Pajūrio naujienos
Help
2022 Gruodis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še310172431
Se4111825
Apklausa

Ar prieš senajam Kretingos parkui siūlant suteikti B. Burneikio vardą reikėjo viešos diskusijos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1706) 2022-11-22

Visuomenėje kilus nerimui dėl šalia sodininkų bendrijos „Draugystė“ pastebėto žydra spalva nusidažiusio drenažinio kanalo vandens, aiškintis situaciją taip pat atvyko aplinkosaugininkai ir ugniagesiai gelbėtojai. Nuotraukoje – Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistė Neringa Grigalauskienė.

Šį rudenį Kretingos rajoną sudrebino jau antras vandens taršos skandalas: visuomenės nerimą sukėlė šalia sodininkų bendrijos „Draugystė“ nuo Lankų gatvės matomas vaizdas – drenažinio kanalo vanduo nusidažė žydra spalva. Taršos nenustatė Toks neįprastas vaizdas ant kojų sukėlė tarnybas: į įvykio vietą atvyko ugniagesiai gelbėtojai, aplinkosaugininkai ir policijos pareigūnai. Išsiaiškinti, kas vyksta, atvažiavo ir UAB „Kretingos vandenys“ direktorius Tomas Jurgutis, šalia veikiančios įmonės UAB „BS Chemical“ atstovas, rajono meras Antanas Kalnius.

Tik atvykus savo versiją išdėstė ir galimas priežastis paaiškino „BS Chemical“ gamybos vadovas: „Plovėme talpą, kurioje buvo mūsų gaminamos valymo priemonės. Nuleidome į kanalizaciją, bet kaip šis vanduo atsidūrė čia, neįsivaizduoju. Talpoje plovimo priemonės nebuvo, tad išleistas kiekis turėtų būti nedidelis. Tame vandenyje nieko kenksmingo aplinkai nebuvo. Žydra spalva dažomas grindų valiklis, kurį gaminome, tačiau tie dažai – kaip maistiniai – aplinkai nekenksmingi.“

Ugniagesiai gelbėtojai, apžiūrėję kanalą, tikino, kad nėra galimybės surinkti teršalus, kadangi jie nusėdo ant dugno. Apžiūrėjus apylinkes, specialistai padarė išvadą, kad užterštas vanduo neturėtų pasiekti Tenžės upės, į kurią įteka kanalo vanduo.

Įvykio vietoje aplinkos apsaugos specialistai paėmė vandens mėginius, kad galėtų nustatyti, kokios teršalai kilmės. „Paimsime vandens mėginius ir atliksime neplaninius šalia veikiančios įmonės bei UAB „Kretingos vandenys“ patikrinimus“, – vietoje kalbėjo Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistė Neringa Grigalauskienė.

Taip pat tikrinama, ar į drenažą tikrai pateko muilo gaminys. „Aiškinamės, kokios medžiagos pateko, ar tai – tikrai muilo gaminys“, – sakė Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos laikinai viršininko pareigas einantis Algimantas Skersis.

„Kretingos vandenys“ taip pat paėmė vandens mėginius ir atliko tyrimus – kanale esančiame vandenyje tarša, jų duomenimis, nenustatyta. „Ėmėme iš tos pačios vietos, kaip ir aplinkosaugininkai. Taršos nenustatėme. Tačiau tyrimus atlikus įmonės paėmimo šulinyje sutartiniai taršos rodikliai buvo viršyti“, – tikino T. Jurgutis. Už tai įmonei „BS Chemical“ gresia atsakomybė.

Šią versiją dar turi patvirtinti aplinkosaugininkų paimti tyrimai, kurių rezultatų kol kas nėra.


Lietuvos moterų draugija paminėjo 30-ąsias veiklos metines. Dėl pandemijos projektinis renginys Vilniuje įvyko dvejais metais vėliau. Kaip sakė kartu su direktore Jurgita Cinskiene ir teisininke Snieguole Benikiene jame dalyvavusi Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro savanorė Marija Juškienė, neatsitiktinai ir konferencijos tema pasirinkta „Pandemijos kontekstas: krizės, baimės ir jų valdymas“.

Į tėvystės atostogas neskuba, smurtą nutyli

„Išklausėme ne vieną įdomų pranešimą. Asmeniškai man didžiausią įspūdį paliko du – Jurgitos Cinskienės apie smurtą artimoje aplinkoje ir specializuotų pagalbos centrų teikiamą pagalbą bei Lyčių galimybių plėtros centro ekspertės Vilanos Pilinkaitės-Sotirovič tyrimai. Mokslininkė atskleidė, kad pandemijos laikotarpis sunkiausias buvo su COVID-19 liga susidūrusiems neįgaliesiems ir moterims, nes jų daugiausiai dirba švietimo, socialinėje ir sveikatos sferose. Taip pat ji analizavo paskatas ir kliūtis vyrams dalyvauti prižiūrint vaikus. Nuo 2006 m. įvestos vieno mėnesio tėvystės atostogos yra pasiteisinusi socialinės politikos priemonė. Lektorė akcentavo, kad tie vyrai, kurie buvo išėję tėvystės atostogų, labiau pasitiki savo galimybėmis savarankiškai pasirūpinti iki 1 ar 2 metų amžiaus vaiku ir tam skiria didesnį prioritetą negu karjerai ar paaukštinimui darbe. Tačiau tėvystės atostogomis vis dar dažniau naudojasi gana siaura socialinė vyrų grupė: didmiesčių gyventojai, įgiję aukštąjį išsilavinimą, bei dirbantys tarnautojais.

Pasak J. Cinskienės, specializuotos kompleksinės pagalbos centrų veiklai pagrindus davė prieš gerą dešimtmetį Lietuvoje įsigaliojęs apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Kokia situacija šiandien, kas per 10-metį Lietuvoje nuveikta sprendžiant smurto problemas? Pašnekovė apgailestavo, kad, nors įstatyme įtvirtintos bent 4-ios smurto rūšys, tačiau praktika rodo, jog geriausiu atveju užkardyti sugebama tik fizinį smurtą. Nei dėl psichologinio, nei dėl seksualinio, nei dėl ekonominio smurto ikiteisminių tyrimų policijoje nepradėta, o ir patys gyventojai nelinkę kreiptis.

Pernai buvo atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa: ji parodė, kad 4 procentai šalies gyventojų smurtą artimoje aplinkoje toleruoja teigdami, kad dėl tam tikrų aplinkybių jis gali būti pateisinamas. „Praktika rodo, ką kita: žmonės nesikreipia pagalbos nei į policiją, nei į socialinių paslaugų įstaigas, nei į specializuotus pagalbos centrus. Dažnas net artimiesiems apie patiriamą smurtą neprasitaria. Vadinasi, problema yra kur kas giliau: arba nepasitiki institucijomis, arba tiesiog tik atsako, kad smurto netoleruoja“, – įsitikinusi direktorė.


Iki didžiųjų metų švenčių likus kiek daugiau nei mėnesiui, laukimo nuotaikų įsupta visuomenė dažniau ieško pramogų, įvairių renginių, renkasi šį periodą pasitikti prasmingai. Siekdamos atliepti lankytojų kultūrinius poreikius, meno įstaigos gruodį siūlo gausesnį renginių asortimentą. Šiemet Klaipėdos koncertų salė (KKS) pristatys ne tik žymiausius pasaulio atlikėjus bei kolektyvus, bet ir partnerių iš sostinės – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) šokio spektaklį vaikams ir šeimai.

Paskutinį žiemos mėnesį KKS tradiciškai organizuoja šventinės klasikos festivalį „Salve Musica“, kurio metu klausytojai gali švenčių laukimą praturtinti gerai žinomais ir laiko patikrintais klasikos kūriniais. Puoselėdamos meninę bendrystę KKS ir LNOBT dalijasi meniniais projektais, siekdamos jais džiuginti ir uostamiesčio, ir sostinės publiką.

KKS pavaduotoja kultūrinei veiklai Loreta Narvilaitė mano, kad partnerystės tarp kultūros įstaigų išplečia meno rinkos galimybes, tiek organizuojant bendrus renginius, tiek keičiantis meninėmis programomis. „Bendradarbiavimo dėka KKS repertuaras tampa ženkliai įvairesnis ir patrauklesnis skirtingus muzikos ir scenos meno žanrus mėgstančiai publikai. Per šešiolika abiejų įstaigų partnerystės metų LNOBT yra pristatęs keletą uostamiesčio publikos pripažinimą pelniusių meninių projektų. Vienas įsimintinesnių - praėjusią vasarą vykęs originalus keliaujančios operos pastatymas – Giovanni Pergolesi komiška opera ,,Tarnaitė ponia“, – apie LNOBT pristatytus projektus KKS pasakojo L. Narvilaitė.


Iš Vytauto g. Kretingoje esančio namo kiemo lapkričio 18 d. vakarą, apie 19.20 val., vagys išvežė automobilį „Audi Q7“. Jo savininkai pareigūnams nurodė, kad patyrė 11 tūkst. eurų nuostolį.

Automobilis pagamintas 2009 metais.

Dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas.

„P. n.“ informacija


Įpusėjo „7bet-NKL“ pirmojo etapo kovos. Komandos pradeda II ratą, ne visos jos yra sužaidusios vienodą rungtynių skaičių – yra komandų, kurios sužaidė po 14 rungtynių, bet Šakių „Vytis-VDU“ kol kas – 8. Tiek „Kretingai-VR servisui“, tiek ir Palangos „Kuršiams“ teko pajėgūs varžovai ir abi komandos pergalių prieš pradėdamos II ratą neiškovojo.

Lapkričio 17 d. „Kretinga-VR Servisas“ 63:89 (10:29; 15:10; 18:27; 20:23) turėjo pripažinti Marijampolės „Sūduvos-Mantingos“ (11 pergalių, 2 pralaimėjimai) komandos pranašumą. Per šį susitikimą šeimininkai iš karto šovė į priekį ir po I kėlinio atitrūko nuo Kretingos komandos (10:29), bet II kėl. svečiams pavyko šiek tiek sumažinti savo atsilikimą (25:39). Trečią kėlinį Marijampolės komanda surengė dar vieną spurtą, įgijo 23 taškų persvarą (30 min. 43:66), kurią išsaugojo ir paskutinį kėlinį. Šiose rungtynėse Kretingos komanda vertėsi be susirgusio savo lyderio Martyno Mažeikos.

Kretingos „Kretingai-VR Servisui“ atstovavo: Edgaras Danys (3/5 tritaškiai, 6 atk. kamuoliai) – 16, Maksimas Lutsenko (10 atk. kamuolių) – 14, Rytis Zabita (4/4 dvitaškiai, 7 atk. kamuoliai, 18 naud. balų) – 12, Modestas Jurkaitis (3/3 dvitaškiai, 6 rez. perdavimai), Raidas Nacius (5 atk. kamuoliai) ir Valerij Anisimov – po 6, Mantvydas Žukauskas – 3, Eisvydas Petkus ir Gintaras Beniušis.

Lapkričio 19 d. kretingiškiai ir nominaliose namų rungtynėse 81:111 (23:27; 18:26; 19:29; 21:29) dar kartą turėjo pripažinti praėjusių metų lygos vicečempionų iš Marijampolės pranašumą. Rungtynės vyko panašiai, kaip ir prieš dvi dienas, varžovai spurtavo (19 min. 53:36), bet iki kėlinio pabaigos Kretingos komandai pavyko sušvelninti savo atsilikimą (20 min. 41:53). Po pertraukos varžovai pradėjo dar labiau kontroliuoti rungtynes ir jų pabaigoje įgijo ir 30 taškų persvarą. Šiose rungtynėse Kretingos komandai nepadėjo legionierius iš Ukrainos M. Lutsenko. Arimanto Mikaločiaus auklėtiniai šiuo metu yra sužaidę 12 rungtynių ir su 5 iškovotomis pergalėmis turnyrinėje lentelėje su Vilniaus „Steku“ dalinasi VIII–IX vietomis.


Ant bažnyčios fasado – unikali freska

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva

Atidengta freska stebino savo grožiu, o jos kūrėjams, idėją palaikiusiems broliams ir vyskupui Algirdui Jurevičiui dėkojo Šventojo Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno gvardijonas Benediktas Jurčys (pirmas iš kairės).

Praėjusį sekmadienį, švenčiant Kristaus Karaliaus iškilmę, Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius pašventino ant Klaipėdos Šventojo Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios fasado sumontuotą 95 kv. m dydžio bizantiško stiliaus, iš smaltos pagamintą mozaikinę freską. Broliai pranciškonai džiaugėsi, kad išskirtinio grožio mozaika yra didžiausia Rytų Europoje, sukurta šia senovine technika ant pastato fasado, ir, ją sumontavus, užbaigta 10 metų trukusi šios bažnyčios statyba.

Kūrė archaiškos mokyklos meistrai

Spalvinga, iš ikonos atkartota, iš daugybės tūkstančių smulkių detalių sulipdyta mozaika „Švč. Mergelė Marija – visų šventųjų ir ligonių globėja“ centre vaizduoja Dievo Motiną, laikančią ant kelių Jėzų – Pasaulio Išganytoją. Iš šonų pavaizduotos šventojo Pranciškaus gyvenimo scenos – Pranciškus slaugo ligonius, Pranciškus rojaus sode, Pranciškus sodininkas.

„Todėl ir mes, Pranciškaus pasekėjai, puoselėjame sodus – Vilties mieste užsodinome rožių, levandų sodus, įrengėme sensorinį sodą. Mes sodiname ir gėrį, taiką, viltį. Ši freska – tarsi vargšų Biblija“, – prieš šventinant mozaiką, kalbėjo Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno gvardijonas brolis Benediktas Jurčys.

Kuriant šią freską, akcentavo jis, dalyvavo didelė komanda žmonių: pranciškonai buvo idėjos autoriai, klaipėdietė menininkė Angelina Banytė, anksčiau ištapiusi bažnyčios vidų, tokiu pačiu stiliumi ėmėsi kurti ir mozaikos ikonografinį eskizą. Mozaika iš mažyčių gabalėlių buvo pagaminta ir surinkta Italijoje, Ravenos bizantiškojoje mokykloje – prie jos dirbo daugiau kaip 100 meistrų. O ši mokykla, pasak B. Jurčio, gyvuoja jau 1,5 tūkst. metų, todėl, pajuokavo, ir garantijų darbams duoti nebereikia. Klaipėdoje ant fasado mozaiką atskiromis dalimis sumontavo ir darbus užbaigė Arvydo Bumblio vadovaujama įmonė „Vakarų pakrantės aidas“.

Įgyvendinti Klaipėdos brolių pranciškonų svajonę, tarsi siekiančią unikaliai ir savitai atkartoti Asyžiaus bažnyčią Italijoje, padėjo šios bažnyčios fundatoriai – klaipėdiečių verslininkų Zitos ir Martino bei jų dukters Ingos Gusiatinų šeima.


Šeštadienį Kretingos Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje įvyksiančioje knygų mugėje bus pristatytas rajono moterų-verslininkių kulinarinis žemėlapis.

Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro teisininkė Snieguolė Benikienė teigė rajono Savivaldybei projektą parengusios, 900 eurų finansavimą gavusios ir, sudarant žemėlapį, paplušėjusios abi su Turizmo ir informacijos centro (TIC) vadovė Rita Beržanskiene.

„Tokia idėja mums kilo dėl to, kad rajone nėra jokios moterų verslininkių organizacijos, kuriose jos galėtų atsiskleisti, būti matomos viešumoje, nors ir puikiai gamina, ir klientą skaniai pamaitina. Daugeliui pačioms galbūt neužtenka laiko ir pastangų investuoti į savo žinomumą, o plėtoti turizmą siekiančiam rajonui, be kitų dalykų, svečiams taip pat pravartu parodyti, kokį kulinarinį paveldą turime “, – sakė S. Benikienė.

Projekto sumanytojos sprendė, kokius gi maršrutus galėtų sujungti kulinariniame žemėlapyje, kas į jį galėtų patekti – gaminančios ką nors saldaus ar ypatingo, sertifikuoto? Apie kavines minčių nebuvo, mat nesinorėjo kartotis – lankstinuką „Skonių kelionė po Kretingos rajoną“ TIC jau yra išleidęs. Kulinarinio žemėlapio popierinio varianto nebus, bet norintieji susipažinti jį ras atsidarę tiek Moterų informacijos centro, tiek TIC interneto svetaines. Iš pradžių buvo atrinktos 9-ios pretendentės į žemėlapį, tačiau dvi atsisakė, nes nesutiko su sąlygomis įsileisti į savo teritoriją iš arčiau susipažinti su verslo procesu bei nusifotografuoti. Tad kulinariniame žemėlapyje, kurio maršrutais galima pakeliauti, apsipirkti ir paskanauti, atsirado 7-ios: „Kartenos naminė duona“, kuri yra kepama Kiauleikiuose, „Violetos medus“ Vydmantuose, „Dvaro saldaininė“ Kretingos muziejaus teritorijoje, „Kretingos šakočiai“ Kretingoje, Vilijos ir Vlado Baltuonių kalakutų ūkis Kalniškiuose, „Salantų pyragas“ Salantuose ir „Spilgutė“ Darbėnuose.

„Fotografės Sigitos Dimskienės nuotraukose moterys – puikios, informacija apie jų verslus naudinga, be to, verslininkės čia dalijasi ir įdomiomis savo istorijomis“, – pasidžiaugė S. Benikienė.

Ir išties – kaip gali nesišypsoti, skaitydamas, pavyzdžiui, šakočių meistrės kretingiškės Daivos Malakauskienės istoriją? Verslininkė pasakoja, kad šakočiai jos šeimoje kepami daugiau kaip 50 metų, ir tai esąs tėvų palikimas. Vaikystėje kepimo procese visi 6 vaikai dalyvaudavę ne kaip stebėtojai, o kaip pagalbininkai: padėdavę įkulti kiaušinius, išmaišyti tešlą, kepant sukti volą... Moteris atvirauja, kad šakotis jai tuomet nebuvęs joks skanėstas: valgydavusi jį ir su dešra.


Žiemos sodo renovacijos darbus atliekančios restauravimo bendrovės „Pamario restauratorius“ atstovai išvien su subrangovais ir Kretingos muziejaus vadove Vida Kanapkiene, susirinkę į pasitarimą muziejaus Baltojoje salėje, nusprendė šią savaitę pradėti pačius sudėtingiausius darbus: stogo kupolo smaigalyje pradėti montuoti stiklus.

Pasak V. Kanapkienės, kone pusmetį šlubavęs projektas vėl pajudėjo į priekį: pagaliau buvo gautos ekspertų išvados dėl konstrukcijų ir tolimesnių tvarkybos darbų. Projektas buvo vilkinamas, patirta daug trukdžių dėl netikslių projektuotojų skaičiavimų.

„Konstrukcijos stogo smaigalyje – labai sudėtingos: meistrai triskart matavo stogo tarpus, kuriuose montuojami aliuminio rėmai ir stiklo paketai. Čia – ne parduotuvės vitriną sumontuoti. Tarpus išmatuoti reikia labai tiksliai, kad įtilptų ir rėmai, ir langai. Šie – nestandartiniai, vienetiniai – gaminami pagal specialų užsakymą“, – kalbėjo muziejaus direktorė.

Kupolo šonai jau yra įstiklinti ir apšiltinti – į tarpus sudėtos gumos. Šią savaitę yra numatyta oranžerijoje montuoti keltuvą ir pandusą, bus įrengiami ortakiai, dažomos vidaus patalpos, palaipsniui bus išmontuojami pastoliai.

Stojus žiemiškiems orams, pasak V. Kanapkienės, užsandarintame Žiemos sode laikosi apie 16–17 laipsnių temperatūra: didžioji dalis augalų yra išgabenti į parodų sales, kita dalis tų, kurių išgabenti neįmanoma, liko plėvele uždengtoje stiklinėje oranžerijoje.

„Šį rudenį nebuvo šalta ir augalai atlaikė. Visą laiką gavome „paramą“ iš dangaus, – pajuokavo V. Kanapkienė ir tęsė mintį. – Jeigu visi darbai eisis sėkmingai, vasarį jau norėtume tvarkyti salės inventorių. Gegužę planuojame atlaisvinti parodų sales, palaipsniui į oranžeriją sugrąžinti augalus, kad galėtume ruoštis kitąmet įvyksiančiai 770 metų Kretingos miesto jubiliejinei šventei.“

„P. n.“ informacija


Į pareigūnų akiratį pakliuvo Kretingos rajone, prie Alanto upės, 3 šlakius žeberklu nudūrę brakonieriai. Jiems pavyko pabėgti, tačiau specialistai vis dėlto nustatė jų tapatybes ir nubaudė.

Informacija pasitvirtino

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko Vitalio Marozo teigimu, brakonieriams pasisekė išvengti kur kas didesnių nemalonumų: „Ši upė įteka į Minijos upę, kuri yra paskelbta nacionalinės reikšmės ichtiologiniu draustiniu. Jeigu šlakius žeberklu būtų nudūrę ten, už žalą gamtai turėtų sumokėti tris kartus daugiau negu dabar.“

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos ir Šiaulių valdybos pareigūnai, bendradarbiaudami su neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais ir nevyriausybinės organizacijos nariais, išaiškino du žeberklininkus, nudūrusius 3 šlakius Kretingos rajone.

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir nevyriausybinės organizacijos „Lašišos dienoraštis“ atstovai vykdė lašišų ir šlakių apsaugą mūsų rajone. Pastebėję pažeidėjus pareigūnai bandė juos sulaikyti, tačiau pastarieji spėjo pabėgti.

Vis dėlto brakonieriams išvengti atsakomybės nepavyko. Pranešę aplinkosaugininkams, pareigūnai surinko informaciją apie brakonierius ir nustatė jų asmenybes, už žvejybą draudžiamu būdu surašė du administracinio nusižengimo protokolus. Žeberklininkams gresia baudos iki 300 eurų, taip pat teks atlyginti žalą dėl žuvų išteklių – 2 tūkst. 910 eurų.

Šie brakonieriai įkliuvo pirmą kartą. „Turėjome informacijos, kad toje vietoje galimai yra brakonieriaujama. Informacija pasitvirtino. Ar ir ankščiau šie asmenys ar kiti čia žvejodavo draudžiamu būdu, teigti negalime, bet pagavome būtent šiuos du“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė V. Marozas.


Per gaisrą Grūšlaukės kaime išdegė 4 kv. m malkinės sienos, sudegė konteineriai.

Iš krosnies išvalytus pelenus kai kurie žmonės nusprendžia tiesiog išversti į konteinerį. To pasekmes sekmadienį teko patirti Grūšlaukės kaimo gyventojams.

Apie 8.15 val. buvo gautas pranešimas, kad Ąžuolo g. Grūšlaukės kaime dega ūkinis pastatas. Atvykus į vietą degė medinė malkinės siena, kurią vandeniu bandė gesinti patys gyventojai.

Į įvykio vietą atvažiavo Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Darbėnų ir Salantų komandos. Operatyviai sutramdžius liepsnas, net ir esant nepalankioms oro sąlygoms, pavyko išvengti didelių nuostolių.

Per gaisrą išdegė 4 kv. m malkinės sienos, beveik visiškai sudegė šalia buvę konteineriai. „Gaisras galimai kilo dėl į konteinerių supiltų pelenų“, – galimą gaisro priežastį įvardijo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius.

Specialistai atkreipė dėmesį, kad pelenų negalima pilti į plastikinius konteinerius. Juos palikti reikėtų ne arčiau kaip 15 m arba nedegioje taroje 6 m atstumu nuo pastatų.

„Pelenai apgaulingi. Mums yra tekę vykti į įvykius, kuomet pelenai užsidegė praėjus net 2 dienom“, – patirtimi pasidalijo E. Bertašius.

„P. n.“ informacija


Netoli didelės nelaimės sekmadienį apie 10.29 val. atsidūrė Kurmaičių kaimo gyventojai, kuomet gyvenamojo namo kamine užsidegė suodžiai.

„Jeigu gyventojai būtų pagalbą iškvietę vėliau, galėjo patirti kur kas didesnių nuostolių, nes kaminas jau buvo labai įkaitęs“, – įvykio aplinkybes pasakojo Kretingos priešgaisrinės tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius. Suodžius ugniagesiai gelbėtojai gesino 2 gesintuvais, taip pat išėmė įkaitusias žarijas ir jas vėsino.

Į įvykį vyko Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Darbėnų komanda ir Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.

Dar vienas gaisras, kuomet kamine užsidegė suodžiai, ketvirtadienį apie 16.54 val. kilo Bubelių kaime Žalgirio seniūnijoje – ugniagesiai iš krosnies išėmė degančias smalkes, išvėdino uždūmintas patalpas.

„Pirmasis šaltukas – pirmieji gaisrai dėl suodžių kamine. Todėl dar kartą akcentuojame, kaip svarbu išsivalyti kaminus. Tikimės, kad šiemet dėl šios priežasties kils mažiau gaisrų, tačiau, kaip rodo statistika, į tokius įvykius mums vis dėlto tenka vykti“, – kalbėjo E. Bertašius.

„P. n.“ informacija


Socialinės darbuotojos užimtumui Astos Naureckaitės išmonei paklūsta daugybė kalėdinių dekoracijų ir žaislų.

Šiųmetinėms Kalėdoms Lietuvos Respublikos Prezidentūroje bus kuriamas Lietuvos valstybės medis, papuoštas rankdarbiais, vaizduojančiais nedidelius 7–8 cm dydžio namukus. Namelius kūrė ir Kretingos dienos centro bei jo padalinio Salantuose darbuotojai ir juos lankantys neįgalieji.

Kurti rankdarbius ir jais papuošti Prezidentūros kieme esantį Kalėdų medį paragino LR Prezidento Gitano Nausėdos žmona Diana, tęsdama ponios Almos Adamkienės gerokai anksčiau pradėtą tradiciją.

Šiemet pirmoji šalies ponia D. Nausėdienė paragino įvairias šalies įstaigas kurti simbolinius namelius, o į šį kvietimą atsiliepė ir Kretingos dienos veiklos centro socialinė darbuotoja užimtumui Asta Naureckaitė ir jos padėjėja Jolanta Juciuvienė, taip pat Salantų padalinio darbuotojos, į kūrybinę veiklą įtraukusios ir neįgalius žmones.

A. Naureckaitė rodė iš anksto jiems atsiųstas schemas, kurių buvo privalu laikytis, išlaikant namelius proporcijas. „Tačiau mums buvo palikta pačioms fantazuoti, eksperimentuoti, dekoruojant namelius pačių sugalvotomis medžiagų spalvų dermėmis, aplikacijomis ir kitokiais dekoro elementais“, – kalbėjo ji.


Vakar dieną rajono mero pavaduotoja Vitalija Valančiutė suskaičiavo, kad į šalies Prezidentūrą iškeliaus beveik 100 namukų-eglės žaisliukų, papuošiančių simbolinį Lietuvos Valstybės medį.

Kretingos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Vitalija Valančiutė informavo, kad į šalies Prezidentūrą iškeliavo apie 100 rankų darbo namukų, kurie papuoš Lietuvos Prezidentūros kalėdinę eglę – simbolinį Lietuvos Valstybės medį.

„Kartu sukurkime simbolinį Lietuvos Valstybės medį, kurį puoštų namukai, kupini Jūsų širdžių šilumos ir kūrybos. Namukai, atkeliavę būtent iš Jūsų miesto, iš Jūsų rajono, iš visų Lietuvos regionų, iš įvairiausių, visame pasaulyje pasklidusių lietuvių bendruomenių, būtų mums ypač brangi dovana“, – kviesdama Lietuvos žmones kartu simboliškai pasitikti šv. Kalėdas ir Naujuosius 2023-iuosius metus visų mūsų bendruose namuose – Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, laiške-kvietime rašė D. Nausėdienė.

Į pirmosios šalies ponios kvietimą sustiprinti bendrystę Kretingos rajone atsiliepė ne viena įstaiga, organizacija, bendruomenė. „Džiaugiuosi ir esu laiminga, kad ši akcija pavyko puikiai“, – teigė akcijos mūsų rajone koordinatorė vicemerė V. Valančiutė.

Jos teigimu, į kvietimą gaminti namukus atsiliepė rajono švietimo, kultūros, neįgaliųjų įstaigos, bendruomenės. „Kadangi su visomis jomis teko pabendrauti, išgirdau gerų atsiliepimų: visų pirma, dėl tikslių namukų brėžinių – kaip sakoma, suėjo visos siūlės, antra, – žmonės buvo tiek aktyvūs, kad Kretingos parduotuvės net pritrūko baltos spalvos veltinio“, – smagiai pasakojo V. Valančiutė, kurios pastebėjimu, visi darbai – nuostabūs: spalvingi, skleidžiantys širdžių ir rankų šilumą, siunčiantys kuo geriausius linkėjimus ir liudijantys namų jaukumą čia, savose įstaigose, organizacijose, bendruomenėse.


„Prieskonių jūroje“ (iš kairės): Aurelija Jurgutienė, Rimantas Paulikas, Ženeta Seniūnienė, Mindaugas Milašius, Artūras Turauskis ir Vytautas Petrauskas.

Konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojais Kretingos rajone šiemet išrinkti prieskonines žoleles Laukžemėje auginantys palangiškiai broliai Andrius ir Vytautas Gedvilai bei Mindaugas Milašius, o antra ir trečia vietos skirtos augalininkystę plėtojantiems grūšlaukiškiams Airidui Viskontui ir Kęstui Petručiui.

Ministras kryžiaus nusipelnė

Penktadienį Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas kartu su šios organizacijos tarybos nariais Artūru Turauskiu ir Vytautu Petrausku, Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus atstovėmis Ženeta Seniūniene bei Aurelija Jurgutiene pabuvojo šiuose ūkiuose, domėjosi ateities perspektyvomis. Į akis krito ūkininkaujančių jaunų žmonių optimizmas, noras nenuleisti rankų esant sunkumams, stengtis eiti į priekį su laiku.

„Jeigu pasisėjęs javus iškart imsi galvoti, kad bus blogai – neišaugs, nušals arba nukankins sausra, – tai kam ir sėti?“ – įsitikinęs antrą vietą konkurse laimėjęs A. Viskontas. Jo žodžiais, reikia turėti optimizmo, tikėti tuo, ką darai, o problemas spręsti joms kilus. Tačiau ūkininkas pripažino, kad, įgyvendinant kai kuriuos žemės ūkiui keliamus reikalavimus, reikalingi kompetentingų ministerijos specialistų sprendimai.

„Dabartinis žemės ūkio ministras mūsų interesams neatstovauja, akivaizdu, kad šis žmogus – ne tose rogėse. Todėl, manau, belaukiant, kol baigsis jo kadencija, dar ne vienas kryžius po jo langais iš po nakties gali išdygti“, – juokavo Airidas, prisiminęs, kad, nebegalėdami pakęsti ministro Kęstučio Navicko politikos, pačiame Vilniaus centre, priešais Žemės ūkio ministeriją, lapkričio pradžioje nenustatyti asmenys buvo pastatę

4 metrų aukščio kryžių su kelmais ir akmenimis.

„Prieš kelias savaites aš ir pats dalyvavau susirinkime Kėdainiuose. Ko mes, ūkininkai, ministro beklaustume, – vienintelis „atsakymas“ buvo: „Klausimas geras, pasidomėsiu...“, – stebėjosi grūšlaukiškis.


Kitoks teatras pristato intriguojančią komediją „Intrigantės” su visiems puikiai pažįstamomis teatro, kino, TV žvaigždėmis – Rimante Valiukaite, Oneida Kunsunga, Edita Užaitė/ Toma Vaškevičiūtė ir Mariumi Repšiu/Ainiumi Storpirščiu. Tai įpatinga komedija, kurioje pasakojama apie tris aktores, kurios visą gyvenimą dalinasi viena grimerine bei vaidina vienoje scenoje. Jos visada viena kitą palaiko, šventes švenčia kartu, bėdoje taip pat kartu, o aplinkiniai paslapčiomis jas vadina ,,trimis muškietininkėmis”.

  Nuo studijų laikų jos paslapčiomis svajoja sukurti grupę ir nustebinti savo neeiliniu talentu visą Lietuvą, bet vis neatranda tinkamo momento pradėti tai įgyvendinti. Tačiau šiandien ypatinga diena! Pasigirsta telefono skambutis, kuris praneša, kad tarp ,,trijų muškietininkių” yra ta, kuri šiais metais taps GERIAUSIA KINO AKTORE. Deja, tik viena!

Atvažiuoja operatorius imti interviu. Scenoje netikėtai atsiranda muzikos instrumentai, o dar vienos iš Jų vakare laukia svarbiausia gyvenimo premjera.

Intrigos, pavydas, tikros ašaros, dar nuoširdesnis juokas ir scenoje skambanti gyvai atliekama muzika. Ar ši ypatinga diena nesugriaus aktorių draugystės? Atsakymai jau greitai komedijoje ,,Intrigantės”

Režisierius ir pjesės autorius – Ramūnas Cicėnas

Scenografija ir kostiumai – Vita Eidimtaitė

Kretingos kultūros centre gruodžio 6 d., 18.30 val.

Bilietus galite įsigyti čia: https://www.ticketmarket.lt/lt/e/renginys/intrigantes-kretingos-kulturos-centras-bilietai-20221206


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas