|
|
|
(1704) 2022-11-15
Netoli sodininkų bendrijos „Draugystė“ Kretingoje į lietaus drenažo kanalą pateko neaiškios kilmės teršalai. Į įvykio vietą atvykęs šalia veikiančios gamyklos gamybos vadovas paaiškino, kad teršalai pateko iš jų įmonės: „Po darbo valėme tam tikros priemonės talpas, kuriose buvo visiškai gamtai nekenksmingos medžiagos. Mėlyna spalva vanduo nusidažė dėl jų sudėtyje buvusių dažų. Kaip tos medžiagos pateko į drenažą, neįsivaizduoju.“ Aplinkos apsaugos specialistai paėmė vandens mėginius. Taip pat bus atliekami šalia veikiančių įmonių neplaniniai patikrinimai. Informacija tikslinama.
„P. n.“ informacija
Saugumas rūpi, bet žino ne viską
Visoje Lietuvoje vykdoma akcija „Būk budrus – išvenk gaisro!“, kuria siekiama, kad gyventojai nuolat rūpintųsi savo namų saugumu ir elgtųsi atsakingai, kad mažėtų gaisrų tikimybė. Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai pabuvojo Joskaudų, Lazdininkų kaimuose, Darbėnų miestelyje, kad įsitikintų, kiek žmonės skiria dėmesio saugiems namams. Detektorių – į kitą vietą Joskaudų kaime gyvenanti Petronėlė Martinkuvienė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiąją specialistę Sandrą Vasiliauskaitę pasitiko su šypsena. „Man labai svarbus saugumas, bijau, kad gali kilti gaisras, todėl turiu ir dūmų detektorius, visuose ūkiniuose pastatuose yra išjungta elektra, kad netyčia pelės ko nepragraužtų“, – tikino moteris. Joskaudiškė neseniai pasistatė naują krosnį, taip pat išsivalė kaminą. „Turiu pažįstamų, kurie man padeda ir ateina išvalyti kaminą. Tai padarėm prieš pradėdami kūrenti“, – įvardijo Petronėlė. Savo saugumu besirūpinančiai moteriai buvo labai įdomu išgirsti specialistės rekomendacijas. Dūmų detektorių P. Martinkuvienė yra pakabinusi dviejuose kambariuose. Vienas jų – koridoriuje, tačiau ne centre ant lubų, o kampe ant sienos. „Smagu, kad rūpinatės savimi, tačiau tokioje vietoje pakabinti dūmų detektorių nėra pakankamai efektyvu. Daug naudingiau būtų, jeigu jis kabotų ant lubų“, – paaiškino S. Vasiliauskaitė. Moteris patikino, kad taip ir padarys: „Nežinojau, kad yra didelis skirtumas, bet būtinai parinksiu jam kitą vietą.“ Dėmesys – elektros instaliacijai Lazdininkuose gyvenantys Bronislava ir Juozas Stonkai aprodė krosnį, papasakojo, kaip užtikrina savo saugumą. „Kūrename sausomis malkomis, taip pat džioviname bulvių lupenas ir beriame specialius miltelius, kurie pravalo kaminą“, – sakė Juozas, prisipažinęs, kad kaminą valė senokai. Šalia krosnies pora neturėjo reikiamos 1 kv. m skardinės plokštės, ant kurios, atidarius dureles, galėtų byrėti karšti pelenai, jeigu taip nutiktų. „Negalime tos skardos pakloti, nes pro tą vietą vaikščiojame ir visur išnešiotume šiukšles. Tačiau mes kūrename labai atsargiai – niekada neiname miegoti, kol neatvėsta krosnis, taip pat nuolat išvalome pelenus“, – dalinosi B. Stonkuvienė. S. Vasiliauskaitė atkreipė dėmesį, kad to gali ir nepakakti: „Žmonės sako, kad laikosi saugumo reikalavimų, tačiau kažkodėl vis tenka vykti į gaisrus.“ Senjorų pora pasirūpino elektros instaliacija. „Esu buvęs elektrikas, todėl visuose namuose esu sudėjęs saugiklius – jeigu tik kur nors „užtrumpina“, iš karto suveikia saugikliai“, – tikino J. Stonkus. Lazdininkų gyventojai namuose nebuvo pasikabinę dūmų signalizatoriaus, todėl specialistė patarė: nenorint sugadinti lubų ir gręžti, jį priklijuoti dvipuse lipnia juosta, taip pat paklausė, kodėl jie baiminasi įsirengti detektorius. „Mums atrodo baisoka jį kabinti ant plastikinių lubų, kad nebūtų blogiau“, – išsakė Bronislava. S. Vasiliauskaitė paaiškino, kad į dūmų detektorius dedasi elementai, todėl prietaisas nekaista ir yra saugus naudoti. Užėjus pas netoliese gyvenantį Stasį Galdiką pastebėta ir tvarkinga elektros instaliacija, ir įrengti dūmų detektoriai. Tiesa, vienas kiek per arti viryklės. „Yra suveikęs: vieną kartą – kai gaminau, antrą – kai dariau remontą, tačiau daugiau ne“, – tikino vyras. Savo name Lazdininkų gyventojas kūrena krosnį, todėl stengiasi išvalyti ir kaminą. „Valiau sezono pabaigoje, taip pat tai darau pajutęs, kad sumažėja trauka. Manau, kad dabar valysiu jau kokį sausį“, – atskleidė Stasys. Paklaustas, ar dokumentus laiko vienoje vietoje, vyras patikino, kad taip: „Tapatybės kortelę netgi nešiojuosi su savimi.“ „Svarbu dokumentus laikyti vienoje vietoje ir žinoti, kur jie yra, kad prireikus, kuo greičiau žmogus galėtų juos pasiimti“, – paaiškino S. Vasiliauskaitė. Tame pačiame kaime gyvenanti Joana Rusienė į vidų neįsileido, tačiau sutiko pasikalbėti su specialiste. Moteris tvirtino, kad kaminą valo, kai pajaučia, jog trauka yra mažesnė, elektros instaliacija yra tvarkinga, elektra dingsta tik per audras. „Taip pat gaunu pranešimus į mobilųjį telefoną apie artėjančias audras, kitą svarbią informaciją“, – kalbėjo ji.
Žiemos darbų sezonas kelininkams nebus netikėtas
Sakoma, kad kelininkus žiema dažniausiai užklumpa netikėtai. Bendrovės „Kretingos kelių tarnyba“ vadovo Tomo Balčyčio žodžiais, nors tiesos šiame posakyje ir yra, tačiau kretingiškiams tai negresia: „Prognozes mes sekame, minusinė oro temperatūra numatoma ketvirtadienį, ir mes tam esam pasiruošę“. Įmonė turi sukaupusi apie 2 tūkst. tonų druskos ir apie 1 tūkst. tonos druskos ir smėlio mišinio. Pasak T. Balčyčio, visam sezonui tiek neužteks, bet, sandėliui ištuštėjus maždaug iki 40 proc., bus galima kreiptis į tiekėją bendrovę „Keluva“, su kuria sudaryta sutartis, ir atsargas papildyti. Druska Lietuvą pasiekia iš Maroko, ir yra dukart brangesnė negu ta, kuri anksčiau būdavo perkama Baltarusijoje. Pernai „Kretingos kelių tarnyba“ per sezoną išbarstė apie 3 tūkst. druskos ir panašiai tiek pat mišinio. Valstybiniai keliai, kurių valdytojas Kelių direkcija, skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius. Automobilių eismo intensyvumas jais skiriasi. Vienu metu nuo visų kelių nuvalyti sniegą ir pabarstyti slidumą mažinančiomis medžiagomis neįmanoma, todėl žiemos priežiūros darbai organizuojami atsižvelgus į kelių svarbą. Kad galėtų užtikrinti saugesnį eismą, pagal nustatytą tvarką, pirmiausia valomi ir barstomi judriausi keliai. Kaip sakė T. Balčytis, šiemet prioritetai tie patys, bet nauja, kad, užsakovo Automobilių kelių direkcijos nurodymu, III priežiūros lygio, tai yra intensyvesni rajoniniai, keliai bus barstomi vien tik druska. Nors tai ir brangiau, tačiau druskos poveikis efektyvesnis. Paprašytas įvertinti praėjusią žiemą, direktorius T. Balčytis teigė, kad pusė jos buvo nepalanki dėl drėgmės – sugadinta daug asfalto dangos. Iš viso pernai išbarstyta apie 3 tūkst. tonų druskos ir panašiai tiek mišinio. Šiemet „Kretingos kelių tarnyba“ atnaujino technikos parką – įsigijo 200 tūkst. eurų kainuojantį vilkiką su barstytuvu. Dabar įmonė turi 8 nuolat dirbančius ir vieną rezervinį barstytuvus, 4 traktorius sniegui valyti, 4 autogreiderius ir vieną krautuvą. „Mūsų technika žiemos darbams paruošta ir jau išbandyta, kelininkai, kaip visada, budės pamainomis“, – sakė T. Balčytis. Pagal galiojančius normatyvus žiemos sezonas prasideda spalio 15-ąją ir baigiasi balandžio 15-ąją. Didžiausias kelininkų priešas – pūgos ir kelio dangos apledėjimai.
Uždaroji akcinė bendrovė „Naujoji gotika“ iš Telšių laimėjo Kretingos rajono savivaldybės skelbtą Kartenos seniūnijos pastato fasado tvarkymo darbų pirkimo konkursą ir įsipareigojo darbus atlikti už 119,2 tūkst. eurų per 12 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos. Bendrovė pati turės pasirengti ir šio paprastojo remonto projektą. Remontuojant pastatą apšiltins, stogą irgi, sutvarkys pamatus, nuogrindą. Pastato vidaus remontas pagal šį projektą nėra numatytas. Kaip teigė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė, Kartenos seniūnijos administracijai skirtas pirmas pastato aukštas, kas bus paskutiniame antrame pastato aukšte, tebėra neaišku. „Tarsimės su Kartenos bendruomene dėl antro aukšto patalpų panaudojimo, laukiame visų gyventojų pasiūlymų, kaip tas patalpas geriau įveiklinti“, – tarė ji. Tuščių nenaudojamų patalpų yra Kūlupėnų, Darbėnų seniūnijų administraciniuose pastatuose. Neseniai renovuotame Darbėnų seniūnijos pastato pirmame aukšte likusios laisvos buvusio pašto skyriaus patalpos. Savivaldybei nepavyksta parduoti nebenaudojamo buvusios Salantų meno mokyklos pastato. Du skelbti aukcionai neįvyko, nes neatsirado nė vieno norinčiojo šį pastatą pirkti. Nenaudojami stovi buvusių mokyklų pastatai Laukžemėje, Piliakalnyje, Kalniškiuose, daugiau nei pusė buvusio Baublių vaikų darželio pastato patalpų. Kretingos pašonėje Padvariuose yra neįveiklintų Kretingos dvaro sodybos pastatų. Kai rajono kaimuose tuščių pastatų Savivaldybė turi apsčiai, Kretingos mieste savivaldybės administracijai patalpų trūksta, o iškraustant visus administracijos skyrius iš parduoti numatytų patalpų J. K. Chodkevičiaus g. 10, ši problema tik paaštrės. Šiandieną Savivaldybės administracija sprendžia galvosūkį, kaip sutalpinti darbuotojus centriniame pastate Savanorių g. 29A po to, kai bus baigtas šio pastato pirmo aukšto remontas vieno langelio principui Savivaldybėje įdiegti. Savanorių g. 29A pastate dirbantys žmonės dalyje kabinetų įsprausti į vos trijų–keturių kvadratinių metrų erdvę, kai kur ąpšviečiama iš lauko tik per stoglangį. Dalies darbo vietų sąlygos neatitinka nustatytų sanitarinių normų. Yra pasvarstymų administracijos kabinetams panaudoti J. Pabrėžos g. 8 statyti planuojamo anstatą, kuris pagal pirminį sumanymą turėjo atitekti Savivaldybės archyvui. Archyvui patalpų dairomasi ir rajone.
„P. n.“ informacija
Gerina gatvių apšvietimą
Kretingos rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį su uždarąja akcine bendrove „Patvanka“, pagal kurią ši bendrovė už 6,5 tūkst. eurų parengs Pryšmančių kaimo Kretingos gatvės apšvietimo projektą. Kretingos gatvė Pryšmančiuose sutampa su valstybinės reikšmės keliu, kurio apšvietimu per gyvenvietę rūpintis turėtų Lietuvos automobilių kelių direkcija. „Direkcija apšviesti Kretingos gatvę Pryšmančiuose nėra suplanavusi. Savivaldybės taryba, atsižvelgdama į tai, kad gatvė yra judri ir tamsoje pavojinga eismo dalyviams, gatvei apšviesti skiria Savivaldybės biudžeto lėšas“, – aiškino Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė. Šią gatvę apšviesti tikimasi 2023-ųjų pabaigoje. Iki šių metų pabaigos numatyta įrengti P. Vileišio gatvės Kretingoje trūkstamą apšvietimą apie 620 metrų ruože – nuo sankirtos su Laukų gatve iki sankirtos su Alyvų gatve. Ruožas bus apšviestas elektros energiją taupančiomis lempomis. P. Vileišio gatve eismas intensyvėja ir dėl kitapus Jauryklos upelio sparčiai augančio naujo Kretingos miesto individualių gyvenamųjų namų kvartalo. Gatvės ruožo apšvietimo darbus atlieka uždaroji akcinė bendrovė „Aremsa“, įrengti apšvietimą kainuos 32,5 tūkst. eurų. Dar šiais metais turėtų būti atnaujintas A11 kelio per Kartenos miestelį apšvietimas. „Kelias A11 per Karteną apšviečiamas visą tamsųjį paros laiką. Dabartiniai seni šviestuvai itin imlūs elektrai“, – teigė V. Turauskaitė, akcentavusi, kad kelio apšvietimas atnaujinamas siekiant taupyti elektros energiją. Apšvietimo atnaujinimas kainuos 10,8 tūkst. eurų, darbus vykdo MB „Proinstall“. Kitąmet turėtų būti parengti Grūšlaukės, Jokūbavo kaimų apšvietimo projektai. Ar pavyks kitąmet juos ir įvykdyti? „Priklausys nuo to, kokios bus 2023 metų Savivaldybės biudžeto galimybės tam skirti lėšų“, – atsakė V. Turauskaitė.
„P. n.“ informacija
Vien šį rudenį Kretingos rajonas išgarsėjo įregistruotais rekordais – seniausiu Lietuvoje saulės laikrodžiu Pranciškonų vienuolyno kiemelyje, aukščiausiais senųjų kapinių vartais, o, artėjant Kalėdoms, sumanyta siekti dar vieno rekordo – nupinti ilgiausią kalėdinį vainiką. Šios idėjos generatorė – Kretingos rajono viešoji Motiejaus Valančiaus biblioteka ir jos vyresnioji bibliotekininkė projektinei veiklai Brigita Barkauskaitė. Lapkričio 27 d. 14.00 val. Kretingos bibliotekoje ir įvyks šis išskirtinis renginys – Lietuvos rekordo siekimas, kai vienu metu, vienoje vietoje, iš gausybės ką tik sukurtų kalėdinių vainikų bus suformuota milžiniška kalėdinių vainikų kompozicija. Šią kompoziciją Lietuvos rekordų akademija ir nepriklausomi stebėtojai įamžins ir pateiks rekordų vertinimo patikrai. „Kiekvienais metais gausus būrys kūrybingų žmonių susirinkdavo į dirbtuves bibliotekos erdvėse ir gamindavome kalėdinius vainikus. Visi norintys nė nesutilpdavo. Dėl to ir gimė mintis visus suvienyti ir bendromis jėgomis sukurti Kretingos miesto kalėdinį vainiką. Mes tikrai tikime, kad Kretingos rajono gyventojai, organizacijų atstovai, mokyklų bendruomenės, knygų mylėtojai iš visos Lietuvos lapkričio 27 d. susitelks, atvyks į Kretingos biblioteką ir taps didžiausios kalėdinės vainikų kompozicijos rekordo dalimi“, – entuziastingai kalbėjo B. Barkauskaitė. Norinčius dalyvauti akcijoje, ji paragino pirmiausiai užsiregistruoti svetainėje https://bit.ly/3E35N0R. Gavus patvirtinimą, būsite įtrauktas į dalyvių sąrašą. Biblioteka suteiks priemonių vainikui kurti: karkasus, karštus klijus, papuošimus, eglišakius. Kurti padės profesionali floristė. Bet jei kas norėtų unikalaus, savą kūrybos stilių atitinkančio vainiko, B. Barkauskaitė ragina atsinešti savo dekoro detalių. Apie 16–17 val. iš atskirų vainikų bus sukurta vientisa kalėdinė kompozicija. Kompozicija fiksuojama, nuotraukos ir vaizdo medžiaga bus siunčiama įvertinti. Po fotosesijos ir įvertinimo kalėdinius vainikus jų kūrėjai galės pasiimti ir jais pasipuošti savo namus – vainikas simbolizuos prieškalėdinį keturių advento savaičių pradžios laikotarpį. Pasak bibliotekininkės, eglišakių parūpins Miškų urėdija, o vainiko liekanas po šventės utilizuoti pažadėjo bendrovė „Raguvilė“.
„P. n.“ informacija
Pasaulinį pripažinimą pelniusio trombonininko, kompozitoriaus ir pedagogo Michaelio Svobodos koncertiniai pasirodymai patraukia publikos dėmesį tiek instrumento valdymo meistryste, tiek asmenybės charizma. Klaipėdos brass kvinteto koncertinė programa „Trombono magas“ kartu su M. Svoboda vyks lapkričio 17 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje (KKS). Lauktas susitikimas su uostamiesčio publika KKS pirmą kartą M. Svoboda koncertavo 2007 metais, kai grojo duetu su akordeonininku Stefanu Hussongu (Vokietija). 2009 metais jis parengė programą su Klaipėdos kameriniu orkestru, o 2013 metais pasirodė kaip solistas Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncerte. „Praėjo nemažai laiko nuo paskutinio mano apsilankymo 2013 metais, nors atrodo, kad tai įvyko vakar. Labai laukiu susitikimo su draugiška ir dėmesinga Klaipėdos publika. Grojimas su pučiamųjų kvinteto muzikantais man bus didelis džiaugsmas. Pasirinkta koncertinė programa mums kelia profesinius iššūkius, bet esu tikras, kad ji suteiks malonumą klausytojams“, – pasakoja į KKS koncertuoti sugrįšiantis M. Svoboda. Koncerte „Trombono magas“ M. Svoboda su Klaipėdos brass kvinteto nariais Sigitu Petruliu (meno vadovas, trimitas), Jonu Katausku (trimitas), Monika Miliauskiene (valtorna), Arvydu Stakvilevičiumi (trombonas) ir Vidmantu Liasiu (tūba) atliks paties trumbonininko kompozicijas Downland Suite varinių pučiamųjų kvintetui ir tris koncertinius etiudus trombonui solo. Skambės K. Stockhauseno kūrinio Tierkreis versija trombonui bei varinių pučiamųjų kvintetui. Tango gerbėjai mėgausis ?storo Piazzollos Le Grand Tango muzika. „Michaelis Svoboda – trombono virtuozas, meistriškai atskleidžia šiuolaikines trombono technikas ir kūrybiškai jas panaudoja. Jau pirmose repeticijose kolektyvui didelį įspūdį paliko atlikėjo improvizacijų galimybės. Trombonininkas yra labai teatrališkas, tad ne tik mūsų, atlikėjų, bet ir klausytojų laukia labai įdomus koncertas”, - dalijosi įspūdžiais Klaipėdos brass kvinteto meno vadovas S. Petrulis.
Policijos tyrimas atskleidė opiausias rajono problemas
Kretingos rajono policijos komisariato iniciatyva buvo vykdomas tyrimas, per kurį išsiaiškintos gyventojams svarbiausios ir dažniausiai kylančios problemos, susijusios su saugumu. Paaiškėjo, kad visuomenė labiausiai netoleruoja neblaivių vairuotojų, leistino greičio viršijimo ir viešoje vietoje šmėžuojančių neblaivių asmenų. Spręs saugumo problemas „Orientuojamės į saugios aplinkos kūrimą rajone. Išsiaiškinę, kas labiausiai neramina gyventojus, parengsime prevencinių priemonių planą, kaip tas problemas išspręsti“, – tyrimo svarbą apibūdino bendruomenės pareigūnė Gitana Macienė. Per tyrimą bendruomenės nariai buvo suburti grupinei diskusijai. Joje dalyvavo Kretingos rajono seniūnijų, Savivaldybės atstovai, aktyvūs bendruomenės nariai. Šioje diskusijoje susirinkusieji pateikė jų aplinkoje dažniausiai pasitaikančias problemas, susijusias su teisės pažeidimais. „Norime išgirsti gyventojus, kad apie blogus dalykus jie mus informuotų“, – kalbėjo Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius. Iš bendruomenių buvo identifikuotos 6 saugumo problemos, likusios 4 išskirtos pagal dažniausiai rajone daromus pažeidimus. „Sukūrėme anketą ir prašėme visuomenės reitinguoti problemas pagal jų svarbą“, – įvardijo G. Macienė. Paaiškėjo, kad labiausiai visuomenę neramina prie automobilio vairo sėdantys neblaivūs asmenys, leistino greičio viršijimas ir Kretingos miesto centre susirinkti mėgstantys alkoholio nevengiantys žmonės. Taip pat bendruomenės piktinosi vairuotojais, kurie naudojasi mobiliaisiais telefonais, Pastauninko parke pasitaikančiais vandalizmo, turto niokojimo atvejais ir Darbėnuose besišlaistančiais neblaiviais asmenimis. „Tai pirmasis etapas, po kurio rengiame priemones, kaip šią situaciją pagerinti“, – teigė T. Mikelkevičius, atskleidęs, kad priemonių planas jau yra rengiamas. Skirtingai saugumo problemai bus naudojami skirtingi sprendimo būdai. „Bendradarbiausime su socialiniais partneriais, taikysime kompleksines priemones – tiek individualias, tiek bendrąsias“, – įvardijo T. Mikelkevičius.
Iš policijos suvestinių
PALANGA MEDVALAKIO g. lapkričio 11 d. apie 18.14 val. automobilis „Volvo“ atsitrenkė į galinę automobilio „Volkswagen“ dalį. „Volvo“ vairuotojui, gimusiam 1977 m., nustatytas 3,19 prom. neblaivumas.
Parengė Edita KALNIENĖ
Bulgarijos sostinėje Sofijoje įvyko jaunučių U-16, jaunių U-18 ir jaunimo U-20 čempionatas, kuriame varžėsi 502 kovotojai iš 22 Europos šalių. Kartu su Lietuvos rinktine mūsų šaliai atstovavo ir keturios Kretingos karatė kiokušin mokyklos „Shodan“ auklėtinės. Pirmoji varžybų diena buvo skirta visų amžiaus grupių kata (technikos demonstravimo) ir jaunučių U-16 kumitė (kovų) rungtims demonstruoti. Kata rungtyje Lietuvą garbingai atstovavo šodanietės Živilė Bružaitė ir Greta Intaitė, o komandinėje kata rungtyje – Kornelija Česnakaitė, Dominykas Riauba, Matas Veitas, Martin Kumpis. Pastaroji ketveriukė pirmoje kata kovoje varžėsi su Ukrainos komanda, o antroje kovoje teisėjų sprendimu užtikrintai laimėjo prieš Rumunijos karatekas. Dėl savo techniškumo Kornelijai, Dominykui, Martin ir Matui pavyko iškovoti komandinį Europos kata čempionų titulą – visa komanda buvo apdovanota aukso medaliais. Živilė Bružaitė kata rungtyje pirmą ratą laimėjo prieš varžovę Emira Mladenova iš Bulgarijos, o antroje kovoje, teisėjų sprendimu, pralaimėjo prieš Ukrainos atstovę Yordana Zhdaniuk.
Kėdainiuose įvykusiose Lietuvos šalies moksleivių kiokušin karatė taurės varžybose keturioliktus metus Kretingos „Shodan“ mokyklai atstovavę karatekos iškovojo 1 aukso, 5 sidabro ir 15 bronzos medalių. „Šios varžybos yra vienos svarbiausių per visą karatė sporto sezoną tiek klubams, tiek asmeniškai sportininkams, nes jose yra atrenkami stipriausi mūsų šalies jaunuoliai nuo 10 iki 17 metų“, – tvirtino auklėtinių rezultatais pasidžiaugę klubo „Shodan“ vadovas Lukas Kubilius, treneriai Aivaras Baltmiškis, Erika Rukšėnaitė, Žygimantas Šniaukas, Dovydas Martišius. Iš viso moksleivių taurės varžybose kumitė (kovų) rungtyje pergalių siekė apie 710 sportininkų iš 39 Lietuvos karate klubų. Kretingos karatė kiokušin „Shodan“ mokyklai atstovavo 32 sportininkai, iškovoję 21 prizinę vietą. Čempionu šiose varžybose tapo Mindaugas Viščiūnas, U-10 berniukų grupėje svorio kategorijoje iki 45 kilogramų pirmoje kovoje sportininkas susirungęs su bendraklubiu Aronu Šileika, antroje – finalinėje – kovoje nugalėjęs varžovą Domą Banį (klubas „Shori“): pergalė Mindaugui teisėjų sprendimu atiteko po atkaklios kovos. Vicečempionais šiose varžybose tapo: Mykolas Martinaitis, Karolis Šlima, Emilija Gerasimenko, Vėjas Urbonavičius, Leonas Alčauskas. Bronzos medalius iškovojo: Julius Bruzdeilinas, Vakaris Kažukauskas, Juozas Jonkus, Karina Samulionytė, Milda Klovaitė, Paulius Kaunas, Justas Jonušas, Lukas Singh, Martynas Tarikas, Emilis Girdenis, Živilė Bružaitė, Ula Gaubė, Domas Venckus, Neda Galdikaitė, Matas Klova. Šiose varžybose savo jėgas taip pat išbandė šodaniečiai Markas Budrys, Tautvydas Letukas, Viltė Drungilaitė, Emilija Česnakaitė, Edvinas Čiunka, Motiejus Rimkus, Kamilė Ilgaudaitė, Ugnė Paulauskaitė, Astijus Leščiauskas, Nojus Gaučius, Matas Valančius. Nors jiems sekėsi kukliau, treneriai pasidžiaugė kiekvieno jų dalyvavimu šiose svarbiose varžybose.
„P. n.“ informacija
„7bet-NKL“ naujienos
Lapkričio 10 d. Kretingos „Kretinga-VR Servisas“ išvykoje 80:103 (15:36; 18:26; 25:20; 22:21) nesugebėjo rimčiau pasipriešinti „7bet-NKL“ (Nacionalinės krepšinio lygos) lyderei Kauno „Žalgirio- III“ (11 pergalių) komandai. Šiose rungtynėse varžovai greitai nutolo, po I kėlinio turėjo 21 taško persvarą, po dviejų kėlinių komandas skyrė 29 (33:62), įpusėjus III kėliniui – 35 taškai (24 min. 40:75). Per likusį laiką skirtumą pavyko sušvelninti. Kretingiškiai žaidė tik vienerias rungtynes ir po jų turnyro lentelėje su 5 pergalėmis ir 5 pralaimėjimais dalijasi VII–VIII v. Šiose rungtynėse „Kretingai-VR Servisui“ atstovavo: Martynas Mažeika (4/7 dvitaškiai, 10/12 baudos, 4 rez. perdavimai, 31 naud. balas) – 21, Raidas Nacius (7/11 dvitaškiai) – 18, Maksymas Lutsenko (5 atk. kamuoliai, 3 per. kamuoliai) – 13, Rytis Zabita (5 atk. kamuoliai) – 8, Valerij Anisimov ir Mantvydas Žukauskas (3/3 dvitaškiai) – po 6, Modestas Jurkaitis (3 per. kamuoliai) ir Edgaras Danys (6 išprov. pražangos) – po 4, Eisvydas Petkus. Palangos „Kuršiai“ namų aikštėje tą patį vakarą 91:77 (23:15; 17:22; 25:17; 26:23) nugalėjo „Šilutę“ (6 pergalės, 5 pralaimėjimai). Šeimininkai galingai pradėjo susitikimą ir iš karto nutolo (8 min. 21:7), bet šilutiškiai kėlinį užbaigė sėkmingiau ir sumažino atsilikimą (10 min. 23:15). II kėlinį vyko atkakli kova ir į didžiąją pertrauką komandos išėjo „Kuršiams“ pirmaujant 3 taškais – 40:37. Šeimininkai vėl spurtavo, nutolo 11:0 (26 min. 61:47) ir pasiekė ketvirtą iš eilės pergalę.
„Minija“ sezoną baigė pergale
Džiugia nuotaika sezoną Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos pirmenybėse baigė Dariaus Žindulio ir Martyno Vilucko treniruojama Kretingos futbolo rinktinė „Minija“: namų aikštėje, stebint pusketvirto šimto žiūrovų, ji 1:0 nugalėjo Gargždų „Bangą B“ ir turnyrinėje lentelėje tarp 16-os komandų užėmė XI v. Vienintelio įvarčio autorius 89-ą min. – „Minijos“ legionierius Gabriel Pereira. „Rungtynių išvakarėse dar išgyvenome, galvodami, kaip klostysis rungtynės ne tik mums, bet ir tiems, kurie kovojo dėl pirmųjų vietų, nes visi tarpusavyje esame susiję. Būtų nesinorėję žaisti papildomų rungtynių dėl išlikimo lygoje“, – pripažino D. Žindulis ir M. Viluckas. Po 30 turų Kretingos „Minija“ su 33 taškais, tai yra 9 pergalėmis, 6 lygiosiomis, 15 pralaimėjimų, įmuštais 27 įvarčiais ir 39 praleistais, galutinėje komandų rikiuotėje užėmė XI v. „Nuo X–IX v. užėmusių komandų tesiskiriame 3 taškais, nuo užėmusiųjų VII vietą – 5 taškais. Apskritai trys komandos surinkome vienodai taškų, vadinasi, lentelės ekipos tarp VII–XIV vietų – gana vienodo pajėgumo. Iš esmės mūsų situaciją lėmė tai, kad buvo vangi sezono pradžia – lėtas startas, kai neturėjome atakuojančio žaidėjo. Antrą ratą įvykę pokyčiai komandoje, žinoma, kad pasiteisino“, – kalbėjo treneriai, su įtampa stebėję, kaip baigsis rungtynės Plungėje, kaip klostosi pretenduojančiųjų į II, III ir IV vietas žaidimas, nuo kurio priklausė ir „Minijos“ turnyrinės lentelės kaimynų taškai ir padėtis. Gera žinia futbolo aistruoliams kretingiškiams – mūsų kraštiečio Valdo Trakio treniruojamas Klaipėdos „Neptūnas“ užėmė II v. ir iškovojo teisę su Telšių „Džiugu“ varžytis dėl patekimo į LFF aukščiausiąją lygą. „Klaipėdiečiams būtinai reikėjo pergalės, ir jie Mažeikių „Atmosferą“ nugalėjo 4:2, – paaiškino M. Viluckas, akcentuodamas, kad paskutinės „Minijos“ rungtynės galėjo susiklostyti kitaip. – Sušlubavome daugeliu momentų – vien per II kėlinio pirmąsias 10 minučių turėjome tris geras progas pelnyti įvartį, bet įvyko, kaip įvyko: sporte būna dienų, kai nekrenta kamuolys, ir viskas. Varžovų vartininką „apšaudėme“ kaip reikiant, bet kamuolys gargždiškių vartuose tesuspurdėjo vienąsyk.“
Ukrainos vaikų pasakojimuose – karo baisybės
Aštuonmečio berniuko akys liudijo, kad esu įtartinas, o gal net kažkuo susijęs su jų kaimą nusiaubusiais okupantais, ir vaiko pistoletas pirmas kelias pažinties minutes buvo ne kartą taikomas į mane. Netrukus Maksimas ir jo draugai patikėjo, kad esu žurnalistas, atvykęs aprašyti apie Mala Rohan kaime vykusias kovas. Šie vaikai tapo geriausiais mano gidais, nes jie žinojo ne tik, kur guli rusų tankų liekanos ir prie kokių apkasų buvo aršiausios kovos, bet ir parodė laukus ir pievas, į kurias negalima kelti kojos, nes jos dar neišminuotos. Kai, siekdamas susibičiuliauti, vaikams pasakiau, kad esu lankęs futbolo treniruotes ir galėtume truputį pažaisti, Maksimas atsakė, jog futbolas neįdomu – jie dabar ištisas dienas leidžia savo įrengtame patikrinimo poste. Vaikai, pasirodo, nuo pagrindinės gatvės atsišakojusiame siaurame keliuke buvo įrengę užkardą – prie tvoros pririšę ilgą pagalį ir kuoliuką. Pamatę ateinančius draugus ar suaugusius kaimynus, berniukai keliuką užtverdavo ir prašydavo parodyti „dokumentus“, klausdavo, ko ir kur einama, prašydavo saldainių. „Man visi draugai pavydi karinės liemenės ir pistoleto, visi prašo tėvų panašias nupirkti, bet kol kas tik aš tai turiu ir todėl aš esu „blokposto“ vadas“, – pareiškė Maksimas. Tai girdėdami šešerių metų Andrejus ir septynmetis Miša pareiškė, kad taupo pinigus liemenei pirkti, o devynmetis Olegas išrėžė, kad tėtis žadėjo jam parūpinti tikrą kareivišką liemenę. Paklausus, ar tikrai jų kaime dar galima pamatyti prieš pusmetį sudegusius kelis rusiškus tankus, vaikai vienbalsiai patvirtino ir pasisiūlė parodyti, kur jie yra. „Reikėjo atvažiuoti vasarą, tada būtumėte pamatęs ne tik tankus, bet kitas mašinas, patrankas, net apdegusį malūnsparnį“, – pasakė Maksimas. Vaikai vienas per kitą ėmė pasakoti, kad kaime yra dvi kalvos, ir Rusijos kariai buvo ant abiejų įsikūrę, o ukrainiečiai puldami jų techniką sunaikino. Ant vieno kalno esą stovėjo sena kolūkio ferma, tai ši sudegė kartu su fermoje paslėptais tankais ir mašinomis, o šių liekanas išsivežė su kranu atvykę metalo supirkėjai. Pastarieji išsivežė ir ant kitos kalvos susprogdintus tankus, nors kelių liekanos vis dar tebestovi. „Matote tas saulutes ant asfalto. Tai ne mes pripaišėme – įbrėžimus paliko bombos, tos, kurios mažos, o jei didelės atlėkė, tai pasidarė gilios duobės, bet mama sakė, kad mažos irgi labai pavojingos, nes skeveldros gali nutraukti koją ar užmušti“, – paaiškino Olegas.
Aukštos kokybės produkcijos gamyba – nenutrūkstamas procesas
Beveik tris dešimtis metų Kalniškiuose Kretingos rajone plėtojamas kalakutų ūkis gerą vardą per tą laiką tarp kalakutienos vartotojų pelnė dėl kelių priežasčių. „Siekiame produkcijos kokybės, laikomės tvarios gamybos principų ir mums priimtina strategija „nuo lauko iki stalo“, kai vartotojui šviežia produkcija tiekiama tiesiogiai“, – teigė šeimos ūkį 1995-aisiais įkūrę Vilija ir Vladas Baltuoniai. Per tą laiką kalakutų ūkio šeimininkai ne tik sukūrė tvarios gamybos ciklą, bet ir išplėtojo prekybos tinklą turgavietėse ir tose parduotuvėse, kurios pirmenybę teikia būtent kokybiškai ir sveikai produkcijai. V. ir V. Baltuoniai turi savo firminę parduotuvę Kretingoje, šalia plento Šiauliai–Palanga, šviežios kalakutienos – įvairių skerdenos dalių nuo kauliuko iki puikios šviežios krūtinėlės – galima įsigyti pirkėjų pamėgtose prekybos vietose, dažniausiai – turgeliuose, Gargžduose, Mažeikiuose, Plungėje, Telšiuose, Palangoje, šviežia kalakutiena pasiekia ir didmiesčių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos vartotojus. „Ne per seniausiai dalyvavome Klaipėdos regiono savivaldybes vienijančio asociacijos „Klaipėdos regionas“ suorganizuotame renginyje, kur buvo diskutuojama apie tai, kad būtų galima sukurti tvarią maisto grandinę, leidžiančią kuo daugiau vietinių ūkių produkcijos ar vietos įmonių pagaminto maisto tiekti mokymo įstaigoms. Mums tokia maisto tiekimo darželiams ir mokykloms schema būtų labai patraukli, bandysime šią idėją išplėtoti, kad įtvirtintume pagrindinį mūsų siekį – ne tik gaminti kokybišką produkciją, bet ir kad ugdymo įstaigų auklėtiniai valgytų kokybišką maistą“, – kalbėjo specializuoto ūkio šeimininkas V. Baltuonis, akcentuodamas, kad auginti kalakutus pradėję tuomet, kai Lietuvoje tokių ūkių dar nė nebuvo. Šiuo metų laiku – lapkričio pabaigoje, gruodžio pradžioje – V. ir V. Baltuonių kalakutų ūkyje tradiciškai daug darbo: mat pamažu įmonės, organizacijos rūpinasi, kuo savo darbuotojus nudžiuginti Kalėdų proga, ir dažniausiai tas džiugesys susijęs su tradicija padovanoti po kalakutą. Žinant, kaip kyla maisto produktų kainos, tokia dovana – svarus indėlis į šeimos biudžetą, o ir šeimininkėms nereikia sukti daug galvos, ką patiekti šventiniam stalui: kalakutiena – universalus produktas, iš kurio galima pagaminti pačių įvairiausių valgių.
Rajono kaimynystėje atidarė modernų krematoriumą
Praėjusį savaitgalį Klaipėdos rajone, Lėbartų kapinių pašonėje, buvo oficialiai atidarytas moderniausias Baltijos šalyse ritualinių paslaugų centras „Vakarų Lietuvos krematoriumas“. Nors šis didžiulis ritualinis kompleksas pradėjo veikti dar vasarą, tačiau jo statytojai regiono valdžios atstovus, verslo žmones, dvasininkus ir kitus svečius oficialiai susipažinti su veikla į jį pakvietė gamtoje stojus rimties laikui – po Vėlinių. Visos paslaugos – viename komplekse Maždaug 15 km nuo Klaipėdos, kairėje nuo kelio, vedančio į Šilutę, atsiveria didžiulė sutvarkyta erdvė, kurios centre iš tolo matosi modernus pastatas. Apšviesti įėjimai, užsėta veja, greta – erdvi automobilių aikštelė, kurioje įrengta elektromobilių krovos stotelė. Viduje taip pat karaliauja erdvės: pagrindinis holas išpuoštas gėlėmis, sienos – paveikslais. Įspūdis toks, kad nežinodamas, kur atvykai, gali pasijusti patekęs į modernų šiuolaikinį meno centrą, juolab kad atidarymo metu jame šurmuliavo liūdėti nenusiteikę žmonės. Apie tikrąją šios vietos paskirtį susivoki, tik patekęs į pagrindinę šarvojimo salę, talpinančią iki 50 žmonių – tiek joje yra sėdimų vietų. Greta – dar dvi mažesnės šarvojimo salės, kuriose – po 30 vietų. Skoningai įrengta kavinė, kurioje rengiami gedulingi pietūs. Akivaizdu, kad ši vieta yra vientisas ritualinių paslaugų kompleksas, kurioje, mirus žmogui, suteikiamos visos reikalingos paslaugos – nuo velionio kūno paruošimo iki atsisveikinimo su juo ir palaikų kremavimo bei išlydėjusiųjų į paskutinę kelionę susitelkimo prie bendro stalo. Ir tai ypač patogu tiems, kurie savo artimąjį laidoja Lėbartų kapinėse. Greta ritualinių paslaugų centro 5 ha plote jo statytojai dar ketina įrengti 20 tūkst. vietų kolumbariumą urnoms laidoti.
Lazdininkų tvenkinio hidraulinių įrenginių renovacijos darbus, kurių kaina – 328 tūkst. eurų, uždaroji akcinė bendrovė „Ežerūna“ iš Telšių užbaigs šiemet, anksčiau numatyto 2023 m. rudens pradžioje termino. V. Žiulio firma „Kumponas“ iš Vilniaus projektuoja Senosios Įpilties (Tarvydiškių) tvenkinio hidrotechninio statinio rekonstrukciją. Projektavimo darbų kaina beveik 9 tūkst. eurų, projektui parengti skirti 8 mėnesiai. Grūšlaukės tvenkinio hidrotechninio statinio ir melioracijos įrenginių atnaujinimo projektą už 10 tūkst. 570 eurų taip pat per 8 mėnesius parengti įsipareigojo uždaroji akcinė bendrovė „Inžinerinis projektavimas“, registruota Vilniuje. Gavusi užtvankų renginių sutvarkymo projektus Kretingos rajono savivaldybės administracija ieškos rangovų, pirks rangos darbus projektams įgyvendinti. Tam bus naudojami Europos Sąjungos paramos ir Savivaldybės biudžeto pinigai. Štai Lazdininkų įrenginiams renovuoti ES parama, gauta per Nacionalinę mokėjimų agentūrą, siekia 80 proc. projekto vertės, kitus 20 proc. prisideda Kretingos rajono savivaldybė. Lazdininkų užtvanka ir kitos čia išvardytos užtvankos nepateko į šalies užtvankų griovimo vajų, kuriuo siekiama atverti žuvims užtvankų hidrotechninių įrenginiais uždarytus takus. Taip neseniai išardyta buvo užtvanka Salantuose ant Salanto upės.
„P. n.“ informacija
Praėjusį penktadienį įvyko konkursas Kretingos rajono savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ direktoriaus pareigoms užimti. Dalyvauti konkurse buvo užsiregistravę 9 pretendentai, vienas jų į konkursą neatvyko. Konkursą laimėjo daugiausia komisijos balų surinkęs Paulius Ruškus, iki šiol dirbęs vyresniuoju vadybininku uždarojoje akcinėje bendrovėje „Fleet union“, apimančioje degalinių „Viada“, „Baltic petroleum“, „Milda“, „Olerex“ tinklą. Vadovauti „Kretingos komunalininkui“ P. Ruškus siekė, kai konkursą į šias pareigas laimėjo Rimantas Žiaušys. Tąsyk iš devynių kandidatų P. Ruškus buvo antras. Kandidatų atrankos komisijai vadovavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolita Vaickienė. Per dabartinės kadencijos Kretingos rajono savivaldybės valdžios laikotarpį P. Ruškus bus ketvirtas šios Savivaldybės įmonės vadovas, prieš jį „Kretingos komunalininkui“ nuo 2019 m. spalio vadovavo Rimantas Žiaušys, pakeitęs 6 metus įmonės direktore dirbusią Renatą Surblytę. R. Žiaušys prašymą atleisti jį iš „Kretingos komunalininko“ direktoriaus pareigų Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriui Egidijui Viskontui įteikė šių metų liepos 15 d. ir nuo rugpjūčio 1 d. nebedirbo. Laikinai vadovauti „Kretingos komunalininkui“ E. Viskontas paskyrė Vaivą Lukošienę, priimtą į įmonę pavaduotojos pareigoms.
„P. n.“ informacija
Nupirko du autobusus mokiniams vežti
Kretingos rajono savivaldybės administracija iš uždarosios akcinės bendrovės „Transmitto“ už beveik 150 tūkst. eurų nupirko du gamintojo „IVECO“ 19-os plius 1-a vietų autobusus. Autobusai skirti mokinių pavėžėjimui. Paklausta, kurios rajono mokyklos šiuos naujus autobusus gaus, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė sakė: „Buvo svarstyta vieną autobusą atiduoti Simono Daukanto progimnazijai. Senus autobusus turi Darbėnų gimnazija, autobuso reikia ir Vydmantų gimnazijai. Transporto poreikis mokinių pavėžėjimui yra didelis. Didžiąją mokinių dalį veža Kretingos autobusų parkas, pagal mokyklų darbą pritaikytais maršrutais. Iš atokesnių vietovių mokinius mokyklos pačios vežioja.“ Iki šiol Savivaldybė įprastai organizuodavo vieno autobuso mokykloms pirkimą, tačiau pastaruoju metu, prailgus nupirktų transporto priemonių gamybos ir pristatymo pirkėjui laikui naudingiau yra iškart įsigyti du autobusus. Bendrovė „Transmitto“ tuos du autobusus įsipareigojo pristatyti per 12 mėnesių. „Šiandienos rinkos sąlygos tokios, kad įsigytos transporto priemonės tenka laukti ne vieną mėnesį. Sprendžiant mokinių pavėžėjimo problemą Savivaldybės taryba turėtų numatyti galimybę kitąmet vėlgi nupirkti porą naujų autobusų mokykloms“, – kalbėjo V. Turauskaitė.
„P. n.“ informacija
Išvengė didesnių nuostolių
Ugniagesiai gelbėtojai gesinti gaisro savaitgalį vyko ir į Padvarius, ir į Salantus. Abiejų gaisrų galimos priežastys skirtingos. Penktadienį, lapkričio 11 d., apie 17.45 val. gaisras kilo Salantų gatvėje Padvariuose esančiame socialiniame būste, kur degė kaminas. Patalpos buvo nestipriai uždūmintos. Galimai užsidegė suodžiai. Ugniagesiai kaminą vėsino vandeniu. Tądien 11.05 val. Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Baublių komanda padėjo ir greitosios medicinos pagalbos medikams: Baublių kaime ugniagesiai stačiais laiptais išnešė ligonį ir įnešė jį į medikų automobilį. Sekmadienį, lapkričio 13 d., apie 18.23 val. gaisras kilo Salantuose, Laivių g. Buvo pranešta, kad degė prie garažo priblokuota medinė malkinė. Garažas – vieno aukšto, malkinė – apie 12 kv. m ploto. Per gaisrą apsilydė elektros laidai, apdegė medinės konstrukcijos, dalis jų buvo nuardytos. Gaisras galimai kilo dėl elektros instaliacijos gedimo. „Vyksta tyrimas tiksliai gaisro priežasčiai nustatyti“, – sakė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius. Elektros instaliacijos gedimai – dažna gaisrų kilimo priežastis. „Primename, kad dėl netvarkingos ar neteisingai eksploatuojamos elektros instaliacijos kyla nemažai gaisrų. Norint išvengti gaisrų rizikos, su elektra būtina elgtis atsakingai. Į įvykio vietą operatyviai atvyko Salantų ugniagesių komandos ugniagesiai Rimantas Urniežis ir Bernadetas Mačernis. Tik dėl šių ugniagesių profesionalumo buvo išvengta itin didelių nuostolių“, – akcentavo Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Nerijus Ciparis.
„P. n.“ informacija
Po traukiniu palindo šuo
Ant traukinio bėgių, Kretingoje, prie Bajorų stotelės, lapkričio 13 d. apie 17.55 val. traukinio mašinistas pajuto, kad į šilumvežį kažkas atsitrenkė. Apžiūrėjęs traukinį, vyras pastebėjo kraujo dėmes. Ką partrenkė, nematė. Atvykę ugniagesiai gelbėtojai pastebėjo tarp bėgių gulintį negyvą šunį, kurį patraukė nuo bėgių. Policijos pareigūnai aiškinosi įvykio aplinkybes ir apie tai informavo gyvūnų gerovės specialistus.
„P. n.“ informacija
|
|
