteklių ir iškirsto miško sklypus. Tokiu būdu atsirado naujakurių užusienis – žemdirbių nausėdija, pavadinta Bajorėliais. Ši vietovardžio forma sutinkama didžiojoje daugumoje rašytinių šaltinių, tarp jų ir bažnytinių metrikų knygų. O šiuo metu naudojamas tarmiškas vietovardžio variantas Bajoraliai, sutinkamas taip pat XIX a. bažnytinėse knygose ir XX a. pirmosios pusės oficialiuose dokumentuose, įsigali tik XX a. antroje pusėje. Yra dvi vietovardžio kilmės versijos. Pasak vienos, pavadinimas kilo iš asmenvardžio Bajoras mažybinės formos daugiskaitos. Manoma, kad Bajoro vardą turintis asmuo galėjo būti pirmasis šios nausėdijos naujakurys, o jo vaikai pagal to meto tradiciją gavo Bajorėlio (žem. Bajoralio) pavardę, kuri tapo bendriniu vietovės pavadinimu. Įdomus yra vietos gyventojų iš kartos į kartą perduodamas pasakojimas apie kitokią vietovardžio kilmę: kartą baudžiavos laikais į Palangą pro kaimą važiavusi nėščia bajorė, kuri pakelėje pradėjusi gimdyti. Padedama į pagalbą atskubėjusių vietinių moterų, ji sėkmingai pagimdė. Atsidėkodama už kilnų poelgį ir pagalbą, kaimą pavadino Bajorėliais (tarmiškai – Bajoraliais), o jo valstiečius atleido nuo mokesčių dvarui. Esą, ir šiandien kelio į Grūšlaukę dešinėje pusėje esanti nedidelė dauba, kurioje pagimdžiusi pro šalį važiavusi didikė, vadinama Ponios lova.
Mirus popiežiui emeritui Benediktui XVI pasaulis ėmė dalintis prisiminimais. Vieną tokių galima rasti ir Kretingos rajono apylinkėse. 2006 m. gegužės 26 d. popiežius Benediktas XVI lankėsi Lenkijoje. Per šią piligriminę kelionę Varšuvoje susitiko su Lenkijos miškininkais, kurių prašymu palaimino atneštas paprastosios pušies sėklas. „Miškininkų idėja buvo įamžinti popiežiaus apsilankymą, jo atminimui pasodinant medžius, kurie butų kaip paminklai ateities kartoms“, – paaiškino Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė Gražina Banienė. Pušų sėklos buvo surinktos sėkliniame medyne Pišo girioje, kankorėžiai išaižyti Ruciane-Nida aižykloje, kuri XIX a. pabaigoje buvo pati didžiausia Rytprūsiuose. Iš 2006 m. popiežiaus palaimintų sėklų sodmenys buvo išauginti medelyne šalia Varšuvos, ir medeliai išdalinti mokykloms, bendruomenėms, pasodinti garbingose vietose, prisimenant popiežiaus Benedikto XVI apsilankymą Lenkijoje. „Apie 20 pušies sodinukų Lenkijos miškininkai padovanojo Lietuvai, vienas jų buvo pasodintas Kretingos rajone“, – atskleidė G. Banienė. 2010 m. minint 600-ųjų metų Žalgirio mūšio jubiliejų, Kretingos rajone Plokščių kaimo pakraštyje miškininkai pasodino daugiau kaip 10 ha ploto naują mišką – ąžuolyną. Taip pat pastatė koplytstulpį ir šalia pasodino popiežiaus Benedikto XVI pušį. Sodinant mišką dalyvavo Seimo nariai, Skuodo, Kretingos rajono, Palangos, Klaipėdos rajono savivaldybių, bendruomenių atstovai. Popiežiaus pušį pasodino Kretingos rajono garbės pilietis, tuometinis VĮ Kretingos miškų urėdijos miškų urėdas Antanas Baranauskas. „Prieš dvylika metų pasodinta pušele rūpinasi Lenkimų girininkijos kolektyvas“, – įvardino G. Banienė. Benediktas XVI mirė savo rezidencijoje Vatikane, sulaukęs 95 metų, praėjus beveik dešimtmečiui po to, kai atsistatydino dėl silpnos sveikatos.
„P. n.“ informacija
Statistika: mirtys triumfuoja prieš gimimus
Kretingos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui suvedus praėjusių metų duomenis, ir šiemet statistika rajone, kaip jau kelerius metus iš eilės, nėra džiuginanti: 2022-aisiais buvo įregistruoti 346 gimimai ir 559 mirtys. Taigi pernai Kretingos rajone mirtis kone dvigubai aplenkė naują gyvybę. Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus vedėjos Nijolės Vaičienės pateiktais duomenimis, daugiausiai gimimų – 43 – pernai buvo užregistruota rugpjūtį, mažiausiai – 20 – kūdikių gimė lapkritį. Gimusių berniukų įregistruota šiek tiek mažiau negu mergaičių: berniukų – 166, mergaičių 180. Iš 346 rajono kūdikių 53 gimė užsienyje: Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Olandijoje, Danijoje, Airijoje, Islandijoje, Italijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Portugalijoje. Jauniausiai kretingiškei motinai – 16 metų, tėvui – 19 metų. Populiariausi pernai kretingiškių mergaitėms suteikti vardai: Austėja, Liepa, Nikolė, Milita; berniukams – Herkus, Domas, Lukas, Jonas. Retesni vardai: mergaičių – Dija, Dijora, Domilė, Elaja, Eglita, Junė, Kira, Marilena, Mila, Milina; berniukų – Ajus, Aretas, Evanas, Rėjus, Naidas, Titanas. „Prie retesnių, manyčiau, jau galėtume priskirti ir tokius vardus, kaip: Gražina, Virginija, Ignas, Mykolas, Motiejus, Povilas, Vladas“, – pasvarstė N. Vaičienė.
|
|
