|
|
|
(1708) 2022-11-29Kūrė kalėdinių vainikų eglę – pretendavo į rekordą
Kretingiškiai sekmadienio popietę į Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešąją biblioteką rinkosi nekasdieniam tikslui – prisidėti prie didžiausios kalėdinių vainikų kompozicijos rekordo Lietuvoje. Sužinos po savaitės kitos Bibliotekoje susirinkusiųjų laukė 120 vainikų pagrindų, pušų, eglių šakų ir kiti puošybos elementai. Rekordo siekti panoro pora šimtų rajono gyventojų. „Iš pradžių planavome sukviesti apie 100 žmonių, tačiau, paskelbus registraciją, vos per dvi valandas sulaukėme 200 norinčiųjų. Sprendėme, ką daryti, ir nutarėme priimti 120. Daugiau neturėjome galimybės, – tikino idėjos autorė bibliotekininkė viešinimui Brigita Barkauskaitė, pasidžiaugusi dalyvių gausa. – Būna, kad organizuojant renginius kai kurie dalyviai neatvyksta, tačiau šįkart, kad neatvyks, informavo vos 3 proc.“ Siekti rekordo įkvėpė ankščiau bibliotekos erdvėse organizuotos kalėdinių vainikų dirbtuvės. „Visada sulaukdavome daug visuomenės dėmesio, negalėdavome priimti visų norinčiųjų. Norėjome užauginti šią tradiciją, nes advento laikotarpis – džiaugsmo ir laukimo metas“, – sakė idėjos autorė. Lietuvoje tokio rekordo buvo siekiama pirmąkart. Iš pradžių svarstyti ir kiti variantai, tačiau, pasitarus su „Rekordų akademijos“ specialistais, organizatoriai nutarė kartu su bendruomene kurti didžiausią kalėdinių vainikų kompoziciją. Kompoziciją iš viso sudarė 125 vainikai, kai kuriuos žmonės patys pasidarė iš eglių ar pušų šakų, tuo pačiu buvo sukurtas ir didelis advento vainikas. Jis papuoš Kretingos katalikų bažnyčios erdves. Rezultatai viršijo organizatorių lūkesčius. Iš atskirtų komponentų sudėliotos eglės-vainiko pagrindas siekė 10 m ir 40 cm, atstumas nuo pagrindo iki smaigalio – 22 m 66 cm. „Daugiau negu tikėjomės“, – išgirdusi rezultatus pasidžiaugė bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Erika Kazlauskienė. Ar žmonių sukurta eglės kompozicija iš kalėdinių vainikų pasiekė Lietuvos rekordą, kol kas neaišku. Dar reikia sulaukti „Rekordų akademijos“ išvadų. „Tikimės, kad pasiekėme rekordą, dabar nuotraukas, vaizdo įrašą ir stebėtojų vertinimus siųsime „Rekordų akademijai“, – kalbėjo B. Barkauskaitė, įvardijusi, kad įvertinimą žinos po 1–2 savaičių.
Iki šiol Kretingos rajono savivaldybė socialinio būsto problemą sprendė kasmet šiai reikmei nupirkdama keletą butų. Savivaldybės tarybai pritarus, socialinio būsto eilė bus mažinama Jazminų gatvėje Kretingoje su Europos Sąjungos (ES) parama pastatant vieną ar kelis daugiabučius namus. Pagal Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus sudarytą socialinio būsto eilę, šio mėnesio pabaigoje būsto laukė 112 šeimų, pavienių asmenų. Savivaldybės administracijos direktorė Jolita Vaickienė patvirtino, kad, planuojant socialinio būsto statybą, prioritetas teikiamas daugiavaikėms šeimoms ir neįgaliesiems. Šiandieną sąraše neįgaliųjų yra 27 ir 16 daugiavaikių, auginančių 3 ir daugiau vaikų, šeimų. Iš 2021–2027 m. laikotarpio Europos Sąjungos paramos Vakarų Lietuvos regionui Kretingos rajono savivaldybės socialinio būsto plėtrai numatyti 4,5 mln. eurų, dar 800 tūkst. eurų prisidėti turės Savivaldybė iš savo biudžeto. Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo Dariaus Martinkaus teigimu, už tuos 5,3 mln. eurų tikimasi pastatyti vieną ar kelis 40–60 butų gyvenamuosius namus. J. Vaickienė apgailestavo dėl Kretingos mieste menko sklypų pasirinkimo socialiniam būstui statyti. Buvo svarstomi galimi du sklypai: esantis Vytauto gatvėje atmestas kaip per mažas, sklypas Jazminų gatvėje yra 42 arų. Rajono kaimiškosiose teritorijose valstybinės žemės yra daugiau, tačiau daugiau ir suvaržymų pasinaudoti ES parama. „Kretingoje turime valstybinės žemės daugiabučių gyvenamųjų namų statybai Savanorių gatvės gale, tarp LIDL prekybos centro ir vandens bokšto, tačiau šioje vietoje žemė brangi, ir Savivaldybei verčiau ją parduoti“, – teigė J. Vaickienė. Kada daugiabučiai Jazminų gatvėje, tikėtina, bus pastatyti? „Dar nėra parengta galutinė finansavimo iš ES šaltinių tvarka, bet duotas startas rengti statybų planavimo dokumentus. Statybos darbai užtruks 2–3 metus“, – sakė D. Martinkus.
„P. n.“ informacija
Patvirtino apleistų statinių sąrašą, jų savininkai baudžiami padidintu mokesčiu
Į Kretingos rajono neprižiūrimų, apleistų, ne pagal paskirtį naudojamų patalpų ir statinių, kuriems yra taikomas padidintas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, 2022 m. sąrašą buvo patekę 23 objektai, tačiau sąrašą apsvarsčiusi Savivaldybės taryba iš jo 3-is išbraukė. Padidintu mokesčiu siekiama neprižiūrimo ir dažnai aplinkai pavojingo turto savininkus priversti šį turtą sutvarkyti. Apleistų statinių būklę vertina, jų sąrašą sudaro komisija, kuriai šįkart vadovavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė. Komisijos parengtą sąrašą Savivaldybės tarybai pristatė komisijos narė, Savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyr. specialistė Janina Gedvilienė. Tarybos patvirtintas sąrašas siunčiamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) nustatytiems mokesčiams surinkti. Svarstant komisijos parengtą sąrašą, pasipylė politikų siūlymai išbraukti iš jo dalį objektų. Taryba patenkino kolegos Algimanto Šoblinsko prašymą ir iš sąrašo išbraukė apleistą buvusio sandėlio pastatą Padvariuose, Darbėnų pl. 5E, Kretingos seniūnijoje. „Žmogui – 86-eri, nei fiziškai, nei finansiškai nėra pajėgus tą pastatą sutvarkyti, du vaikai užsienyje, vienas Lietuvoje turi daugiavaikę šeimą“, – savo prašymą argumentavo A. Šoblinskas. Padidinto mokesčio dėl neprižiūrimo pastato savininkas nemokėjo ir už 2021 metus, tuomet lengvatą jam buvo suteikusi komisija, į kurią kreipėsi pats. Savivaldybės tarybos narys, Vydmantų kaimo bendruomenės centro „Vydmantai“ pirmininkas Simas Končius piktinosi, kodėl komisija neatsižvelgė į Vydmantų seniūnijos seniūno Rimvydo Šakinio prašymą iš 2022 m. sąrašo išbraukti buvusį suvenyrų gamybos pastatą Ateities g. 6 Vydmantuose. „Pastatas prižiūrimas pagal galimybes, pavojaus aplinkai nekelia“, – tvirtino jisai.
Rajono švietimo naujienos
Apie geruosius pokyčius Kretingos rajono švietimo įstaigose, kas jose – naujo, pasidalino rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė. Lėšos mokinių pavėžėjimui kompensuoti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija lėšų, numatytų bendrojo ugdymo mokyklų tinklo stiprinimui, skyrė ir Kretingos rajonui. „Šios lėšos yra skiriamos pagal taip vadinamus pažangos taškus, o iš tiesų – kaip savivaldybės yra pertvarkiusios mokyklų tinklą. Tarkim, jeigu yra išlikusių jungtinių klasių, pažangos taškai neskiriami, taip pat atsižvelgiama, ar mokinių skaičius klasėse viršija ar neviršija normą ir panašiai“, – porą pavyzdžių pateikė A. Burbienė. Nors buvo planuota, kad mūsų rajoną pasieks maždaug 80 tūkst. Eur, iš tiesų ta suma yra gerokai didesnė: pavasarį mokyklas pasiekė per 33 tūkst. Eur, rudenį – beveik 159 tūkst. Eur, arba iš viso – 191 tūkst. 970 Eur. Šie pinigai buvo skirti mokinių pavėžėjimo kaštams kompensuoti, mokyklinių autobusų remontui, aptarnavimo ir kitokioms išlaidoms. „Iš esmės, sutaupėme rajono biudžeto lėšas, o tai, kad ministerija paskyrė gana solidžią sumą, parodo, jog mūsų rajone mokyklų tinklo pertvarka yra sklandi ir tinkama“, – A. Burbienė paaiškino, kad mokykloms lėšos buvo paskirtos pagal pateiktas paraiškas.
Dvi praėjusio savaitgalio dienas Kretingoje rajono viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje vykusi Knygų mugė buvo tapusi svarbiausiu rajono kultūros renginiu: buvo surengta konferencija, savo knygas pristatė 10 leidyklų, tarp jų – ir „Prancūziškas knygynėlis“, vyko susitikimai su knygų autoriais, įvairūs kiti renginiai. Šiemet Kretingos viešoji biblioteka mini vyskupo Motiejaus Valančiaus vardo jai suteikimo 25-metį. Todėl šiųmetę Kretingos knygų mugę, bibliotekos direktorės pavaduotojos Erikos Kazlauskienės žodžiais, ir buvo nuspręsta atidaryti, pagerbiant šią išskirtinės svarbos krašto istorijai ir švietimui asmenybę. Tam skirtoje mokslinėje konferencijoje Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Kraštotyros ir informacijos skyriaus vedėja Laima Jonauskaitė pateikė visuomenei mažiau žinomus M. Valančiaus gyvenimo faktus, atskleidė vyskupo požiūrį įvairiais gyvenimiškais klausimais, jo rūpinimąsi Lietuvos žmonių dvasine gerove. Habilituota humanitarinių mokslų daktarė Aldona Prašmantaitė, apdovanota Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medaliu, skaitė pranešimą, remdamasi M. Valančiaus knygos „Namų užrašai“ atradimais. Mokslininkė kiek kitokiu žvilgsniu ir faktais atskleidė vyskupo gyvenimo epizodus, įdomesnius jo gyvenamojo meto atsitikimus. Konferenciją užbaigė meninė kompozicija, kurią parengė Klaipėdos dramos teatro aktorė Justina Vanžodytė: ji skaitė M. Valančiaus knygos „Paaugusių žmonių knygelė“ ištraukas, papildytas muzikiniais intarpais. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras pakvietė susipažinti su naujausiu savo projektu – „Kretingos rajono kulinarinis žemėlapis“, kurio tikslas – padėti Kretingos rajono verslininkėms reklamuoti savo verslą. Projektu pristatytos septynios skirtingos veiklos, kurias vysto Kretingos krašto moterys: sėkmingai vadovauja verslui, puoselėdamos tautinį paveldą ir krašto kultūrą.
„7bet-NKL“ naujienos
Lapkričio 24 d. Arimanto Mikaločiaus treniruojama Kretingos „Kretinga-VR Servisas“ 71:92 (19:28; 16:19; 19:21; 17:24) Žemaitijos sostinėje turėjo pripažinti „Telšių“ (14 pergalių, 2 pralaimėjimai) komandos pranašumą. Šiose rungtynėse šeimininkai prieš didžiąją pertrauką sugebėjo susikrauti dviženklę persvarą (35:47). III kėlinį kretingiškiams dar buvo pavykę pavojingai priartėti (24 min. 46:51), bet varžovai kėlinio pabaigoje nutolo – 54:68. Paskutinį kėlinį telšiškiai pradėjo 10 taškų be atsako (33 min. 54:78) ir jų pranašumas šiose rungtynėse nebekėlė abejonių. Šiose rungtynėse „Kretingai-VR Servisui“ atstovavo: Martynas Mažeika (4/7 dvitaškiai, 2/4 tritaškiai, 7/7 baudos, 3 per. kamuoliai) – 21, Edgaras Danys (7/9 baudos) – 14, Valerijus Anisimovas – 9, Raidas Nacius – 8, Modestas Jurkaitis (5 rez. perdavimai) ir Rytis Zabita (5 atk. kamuoliai) – po 7, Mantvydas Žukauskas – 5, Gintaras Beniušis.
„Nors mano protėviai yra Lietuvos ir Lenkijos karalius Jogaila bei Prancūzijos karalius Liudovikas Xlll, tačiau Lvove šių didžiūnų pavardės nublanksta, kai pasisakau, kas buvo mano prosenelis“, – pasakė Janas Szeptyckis. Šio penkiasdešimtmečio verslininko prosenelis, Lvovo arkivyskupas metropolitas, grafas Andrijus Szeptyckis yra legendinė asmenybė Vakarų Ukrainoje. 1944 metais mirusio prosenelio vardu yra pavadintos mokyklos, gatvės, aikštės, jam statomi paminklai, kuriami muziejai. Ypač daug A. Szeptyckis yra nusipelnęs Lvovui, kuriame daugiausiai laiko ir praleido. Pagal istorinius šaltinius Szeptyckiai yra sena didikų giminė, kuriai žemes Galicijoje Xlll a. padovanojo Kijevo Rusijos karalius, Galicijos kunigaikštis Danila, o XV šimtmetį privilegijas patvirtino Lietuvos ir Lenkijos karalius Kazimieras IV Jogailaitis. Šiemetinės Rusijos intervencijos pradžioje J. Szeptyckis kartu su pusbroliu, ūkininku Maciejumi Szeptyckiu vienu metu buvo tapę didžiausiais humanitarinės pagalbos Ukrainai tiekėjais. Vienas pusbrolis išnaudojo savo verslo pažintis Europoje, o kitas suteikė netoli pasienio turimus didžiulius sandėlius, ir tokiu būdu vyrai per dieną į Ukrainą paramos išsiųsdavo net po dešimt krovininių mašinų. „Užsieniečiai norėjo padėti, tačiau bijojo siųsti savo mašinas ir vairuotojus į karo apimtą šalį, o mes sumanėme jų paramą Lenkijoje perkrauti į vietinį transportą“, – pasakojo J. Szeptyckis. Pusbrolio Maciejaus, užsiimančio žiedinių kopūstų ir kitų daržovių auginimu, sandėliai Tomašovo mieste netoli Ukrainos pasienio tuo metu kaip tik buvo tušti, ir juose užvirė perkrovos darbai.
Juvelyrė įsiskverbė į gintare sustingusią praeitį
Kretingos muziejaus archeologijos ekspozicijoje atidaryta iš Lietuvos nacionalinio muziejaus atkeliavusi paroda „Laikmečių pokalbis“, kurioje itin savitai susieta archeologija ir menas. Vitrinose greta išlikusių akmens amžiaus gintaro dirbinių, aptiktų Šventosios neolito radimvietėse, eksponuojami šiandienos kūriniai, kurių autorė – metalo plastikos meistrė Eglė Čėjauskaitė-Gintalė. Nuskambėjo Mikelio Balčiaus vardas Eksponuojamus darbus menininkė E. Čėjauskaitė-Gintalė kūrė pastaruosius trejus metus, dažnai lankydamasi Nacionalinio muziejaus fonduose ir studijuodama čia saugomus eksponatus – archajiškus mūsų protėvių gintaro dirbinius, apdorotus prieš 5–6 tūkst., o kaulo – netgi prieš 8 tūkst. metų. Į Kretingą atgabentą parodą, kuri veiks visą gruodį, vaizdingai pristatė jos kuratorė Nacionalinio muziejaus archeologė Dalia Ostrauskienė. Jos žodžiais, gintarui, kaip ypatingai gamtinei medžiagai, mūsų protėviai teikė didelę reikšmę nuo seniausių laikų. Gintaras tarnavo religiniams, buitiniams tikslams, jį mainydavo ir iš svetimšalių pirkdavo tai, ko reikėjo. Neįmantrių formų papuošalus galėjo pasigaminti daugelis bendruomenės narių. „Gintaras geriausiai išliko Šventosios smėlio sluoksniuose. Archeologinės Šventosios atradėju yra laikomas ir dabar Šventojoje tebegyvenantis Mikelis Balčius – buvęs žvejys, tapęs savamoksliu archeologu. Dar būdamas vaikas, M. Balčius vaikščiodavo po melioracijos griovius, kur aptiko daug radinių, darė jų ir vietovių aprašus, žemėlapius. Visa tai pasitarnavo pasaulinio lygio archeologei Rimutei Rimantienei, kuri Šventosios neolito gyvenvietes tyrinėti ėmėsi nuo 1966-ųjų ir tyrė 40 metų“, – kalbėjo D. Ostrauskienė.
Klaipėdos valstybinės kolegijos Verslo administravimo katedros lektorius Saidas Rafijevas su „Vakarų Lietuvos“ skaitytojais pasidalino įžvalgomis, kaip internetas ir išmaniosios technologijos pakeitė kiekvieno mūsų gyvenimus ir įpročius. „Šis pokytis buvo labiausiai pastebimas būtent COVID-19 pasaulinės pandemijos metu, kai tiek verslas, tiek ir vartotojas buvo priversti persikelti į skaitmeninę erdvę. Keičiasi mūsų, kaip vartotojų, elgsena ir dėl karo padarinių. Augančios prekių kainos, nežinomybė dėl energetinių išteklių kainodaros, diktuoja naujus pokyčius ir tendencijas“, – teigė S. Rafijevas. Kainos jautrumas keičia įpročius Besikeičiant ekonominei situacijai, pastebimas pirkėjo jautrumas kainos pokyčiams. Jei tik retas vartotojas buvo linkęs internete palyginti būtent brangesnio pirkinio kainą su pasiūlymu fizinėje parduotuvėje, tai dabar tai tampa neatsiejamu įpročiu. Atsirado verslo modeliai, siūlantys vartotojui internete palyginti ir gauti patraukliausią automobilio draudimo kainą, paskolos pasiūlymą ar tiesiog sužinoti, kurioje parduotuvėje pigiausiai galima įsigyti kasdienio vartojimo prekes. Vyresnio amžiaus vartotojai tampa aktyvesni Nors dalis mūsų visuomenės vis dar turi skaitmeninių įgūdžių spragų, šis atotrūkis smarkiai mažėja. Vyresnioji vartotojų grupė vis dar išlieka ta visuomenės dalimi, kuriai sunkiausiai sekasi adaptuotis skaitmenizacijos laikotarpyje. Lietuva, pagal Europos Komisijos paskelbtus duomenis, jau antrus metus iš eilės užima 14-ą vietą tarp 27 ES valstybių skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse. Skaitmeninių viešųjų paslaugų srityje užimame net 10-ą vietą. Šie rodikliai leidžia teigti, kad visų amžiaus grupių atstovai bus vis aktyvesni skaitmeninėje erdvėje.
Kalėdų eglė jau – Rotušės aikštėje
Vakar iš ryto, lydint policijos ekipažui, iš Tvenkinio gatvės į Rotušės aikštę Kretingoje bendrovės „Klaipėdos želdiniai“ darbininkai atgabeno ir pastatė sidabrinę eglę, kurią patys nupjovė medį miestui padovanojusios Neringos Byčenkienės sodyboje. Už darbus bendrovei sumokėta 2 tūkst. 400 Eur. Žaliaskarę užaugino su meile Žaliaskarė bus papuošta iš 20-ies tūkst. baltos spalvos lempučių sudaryta girlianda ir 300 sidabrinių rutulio formos žaislų, o iškilmingai sužibės jau šį šeštadienį. „Ir man pačiai bus labai smagu ateiti, pamatyti...“, – sakė N. Byčenkienė. Ji atviravo naktį miegojusi prastai, žinojusi, kad sunku bus atsisveikinti... Ši eglė buvo pats pirmasis augalas, kurį dar mažytį su vyru Valerijumi pasisodino prieš maždaug 20 metų, kai tik pasistatė namą. Trejus metus eglė tarsi laikiusis vietoje, neaugusi. Kaimynai patarę kuo daugiau juo džiaugtis, negailėti pagyrų. „Taip darėm, ir „burtai“ matyt suveikė: eglė iškilo tiesi, graži, tapo tikra sodybos puošmena. Pavasariais, vasaromis ją buvo pamilę vešliose šakose lizdus sukantys paukščiai, o mes, aplinkiniuose namuose gyvenančios puikiai sutariančios šeimos, per Naujuosius metus čia susitikdavom pakelti po taurę šampano, vieni kitiems palinkėti gero“, – prisiminimais dalijosi Neringa. Bet apie 15 metrų aukštį pasiekęs medis, kurio šaknys negilios, paviršinės, pastaruoju metu ėmęs kelti grėsmę – per vėtras, o jų pajūryje netrūksta, įsisiūbuodavęs taip, kad, regis, tuoj pat virs, lūš, užgrius ir nuniokos svetimus automobilius, sugadins kitą žmonių turtą. „Ėmiau domėtis, kas galėtų eglę nupjauti. Paslauga brangi – paskambinusi į įmonę Klaipėdoje, sužinojau, kad tektų susimokėti apie 300 eurų, o dar ir neišvežtų, paliktų kieme – dėk paskui, kur nori“, – pasakojo N. Byčenkienė. Jos žodžiais, artėjančios Kalėdos buvo tiesiog palanki proga ir savo problemai išspręsti, ir „gyvos“ eglės išsiilgusiems kretingiškiams pradžiuginti.
Įžuvino tvenkinius
Šešiuose Kretingos rajono valstybiniuose tvenkiniuose papildyti žuvų ištekliai. Iš viso įleista 500 lydekų: 30 – į Dvaro parko I tvenkinį, 90 – į Dvaro parko II tvenkinį, 120 – į Dvaro parko III tvenkinį, 30 – į vienuolyno tvenkinį, 50 – į Šukės tvenkinį, 180 – į Rūdaičių tvenkinį. Kodėl lydekos Vandens pripildytame bake su prijungtu deguonies balionu metinukės lydekaitės atvežtos iš netoli Vilniaus esančio „Arvydų“ ekologiškos žuvininkystės ūkio. Pasak bendrovės „Arvydai“ darbuotojo Aleksandro Larino, pagal augimo greitį šios žuvys gerokai lenkia kitas, tačiau auginti nėra taip paprasta, didesnes lydekas kaskart būtina atskirti nuo mažesnių, kadangi dičkės mažyles suėda kaip konkurentes dėl natūralaus maisto. Lydekas specialistas pavadino sanitarėmis, kurios, misdamos smulkiomis ir menkavertėmis žuvimis, sudaro palankias sąlygas daugintis ir vystytis vertingesnių rūšių žuvims, taip reguliuoja žuvų populiaciją vandens telkiniuose. „Žuvys – gyvi sutvėrimai, joms būtinas deguonis. Žiemą, kai telkiniai užšąla ir kai deguonies trūksta, gali išgaišti“, – sakė A. Larinas. Įžuvinimą stebėjo Kretingos rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus specialistė Monika Norvaišienė, Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialistas Vadim Kondič, rajono meras Antanas Kalnius.
Po smūgio į gluosnį – dviejų jaunų vyrų žūtis
Visą šalį šeštadienį sukrėtė žinia apie Kretingos rajone žuvusius du jaunus vyrus – 31-erių automobilio vairuotojas ir 34-erių keleivis mirė vietoje. Aiškinasi aplinkybes Želvių kaime šeštadienį, lapkričio 26 d., „Opel Vectra“ automobilis nuvažiavo nuo kelio ir rėžėsi į pakelėje buvusį gluosnį, kuris atlaikė itin stiprų smūgį. Kad smūgio būta stipraus, matyti iš nepataisomai sumaitoto automobilio priekio – jis visas buvo sulindęs į medį. Po susidūrimo gluosnio kamiene įsirėžė ne viena transporto priemonės nuskilusi detalė. Į įvykio vietą atvykus ugniagesiams gelbėtojams vyrai buvo prispausti ir be sąmonės. Panaudojus hidraulinę įrangą, vairuotojas ir keleivis buvo ištraukti iš automobilio, perduoti greitosios medicinos pagalbos medikams, kurie konstatavo jų mirtį. Jauni vyrai buvo svainiai. Vienas jų gyveno mūsų rajone, kitas – atvykęs iš Kauno. „Reiškiame užuojautą žuvusiųjų šeimoms ir artimiesiems. Tai neeilinis tragiškas įvykis, kuris pareikalavo dviejų jaunų vyrų gyvybių“, – sakė Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius. Kodėl įvyko ši tragedija, dar aiškinasi policijos tyrėjai. Vis dėlto viena pagrindinių versijų – didelis automobilio greitis. Nors spidometro rodyklė buvo sustojusi ties 0 km per val. riba, tačiau apsukų skaičiaus rodyklė – ties 3 tūkst. „Variklis atsidūrė automobilio salone, tad smūgio būta išties stipraus. Tačiau ar buvo viršytas greitis, parodys tyrimas“, – kalbėjo T. Mikelkevičius. Pirmieji apie įvykį pranešę liudininkai taip pat svarstė, kad nelaimė galėjo įvykti dėl pasirinkto nesaugaus greičio, kadangi kelyje Darbėnai–Šventoji jis dažnai yra viršijamas. Avarija įvyko per pietus, apie 11.48 val., tuo metu oro temperatūra buvo teigiama, kelio danga neatrodė slidi. „Pirminiai duomenys nerodo, kad nelaimė galėjo įvykti dėl itin sudėtingų oro sąlygų“, – teigė T. Mikelkevičius. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis perduotas Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
LIETUVA – PASAULIUI, PASAULIS – LIETUVAI |
|
|
Europarlamentaras Petras Auštrevičius akcentavo, kad ES suteikta karinė parama Ukrainai yra didžiausia bet kada suteikta pagalba karinėmis priemonėmis ne ES valstybei narei.
|
Žmones jaudina ne tik neteisėta Rusijos agresija prieš Ukrainos valstybę ir ukrainiečių tautą. Neramina daugybė klausimų, kodėl taip atsitiko, kokia pasaulio ir Europos Sąjungos šalių reakcija į tai, ką jos gali padaryti, kad karas pagaliau baigtųsi, o Ukrainai pavyktų išsigydyti karo žaizdas. Įžvalgomis apie tai, apie šiandieninę situaciją, susijusią su situacija Ukrainoje, pasidalino Europos Parlamento (EP) narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Petras Auštrevičius.
– Įvardinkite savo pastarąjį darbą, kurį, kaip EP narys, atlikote dėl Ukrainos?
– Nuo pat Rusijos pradėto karo dienos, vasario 24-osios, turbūt nebūna valandos, kad nedalyvaučiau kokiame nors pokalbyje, derybose, teisės akto ar politinio pareiškimo kūrimo procese dėl Ukrainos.
Kaip vieną pastarųjų darbų galėčiau įvardinti iniciatyvą, kuria visos Europos Sąjungos (ES) lygiu buvo įtvirtintas Rusijos, kaip teroristinės valstybės, statusas. Man teko vadovauti deryboms, po kurių net 494 europarlamentarų balsais „už“ Europos Parlamentas patvirtino rezoliuciją – ja Rusija pripažinta terorizmą remiančia valstybe, naudojančia teroristinius veikimo būdus.
Europos Parlamentas, Strasbūre patvirtinęs šią rezoliuciją, žengė ypač svarbų žingsnį. Tebesitęsianti atskirų ES šalių prekyba su teroristine Rusija – naftos ir kitais produktais – privalo liautis. Tikiuosi, Europos Komisija jau artimiausiu metu parengs konkrečius teisės aktus, išplaukiančius iš šios rezoliucijos, taip užkirsdama kelią interpretacijoms ir dvigubiems standartams.
Šiandienos Rusija yra valstybė-žudymo mašina, vykdanti terorizmu grįstą politiką. Matome daugiau negu akivaizdžius terorizmo aktų įrodymus. Tai daugiau kaip 700 teroristinių išpuolių prieš Ukrainos sveikatos priežiūros įstaigas, įskaitant gimdymo namus. Žūsta kūdikiai ir vaikai, moterys ir senoliai. Išsprogdinta pusė Ukrainos energetikos sistemos pajėgumų, Ukrainos karių išvaduotose vietovėse aptinkamos masinės ukrainiečių civilių žmonių kapavietės, kankinimo kameros, išprievartautos moterys ir vaikai.
Vien per 2022 metus Ukrainoje Kremliaus smogikai pražudė daugiau kaip 430 vaikų, milijonai ukrainiečių buvo priversti palikti namus. Mūsų kaimynėje Lenkijoje, netoli sienos su Ukraina, tas pats rusiškas raketinis terorizmas pražudė du lenkus.
Agresorės Rusijos ir jos, kaip teroristės, statuso įtvirtinimas Europos Parlamente buvo būtinas, kad Rusijos izoliacija – politinė ir ekonominė – taptų totali.
Ieškant daugiau galimybių skirtingų formatų žmonių susibūrimams, patogioje lokacijoje esančiame Universaliame uostamiesčio daugiafunkcio sporto ir pramogų komplekse yra platus pasirinkimas erdvių, tinkančių įvairaus dydžio kolektyvams bei įvairaus pobūdžio renginiams. Viena iš šių metų naujienų – Švyturio arenos Klubas, mažesniems įvykiams ir pasirodymas skirta erdvė.
Švyturio arenoje organizuojami ne tik pasirodymai, koncertai, spektakliai, bet ir konferencijos, seminarai, kiti verslo renginiai bei privačios šventės. Priimami užsakymai kalėdiniam laikotarpiui. Visos erdvės užtikrina privatumą ir pritaikytos pramogoms ar jaukiems renginiams.
Švyturio arenos direktorės Aidos Aleksandrovienės teigimu, renginių lankomumo tendencijos dėl objektyvių priežasčių pastaruoju metu kiek pakito, todėl išaugo poreikis įdomesnėms susibūrimų galimybėms ir vietoms. Būtent todėl šiuo ypatingu laikotarpiu atsirado ir nauja erdvė – Švyturio arenos Klubas, kuris talpina iki 700 lankytojų.
Įmonės ir gyventojai Švyturio areną renkasi dėl patogaus susisiekimo, nemokamos ir erdvios automobilių stovėjimo aikštelės. O renginių organizatoriams darbą palengvina privažiavimas su vilkiku iki pat scenos - sudarytos visos sąlygos idėjų įgyvendinimui. Klaipėdos Švyturio arenoje pagal poreikį teikiamos papildomos paslaugos. Švyturio arena kviečia užsukti renginių organizatorius ir atrasti erdves ne tik dideliems, bet ir mažesniems bei jaukesniems koncertiniams, kultūriniams, pramoginiams renginiams, o įmonės - privačioms šventėms.
