|
|
|
(1713) 2022-12-16Sudėtingiausias Kretingos muziejaus „frontas“ – oranžerija
Vedžiodama po Žiemos sodą, kuris lyg žalias masyvus kūnas apraizgytas metalinėmis arterijomis – pastoliais ir konstrukcijomis, Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė kalbėjo: „Čia – pagrindinis mūsų darbų „frontas“, kartais pajuokauju – mūsiškė Ukraina. Kiek teko rūpintis renovuojant Kretingos dvaro pastatus, šis projektas yra problematiškiausias: kilo daug iššūkių, bet juos baigiame įveikti – kovą turėtų atsidaryti kavinė, o visi darbai užbaigti gegužę.“ Darbus apsunkino netikslus projektas „Palengvėjo tik prieš mėnesį, – atviravo V. Kanapkienė. – Visą paėjusią vasarą įrodinėjome, reikalavome koreguoti projektą. Įvertinus projektą, galėjome jo ir nevykdyti. Rangovas „Pamario restauratorius“ jau norėjo nusisukti, bet jo vadovui Aldui Kliukui sakiau: esame žemaičiai, negalime pasiduoti, nes jau buvo skirti pinigai. Žinojome, kad pasirinkome didžiulę naštą – rizikavome nervais, gaišome laiką, bet tai darėme dėl savojo miesto pažibos – Žiemos sodo, dėl savojo miesto istorijos.“ Nesklandumai, užsiminė V. Kanapkienė, prasidėjo nuo netikslaus konkursą už mažiausią kainą laimėjusio vilniečio architekto Vaido Grinčelaičio projekto, nors techninės užduotys buvo suformuotos teisingai. V. Kanapkienę papildė už statybos ir restauravimo darbus atsakingas bendrovės „Pamario restauratorius“ atstovas Nerijus Šiaulys, šį objektą pavadinęs kietu riešutėliu: projektas – nekasdienis, darbus apsunkino ne tik tai, kad visas pastatas – stiklinis, bet technologiniai netikslumai. Labai svarbu buvo išsaugoti ir didžiuosius augalus, jų kolekcijas, dirbti tarp augalų. „Čia neužtenka stiklą įstatyti į langą, sudėtingiausiai jį pritaikyti pagal konstrukcijas, sujungti ir sutvirtinti. Visas oranžerijos apskritimas – nelygus. Paskutinįkart oranžerija buvo stiklinta dar sovietmečiu, visi darbai atlikti pagal principą „tiap liap“. O mums reikia atkurti taip, kaip buvo istoriškai. Dabar projektuotojai vadovaujasi kompiuterinėmis programomis, o mums, statybininkams, reikia realiai atitaikyti stiklą į konkrečią konstrukciją. Aliuminio rėmus gamino Vokietijoje, supjaustė Alytuj – atveža stiklus, netinka. Stiklo paketus gaminusi bendrovė „Glassbee“ taip pat neįvertino objekto sudėtingumo“, – problemas dėstė N. Šiaulys.
Kaip vaduojatės iš sniego?
Kalėdinė daujotiečių žvaigždė sušvito respublikiniame konkurse
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos surengtoje tarptautinėje parodoje-konkurse „Žiemos puokštė“ sėkmė lydėjo ir Kretingos Marijono Daujoto progimnazijos mokines, kurias konkursui parengė technologijų mokytoja Marija Šaltmerienė. Mergaitės kūrė kalėdines dekoracijas pagal konkurso rengėjų užduotą temą „Šviesk, Kalėdų žvaigžde!“ Šioje kategorijoje V–VIII klasių grupėje Agilei Mažeikytei ir Nerilei Beniušytei už kompoziciją „Kalėdų žvaigždė“ konkurso komisija paskyrė I v., už kompoziciją ta pačia tema Deimantei Gedeikytei ir Ugnei Baranovskytei – II v. Mokytoja M. Šaltmerienė akcentavo, kad moksleivės kompozicijas sukūrė išskirtinai iš gamtinių natūralių medžiagų, panaudodamos buko kankorėžius, kurių mokyklos mokiniai pririnko, dalyvaudami miškų urėdijos suorganizuotoje augalų sėklų rinkimo akcijoje, notrą, diktoną. „Tai neliko nepastebėta komisijos, kuri būtent ir akcentavo, kad gamtinės medžiagos panaudotos labai kūrybiškai ir šiltai pateiktos, – pedagogė neslėpė, kad ir pati šiek tiek prisidėjo prie savo mokinių kūrybinės idėjos. – Mokytojas ir yra tam, kad įkvėptų mokiniams pasitikėjimo savo jėgomis, savo sugalvota vizija.“
Kretingiškis kompozitorius chorvedys pedagogas Aloyzas Žilys ir jo vadovaujami kolektyvai Kretingos rajono kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Svaja“, duetas „Prie židinio“ bei Kretingos trečiojo amžiaus moterų vokalinis ansamblis „Svajonių aidas“ viešėjo Rietave, kur įvyko Rietavo savivaldybės Garbės piliečio kraštiečio poeto Stasio Žlibino ir A. Žilio autorinių dainų rinkinio „Viskas telpa dainon“ pristatymas.
Be kretingiškių, koncertavo Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos dainininkai ir Rietavo TAU moterų ansamblis „Rieveda“, vadovaujami Vilmos Jokubauskaitės, Rietavo savivaldybės kultūros centro Daugėdų filialo moterų ansamblis „Gairina“ (vad. Juozas Barsteiga), Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Melodija“ (vad. Daina Kavaliauskienė). Renginyje negalėjusio dalyvauti poeto Stasio Žlibino gyvenimą apžvelgė renginio moderatorius Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas. Vakaro dalyvius pasveikino Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis, kompozitorių A. Žilį papuošęs tautine juosta ir įteikęs padėką už kultūrinį bendradarbiavimą, muzikos tradicijų puoselėjimą, svarų indėlį, išleidžiant autorinį dainų rinkinį „Viskas telpa dainon“, sveikinimo žodžius išsakė ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistė kultūrai Jolanta Bertauskienė. Kompozitorių taip pat pasveikino bičiuliai, draugai. Atsidėkodamas A. Žilys po autorinių dainų rinkinį įteikė visiems, kurie pagelbėjo jį išleisti.
„P. n.“ informacija
Iš policijos suvestinių
Girto traktorininko kelionė baigėsi griovyje Pirmadienį apie 14.50 val. Vaineikių kaime Kretingos rajone vyras, gimęs 2001 m., nesuvaldė traktoriaus MTZ Belarus-82, nuslydo nuo kelio ir vertėsi. Traktorininkui nustatytas 2,67 prom. neblaivumas. Žmonės per eismo įvykį nenukentėjo. Senolė patikėjo sukčiumi Užvakar Kretingos rajono policijos komisariate gautas 1938 m. gimusios moters pareiškimas, kuriame nurodoma, kad tą pačią dieną apie 16.45 val. į fiksuoto ryšio telefoną paskambinęs ir policijos pareigūnu prisistatęs nepažįstamas vyras apgaulės būdu iš jos išviliojo 1 tūkst. eurų. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.
„P. n.“ informacija
Kaune, „Žalgirio“ arenoje, įvyko Lietuvos smiginio sporto federacijos tarpklubinis moterų čempionatas, kuriame sėkmė lydėjo Kretingos moterų smiginio komandą – joms atiteko I v. ir tarpklubinio moterų čempionato pereinamoji taurė. Prieš 4-erius metus susibūrusi moterų smiginio komanda atstovauja klubui „Topas“, kurio vadovas Romualdas Jablonskis paaiškino, kad nuo 2015 metų Lietuvos smiginio sporto federacijos organizuojamas tarpklubinis komandinis čempionatas vyksta visus metus – varžybos rengiamos etapais. „Mūsų moterys intensyviai treniruojasi, o užsispyrimas, nuoseklus darbas ir sėkmė šiais metais lėmė čempionių titulą“, – R. Jablonskis neslėpė, kad klubas didžiuojasi moterų pasiekimu, taip pat tikisi, kad ir kitais metais „Topo“ klubo žaidėjos apgins tarpklubinio moterų čempionato nugalėtojų vardą. Čempionate iš viso dalyvavo 27 moterys ir 132 vyrai iš visos Lietuvos. Smiginio mėgėjai varžėsi individualiose moterų, vyrų, jaunimo (iki 18 m.), veteranų (per 50 m.) individualiose, moterų ir vyrų porų, moterų ir vyrų komandinėse rungtyse. Kretingos klubo „Topas“ žaidėjai pelnė ir daugiau prizinių vietų: individualioje rungtyje Paulius Mikaločius iškovojo III v., moterų porų varžybose bronza atiteko Jūratei Domarkienei ir Vidai Jablonskienei.
„P. n.“ informacija
Iš rungtynių protokolų
Rajono krepšinio pirmenybėse buvo sužaisti pusfinalių susitikimai: tiek I, tiek II lygoje paaiškėjo komandos, kovosiančios dėl nugalėtojų vardų. Vadinasi, jau šį savaitgalį paaiškės nugalėtojai ir prizininkai. Pirmą pusfinalį I lygoje susitiko daugkartiniai čempionai ir prizininkai „Jokūbavo“ krepšininkai ir „Urbovita“. Susitikimas prasidėjo labai nerezultatyviai, po I kėlinio 11:10 pirmavo „Urbovita“; II kėlinį sėkmingiau sužaidė „Jokūbavas“ ir išsiveržė į priekį – 29:26. Trečią kėlinį komandos ir toliau keitėsi sėkmingais momentais, bet jiems pasibaigus „Jokūbavas“ vis dar pirmavo – 48:46. Likus žaisti 3 min. švieslentėje degė lygus rezultatas 62:62. Per likusį laiką „Urbovitos“ komandoje A. Viršilas sumetė keturis baudos metimus iš keturių, bet „Jokūbavas“ po A. Bėronto taiklaus baudos metimo pirmavo 68:66, varžovai paskutinei atakai turėjo pakankamai laiko, bet paskutinis M. Naudžiūno dvitaškis tikslo nepasiekė, o tai reiškė „Jokūbavo“ komandos pergalę. Šių rungtynių intensyvumą parodo ir tai, kad nė vienai komandai nepavyko įgyti didesnės negu 5 taškų persvaros, švieslentėje dažnai degė ir lygus rezultatas. Nugalėtojų komandoje rezultatyviausiai žaidė Eimantas Kupšys (13 atk. kamuolių, 20 naud. balų), pelnęs 17 taškų, Andrius Bėrontas (8 atk. kamuoliai) pridėjo 14, o Voldemaras Knystautas (21 atk. kamuolys, 22 naud. balai) – 11. „Urbovitos“ komandoje Aidas Viršilas (8/9 baudos, 6 atk. kamuoliai, 7 rez. perdavimai, 4 per. kamuoliai, 8 išprov. pražangos, 26 naud. balai) surinko 18, Audrius Mineikis (16 atk. kamuolių, 17 naud. balų) – 11, o Mindaugas Naudžiūnas – 10 taškų. Antrosiose rungtynėse susitiko praėjusių metų Kretingos rajono Didžiosios taurės nugalėtojas „Skuodo KKSC-Senamiestis“ ir „Vydmantai“. Šiose rungtynėse tokios didelės dramos nebuvo, vydmantiškiai nuo pat susitikimo pradžios pradėjo tolti nuo varžovų, po dviejų kėlinių komandas skyrė 15 taškų – 55:40.
Salantų gimnazijos sporto salėje įvyko Kretingos rajono stalo teniso asmeninės ir dvejetų pirmenybės, kuriose dėl nugalėtojų vardų varžėsi 13 geriausių mūsų rajono stalo tenisininkų: V. Ročys, A. Rumbutis, R. Berašius, K. Stankus, Ž. Narvilas, A. Joskaudas, A. Girdenis, A. Vasiliauskas, K. Jonauskas, H. Beniušis, L. Ročys, L. Bieliauskas, D. Rimkus. Pirmenybes suorganizavo Kretingos rajono stalo teniso klubas, vadovaujamas Vytauto Ročio. Asmeninėse pirmenybėse žaidėjai pagal pajėgumą buvo suskirstyti į tris pogrupius po 4–5 tenisininkus. Iš pogrupių į finalinį šešetą išėjo po du geriausiai sužaidusius tenisininkus. Į jį pateko: Kazys Stankus, Antanas Joskaudas, Robertas Bertašius, Žilvinas Narvilas, Vytautas Ročys, Karolis Jonauskas. Finaliniame šešete geriausiai pasirodė Vytautas Ročys – surinkęs daugiausiai taškų jis iškovojo rajono čempiono titulą. Antrą vietą iškovojo Antanas Joskaudas, trečias – Kazys Stankus, ketvirtas – Karolis Jonauskas, penktas – Robertas Bertašius, šeštas – Žilvinas Narvilas. Asmeninių pirmenybių paguodos turnyrą laimėjo Aleksandras Girdenis. Vyriausio žaidėjo prizas atiteko Aloyzui Vasiliauskui. Dėl dvejetų nugalėtojų vardų kovojo 5 poros. Jos žaidė rato sistema. Sužaidus visus susitikimus pirmą vietą iškovojo Kazio Stankaus-Roberto Bertašiaus pora, nepatyrusi nė vieno pralaimėjimo. Antri – Vytautas Ročys-Aloyzas Rumbutis, treti – Žilvinas Narvilas-Karolis Jonauskas, ketvirti – Aloyzas Vasiliauskas-Aleksandras Girdenis, penkti – Antanas Joskaudas-Henrikas Beniušis. Tenisininkai buvo apdovanoti medaliais ir prizais.
„P. n.“ informacija
Zoninėse varžybose – I vieta
Marijono Daujoto progimnazijos V–VI kl. berniukų futbolo rinktinė Lietuvos mokyklų žaidynių futbolo zoninėse varžybose užėmė I v. ir mokyklai atstovaus tarpzoninėse varžybose, kurios įvyks sausio pabaigoje. „Turime laiko pasirengti varžyboms, dirbsime intensyviai, kad pasiektume pergalių“, – komandos vadovas kūno kultūros mokytojas Arūnas Dievinas teigė, kad komandos daugumą sudaro sporto būrelio „Atletas“ ir futbolo akademijos „Minija“ nariai, kurie noriai atstovauja mokyklai ne tik rajono mastu. Daujotiečiai, laimėję rajoninio etapo rungtynes, zoninėse varžybose 6:3 nugalėjo Šilutės ir 2:0 – Klaipėdos atstovus. Mokytojas pasidžiaugė, kad mokykloje mokosi nemažai sportiškų berniukų, tarp kurių populiarus ne tik futbolas, bet ir kitos sporto šakos, o progimnazijos sporto salėje intensyvus sportinis gyvenimas vyksta visą dieną: čia sportuoja ne tik progimnazijos, bet ir futbolo akademijos, Kretingos sporto mokyklos mokiniai, sporto klubų atstovai. Marijono Daujoto progimnazijos direktorės Raimundos Viskontienės teigimu, pirmus metus kūno kultūros mokytoju dirbantis A. Dievinas geba motyvuoti vaikus rinktis sporto būrelį, aktyviai dalyvauti judriosiose pertraukose, kurios vaikams labai patinka.
„P. n.“ informacija
Šios savaitės pradžioje ugniagesiams gelbėtojams teko padirbėti ypač intensyviai: jie vos spėjo šalinti vėjo ir sniego naštos neatlaikiusius ir daugiausia ant važiuojamosios kelio dalies užvirtusius medžius. Kaip sakė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Eugenijus Bertašius, pirmieji pranešimai pasipylė pirmadienį apie 10 val. ryto, o paskutinis užfiksuotas apie 20 min. likus iki vidurnakčio. Daugiausia iškvietimų buvo į Žalgirio ir Kartenos seniūnijas. Grandininiu pjūklu supjausčius bei patraukus vieną Baublių–Pikteikių kelią užgulusį medį ir pagal iškvietimą skubant prie kito, ugniagesiai gelbėtojai pirmiausia apsuko tame pat kelyje matyt dėl slidžios dangos skersai atsistojusį eismą blokuojantį automobilį. Tą pačią dieną apie 12.30 val. Darbėnų ugniagesiai buvo iškviesti į Negarbos kaimą – jie pašalino du ant kelio Dimitravas–Rūdaičiai nuvirtusius medžius. Ugniagesių pagalbos prireikė Rubulių kaime – buvo gautas pranešimas, kad „Minijos“ sodininkų bendrijoje nuo miško pusės šalia aukštos įtampos laidų pavojingai pasvirusi pušis ir dar vienas medis. Jie buvo nupjauti ir patraukti į šalikelę. E. Bertašiaus duomenimis, Klaipėdos regione šiomis dienomis iš viso sulaukta daugiau kaip 70 iškvietimų dėl nugriuvusių medžių. Daugiausia – 35 – kaimyniniame Klaipėdos rajone, Kretingos rajone – 23, Plungės rajone – 12.
„P. n.“ informacija
Sparčiai atsinaujinimo ir plėtros planus vykdantis prekybos tinklas „Iki“ artėjant šventėms Kretingoje atidarė dar vieną naują šiuolaikišką parduotuvę. Trečiadienį, gruodžio 14-ąją, parduotuvė duris atvėrė Šventosios g. 54. Investicijos jai įrengti siekė beveik 0,8 mln. Eur. „Naujas parduotuves atidarome ten, kur jos yra laukiamos pirkėjų. Atsižvelgiame į klientų lūkesčius, įpročius ir siekiame, kad apsipirkimo patirtis jiems būtų lengva, patogi. Pagal tai kruopščiai formuojame išdėstymą ir asortimentą. Šioje parduotuvėje pasirūpinome, kad būtų gausu pasirinkti šviežių vaisių ir daržovių, kokybiška šviežia mėsa ir žuvimi, taip pat per šventes – itin aktualiais kulinarijos ir konditerijos skyriais“, – sako Lina Muižienė, prekybos tinklo „Iki“ vykdomoji direktorė. Nauja „Iki“ parduotuvė – jau trečioji Kretingoje. Ji bus patogi pasiekti tiek miesto, rajono gyventojams, tiek vykstantiems pakeliui į Palangą ar iš jos. 1 tūkst. 210 kv. m prekybiniame plote įrengti erdvūs šviežių vaisių ir daržovių, sveriamos mėsos ir karštų jos gaminių, šviežios žuvies ant ledo, pieno, konditerijos, duonos skyriai. Pastarajame siūloma ne mažiau kaip tris kartus per dieną kepamos duonos ir bandelių. Naujojoje parduotuvėje Kretingoje įrengtos 6 savitarnos kasos „IKI Bitutė“. Taip pat čia veikia ir 3 paprastos kasos. Parduotuvėje buvo įdiegti ir energiją taupantys sprendimai – LED apšvietimas, tvaresnė šaldymo įranga. Prekybos tinklo duomenimis, įdiegus LED apšvietimą, vienoje parduotuvėje sutaupoma maždaug 40–50 proc. jam skiriamų elektros sąnaudų. Pakeitus LED apšvietimą ir įdiegus išmaniąją pastato valdymo sistemą, sutaupoma dar nuo 15 iki 20 proc. energijos apšvietimui. O atnaujinus šaldymo įrangą į modernesnę ir tvaresnę, energijos suvartojimas sumažėja beveik perpus. Naujoji parduotuvė bus atvira kasdien nuo 8 val. iki 22 val., tačiau šventiniu laikotarpiu jos darbo laikas keisis. Gruodžio 24-ąją, Kūčių dieną, parduotuvė dirbs trumpiau – nuo 8 iki 20 val. Pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją, kaip ir kitos tinklo parduotuvės, „IKI Kretinga Akmenos“ nedirbs, o gruodžio 26-ąją dirbs nuo 9 iki 20 val. Naujųjų metų išvakarėse, gruodžio 31-ąją, „Iki“ parduotuvės dirbs nuo numatytos darbo pradžios iki 20 val., o pirmąją Naujųjų metų dieną, sausio 1 d. – nuo 10 val. iki 18 val. Prekybos tinklą „Iki“ šiuo metu sudaro 237 parduotuvės, kulinarijos gamybos centras ir 3 regioninės kepyklos. Nuolat naujoves diegiantis prekybos tinklas kartu su „Pixevia“ Vilniuje atidarė ir pirmąją autonominę parduotuvę su „Iki“ prekės ženklu. Tai pirmoji tokia parduotuvė Lietuvoje ir Šiaurės šalyse. Prekybos tinkle dirba beveik 6 tūkst. darbuotojų. Prekybos tinklas taip pat valdo prekių pristatymo į namus startuolį „LastMile“ ir nuosavo prekės ženklo elektroninę parduotuvę.
„Iki“ prekybos tinklo informacija
Klaipėdos universiteto (KU) ir bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ vadovai rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas ir direktorius Dainius Budrys pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Jos tikslas – skatinti glaudesnius ryšius ir informacijos mainus. Abipusiai interesai – jaunimą pritraukti studijoms, o po jų – karjerai regiono įmonėje. Prieš keletą mėnesių bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ vadovu tapęs Dainius Budrys – KU alumnas, čia studijavęs ekonomiką ir verslo vadybą. Vadovo teigimu, jam svarbūs ne tik technologiniai įmonės procesai, jų priežiūra, modernizavimas, bet ir įmonės vadybos kultūra, pokyčiai šioje srityje, jaunų talentų pritraukimas. KU rektoriaus žodžiais, universitetas gali ir geba parengti aukštos kvalifikacijos specialistus. Tam pakanka ir infrastruktūros, ir kompetencijų, juolab kad, būdamas EU-CONEXUS aljanso partneris, universitetas gali pasitelkti kitų Europos universitetų partnerių patirtis. Problema – mažėjantis studijuojančiųjų skaičius. „Jaunų specialistų rengimas – iššūkis visiems. Dabar realijos tokios, kad žmogų darbo vietai reikia pradėti rengti nuo mokyklos, motyvuoti, skatinti patriotiškumą, kad po studijų jis norėtų grįžti į gimtuosius kraštus, čia dirbti ir kurti gyvenimą“, – sakė KU vadovas. Pasirašytoje bendradarbiavimo sutartyje aptartos abiem pusėms aktualių renginių organizavimo, mokslinių tyrimų, šilumos energijos gamintojams aktualios problematikos nagrinėjimo studentų baigiamuosiuose darbuose galimybės. Įmonė įsipareigojo suteikti vietų studentų praktikai.
„P. n.“ informacija
Budriškiai atrado talentų ir sieks nykštukų rekordo
Kretingos rajono kultūros centro Budrių skyrius, vadovaujamas Justinos Žemgulienės, išvien su kaimo bendruomene surengė šventę „Įžiebkime talentus“, kurios metu siekė atskleisti išskirtinius bendruomenės žmonių gebėjimus ir talentus, o taip pat – pagaminti 300 kalėdinių žaislų-nykštukų, jais papuošti kaimo erdves ir taip pasiekti Lietuvos rekordą. J. Žemgulienės žodžiais, kabinant ir puošiant nykštukais gyvą eglę, augančią prie Budrių kultūros skyriaus, įsismarkavo pūga: užpustė kiemą, eglę teko atsikasti nuo apačios, slydo ir krito kopėčios. Todėl ant kalėdinio medžio buvo sukabinta vos pusė pagamintų žaislų, o kitais išpuoštos centro erdvės. „Labai tikimės, kad iki tikrųjų Kalėdų pūgos aprims, pusnys sukris ir galėsime ant eglės sukabinti likusius nykštukus“, – viltingai kalbėjo skyriaus vadovė. Jos žodžiais, tikslus nykštukų skaičius – 300 – yra užfiksuotas, prašymas su liudininkų parašais išsiųstas Lietuvos rekordų agentūrai, dabar laukiama atsakymo – patvirtins rekordą ar ne. Nes budriškius pasiekė žinia, kad kažką panašaus šiemet sugalvoję ir alytiškiai. Ant eglės kabinamus žaislus-nykštukus iš audinio baldams atraižų, kimštus sintetiniu užpildu ir dekoruotus medinėmis sagutėmis arba pistacijų kevalų puselėmis – šios atstojo nosytes, pagamino pati Justina, talkinat 11-metei dukrai Lėjai. „Šitų nykštukų idėja gimė spontaniškai: norėjosi surengti eglės įžiebimo šventę savo kaimo žmonėms ir kaimynams nausodiškiams, reikėjo pasipuošti eglę. O ši, graži, natūrali auga Budriuose, kieme prie kultūros namų. Atsinešėme dėžę ankstesnių žaislų – matome, šie pasenę. Pasitarėme su bendruomenės pirmininku Rimantu Stuopeliu – sako, gal dekoruokim eglę nykštukais. Juolab kad visas Kretingos kraštas jais ėmė puoštis. Besiuvant nykštukų vis gausėjo, taip ir gimė mintis – sukurti kuo daugiau ir bandyt pretenduoti į rekordą“, – atviravo Vydmantuose gyvenanti ir dar technologijų mokytoja dirbanti J. Žemgulienė. Beje, didysis nykštukas Rotušės aikštės skvere sukurtas taip pat jos rankomis.
Paskutinysis Kretingos grafas Aleksandras Tiškevičius su žmona Marija Puslovskaite susilaukė gausios šeimynos – dešimties vaikų. Iš jų užaugo visi keturi sūnūs ir penkios dukros, o vyriausioji duktė anksti iškeliavo amžinybėn. Daugiausia žinių turime apie vyriausiųjų vaikų Stanislovo, Juozapo, Aleksandros ir kretingiškių atminty išlikusio Kazimiero gyvenimą. Apie kitų Kretingoje gimusių ar užaugusių grafaičių likimus žinome labai nedaug. Vyriausias sūnus Stanislovas Juozapas Marijonas (1888–1965) gimė Lentvario dvare, o pakrikštytas buvo abiejų senelių ir motinos garbei. Baigęs Liepojos ir Peterburgo gimnazijas, studijavo teisę Tartu universitete. Per Pirmąjį pasaulinį karą tarnavo Rusijos armijos Sibiro kazokų brigados štabo puskarininkiu, 1915 m. Lvove vedė aristokratę Mariją Milevską. Po karo apsigyveno Varšuvoje, dalyvavo visuomeninėje veikloje, 1935–1944 m. buvo Varšuvos prezidento atstovas miesto Pietų rajone. Antrasis sūnus Juozapas (1890–1967) gimė Kretingos dvare, o jo krikštatėviu tapo senelis Juozapas Tiškevičius (1835–1891), kurio garbei kūdikis ir buvo pakrikštytas. Mokėsi Mintaujos (Jelgavos) gimnazijoje, studijavo Jogailos universitete Krokuvoje. Vedęs buvo du sykius: 1914 m. susituokė su grafaite Marija Terese Potocka, mirusia po ketverių bendro gyvenimo metų, o 1933 m. antrąsyk vedė iš bajorų luomo kilusią vilnietę Aldoną Kristiną Daugirdaitę. Iš tėvo paveldėjo Vilniaus gubernijoje buvusį Dunilovo dvarą, iš kurio 1939 m., Vilniaus kraštą okupavus Raudonajai armijai, persikėlė į Lodzę. Trečiasis vaikas – vyriausioji duktė Marija gimė 1891 m., o pakrikštyta buvo motinos garbei. Vaikystę leido Lentvaryje ir Vilniuje, o apie 1893 m. su šeima persikėlė į tėvo paveldėtą Kretingos dvarą. Tėvams tvarkant Kauno gubernijoje paveldėtų valdų dokumentus, šeima dažnai lankėsi Kaune. Būtent šio miesto fotografo Vladislovo Zatorskio fotoateljė 1895 m. buvo padarytos vienintelės išlikusios nuotraukos, kuriose Marija įamžinta su abiem vyresniaisiais broliais ir tėvais. Naująja šeimos rezidencija su nuostabiu Žiemos sodu Marija džiaugėsi neilgai, nes 1896 m. kovo 14 d. mirė nuo ūmaus smegenų uždegimo. Tėvai dukrą pašarvojo dvaro rūmuose, o kitą dieną, parsivežę sarkofagą, – Žiemos sode. Šermenų nuotraukos liudija, kad velionė buvo aprengta ilga balta suknele, puošta ties juosmeniu į mazgą surištomis šilkinėmis juostomis, paguldyta baltuose pataluose. Ant kairiosios rankos riešo buvo užvyniotas perlamutrinis rožinis, o į rankas įdėtas medinis kryželis su kauline Nukryžiuotojo figūrėle.
Gyvenęs laisvos tėvynės dvasia
Ne vienas tarpukariu užaugęs ir meilės savo tėvynei dvasia gyvenęs jaunuolis priešinosi Lietuvos valstybės okupacijai, nepriklausomai nuo to, kokios spalvos ji buvo. Kretingiškis Jonas Grudzinskas (1912–1992) užaugo aktyvaus kretingiškio politiko ir visuomenininko, provizoriaus Vlado Grudzinsko (1868–1936) šeimoje, kuri šiaurinėje Viešosios aikštės dalyje nuo 1914 m. turėjo savo namą su jo pirmame aukšte veikusia vaistine. J. Grudzinskas buvo antras vaikas šeimoje, nuo pat mažens pasireiškęs kaip aktyvus moksleivis. Būdamas paauglys jis priklausė skautų organizacijai, o sulaukęs pilnametystės 1930 m. tapo Šaulių sąjungos nariu, žengdamas savo tėvo, kuris buvo pirmasis šaulys Kretingoje, pėdomis. Šaulių sąjunga nepriklausomoje Lietuvoje atliko didžiulį darbą, mokant jaunimo ne tik pilietiškumo ir meilės tėvynei, bet ir jos gynimo nuo potencialių priešų įgūdžių. 1931 m. baigęs Klaipėdos lietuvių gimnaziją, J. Grudzinskas pasirinko inžinieriaus kelią, 1932 m. rudenį įstojęs į Kauno universiteto technikos fakultetą. Čia jis netrukus įsiliejo į studentų šaulių būrį, o 1933 m. tapo ir studentų korporacijos „Plienas“ nariu. 1936–1937 m. jis buvo jaunesniųjų narių vadas, kai 1939 m. buvo išrinktas ir visos studentų korporacijos, kurios siekis buvo savo narius išauklėti gerais inžinieriais ir dorais valstybės piliečiais, vadu. 1940 m. vasarą Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, politinių partijų ir visuomeninių organizacijų nariai, šauliai, kariškiai buvo paskelbti sovietinio režimo priešais, kuriuos reikėjo izoliuoti nuo visuomenės, vėliau juos fiziškai sunaikinant sovietiniuose kalėjimuose ir lageriuose.
Kretingiškės žinia per škaplierius – Marijos abito simbolį
Kretingiškė menininkė kūrybos ženklo „Plunksnos linija“ įkūrėja 34-erių Rasa Statkuvienė šias Kalėdas pasitinka itin džiaugsmingai – ji pripažinta tautinio paveldo kūrėja, gaivinanti senovinę škaplierių kūrimo tradiciją. Jos sukurti originalūs, aukso, sidabro ir spalvotais siūlais siuvinėti škaplieriai tapę meno kūriniais – šeimų relikvijomis ir kolekcionierių geidžiamais daiktais. Idėja – iš piligriminės kelionės R. Statkuvienė neslėpė, kad tautinio paveldo kūrėjos statuso ji siekė pastaruosius dvejus metus: tam pirmiausiai ją paskatino Savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotoja Asta Pocienė. Reikėjo ne vien idėjos ir sumanymo kurti škaplierius, bet ir įgyti gilių žinių apie jų istoriją ir tradicijas Lietuvoje per pastarąjį šimtmetį. O „užsidegė“ škaplieriais, sakė, prieš kelerius metus, po piligriminės kelionės į Ispaniją, kai su Aušros vartų Marijos ir Šv. Teresėlės karmelitėmis vyko švęsti šv. Teresės Avilietės 500-ąjį gimimo jubiliejų. „Lankydamasi karmelitiškojo dvasingumo vienuolynuose ir bažnyčiose, matydavau Mergelės Marijos atvaizdus paveiksluose, skulptūrose, jos gilų ir mąslų žvilgsnį. Rankose ji visuomet laikydavo škaplierių – rudo audeklo gabalėlį“, – pasakojo R. Statkuvienė. Grįžtant iš šios kelionės, ji ir panoro parsivežti namo prasmingą suvenyrą – škaplierių. Menišką, skoningą, atspindintį karmelitiškąją tradiciją, tačiau pamatė daugiau prekybinio kičo, blizgučių, o ne – autentikos. Ir grįžus į Lietuvą, Rasos neapleido mintys apie škaplierius, jų svarbą Bažnyčiai, o škaplieriuose pamatyti krikščioniški simboliai jos prisiminimuose atgimė iš vaikystėje matytų siuvinėtų prosenelės staltiesių.
Gruodis – mėnuo, kai kavinės, barai ir restoranai sukrunta ruoštis gražiausioms metų šventėms. Ne išimtis ir Birutės gatvėje Kretingos centre įsikūręs „Vienaragio malūnas“, šventiškai pasipuošęs, jaukų židinį užkūręs, klientams žadantis ir gardaus maisto, ir nuotaikingą naujametinę programą. Ir tai tikrai ne visi pasiūlymai šventiniu laikotarpiu. Internetinėje šio restorano parduotuvėje www.vienaragiomalunas.lt/maistas-i-namus-kretinga iki gruodžio 22 d. 18 val. galima užsisakyti 12-a tiek tradicinių, tiek kitų šalių virtuvės patiekalų, puikiai tinkančių šventiniam Kūčių stalui – vakarienė kainuos 75 eurus, o paruošto maisto sočiai užteks dviem ir daugiau žmonių. Kalėdų stalui siūloma užsisakyti įvairiausių salotų, mišrainių, mėsos asorti, iškart kepti paruoštą kukurūzinį viščiuką ir kt. Šviežiai paruoštus patiekalus bus kviečiama atsiimti gruodžio 24 d. nuo 11 iki 14 valandos. Norintiems pasiteirauti informacija teikiama tel. 8 620 56555. „Vienaragio malūno“ įprastas darbo laikas žiemą nuo 11 iki 20 valandos, o užsakomų renginių, švenčių metu yra derinamas su klientu. Tačiau per Kūčias ir Kalėdų pirmąją dieną restoranas nedirbs. „Užtat kretingiškius ir mūsų miesto svečius kviečiame trankiai sutikti Naujuosius metus! Vietos sparčiai tirpsta, tad suskubkite rezervuoti. Įskaičiavus šventinę vakarienę, taurę putojančio vyno ir puikią muzikinę programą, kurią atliks svečiai iš sostinės – projekto „Lietuvos balsas“ dalyvis, vedėjas ir atlikėjas Rolandas Rutkauskas bei saksofono virtuozas Tomas Želvys, – kaina asmeniui bus nuo 75 eurų“, – teigė restorano vadovė Jurgita. Istoriniame vandens malūne, Dvaro inventoriuje paminėtame 1771-aisiais, veikiantis restoranas populiarus tapo ne tik tarp vietinių, – jį kaskart atranda vis daugiau į Kretingą iš svetur atvykstančių turistų. Kas žmones čia traukia? Pasak restorano vadovės, – ypatinga aplinka, didžiulis kiemas su terasomis, šiltuoju metų laiku žaliuojančia, o žiemą puriu sniegu apsigaubusia augmenija, pastato architektūra. Viduje – erdvės darbo renginiams, jaukios salės asmeninėms šventėms bei uždaros menės mėgstantiems privatumą. Tačiau, anot Jurgitos, vien išorinio grožio nepakanka – visa aptarnaujanti komanda dirba taip, kad įtiktų ir labai įnoringam klientui. Tik taip restoranas išlaiko gerą vardą. „Mes labai stengiamės, kad mūsų restorano virtuvės maistas būtų ne tik gardus, bet ir skoningai patiektas“, – sakė Jurgita. Jeigu jos kas paklaustų, kokį išskirtinį desertą išrinktų pati savo svečiams, neabejotų: firminį restorano „Vienaragio malūnas“ šokoladinį skanėstą! „Todėl, kad tie, kurie paragauja, – visada pagiria“, – atviravo pašnekovė. Restoranas „Vienaragio malūnas“ dirba 7 dienas per savaitę. Daugelis kretingiškių čia atvyksta ir papietauti – porcijos didelės, maistas skanus ir nebrangus. Dienos pietų kompleksą darbo dienomis iki 14 val. galima užsisakyti ir į namus, ir į biurus – atveža restorano darbuotojai. Maistą užsakančiųjų restoranas laukia visomis savaitės dienomis iki 18 val., patiekalus siūloma rinktis iš tradicinio restorano meniu.
Kretingsodyje gyvenanti Stanislava Anužienė nekantriai laukia po dvejų metų Telšiuose rengiamo tremtinių, gyvenusių Kranosjarsko krašto Irbėjaus gyvenvietėje, tradicinio susitikimo. Tik šis laukimas yra sumišęs su dideliu nerimu. „Kažin, kiek mūsų besusirinks. Juk esame jau nueinanti karta“, – kabėjo 82-jų metų moteris, kartu su šeima iš Ankštakių kaimo ištremta 1949 m. kovo 25 dieną. Susiruošti leido per pusdienį S. Anužienė – buvusi Papievytė. Jos mama Petronelė Šikšniūtė, gimusi 1912 m., susituokusi su gerokai vyresniu Pranciškumi Papieviu, gimusiu 1897 m., gimdė 8 vaikus, tačiau išgyveno tik trys: Emilija, Antanas ir Stanislava. „Tėvas ir motina buvo vainiksegiai per vestuves motinos seseriai. Taip ir susipažino, po ketverių metų pažinties ir draugystės susituokė“, – S. Anužienė sakė girdėjusi, kaip senoji Papievienė, ūkininkė, pyko, jog nereikia jiems tų ubagų: mat vienas sūnų jau buvo vedęs mažažemę, o čia ir kitas sūnus susiruošė vesti jos seserį. Senieji Papieviai turėjo 100 ha žemės, Pranciškus buvo vyriausias šeimoje, turėjo dar 2 brolius ir 2 seseris. Ūkis pagal to meto papročius buvo padalintas, į jį Pranciškus ir parsivedė Petronelę, kuri buvo iš 5 ha ūkio. „Mes ir nežinome, kaip mama sugyveno su anyta, kuri gan greitai mirė, nors buvo už vyrą jaunesnė 25-eriais metais. O štai senelis mirė sulaukę 102 metų“, – apie giminę pasakojo Stanislava, kurios tėvai buvo darbštūs, prie ūkio turėjo ir samdytų žmonių, o vasarą, prisiminė ji, prikraudavo didžiulį vežimą šviežių agurkų, kuriuos kapomis (po 60 vnt. – aut. past.) parduodavo Klaipėdoje. Tuo pačiu motina miestelėnams parduoti iškepdavo ir duonos. Tremties dieną, prisiminė moteris, kareiviai pabeldę į duris, liepę rengtis ir ruoštis ilgai kelionei. „Mums pasisekė – susiruošti davė visą pusdienį, kai kiti, žinau, turėjo tik valandą. Kareiviai tėvui padėjo ir kiaulę papjauti – ją, nuėmę rinkius, svilino ant krosnies. Ta kiaulė labai mums pagelbėjo per visą kelionę į Sibirą, – pasakojo S. Anužienė – jai ir broliui kareiviai liepę bėgti. – Mes apėjome aplink trobą ir grįžome. Mama vėliau pasakė, kad gal ir gerai nusprendėme – ką mes, vaikai, būtume darę, kur prisiglaudę?..“ Išvežė Papievių šeimą iš Kretingos geležinkelio stoties. Tėvų teigimu, kelionė truko mėnesį. Kadangi Sibire miško apdirbimo įmonės, kolūkiai norėjo darbingų žmonių, vadinamojoje būsimų darbininkų „mugėje“ Papievius pasirinko paskiausiai, mat buvo su mažais vaikais. „Atsimenu daugybę kariškų mašinų – tokių, su 10 tekinių, nė nebuvome matę“, – įspūdį perteikė Stanislava, kuriai Sibire teko dalia eiti į mokyklą, kai brolis ir sesuo, dar būdami vaikai, pradėjo dirbti.
|
|
