Situacija Kretingos rajono keliuose per pūgą tapo ekstremali – gyventojų prašoma elgtis atsakingai – be reikalo nevažinėti automobiliais, nevaikščioti.

Šių metų gruodis išsiskyrė sniego gausa – Kretingos rajono savivaldybė svarsto, ar dėl itin gausiai rajone iškritusio sniego skelbti ekstremalią situaciją.

Svarsto skelbti

„Turi susidaryti 30 cm storio sniego sluoksnis per tam tikrą laikotarpį, taip pat – oro sąlygos atitikti keliamus kriterijus. Šiuo metu aiškinamės, kokia yra situacija“, – svarstymus išsakė Savivaldybės administracijos direktorė Jolita Vaickienė.

Jau ketvirtadienį, pradėjus gausiai snigti, visos tarnybos dirbo intensyviai, tačiau vakar ėmus ir pustyti, padėtis tapo sunkiai valdoma. „Situacija yra išties ekstremali. Dirbame be perstojo. Šiandien mūsų technika jau apvažiavo miestą 3 kartus, tačiau vietomis vis tiek atrodo, kad nė nevalyta“, – apie padėtį vakar po pietų kalbėjo SĮ „Kretingos komunalininkas“ direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas Vaiva Lukošienė, įvardinusi, kad mieste sniegą valo 3 traktoriukai, skirti šaligatviams ir kitoms prieigoms tvarkyti, ir 2 kelių valymo mašinos.

J. Vaickienė užtikrino, kad lėšų rajono keliams vaduoti iš sniego netrūksta. Gausus sniegas vakar laidojo ir Kretingos gatves. Jose vietomis buvo slidu dėl automobilių suvažinėto sniego. „Sutarėme su Kretingos miesto seniūne Gintare Liobikiene padidinti druskos koncentraciją mišiniuose gatvėms, kur judriausias eismas. Automobilių padangų suspaustas ir sušildytas sniegas suledėja, jam ištirpinti paprasto sudėties mišinio nebeužtenka“, – paaiškino administracijos direktorė.

Kelių priežiūrą rajone taip pat vykdo AB „Kelių priežiūra. Vis dėlto tokios stiprios pūgos padariniams sutramdyti nepakanka įrangos. „Ieškome ūkininkų, kurie galėtų padėti valyti kelius. Neturime pakankamai technikos, jos mums labiausiai reikia. Su kai kuriais ūkininkais iš anksto esame sudarę sutartis, ir jie jau padeda mums, tačiau to nepakanka. Kreipėmės ir į seniūnus, kad ieškotų, taip pat prašome, kad galintys suteikti tokią paslaugą patys atsilieptų“, – kvietė Savivaldybės administracijos direktorė.

Visos kelių priežiūros tarnybos prašo žmonių elgtis atsakingai. „Tikimės žmonių supratingumo ir rekomenduojame be rimtos priežasties nevažinėti automobiliais, nevaikščioti tokiu oru“, – akcentavo V. Lukošienė.

• Rašyti komentarą (77)
• Plačiau ...

Kretingos rajono savivaldybės 2023 m. biudžetą planuojama tvirtinti vasario 9 d. numatytame neeiliniame Savivaldybės tarybos posėdyje – mėnesiu anksčiau negu ankstesnių metų biudžetus. Apie naujo biudžeto formavimo iššūkius, ar užteks biudžeto pinigų tęsiamiems ir naujiems projektams įgyvendinti, apie Savivaldybės finansų valdymą kalbėjomės su rajono vadovais – meru Antanu Kalniumi ir administracijos direktore Jolita Vaickiene.

A. Kalnius tvirtino, kad kitų metų biudžeto sudarymo, svarstymo ir tvirtinimo paankstinimas Savivaldybei yra naudingas, tačiau visą šį procesą stabdo ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) – Vyriausybės institucijos, turinčios savivaldybėms pateikti kontrolinius skaičius. Mero pastebėjimu, kai kurios šalies savivaldybės biudžeto rengimą greitina pasinaudodamos preliminariais kontroliniais skaičiais, tačiau jis tam nepritariantis: „Laikausi principo, kad biudžetas turėtų būti kuo mažiau koreguojamas, kai jį patvirtiname.“

Seimas 2023 m. valstybės biudžetą patvirtino taip pat mėnesiu anksčiau. Savivaldybės savo metinius biudžetus turi pasitvirtinti per 2 mėnesius po valstybės biudžeto patvirtinimo. „Seimas galėjo paskubinti VMI ir Vyriausybę dėl kontrolinių skaičių savivaldybėms pateikimo“, – tarė A. Kalnius. Pasidžiaugęs, kad 2022 m. Kretingos rajono savivaldybės biudžeto planas bus įvykdytas ir viršytas, akcentavo, kad viršplaninės šiųmetinio biudžeto lėšos turi būti nukreiptos ir kitų metų biudžetas orientuotas svarbiausiems Savivaldybės projektams vykdyti: Tiekėjų gatvės, Kretingos mokyklos-darželio „Žibutė“, Vydmantų lopšelio-darželio „Pasagėlė“ remontams, Sporto ir sveikatingumo komplekso statybai užbaigti.

• Rašyti komentarą (3)
• Plačiau ...

„Salantų gimnazija rajone vienintelė, kurioje tiek daug mokytojų ir buvusių jų mokinių tapo kolegomis“, – sakė nuo 2019-ųjų šiai ugdymo įstaigai vadovaujanti Aušra Zebitienė (šešta iš dešinės).

80-uosius savo gyvavimo metus šiemet baigia Salantų gimnazija – mokykla, kurioje iš viso mokosi per 450 mokinių, dirba per 50 mokytojų, kone pusė darbuotojų – patys buvę šios švietimo įstaigos ugdytiniai.

Buvę mokiniai sugrįžta mokytojais

„Baltas paukštis“ – maestro Vytauto Kernagio žodžiais jubiliejinę savo mokyklos šventę, kurios akcentus nuo pavasario po truputį vis „pabarstydavo“ įvairiuose savo renginiuose, pavadino mokyklos bendruomenė, mat dažnas iš čia į savarankiško gyvenimo kelią išėjęs kaip ratą apsukęs paukštis sugrįžta atgal. „Keistokai jaučiausi: galvojau, kaip aš, rodos, ką tik pati buvusi šios mokyklos absolventė, atsistosiu priešais vaikų klasę, mokysiu skaityti, rašyti, atsakomybė – didelė, kai supranti, kad labai daug kas pamokoje nuo tavęs priklauso... O dar keisčiau, kaip bendrausiu su savo buvusiais mokytojais, su kuriais pagal statusą jau esam ant vieno laiptelio? Kai kurie mokytojai iš karto prašė kreiptis, kaip į kolegas, su kai kuriais apsipratom per laiką“, – juokėsi nuo 1994-ųjų pradinukų mokytoja dirbanti Jūratė Žiobienė.

22 metus mokykloje lietuvių kalbą dėstanti Adelė Žeimytė teigė, kad būti savo buvusių mokytojų apsupty – smagu. „Iš pradžių kiek neįprasta buvo kreiptis vardais, bet jie patys to prašydavo“, – atviravo pašnekovė.

Anot Reginos Jokužienės, gali stengtis nesistengęs, tačiau tarp buvusio mokytojo ir mokinio barjeras vis tiek pasijaučia. „Aš manau, kad tai teisinga. O naujos moksleivių kartos auga kitokios – vaikai daug drąsesni, laisviau bendrauja, atstumai tarp jų ir mokytojų nebeegzistuoja, bet nežinau, ar tai labai gerai?“ – svarstė ji.

Salantų mokyklą yra baigusi ir Reginos mama, ir sesė, ir brolis. „Aš buvau mokinė aktyvistė, pamenu, kaip organizuodavom „žiburėlius“, mokykloje virė įdomus gyvenimas“, – pasakojo pedagogė. Kas paskatino ją tapti mokytoja? „Mokytojai autoritetai“, – atsakė ir paminėjo savo buvusias mokytojas Genovaitę Siegienę, Danutę Grabienę.

„Mokytojai mato potencialą vaikuose, kuo jie gali tapti“, – įsitikinusios pedagogės Lina Vaitkuvienė ir Aina Stonkuvienė.

Baigusi vidurinę, Lina svarstė ateitį sieti su bibliotekininkyste. „Bet, atsimenu, paskutinę pamoką mokytoja Saulė Beniušienė atnešė ir ant suolo padėjo surinkusi tikriausiai visų klasių lietuvių kalbos vadovėlius – štai, ką aš turinti studijuoti! – apie savo kelią į tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą papasakojo ji. – Nesigailėjau nė vienos dienos.“

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Marijono Daujoto progimnazijos prieigose sužibusią šventinių eglučių alėja grožisi ir mokyklos bendruomenė, ir praeinantys miestelėnai.

Laukiant didžiųjų metų švenčių, neatpažįstamai pasikeitė Marijono Daujoto progimnazijos prieigos: čia sukurta kalėdinių eglučių alėja traukia ne vieno praeivio akį. Visas šis grožis – per 30 papuoštų eglučių – sukurtas iš tvarių medžiagų mokinių tėvų iniciatyva.

„Mūsų tikslas – skatinti tėvų lyderystę, tėvai – po atstovą nuo kiekvienos I–VIII klasės – parodė, kad jie sugeba būti lyderiai, inicijuoti naujas idėjas ir suburti komandą joms įgyvendinti“, – Marijono Daujoto progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė pasidžiaugė, kad, be šventinių eglučių alėjos, mokinių tėvai yra pateikę ir daugiau idėjų, kurios, laikui einant, taip pat bus įgyvendintos.

Kuriant eglučių alėją savo patarimais pagelbėjo technologijų mokytojai Marija Šaltmerienė ir Juozas Lingys, dailės mokytoja Onutė Viskontienė, ūkinius rūpesčius ėmėsi spręsti ūkio dalies vedėja Judita Leliugienė, jai talkino mokyklos aplinkos darbuotojai.

„Bendras darbas suvienijo bendruomenę, o tėvų iniciatyvos, manome, labiau paskatins tarpusavyje bendrauti ir mokinių tėvus, kartu su vaikais imantis mokyklai svarbių idėjų“, – neabejojo progimnazijos direktorė.

Bendruomenę vienija ir ilgametis – jau 10 metų – besitęsiantis pilietiškumo ugdymo projektas „Iš širdies į širdį“, kuruojamas muzikos mokytojos Mildos Trušauskaitės. Anot jos, šis projektas skatina vaikus į savo širdis įsileisti gerumą ir dalintis juo su kitais – vienišais, mažiau turinčiais ar stokojančiais sveikatos. „Kasmet vaikai kuria dovanas, į kurias sudeda visą savo išmonę ir geras emocijas“, – sakė mokytoja.

Šiemet I–VIII kl. mokiniai veltiniu vėlė muilą, kūrė atvirukus, rašė pačius gražiausius linkėjimus. Ypač gausiai dovanų priruošė mokytojos Redos Petrulienės auklėjami pirmokai ir Rasos Zulumskytės-Trumpenskienės auklėtiniai ketvirtokai, o Irenos Navasaitienės auklėjamoji pradinukų klasė įvairių daiktų dovanojo gyvūnų prieglaudai.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Šeimos gydytojai Vytautas Katkus (kairėje) ir Kretingos PSPC vadovas Arnas Juškys

„Mūsų visuomenėje dar esama nuostatų, kad pas šeimos gydytoją galima patekti, kada panorėjus, ir ne visada pacientai išgirsta ar nori išgirsti, ką jam sako gydytojas. Jei pacientas įsiklausytų, ką jam sako jį gydantis gydytojas – procesai vyktų greičiau“, – įsitikinęs Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vyriausiasis gydytojas Arnas Juškys, kurio vadovaujama gydymo įstaiga aptarnauja per 17 tūkst. Kretingos rajono gyventojų.

Kretingos PSPC dirba 13-a šeimos gydytojų. A. Juškio pastebėjimu, gydytojų komandoje reikėtų dar bent dviejų gydytojų – kad būtų pakankamai laiko paciento apžiūrai ir pokalbiui su juo. Tuomet galėtume tikėtis geresnių paciento ir mediko santykio. Tačiau situacija – tokia, kokia yra, gydytojų darbo krūviai yra labai dideli. Vidutiniškai vienas šeimos gydytojas per vieną darbo dieną priima 35–50 pacientų. Šeimos gydytojai aptarnauja nuo 800 iki 1,5 tūkst. pacientų, – gydytojo pasirinkimą lemia gydytojo autoritetas, jo bendravimo savybės, patirtis, pasitikėjimas ar paciento gyvenamoji vieta.

Gydymo įstaiga – ne prekybos centras

A. Juškys ir šeimos gydytojas Vytautas Katkus, turintis 40 metų darbo patirties ir gydantis apie 1,5 tūkst. pacientų, teigė, kad būtų mažiau nesusipratimų, jei pacientai pakeistų savo požiūrį į medicinos įstaigos darbo tvarką ir vizitus pas gydytoją planuotų, iš anksto užsiregistruotų. Juk gydytojui paskyrus vaistų lėtinių ligų gydymui pacientas tą pačią dieną gali užsiregistruoti ateinančiam vizitui.

„Vis dar gajus pacientų požiūris, kad pas šeimos gydytoją galima patekti čia ir dabar: kam vaistai baigėsi, kam siuntimo pas specialistus prireikė, kam skaudėti pradėjo, o pakalbio metu išaiškėja, kad skauda jau mėnesį. Kiti dar norėtų pasinaudoti nuotoline gydytojo konsultacija“, – problemą apibūdino A. Juškys. Gydytojas akcentavo, kad nuotolinės konsultacijos dažniausia taikomos aiškių lėtinių ligų atvejais, ir joms taip pat būtina išankstinė registracija. Nuotolinės konsultacijos metu gydytojas turi turėti paciento ligos istoriją. Jo ir gydytojo V. Katkaus pastebėjimu, šeimos gydytojai vis dažniau tampa ir socialinių problemų įkaitais.

Kretingos PSPC vyriausioji slaugos administratorė Renata Eitavičienė akcentavo ir kitą aspektą, susijusį su būtinybe patekti pas šeimos gydytoją: „Daugėja susirgimų – daugėja ir vizitų pas gydytoją Paanalizavus šeimos gydytojo darbo krūvį, kuris vidutiniškai siekia 800–900 apsilankymų per vieną mėnesį, galima pamanyti, kad visi gyventojai 1 kartą per mėnesį apsilanko pas savo šeimos gydytoją. Tačiau taip nėra, vienas ir tas pats pacientas keliskart per mėnesį turi sugrįžti pas gydytoją – pirmas vizitas, po diagnostinių tyrimų, po specialistų konsultacijų ir pan.“

• Rašyti komentarą (83)
• Plačiau ...

Akimirka iš Smiltės Jonkutės pasirodymo Berlyne

Kretingiškė Smiltė Jonkutė dalyvavo tarptautiniame konkurse „Euro pop contest“ Berlyne, iš kurio parsivežė neįkainojamos patirties. Kad galėtų užlipti ant šio konkurso scenos, ketvirtokė turėjo įveikti ne vieną atrankos etapą.

Neliko nepastebėta

Konkurse dalyvavo 56 atlikėjai iš 21 valstybės. Dešimtmetė buvo jauniausia dalyvė. „Nuvykę nustebome, kad tokių mažų vaikų konkurse nebuvo. Smiltė – pati jauniausia ir mažiausia konkurso dalyvė tarp brandžių atlikėjų. Iš karto supratome, kad pretenduoti į pirmąjį penketuką – nerealu. Tačiau ji pasirodė puikiai, ko gero, gerai nesuvokdama, kad turi „galynėtis“ su ne savo amžiaus vaikais. Realiai įvertinome situaciją, todėl nenusiminėme“, – apie rezultatus kalbėjo kretingiškę konkursui rengusi Palangos Vlado Jurgučio progimnazijos mokytoja Diana Beržanskienė.

Į tarptautinį plataus masto konkursą „Euro pop contest“ buvo surengtos atlikėjų atrankos. Buvo organizuojami keli etapai. Vienas jų – kiekvienoje šalyje atskirai. Kadangi Lietuvoje tokia atranka nebuvo organizuota, lietuviai vyko į Vokietiją.

„Kiekvienas konkursas turi savitus reikalavimus. Konkursas Berlyne buvo transliuojamas tiesiogiai internetu visame pasaulyje. Smiltė buvo pastebėta Juodkrantės konkurso „Baltic Voise“ organizatorių ir gavo asmeninį pakvietimą dalyvauti jų organizuojamame konkurse“, – teigė mokytoja.

Konkurso komisiją sudarė Vokietijos atlikėjai. „Muzika – subjektyvus dalykas, kad ir kokie komisijai vertinimo kriterijai būtų įvardinti, vis tiek yra ir papildomų faktorių, pavyzdžiui, balso spalva, išoriniai veiksniai, repertuaro pasirinkimas. Jei būtų kita vertinimo komisija, tai ir rezultatai būtų kitokie, – sakė D. Beržanskienė, atkreipusi dėmesį, kad kiekvienas konkursas mokiniams suteikia tam tikros patirties. – Koks konkursuose įvertinimas bebūtų, tai neturėtų daryti įtakos tolesniam vaiko tobulėjimui. Viename konkurse laimėjęs I vietą, o kitame – ne, neturi jaustis pralaimėtojas ar blogesnis. Kiekvienas konkursas augina stuburą, moko ištvermės, siekiamybės, suvokimo, atsakomybės, lavina muzikinį skonį.“

Smiltė Berlyne atliko du kūrinius „Rudens naktis sustojo“ ir italų kūrinį „Mille Passi“. Konkurse buvo keliami tam tikri kūrinių pasirinkimo reikalavimai: vienas kūrinys turėjo būti lietuvių autorių, kitas – pasaulio hitas.

Konkurse dalyvavo solistai iš 21 valstybės: Tailando, Kubos, Vokietijos, Austrijos, Armėnijos, Kazachstano, Jungtinių Arabų Emyratų, Italijos, Makedonijos, Slovakijos, Maltos, Izraelio, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Bosnijos Hercogovinos, Bulgarijos, Moldovos, Airijos, Lietuvos, Kroatijos.

Smiltė yra dalyvavusi tarptautiniuose konkursuose Ispanijoje, Rygoje, televizijos projektuose ir kituose konkursuose, kurie yra rengiami Lietuvoje.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Šiųmetinis muziejininkės Nijolės Kalvienės kūrinys, sudarytas iš daugiau kaip 20 atskirų karpinių lakštų, vėlgi „seka“ ažūrinę Kalėdų pasaką dvaro verandoje.

Jau trečius metus iš eilės prieš Kalėdas baltą karpinių pasaką Kretingos dvaro verandoje „seka“ Kretingos muziejaus muziejininkė karpinių meistrė Nijolė Kalvienė: ligi tol nustebinusi kretingiškius ir svečius baltų karpinių skulptūromis, vaizduojančiomis pasakų personažus ar dvaro šeimininkus – grafus, šiemet ji surengė masyvių karpinių parodą „Baltos Kalėdos“.

N. Kalvienės rankomis sukurtos Kalėdos – baltos ir grakščios, lyg iš viršaus žemyn krintančios snaigės ar, kaip vaikystėje, ant langų sustingę jų raštai – stebina autorės išmone, neišsenkančia fantazija. Susilieję su aplinkui, gamtoje, tvyrančiu baltumu, karpiniai sukuria paslaptingą artėjančio meto laukimą. „Kai pernai ir užpernai iš kieto popieriaus – vatmano – kūriau skulptūras, jau puoselėjau naują idėją – verandoje sukurti karpinius kaip užuolaidas. Jau tuomet pradėjau ieškoti didelių popieriaus lakštų, iš kurių ir galėčiau skurti vientisą kūrinį. Talkinat muziejaus ūkio dalies darbuotojams, įtvirtinome „užuolaidas“ į lubas ir jas apšvietėme. O tam, kad šviesa kristų efektingiau ir karpinys persišviestų, dar jį aptaisiau agroplėvele. Sakyčiau, labai pasisekė, kad mano karpinių baltumą, pasimatantį per verandos langus, dar labiau paryškina neįtikėtinas stojusios šiųmetinės žiemos grožis aplinkui“, – džiaugėsi kūrėja.

Tarp karpinių užuolaidų tarytum slapstosi mergaitės skulptūra – vaikiško džiaugsmo skleidėja, kiekvieną lankytoją nukelianti į mielus vaikystės Kalėdų prisiminimus.

N. Kalvienė sakė, kad jai dar labai norėtųsi, jog karpinių vaizdo efektą paryškintų iš verandos sklindanti džiugi kalėdinė muzika: išėjusias po dvaro parką pasivaikščioti ir užsukusias prie rūmų pasigrožėti šeimas nuteiktų itin šventiškai. Muziejui taupant elektros energiją ir resursus, iš pradžių to lyg ir atsisakyta, tačiau N. Kalvienė tikisi muziejininkus dar pritarsiant jos sumanymui – paroda atidaryta vos prieš kelias dienas, tad bent per pačias šventes joje turėtų suskambėti kalėdinės giesmės.

Muziejaus erdvėse dar galima pasigrožėti ir ankstesniais metais sukurtais N. Kalvienės darbais: prie įėjimo pasitinka pernykščiai kalėdiniai N. Kalvienės kūriniai – popierinės grafo ir grafienės skulptūros, kurios nuo saulės ir aplinkos poveikio kruopščiai buvo saugojamos muziejaus fonduose. O ant Amatų centro langų taip pat kabo meniškai iškarpytos meistrės užuolaidos.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (2)

Pirmą kartą Klaipėdos koncertų salėje (KKS) bus minima šv. Liucijos arba Šviesos diena. Šiai progai pažymėti šventiniame festivalyje „Salve Musica“ skambės koncertinė programa „Giesmės šv. Liucijai“, kurią KKS pristato bendradarbiaudama su Švedijos karalystės ambasada Lietuvoje. Programą atliks Klaipėdos choras „Aukuras“ (meno vadovas Tomas Ambrozaitis) ir Klaipėdos Vydūno gimnazijos dainininkės (vadovė Jonė Girdzijauskaitė), diriguos Dovilė Kirdaitė. Šventinės giesmės ir dainos skambės gruodžio 14 d. 12.00 ir 18.30 val.

Švedijos šviesos simbolis – šv. Liucija

Šv. Liucijos šventei, plačiai paplitusiai Švedijoje, tradicijai yra daugiau nei šimtas metų. Liucijos vardas išvertus iš lotynų kalbos reiškia šviesą, tad ši diena siejama su Saulės sugrįžimu. Tai tiek senovės lietuvių, tiek krikščioniškas reikšmes turinti šventė. Ji minima gruodžio 13 d. Pagal senąsias tradicijas šią dieną prasidėdavo žiemos saulėgrįžos laukimas. Į Lietuvą atėjus krikščionybei, šventė gavo šv. Liucijos vardą. Pasak legendų, Liucija buvo išmintinga mergaitė, laukusi sužadėtinio su degančiu žibintu. Ji mirė dėl jo, o pati suspindo amžinąja šviesa.

Pasak Švedijos ambasadorės Lietuvoje Inger Buxton, Švedijoje ši šventė ypač aktyviai švenčiama, nes šiaurės krašte žiemos dienos dar trumpesnės. Visoje šalyje žmonės, pasitikdami Liuciją, šviesos nešėją, buriasi mokyklose, darželiuose, ligoninėse, biuruose, parduotuvėse ir namuose. „Liucija atneša šviesą, šilumą, viltį, ji yra Kalėdų pranašė. Jai pasirodžius, mes žinome, kad šaltis nesitęs amžinai. Mus užpildo viltis ir džiaugsmas. Aš manau, kad šie sentimentalūs jausmai, išryškėjantys šiuo metų laiku, mus visus suvienija,” – apie šv. Liucijos simbolį pasakojo ambasadorė.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Rajono veteranų salės futbolo pirmenybėms pasibaigus: I v. iškovoję „Topoliai“ (šviesūs marškinėliai), II v. užėmusi SK „grafas“ ekipa (dešinėje) ir III v. laimėtojas „Danės perlas“.

Baigėsi rajono veteranų salės futbolo pirmenybės. Mažajame finale susikovė „Danės perlas“ ir „Aston Villa“. Pirmą etapą triuškinamą pergalę 9:2 buvo iškovoję „Aston Villa“ komanda. Bet tada „Danės perlas“ žaidė be savo pagrindinio vartininko. Rungtynes komandos pradėjo labai susikaupusios, didesnį dėmesį skirdamos gynybai. Tad nenuostabu, kad I kėlinys baigėsi 0:0. Antrą kėlinį sužaidus 5 min. Stasys Brazauskas galingu smūgiu išvedė „Aston Villa“ ekipą pirmyn – 1:0. Į tai varžovai po 4 min. atsakė lyginamuoju įvarčiu. Sužaidus tik 3 min. „Aston Villa“ komandai pavyko sėkmingai užbaigti ataką ir vėl pirmauti 2:1. Rungtynėms einant į pabaigą, „Danės perlo“ žaidėjas 2 min. buvo pašalintas iš aikštelės. Varžovams atsirado puiki galimybė išplėšti pergalę. Likę mažumoje „Danės perlo“ futbolininkai ne tik kad sėkmingai gynėsi, bet ir sugebėjo pelnyti du pergalingus įvarčius 46-ą ir 48-ą rungtynių minutėmis. Per likusį laiką „Aston Villa“ bandė gelbėtis, bet nesėkmingai. Tad rungtynes 3:2 laimėjo „Danės perlo“ futbolininkai ir iškovojo bronzos medalius.

„Topolių“ komandai atstovavęs Kazimieras Gnedojus (kairėje) – vienas rezultatyviausių pirmenybių žaidėjų.

Dėl pirmenybių aukso didžiajame finale susitiko SK „Grafas“ ir „Topoliai“, kurie pirmą etapą sužaidė lygiosiomis 6:6. Buvo laukiama bekompromisinė kova dėl pagrindinio apdovanojimo – čempionų titulo. Abi komandos rungtynes pradėjo atakomis. 11-ą min. stiprus Andriaus Burovo smūgis pasiekė tikslą ir „Topoliai“ šovė pirmyn – 1:0. SK „Grafas“ futbolininkai stengėsi nepasiduoti ir jų atakos kėlė nemažą grėsmę. Bet sėkmingiau atakas užbaigė „Topolių“ futbolininkai. 19-ą ir 24-ą minutėse „Topoliai“ padidino persvarą iki 3:0. Varžovai dar nesudėjo „ginklų“ ir paskutinę pirmo kėlinio minutę sušvelnino rezultatą 1:3. Antrą kėlinį komandos nemažino tempo ir atakos vyko nuo vienų vartų prie kitų. 34-ą min. sėkmė lydėjo „Topolių“ komandą, rezultatas – 4:1. Į tai 37-ą min. rezultatyviausiai žaidęs Irmantas Medutis atsakė įvarčiu ir sušvelnino iki 2:4. Rungtynių įtampa vėl padidėjo. Ir tik dvi rezultatyvios atakos 42-ą ir 45-ą minutėmis atšaldė rungtynių įtampą – 6:2 „Topolių“ naudai. Dar tą pačią, 45-ą, minutę SK Grafas“ žaidėjas Mindaugas Alksnys įmušė įvartį ir padėjo tašką finalinei dvikovai – 6:3 pergalę pasiekė „Topoliai“. Jiems įteikta čempionų taurė ir aukso medaliai. Atkali dvikova vyko ir tarp rezultatyviausių žaidėjų. Net trys puolėjai įmušė po 8 įvarčius – Kazimieras Gnedojus („Topoliai“), I. Medutis ir M. Alksnys (abu SK „Grafas“). Vis jie apdovanoti prizais. Geriausiu vartininku pripažintas SK „Grafas“ vartų sargas Raimondas Alseika. Komandų naudingiausių žaidėjų prizai atiteko Dariui Žinduliui („Topoliai“), Gintautui Pazdrazdžiui (SK „Grafas“), Giedriui Glikmanui („Danės perlas“) ir Dariui Radavičiui („Aston Villa“). Vyriausio pirmenybių žaidėjo prizas įteiktas Rimantui Maciui („Topoliai“).

Rungtynių statistika: dėl III v. – „Danės perlas“ – „Aston Villa“ – 3:2 (0:0; Vitalis Marozas – 2, Elijus Pavlovas – 1; Stasys Brazauskas, Gintaras Merkevičius – po 1; dėl I v. – SK „Grafas“ – „Topoliai“ – 3:6 (1:3; Mindaugas Alksnys – 2, Irmantas Medutis – 1; Andrius Burovas – 2, Darius Žindulis, Kazimieras Gnedojus, Marius Ruginis, Artūras Žilinskas – po 1).

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Toliau tęsiasi reguliariojo sezono kovos. Kretingos komandos šią savaitę laukė trejos rungtynės, buvo sužaistos ir pirmosios rungtynės Rietave, kurio sporto salė kol kas laikoma Kretingos namų arena. Kretingiškiai per tris susitikimus iškovojo vieną pergalę, o Palangos komanda pralaimėjo abejas šios savaitės rungtynes.

Gruodžio 6 d. „Kretinga-VR Servisas“ Rietave 69:86 (17:21; 15:16; 21:33; 16:16) turėjo pripažinti Šakių „Vyčio-VDU“ (12 pergalių, 5 pralaimėjimai) komandos pranašumą. Pirma rungtynių pusė klostėsi apylygiai, po jos 32:37 pirmavo varžovai. Rungtynių lūžiu tapo III kėlinys, jo metu Šakių komanda susikrovė 17 taškų persvarą (30 min. 53:70), o IV kėlinį kretingiškiams nė karto nepavyko sumažinti jo iki vienženklio.

„Kretinga-VR Servisas“: Maksym Lutsenko (3/6 tritaškiai) – 16, Raidas Nacius (5/7 dvitaškiai) – 15, Martynas Mažeika (4 rez. perdavimai) – 13, Rytis Zabita (4/8 dvitaškiai, 10 atk. kamuolių) – 9, Edgaras Danys – 6, Valerij Anisimov – 5, Modestas Jurkaitis (5 rez. perdavimai) – 3, Oleksandr Misiats – 2, Mantvydas Žukauskas.

Gruodžio 8 d. Arimanto Mikaločiaus auklėtiniai išvykoje 86:56 (28:16; 28:17; 18:14; 12:9) nesunkiai susitvarkė su Vilkaviškio „Perlo“ (7 pergalės, 12 pralaimėjimų) komanda. Kretingiškiai puikiai pradėjo rungtynes ir jau po dviejų kėlinių susikrovė 23 taškų persvarą (20 min. 56:33). Po pertraukos Kretingos komanda tęsė savo dominavimą ir III kėlinio pabaigoje skirtumas pasiekė rekordinę 32 taškų ribą – 69:37.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Užklupus giliai žiemai, į redakciją paskambinę miestiečiai pageidavo, kad aplinkosaugininkai ar žemės ūkio specialistai paaiškintų, kaip elgtis teisingai – lesinti ar nelesinti vandens paukščius, kurių apstu ir ant Akmenos upės, ir ant tvenkinių.

„Vyrauja įvairios teorijos: pastaruoju metu buvo mokoma, kad žmonėms nereikia lesinti ančių ir gulbių, nes šios atpranta pačios ieškotis maisto. Dėl to išlepusios su kitais gentainiais nebeišskrenda į šiltus kraštus. Betgi dabar – žiema, ar paukščiai besugeba patys rasti maisto, užšalus vandenims? Juk lesiname ir paprastus sparnuočius, kurie atskrenda prie namų, berdami jiems lesalo į lesyklėles“, – teiravosi skaitytoja Janina. Moteris sakė norinti žinoti – kištis ar nesikišti į gamtos reiškinius, esant, jos manymu, ekstremaliai situacijai – kai gausiai užversta sniego.

Kretingos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos pavaduotoja Diana Šeirienė, ligi tol dirbusi aplinkosaugininke, tiesioginio atsakymo pateikti negalėjo, palikdama nuspręsti patiems: „Turbūt niekas negali atsakyti, kaip elgtis visų teisingiausia, – gal tik pats vandens paukštis geriausiai žino. Kol neužšąla, vandens paukščiai geba susirasti maisto patys, tačiau, užklupus šalčiams, situacija keičiasi. Iš gamtininkų pusės, taip – reikėtų viską palikti savieigai, turėtų vykti natūrali atranka, natūralūs procesai. Jeigu nelendam į gyvūnų pasaulį, tai nelendam niekur. Tačiau juk miškininkai, medžiotojai gilią žiemą veža maisto miško žvėrims, nes šiems patiems sunku jo atsikapstyti per pusnis. Manyčiau, kad turėtume pagelbėti ir vandens paukščiams.“

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Turgaus „Dobrobut“ prekeivės dėkojo Lietuvai už paramą.

Gruodį grįžęs į Lvovą pamačiau visiškai kitokią situaciją, negu kad buvo prieš mėnesį. Iš tiesų Vakarų Ukrainos sostinė, nutolusi beveik 1 tūkst. km nuo fronto linijos, visą karo laiką gyveno gan ramiai, negirdėdama mūšių aidų ir nejausdama kasdienio parako kvapo.

Tuo metu, kai arčiau fronto esančiuose miestuose užsidarė dauguma parduotuvių ir kavinių, nes vaikščiojimas gatvėse tapo pavojingu gyvybei, Lvove po trumpos pertraukos toliau veikė visos įstaigos. Charkovo, Iziumo ar Mikolajevo gyventojams spaudžiantis ilgose eilėse prie nemokamo duonos kepalo, Lvovo gyventojai smaguriavo kavinėse, lankė teatrus ir muziejus.

Tokia situacija šiek tiek stebino ir pykdė iš pafrontės vietovių į Lvovą atvykusius pabėgėlius, tačiau Ukrainos vadovai gyrė šio miesto meriją už tai, kad gaivina ekonomiką ir mokesčiais pildo ištuštėjusį biudžetą. Lvovo nuopelnai šiame kare yra didžiuliai, tačiau kitokie negu pafrontės miestų. Lvovas priėmė 0,5 mln. pabėgėlių, be to, per šį miestą į Ukrainą keliauja dauguma humanitarinės ir karinės Vakarų pagalbos.

Tačiau šiuo metu Lvovas yra praradęs savo sąlyginį nerūpestingumą ir linksmumą, kadangi Kremliui susprogdinus daugumą šalies elektrinių Lvove ilgam dingsta šviesa, tuo pačiu butuose – ir šildymas, vanduo, interneto ryšys.

Lvove jau kelias savaites gyventojams elektra yra tiekiama tik du kartus per parą po 4 val. Merijos paviešintoje informacijoje gyventojai yra informuojami, kokiose gatvėse ir namuose kuriuo metu elektra bus tiekiama.

Po naujų Kremliaus atakų elektra pradingsta visame mieste, o kai kuriuose namuose ją pavyksta atstatyti tik po kelių parų ar savaitės. Tą vakarą, kai mašina atvykau į Lvovą, elektra kaip tik buvo išjungta visame mieste.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Žemaitiu pasa – Janinas ė Stasi Kobėliū ronkuos.

Augustis Narmonts Žemaitiu pasa iteikė Jurgita Petkute-Marcinkiene.

Palongėške žemaite šes metas pamėnavuojė Žemaitiu kultūras draugėjės Palonguos skyriaus 34-as metėnės. Anū sosėspėitėms ivyka legėndiniam Anapilie, katram dabar yr isikūrės kuruorta muziejus.

Brongintė prigimtėnė kalba ė sava šaknis

Žemaitiu kultūras draugėjė 1988 metas Telšiūs, „Alkuos“ muziejou, ikūrė 46 sava krašta kultūrėnio palėkėmo, anuo dabartim ė ateitim besirūpinontys žmuonis. Dėdėle greta vėins po kėta draugėjės skyre sosėtvierė ė pradiejė veiktė beveik kuožnam Lietovuos rajuonė. Ėš pėrmūju didžiausiu ė svarbiausiu draugėjės suorganizoutu tuo laikuotarpi rėnginiū bova Rainiū tragedėjės 48 metiniu pamėnavuojėms, be tuo, pri žudyniu vėitas ož visuomenės paaukuotas liešas bova pastatyta kuoplyčė-paminkls.

Nu 1991 m. gegožės tik Palonguo vienintelie bova leidams ė pats pėrmasis žemaitėšks laikraštis „A mon sakaa?“, katrū redagava Danutė Mukienė. Bet žemaitėški skyrele arba atskėri poslape žemaitėška bova spausdėnami ė kėtū Žemaitėjės rajuonu laikraštiūs. Vo Klaipieduo fuolkluora kluba „Žemaitiu alkierius” vaduovė žornalistė Janina Zvonkuvienė rėngė žemaitėškas televizijės laidas.

Daug kam dabar rūp, vo kuoks bier laikrašti „A mon sakaa?“ lėkėms? Pasėruoda, anū pakeitė 1993 m. rodeni ėšlests pėrmasis žemaitėšks žornals „Žemaitėjė”, katras nu ontra nomeri bova parvadints „Žemaitiu žemė”. 1995 metas redakcėjė parsikielė į Vėlniu.

Žemaitiu kultūras draugėjės Palonguos skyriou nu pat pradžiū vaduovau Augustis Narmonts. Ons ė bova organizacėjės gimtadėini pamėnavuojėma, katras ivyka Palonguos kuruorta muziejou, pagrindėnė ašis: sopažindėna so nuveiktas darbas, papasakuojė, ka so aktyviauses nares šimeta aplonkė Lietova laba svarbiū Dorbės ė Saulės mūšiu vėitas – Dorbės mūšie žemaite so iš vuokietiū ordina kariuomenės persėmetoses koršes ė estas somušė kryžiuotius, vo Saulės mūšie žemaite sotrioškėna kalavijuotius. „Torem mes, kou didžioutys“, – sakė A. Narmonts.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Miuziklas „Čikaga“

Pastatyti pasaulinio garso miuziklą „Čikaga“ – nemenkas iššūkis. Kiekvieną pastatymą akylai stebi tarptautinė miuziklo kūrėjų komanda. Ne išimtis ir pirmą kartą specialiai arenoms Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pritaikyta „Čikaga“, kuria publika gruodžio 15 d. mėgausis „Švyturio“, gruodžio 17 d. - Šiaulių, o gruodžio 20-ąją - „Žalgirio“ didžiulėse scenose.

Pritrenks vaizdu ir garsu

Iššūkius keliantys išskirtiniai pastatymai, kai scenos užliejamos vandeniu ar į jas įplaukia didžiulis laivas - Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Pastatymų tarnybos kasdienybė, tačiau net jie atsakingai vertina užduotį su kelių dienų intervalu vis kitoje šalies arenoje pastatyti didžiules dviejų aukštų konstrukcijas bei pajungti daugybę vaizdo ir garso sistemų.

„Miuziklo „Čikaga“ siužetas solistus perkelia į moterų kalėjimą, seksualumu alsuojantį striptizo klubą su net penkiais šokiui skirtais stulpais. Tie stulpai ne tik dėl dekoracijos tvirtumo. Jie skirti tam, kad publika ne tik pamatytų, bet ir pajustų tikrą Čikagos dvasią. Šokėjų dėka stulpai tampa tarsi nebyliais herojų kasdienybės partneriais...“, – pasakoja Muzikinio teatro Pastatymų tarnybos vadovas Aivaras Tarvydas.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Miestelėnus domina, koks galėtų būti pranciškonų brolijai priklausančio senojo malūno likimas.

Pranciškonų vienuolynui priklausantis vandens malūnas, stovintis ant užtvenkto Dupulčio (Pastauninko) upelio kranto, šiemet skaičiuoja lygiai 200 metų, – vienoje jo sienų palei taką tarp Pranciškonų gimnazijos ir Šv. Antano rūmų matosi akmenyje įspausta statybos data 1822 m. Kretingiškiams įdomu, kokia ateitis laukia šio istorinio statinio.

„Aplinkui sutvarkyti Pranciškonų gimnazijos, Šv. Antano rūmų, Kretingos rajono kultūros centro pastatai, o malūnas tarp jų įsispraudęs lyg koks vargeta. Dabar tvarkomas lurdas. Nusileidus iš renovuotos Vilniaus gatvės kontrastas – itin ryškus. Įdomu, ką broliai pranciškonai ketina daryti su šiuo istorinius laikus menančiu objektu – tvarkyti ir pritaikyti, kaip pasielgta su vienu ūkinių statinių, kur dabar įrengtas Šv. Antano dienos centras, ar leisti nugriūti?“ – pasvarstymais pasidalijo savojo miesto istorija besidomintis kretingiškis, prašęs neviešinti pavardės.

Kretingos pranciškonų vienuolyno gvardijonas Andrius Dobrovolskas sakė, kad kol kas brolijos planuose tvarkyti malūną ir kažkam pritaikyti nėra numatyta. „Ten – labai drėgna, neaišku, kam galima būtų pritaikyti pastatą. Dabar gimnazija jį naudoja kaip sandėlį. Reikėtų labai daug investicijų, o ir dalykiškai pasitarti su architektais, ar išvis verta restauruoti“, – svarstė Kretingos brolijos vadovas.

Jo žodžiais, dabar pastatas nuolat užsandarinamas – užkalamas stogas, įmūrijami iškritę akmenys, kad nesirinktų miesto benamiai. Šiuo metu didžiausias brolijos rūpestis yra pakeisti kiaurus bažnyčios langus ir restauruoti koplyčias-stacijas bažnyčios šventoriuje.

• Rašyti komentarą (7)
• Plačiau ...