|
|
|
(1701) 2022-11-04Vilniaus gatvėje – apstu broko
Nors iš esmės Vilniaus gatvė po renovacijos papuošė miestą, atrodo moderni, tačiau ji vis dar nepriduota vertinti valstybinei komisijai. Pagrindinė miesto susisiekimo arterija tiek vykstant užsitęsusiam jos renovacijos procesui, tiek praėjus daugiau kaip metams po jos užbaigimo, vis dar linčiuojama ir pačių kretingiškių dėl nekokybiškai paklotų ir vietomis jau atšokusių šaligatvių plytelių, nusitrynusių herbų apsauginėje tvorelėje bei kitų trūkumų. Ir džiaugiasi, ir piktinasi Kretingiškiai pastebi, kad Vilniaus gatvę kartkartėmis apžiūri specialistai, o darbininkai po jų vis kažką taiso – darbai niekaip nesibaigia. Pasipiktinę dėl nekokybiškų darbų, žmonės skambina į redakciją. „Argi taip turi atrodyti milijonus kainavusi gatvė: vakare eini ir vietomis gali dribti užkliuvęs už klibančių šaligatvio plytelių. Prie „Liepos“ parduotuvės plytelės iškilnotos, atrodo, kad dirbo kažkokie atgrubnagiai“, – kalbėjo Augenijus Platkauskas. „Tiek džiaugėmės dekoro elementu – Kretingos miesto herbai su Marijos atvaizdais ant metalinių tvorelių atrodė taip originaliai. Bet praėjo vos keli mėnesiai, ir tie herbai jau apsitrynę. Kodėl buvo parinktos tokios nekokybiškos medžiagos?“, – stebėjosi Joana B. Kitus piktino pernelyg smulkūs užrašai ant istorinius ar turizmo objektus nurodančių lentelių, įrengtų palei Vilniaus gatvę: „Per Vėlines atvyko svečių. Diena buvo itin graži. Aplankę kapines, žmonės norėjo susipažinti su miestu, bet sukritikavo tas nuorodas. Važiuodamas niekaip neįsistebeilysi į užrašus, turi sustoti išlipti, prieiti artyn ir tik tuomet įskaitysi kryptį. Kretingiškiams visos kryptys yra žinomos – kam jiems tos lentelės, bet jeigu buvo siekiama informuoti atvykusius žmones, informacija pateikta nevykusiai“, – įsitikinęs Ignas Pocius.
Kaip vertinate pasikeitimus rajono valdžioje?
Negalime numoti ranka į šią ligą
Nors COVID-19 pandemija tampa neatsiejama visų mūsų gyvenimo dalimi, itin svarbu nepamiršti išmoktų pamokų. Tik atsakingai elgdamiesi galime apsaugoti save ir savo aplinką nuo koronaviruso infekcijos ir kitų užkrečiamųjų ligų, keliančių grėsmę sveikatai, o kartais – ir gyvybei. Apie tai, kaip koronavirusu užsikrėtė visa šeima ir kodėl dar būdama nėščia moteris nusprendė pasiskiepyti, pasakoja šiaulietė Rūta Mankienė. O apie pagrindines prevencines ir apsaugos priemones, padedančias apsisaugoti nuo daugelio virusinių infekcijų, primena vaistininkė Laura Mockutė. Užsikrėtė visa šeima Šiauliuose gyvenanti Rūta sako, kad pirmasis jų šeimoje COVID-19 infekcija užsikrėtė dvejų metų sūnus. „Pirmiausia sūnui pasireiškė 39–40 laipsnių temperatūra. Tuo metu labai išsigandau ir iškart paskambinau vyrui – paprašiau, kad parvažiuotų iš darbo namo. Bijojau, kad sūnui staiga dar labiau nepablogėtų“, – atviravo moteris. Nors sūnaus sveikata taikant tinkamą gydymą vis gerėjo, po kelių dienų koronaviruso infekcija užsikrėtė pati Rūta ir jos vyras. Pasak jos, simptomai buvo panašūs į peršalimo, tik stipresni. „Mums stipriai laužė kaulus, labai skaudėjo galvą ir gerklę, neturėjome jėgų niekam. Tai buvo pragariškas metas, kuomet su tokia savijauta reikėjo dar pasirūpinti kūdikiu bei likusia šeima“, – sakė ji, pridurdama, kad blogiausios buvo pirmosios keturios dienos, kai nebuvo jėgų net pakilti iš lovos.
Visuomenei senstant, ir daugėjant asmenų, kuriems būtinos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose (ASPN), Sveikatos apsaugos ministerija supaprastino jų skyrimo tvarką. Iki liepos visi pacientai ASPN galėjo gauti tik Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai nustačius slaugos poreikius. Nuo liepos 1d. pasikeitus skyrimo tvarkai, dėl slaugos paslaugų namuose gali spręsti šeimos gydytojas arba iš stacionaro pacientą namo išleidžiantis jį gydęs gydytojas. Du keliai paslaugai gauti Reaguojant į naująją tvarką, nuo sausio 1-osios Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) įsteigta slaugos paslaugas namuose teikianti tarnyba. Tokios tarnybos šiemet tapo būtinybe visuose pirminės sveikatos priežiūros centruose – tiek valstybiniuose, tiek privačiuose. Jų neįsteigusieji sudaro sutartis su kitomis paslaugas namuose galinčiomis teikti įstaigomis. Pacientui slauga namuose yra nemokama, finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Pagal Lietuvos sveikatos ministro Arūno Dulkio įsakymą, paslaugas namuose teikiančioje tarnyboje dirba 2 slaugytojai ir du jo padėjėjai, taip pat 1 kineziterapeutas. Komanda aprūpinta reikalingomis priemonėmis, automobiliais, planšetiniais kompiuteriais. Administracija daug dėmesio skiria specialistų kvalifikacijai. Kretingos PSPC vyriausioji slaugos administratorė Renata Eitavičienė įvardijo du kelius slaugos paslaugai namuose gauti. Vienas jų – pirmiausia kreiptis į savo šeimos gydytoją arba kartu su juo dirbančią slaugytoją, kad įvertintų sveikatos būklę užpildant slaugos poreikio vertinimo klausimyną. Užpildžius klausimyną, paaiškėja, ar paciento slaugos poreikiai maži, vidutiniai ar dideli. Nuo to priklauso, kiek kartų per metus pacientas bus lankomas ir jam bus suteikta paslaugų. Jei nustatytas mažas slaugos poreikis, tai pacientui priklauso 52 paslaugos, jei vidutinis – 156, jei didelis slaugos poreikis – 260. Nustačius slaugos poreikį namuose, šeimos gydytojas išrašo siuntimą ASPN gauti. Į pirmą vizitą pas pacientą vyksta slaugytojas ir jo padėjėjas. Vizito metu sudaromas paslaugų planas, kaip dažnai bus lankomas pacientas. „Kitas kelias – tarkim, žmogus lig šiol nebuvo naudojęsis slaugos paslauga namuose, tačiau po gydymosi stacionare akivaizdu, kad jis negali likti be priežiūros ir slaugos. Tokiu atveju pacientą išleidžiant iš ligoninės tarnybos komandai siuntimą iškart išrašo gydęs gydytojas“, – paaiškino R. Eitavičienė. Pasak PSPC šeimos gydytojos Daivos Lubienės, iš pradžių medikai gąsdinosi, kad dėl naujosios tvarkos prisidės dar daugiau popierizmo, kurio ir taip netrūksta. „Anksčiau slaugytojai užtekdavo žodžiu pasakyti: „Reikia perrišti žaizdą, pašalinti siūlus, paimti kraują ar panašiai, o dabar visa tai tenka įforminti raštu. Bet kita vertus – dauguma namuose lankomų ligonių yra slaugomi, mažai juda, be pagalbos į gydymo įstaigą net negali ateiti, neretai artimieji turėdavo juos atvežti rateliuose. O dabar, kai visos reikalingos procedūros atliekamos ligonio namuose, – ir jiems patogiau, ir aš greičiau galiu įvertinti paciento būklę, jos dinamiką bei spręsti, kokių veiksmų imtis – ar skirti papildomus tyrimus, ar keisti gydymo taktiką“, – teigė naujosios tarnybos reikalingumu neabejojanti gydytoja.
Namai, kuriuos neįgalieji laiko savais
Grafų Tiškevičių gatvėje Nr. 19 jau pusmetį veikia nauji Grupinio gyvenimo namai, kokių ligi šiol Kretingos rajone nebuvo: nors sodyba nuosavų namų kvartale iš išorės primena privačią, tačiau joje gyvena ir ūkiu rūpinasi ne viena šeima, o 10 Padvarių socialinės globos namų gyventojų. Jiems, persikėlusiems iš didelės įstaigos, tai yra tikrieji namai, šilti ir jaukūs, apie kuriuos jie svajojo ir kuriuos laiko savais, ne valdiškais. Iš 10 gyventojų – dvi poros Sutartą dieną Grupinių gyvenimo namų gyventojai ir čia dirbanti socialinė darbuotoja Ilona Motuzienė „Pajūrio naujienų“ laukė išsipuošę, susėdę ant minkšto kampo, vienas jų – Ričardas Dvornikovas pasitiko kaip šeimininkas ir pagelbėjo nusivelkant paltą. Kiti gi pakilę kvietė sėsti prie vaišėmis padengto stalo bendroje šių namų erdvėje, besijungiančioje su modernia virtuve, kur sumontuota visa šiuolaikinė įranga. Prie šio stalo įprastai jie bendrai susėda tris sykius per dieną – pusryčiams, pietums ir vakarienei. Pasiteiravus, kas gi ruošia jiems vagį, kas rūpinasi švara, vienas per kitą pasakojo, kad virtuvėje dažniausiai sukasi šių namų moterys Ieva ir Alma, padedant socialinio darbuotojo padėjėjoms. Maisto ruošybos yra mokęsis Algimantas, kuris tądien išskubėjo pas gydytoją. Nuskusti bulves, sukapoti ar supjaustyti mėsą, daržoves padeda bet kuris tuo metu laisvesnis vyras. „Žinojom ir laukėm atidarant šiuos namus, bet kad juose bus taip gera, neįsivaizdavome“, – kalbėjo vienas drąsiausių gyventojų Ramūnas Pašilis. Gyventojai – skirtingo amžiaus: vyriausiam Aivarui – 61-eri, jauniausi yra Aušra ir Tomas, jiems – po 31-erius. Į Grupinio gyvenimo namus, pasak Padvarių socialinės globos namų direktorės Rimos Narmontienės, buvo atrinkti nesunkias negalias turintys ir labiau savarankiškai gyventi gebantys asmenys, tarp jų yra 2 poros. Kiekvienas gyventojas turi po savo kambarį, juose – nuosavus televizorius, kompiuterius, poros apgyvendintos dviviečiuose kambariuose. Įrengti atskiri sanitariniai mazgai ir higienos kambariai.
Iš policijos suvestinių
ROTUŠĖS A. spalio 28 d. prekybos vietoje prekiauta avalyne ir galanterija su galimai suklastotais vardinių prekių ženklais. Pradėtas tyrimas. PALANGA VIRBALIŠKĖS TAK. spalio 30 d. apie 4 val. bare 1999 m. gimusi moteris pastebėjo, kad pavogtas jos mobiliojo ryšio telefonas „Iphone 12 Pro“. Žala – 1 tūkst. 30 eurų. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.
Parengė Edita KALNIENĖ
„7bet-NKL“ naujienos
Savo pasirodymą „7bet-NKL“ tęsia Kretingos „Kretinga-VR Servisas“, treniruojamas Arimanto Mikaločiaus, ir Palangos „Kuršiai“, treniruojami kraštiečio Povilo Šakinio. Abi komandos Vėlinių išvakarėse pasiekė po vieną pergalę ir patyrė po vieną nesėkmę. Kretingiškiai išvykoje 78:90 (16:21; 19:25; 15:20; 28:24) turėjo pripažinti Vilkaviškio „Perlo“ komandos pranašumą. Varžovai geriau pradėjo šias rungtynes ir su kiekvienu kėliniu didino savo pranašumą, po dviejų kėlinių komandas skyrė 11 taškų (35:46), po trijų – 16 taškų (50:66). Per likusį laiką vaizdas aikštėje per daug nesikeitė, varžovams pavyko išlaikyti persvarą ir iškovoti pergalę. Šiose rungtynėse „Kretingai-VR Servisui“ atstovavo: Martynas Mažeika (7/10 dvitaškiai) – 19, Maksymas Lutsenko (4/6 tritaškiai) – 18, Mantvydas Žukauskas (5 atk. kamuoliai, 5 rez. perdavimai) – 10, Rytis Zabita (4/4 dvitaškiai, 4 rez. perdavimai) – 8, Valerijus Anisimovas – 7, Edgaras Danys – 6, Modestas Jurkaitis ir Raidas Nacius – po 5, Eisvydas Petkus. Kretingos komanda 86:73 (17:14; 18:22; 26:25; 25:12) nugalėjo Joniškio „Delikatesą“. Rungtynės apylygiai klostėsi tris kėlinius, nė vienai komandai nepavyko įgyti apčiuopiamesnės persvaros. Pasibaigus III kėliniui rezultatas švieslentėje buvo lygus – 61:61. Kretingos komanda spurtavo paskutinio ketvirčio pabaigoje, po taiklių M. Mažeikos baudų metimų komandas skyrė 14 taškų (38 min, 81:67), ir varžovams išsigelbėti nebepavyko.
Kretingai ir Palangai atstovavo šalies čempionate
Dziudo trenerio Eriko Cchovrebovo treniruojami dziudo imtynininkai ne per seniausiai dalyvavo dviejuose sporto renginiuose – Lietuvos moksleivių dziudo čempionate ir turnyre „Dziudo visiems“. Jie buvo suorganizuoti Prienuose: jaunieji sportininkai atstovavo Kretingos dziudo klubui „Ardonas“ ir Palangos sporto centrui. „Kartą per metus vykstantis Lietuvos moksleivių dziudo čempionatas sutelkia pajėgiausius šalies dziudo imtynininkus, tarp kurių patekome ir mes“, – teigė E. Cchovrebovas, kuris yra ir čempionatą bei turnyrą surengusios Nacionalinės dziudo asociacijos viceprezidentas. Kretingai ir Palangai Lietuvos moksleivių dziudo čempionate atstovavo 9, turnyre „Dziudo visiems“ – 7 jo auklėtiniai, kai kurie jų startavo abejose varžybose. Lietuvos moksleivių dziudo čempionate nugalėjo 10-metė kretingiškė Emėja Beniušytė, trečiąsias vietas užėmė palangiškės Karolina Eberling ir Skaistė Ališauskaitė. „Visada savo auklėtiniams sakau, kad be pralaimėjimų nebus ir laimėjimų“, – kalbėjo E. Cchovrebovas, išvardindamas ir tuos sportininkus, kuriems sekėsi kukliau: Adrijana Ibatulinaitė užėmė V v., Margarita Zahorejenko, kuri Ukrainoje dziudo treniravosi jau 5-erius metus ir šįsyk dėl patirtos traumos nebegalėjo tęsti pasirodymo, taip pat užėmė V v., Oresta Lapinskytė ir Gintė Kazlauskaitė – VII v., Aleksandras Lukaitis liko devintas, Jonas Eberling – XIV v. Medalių lietus mūsų krašto atstovų laukė turnyre „Dziudo visiems“: jo čempione vėl tapo Emėja Beniušytė, antrą vietą užėmė kretingiškė Gintė Kazlauskaitė. Čempionės vardą iškovojo ir Palangos sporto centro atstovė Karolina Eberling, III v. – Skaistė Ališauskaitė ir Jonas Eberling, penkti – Markas Kurpoviesas ir Paulius Ališauskas.
Mobingo priežastys – konkurencija ir pavydas
Konkurencija ir pavydas – dvi pagrindines priežastis mobingui atsirasti įvardijo „Verslo aljanso“ Tauragės skyriaus direktorė profesinės sveikatos specialistė Jolanta Birbalienė, viena pirmųjų lektorių, Lietuvoje pradėjusių dirbti su psichikos sveikatos kompetencijų didinimo projektu. Paskaitų skaityti ji atvyksta ir į įmonę „Kretingos komunalininkas“. Patarimas vienas: stabdyti Anot lektorės, psichologinę prievartą šiuolaikinėse įmonėse pradėjęs tyrinėti švedų profesorius Hancas Leimanas šį reiškinį apibūdinęs žodžiu „mobingas“. „Moberis“, bijodamas, kad išryškės jo nekompetencija ar trūkumai, kitus bando nuo tako pašalinti agresyviai. „Mob“ iš anglų kalbos išvertus, – minia, to mob“ – pulti. J. Birbalienės teigimu, sąvoka „mobingas“ yra žinoma dar nuo 1960-ųjų metų. Austrų zoologas Konradas Lorencas, nagrinėjęs gyvūnų elgesį, aprašė situaciją, kai būrys žąsų, matydamos grėsmę, užpuola lapę ir išveja ją iš teritorijos. „Tai, kas įvyko su žąsimis ir lape, zoologas pavadino mobingu. Vėliau ši sąvoka prigijo apibūdinant žmonių darbinius santykius, kai bandoma susidoroti su grėsme. Psichologai akcentuoja du pagrindinius mobingo tipus: horizontalųjį, kai žmogus diskriminuojamas kolegos ar kolegų grupės, esančios tame pat karjeros lygyje, ir vertikalųjį, kai spaudimą daro vadovai. Mobingas pasireiškia įžeidinėjimais, patyčiomis, užgauliojimais, priekabiavimu, pasiekimų menkinimu, persekiojimu. Dar gali būti vadinamasis „sumuštinio principo mobingas“. Šiuo atveju auka yra, tarkim, vidutinio rango vadovas. Iš vienos pusės jį „mobinguoja“ viršininkas, iš kitos – kolegos arba pavaldiniai, tikėdamiesi, kad netrukus ta „kėdė“ liks tuščia. Ką daryti žmogui, patiriančiam mobingą? Anot lektorės, patarimas vienas – stabdyti šį reiškinį, tai yra būti drąsiems, kalbėtis, aiškiai pasakyti, kad ši situacija žeidžia, paklausti, ar iš tiesų „moberis“ nori įskaudinti? O kiekvienos organizacijos tikslas – darbuotojams užtikrinti saugumą.
Kretingos rajono turizmo informacijos centras (TIC) dviračių žygių entuziastus pakvietė į apie 35 km Kretingos rajono keliais, takais bei miško keliukais nusidriekusį žygį „Ratuota Helovyno naktis“. Nors spalio 28-ąją nuo ryto merkė lietus, entuziastų jis neišbaidė ir jau prieš šeštą valandą vakaro prie Kretingos rajono TIC susirinko apie 30 paties įvairiausio amžiaus dviratininkų, suvažiavusių ne tik iš Kretingos miesto bei rajono, bet ir iš Klaipėdos, Gargždų, Priekulės, Telšių. Ne pirmą kartą dviračių žygiams vadovaujančios Ginatrės Varaniūtės vedama kaukėmis pasidabinusių įvairiaspalvėmis lemputėmis blyksinčių dviratininkų kolona pajudėjo Voveraičių miške esančios stovyklavietės link. Dviračių žygio maršrutas vedė pro kaimo turizmo sodybą „Vienkiemis“, kur mažieji dviratininkai pasidžiaugė nykštukų nameliais. Žygeiviams įspūdį padarė netoli „Vienkiemio“ stūksantis karo laikus menantis bunkeris. Pravažiavus Kurmaičius ir Tūbausius, sutemose dviratininkams posūkius į miško kelią ženklino iš moliūgų išskaptuoti žibintai, nušvietę kryptį nurodančias rodykles. Tokie pat įspūdingi žibintai, kuriuos, negailėdami meninės išmonės, iš 10 įvairiausių dydžių moliūgų išskaptavo Kretingos rajono švietimo centro darbuotojai, nušvietė ir Voveraičių miško laukymėje įkurtą poilsiavietę. Čia žygeivių laukė vaišės: ant žvakėmis apšviestų stalų garavo kava ir arbata, taip pat buvo įvairių užkandžių bei saldumynų. O didžiausią įspūdį dalyviams padarė liepsnojantis laužas, ant kurio taip smagu buvo išsikepti dešrelių.
Šiemet sukanka 25-eri, kai Kretingos rajono savivaldybės viešajai bibliotekai suteiktas Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus vardas. Vyskupas Motiejus Valančius (1801–1875), gimęs Nasrėnų kaime, – viena svarbiausių XIX a. vidurio Lietuvos gyvenimo asmenybių. Jis – ne tik dvasininkas, istorikas, etnografas, blaivybės, tautinio sąjūdžių kūrėjas, bet ir draudžiamos lietuviškos spaudos spausdinimo bei platinimo organizatorius, švietėjas, lietuvių grožinės prozos pradininkas, pirmosios lietuviškos knygos vaikams autorius, kultūrinės veiklos organizatorius. Kretingos bibliotekai M. Valančiaus personalijos svarba neginčijama. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo pradėta galvoti apie titulą bibliotekai. Tuo metu vienu bibliotekos veiklos moto tapo poeto Kazio Binkio žodžiai: „M. Valančius išmokė lietuvius skaityti ir jie skaityti nebepamiršo...“. Artima buvo ir tai, kad M. Valančius pats jaunystėje buvo bibliotekininkas – 1834–1840 m. dirbo Kražių gimnazijos bibliotekoje. XIX a. antrojoje pusėje, jau būdamas vyskupas, M. Valančius, rūpindamasis gyventojų pastoracija, ypač skatino Lietuvos bibliotekų kūrimąsi ir palaikė jų veiklą. M. Valančiaus skaitymo skatinimo ir bibliotekininkystės idėjos tapo Kretingos bibliotekos veiklos idėjiniu varikliu. 1997 m. Kretingos rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į tuometės viešosios bibliotekos direktorės Aldonos Kerpytės pateiktą prašymą su motyvaciniu raštu bei bibliotekos vykdomą veiklą, propaguojant vyskupo M. Valančiaus kūrybą ir darbus, lapkričio 6 d. sprendimu įteisino Motiejaus Valančiaus vardo suteikimą rajono savivaldybės bibliotekai.
2001 m., visoje Lietuvoje minint 200-ąsias M. Valančiaus gimimo metines, vasario 28-ąją – vyskupo gimimo dieną – Kretingos viešojoje bibliotekoje atidaryta tapybos ir medžio drožinių paroda. Joje eksponuoti tapytojos Genovaitės Čejauskaitės paveikslai, tiesiogiai susiję su M. Valančiaus jubiliejumi: skirti Vyskupo gimtinės muziejui ir Kalnalio bažnyčiai, kurioje M. Valančius buvo pakrikštytas. Jubiliejaus proga bibliotekoje pristatyti du M. Valančiaus draugijos užsakymu Jono Šimkaus ir Prano Andriejaičio sukurti filmai – „Vyskupas Motiejus Valančius“ ir „Bažnyčios – amžini paminklai vyskupui Motiejui Valančiui“. Bažnyčių įamžinimo darbas pratęstas 2015 m. – bibliotekoje surengta fotografijų paroda „Vyskupo Motiejaus Valančiaus laikais pastatytos ir atnaujintos Žemaičių vyskupijos bažnyčios“. Joje eksponuotos 47 įvairių vietovių bažnyčių, pastatytų arba atnaujintų M. Valančiaus rūpesčiu, nuotraukos. Kretingos biblioteka ypatingą dėmesį skiria vaikų ir jaunimo ugdymui. Vienas pagrindinių bibliotekos, kaip ir M. Valančiaus, tikslų – ugdyti raštingą, morališkai stiprų žmogų. Bibliotekos Vaikų edukacijos ir Jaunimo edukacijos erdvės, Vaikų literatūros centras veiklas kryptingai orientuoja į M. Valančiaus propaguotų vertybių puoselėjimą, nuolatos skatina saviraišką, kūrybingumo atskleidimą, nuolatinį mokymąsi ir pagalbą vienas kitam. Kretingos mokyklų vaikai ir jaunimas, taip pat jaunuoliai iš kitų miestų bibliotekoje organizuojamose ekskursijose supažindinami su jos veikla, vaizdo medžiaga, reprezentuojančia M. Valančiaus asmenybę, čia rengiamos viktorinos apie žymųjį dvasininką, bibliotekos simboliką, kiti renginiai.
„Žemės ūkis negali būti įstrigęs praėjusiame amžiuje – keičiasi geopolitinė situacija, daugėja išbandymų dėl klimato, auga vartotojų lūkesčiai. Prisitaikyti prie šių išmėginimų, prie Europos žaliojo kurso tikslų, atsižvelgiant ir į apsirūpinimo maistu saugumo svarbą, ir skirta naujojo laikotarpio parama“, – kalbėdamas apie paramą šalies ūkininkams bei pokyčius, susijusius su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiu planu, akcentuoja žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Rezultatas – modernėjantys ūkiai „Užsitęsus deryboms su ES dėl naujųjų reglamentų, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa (toliau – KPP) buvo pratęsta dvejiems metams, skiriant papildomų lėšų, tad mūsų šalis kaimo plėtrai turėjo įspūdingą biudžetą – 2,8 mlrd. eurų. Populiariausia KPP priemonė buvo „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Ūkininkai galėjo įsigyti naujos žemės ūkio technikos, įrangos, naujų technologinių įrengimų, statyti gamybinius pastatus, kurti savo ūkiuose pagamintų produktų perdirbimą“, – teigia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė. Net 60 proc. KPP lėšomis finansuotų projektų buvo įgyvendinti gyvulininkystės sektoriuje, kuris jau kelerius metus susiduria su didžiuliais išmėginimais tiek dėl Rusijos embargo, tiek dėl vėlesnių politinių įvykių bei šiuo metu esančios energetinės krizės. „Populiari buvo ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ priemonė. Pasinaudoję šia priemone, Lietuvoje jau įsikūrė 2 260 jaunųjų ūkininkų. Kiti dar įgyvendina pagal šią priemonę finansuojamus projektus. Jau paremta ir 6 716 smulkiųjų ūkių. Parama patiems smulkiausiems ūkiams, nors ir nebuvo didelė, bet labai patraukli, nes jiems nereikėjo prisidėti nuosavų lėšų. Siekiant gyventojus aprūpinti sveikais ir kokybiškais produktais, buvo remiami ekologiniai ūkiai, užimantys 276 tūkst. hektarų“, – KPP rezultatus apžvelgia J. Stakėnienė. Nuo kitų metų pradedamas įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (toliau – Strateginis planas), kurio galutinis variantas pateiktas tvirtinti Europos Komisijai. ŽŪM tikisi, kad šį rudenį jis bus patvirtintas, bet jau dabar aiškios pagrindinės gairės, kuriomis vadovaudamiesi ūkininkai gali rengtis kitiems metams. Strateginiam planui įgyvendinti skirta 4,2 mlrd. eurų parama. Kaip ir ankstesniųjų programų, taip ir Strateginio plano vienas svarbiausių tikslų – remti šalies ūkininkus, stiprinant jų konkurencingumą ir atsparumą, didinant jų pajamas.
Laisvės kovomis partizanai sukūrė tautos herojinį epą
Salantų kultūros centro renginių organizatoriaus ir viešosios įstaigos „Ceklio kuršiai“ vadovo Aurimo Rapalio iniciatyva gausus būrys entuziastų žygeivių prieš pat Vėlines, spalio 30-ąją, leidosi į tradicinį vienuoliktą kartą surengtą 25 km žygį pėsčiomis „Kardo rinktinės partizanų takais“ iš Salantų į Grūšlaukę. Šis žygis buvo skirtas Žemaičių apygardos „Kardo“ rinktinės vado Kazimiero Kontrimo-Montės 70-osioms žūties metinėms paminėti. Susibūrė žygeivių bendruomenė „Šiam projektui galvojau padėti tašką – tais pačiais takais, minėdami savo krašto laisvės kovotojus, jų svarbą istorijai, ėjome 10 metų. Tačiau šiemet sukanka 70 metų nuo K. Kontrimo – vienos ryškiausių asmenybių Žemaitijoje, teisingumo kovos vadų – žūties: jis krito nuo stribų kulkų po 8-erių metų ryžtingos kovos už laisvę, 1952-ųjų spalio 30 dieną 19 val. Todėl vėl norėjosi pakartoti žygį, šįkart labiau akcentuojant Montės asmenybę“, – renginio esmę apibūdino A. Rapalis, žygeiviams tapęs ir savotišku gidu, atskirose stotelėse atskleisdavęs K. Kontrimo ir apylinkių partizanų istoriją. Į vado Montės atminimui skirtą žygį susirinko per 170 žmonių, galėjo būti ir keli šimtai, bet A. Rapalis sakė anksčiau uždaręs registraciją, nes nesinorėjo didelio šurmulio. Per 10 metų jau susiformavo žygeivių bendruomenė iš visos Lietuvos, subūrusi skirtingo amžiaus ir politinių pažiūrų žmones. Į žygį patriotinėmis dainomis juos išlydėjo vyrų grupė „Ugniavijas“ iš Vilniaus, išvakarėse Salantų kultūros centre surengusi koncertą, o žygį žemaitiškomis dainomis ir Lietuvos himnu užbaigė neseniai susibūrusi Kretingos rajono kultūros centro vyrų folkloro grupė „Andule“. „Nuo dainų aidėjo visas miškas, po to kaip silkės, bet pakiliai nusiteikę, sulipome į autobusą, kiti grįžo nuosavais automobiliais“, – įspūdžiais pasidalijo A. Rapalis.
Didžiosios šalies arenos netrukus virs Čikaga!
Legendinis Brodvėjaus miuziklas „Čikaga“ su trenksmu grįžta į Lietuvos arenas: gruodžio 15 d. Klaipėdos „Švyturio“, gruodžio 17 d. – Šiaulių, o gruodžio 20 d. – Kauno „Žalgirio“ arenose miuziklo statytojai žiūrovus perkels į muzikos, šokio ir aistrų kupiną praėjusio amžiaus JAV miestą Čikagą. Nors kūrėjai – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – dėl konfidencialumo įsipareigojimų negali atskleisti, kiek kainavo miuziklo pastatymas, jie tvirtina, kad tai bene brangiausias Lietuvoje pastatytas miuziklas. Kaina nėra vienintelė paslaptis, kurią slepia „Čikaga“. Susipažinkite su faktais, kurių tikriausiai nežinojote apie šį legendinį miuziklą: • Miuziklas „Čikaga“ pastatytas remiantis tikra istorija – žudikės Velma Kelly ir Roxie Hart turėjo prototipes. Abi jos, kaip ir miuziklo herojės, buvo apkaltintos meilužių nužudymu ir abi buvo išteisintos. • „Čikagos“ istorijos autorė yra laikraščio „Chicago Tribune“ žurnalistė Maurine Dallas Watkins, rašiusi reportažus apie abiejų moterų teismo posėdžius. |
|
