Pajūrio naujienos
Help
2022 Gruodis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še310172431
Se4111825
Apklausa

Ar prieš senajam Kretingos parkui siūlant suteikti B. Burneikio vardą reikėjo viešos diskusijos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1699) 2022-10-25

Kelyje Kretinga–Klaipėda, ties posūkiu į Vinetu kaimą, šiandien apie 13 val., pirminiais duomenimis, į priešingą eismo juostą išvažiavęs vyras rėžėsi į priešprieša parvažiuojantį „Kia“ automobilį. Pastarasis vertėsi.

„Kia“ vairavusi moteris patyrė sužalojimų ir buvo išvežta į ligoninę. Manoma, kad kitą automobilį vairavęs vyras užmigo prie vairo.

Įvykio aplinkybės tikslinamos.

„P. n.“ informacija


Skaudi nelaimė apie 13.30 val. įvyko kelyje Kretinga-Gargždai, ties posūkiu į Petrikaičių kapines. Pirminiais duomenimis, kaktomuša susidūrė „Peugeot 207“ ir krovininis autobusiukas.

Lengvąjį automobilį vairavusią moterį ugniagesiams gelbėtojams teko traukti iš automobilio. Gale sėdėjusi mažametė patyrė šoką, ją apžiūrėję medikai išvežė į Klaipėdos vaikų ligoninę. Moteris taip pat perduota medikams.

Liudininkų teigimu, smūgis buvo stiprus, iš lengvojo automobilio praktiškai nieko neliko. „Mergaitę iš automobilio iškėlėme lengvai, ji stipriai verkė, tačiau, kad ką nors skaudėtų, nesakė. Iš karto pamatėme, kad moters mums niekaip nepavyks iškelti, todėl ją nuolat šnekinome. Ji skundėsi skausmais“, – apie įvykį pasakojo pirmieji pribėgę prie nukentėjusiųjų šalia gyvenantys žmonės.

Įvykio aplinkybės tikslinamos.

„P. n.“ informacija


Konkurso „Pramone 4.0 žvaigždė 2022“ laureatei uždarajai akcinei bendrovei „Terekas“ apdovanojimas buvo įteiktas tarptautinėje konferencijoje „Making Industry 4.0 Real“: (iš kairės) Lietuvos inžinerijos ir technologijos pramonės asociacijos direktorius Darius Lasionis, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje AHK direktoriaus pavaduotojas Dominic Otto, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė ir „Tereko“ generalinis direktorius Juozas Maksvytis.

Lietuvoje ketvirtą kartą surengtuose Lietuvos modernios pramonės įmonių apdovanojimuose uždarosios akcinės bendrovės „Terekas“ Kretingoje pagaminta pirmoji pasaulyje integruota PET taros gamybos, kokybės kontrolės ir pakavimo į paletes įranga „BlowPack“ pripažinta geriausia kategorijoje „Produktas / paslauga 4.0“.

Konkursas „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ yra vienintelis tokio pobūdžio Lietuvoje, juo siekiama įvertinti pramonės skaitmeninimo ir transformacijos lyderius. Konkurso finalui pateiktas paraiškas vertino Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų AHK, Lietuvos inžinerijos ir technologijų asociacijos LINPRA, asociacijos INFOBALT ir Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai, pirmame konkurso etape finalininkus atrinko konkurso partneris – technologijų centras „Intechcentras“. Finalą pasiekė 5 įmonės. Nominacija „Produktas / paslauga 4.0“ skirta įmonėms, sukūrusioms išmanaus sprendimo produktą (ar paslaugą), kuris jau yra pritaikytas pramonės įmonėse ir kurį naudodami klientai pagerino gamybos veiklos rezultatus. Komisija „Tereko“ sukurtą skaitmenizuotą PET taros gamybos technologiją „BlowPack“ pripažino unikalia ir inovatyvia. Ji 3 kartus sumažina taros gamybai reikiamų įrenginių skaičių, maždaug perpus, lyginant su ankstesne „Tereko“ sukurta ir gaminama įranga, sumažina užimamų patalpų plotą, leidžia net 30 kartų padidinti gamybos našumą, išplėsti produkcijos asortimentą – gaminti įvairaus tūrio tarą – nuo 150 g iki 6 litrų talpos.

„BlowPack“ valdo vienas operatorius, kai ankstesnėms mūsų technologijoms aptarnauti reikia 5–6 darbuotojų. Operatorius nėra „pririštas“ prie įrangos, ją patikrinti, pasirūpinti žaliavos pateikimu turi kas 4–5 valandas. Su „BlowPack“ patogu nepertraukiamą gamybą vykdyti visą parą“, – naujos mašinos pranašumus dėstė bendrovės „Terekas“ generalinis direktorius Juozas Maksvytis.


Daugiabučių namų bendrijos pirmininkas Albertas Butenis išsakė, kodėl nerimauja gyventojai.

Melioratorių g. ketinama statyti naują daugiabutį, į kurio kiemą įvažiavimas planuojamas per šioje gatvėje esančių 67, 69 daugiabučių gyvenamųjų namų automobilių stovėjimo aikšteles. Gyventojai baiminasi, kad dėl to jie praras automobilių stovėjimo vietas. Paprašius atsižvelgti į susidariusią situaciją, Savivaldybė gyventojų siūlymams nepritarė.

Siūlymams nepritarė

Priešprojektinių siūlymų sprendiniuose nurodyta, kad sklype projektuojamas II–IV aukštų 33-jų butų daugiabutis gyvenamasis pastatas. Įvažiavimas į sklypą numatomas iš rytinės pusės, tai yra Melioratorių gatvės.

Statybos sklypo susisiekimo komunikacijų aprašyme įvardinta, kad į sklypą bus patenkama iš Melioratorių gatvės numatant naują įvažiavimą ir bendro naudojimo aikšteles. Sprendinys svarstytas Kretingos rajono savivaldybės Eismo saugumo komisijoje, jam buvo pritarta. Priešprojektiniai pasiūlymai pateikti dar 2021 m. rugsėjo 20 d.

Šių metų pavasarį gyventojams buvo pristatyti detaliojo plano sprendiniai, kuriuose numatytas naujas pravažiavimas per Melioratorių g. 67 ir 69 daugiabučių gyvenamųjų namų šiuo metu esančias automobilių stovėjimo aikšteles, kurias skiria žolynas. Pagal detalųjį planą, daugiabučiams gyvenamiesiems namams buvo priskirti sklypai.

Šiems daugiabučiams, pagal detalųjį planą, priskirtos teritorijos, kuriuose yra žolynas. „Mums ta dalis nebūtina, nes ją taip pat turime prižiūrėti. Žolyne automobilių statyti negalime. Vadinasi, kad mes – tik lapams grėbti?“ – kur gyventojams reikės palikti automobilius, klausė daugiabučių namų bendrijos pirmininkas Albertas Butenis.

Gyventojų tikslas paprastas – išsaugoti automobilių stovėjimo aikšteles. Todėl balandžio 25 d. jie kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybę įvardinę, kad tokie sprendiniai jiems netinka. „Darėme viską, ką galėjome, kad aikštelė liktų gyventojams, tačiau architektė Reda Kasnauskė į gyventojų prašymus neatsižvelgė. Mūsų teisininkas sako, kad Savivaldybė tokią teisę turi, tačiau spręsdami turėtų atsižvelgti į visuomenės interesą, nusistovėjusią tvarką, kaip yra dabar“, – tikino A. Butenis.

Daugiabučių namų gyventojai dėl detaliajame plane nurodomų namų ribų pateikę prašymą tikino, kad dėl naujai pateiktų sklypo ribų nebus galima tinkamai eksploatuoti šių daugiabučių.

Savivaldybė atsakė, kad į pasiūlymą neatsižvelgta, įvardinusi, kad priešais minėtus daugiabučius – Melioratorių g. 67 ir 69 – yra formuojamas atskiras susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos žemės sklypas. „Dar 2021 metais planuojant statyti tuos pastatus bendrovė jau buvo numačiusi parkavimo schemą mūsų kieme, o Savivaldybė teritoriją pradėjo planuoti tik 2022 metais. Sutapimais netikiu“, – kodėl nebuvo atsižvelgta į gyventojų interesus, svarstė A. Butenis.

Įvažiavimas į naująjį daugiabutį taip pat numatytas ir iš Vytauto gatvės. Jo plotis būtų 4 m. „Kam reikia įvažiavimo per mūsų kiemus, jeigu yra galimybė į naujuosius pastatus patekti ir per Vytauto gatvę, – svarstė A. Butenis. – Mes norime, kad viskas liktų, kaip buvę. Nieko daugiau neprašome. Patys viską tvarkome, ir aikšteles išsiasfaltuojame.“


Mažoji bendrija „Bauland“ parengė ir Kretingos rajono politikams pristatė savivaldybės kapinių steigimo galimybių studiją. Amžinojo poilsio vietos arčiau savo gyvenvietės nuo seno pageidauja Vydmantų bendruomenė. Tačiau, kur tiksliai kapinėms lemta atsirasti, įvertinusi visus „už“ ir „prieš“, posėdyje balsavimu nuspręs rajono taryba.

Balai – pagal kriterijus

Kapinėms parinktos 7 potencialios teritorijos: Vydmantuose, Užpelkiuose, dvi – Rūdaičiuose, taip pat Kiauleikiuose, Negarboje ir Senkuose.

„Visos vietovės tinka, o kurioje geriausia kapines atidaryti, – politinio lygio klausimas, – „Pajūrio naujienoms“ sakė vienas „Bauland“ įmonės atstovų Augustas Makaveckas. – Tik tiek, kad, pasirinkus vietovę, pažymėtą rajono Bendrajame plane, tikslą būtų galima pasiekti greičiau – per 4 metus, kitur procesai užsitęstų apie 7-erius metus, o gal ilgiau.“

Kapinių steigimo galimybių studija, Savivaldybės užsakymu, buvo pradėta rengti vasaros pradžioje. Teritorijos įvertintos balais pagal kriterijus: kiek hektarų užima, kokie atstumai nuo Kretingos miesto ir nuo gyvenamųjų teritorijų, ar yra keliai, ar patogus susisiekimas viešuoju transportu, kur įrengtos autobusų stotelės, ar palankios geologinės sąlygos plėtrai ir eksploatavimui, sukuriant kapinėms reikalingą infrastruktūrą ir kt.

Į toliau svarstytiną trejetuką, už nugaros palikę kitas 4-ias teritorijas, su 35-iais balais iškopė Užpelkiai ir Rūdaičiai, Vydmantams skirti 34 balai.

Visuomeniniam rinkimų komitetui „Kretingos kraštas“ atstovaujantis Vydmantų bendruomenės pirmininkas Simas Končius atkreipė dėmesį, kad, vertinant atstumų nuo vietovės iki vietovės vidurkius, įsibrovė klaida – esą per galimybių studijos pristatymą buvo įvardintas vienoks kilometražas, o vertinimo lentelėje nurodytas kitoks. Ištaisius klaidą, balai pasikeistų Vydmantų naudai. Iš visų pasiūlytų variantų S. Končiui Vydmantai priimtiniausi dar ir dėl kitko. Žodžių žaismu jis pavadino sąvokas „autobusų stotelė netoli“, už ką skiriami 2 balai, ir „autobusų stotelė šalia“, už ką skiriami 3 balai. „Vydmantuose autobusų stotelė yra 50 metrų nuo kapinėms numatomo sklypo ties buvusia vadinamąja „žaisline“. Kam stotelė atrodo netoliese, o kam – šalia?“ – svarstė S. Končius.


Sporto kompleksas: vis dar vėžlio žingsniu

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Aktualijos
Keletas rajono tarybos narių ir Savivaldybės administracijos darbuotojų domėjosi, kaip vyksta Kretingos sporto ir sveikatingumo komplekso statyba.

Keletas rajono tarybos narių apsilankė stringančiame Kretingos sporto ir sveikatingumo komplekse. „Kviečiau, kad kuo daugiau kolegų pamatytų procesus, tačiau ne visi galėjo dėl užimtumo tiesioginiuose darbuose“, – sakė tradiciją apžiūrėti statybas kiekvieną trečiadienį turintis meras Antanas Kalnius.

Prieigose paklaustas, ar patenkintas rangovais „HSC Baltic“, jis nedaugžodžiavo: „Ne. Prieš pusantro mėnesio patvirtintas naujas darbų grafikas, bet atsiliekama. Rangovas tik ir ieško pateisinimo priežasčių, dėl ko nedirbti“, – žodžių į vatą nevyniojo A. Kalnius. Anot jo, už rugsėjį vėluoja darbai, kurių vertė 16 tūkst. eurų, o spalį jau turi būti atlikta darbų už 350 tūkst. Eur su PVM. „Keistoka – užsakovas pinigų turime, sumokėti galime, bet tie darbai – stovi“, – stebėjosi meras.

Vis dėlto, vaikštant po statomas patalpas, jis pastebėjo, kad pajėgumų, palyginus su ankstesne savaite, rangovas metęs daugiau, tačiau vis tiek pridūrė, kad Savivaldybės tai netenkina.

A. Kalnius atkreipė tarybos narių dėmesį į tai, kad baseino patalpose pakoreguotas stoglangis ir ištaisyta klaida – per maža buvusi palikta plaukimo baseino galinė siena, pasidžiaugė, kad, skirtingai negu pirminiame projekte, dabar atsirado „varlininkas“ turkštis vaikams, o suaugusiesiems skirtoje erdvėje įrengta masažinė vonia („džiakuzi“) – juk į baseiną ne visi ateis tik sportuoti. Nauja ir tai, kad vietoj anksčiau planuotų dviejų vienodų saunų atsiras viena sauna ir viena „turkiška“ pirtis. Kol pastatas nepriduotas, kad drėgmė nesugadintų sporto salės grindų dangos, už šildymą atsakomybę prisiima rangovas. Šilumos pasigedęs meras jų atstovui priminė, kad įmonė gali susilaukti baudų.


Aptarė Savivaldybės paramą bažnyčioms

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Savivaldybėje

Praėjusią savaitę Kretingos rajono savivaldybėje susirinkę rajono parapijų klebonai, tradicinių religinių bendruomenių atstovai pripažino, kad iš Savivaldybės biudžeto pastaraisiais metais bažnyčioms, jų ūkiui tvarkyti kasmet skiriama 50 tūkst. eurų parama, lyginant su lėšomis tam poreikiui, yra simbolinė, tačiau liudijanti, kad Savivaldybės valdžia nenusigręžė nuo tikinčiųjų, Dievo namų.

Rajone yra 14 Romos katalikų parapijų ir viena Kretingos evangelikų liuteronų. Šiemet iš Savivaldybės biudžeto 49,8 tūkst. eurų buvo padalinti 5-ioms jų: Tūbausių Šv. apaštalo Andriejaus parapijos bažnyčios vidaus remontui, sienoms perdažyti – 7,5 tūkst. eurų, Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos parapijos bažnyčios stogo remontui – 12 tūkst. eurų, Kalnalio Šv. Lauryno parapijai bažnyčioms grindims remontuoti, suolams restauruoti, parengti bažnyčios tvarkybos darbų projektą ir atlikti jo ekspertizę – 20,3 tūkst. eurų, Mikoliškių Šv. Juozapo parapijai – 5 tūkst. eurų bažnyčios dalies langų remontui, Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčios lietvamzdžiams, drenažui ir kritulių nuvedimo sistemai įrengti – 5 tūkst. eurų.

„50-imt tūkstančių eurų yra mažai, sprendžiant dėl kitų metų paramos gal reikėtų skirti lėšas jau pradėtiems darbams užbaigti, nepamiršti Kalnalio bažnyčios, nes Seimas 2026-uosius paskelbė M. K. Valančiaus metais, ir statomos Vydmantų bažnyčios. Senosios žmonių išmelstos, nuklūpėtos bažnyčios yra kultūros paveldo objektai, kuriuose jokių tvarkymo darbų negalima planuoti, kol nėra parengti tam būtini dokumentai“, – kviesdama klebonus, tikinčiųjų bendruomenių atstovus diskutuoti dėl Savivaldybės paramos tikslingesnio panaudojimo kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė.


Iš kairės: Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos direktorės pavaduotoja Nijolė Vasiliauskienė, svečiai Artūras Žilys ir Daina Siliūnienė, Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius Kęstutis Trakšelys, Marijos Tiškevičiūtės mokyklos direktorė Ieva Rukšienė ir socialinė pedagogė Regina Songailienė, Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos ūkio dalies vedėja Simona Mikelkevičienė.

Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje už pagalbą įrengiant modernias erdves specialiųjų poreikių vaikams ir suteiktą galimybę jiems sparčiau integruotis į ugdymo programas rajono meras Antanas Kalnius padėkos raštus įteikė JAV lietuvių organizacijos „Saulutė“ vadovei Dainai Siliūnienei ir paramos projektuose talkinančiam kraštiečiui Artūrui Žiliui.

Suartino bendri projektai

Iš Kretingos rajono kilęs apie 20 metų Čikagoje gyvenantis A. Žilys – tarptautinės amerikiečių kompanijos, dirbančios su dideliais prekybos centrais, viceprezidentas. Ši kompanija yra įsteigusi filialus kitose šalyse, tarp jų Lietuvoje, iš viso į Amerikos rinką yra padėjusi įsitvirtinti 7 tūkstančiams stambių parduotuvių. „Saulutės“ projektai – viena iš daugelio savanoriškų A. Žilio veiklų.

„Ji man mieliausia, nes realiai galiu matyti rezultatus, kaip įmanoma pagerinti specialiųjų poreikių turinčių vaikų mokymosi sąlygas, pakeisti jų ateitį“, – atviravo kraštietis. Visuomeniniais pagrindais 12 metų jis vadovavo daugiau kaip 40 tautiečių organizacijų vienijančiam, tikslą išlaikyti lietuvybę turinčiam Lemonto Pasaulio lietuvių centrui. Būtent čia bendros idėjos juos ir suvedė su D. Siliūniene.

„Bet Artūrą aš pažinojau dar seniau – su mano vyru Donatu jie žaidė krepšinį“, – juokėsi Daina. „Saulutės“ vadovės pareigas prieš dvejus metus ji perėmė iš savo mamos Indrės Tijūnėlienės, todėl puikiai žino šios organizacijos ištakas nuo pat 1993-ųjų, kai JAV pirmiausia buvo įsteigtas Lietuvos vaikų globos komitetas „Saulutė“.

„Prieš tai mano mama, visa širdimi kovotoja už Lietuvos nepriklausomybę, buvo aplankiusi daugiau kaip 50 Lietuvos vaikų globos namų, o įkūrus komitetą, kurio tikslas buvo rinkti geradarių aukas ir remti vargingai gyvenančius lietuviukus, skatinti jų integravimą į visuomenę, tapo jo pirmininke“, – pasakojo A. Siliūnienė.


Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras lapkričio 11–12 d. 18.30 valandą Žvejų rūmų didžiojoje salėje pristatys šokio spektaklių triptiką „Dona Kichotė“ pasakojantį apie šių dienų moteris: pasmerktas ir išaukštintas, krentančias ir vėl pakylančias, tačiau visada judančias pirmyn ir įkvepiančias aplinkinius.

„Sunkiais, kriziniais laikais didžiulė atsakomybė ir našta tenka moterims, kurioms visa tai pakelti bei judėti pirmyn reikia itin stipraus tikėjimo ir idealizmo“, – sako KVMT vadovė Laima Vilimienė. Būtent ji metė konceptualų iššūkį choreografams scenoje įkūnyti legendinio Miguelio de Cervanteso veikėjo Dono Kichoto – keistuolio idalgo, visur ir visada kovojančio su blogiu bei gyvenimo negerovėmis simbolio – moteriškąją versiją. Į drąsų kvietimą scenoje įkūnyti Doną Kichotę – šiuolaikinę kovotoją, idealistę, dėl kitų žmonių besiaukojančią mergelę ar madoną – atsiliepė keturi choreografai, atstovaujantys skirtingoms šalims ir kultūroms. Tai KVMT baleto trupės nariai Daria Verovka ir Yanas Malaki – ukrainiečių šokėjai, pastaraisiais metais savo jėgas bandantys ir choreografijoje, patyrusi choreografė Aušra Krasauskaitė ir slovėnų choreografas Gajus Žmavcas, kuriam teko bendradarbiauti su KVMT baleto artistais statant šokio spektaklių diptiką „Stabat Mater/Šventasis pavasaris“ (2021) bei kuriant choreografinę miniatiūrą „Starfall“, rodytą projekte „Dėmesio! Baletas 2022“.

Choreografai pasakoja kas tapo įkvėpimo šaltiniu kuriant choreografiją šokio spektakliui „Dona Kichotė“, kuo tai siejasi su visiems žinomu herojumi Don Kichotu ir atskleidžia kokią žinią jie siunčia publikai.


Kretingiškiai teatro mėgėjai kone kas rudenį jau daugel metų – nuo 2000-ųjų, palepinami gurmaniškos meno akcijos „Kita erdvė [3] Vakarų krantas“ renginiais.

Pernai festivalis buvo išaugęs į tarptautinį, tačiau šiemet, kaip tikino šios akcijos rengėjas Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatro vyriausiasis režisierius Nerijus Gedminas, meno akcijos renginiai bus gerokai kuklesni – festivalis apsiribos vos 2 renginiais.

Pirmasis įvyks jau šį ketvirtadienį, spalio 27-ąją, tai – baltiškos atmosferinės muzikos dueto „TYKUMOS“ koncertas. Jo autoriai – Donatas Bielkauskas ir Kristijonas Lučinskas. „TYKUMOS“ autoriai ir atlikėjai, nuolat reprezentuoja Lietuvos kultūrą įvairiuose Lietuvos ir užsienio festivaliuose bei meno projektuose, eksperimentiniais garsais sujungdami skirtingas stilistikas.

N. Gedmino žodžiais, D. Bielkauskas, daugeliui žinomas kaip projekto DONIS autorius, yra unikalus lietuviškas post-folklorinės muzikos instrumentalistas kūrėjas, itin savitai derinantis senąjį baltišką folklorą ir šiuolaikinės muzikos aranžuotes. K. Lučinskas, scenoje žinomas kaip etnoelektroninio ir audiopoetinio projekto DRIEZHAS vedlys, kūryboje didelį dėmesį skiria garso estetikai ir garso vizualumui. Švelnų ir gilų Donato skambesį Kristijonas pripildo įvairialypiu garsynu: nuo malšinančių folkloro bangų iki griežtesnių, industrial muzikai būdingų riksmų.

Antrasis meno akcijos „Kita erdvė [3] Vakarų krantas“ renginys vyks kitą mėnesį: lapkričio 25-ąją monospektaklį „Dulkėti veidrodžiai“ parodys „No Shoes“ aktorius Raimondas Klezys.

„Tai – jauno aktoriaus R. Klezio debiutinė pjesė vienam aktoriui, kurią režisuotame Ievos Jackevičiūtės monospektaklyje jis pats ir atlieka, sukurdamas per dešimt vaidmenų. Pjesėje atskleidžiama nemeilės tema. Čia gausu autobiografinių motyvų, kuriais remdamasis autorius pasakoja apie provincijoje gyvenančių jaunų žmonių mėginimą pabėgti nuo monotoniškos rutinos beprasmybės, vartojant svaigalus, bei viso to skaudžias pasekmes“, – spektaklį apibūdino N. Gedminas.

„P. n.“ informacija


Alkoholį pardavė neleistinu metu

  • Edita KALNIENĖ
  • Teisėtvarka

Per savaitgalį Kretingos rajono policijos pareigūnams teko spręsti smurto artimoje aplinkoje konfliktą, taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl netikrų pinigų. Vykdytos priemonės metu pradėta administracinė teisena dėl draudžiamomis valandomis parduoto alkoholio.

Prašo informuoti policiją

Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai savaitgalį vykdė priemonę dėl fizinių prekių kontrolės. Per ją buvo nustatytas atvejis, kuomet vienoje rajono parduotuvių buvo parduoti alkoholiniai gėrimai draudžiamu tai daryti laiku. „Turėjome informacijos iš gyventojų ir ją patikrinome“, – sakė Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius.

Kaip laikomasi įstatymų, policijos pareigūnai tikrina dažnai. „Tokias priemones vykdome nuolat“, – atskleidė T. Mikelkevičius. Dėl įvykio buvo pradėta administracinė teisena. Parduotuvėje alkoholio pardavimas neleistinu metu buvo užfiksuotas pirmą kartą. „Prekybininkai yra pakankamai sąmoningi, tačiau tokių atvejų pasitaiko, ypač mažesnėse parduotuvėse“, – įvardijo Veiklos skyriaus viršininkas.

Pareigūnai gyventojų prašo informuoti policiją apie panašius atvejus. „Jeigu žinote apie nelegalią prekybą alkoholiu, cigaretėmis, kuomet jomis yra prekiaujama neleistinu laiku, informuokite“, – kalbėjo T. Mikelkevičius.

Smurtavo, rado netikrus pinigus

Pareigūnams ankstų šeštadienio rytą, apie 5.30 val., teko vykti ir į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Konfliktas vyko tarp sutuoktinių. Visi įvykio dalyviai buvo neblaivūs. Prieš moterį smurtavęs vyras – sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Penktadienio vakarą Kretingoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl netikrų pinigų. Inkasavimo metu buvo pastebėta, kad į bankomatą įnešti netikri pinigai. „Aiškinamės, kaip jie ten galėjo atsirasti“, – tikino T. Mikelkevičius.


Praėjusią savaitę Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo atvejo. Prekę internetu norėjęs parduoti žmogus pakliuvo į šiuo metu populiarias sukčių pinkles, kuomet pasiūloma patogiai ir greitai parduoti prekę – paspaudus vos vieną nuorodą.

Sukčiai nusitaikė į asmenis, kurie parduoda prekes internetu. Jie, apsimetę pirkėju, per „WhatsApp“ programėlę susisiekia su pardavėju ir „susitaria“, kad perka prekę, o pardavėjui lieka tik paspausti jo atsiųstą nuorodą – kad gautų apmokėjimą, suvesti savo banko kortelės numerį, CVV kodą, vardą ir pavardę, o siuntų bendrovės kurjeris atvyks ir paims prekę.

Tai padarius, užvaldoma banko paskyra. Šiuo atveju žmogus prarado per 500 eurų.

Policija atkreipė dėmesį, kad, norint gauti mokėjimo pavedimą, užtenka nurodyti savo vardą, pavardę ir sąskaitos arba kortelės numerį, kitų papildomų duomenų nurodyti ir savo tapatybės tvirtinti nereikia. Taip pat nė vienoje oficialioje siuntų bendrovių svetainėje neprašoma pateikti mokėjimo kortelių duomenų. Jeigu jau nukentėjote nuo sukčių – kuo greičiau užblokuokite kortelę ir apie tai praneškite policijai naudojantis elektroninių paslaugų portalu.

„Reikia būti budriems, atsargiai vertinti, iš kokių puslapių ar žmonių perkate, taip pat – kas nori pirkti prekę. Pavyzdžiui, susirašinėjate su vienu žmogumi, o pervesti pinigus prašo į kito žmogaus sąskaitą. Reikėtų sunerimti“, – atkreipė dėmesį Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius, pridūręs, kad galima pabandyti ir patikrinti pirkti ar parduoti ketinančių žmonių tapatybes.

„P. n.“ informacija


Lietuvos bokso federacijos informavo, kad kretingiškė Gabrielė Stonkutė šeštadienį triumfavo Juodkalnijoje įvykusio Europos moterų bokso čempionato finale ir tapo Senojo žemyno pirmenybių nugalėtoja.

Svorio kategorijos iki 81 kg finalinėje kovoje pajėgiausia šalies boksininkė nugalėjo Lenkijos sportininkę Martyną Jancelewicz. Prieš tai įvykusiame pusfinalyje kretingiškė kelialapį į pirmenybių finalą iškovojo be didesnio pasipriešinimo – lietuvės ir ukrainietės Raisos Piskun akistata buvo nutraukta dar antrojo raundo pradžioje, o teisėjai pripažino, kad Lietuvos boksininkė triumfavo aiškia persvara.

Šiais metais demonstruojami G. Stonkutės pasiekimai – įspūdingi. Dar pavasarį lietuvė laimėjo Pasaulio moterų bokso čempionatą, o dabar apdovanojimų lentyną papildys ir Senojo žemyno pirmenybių aukso medalis.

Europos moterų bokso čempionate dalyvavo 154 boksininkės iš 30 šalių. Sportininkės grūmėsi dvylikoje skirtingų svorio kategorijų – nuo mažiausios – 48 kg – ribos iki didžiausios – per 81 kg.

Be lietuvių ir šeimininkių juodkalniečių, Senojo žemyno moterų pirmenybėse taip pat dalyvavo sportininkės iš Armėnijos, Azerbaidžano, Bulgarijos, Kroatijos, Čekijos, Danijos, Anglijos, Suomijos, Prancūzijos, Sakartvelo, Vokietijos, Graikijos, Vengrijos, Airijos, Italijos, Kosovo, Moldovos, Olandijos, Lenkijos, Rumunijos, Serbijos, Slovakijos, Ispanijos, Švedijos, Šveicarijos, Turkijos, Ukrainos ir Velso.

„P. n.“ informacija


Kretingiškiai respublikinėse neįgaliųjų žaidynėse Garliavoje: (iš kairės) Augustas Juškėnas, Džeralda Steckienė, Antanas Šiupinys, Stanislava Jonkuvienė, Antanas Juškėnas, Valys Butkus, Kazys Vičiulis, Juozas Petrauskas.

Kretingos neįgaliųjų draugijos atstovai, tęsdami išplėtotą bendrystę su sportą mėgstančiais kitų šalies miestų neįgaliais žmonėmis, dalyvavo XIV respublikinėse neįgaliųjų sporto žaidynėse, surengtose Kauno rajono Garliavos miestelyje.

Į žaidynes vyko 8 kretingiškių komanda: Stanislava Jonkuvienė, Džeralda Steckienė, Antanas Šiupinys, Valys Butkus, Kazys Vičiulis, Juozas Petrauskas ir pats sporto entuziastas Kretingos neįgaliųjų draugijos vadovas Antanas Juškėnas bei jo sūnus Augustas Juškėnas.

„Iš viso į žaidynes suvažiavo per 10 komandų iš visos Lietuvos: žmonėms labai smagu ne tik varžytis, bet svarbiausia – susitikti, pabendrauti, juolab kad visus mus vienija pomėgis sportui – kiekvienas galime realizuoti save pagal galimybes tam tikrose rungtyse, – ne tiek išvykos rezultatais, kiek susitikimų džiaugsmu dalijosi A. Juškėnas. – Rungčių yra įvairių: smiginio, šaškių ir šachmatų varžybos, „bočia“, vienas sunkiausių yra krepšinis, nes reikia nemažai fizinės ištvermės.“

Iš pradžių įvyksta atrankinės varžybos regionuose, o po to neįgalieji susirenka į respublikines žaidynes. Kretingiškiai nėsyk iš didžiųjų šalies žaidynių, kuriose dalyvavo penktąjį kartą, dar negrįžo be medalių. Šįsyk sėkmė lydėjo krepšinio. „3x3“ varžybose ir rankų lenkimo rungtyse. Mūsiškių komanda – A. Juškėnas, V. Butkus, K. Vičiulis ir J. Petrauskas – tapo krepšinio „3x3“ nugalėtojais, o K. Vičiulis – dar ir baudų metime užėmė I vietą, A. Šiupinys – II vietą.

Taip pat sėkmingai varžėsi ir mūsų komandos moterys: D. Steckienė rankų lenkimo (kaire ranka) rungtyje laimėjo aukso medalį, o S. Jonkuvienė (dešine ranka) – bronzos medalį.

„P. n.“ informacija


Savo pasirodymus „7bet-NKL lygoje ir toliau tęsia Kretingos „Kretinga-VR Servisas“ ir Palangos „Kuršiai“, praėjusią savaitę Palangoje sužaidę tarpusavyje.

Spalio 20 d. Palangos arenoje, nors nominaliai ir žaidė svečiuose, palangiškiai 68:55 (5:16; 21:11; 20:13; 22:15) įrodė savo pranašumą prieš kretingiškius. Rungtynes sėkmingiau pradėjo kretingiškiai, kurie „Kuršiams“ taškus leido pelnyti tik sužaidus pusšeštos minutės nuo rungtynių pradžios, o po I kėlinio rezultatas buvo 16:5 kretingiškių naudai. II kėlinį jau „Kuršiai“ pristabdė Kretingos komandos puolimą ir ilsėtis komandos išėjo šeimininkams turint 1 taško persvarą – 27:26. Po pertraukos kretingiškiai pradėjo strigti puolime, III kėlinį po T. Budrio baudos metimo komandas skyrė 8 taškai (27 min. 44:36). Prasidėjus paskutiniam kėliniui kretingiškiams pavyko priartėti iki 1 taško (32 min. 46:45), bet po P. Šakinio paprašytos minutės pertraukėlės „Kuršiai“ laimėjo 15:0 ir negrįžtamai nutolo. Kretingiškiai nors ir bandė spausti varžovus, bet perlaužti rungtynių nebesugebėjo.

Šiose rungtynėse „Kretingai-VR Servisas“ atstovavo: Raidas Nacius (5/9 dvitaškiai, 9 atk. kamuoliai) – 18, Martynas Mažeika (9/12 baudos, 6 atk. kamuoliai) – 13, Mantvydas Žukauskas (5 atk. kamuoliai, 3 per. kamuoliai) – 8, Valerijus Anisimovas (5/6 baudos) – 7, Modestas Jurkaitis – 6, Rytis Zabita (6 atk. kamuoliai) – 3, Edgaras Danys.


Vis dar tęsiamas tyrimas dėl Padvarių tvenkinyje Kurmaičių kaime pastebėtų biologinės kilmės teršalų. Šiuo metu pradėti tikrinti ir individualūs namai.

Nemažai pažeidimų

Aplinkos apsaugos departamento užsakymu atlikti Padvarių tvenkinio vandens laboratoriniai tyrimai parodė, kad „žalios masės“ sankaupos yra labai intensyvus tvenkinio vandens žydėjimas, todėl sparčiai vystosi kelios melsvabakterių rūšys.

„Pagrindinės priemonės, galinčios apsaugoti nuo tokių reiškinių – melsvabakterėms reikalingų maistinių medžiagų patekimo į vandenį mažinimas. Todėl departamento Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai tikrina, ar vandens telkinys neteršiamas buitinėmis ar gamybinėmis nuotekomis – vykdomi dviejų ūkio subjektų patikrinimai“, – padėtį apibūdino Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistė Neringa Grigalauskienė.

Taip pat vykdomi Kurmaičių gyvenvietės individualių valdų patikrinimai dėl buitinių nuotekų tvarkymo atitikties aplinkosauginiams teisės aktų reikalavimams. „Patikrinus dalį gyventojų, nustatyta pažeidimų. Likusius kaimo gyventojus tikrinsime artimiausiomis dienomis, – įvardino N. Grigalauskienė, atkreipusi dėmesį, kad savivaldybės pareiga – plėtoti centralizuotus buitinių nuotekų tvarkymo tinklus ir skatinti gyventojus prie jų prisijungti. – Tada labai sumažėtų tokios taršos galimybė.“


Nuostoliai – dėl netikslaus projekto

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Problema
Žiemos sodas – unikalus paveldosaugos objektas, projektuotojai tikino neturėję panašios patirties, tikslai skaičiuojant perdaromas konstrukcijas, dėl to teko keisti techninį projektą.

Nors po Dvaro parką vaikščiojantiems kai kuriems kretingiškiams atrodo, kad Žiemos sodo-oranžerijos renovacijos darbai nebevyksta, Kretingos muziejaus vadovė Vida Kanakpienė tai paneigė: „Darbai nėra sustoję, tik sulėtėję ir nevyksta taip greit, kaip norėtųsi. Visas kupolas šį rudenį jau uždengtas, aliuminio konstrukcijos, išskyrus apačioje, sumontuotos. Šiandieną pagaliau atveža ir visus reikalingus stiklo paketus“, – praėjusį penktadienį „Pajūrio naujienoms“ tvirtino V. Kanapkienė.

Piktina viešųjų pirkimų tvarka

V. Kanapkienės žodžiais, šį rudenį statinio kupolas uždengtas, tačiau dalį stogo – jo trapecijos formos smaigalį – išvežė perdaryti. Aliuminio konstrukcijos, į kurias bus tvirtinami stiklo paketai, yra sumontuotos, išskyrus apatinę statinio dalį, vadinamąją peleriną.

Aliuminio karkasas bus užpildytas grūdinto stiklo paketais, kurių dydis – 0, 5x1–1,2 m. Visas oranžerijos plotas yra 688 kv. m. Statybinė bendrovė „Glassbee“ atlieka pagrindinius stiklinimo darbus, į kitus metus dar nusikels šildymo-vėdinimo sistemų, liftų įrengimo, dažymo, apdailos darbai.

„Tikėjomės, kad ligi Kalėdų bus atlikti pagrindiniai Žiemos sodo renovacijos darbai, kad ir vėl galėtų veikti kavinė, atvyktų turistai, nes, nebevykdant šios veiklos, muziejus neteko svaraus pajamų šaltinio. Darbai velkasi dėl to, kad teko koreguoti techninį projektą: konkursą laimėjęs vilniečių bendrovės „Enero“ architektas Vaidas Grinčelaitis ne viską tiksliai per atstumą, pasitelkęs 3D vaizdą, išmatavo ir suskaičiavo. Iš dalies galiu jį suprasti: objektas – neeilinis, daug visokių sudėtingų kampų, mazgų, ir realiai nepradėjus darbų – nenuėmus stogo, sunku viską tiksliai sudėlioti“, – kalbėjo V. Kanapkienė.

Tačiau ji neslėpė pasipiktinimo dėl viešųjų pirkimų tvarkos, kai konkursą laimi už mažiausią pinigų sumą pasiūlytas projektas, kurį, kaip rodo dažna praktika, vėliau reikia perdaryti, ir jo kaina išauga dvigubai. V. Grinčelaičio pasiūlytas projektas kainavo 22 tūkst. Eur.


Penktadienį apie 14.34 val. Genių g. Kretingoje kilo gaisras – iš antro aukšto veržėsi dūmai. Į įvykio vietą nuvykę ugniagesiai gelbėtojai naudodami kvėpavimo aparatus pateko į pastatą. „Patalpos buvo stipriai uždūmintos“, – sakė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius.

Pirmame pastato aukšte buvo įrengtas dūmų detektorius, antrame – ne. Viduje buvęs vieno aukšto su mansarda pastato savininkas spėjo laiku išeiti į lauką.

Per gaisrą apdegė sienos, namų apyvokos daiktai. Ugniagesiai gelbėtojai iš patalpų išnešė kompiuterius, kitus svarbius namų apyvokos daiktus.

Gaisras galimai kilo, kuomet užsidegė šalia šildymo ortakių sistemos buvusi spinta. Gaisro priežastis tikslinama.

„P. n.“ informacija


Spalio 20 d. apie 11.20 val. Rotušės aikštėje Kretingoje krovininis autobusiukas „Mercedes-Benz Sprinter“, vairuojamas 49 metų vyro, sukdamas į kairę kliudė ir sužeidė per pėsčiųjų perėję ėjusią 74-erių moterį.

Pirminiais duomenimis, abu eismo įvykio dalyviai buvo blaivūs. Aplinkybės tiriamos.

„P. n.“ informacija


Plytelės – nepaprastai svarbus vonios kambario elementas. Tinkamai pasirinktos ir pritaikytos vonios plytelės bus ne tik praktiška vonios kambario grindų ir sienų danga, bet ir dailus bei stilingas šios erdvės akcentas. Jos yra lengvai prižiūrimos, atsparios vandeniui ir gali suteikti vonios kambariui išskirtinio žavesio. Šiandien plytelės voniai pasižymi itin plačia įvairove, todėl tikrai pavyks išsirinkti būtent jūsų vonios kambariui labiausiai tinkamą variantą.

Kokiomis savybėmis turi pasižymėti vonios plytelės?

Labai svarbu, kad vonios kambarys būtų patogus, jaukus, nekeliantis daug rūpesčių, nesunkiai prižiūrimas ir, žinoma, saugus. Suprantama, tokie patys reikalavimai keliami ir vonios kambario apdailai bei vonios kambario plytelėms. Todėl nenuostabu, kad plytelės voniai turi atitikti aukštus kokybės standartus.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas