Pajūrio naujienos
Help
2022 Gruodis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še310172431
Se4111825
Apklausa

Ar prieš senajam Kretingos parkui siūlant suteikti B. Burneikio vardą reikėjo viešos diskusijos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1705) 2022-11-18

Kačių namelius iš po Laisvės g. Nr. 4 daugiabučio gyvenamojo namo balkonų iškėlus į kitą vietą, tarp gyventojų kilo konfliktas. „Nuo savo namo paėmė ir atitempė prie kito namo“, – konflikto esmę nusakė nepatenkinti gyventojai.

Daugiabučio gyvenamojo namo Laisvės g. Nr. 4 pašonėje buvusius kačių namelius perkėlus prie lopšelio-darželio „Žilvitis“ ir gyvenamųjų namų tvoros, tarp kaimynų kilo konfliktas: toks sprendimas nepatiko kai kuriems tos gatvės daugiabučių namų gyventojams.

Buvo po balkonais

Kadangi gyventojų nuomonės dėl prie daugiabučių besišlaistančių beglobių kačių priežiūros nesutapo, buvo kreiptasi į Savivaldybę.

Konfliktas prasidėjo, kuomet Laisvės g. Nr. 4 namo kieme buvę kačių nameliai pavasarį buvo perkelti į kitą vietą. „Tie nameliai buvo tiesiai po gyventojų langais, balkonais. Tad jie tiesiog per langą išmesdavo maisto katėms. To maisto lesti suskrisdavo gausybė kirų, – su kokia problema susidūrė gyventojai, kalbėjo to namo bendrijos pirmininkas Albertas Butenis, įvardinęs, kad situaciją pablogino ir iš Kretingos turgaus atnešamos neparduotos ar naujų namų neradusios katės. – Atnešdavo prie tų namelių ir palikdavo – kačių padaugėjo.“

Norėdami išvengti gausėjančios kačių populiacijos, to daugiabučio gyventojai išreiškė norą namelius perkelti į atokesnę vietą – su prašymu kreipėsi į Savivaldybę, kuri savo ruožtu tai ir padarė. Dabartinė vieta buvo parinkta dėl kelių priežasčių: ji tolėliau nuo turgaus ir ten yra daugiau vietos negu po žmonių balkonais.

Neapsikenčia gyvūnų išmatų

Pakeista vieta papiktino kitų namų gyventojus. „Be jokio mūsų sutikimo ėmė ir pastatė. Kur vaikams žaisti? Tos katės teršia aplinką, šunis lodina, vaikšto po mūsų daržus, iškasinėja. Savivaldybė negalėjo be gyventojų sutikimo to padaryti“, – savo nuomonę susirinkusiems valdžios atstovams išsakė Laisvė g. Nr. 8 gyvenantis Gerardas Trumpis. Kretingos rajono savivaldybės administratoriaus direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė paaiškino, kad buvo gautas prašymas iš Laisvės g. 4-o namo gyventojų: „Ėmėmės spręsti tą problemą. Šita vieta yra valstybinėje žemėje, todėl gyventojų sutikimo nereikėjo.“

Vis dėlto naująja vieta buvo nepatenkinti ir daugiau gyventojų, todėl problemą dėl kačių teko spręsti iš naujo. „Surinkome apie 20 parašų, jeigu būtų buvę daugiau žmonių namuose, ir parašų būtų daugiau. Visas Laisvės g. 8 namas nepritarė, kad čia stovėtų kačių namai“, – kalbėjo šalia gyvenanti Zita Burbienė.

Didžiausia priežastis, kodėl gyventojai piktinasi šia situacija, – netvarkingi, jų teigimu, nameliai, kačių išmatos, išrausti daržai ir panašiai. „Mano šuo, pamatęs tas kates, jas puola, loja, nors iki tol būdavo ramus. Katinai landžioja per mano gyvatvorę, įlenda į mano kiemą, iškasa daržus, pridergia juose, nieko negaliu dorai pasodinti. Kad katinai neįlįstų į mano sklypą, užsiauginau tankią gyvatvorę. Ir ankščiau būdavo katinų, bet ne tiek daug“, – esmę atskleidė Z. Burbienė.

Kai kurie susirinkusieji tikino, kad toje pievoje lakstydavo vaikai, o dabar ten – pilna ekskrementų. „Sako, čia daugiau vietos,. Ar ten katėms vietos neužteko? Gal geriau daugiau vietos palikim žmonėms, vaikams, o ne gyvūnams. Ar jau žmogus vertės nebeturi? – klausė Zita, pridūrusi, kad ta teritorija nėra tvarkoma. – Nei žolę aplink tas būdas kas pjauna, nei lapų grėbia.“


Birutė RUDIENĖ:

– Ką čia per daug sutaupysi? Turiu šešis anūkus, gyvena čia pat, Kretingoje. Visi susirenkam prie bendro stalo. O kaip gi be Kalėdų Senelio dovanų, kurių vaikai labai laukia? Maždaug po 30 eurų kiekvienam anksčiau išleisdavau, po tiek pat išleisti žadu ir šiemet.

Karina ZIMAREVA:

– Šeimoje šiuo metu esame dviese, iš anksto apgalvojus, ką skanaus pagaminsime, galbūt mažiau pinigų pavyks išleisti šventiniam stalui. Be dovanų artimiesiems vis tiek neapsieisime. Bet aš pati kuriu paveikslus, papuošalus – kam nors galėsiu padovanoti.

Janina MICEIKIENĖ:

– Žinoma, teks mažiau išlaidauti, gyvenimas privertė, kai taip pabrango elektra, dujos. Tačiau dėl anūkių, kurių vienai 9-eri, kitai greit 2-ji, nepagailėsime. Jos rašo laiškus Kalėdų Seneliui ir ko nors kukliai užsiprašo. Mes, bočiai, stengiamės suteikti tą džiaugsmą.

Arvydas STUOPELIS:

– Kalėdoms? Taupyti? Ne... Išleisim nei daugiau, nei mažiau. Bet mūsų dovanos labiau simbolinės. Svarbiausia – pradžiuginti vaikus, anūkus, kurių yra keturi. O mūsų šventiniai stalai būna net keli – kasmet Kalėdų proga aplankome ir žmonos močiutę Ukmergėje.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Savaitės pradžioje Vilniuje Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius su kultūros ministru Simonu Kairiu, Švietimo ir mokslo ir sporto viceministrais Agne Kudaravičiene ir Linu Obcarsku, dalyvaujant Seimo nariui Antanui Vinkui, aptarė Kretingos rajono savivaldybei aktualias nūdienos problemas ir galimybes jas spręsti.

Trūksta 245 tūkst. eurų Kretingos muziejaus Žiemos sodo-oranžerijos rekonstrukcijai 2023-aisiais užbaigti. Šio projekto kaina, brangstant statybos darbams ir medžiagoms, pasiekė 1 mln. 30 tūkst. eurų. Žiemos sodo-oranžerijos rekonstrukcija vykdoma Kretingos rajono savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis. „Deja, iš ministro išgirdome, kad reikalingų 245 tūkst. eurų Žiemos sodo-oranžerijos rekonstrukcijai užbaigti iš valstybės biudžeto negausime, nes 2023 valstybės biudžeto lėšos nukreipiamos tęstiniams projektams užbaigti. Kažkodėl Žiemos sodo-oranžerijos sutvarkymo projektas tęstiniu nepripažintas. Po tokios žinios paprašėme, kad leistų patiems daugiau užsidirbti ir padėtų Kretingos muziejui sugrąžinti Antaninai Tiškevičienei priklausiusią gintaro dirbinių kolekciją“, – kalbėjo A. Kalnius. Ši kolekcija dabar yra padalinta ir praturtina Vytauto didžiojo karo muziejaus Kaune ir Palangos gintaro muziejaus ekspozicijas. Palangoje yra didžioji kolekcijos dalis – 100 dirbinių. Kai kurie dirbiniai praeityje dargi buvo eksponuoti Luvro muziejuje Paryžiuje. Gintaro papuošalų kolekciją 1936 m. grafienė Antanina Tiškevičienė padovanojo Kretingos muziejui. Yra išlikęs dovanojimo aktas.


Už teisingą atsakymą – prizas ir pedagogei Vidai Pranaitienei.

Bendrovė „Kretingos komunalininkas“ antrus metus rajono ugdymo įstaigų moksleiviams surengė (Ne)šiukšliuko dieną, kurioje netrūko linksmo šurmulio: klausimų, atsakymų ir prizų.

Gera žinia, kad atliekų mažėja

Šįkart į Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje vykstantį renginį buvo pakviesti trečiokai.

„Į kurį konteinerį mestumėt plastikinį butelį nuo aliejaus? O indelį nuo jogurto?“ – mažųjų kretingiškių teiravosi edukacinę pamokėlę surengęs Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovas Arūnas Liubinavičius. Dauguma vaikų žinojo: riebaluotas pakuotes į plastikui skirtus konteinerius mesti draudžiama, o štai vandeniu praskalautiems indeliams nuo jogurto, kuris nebūna riebus, vieta – kaip tik ten. Mokinius į edukacinę pamoką atlydėjusioms pedagogėms taip pat kliuvo klausimų: kur dėti pasenusius vaistus? „Aišku, kad nešame į vaistinę“, – teisingais atsakymais pasidžiaugė KRATC atstovas. Jis domėjosi ir, ar kas žino, kur dėti senus batus arba drabužius – vaikai vienas per kitą šaukė, kad, sudėjus į maišelius, – į specialiai tam skirtus tekstilės konteinerius, dar galima nuvežti į didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę, o dar – ir į „Carito“ organizaciją.

Kad daugelis pradinukų pasipasakojo atliekas ir namuose rūšiuojantys, pasidžiaugė viena renginio organizatorių įmonės „Kretingos komunalininkas“ direktoriaus pavaduotoja Vaiva Lukošienė. „Auga nauja karta, kuri nuo mažens noriai mokosi rūšiuoti. Sunkiau įpročius pakeisti vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl antroje dienos pusėje į renginį pakvietėme ir apie 50 senjorų“, – šypsojosi V. Lukošienė. Anot jos, apskritai situacija rajone keičiasi į gera – mišriųjų atliekų šiemet surinkta apie 2 tūkst. tonų mažiau negu praėjusiais metais. Vadinasi, vis daugiau žmonių rūšiuoti stengiasi.


Kretingos rajono Švietimo skyriaus duomenimis, įvykus konkursams, keliose rajono švietimo įstaigose pasikeitė jų vadovai.

„Visi konkursus laimėjusieji pretendentai savo darbą pradės sausio pradžioje, kadangi gruodžio 31 d. baigiasi terminuotos darbo sutartys buvusiems vadovams“, – teigė Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė.

Buvusią ilgametę lopšelio-darželio „Žilvitis“ direktorę Birutę Ėvaltienę pakeis konkursą šioms pareigoms užimti laimėjusi Inga Kutelienė, kuri iki šiol dirbo Vydmantų gimnazijos direktorės pavaduotoja.

Kol bus paskelbtas naujas konkursas, Marijos Tiškevičiūtės mokyklos direktorės pareigas ir toliau eis ilgametė šios mokyklos vadovė Ieva Rukšienė, mat per įvykusį konkursą šiai ugdymo įstaigai vadovo parinkti nepavyko. „Konkurse dalyvavo tik vienas pretendentas, kuris nesurinko reikiamo balų skaičiaus, o įstaigos direktorė sutiko dirbti iki mums pavyks surasti naują mokyklos direktorių“, – paaiškino A. Burbienė.

Kretingos meno mokyklos direktoriumi ir toliau dirbs ilgametis jos vadovas Bernardas Anužis, kuris buvo vienintelis konkurse dalyvavęs pretendentas. „Nors buvo pateiktos dvi paraiškos, vienas pretendentų konkurse nedalyvavo. Dėl kokių priežasčių, nežinome“, – kalbėjo Švietimo skyriaus vedėja.

Keičiasi ir Kretingos rajono švietimo centro direktorė – nuo sausio 1 dienos šias pareigas pradės eiti Loreta Jurgutienė, Kurmaičių pradinės mokyklos direktorė.

Konkursai vadovų pareigoms užimti bus skelbiami dėl trijų – Marijos Tiškevičiūtės, Kurmaičių pradinės ir Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės – mokyklų. Pastaroji mokykla irgi liko be vadovo, dabartinei direktorei Daliai Uščinienei laimėjus konkursą į Plungės „Saulės“ gimnazijos direktoriaus pareigas.

„P. n.“ informacija


Rąžės upėje Palangoje lapkričio 15 d. apie 11.28 val. rastas 1967 m. gimusio vyro kūnas. Paaiškėjo, kad tai vyro, kuris dingo dar praėjusios savaitės trečiadienį, kūnas.

Skubios pagalbos tarnyboms buvo pranešta, kad Sodo g., prie tilto, plūduriuoja skenduolis. Atvykus pagalbai jis plūduriavo 1,5 m atstumu nuo kranto. Ugniagesiams gelbėtojams panaudojus parankines priemones, vyro kūnas buvo ištrauktas į krantą.

Pirminiais duomenimis, ant vyro kūno nebuvo išorinių smurto žymių. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai kaltinamuoju aktu baigė balandžio 12 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo – į teisiamųjų suolą sės 1999 m. ir 2003 m. gimę įtariamieji. Šių metų balandį viename socialinių tinklų pasirodė vaizdo įrašas, kuriame galimai neblaivių jaunuolių grupė smurtauja, tyčiojasi ir žemina jauną vyrą.

Ikiteisminį tyrimą pradėję Kretingos rajono pareigūnai operatyviai nustatė, kad 1999 m. gimusį vyrą sumušti per balandžio 9 d. Salantuose vykusias išgertuves galėjo jam pažįstami 1999 m. ir 2003 m. gimę vietos gyventojai. „Pamatę vaizdo įrašą ėmėmės veiksmų – pradėjome ikiteisminį tyrimą, o dabar du įtariamieji keliaus į teisiamųjų suolą“, – apie tyrimą kalbėjo Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius.

Įtariamieji buvo sulaikyti, jiems pareikšti įtarimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Per tyrimą savo kaltę vyrai pripažino. „Įtariamieji policijai žinomi“, – sakė T. Mikelkevičius.

Lapkričio 10 d. byla kaltinamuoju aktu perduota teismui. Vyrams gresia laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

„P. n.“ informacija


Šiemet kovo–gegužės mėnesiais Kretingos mieste ir rajone policijos pareigūnai sulaikė tris anksčiau teistus vyrus, pas kuriuos patikrinimo metu buvo rasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris šiuo metu jau yra baigtas.

Klaipėdos apygardos prokuratūra baigė didelės apimties ikiteisminį tyrimą ir teismui su kaltinamuoju aktu perdavė baudžiamąją bylą, kurioje Kretingoje gyvenanti sutuoktinių pora kaltinama narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu. Teismui perduotoje byloje dar trys asmenys kaltinami šių medžiagų įsigijimu.

Tyrimo duomenimis, kovo–gegužės mėnesiais Kretingoje ir Kretingos rajone policijos pareigūnai sulaikė tris anksčiau teistus vyrus, kurių patikrinimo metu buvo rasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Surinkta duomenų, kad 40-ies ir 44-erių metų Kretingos rajono gyventojai su savimi turėjo amfetamino, o 39 metų klaipėdietis – heroino. Visiems trims vyrams pareikšti kaltinimai dėl neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Gegužės mėn. viduryje policijos pareigūnai sulaikė ir šias narkotines, psichotropines medžiagas galimai platinusią sutuoktinių porą. Įtariama, kad praeityje ne kartą teisti 33 metų moteris ir tokio paties amžiaus jos sutuoktinis neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė didelį kiekį – beveik 25 gramus – psichotropinės medžiagos amfetamino ir dalį jo pardavė kitam asmeniui. Išsiaiškinta, kad vyras su žmona taip pat galėjo platinti ir heroiną. Jų namuose atliktos kratos metu rasta ir neteisėtai laikomos psichotropinės medžiagos – diazepamo.


Rajono veteranų salės futbolo pirmenybėse sužaistos antro turo rungtynės. Pirmose rungtynėse „Danės perlas“ susitiko su „Slėnio“ veteranais. „Slėniui“ tai buvo pirmos rungtynės, tad pradžia buvo sunki. „Danės perlas“ turėjo žaidybinę persvarą ir ją pirmą kėlinį sėkmingai realizavo laimėdamas 4:2. Antrą kėlinį „Danės perlas“ dar padidino persvarą iki 7:4, tačiau „Slėnio“ futbolininkai atsigavo, perėmė iniciatyvą ir pradėjo švelninti rezultatą. Vis dėlto „Danės perlo“ komandai pavyko išsaugoti minimalią persvarą ir laimėti rungtynes 7:6. Antrosios rungtynės nebuvo tokios atkaklios. Jau pirmą kėlinį SK „Grafas“ komanda susikrovė įtikinamą persvarą 4:0 prieš „Aston Villa“ ekipą. Antrą kėlinį žaidimas išsilygino, bet pergalės iš savo rankų SK „Grafas“ futbolininkai nepaleido, nugalėję 9:4. Tai jau buvo antra SK „Grafas“ komandos pergalė ir jis yra vienvaldis lyderis, surinkęs 6 taškus. Antroje vietoje įsitvirtino „Danės perlas“ – 3 taškai. Po vieną tašką turi „Topoliai“ ir „Aston Villa“. Be taškų kol kas lieka „Slėnio“ komanda. Rezultatyviausiai žaidžia SK „Grafas“ komandos žaidėjai Irmantas Medutis – 5 įvarčiai ir Gintautas Pazdrazdis – 4 įvarčiai. Tris įvarčius yra įmušęs „Danės perlo“ puolėjas Darius Grigaitis.


„Mes, broliai pranciškonai, esam pašaukti būti taikos pasiuntiniai, mums nepavyksta blogio įveikti tokiais pat blogio metodais. Mūsų ginklas – malda, ir ji veikia“, – sakė brolis Paulius.

„Čia esam nuo karo pradžios ir būsim ligi jo pabaigos“, – sakė pranciškonų brolis Paulius Vaineikis, kiekvieną dieną bet kokiu oru 12 valandą Kretingos Rotušės aikštėje už Ukrainą besimeldžiantis kartais su didesniu, kartais su mažesniu parapijiečių būriu. Nes, kaip jis citavo gyvojo Dievo sūnų, „ten, kur du susirinkę mano vardu Tėvo prašys kokio nors dalyko, Tėvas jiems tai suteiks.“

– Broli Pauliau, kaip jums kilo idėja Kretingos miesto centre kasdien melstis už Ukrainą ir už jos žmones?

– Tiesą sakant, ukrainiečių aš nepažįstu. Nors tarnavau sovietų armijoje, tarp mano draugų šios tautybės nebuvo nė vieno. Lygiai taip pat, kaip dabar dėl ukrainiečių, širdį man skaudėjo, ir kai buvo užpultos kitos silpnos šalys, kai niekuo nekalti žmonės žuvo Afganistane, Irake, Libijoje, Sirijoje... Manau, mes visi, kurie mylime Jėzų, gyvename Evangelijoje, jaučiame tą patį, esame prieš bet kokią okupaciją. Kai tik Ukrainoje prasidėjo karas, užuot stebėję nuošaly, broliai tarėmės, kuo galėtume okupantų užpultai tautai padėti. Televizijos, kitos visuomenės informavimo priemonės tuo metu ūžė nuo žinių apie surenkamas didžiules pinigų sumas ginklams į Ukrainą siųsti. O mes, broliai pranciškonai, esam pašaukti būti taikos pasiuntiniai, todėl blogį bandyti įveikti tokiais pat blogio metodais nedera. Idėją Kretingos mieste atidaryti savotišką „maldos frontą“ pasiūlė aktyvūs mūsų pasauliečiai pranciškonai – jų vadovas Rimantas Radzevičius, taip pat Kęstutis Balsevičius. Vienas pirmųjų į aikštę melstis atėjo ir brolis Gediminas Numgaudis. Juokaudami kalbėjom apie tai, kad vieni Ukrainai siunčia priešlėktuvines, o mes – sparnuotąsias maldų raketas, kurių taikinys aiškus: naikinti karo priežastį. Mes kovojam ne prieš žmones, ne prieš rusus, o prieš patį reiškinį. Simboliška, kad meldžiamės prie paminklo Kretingos miesto įkūrėjui Jonui Karoliui Chodkevičiui. Jis – ir Ukrainos karo vadas, gynė šią šalį nuo tų pačių žudančių maskolių, kurie niokojo ir mūsų Lietuvą, sugriovė Valdovų rūmus, trynė bet kokius tautiškumo ženklus. Be to, legendinio karvedžio palaikai ilsisi Ukrainoje, Ostroge. Ir tai mus sieja.


Kunigas Antanas Bizauskas.

Fot. Vladislovas Zatorskis. Kaunas, 1892 m. Maironio lietuvių literatūros muziejus

Šiemet sukanka 420 metų, kai Kretingoje buvo įkurtas bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolynas. Rusijos valdžia XIX a. II pusėje pasmerkė jį sunaikinimui, tačiau kunigo Antano Bizausko – tėvo Pranciškaus OFM (Ordo Fratrum Minorum – Mažesniųjų brolių ordinas – red. past.) prieš 110 metų vienuolynas buvo atgaivintas ir tapo veiklą Lietuvoje atkuriančių bernardinų dvasiniu ir administraciniu centru.

Rusijos carų valdžia siekė iš socialinio krašto gyvenimo išstumti Katalikų bažnyčią ir jos organizacijas. 1832 m. ji uždraudė bernardinams palaikyti ryšius su ordino generolu, o 1842 m. panaikino provinciją. Kretingos vienuolynas buvo perduotas Žemaičių vyskupijos priežiūrai. Į jį stoti galima buvo tik gavus rusų valdžios leidimą. 1864 m. pradėjus uždarinėti katalikų vienuolynus, į Kretingą buvo perkelti sielovadiniam darbui parapijose nebetinkantys senyvo amžiaus ar neįgalūs vienuoliai kunigai iš panaikintų Lietuvos vienuolynų. Be to, vienuolyne buvo apgyvendinami carinei valdžiai prasikaltę dieceziniai kunigai, kurie į Kretingą buvo siunčiami atgailauti už nelegalų vaikų mokymą lietuviškai ir uždraustos katalikiškos spaudos platinimą. Jie turėjo dvejus metus gyventi neišeidami iš vienuolyno, atskirti nuo visuomenės.

Valdžiai neleidžiant priimti naujokų, XX a. pr. vienuolyne liko keli garbaus amžiaus vienuoliai, kuriems buvo sunku tvarkytis savo ūkyje ir aprėpti parapijos reikalus. Todėl Žemaičių vyskupas Mečislovas Paliulionis klebonui tėvui Jeronimui Beržanskiui į pagalbą 1900 m. spalio 20 d. vikaru paskyrė energingą diecezinį kunigą Antaną Bizauską. Antanas Bizauskas gimė 1861 m. liepos 16 (naujuoju stiliumi – 28) d. Joniškėlio parapijos Vildūnų kaime.

Apsisprendęs tapti kunigu, 1882 m. įstojo į Kauno dvasinę seminariją. Ją baigęs, 1886 m. liepos 6 (18) d. priėmė kunigystės šventimus, tarnavo vikaru Gaurėje ir Obeliuose, nuo 1888 m. kunigavo Kuršo gubernijos parapijose, buvo Kuršo ir Rygos apygardų karo kapelionas.


Tarp vertingų senųjų knygų – ir graždanka

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
Bibliotekininkė Laima Jonauskaitė džiaugėsi, kad dauguma senųjų knygų, išsaugotų kaip giminės palikimas, yra padovanotos skaitytojų.

Kretingos rajono viešosios Motiejaus Valančiaus bibliotekos saugykloje saugoma keliolika vertingų XIX a. knygų, išspausdintų lietuviškos spaudos draudimo laiku (1864–1904 m.), tarp jų – vienintelis graždankos egzempliorius, taip pat mokslininko vienuolio Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos parašyta knyga „Pakratimas saužinės“.

Apie retų knygų vertę, istorines jų sukūrimo aplinkybes ir kelią į mūsų biblioteką papasakojo Kraštotyros ir informacijos skyriaus vedėja Laima Jonauskaitė.

Šiandien skaitoma lyg egzotika

L. Jonauskaitė džiaugėsi, kad dar šiemet senųjų spaudinių lentyną papildė kelios skaitytojų padovanotos knygos: dvi jų vasarą atnešė savo giminės šaknų Kretingoje ieškanti Olena Rudomiotkina, atvykusi iš Chersono Ukrainoje. Ji padovanojo dvi savo giminaitės vienuolės Onos Petreikytės nuo Kartenos išsaugotas ir jos motinai perduotas religinio turinio knygas, išspausdintas 1857 m. ir 1865 m., viena jų – graždanka.

Graždanka (rusiškai – graždanskij šrift, pasaulietinis šriftas) – tai rusiškais rašmenimis užrašytas lietuviškas tekstas. Šiandieną atrodantis egzotiškai, skaitomas įdomiai, bet ir sunkiai. Gal dėl to, svarstė L. Jonauskaitė, jos nebuvo populiarios, o, kita vertus, lietuviai ir lenkai puoselėjo tautiškumą ir tai, kas rusiška, kas primesta, nebuvo priimtina. Mūsų krašte graždanka gyvavo 40 metų.

L. Jonauskaitė priminė, kad, caro Petro I iniciatyva, 1708 m. graždanka buvo pradėta naudoti Rusijoje pasaulietinio turinio knygoms spausdinti, bet Lietuvoje, carinei Rusijai uždraudus spaudą lotyniškais rašmenimis, visoms knygoms – tiek religinio, tiek ir pasaulietinio turinio.

O. Rudomiotkinos dovanotoji graždanka perteikia atskiroms savaitės dienoms parašytas Evangelijas. „Tokių knygų teturi vos viena kita šalies biblioteka, nes jų išlikę mažai todėl, kad po 1940-ųjų sovietai visas religinio turinio knygas pašalino iš bibliotekų, jos išsaugotos tik Kauno ir Vilniaus bibliotekų specialiuosiuose fonduose. Jeigu dabar bibliotekos turi graždanka spausdintų leidinių, tai jie yra žmonių išsaugoti ir dovanoti arba nupirkti“, – akcentavo L. Jonauskaitė.


Kretingos progimnazijos mokiniai su mokytoja Margarita Gvildaite (stovi viduryje) medelių sodinimo talkoje prie Akmenos upės užtvankos.

1925 m. Alfonso Survilos nuotr. Autoriaus archyvas

Nuo senų laikų keliaujantieji į Kretingą nuo Klaipėdos ir Palangos atsidurdavo ant Pelėdos kalno, kur susikerta iš ten ateinantys keliai, nuo kurio atsiverdavo miesto, išsidėsčiusio Akmenos upės slėnyje, panorama.

Nenuostabu, kad seniausioje išlikusioje apie 1888 m. darytoje Kretingos miesto nuotraukoje Palangoje gyvenusi ir dirbusi pirmoji Lietuvos moteris fotografė Paulina Mongirdaitė (1865–1924) ir įamžino miesto panoramą nuo Pelėdos kalno. Joje matyti malūno link tekanti užtvenktos Akmenos upės atšaka, nuo tilto į Pelėdos kalną kylantis vieškelis ir jos kairiajame krante išsidėstę pastatai, virš kurių iškilę katalikų, pravoslavų ir evangelikų liuteronų bažnyčių bokštai, bylojantys, kad Kretingoje tuo metu draugiškai sugyveno įvairių tautybių ir tikėjimų žmonės. Evangelikų liuteronų bažnyčia šioje nuotraukoje kitokia, negu yra šiandien, nes čia įamžintoji sudegė per 1889 m. gaisrą, kai dabartinė buvo pastatyta 1899 m.

P. Mongirdaitė netrukus po savo meninės fotografijos salono Palangoje atidarymo geros kokybės ir meninės vertės nuotraukomis patraukė Palangoje savo vasaros rezidenciją turėjusio Kretingos dvaro valdytojo grafo Juozapo Tiškevičiaus (1831–1891) dėmesį – grafas pakvietė ją tapti rūmų fotografe.


Kurmaičiuose, ant kelio dangos, išsiliejo galimai nemažas kiekis, manoma, dyzelinio kuro. Automobiliams išvažinėjus, jis pasklido 1,5 km kelio ruože.

Lapkričio 15 d. vakarą apie 17.05 val. Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybai buvo pranešta, kad Kumaičių kaime, ties Mokyklos ir Akmenos gatvėmis, yra slidi važiuojamoji kelio danga. Manoma, kad išsiliejo dyzelinis kuras. Kuras buvo išvažinėtas 1,5 km kelio ruože. Sekant slidžią kelio dangą, buvo rasta maždaug 10 kv. m ploto dyzelino bala, kuri aptikta prie vienos kaime esančios parduotuvės. Manoma, kad kuras išsiliejo iš prie jos stovėjusio automobilio, kuris, važiuodamas Mokyklos g., kurą paskleidė platesnėje teritorijoje. „Po to tą kurą išvažinėjo kitos transporto priemonės iki pat Darbėnų kelio“, – apie įvykį kalbėjo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius.

Ugniagesiai gelbėtojai kelio dangą išpurškė naftos skaidytoju – dispergatoriumi, o prie parduotuvės esančią balą surinko panaudodami apie 40–50 kg sorbento. Pagal kurui surinkti sunaudotą priemonių kiekį, galima manyti, kad Kurmaičiuose išsiliejo nemažas kiekis dyzelinio kuro.

Tikimasi, kad didelės žalos gamtai nėra padaryta, tačiau šioje situacijoje pavojus kilo kitiems eismo dalyviams. „Kelio danga buvo išties slidi, todėl važiuoti tokiu keliu – pavojinga“, – atkreipė dėmesį E. Bertašius.

Tokių įvykių, kuomet ant kelio dangos išsilieja medžiagos, dėl kurių ji tampa slidi, pasitaiko nuolatos. „Kad kelio danga nebūtų slidi ir neįvyktų daugiau nelaimių, visada vykstame ir į autoįvykius, per kuriuos iš transporto priemonių neretai išbėga kuras ar tepalai. Su tam tikromis priemonėmis ugniagesiai gelbėtojai juos pašalina nuo važiuojamosios kelio dalies“, – paaiškino E. Bertašius.


Vieno prekybos centro aikštelėje Žemaitės al. Kretingoje iš konteinerio, skirto presuoti popieriui, buvo išsilieję apie 30–50 l hidraulinių tepalų.

Į įvykio vietą atvykę ugniagesiai gelbėtojai nustatė, kad tepalai išsiliejo maždaug 80 kv. m plote. Manoma, kad teršalai išsiliejo įvykus šiukšlių presavimo konteinerio gedimui – nutrūkus žarnai, per kurią teka hidrauliniai tepalai.

Tepalams surinkti sunaudota 40 kg sorbento. Dalis hidraulinių tepalų buvo išvažinėti po automobilių stovėjimo aikštelę, maždaug 150 kv. m plote, taip pat pateko į lietaus vandens nuotekų kanalizaciją. Kad kelio danga nebūtų slidi, teršalai nupurkšti dispergatoriumi.

Sutvarkius įvykio vietą, konteinerį atvyko pasiimti įmonė, kuri vykdo jo priežiūrą.

„P. n.“ informacija


Tolerancijos projekto „Tavo ranka – mano delne“ iniciatorės bendrijos „Kretingos viltis“ pirmininkė Sigutė Bendikienė ir Dienos veikos centro vadovė Birutė Viskontienė.

Šypsenomis Kretingos Simono Daukanto progimnazijoje trečiadienį, Tarptautinę tolerancijos dieną, nuskambėjo projekto „Tavo ranka – mano delne“, skirto į visuomenę integruoti neįgalius žmones, baigiamieji akcentai.

Vienybės ženklas – spalvoti delnai

Šių metų Tolerancijos dienos simboliu pasirinktas Namas. Idėja – kad visuomenėje žmonės yra labai skirtingi, kaip ir daugiabutyje gyvenantys kaimynai. Bet tai niekam neturi trukdyti, nes, kaip sakė renginio vedėjai Austėja Kaulickytė ir Tomas Lubinas, kiekvienam duota teisė būti kitokiam.

Sveikinimo žodį jaunimui, socialiniams darbuotojams, pedagogams, rajono vadovams tarusi progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė kiekvienam į savo namus, į savo bendruomenes linkėjo parnešti kuo daugiau gerų emocijų, taip pat pažadėjo, kad ši mokykla visada bus ta, kuri toleranciją ir gėrį skleis didžiuliais spinduliais.

Aktų salė buvo papuošta daugybe iš spalvoto popieriaus iškirptų delnų, simbolizuojančių jaunų žmonių vienybę, parodančių, jog barjeras tarp skirtingos jų prigimties, skirtingos išvaizdos, skirtingo mąstymo ir fizinių galimybių įveiktas.


Šios Kalėdos kretingiškiams bus ypatingos – po kelerių metų pertraukos Rotušės aikštėje vėl sužibės natūrali žaliaskarė.

Eglė bus tikra

Miesto seniūnė Gintarė Liobikienė teigė, kad mintis atsisakyti karkasinės eglės ir grįžti prie klasikos galvoje kirbėjo jau seniai.

„Džiaugiuosi, kad svajonė išsipildė tarsi savaime. Svarstėm, galbūt reikėtų skelbti viešųjų pirkimų konkursą ir „gyvą“ eglę pirkti, tačiau netikėtai paskambino privatus asmuo ir pasisiūlė padovanoti“, – sakė seniūnė.

Anot jos, žaliaskarė yra labai graži, jos ūgis, įvertinus iš akies, gali siekti maždaug 15-a metrų, į aikštę turėtų būti atgabenta apie lapkričio 28–28 d . Šiemet pasirinkta šventės tema Ledo šalis. Tiek eglės, tiek aplinkos papuošimuose viešpataus balta spalva, o šaltumo įspūdį dar labiau sustiprins šventiniam laikotarpiui šalia žaliaskarės apgyvendinta Šiaurės meška su dviem meškiukais. Baltais akcentais nušvis ir kitos miesto erdvės – nykštukų alėja skvere, klombos Vytauto gatvėje, mažos eglutės centriniuose apvažiavimo žieduose. Žaislais, lemputėmis bei kitomis puošmenomis, kaip ir pernai, Kalėdų medį padabins apklausos būdų atrinkta įmonė „Lumidėja“, o kitas erdves – Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo moksleiviai, kur reikės, padės komunalininkai.

Seniūnės teigimu, kiekvienais metais puošybai išleidžiama apie 24 tūkst. eurų. „Kiek panaudoti eglei, sprendžiame seniūnijoje, atskiro finansavimo tam negauname“, – paaiškino G. Liobikienė. Pernai eglė su papuošimas kainavo daugiau, kaip 11 tūkst. eurų, šiemet už puošmenų nuomą ir papuošimą reikės sumokėti panašiai – apie 12 tūkst. eurų.


Kretingos rajono kultūros centro kolektyvas „Pozityvas“, kuriame šoka Kretingos trečiojo amžiaus universiteto studentės ir kuriam vadovauja Tadas Romeika, dalyvavo šokių komandų varžybose „Danės taurė“ Klaipėdoje.

Komandinių šokių kategorijoje varžėsi 14 komandų, tarp kurių kretingiškės pasirodė geriausiai – Kretingai atstovavęs kolektyvas „Pozityvas“ savo pogrupyje iškovojo I vietą.

Tai – ne pirmas „Pozityvo“ startas ir pasirodymas: šis šokių kolektyvas jau trečius metus aktyviai dalyvauja šokių varžybose, įvairaus pobūdžio konkursuose ir nuolat sulaukia itin didelio žiūrovų palaikymo ir gausių ovacijų. Kolektyvui vadovaujantis sportinių šokių vadovas Tadas Romeika įsitikinęs, kad tokia veikla yra ne tik puikus pavyzdys, kaip senjorai gali aktyviai leisti laisvalaikį, bet ir užsiimti itin intensyviu sportu – sportiniais šokiais, kai treniruočių metu tenka sparčiu žingsniu atlikti gana sudėtingus šokių judesius. Sportiniai šokiai – puiki galimybė ne tik pajudėti, bet ir pailsinti kūną nuo slegiančios įtampos, sustiprinti kūno raumenis, ugdyti ištvermę, pagerinti laikyseną. „Man tikrai džiugu matyti besišypsančius ir norinčius tobulėti senjorus, kurie stengiasi įsisavinti naują informaciją ir noriai demonstruoja savo gabumus visiems, kurie susirenka į šokėjų pasirodymus“, – kalbėjo T. Romeika, akcentuodamas, kad net ir per repeticijas šokėjos sulaukia besilankančiųjų Kultūros centre dėmesio, nustebimo ir susižavėjimo žvilgsnių, matant šokančias moteris.

Šokių kolektyvo „Pozityvas“ šokėjos treniruotėse susitinka dukart per savaitę. „Ne tik treniruojamės, bet ir kartu aptariame, kokių šokių moterys norėtų išmokti, kokią muziką pasirinkti konkursams“, – tvirtino sportinių šokių vadovas.

„P. n.“ informacija


Vilnietis Tauras Budzys įsitikinęs: gelbėjusieji žydus išgelbėjo ir mūsų žmogiškumą.

Savaitę po Vėlinių Kretingoje, senosiose kapinėse, atminimo ženklu, liudijančiu, kad čia amžino atilsio yra atgulusi Pasaulio teisuolė, buvo pažymėtas Marijos Savickienės kapas. Šios iniciatyvos sumanytojas ir vykdytojas Vilniuje su šeima gyvenantis architektas Tauras Budzys teigė, kad per kelerius pastaruosius metus atminimo ženklu jam pavyko įprasminti 315 žydų gelbėtojų atminimą 260 kapaviečių visoje Lietuvoje.

Pirmasis Pasaulio tautų teisuolio atminimo ženklas mūsų rajone atsirado 2019-aisiais, dar prieš pandemiją, – jis buvo pritvirtintas ant Zofijos ir Petro Kasperaičių antkapio Gargždelės, arba Salantų, kapinėse.

„Ilgus metus ieškojome žydų gelbėtojos Marijos Savickienės artimųjų, kad gaučiau leidimą šios moters, palaidotos 1992-aisiais, antkapį pažymėti Pasaulio tautų teisuolės ženklu“, – kalbėjo T. Budzys, apgailestaudamas, kad dar nepavyko sužinoti, kur palaidotas velionės vyras Jonas Savickas, miręs metais anksčiau, 1991-aisiais. Žydų gelbėtojų šeima gyveno Kaune, žinoma yra tai, kad savo gyvenimo saulėlydį Marija Savickienė pasitiko Palangoje.

Išgelbėjo žydų mergaitę

Pagal Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus skelbiamą projekto „Išsigelbėjęs vaikas“ medžiagą, Marija ir Jonas Savickai yra glaudžiai susiję su išgelbėtos žydaitės Miriam Rest istorija. Kaip rašoma prisiminimuose, Marija ir Jonas Savickai neteko vienturčio dvimečio sūnaus. Tam, kad niekas nebeprimintų jiems apie šią tragediją, jiedu persikėlė į Kauną. Marijai 1941 metais buvo jau 44-eri ir ji nebegalėjo turėti vaikų, norėjo įsivaikinti mažylį. Todėl 1943 m. ji priėmė Miriam Rest su sąlyga, kad ji vaiko niekada nebeatiduosianti.

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus pateikia tokią šios šeimos istoriją: „Hilelis Restas, kuriam nepavyko surasti kito prieglobsčio savo dukrai, galiausiai susitaikė su šia sąlyga. Miriam Rest gimė 1941 m. rugsėjo 3 d. Kauno gete, jos tėvai – Dora ir Hilelis Restai, turėję ir ketveriais metais vyresnę dukterį Henią. Miriam pateko pas Mariją, kai jai buvo dveji. Mergaitei suleido migdomųjų vaistų, kad ji kietai užmigtų, įdėjo į maišą ir sunkvežimyje, kuris buvo prikrautas bulvių vokiečių kareiviams maitinti, išvežė iš geto.

Sunkvežimis stabtelėjo prie miško, kur Hilelis išėmė maišą. Po poros akimirkų pro šalį važiavę gestapininkai paklausė, kodėl sunkvežimis sustojo. Jonas pagriebė maišą ir leidosi bėgti į mišką. Hilelis aiškino, kad jam reikėjo nusišlapinti, todėl teko sustoti. Gestapininkai nepatikėjo, pradėjo jį mušti ir rėkti: „Sakyk tiesą – mes matėm, kaip tu kažką išmetei!“

Tuo metu priėjo Marija ir paklausė: „Už ką jūs jį mušate?“ „Mes matėme, kaip jis kažką iškėlė iš sunkvežimio,“ – atsakė vokiečiai. Marija pasakė visą laiką čia stovėjusi ir nemačiusi, kad kažkas būtų išmesta. Gestapininkai įsakė sunkvežimiui judėti toliau. Marija nubėgo namo, pamatė Joną, liūliuojantį vaiką, ir suriko: „Ji negyva!“. „Nekalbėk niekų, jai suleido vaistų, ji miega, greitai pabus,“ – nuramino ją Jonas. Atsibudusi, Miriam pamatė du nepažįstamus žmones ir ėmė verkti. Mergaitė nesidavė liečiama, net neleido jos pavalgydinti. Galiausiai Marija ir Jonas išėjo iš kambario, palikę pieno ir maisto ant grindų...“

Miriam sužinojo šią istoriją tik 1976 m., kai ji susitiko su Marija Helsinkyje Suomijoje, vėliau Miriam kreipėsi į Jad Vašem, kad Marijai ir Jonui būtų suteiktas Pasaulio tautų teisuolių vardai.


Lidl Lietuva

Lietuvoje prieglobstį atradę karo pabėgėliai iš Ukrainos „Lidl“ prekybos tinkle dirba jau daugiau nei pusmetį. Nors ir darbo pradžioje nemokėjo kalbėti lietuviškai, įdarbinimo procesų adaptavimą jiems suprantama kalba komandos nariai vertina išties pozityviai. „Lidl Lietuva“ personalo vadovės ir valdybos narės Sandros Savickienės teigimu, svarbiausia nuolat stengtis būti darbdaviu, kuriuo galima pasitikėti.

Šiuo metu „Lidl“ prekybos tinkle Lietuvoje dirba apie 100 karo pabėgėlių iš Ukrainos. Dalis jų tinklo parduotuvėse visoje Lietuvoje ir Kaune įsikūrusiame logistikos centre dirba jau ilgiau nei šešis mėnesius – nuo pat savo atvykimo į Lietuvą.

„Tai išskirtinai darbštūs ir malonūs žmonės, kurie per itin trumpą laiką įsiliejo į kolektyvą ir tapo neatsiejama jo dalimi. Vertiname jų pastangas ir įvairiais būdais siekiame, kad dirbdami „Lidl“ jie jaustų kuo mažiau streso ir nežinios bent jau dėl darbo“, – pasakoja S. Savickienė.

Greitai tapo komandos dalimi

Siekiant užtikrinti kuo patogesnį ir sklandesnį ukrainiečių įdarbinimą, „Lidl“ skubiai adaptavo kandidatams paruoštus atrankos procesus bei visą naujiems darbuotojams būtiną informaciją apie atliekamą darbą pateikė jiems suprantama kalba.

„Ukrainiečiams pritaikytą įdarbinimo bei įvedimo procesą pradėjome paruošdami specialią atrankos liniją telefonu, naujokams taip pat skyrėme specialiai užsienio kalba sukurtą jų adaptacijos planą ir nuolat stengiamės gerai organizuoti darbo struktūrą. Be to, darbą karo pabėgėliams iš Ukrainos siūlome tik tose parduotuvėse, kuriose jau dirba jiems suprantama kalba bendraujantys kolegos“, – sako S. Savickienė.

„Lidl“ parduotuvėje Vilniuje dirbanti ukrainietė Aliona pasakoja, kad prisijungusi prie komandos iškart buvo sutikta draugiškai, o bendraudama kalbos barjero net nepajautė: „Praktiškai visi mano kolegos kalba rusiškai – nuo vadovų iki apsaugos darbuotojų. Jie man viską aprodė, ypač padėjo perprasti darbą su programine kasų įranga, todėl dirbama čia jaučiuosi itin laisvai“.

Nors Ukrainoje vadybininke dirbusi Aliona atvyko į Lietuvą jau turėdama darbo su pardavimais patirties, jaustis dar užtikrinčiau savo darbo vietoje jai padėjo ir vertinga prekybos tinklo e-mokymų sistema.

Greičiau įsilieti į „Lidl“ kolektyvą naujiems darbuotojams padeda ir du angliškai arba rusiškai kalbantys juos lydintys kolegos – mokytojas ir bičiulis. Šie darbuotojai perduoda naujokams visą darbinę patirtį ir žinias, padeda greičiau orientuotis darbinėje aplinkoje bei pajusti vidinę įmonės atmosferą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas