|
|
|
(1715) 2022-12-23Ukrainos pabėgėliai šias Kalėdas pasitiks lietuviškai
Šios Kalėdos prie šventinio stalo suburs 401 Kretingos rajone besiglaudžiantį pabėgėlį iš Ukrainos. Vieni jų – Tatjanos Dzis šeima, prisiglaudusi Kartenoje, Danguolės ir Arvydo Klovų sodyboje. Įprastai Kalėdas švęsdavę pagal pravoslavų tradiciją sausio 6–7ąją, šiemet, Tatjanos vaikų – 9-erių Polinos ir 12-mečio Maksimo – džiaugsmui, Kalėdų senio jie sulauks gerokai anksčiau, jau šį savaitgalį. Dėkoja Dievui už naujus namus 31-erių Tatjana su vaikais ir savo motina 66-erių Nadežda Kucharenko Kartenoje apsigyveno nuo pat karo Ukrainoje pradžios, kai paliko savo šalį ir gimtuosius namus viename kaimų, greta Nikolajevo. „Kuo skubiau išvykti ragino vyras Jurijus, jau ligi karo kelerius metus dirbęs užsienyje – vienoje Gargždų įmonių, įgyvendinančių statybinius projektus Skandinavijos šalyse. Jeigu vyras būtų likęs Ukrainoje, turbūt nebūtume bėgę nė mes – labai skaudu palikti namus“, – kalbėjo T. Dzis. Moteris sakė, kad jų kaimas yra už 60 km nuo Chersono, bet jų namas, skirtingai nuo kaimynų, nuo sprogimų stipriai nenukentėjo, tačiau langai išdužę, suniokotas vidus, aplinka. Tatjanos, jos motinos ir vaikų kelionės į Lietuvą istorija – ilga, kupina nežinios ir dramatizmo, kaip ir kitų pabėgėlių. Jie vyko iš Nikolajevo į Odesą traukiniais, per Moldovą, Rumuniją, Čekiją, Lenkiją, nežinodami, kur atsidurs, kas priglaus. „Kadangi vyras dirba Lietuvos įmonėje, norėjosi būti arčiau jo. Brolis užregistravo mūsų šeimą lietuviškame portale „Stiprūs kartu“, nuo sienos paimti mus atvyko palangiškis Virgis, laikinai apgyvendino. Pradėjome patys ieškotis būsto: norėjome apsigyventi Klaipėdoje, kad galėtume vaikus leisti į rusišką mokyklą, bet neradome laisvų vietų. Po to per socialinius tinklus aptikome žinią, kad ukrainiečių šeimą priglaustų Danguolė ir Arvydas Klovos. Turbūt pats Dievas mums juos siuntė: gyvename atskirame namelyje, priešais bažnyčią. Čia – tylu, ramu, žmonės labai draugiški. Geresnės vietos nė negalėtume įsivaizduoti“, – džiaugėsi Ukrainos pabėgėlė.
Ar panašu, kad tarp prekybos centrų galioja karteliniai susitarimai dėl maisto kainų?
Išliko mokymo įstaigos dalininke
Švenčių išvakarėse įvykusiame Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje rajono politikai nusprendė neatisakyti Savivaldybės, kaip dalininkės teisių, Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre, kuriam dabar jau priklauso ir buvusi Kretingos technologijos ir verslo mokykla. Kad Savivaldybei neverta būti dalininke, politikų neįtikino nei sprendimo projekto autorius Steponas Baltuonis, nei posėdyje dalyvavusi Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo profesinės sąjungos pirmininkė Violeta Moždžer. Atvirkščiai, jos pasisakymas, kad mokykla iš politikų nesulaukė pagalbos ar užtarimo, kai ne kartą sprendėsi šios mokyklos likimas, kad nereikėtų kurti dar didesnio biurokratizmo, kad jei politikai negali padėti mokyklai, tai bent tegu nekenkia, tik supykdė rajono tarybos narius, kurie, tą pyktį atgręžę į mokyklos atstovę, savo sprendimą išreiškė balsavimu: ar Savivaldybei atsisakyti dalininkės teisių, 16-a iš 23-jų rajono tarybos narių balsuodami susilaikė, už tebuvo 2, kiti – prieš. Kadangi Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialas rajono Savivaldybės prašo finansinės pagalbos, rajono meras Antanas Kalnius, pasibaigus balsavimui tarstelėjo: „Jeigu matysime, kad mokykla klesti, manau, ir mes atrasime vieną kitą tūkstantį.“
„P. n.“ informacija
Kad žiemos džiaugsmai nevirstų nelaime
Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnybą Pranciškonų gimnazijos pradinių klasių mokinius pakvietė prie šalia gimnazijos esančio tvenkinio, pademonstruoti, kaip reikia saugiai elgtis ant ledo. Demonstravo įrangą Prie tvenkinio ugniagesiai 60 mokinių pademonstravo gelbėjimo įrangą, taip pat parodė kelis galimus scenarijus: kaip viskas vyksta, kuomet skęsta žmogus, ką jam reikia daryti, kaip padėti skęstančiam ir kaip saugiai turi elgtis ant ledo. „Tvenkinyje išpjovėme eketę, kurioje ir demonstravome, kaip saugiai išlipti įlūžus ledui“, – kalbėjo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorius Justas Šedys, pridūręs, kad tuo pačiu ugniagesiai atnaujino ir savo įgūdžius. Pradinių klausių mokiniams ne tik pristatė, kokiomis priemonėmis ir kaip yra gelbėjami skęstantys žmonės, bet ir paaiškino, kuomet yra saugu lipti ant ledo, kada nevertėtų to daryti, kaip elgtis, kai ant ledo lipa ne vienas žmogus. „Norime, kad vaikai žinotų, kaip reikia saugiai elgtis ant ledo“, – tikino J. Šedys. Nors ledas nėra itin tvirtas, norinčiųjų jį išbandyti atsiranda. „Kad vaikai labai liptų ant ledo, nepastebėjome, tačiau žinome, kad, pavyzdžiui, Pranciškonų gimnazijos mokytojai stebi situaciją ant šalia esančio tvenkinio, neleidžia mokiniams ant jo lipti, taip pat per pamokas pasakoja, kaip reikia elgtis ant ledo“, – kalbėjo inspektorius.
Iš policijos suvestinių
KRETINGA MĖGUVOS g. gruodžio 21 d. apie 12.30 val. sustabdytas automobilis „VW Passat“, kurį ne tarnybos metu vairavo neuniformuotas neblaivus Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas, gimęs 1986 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Parengė Edita KALNIENĖ
Iš sniego vadavo mokyklinį autobusą
Šią savaitę ugniagesių pagalbos prireikė sniege įklimpusioms transporto priemonėms. Gruodžio 20 d. apie 7. 44 val. į Baublių komandą kreipėsi mokyklinio autobuso vairuotojas, kuris pranešė, kad jo vairuojamas automobilis sniege įklimpo kartu su mokiniais. Baublių komanda iš sniego išvadavo autobusiuką ir jį ištempė iki pagrindinio kelio. Vykstant į būstinę ugniagesiai pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį ir sniege įklimpusį lengvąjį automobilį, kurį taip pat padėjo ištraukti. Ugniagesiai gruodžio 21 d. naktį apie 00.54 val. padėjo ir Greitosios medicinos pagalbos medikams, kurių automobilis užklimpo Kurmaičių kaime, šalia Darbo g. Tą pačią dieną apie 16.56 val. Salantuose, Laivių g., gyvenamojo namo kamine užsidegė suodžiai. Patalpose dūmų nebuvo, todėl įrengtas dūmų detektorius nesuveikė. Ugniagesiai gelbėtojai kaminą aušino silpna vandens srove. Namo savininkui pavyko išvengti nuostolių, per gaisrą turtas nebuvo apgadintas.
„P. n.“ informacija
Finišavo Kretingos rajono krepšinio pirmenybės – abiejose lygose šiemet dalyvavo po 9 komandas. I lygos didžiajame finale susitiko reguliariojo sezono nugalėtojai „Vydmantai“ ir daugkartiniai pirmenybių nugalėtojai „Jokūbavo“ krepšininkai. Jau prieš rungtynes buvo žinoma, kad finale „Vydmantams“ trūks po 36 naudingumo balus rinkusio ir visiems varžovams daug bėdų pridariusio Eriko Kubiliaus, kuris šias rungtynes turėjo praleisti dėl ligos. Rungtynes sėkmingiau pradėjo „Jokūbavas“, jų varžovai strigo puolime ir po I kėl. pirmavo 24:9; iki pertraukos „Jokūbavui“ pavyko išlaikyti tą patį atstumą – 45:30.
Prasidėjus paskutinei III kėlinio minutei „Jokūbavas“ vis dar pirmavo 72:50 ir atrodė, kad varžovams nebepavyks atkurti intrigos, bet, tiksint paskutinei IV kėl. minutei, vydmantiškiai po R. Misevičiaus dvitaškio su pražanga sumažino savo atsilikimą iki 5 taškų – 77:82. „Jokūbavui“ A. Bėrontas pataikė baudas, M. Aukselis kitoje aikštės pusėje prametė tolimą metimą, M. Reminas perėmė kamuolį ir uždirbo nesportinę A. Mikaločiaus pražangą, bet pataikė vieną baudos metimą iš dviejų. Per likusį laiką taškų pelnyta nebuvo, ir pergalę šventė „Jokūbavas“ – 84:78. Per pirmą šių komandų susitikimą „Vydmantams“ irgi nepadėjo nei E. Kubilius, nei P. Šakinis, nei M. Reminas, bet tada komandai pavyko iškovoti gana netikėtą pergalę, o komandą į pergalę vedė 44 taškus ir 60 naudingumo balų surinkęs R. Misevičius.
„Kretingos sporto mokyklos-I“ komanda, treniruojama Vytauto Šližiaus, turnyre užėmė II vietą.
Naudingiausias pirmosios komandos žaidėjas Emilis Pivoras
Kretingos sporto mokykloje įvyko III krepšinio turnyras Lietuvos nusipelniusiam treneriui Stasiui Ruzgailai atminti.
Šiame turnyre varžėsi 2010 m. gimę ir jaunesni berniukai. Be dviejų Kretingos sporto mokyklos (SM) Vytauto Šližiaus ir Arimanto Mikaločiaus treniruojamų komandų, jame dalyvavo Kauno „KA Snaiperis“, „Jonavos SC“, „Klaipėdos Vlado Knašiaus KM“ ekipos, sužaidusios tarpusavyje.
Turnyre nugalėjo svečiai „Klaipėdos Vlado Knašiaus KM“ krepšininkai, sidabro medaliais pasidabino turnyro šeimininkai „Kretingos SM-I“ auklėtiniai, bronza atiteko Kauno „KA Snaiperis“ komandai. „Jonavos SC“ užėmė IV v., V v. atiteko metais jaunesniems „Kretingos SM-II“ sportininkams, vadovaujamiems A. Mikaločiaus.
„Kretingos SM-I“ naudingiausiu žaidėju pripažintas Emilis Pivoras, „Kretingos SM-II“ – Domas Adomaitis.
„Smagu, kad mums pavyko surengti gana konkurencingą turnyrą, kuriame netrūko daug gerų emocijų ir įtemptų akimirkų. Turnyre nekėlėme jokių tikslų – tiesiog norėjome suteikti kuo daugiau žaidybinio laiko visiems vaikams, ką ne visada galime padaryti per oficialias varžybas“, – treneris V. Šližius neabejojo, kad turnyrai tam ir skirti, kad vaikai gerai praleistų laiką, turėtų galimybę daugiau pažaisti.
Kretingos sporto mokyklos rankininkės šį sezoną savo mokyklai atstovauja Lietuvos rankinio čempionato U-15 II divizione. Kretingiškių varžovės – Molėtų, Garliavos (Kauno r.), Utenos ir Kauno miesto komandos, susitinkančios turuose.
„Mums tai nėra lengva – kelionės tolimos, po jų reikia sužaisti dvejas rungtynes, ir tai – nemažas išbandymas“, – kalbėjo rankinio treneris Algimantas Pranaitis.
Jo auklėtinės I turą žaidė Molėtuose ir aikštės šeimininkėms pralaimėjo 19:25, tačiau 23:13 laimėjo prieš Utenos komandą.
Antrą turą Kretingoje mūsiškės 24:9 laimėjo prieš Kauno miesto ir 15:9 – prieš Garliavos komandas.
Po šių rezultatų Kretingos sporto mokyklos komanda su Molėtų rankininkėmis dalinasi I–II turnyrinės lentelės vietomis.
Po Naujųjų Metų šventės kretingiškių laukia III turas – žaisti tektų Utenoje. „Turime minčių arba atidėti rungtynes, arba spręsti, dalyvausime ar ne toliau šiame čempionate – teks gerai apgalvoti“, – sakė treneris, kurio pastebėjimu, vis dėlto mūsų merginos žaidžia per mažai rungtynių, dėl didelio sporto salės užimtumo per mažai laiko skirta ir treniruotėms, todėl nelieka galimybių išgryninti taktiką, derinius ir kitus pergalėms svarbius dalykus.
Kretingos sporto mokyklos rankininkės po šventinės treniruotės su savo treneriu Algimantu Pranaičiu ir viešnia Ramune Poškute.
Kretingos sporto mokyklos rankininkės, treniruojamos Algimanto Pranaičio, šiuos metus užbaigė džiugia nuotaika: Kretingoje viešėjo ir su jaunosiomis sportininkėmis susitiko, pabendravo ir apdovanojimus įteikė Italijoje šiuo metu žaidžianti Kretingos sporto mokyklos absolventė 24-erių Ramunė Poškutė.
„Esu įsitikinęs, kad mergaitėms reikia gerų, įkvepiančių ir motyvuojančių pavyzdžių“, – susitikimo esmę nusakė A. Pranaitis, per šventinę treniruotę nusprendęs savo auklėtines paskatinti apdovanojimais – taurėmis ir medaliais, kurie buvo skirti pagal individualius pasiekimus.
Juos įteikusi R. Poškutė irgi pasidžiaugė bendryste, galimybe sugrįžti į gimtąjį miestą, pabendrauti su savo treneriu, prisiminti pirmuosius žingsnius rankinio aikštelėje. „Po vasaros į Kretingą grįžau pirmą kartą. Man sudarytas treniruočių planas, tačiau dėl sniego nelabai galiu jį įvykdyti – Kretingoje nėra, kur bėgioti: stadionas nuo sniego nevalytas, šaligatviais bėgioti irgi nekomfortiška“, – pastebėjo mergina, kuriai sezonas Italijoje dar nesibaigė, tad privalu išlaikyti gerą fizinę formą.
R. Poškutė gyvena Sicilijoje Italijoje ir atstovauja klubui „Pallamano Paceco“, kuris žaidžia II lygoje. Joje varžosi 36 komandos, ir klubas sužaidė jau 10 rungtynių. R. Poškutė neslėpė, kad jos ir klubo ekipos laukai intensyvus sezonas, juolab kad klubo vadovai ir treneriai iškėlė tikslą patekti į aukštesnę lygą. Šiuo metu „Pallamano Paceco“ su dar viena komanda dalinasi I–II vietomis. Komandai pavyko laimėti turnyrą Sardinijoje, o kad tobulėtų, kiekvieną trečiadienį rengiamos rungtynės su aukščiausios lygos komanda.
Futbolo aikštėje save išbandė ir patys mažiausieji FA „Minija“ auklėtiniai, treniruojami Arvydo Balsevičiaus.
Kretingos futbolo akademija „Minija“ du savaitgalius jaunuosius futbolininkus kvietė į turnyrus, kuriuose vaikai, maksimaliai gavę žaidybinio laiko, turėjo galimybę ne tik pasivaržyti, bet ir patobulėti, treneriai, įvertinę vaikų pasiekimus, – numatyti tolimesnę treniruočių eigą.
Salės futbolo turnyre, skirtame gimusiųjų 2014 m. komandoms, varžėsi dvi Kretingos FA „Minija“ komandos, treniruojamos Dangirdo Žilinsko, atvyko svečių iš Klaipėdos futbolo mokyklos (FM), Klaipėdos futbolo akademijos (KFA) ir Plungės, toks pat turnyras buvo suorganizuotas 2013 m. gimusiems futbolininkams – Kretingos komanda, treniruojama Arvydo Balsevičiaus, varžėsi su Palangos sporto centro, KFA, Plungės „Babrungo“ komandomis, dalyvavo ir D. Žilinsko treniruojami 2015 m. gimę berniukai.
„Mūsų rengiamuose turnyruose pakvietėme dalyvauti ir Kretingos futbolo mokyklos auklėtinius. Gaila, kad jie atsisakė vos ne paskutiniu momentu – teko keisti tvarkaraščius, ieškoti, kas galėtų pakeisti komandą“, – apgailestavo FA „Minija“ administratorius futbolo treneris Martynas Viluckas.
Turnyras buvo surengtas ir patiems jauniausiems – gimusiems 2016 m. – futbolininkams. Pasivaržyti su A. Balsevičiaus auklėtiniais atvyko Klaipėdos FA, Palangos komandos, rungtynės vyko 2-jose aikštelėse, žaidžiama buvo „4x4“. „Savo tikslą – suteikti vaikams kuo daugiau žaidybinio laiko – pasiekėme“, – teigė M. Viluckas.
Valstybinė miškų urėdija visoje šalyje antradienį gyventojams dalijo eglės šakas.
Miškininkai atvyko ir į Kretingos miestą. Tądien jie išdalino apie 1,5–2 tūkst. eglių ir pušų šakų.
„Tai šakos iš vadinamųjų ugdomųjų kirtimų arba kirtaviečių. Prižiūrėdami miškus, juos praretiname, kad kitiems medžiams būtų palikta daugiau vietos augti, miškas būtų sveikesnis“, – paaiškino Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė Gražina Banienė.
Daugiausia miškininkai išdalino eglių šakų. „Daug kas nori ir pušies, tačiau šiais metais gyventojai rinkosi eglių šakas. Žmonės sakė, kad į namus nori parsinešti eglės kvapo, kad gyvena mažuose butuose, tik šaką ir tepuošė“, – kalbėjo G. Banienė.
Šią akciją Valstybinė miškų urėdija organizuoja gamtosauginiais ir prevenciniais tikslais. Tikimasi, kad taip gyventojai skatinami nekirsti nelegaliai eglių miškuose, tausoti gamtą. „Žmonės nežinodami gali padaryti didelę žalą gamtai. Dažniausiai visi ieško gražios eglutės, o tokios būna tos, kurios pasodintos miškui atauginti, – tvirtino miško auginimo specialistė, pridūrusi, kad tuo pačiu norima ir dalintis gamtos duotais kūriniais. – Norime parodyti, kad ir viena papuošta šaka gali sukurti kalėdinę nuotaiką, ne visada būtina visa eglė.“
Kretingos katalikų bažnyčia šią žiemą apšildoma 4 dujiniais šildytuvais.
Dalyvauti šventinėse artėjančių Kalėdų pamaldose kretingiškiai galės šildomoje šventovėje: šį gruodį Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelės Marijos bažnyčios parapijos tarybos iniciatyva buvo nupirkti 4 portatyvūs dujiniai šildytuvai.
Šildytuvai eile pastatyti bažnyčios viduryje: prieš šv. Mišias jie įjungiami ir iškart į aplinką skleidžia šilumą, joms pasibaigus išjungiami. Šildytuvų negalima palikti be priežiūros, jų aptarnavimu rūpinasi zakristijonas. Šilumą galima reguliuoti pagal oro sąlygas – padidinti arba sumažinti dujų degimą.
Parapijos tarybos valdybos nario Jono Drungilo teigimu, leidimą įsigyti ir naudoti šiuos šildytuvus teko derinti su Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba. Tokie dujiniai prietaisai yra leidžiami naudoti didelėse ir erdviose patalpose – parodų salėse, angaruose, taip pat – bažnyčiose, lauko kavinėse.
Šildytuvuose įmontuoti specialūs dujiniai balionai: vieno jų tūrio užtenka šildyti patalpą 10 val. „Suskaičiavome, kad vienas šildytuvas patalpas šildo 10-ties šv. Mišių, trunkančių vidutiniškai valandą, metu. Vieno baliono užpildymas kainuoja per 20 Eur. Iš viso per savaitę bažnyčios apšildymas 4 šildytuvais kainuoja iki 100 Eur. Tai šiuo metu yra pigiausias šildymo būdas, beje, pasiteisinęs. Balionai dujomis užpildomi vietos degalinėse“, – pasakojo J. Drungilas.
Jo žodžiais, Kretingos parapijos tarybos įdiegta praktika jau domisi kitos bažnyčios, o ir parapijiečiai patenkinti: „Sutapimas ar ne, kad dabar – prieššventinis laikotarpis, bet pradėjus šildyti, pastebėjome, kad mūsų bažnyčia yra gausiau lankoma.“
Prieš dvejus metus Kretingos bažnyčioje, po suolais, buvo įvestas elektrinis šildymas. Tačiau šią žiemą jis nejungiamas, nes, J. Drungilo teigimu, maldos namus elektros tiekėjai prilygina verslo įmonėms – elektra kainuoja 3–4 kartus brangiau negu paprastiems vartotojams. „Mokėti tūkstančius už elektrą nėra iš ko“, – tikino parapijos tarybos atstovas.
Paklaustas apie kitus būtinus parapijos ūkinius darbus, J. Drungilas neslėpė, kad žmonės yra nepatenkinti prie bažnyčios vadinamuoju brukiu grįsta aikštele: nepatogu judėti vaikiškais ar neįgaliojo vežimėliais, lazdele pasiremiančiam žmogui nepatogu pereiti aikštelę per nelygius akmenis.
„Pats mačiau Vilniaus gatvės renovacijos projektą – tuomet nė į galvą neatėjo, kad brukis, kaip autentiško senojo miesto grindinio elementas, gali būti toks nepatogus. Kol projektas dar nėra atiduotas vertinti komisijai, bandysime derėtis, kad galbūt nušlifuotų akmenis ir aikštelės paviršius būtų lygesnis“, – sakė pašnekovas.
Netolimuose planuose taip pat – parapijos namų tvarkymo darbai. „Susidėvėjo stogas, tapo pralaidus drėgmei, būtina jį keisti. Sukame galvą kaip išeiti iš situacijos, bet tai – ateities rūpestis“, – tvirtino J. Drungilas.
Metalu kaustyta „Geležinė knyga“ pasakoja apie Jotvingių Kryžiaus ordiną.
Besibaigiant metams, 65-ąjį jubiliejinį gimtadienį atšventusį Kretingos katalikų parapijos kleboną Saulių Paulių Bytautą, Jotvingių Kryžiaus riterių ordino kanclerį, iškilmingai pasveikino bendraminčiai, šio ordino Žemaitijos krašto riteriai.
Pastangos atkurti Kauno Šv. Jurgio bažnyčią
„Mūsų ordino kancleris teologijos mokslų daktaras Saulius Paulius yra aktyvus žmogus, dedantis daug pastangų puoselėjant krašto istoriją, paveldą – jo rūpesčiu Kauno santakoje atkurta karų ir sovietmečio nuniokota Šv. Jurgio bažnyčia ir vienuolynas. Buvusio ilgamečio šios šventovės gvardijono S. P. Bytauto indėliu ir nuveiktais darbais pasidžiaugė ir Kaune apsilankęs Jo šventenybė Popiežius Pranciškus, apdovanojęs jį padėkos raštu“, – kalbėjo Jotvingių Kryžiaus ordino Žemaitijos krašto riterių vadovas 80-metis darbėniškis Leopoldas Rimgaila.
Jo žodžiais, Jotvingių Kryžiaus ordino, gyvuojančio jau 600 metų, tikslas – atkurti istorinį teisingumą ir tyrinėti krašto istoriją, puoselėti kultūrą, švietimą, mecenatystę.
„Savame krašte turime tokią iškilią asmenybę – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmoną Kretingos miesto įkūrėją Joną Karolį Chodkevičių, kuris turėjo tiesioginių sąsajų su šiuo bajorišku ordinu, o Jotvingių Kryžiaus riteriai dalyvavo daugelyje jo vadovaujamų mūšių. Privalome kuo plačiau populiarinti savojo karvedžio vardą ir darbus“, – kalbėjo L. Rimgaila.
Su J. K. Chodkevičiaus veikla, tikino pašnekovas, susijusi ir pirmoji jų ordino būstinė Varniuose, o nuo XVII a. pab.–XVIII a. iki dabar – Kražiuose.
Žemaitijos krašto ordino atstovai, tikino pašnekovas, grafų Tiškevičių rūmuose ketina organizuoti J. K. Chodkevičiui skirtą konferenciją, o Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas apie jį rengia knygą.
Rekordų akademija pranešė, kad Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje dar gruodį susirinkę kretingiškiai gaminti kalėdinių vainikų pasiekė rekordą – sukūrė didžiausią kalėdinių vainikų kompoziciją.
Siekiant rekordo buvo suformuota 58,58 m perimetro eglė, kurią sudarė 125 kalėdiniai vainikai. Anot Rekordų akademijos, tai pirmasis jaukus kalėdinis rekordas Lietuvoje šiais metais.
„Bibliotekos bendruomenė labai džiaugiasi, kad pavyko įgyvendinti rekordą. Per renginį apėmusi kalėdinės nuotaikos euforija tęsiasi toliau, sužinojus šią puikią žinią“, – tikino idėjos sumanytoja Brigita Barkauskaitė.
Norinčiųjų dalyvauti reginyje netrūko – vos per dvi valandas organizatoriai sulaukė apie 200, nors priimti planavo apie 100 dalyvių. „Nutarėme priimti daugiau žmonių, todėl iš viso susirinko 120 dalyvių, – kalbėjo Brigita. – Renginys sutelkė dalį kretingiškių. Tai buvo vienas geriausių įrodymų, kad mūsų kraštiečiai yra bendruomeniški, geba susitelkti ir noriai įsitraukia į patrauklias iniciatyvas.“
Siekti rekordo panoro ir klaipėdiškiai, gargždiškiai. „Dalyvavusieji su pavydu kalbėjo, kad pas juos tokių iniciatyvų nevyksta“, – tikino B. Barkauskaitė.
Koks bus šio rekordo tęstinumas, bibliotekos kolektyvas dar nenusprendė, tačiau turi įvairių planų. „Reikės svarstyti įvairias alternatyvas, tačiau didžiausias klausimas kitais metais būtų, kaip sutalpinti visus norinčiuosius“, – sakė idėjos autorė.
Po „Metų ūkio“ apdovanojimų Kretingos rajono savivaldybėje: (iš kairės) Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė, Ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas, ūkininkai Andrius Gedvilas, Airidas ir Vaida Viskontai, Kęstutis ir Vaida Petručiai.
Užvakar, prieš prasidedant Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdžiui, buvo pagerbti respublikinio konkurso „Metų ūkis 2022“ nugalėtojai: pirmą vietą laimėjęs Andrius Gedvilas, Laukžemėje įsteigęs „Prieskonių jūrą“, antrą vietą pelnę Darbėnų seniūnijoje, Grūšlaukėje, augalininkystės ūkį plėtojantys Airidas ir Vaida Viskontai ir trečios vietos laimėtojai taip pat Grūšlaukėje augalininkyste užsiimantys Kęstutis ir Vaida Petručiai.
Padėkas ūkininkams įteikęs rajono meras Antanas Kalnius priminė, kad šie metai paskelbti Žemaičių kalbos metais, ir nepraleido progos už darbą nominantams padėkoti žemaitiškai.
„Ateinantys metai mums bus nelengvi dėl naujų reikalavimų Strateginiame žemės ūkio plane“, – akcentavo Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas, kolegoms palinkėjęs daugiau bendrauti tarpusavyje, kantrybės ir, žinoma, gero derliaus.
Konkursas „Metų ūkis“ yra respublikinis, tad kretingiškiai su dideliu būriu nugalėtojų iš kitų šalies rajonų dar dalyvaus apdovanojimuose ir respublikos mastu.
A. Gedvilas „Prieskonių jūros“ veiklą Laukžemėje su broliais pradėjo prieš trejus metus, kai grįžo iš Norvegijos, kur gyveno ir dirbo daugiau kaip 15 metų. Per tą laiką sakė užmezgęs naudingų pažinčių su tenykščiais ūkininkais, sumaniais šiltnamių specialistais.
„Kai pasakiau, kad, įgijęs patirties, norėčiau prieskoninius augalus dabar jau auginti savo šalyje, jie mane tik sveikino, negailėjo patarimų, siuntė geriausius linkėjimus“, – teigė A. Gedvilas.
Šiltnamis, taip pat visa jam reikalinga įranga nusipirkta ir parsigabenta iš Norvegijos ūkininkų, mat Lietuvoje, anot pašnekovo, būtų kainavę gerokai brangiau.
Jeigu dabar užsuktumėte į „Prieskonių jūrą“, nustebintų vazonėlių su žaliuojančiais bazilikais, rozmarinais, čiobreliais, mėtomis, melisomis, petražolėmis gausa. Žolelės tarp „Lidl“, „Rimi“ prekybos centrų pirkėjų yra populiarios ne tik dėl malonaus aromato, o ir dėl to, kad auginamos nenaudojant nei pesticidų, nei kitos chemijos.
„Prieskonių jūra“ verta pirmos vietos, nes šis verslas netradicinis, vienintelis toks rajone, o gal ir Lietuvoje“, – pasidžiaugė R. Paulikas.
Abu augalininkystę plėtojantys grūšlaukiškiai antros ir trečios vietų laimėtojai ūkius yra perėmę iš savo tėvų – Airidas prieš 7-erius metus, Kęstas – prieš 12-a.
Kad našiau dirbtų, Airidas pasakojo atsinaujinęs žemės ūkio technikos parką, be to, jis taiko dirvožemį ir aplinką tausojančią neariminę žemdirbystę, džiaugiasi, kad dėl to pasėliai užauga vešlesni, derlingesni. „Prie plūgo“ jau tikrai negrįšiu“, – patikino jis.
„Aš kilęs iš Šlaveitų, ten ir buvo mano mamos ūkis. Ji laikė ir karvių. Man taip pat buvo minčių turėti mišrųjį ūkį – auginti grūdines kultūras, įsigyti mėsinių galvijų, bet apsigalvojau“, – atviravo K. Petrutis. Persikėlęs į žmonos tėviškę Grūšlaukę, per kelis kaimus ūkininkas dirba apie 200 ha žemės, augina javus.
Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis (dešinėje), viešėdamas Kretingoje, rajono ūkininkams pristatė 2023–2027 m. šalies žemės ūkio strategiją.
Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis Kretingos Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje rajono ūkininkams pristatė 2023–2027 m. Lietuvos žemės ūkio strateginį planą. Pagal jį penkeriems metams Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai bus skirta beveik 4,3 mlrd. Eur, įskaičiuojant ir nacionalinį finansavimą.
Dar vieną susirinkimą surengs artėjant deklaravimui
Naujuoju paramos laikotarpiu bus griežtesni valdymo reikalavimai, geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartai, tačiau ūkininkai galės gauti didesnes bazines tiesiogines išmokas, jiems bus papildomai atlyginama už dalyvavimą 2023–2027 m. strateginiame plane numatytose aplinkai, gyvūnų gerovei, klimatui naudingose ekoschemose – kasmet tam bus skiriama iki ketvirtadalio visų išmokų.
Ypatingas dėmesys skiriamas smulkiausiems ūkininkams, susiduriantiems su didžiausiais iššūkiais. Nuo 2023 m. bus skatinami kelių smulkių ūkių bendri projektai, norint paskatinti mažų ūkių bendradarbiavimą ir kooperaciją. Plane numatyta, kad, jeigu paramos kreipsis vienas atskiras smulkus ūkis, jis galės gauti ne daugiau kaip 25 tūkst. eurų paramos, o kelių smulkių ūkių bendram projektui kiekvienam dalyvaujančiam ūkiui numatyta tokia parama. Jeigu kreipsis kelių labai mažų ūkių grupė, pvz., keturi ūkiai, paramos suma galės siekti 100 tūkst. eurų. Smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams paramos suma vienam projektui galės siekti 200 tūkst. eurų.
Didesnė parama numatyta jauniesiems ūkininkams – bus teikiama parama investicijoms į gamybinius pastatus, derliaus nuėmimo, pirminio paruošimo, apdorojimo, saugojimo, sandėliavimo įrangą. Vidutinė paramos ūkiui modernizuoti suma siekia iki 0,5 mln. eurų. Nuo 2023-iųjų jauniesiems ūkininkams bus mokama 60 tūkst. eurų įsikūrimo išmoka, pagal KPP gaudavo 40 tūkst. eurų.
Renginyje dalyvavęs Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Edmundas Juknevičius dar prieš pristatant planą akcentavo, kad jame keičiasi daug kas – esą jei tiek pakeitimų būtų kelių eismo taisyklėse, tai žmonės nebemokėtų važiuoti. Tik tiek, kad eismo taisyklės paprastai keičiamos nuo sausio 1-osios, o ūkininkai, kad finansiškai mažiausiai nukentėtų, naujoves turės perprasti ir įsisavinti iki balandžio. Anksčiau pinigai pagal pasėlių deklaraciją būdavo išmokami kaip tiesioginės išmokos, paprastu būdu užpildant deklaraciją, o naujajame strateginiame plane yra sudėliotos kitos žaidimo taisyklės.
„Ateinančiais metais, kai reikės rinktis, kuriose ekoschemose dalyvauti, kils sumaištis, daliai žemdirbių pajamos sumažės, nes, nieko nepasirinkus, liks tik bazinės tiesioginės išmokos, kurios bus kur kas mažesnės negu iki šiol“, – prognozavo E. Juknevičius.
Ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininko Rimanto Pauliko žodžiais, šis kretingiškių žemdirbių susitikimas su viceministru davė naudos – daugeliui atsivėrė akys, kas bus pavasarį, prieš prasidedant pasėlių deklaravimui ir kas laukia ateinančiais metais. Dabar jau prieš eidamas deklaruoti ūkininkas labiau pasigilins į aplinkosaugos reikalavimus, pasižiūrės, kokius darbus galės atlikti.
R. Paulikas pavasariop planuoja dar vieną panašų susirinkimą, bet mažesniu mastu, kvies tuos ūkininkus, kuriems bus aktualu.
Nesibaigianti Rusijos agresija prieš Ukrainą, šios šalies tautą mūsų visuomenei vis dar kelia daugybę klausimų, kurių vienas pagrindinių – kada visa tai baigsis ir kokia ateitis laukia tiek Ukrainos, tiek visos Europos Sąjungos, kurios nariai esame.
Padedant mūsų kraštietei Europos Parlamento politinei patarėjai Justinai Vitkauskaitei, „Pajūrio naujienoms“ pavyko pašnekinti dviejų valstybių Europos Parlamento narius Vokietijos diplomatą ir politiką Michael Gahler bei Estijos politiką, buvusį užsienio reikalų ministrą Urmas Paet.
– Kaip sutikote žinią apie prasidėjusį Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą? Ar buvo požymių, kad Rusijos ir Ukrainos karas neišvengiamas? – „Pajūrio naujienos“ paklausė jų.
Michael Gahler:
– Buvau šokiruotas, kai tai iš tikrųjų atsitiko, bet, kita vertus, ir nelabai nustebau. Repeticijas mes matėme dar 2021 m. pavasarį, kai Rusijos kariuomenė telkėsi aplink Ukrainą. Na, o neteisėta Krymo aneksija, nusikalstama veikla Luhanske ir Donecke bei nuolatinė ir ilgus metus trukusi Putino retorika aiškiai leido numanyti, kas gali nutikti agresoriui sulaukus tinkamo momento.
U. Paet:
– Rusija užpuolė Ukrainą šių metų vasario 24 d., Estijos nepriklausomybės dieną. Estams tai yra šventė ir viena svarbiausių dienų per visus metus. Taigi pabusti su žinia, kad Rusija vėl užpuolė Ukrainą, buvo labai neramu, buvau sutrikęs. Nors buvo perspėjimų, vis tiek atrodė neįtikėtina, kad XXI amžiuje Europoje vienas kaimynas užpuls kitą. Tai nustebino ir ukrainiečius, todėl pirmosios dienos buvo labai neramios. Taip, iš tiesų ženklų buvo, ir tie ženklai kaupėsi nuo tada, kai Putinas perėmė valdžią ir pradėjo sakyti nostalgiškas Sovietų Sąjungos kalbas. Rusijos invazija į Gruziją 2008 metais ir Rusijos puolimas prieš Ukrainą 2014 metais taip pat turėjo būti pakankamai aiškus įspėjimas Vakarams. Nors Rusijos išpuolis visuomenę nepaprastai sukrėtė, Vakarų valdžia ruošėsi ir buvo pasiruošusi tokiam scenarijui, bent jau JAV, Estijoje ir kt.
|
|
