|
|
|
(1703) 2022-11-11„Misterio Ūkio“ valdose netoli Šukės – 100 limuzinų
„Mergas, akšėnkėt!“ – prie namų besiganančioms limuzinų veislės karvėms keliskart sušuko Raimondas Pareigis. Šios – ristele iki šeimininko ir jo žmonos Monikos. Iš pomėgio išspaudė naudą Tas žemaitiškas šaukinys karvėms, pasirodo, pažįstamas nuo vaikystės. Kaip ir kibiras, kuriuo dar mažoms telyčioms šeimininkai atnešdavo miltų. Nuo vienkiemio, kurį ūkininkaujanti šeima nusipirko ištuštėjusiame Genčų-Medsėdžių kaime netoli Šukės, iki miškelio – ranka pasiekti. Užtat nė vienas pro šalį einantis grybautojas, jei tik kuris nešasi kibirą, jaukių ir smalsių gyvulių neatsikratys – kone visa banda bėgs paskui. Iš Rūdaičių kilęs finansininko specialybę įgijęs R. Pareigis nė dienos pagal ją taip ir nedirbo. „Nuo vaikystės traukė ūkininkauti, o kad mokslus baigiau, nuo to tik pačiam geriau, bendras išprusimas dar niekam nepamaišė. Ką bedirbtum, skaičiuoti reikia mokėti“, – tokia 14-a metų gyvenimą su žemdirbyste siejančio vyro filosofija. Iš pradžių jis pasirinko augalininkystės kryptį. Žemės Kretingos rajone 25 km spinduliu turi į valias – per 300 ha, tačiau dalis yra šlapia, grūdams auginti netinka. O kur dės tokias pievas, jeigu nelaiko gyvulių? Todėl ir nusipirko keturis pirmuosius limuzinų veislės mėsinius galvijus. Dabar turi visą 100. „Logiškai pagalvojus: ar tu prie keturių, ar prie 40-ies ar 100 galvijų eisi – vis tiek reikės eiti. Dabar bent nauda, ne tik pomėgis“, – juokėsi septintus metus galvijus auginantis Raimondas.
Ar taupant Kalėdų eglė galėtų apsieiti be elektrinių girliandų?
Vakar rytą, apie 7.53 val., skubios pagalbos tarnyboms teko vykti pas 1942 m. gimusį Topolių aklg. gyvenantį vyrą, dėl kurio sveikatos sunerimo kaimynai. „Gyventojai pranešė, kad kaimynas, turintis sveikatos problemų, neatidaro durų, o atsiliepęs telefonu, nekalba“, – sakė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius. Liudininkų teigimu, iš pradžių laukta, kol vyras pats atidarys duris, prišliauš prie jų, tačiau jam nepavykus to padaryti, nuspręsta į butą patekti per langą. Ugniagesiai gelbėtojai panaudojo ištraukiamas kopėčias ir, užlipę į III aukštą, kuriame buvo vyro butas, per langą pateko į butą, atrakino duris ir įleido greitosios medicinos pagalbos medikus. 1942 m. gimęs vyras skundėsi sveikatos sutrikimais. Apžiūrėjus medikams ugniagesiai gelbėtojai padėjo vyrą nunešti į greitosios medicinos pagalbos automobilį.
„P. n.“ informacija
Kelionės yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Paprastai kelionė suprantama kaip neeilinė, nekasdienė išvyka, dažniausiai į užsienio šalį. Asmens dokumentų galiojimo datos patikrinimas ir apgalvotas daiktų krovimasis yra būtina pasiruošimo dalis, bet ar visada pasirūpiname savo sveikata? Ar koronaviruso pandemija mus išmokė elgtis atsakingiau? Apie užkrečiamųjų ligų rizikas, būtinas prevencijos priemones bei lietuvių keliavimo įpročius pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė.
Pasaulio sveikatos organizacija 2020 metų kovo 11 d. paskelbė pandemiją. Pirmas COVID-19 užsikrėtimas Lietuvoje buvo užregistruotas 2020-ųjų vasario 28 d., 2020-ųjų kovo 15 d. Lietuvoje paskelbtas karantinas, 2020-ųjų gruodžio 27 d. Lietuvą pasiekė pirmosios vakcinos nuo COVID-19 ligos. Per COVID-19 pandemiją išmokome „gyventi su virusu“. Nepaisant to, koronavirusas niekur nedingo. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nėra paskelbusi pandemijos pabaigos, todėl, R. Liausėdienės teigimu, rizika užsikrėsti koronavirusu vis dar išlieka dėl šiuo metu vyraujančių viruso atmainų.
Specialistė pokalbį pradeda nuo priminimo: „Šių metų gegužės 1 d. ekstremalioji situacija dėl koronaviruso pandemijos infekcijos plitimo grėsmės buvo atšaukta. Tai reiškia, kad iš bet kurios pasaulio šalies į Lietuvą atvykstantiems keliautojams netaikomi jokie su koronavirusu susiję reikalavimai.“
„Prieš išvykstant privaloma pasidomėti COVID-19 situacija ir reikalavimais, kurie yra būtent toje šalyje, į kurią susiruošėte keliauti. Šią informaciją galima rasti Užsienio reikalų ministerijos (URM) interneto svetainėje (https://keliauk.urm.lt/). Keliaujantiesiems į Europos Sąjungos (ES) šalis yra sukurta speciali platforma „Re-Open EU“, kur 24 kalbomis pateikiama ir nuolat atnaujinama informacija apie keliones, sveikatos apsaugos priemones pandemijos metu ES ir Šengeno šalyse. Platforma padeda pasinaudoti laisvo judėjimo teise ir išlikti saugiems ir sveikiems“, – teigia NVSC specialistė.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) perspėjo – užkrečiamosios virusinės ligos ir toliau kelia riziką Lietuvos ūkiams. Kaip jas atpažinti ir nuo jų apsisaugoti, paaiškino VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.
Kaip užsikrečia kiaulės
Afrikinis kiaulių maras (AKM) – ypač pavojinga naminių ir laukinių kiaulių (ir šernų) liga.
AKM židinys ūkininkams visuomet reiškia nuostolius: jį nustačius visas laikomas kiaules tenka sunaikinti. Vien nuo 2014 m. Lietuvoje dėl šios priežasties sunaikinta per 74 tūkst. kiaulių. Jei ūkininkas, oficialiai deklaravęs kiaules, praneša apie ligos židinį VMVT, šie nuostoliai yra padengiami, todėl slėpti AKM židinio jokiu būdu nereikėtų.
Kiaulės AKM gali užsikrėsti netiesiogiai per užkrėstus apyvokos daiktus, tiesiogiai kontaktuodamos su kitomis užsikrėtusiomis kiaulėmis ir šernais, taip pat šeriant maisto atliekomis.
„Kalbant paprasčiau, laukuose su traktoriumi dirbantis ūkininkas grįžta po darbo namo, nepersiauna avalynės ir eina tiesiai pas laikomas kiaules. Jeigu traktorius dirbo virusu užkrėstame lauke, užkratą jis parsivežė į ūkį. Kitas atvejis – ūkininkas rytą atsikėlė ir kiaulėms šviežiai prišienavo žolės, o naktį šioje žolėje buvo apsilankiusi serganti šernų banda. Vėlgi turime situaciją, kai liga potencialiai gali patekti į ūkį“, – įvardijo VMVT atstovas P. Bušauskas.
Klinikiniai ligos požymiai gana lengvai pastebimi: kiaulės neėda, tampa apatiškos, pakyla kūno temperatūra. Kartais požymių apskritai nebūna ir kiaulė staiga nugaišta.
Vienintelis būdas patvirtinti AKM – laboratoriniai tyrimai. Atsakymai pateikiami per vieną ar dvi dienas.
Į Kretingą atvykę labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ atstovai Kretingos rajono švietimo įstaigoms ir viešajai Motiejaus Valančiaus bibliotekai, jos filialams atvežė dovanų –naujausių knygų vaikams.
Fondas „Švieskime vaikus“ buvo įkurtas 2013-aisiais dviejų mecenatų – aktoriaus atlikėjo Andriaus Mamontovo ir politiko verslininko Ramūno Karbauskio – iniciatyva. Pasak šio fondo direktorės Vaidos Mandrijauskaitės, per 9-erius metus išleista 60 skirtingų autorių knygų, kurių bendras tiražas sudaro 1 mln. 400 tūkst. Knygos iškeliauja ne tik po visos šalies ugdymo įstaigas ir bibliotekas, tačiau sulaukia prašymų ir iš užsienyje gyvenančių lietuvių bendruomenių.
Fondo „Švieskime vaikus“ tikslas – skatinti mažuosius skaityti, o rašytojus – kurti vaikams. Pristatydama naujai išleistas knygas – šių į biblioteką atvežta ir išdalinta keli šimtai, V. Mandrijauskaitė paragino kuriančius žmones, ypač – jaunus, dalyvauti kasmet vykstančiame Nacionaliniame literatūros konkurse, kurio komisija atrenka vaikams įdomiausios ir aktualiausios tematikos kūrinius, ir šie išleidžiami, pasitelkus dailininkus iliustratorius, dizainerius. Smagu buvo išgirsti ir kraštiečių pavardes, tarkim, Elvyros Žižienės knygą „Mažos mergaitės istorija“ apie Sibiro tremtį iliustravo iš Kretingos kilęs grafikas Andrius Seselskas.
Pakartotinai išleidžiami ir klasikos kūriniai – šiemet pasirodė įspūdingai iliustruota Jono Biliūno apysaka „Brisiaus galas“, kurią taip pat apipavidalino A. Seselskas.
„Visų trijų parodų temos man – artimos, per kurias tarsi išsirengiu į savęs pažinimo kelionę. Vienintelis visraktis pažinti – tai smalsumas ir paslapties skonis“, – B. Česnauskienė tvirtino, kad jos darbų motyvai – gėlės, raktai, knygos, atviri langai, senos durys, užraktai, plunksnos, jūra, kita – yra ir vaikystės įspūdžiai, jausmai, ir santykis su pasauliu bei kasdienybe. Tapyba nuo ryškios spalvinės gamos pereinanti į ramią monochrominę ir atvirkščiai.
Savo darbais mokytoja žiūrovui nori suteikti kasdienio džiaugsmo, stebint gamtos grožį: nuo sukrauto pumpuro, jo skleidimosi iki nukrentant žiedlapiams. „Viskas – kaip ir žmogaus gyvenime: nuo vaikystės, brandos – senatvės link. Kaip žmogus tarp žmonių, taip ir žiedas tarp žiedų: savitas, nepakartojamas ir įkvepiantis. Kiekvienas unikalus, įsiliejantis į daugybę žiedų ir užburiantis pasaulį žydėjimu, kurį sieju su grožio pajauta, nuostaba ir švytėjimu“, – trečiąją parodą „Žydėjimas“ apibendrino autorė.
Kretingos meno mokyklos dailės mokytojos 50 metų Birutės Česnauskienės tapybos darbų paroda „Žydėjimas“, išsiskleidusi Kretingos rajono švietimo centre Tarptautinės mokytojų dienos proga, ilgam čia neužsibuvo ir iškeliavo į Klaipėdos rajono Jono Lankučio bibliotekos Dovilų filialą. „Žydėjimas – tai grožio pajauta, nuostaba ir švytėjimas. Jis – ir žmoguje, ir gėlėje“, – įsitikinusi pedagogė, kurios artimiausi kūrybos planai – išleisti savo darbų kalendorių Naujiesiems metams.
B. Česnauskienė kilusi iš Šiaulių, pedagoginį darbą dirba nuo 1995 m. – moko dailės įvairaus amžiaus mokinius. „Pradėjau dirbti dar būdama Šiaulių prekybininkų mokyklos studentė. Nutekėjau į Klaipėdos kraštą, dirbau Klaipėdos Vydūno gimnazijoje, Kretingalės pagrindinėje mokykloje, vėliau Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijose ir galiausiai likimas išpildė mano svajonę dirbti dailės arba meno mokykloje – taip gyvenimo keliai mane ir atvedė į Kretingą, kai meno mokykla 2020-aisiais paskelbė konkursą dailės mokytojos pareigoms užimti – mokau vaikus grafinės raiškos, kuri ir man pačiai labai patinka“, – neslėpė mokytoja, tuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute, Dailės fakultete įgijusi braižybos, dailės ir darbų mokytojo kvalifikaciją, kiek vėliau – ir humanitarinių mokslų, arba dailėtyros, magistro kvalifikacinį laipsnį.
Rimčiau atsidėti kūrybai galimybių atsirado ne tik baigus mokslus, bet ir užauginus du sūnus, tad tapybos darbų paroda „Žydėjimas“ yra trečioji autorinė B. Česnauskienės paroda, kurią inicijavo kolegos pedagogai – jiems tai buvo tarsi sveikinimo atvirukas prieš naujų mokslo metų pradžią ir Mokytojų dieną.
Kūrėja nepamiršusi ir kitų savo parodų: pirmoji paroda „Pažinimo paslaptis“ buvo eksponuojama prieš penkerius metus Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijoje, Kretingalės pagrindinėje mokykloje, Klaipėdos rajono švietimo centre, antroji „Prisilietimas“ – praėjusiais metais mokykloje, Dituvos bibliotekoje.
Žmogus – ne žmogus, lėlė – ne lėlė, nes gana tikroviškai atkartoja ne tik žmogaus išorę, bet, sakytum, perteikia net jo charakterį. Įvairių figūrų, amžiaus ir net tautybių. Tokios iš modulino 55-erių kretingiškės manikiūro meistrės Nijolės Gagilienės sukurtos lėlės puošia jos grožio saloną P. Vileišio gatvėje ir džiugina klientes. O netrukus lėlės iškeliaus ir į viešumą – dar šiemet jos bus eksponuojamos Kretingos rajono viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje.
Nepasiduoda išankstinei fantazijai
„Modulino lėlės mane domino seniai, jos traukė paslaptingumu – aš jas visur matydavau. O gal ir jos mane? Iš pradžių norėjau nusipirkti, bet vis neradau tokios, kuri atitiktų mano vidinį poreikį. Kažkaip prieš 5-erius metus pamačiau skelbimą – kvietimą į kursus Klaipėdoje ir išsyk užsirašiau. Galvojau – pati ir susikursiu tokią lėlę, kokios iš tikrųjų noriu“, – kalbėjo po truputį atsiverdama gana santūri pašnekovė.
Ogi paaiškėjo, kad modulino lėlės – labai įnoringos, jos nepasiduoda bet kuriai ją kuriančiosios užgaidai: taip pati pirmoji Nijolės lėlė, kurią sumanė kaip vyresnio amžiaus moterį, tapo angelu.
Kitos lėlės taip pat ne išsyk pasidavė kūrėjos išankstinei fantazijai: „Galvoju, bus brunetė, bet dedu vienokius plaukus, kitokius, ir ši tampa blondine – nes tokia labiausiai tinka prie veido bruožų, spalvos, o ir visos jos natūros.“
Visiškai netikėtai atsirado ir stilingų arabiškų lėlių pora, – jas iš kitų išskiria ir ryškūs rūbai, ir veido bruožai. N. Gagilienė prisipažino apie tokias nė negalvojusi, tačiau, kurdama pirmąją, plaukų spalvą keitė net 5-kart, kol galop nusprendė, kad pagal veido bruožus šiai labiausiai tiksiąs turbanas. O šis padiktavo ir arabišką lėlės aprangą. „Po to pamaniau, kad šitai lėlei reikia ir partnerio“, – juokėsi Nijolė, rodydama į kitą vyriškos lyties rytietiško gymio lėlę.
Kretingos Trečiojo amžiaus universitetas (TAU) subūrė fotografuoti mėgstančių garbaus amžiaus žmonių bendruomenę, aktyviai dalyvaujančią miesto kultūriniame gyvenime – šiandieną jų įkurtas klubas „Fotoakimirka“ skaičiuoja jau pirmąjį veiklos dešimtmetį. Ta proga Kretingos rajono kultūros centre surengta šio fotomėgėjų klubo paroda „Gamtos kuždesiai“.
Sėmėsi žinių
Klubui nuo pat jo įsikūrimo pradžios vadovauja buvusi ilgametė pedagogė Danutė Vasiliauskienė. Paprašyta prisiminti veiklos pradžią, ji kalbėjo: „Kretingos pedagogų švietimo centro direktorės Adelės Mazeliauskienės iniciatyva 2010-aisias įkūrus Trečiojo amžiaus universitetą, pirmieji studentai jį baigė po dvejų metų. Sugužėjus dideliam būriui naujokų, greta jau buvusių Kultūros ir meno, Sveikatos ir dvasinio tobulėjimo fakultetų susidarė naujas Kraštotyros ir pažinimo fakultetas.“
Šiame fakultete D. Vasiliauskienei ir gimė idėja suburti fotografuojančius žmones į klubą.
Jos žodžiais, pirmaisiais metais fotoakimirkiečiai mokėsi, lankė kursus, sužinojo naudingų dalykų, tarkim, kad fotoaparatas „šaudo aklai“ – fotografuoja ne aparatas, o fotografas. Senjorai mokėsi įvertinti apšvietimo ypatumus ir aparato galimybes, suvokti, kuri detalė objekte yra svarbiausia. Daug laiko praleista ir prie kompiuterių, mokantis redaguoti savo nuotraukas.
Ir jau po pusmečio veiklos Švietimo centre buvo surengta pirmoji kukli fotografijų paroda „Laiko trapumas“, kurią finansavo patys mėgėjai. „Po to kasmet rengėme parodas Kretingos miesto ir rajono viešosiose erdvėse, Palangoje, Klaipėdoje, Latvijos Priekulės mieste. Kiek iš viso jų jau surengta, sunku ir suskaičiuoti“, – kalbėjo klubo vadovė.
KRETINGA
KLAIPĖDOS G. lapkričio 8 d. apie 16.45 val. automobilio „Ford S-MAX“ vairuotojas, gimęs 1957 m., įkalnėje, sukdamas į kairę, nepastebėjo iš kairės kelio pusės į pėsčiųjų perėją įžengusios pėsčiosios, gimusios 1951 m., ją partrenkė ir sužeidė.
PALANGA
BANGŲ G. ir VYTAUTO G. sankryžoje lapkričio 9 d. apie 16.09 val. iš šalutinio kelio išvažiuodamas automobilis „Ford Focus“, vairuojamas 73 metų vyro, susidūrė su dviračių taku važiavusiu elektriniu paspirtuku, jį vairavo ir nukentėjo 17 metų vaikinas.
Sezoną lauko aikštėse baigė jau metus veikiančios Kretingos „Minijos“ futbolo akademijos auklėtiniai. Akademijos trenerių techninio direktoriaus Dariaus Žindulio ir administratoriaus Martyno Vilucko teigimu, vaikai ne tik treniravosi, bet ir startavo įvairaus lygio varžybose ir pagal skirtingas amžiaus grupes žaidė „11x11“, „8x8“, „5x5“.
Vienos svarbiausių rungtynių – Lietuvos futbolo federacijos rengiama elitinė jaunimo futbolo lyga, kurioje žaidžia aštuoniolikmečių komandos. Kretingiškiams joje sekasi ne ypač sklandžiai – po I rato rungtynių D. Žindulio treniruojama U-18 komanda tarp 10 komandų užima paskutinę turnyrinės lentelės vietą. „Pradėjome neblogai – dviem pergalėmis, bet paskui taškus rikti buvo sunkoka, o žaisti teko su pajėgiais varžovais, – situaciją komentavo treneris. – To priežastis – gana aiški: ryškiausi komandos lyderiai atstovauja vyrų komandai „Minija“, ne visada galėdavo žaisti už jaunimo komandą arba žaisdavo limituotą rungtynių laiką. Viską objektyviai įvertinus, jeigu visi lygiai treniruotųsi ir žaistų, galėtume būti stiprūs lygos vidutiniokai.“ D. Žindulis atkreipė dėmesį ir į tai, kad žaidimą šioje lygoje galima vertinti ir kaip jaunuolių mokymo procesą, per kurį pasirengiama kovoms „Minijos“ komandoje.
Tam pritarė ir M. Viluckas, kurio pastebėjimu, jaunuoliams pereiti į vyrų komandą yra sunkus psichologinis momentas, be to, jų laukia ir didesni greičiai, daugiau fizinio kontakto, būtina greičiau priimti sprendimus. „Atrodo, tarp jaunuolių buvai lyderis, o, atėjęs į vyrų komandą, esi tik eilinis žaidėjas. Todėl reikia gebėti pakovoti dėl savo vietos komandoje, ir ne visi su tuo susitvarko“, – U-18 komandos žaidimo ir įgytos patirties svarbą elitinėje lygoje įvardino M. Viluckas, neabejodamas, kad, sezonui prasitęsus pavasarį, gerai padirbėjus savo poziciją turnyrinėje lentelėje tikrai galima pagerinti. Kretingiškiams II ratą reikės sužaisti 11 rungtynių.
Rajono veteranų salės futbolo pirmenybėse startavo 5 komandos – „Danės perlas“, „Topoliai“, SK „Grafas“, „Slėnis“ ir „Aston Villa“. Paskutiniu metu dalyvauti atsisakė pajėgi HBH komanda. Pirmą etapą komandos sužais rato sistema. Po to didžiajame finale bus kovojama dėl I v., mažajame – dėl III v.
Pirmo turo pirmosiose rungtynėse susitiko „Topoliai“ ir „Aston Villa“. Geriau pradžia sekėsi „Topolių“ komandai, bet varžovai vis lipo ant kulnų. Tad kovinga dvikova baigėsi lygiosiomis – 4:4. Antrose rungtynėse susitiko praėjusių metų didžiojo finalo dalyviai – SK „Grafas“ ir „Danės perlas“. Pirmas kėlinys baigėsi lygiu rezultatu – 1:1. Antrą kėlinį, nors vyko apylygė dvikova, progas geriau išnaudojo SK „Grafas“ futbolininkai. Galutinis rezultatas 6:2 SK „Grafas“ naudai. Po pirmo turo rezultatyviausiai sužaidė trys futbolininkai, pelnę po du įvarčius: SK „Grafas“ žaidėjai Irmantas Medutis ir Gintautas Pazdrazdis bei „Aston Villa“ žaidėjas Dovydas Nossan.
Rezultatai ir įvarčių autoriai: „Topoliai“ – „Aston Villa“ – 4:4 (2:2; Andrius Burovas, Arūnas Šeškus, Rimantas Macius, Darius Žindulis – po 1; Dovydas Nossan – 2, Egidijus Bacevičius, Andrius Piekus – po 1); SK „Grafas“ – „Danės perlas“ – 6:2 (1:1; Irmantas Medutis, Gintautas Pazdrazdis – po 2, Vitalijus Kvietkauskas, Marius Simėnas – po 1; Nerijus Šliogeris, Marius Staponkus – po 1).
Šį rudenį susiformavusi nauja – trečioji – Kretingos rajono savivaldybės tarybos valdančioji koalicija spalio 27 d. įvykusiame tarybos posėdyje Savivaldybės administracijos direktore paskyrė kolegę tarybos narę Jolitą Vaickienę, išreiškė jai politinį pasitikėjimą. Tačiau teisę vadovauti Savivaldybės administracijai J. Vaickienė įgijo po tarybos sprendimo praėjus porai savaičių, nuo šio penktadienio, kai lapkričio 10 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nutraukė jos, kaip Kretingos rajono savivaldybės tarybos narės, įgaliojimus nesuėjus jų terminui.
Prašymą nutraukti įgaliojimus V. Vaickienė įteikė VRK iškart po tarybos posėdžio sprendimo.
Į Kretingos rajono savivaldybės tarybą per 2019 m. įvykusius rinkimus rajono gyventojai J. Vaickienę išrinko pagal Partijos Tvarka ir teisingumas kandidatų į tarybą sąrašą. Po J. Vaickienės sąraše pirmas yra Alvydas Jonaitis. VRK, patenkinusi J. Vaickienės prašymą atsistatydinti iš Kretingos rajono savivaldybės tarybos narių dėl tarybos nario ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų nesuderinamumo, pripažino, kad atsiradusią laisvą vietą užima A. Jonaitis. Jis yra statybų įmonės „Stakreta“ vadovas.
Kretingos rajono savivaldybė už 163 tūkst. eurų nupirko beveik 50 kv. m butą ir 44 kv. m komercines patalpas Vilniaus g. 18 pastate, praeityje buvusiame Kretingos tarybinio ūkio-technikumo bendrabutyje. Dabar šis avarinės būklės požymių turintis Kretingos dvaro teritorijos svetimkūnis visiškai priklauso Savivaldybei ir iš esmės neliko kliūčių jį nugriauti.
Savivaldybės biudžeto pinigus patalpoms pirkti paskyrę Savivaldybės tarybos politikai pripažino, kad pastatas pačiai Savivaldybei yra nereikalingas, jį galima nugriauti. Atsikratyti šio dar vieno kultūros paveldo statusą turinčią teritoriją darkančio sovietmečio statinio siekia grafų Tiškevičių dvare įsikūręs Kretingos muziejus.
„Turime parengti pastato Vilniaus g. 18 nugriovimo projektą. Projektas neturėtų kainuoti daugiau kaip 10–15 tūkst. eurų, tačiau griovimo darbų kainos prognozuoti nedrįsčiau“, – teigė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė, pasidžiaugusi, kad pavyko sėkmingai užbaigti derybas su pastate likusių naudojamų patalpų savininkais. Gyventojų iškraustymas iš pastato užsitęsė, o derybos su paskutiniais patalpų savininkais buvo pradėtos, kai Savivaldybės administracijai vadovavo Jolanta Girdvainė, derybų neužbaigė ir J. Girdvainę pareigose pakeitęs Egidijus Viskontas. Per tą laikotarpį visoms kainoms nebesuvaldomai šuoliavus į viršų pabrango ir pastatų griovimo darbai. Ar ryšis Savivaldybės taryba skirti lėšų ir kiek jau kitąmet nugriauti buvusį bendrabučio pastatą, paaiškės, kai bus suformuotas ir patvirtintas 2023 metų Kretingos rajono savivaldybės biudžetas.
„Ten buvo rožynas ir vienas iš trijų dvaro fontanų, visa tai ateityje planuojame atkurti. Žingsnelis po žingsnelio, iškart to nepadarysi“, – apie tai, kas bus nugriauto pastato vietoje, sakė Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.
Bendrovėje „Kretingos šilumos tinklai“ trečiadienį lankėsi „Vecoplan“ gamintojo medienos smulkintuvais prekiaujančios įmonės pardavimo vadovas Andreas Hiurten. Verslininkas atvyko direktoriaus Dainiaus Budrio iniciatyva.
„Lietuvos–Vokietijos pramones prezidentui Kęstučiui Bogdanavičiui tarpininkaujant, man pavyko Andreas Hiurten pasikviesti į Kretingą įvertinti situaciją, nors įmonė, kuriai jis atstovauja, orientuojasi daugiausia į didmiesčius“, – teigė direktorius.
Prieš tai jie kartu dalyvavo Lietuvos šilumininkų asociacijos Vilniuje surengtoje konferencijoje, kurioje buvo aptartos energetinio efektyvumo galimybės pramonėje, tuo pačiu ir šilumą teikiančiose įmonėse. Vokietijos atstovai siūlėsi įdiegti modernias biomasės paruošimo technologijas, šiuo metu jie tiria rinką Baltijos šalyse. Penktadienį A. Hiurten tuo tikslu lankysis Latvijoje.
Biokuras „Kretingos šilumos tinklų“ ūkyje sudaro didžiąją dalį, tai yra 88 proc. šilumos energijos gamybai naudojamo kuro, kurį įmonė „Baltpool“ biržoje perka aukciono būdu. Pasak direktoriaus, pasitaiko, kad arba dėl nepakankamos patikros kontrolės laboratorijose, arba atvežant biomasė Kretingą pasiekia prastos kokybės. Taip atsitiko ir šių metų pirmąjį ketvirtį – kūrenant nebuvo išgauta tiek šilumos megavatų, kiek realiai galėtų išgauti.
„Įsidiegę smulkinimo technologiją, įgytume ir galimybę biokurą gamintis patys. Visame rajone surinktos šakos būtų gabenamos nebe į Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC), kaip dabar, o į mūsų įmonės aikštelę“, – sakė D. Budrys.
Tačiau svarbus ir akcininko rajono Savivaldybės požiūris į naujovę – ar prisidėtų lėšomis? Šilumos tiekimo ir gamybos įmonių veiklą Lietuvoje kontroliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT). Kadangi šakų smulkinimas nesusijęs su tiesiogine įmonės veikla, ši tarnyba gali nepripažinti ir investicijos nekompensuoti.
Tą pačią dieną A. Hiurten susitiko ir su Kretingos rajono meru Antanu Kalniumi.
„Tiek Šilumos tinklai, tiek Savivaldybė ieškome įvairių būdų, kaip atpiginti šilumos kainą prie centralizuoto šildymo prisijungusių daugiabučių vartotojams. Su Vokietijos įmonės „Vecoplan“ atstovu buvo tik pirmasis susitikimas ir pirmieji pasvarstymai. Jokių sutarčių nėra, nes dar neturime ir duomenų: kokio galingumo „čipsavimo“ aparato Kretingai reikėtų, ar apskritai reikėtų, koks atitiktų nustatytą triukšmo lygį ir panašiai“, – „Pajūrio naujienoms“ pakomentavo jis.
D. Budrio žodžiais, „kamuoliukas“ – vokiečių pusėje: įmonės atstovas pamatė esamą Šilumos tinklų techninę situaciją, įvertins technines galimybes ir pasiūlys techninius sprendimus.
Savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ duomenimis, lapkričio 1–8 dienomis vien iš konteinerių, pastatytų prie kapinių ties Darbėnų plentu, išgabenta 16,64 t atliekų, t. y. apie 3 kartus daugiau negu vasarą.
Šiose kapinėse stovi 20 konteinerių, kurių talpa 1 tūkst. 100 litrų. Pernai spalį buvo atlikti kontroliniai atliekų svėrimai. Viename konteineryje esančių atliekų vidutinis svoris 260 kg. Šių metų liepą buvo ištuštinti 88 atliekų konteineriai, juose prikaupta 22 tūkst. 880 kg atliekų. Šį spalį ištuštinti 136 atliekų konteineriai – per tą mėnesį prikaupta 35 tūkst. 360 kg atliekų.
„Nors prie kapinių yra ir mišrių komunalinių, ir žaliųjų atliekų konteineriai, tačiau artimųjų kapų tvarkytojai tinkamai nerūšiuoja, esame priversti visas išvežti į Dumpių sąvartyną“, – sakė laikinoji įmonės direktorė Vaiva Lukošienė.
Tiek kapines prie Darbėnų plento, tiek senąsias miesto centre prižiūrinti Romutė Gedminienė teigė pastebėjusi, kad nuo artimųjų kapų nurinkę stiklines žvakides, plastmasines gėles žmonės įmeta į mišriosioms atliekoms skirtus konteinerius, tačiau gaila, kad niekaip neįpranta teisingai rūšiuoti žaliųjų atliekų.
„Nuvytusius nudžiūvusius augalus, žoles, lapus dažnas sukiša į šiukšlių maišus ir nesivargina iš jų iškratyti, į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius sumeta su maišais, nors tai neleistina“, – sakė ji.
Sibiro šaltis ir badas nenumalšino meilės Lietuvai
Visos tremtinių šeimų istorijos labai panašios. Tačiau būdamos vienodai skausmingos jos sudėlioja didžiulį lietuvių tautos likimo paveikslą, kurio jokiais būdais jau nebeištrinsi iš istorinio Lietuvos atminimo. Kretingiškis tremtinys 77-erių Eugenijus Valatka šiandien jau suaugusio žmogaus vertinimu sakė esąs įsitikinęs: trėmė, nes okupacinei sovietų valdžiai reikėjo darbščių ūkininkų užgyvento turto. „O kaip kitaip būtų tvėręsi kolūkiai?“ – retoriškai klausė jis.
E. Valatka paties trėmimo nelabai ir atsimena. „Gyvuliniame vagone man tada sukako „garbingas“ jubiliejus – treji metai“, – šmaikštavo jis, neslėpdamas, kad vis dėlto viena detalė – vagono grindyse išpjauta skylė gamtiniams reikalams atlikti – vaiko atminty išliko.
Ištrėmė dvi gimines
Valatkų šeimos iš Užpelkių istorija glaudžiai persipynė su Navickų giminės, į kurią suėjo trys Valatkos ir trys Navickai: mat du Valatkos vedė Navickaites, o vienas Navickas – Valatkaitę, ir, kai 1948 m. gegužės 22 dieną trėmė Valatkas, tremties neišvengė ir Navickai.
Eugenijaus tėvas Pranas Valatka (gim. 1914 m.) ir motina Petronėlė Navickaitė Valatkienė (gim. 1917 m.) ūkininkavo Užpelkiuose, turėjo 12 ha žemės, nors visa žemė buvo forminta senosios Barboros Valatkienės, našle likusios 1926-aisiais, vardu – kai vienas sūnų vesdavo, gaudavo savo dalį. „Tokias gavo ir mano tėvo broliai Steponas, Kazys, Jurgis. Kai dabar galvoji, buvo lyg ir mažažemiai, bet kadangi visa žemė priklausė močiutei, matyt, niekas ir nebesigilino, juolab kad ir turėdami 12 ha žmonės gebėdavo prakusti – mano tėvas turėjo kuliamąją, gyvulių, tvarkingus namus. Be abejo, kad visa tai knietėjo perimti kolūkiui“, – pasvarstė E. Valatka. Be jo, ištrėmė 7-erių seserį Jeronimą, 5-erių Praną, o mažiausiąją 8 mėnesių mergytę Zitą motinai pavyko perduoti giminaitei Onai Žilienei, kuri ją ir užaugino. Paskui, jau būdama 14-os metų sesuo į Sibirą atvažiavo pasimatyti su šeima...
Sibire Eugenijaus tėvams dar gimė mergaitė Regina, kuri mirė būdama 9 mėnesių. Tai nebuvo vienintelė netektis – 1964-aisiais motinos akyse Chuitūno upėje nuskendo brolis Pranas. „Motina žiūrėdama pro langą akimis lydėjo sūnų iki upės. Jis sirgo epilepsija – ko gero, ištiko priepuolis, o kol pašaukė pagalbą, buvo per vėlu“, – jautriai kalbėjo E. Valatka, apgailestaudamas, kad atšiauri Sibiro gamta atėmė net ir artimųjų kapus: patvinus Irkuto upei, vanduo išplovė kapines, jeigu vieną kitą išplautą karstą ir sugavo žmonės, visus palaidojo į bendrą kapą. „Kai atsirado galimybė iš Irkutsko pervežti artimųjų palaikus, mes iš esmės neturėjome, ko beperlaidoti. Taip ir liko ten brolis, sesuo, bočius Navickas...“, – vardino Eugenijus.
Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas kartu su Veiklos skyriaus viršininku Tomu Mikelkevičiumi ir bendruomenės pareigūne Gitana Maciene, vykdami iš Klaipėdoje įvykusio renginio, pastebėjo kelyje neįprastai manevruojantį automobilį. Patikrinus vairuotoją, jam buvo nustatytas sunkus girtumas. Neblaivus vyras, gimęs 1972 m., sustabdytas vidury dienos – antradienį apie 12.44 val.
Vyko iš renginio
Nežymėtu automobiliu vykdami iš susitikimo Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate policijos pareigūnai Klaipėdos gatvėje Kretingoje pastebėjo, kad „Audi A6“ vairuotojas važiuoja įtartinai. „Jis pažeidinėjo visas įmanomas Kelių eismo taisykles“, – apie įvykį kalbėjo G. Macienė.
Kadangi pareigūnų automobilis nebuvo pažymėtas, galimybės sustabdyti girto vairuotojo nebuvo. „Signalizavome šviesomis, tačiau vairuotojas į jas nereagavo ir nesustojo. Žinoma, apie įvykį jau buvome informavę kolegas“, – tikino T. Mikelkevičius.
Neblaivus vyras sustojo Panevėžio g., vieno namo kieme. Jis tikino, kad atvyko pas draugą. Patikrinus girtumą, vairuotojas į alkoholio matuoklį įpūtė 2,54 prom. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Gyventojai neturėtų būti abejingi – pamačius įtartinai vairuojantį reikėtų pranešti policijai, o ne skelbti įrašus feisbuke. Socialiniai tinklai nesulaikys neblaivių vairuotojų, neištirs įvykių. Tai tik sukels triukšmą, bet problemos neišspręs“, – dėmesį atkreipė T. Mikelkevičius.
<>
Policijos pareigūnai taip pat akcentavo, kad svarbu ne tik pranešti apie įtartinus vairuotojus, bet ir neleisti sėsti prie vairo neblaiviems žmonėms, jeigu tai vyksta jūsų akyse.
|
|
