Pajūrio naujienos
Help
2022 Gruodis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še310172431
Se4111825
Apklausa

Ar prieš senajam Kretingos parkui siūlant suteikti B. Burneikio vardą reikėjo viešos diskusijos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1698) 2022-10-21

Nakvynės namams Kretingoje – vieneri

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Nakvynės namuose nuo pirmosios jų atidarymo dienos gyvenantis neįgalus Rolandas Jasiūnas sakė norintis atsistoti ant kojų abiem prasmėmis – išmokti vaikščioti ir pradėti savarankiškai gyventi.

Nakvynės namai, atidaryti greta Kretingos ligoninės, renovavus vieną jai priklausiusių pastatų, spalio 18-ąją atšventė savo pirmąjį gimtadienį. Pravėrus duris, šie namai kvepėjo jaukumu, švara ir keptais pyragais: prie skanėstais nukrauto stalo nušvitusiais veidais, tvarkingai apsirengę susėdo jų gyventojai ir maloniai, tarsi būtų draugai, su jais bendraujantys darbuotojai. Šis vaizdas sulaužė išankstinį stereotipinį įspūdį apie benamių įstaigą, nes labiau panėšėjo į bendruomeninius namus.

Nerimauta be reikalo

Dar ligi atidarant Nakvynės namus, jie kėlė nepagrįstus kretingiškių būgštavimus: kad šalia – Dvaro parkas ir Astronominis laikrodis, netoliese – rūmai ir tvenkiniai, prie kurių neva būriuosis ir girtaus nakvynės belaukiantys benamiai. Tačiau taip neįvyko – savo namų neturintys asocialūs asmenys bendrystei labiau pamėgę miesto skverą ir autobusų stotelių paviljonus.

„Statant šiuos namus, buvo akcentuota, kad jie – dėl tų, kurie neturi savo namų. Džiaugiuosi, kad šiandieną jūs galite pasakyti: mes turime namus, kuriuose mumis rūpinasi“, – sveikindama Nakvynės namų bendruomenę, kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Kristina Gimžauskaitė-Mažonienė.

Kretingos socialinių paslaugų centro, kuriam priklauso Nakvynės namai, vadovė D. Skruibienė neslėpė: iš pradžių tvyrojęs nerimas, ar įstaigos kontingentas nekels rūpesčių visuomenei, tačiau šiandieną džiaugiasi, kad per visą įstaigos veiklos laiką nesulaukė nė vieno priekaišto. Į gimtadienį atskubėjusi su keliomis centro darbuotojomis, D. Skruibienė dovanų atvežė didelį puodą bendruomenės pietums virti ir bulvių tarkavimo mašiną. Ji sakė, kad jai smagu čia atvykti, o už sukurtą jaukumą dėkojo padalinio darbuotojams.


Asta SIMUKAITIENĖ:

– Kukliai puošdama artimųjų kapus, specialiai negalvoju, kad gera darau dėl ekologijos, negalvoju nė apie pinigus, kuriuos išleidžiu gėlei ir žvakutei. Tiesiog laikausi nuomonės, kad kuo daugiau dėmesio turime rodyti gyviesiems, o ne mirusiesiems, kurie visada lieka mūsų širdyse.

Pranas JOKUBAVIČIUS:

– Ką tik nusipirkau chrizantemų, tuoj važiuosiu į Kuršėnus, iš anksto aplankysiu ten esančius artimųjų kapus. Jie jau bus sutvarkyti, tuo visada pasirūpina mano sesuo. Dar nemačiau, kaip papuošta, bet mums patinka saikas. Per daug žvakių niekada nedegam ir nesuprantam, kam to reikia.

Rasa BERŽONSKIENĖ:

– Kapas, kurį lankau, yra Kalnalyje. Visų šventųjų dieną, per Vėlines ar kad ir kitu laiku nuvažiavusi uždegu mažytę žvakutę – ir gražu, ir gerai, ir pagarba atiduota. Nemanau, kad mirusiesiems reikia gausos, prabangos. Užtenka juos prisiminti.

Jeronimas PETRAUSKAS:

– Kretingos kapinėse – trys artimųjų kapai, ant kiekvieno tenka uždegti mažiausiai po dvi žvakutes – vis tiek gražiau, kai tamsoje daugiau negu viena liepsnelė plevena. Dar, žinoma, reikia ir gėlių. Šiemet, aišku, viskas brangiau, bet ką padarysi.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Vietoje apsilankiusi Eismo saugumo komisija turėjo galimybę savo akimis pamatyti, kokiais sunkumais susiduria statybinių medžiagų parduotuvė „Vieškelis LT“, kuomet 12,5 m ilgio vilkikas pristato prekes.

Išvažiuojamajame Eismo saugumo komisijos posėdyje buvo nagrinėti gyventojų gauti prašymai. Šįkart daugiausia jų orientuoti į saugumo užtikrinimą, išvažiuojant ar įvažiuojant į kiemus, pavojingas sankryžas, taip pat prašyta įrengti tam tikrus kelio ženklus.

Dar spręs

Daugiausia diskusijų sulaukė situacija prie Vytauto gatvėje veikiančios statybinių medžiagų parduotuvės „Vieškelis LT“. Vietoje apsilankiusi komisija stebėjo, su kokiais sunkumais susiduria įmonė, norėdama iškrauti į parduotuves atvežtas prekes iš sunkiasvorių mašinų.

„Kai atvažiuoja mažesni krovininiai automobiliai, problemų dėl įvažiavimo nekyla. Tačiau atvažiavus 12,5 m ilgio vilkikui, kuomet šalia parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje yra daug transporto priemonių, jam nebelieka vietos, kur įsukti, o krautuvui – privažiuoti prie jo ir iškrauti prekes“, – problemos esmę apibūdino „Vieškelis LT“ direktorius Edmundas Bružys.

Savininkas paprašė, kad šalia parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje būtų apribotas stovėjimo laikas nuo 6 val. iki 20 val. „Iš aplinkinių miestų, kaimų atvažiuoja žmonės ir aikštelėje automobilius palieka visai dienai ar net savaitgaliui, kas apsunkina eismo saugumą ties įvažiavimu į ją, kuomet į parduotuvę yra atvežamos prekės“, – kalbėjo E. Bružys.

Komisijos nariai ilgai diskutavo, ar norimas įrengti kelio ženklas padėtų išspręsti problemą, ar yra galimybė tai padaryti. „Ši aikštelė buvo įrengta visuotiniam naudojimui, todėl turime atsižvelgti ir į gyventojų interesus“, – atkreipė dėmesį Eismo saugumo komisijos pirmininkė Violeta Turauskaitė. Kilus diskusijoms ir svarstant, koks būtų geriausias sprendimas, tenkinantis ir visuomenės, ir verslo interesus, buvo nuspręsta klausimą atidėti ir įsigilinti į galimus sprendimo būdus. „Matome, kad problema yra ir ją reikia spręsti“, – apibendrino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio vyresnysis specialistas Aurelijus Jankauskas.


Iki lapkričio 10 d. visi transporto priemonių vairuotojai turi pasikeisti vasarines padangas į žiemines. Už netinkamą padangų naudojimą skiriama bauda nuo 30 Eur iki 40 Eur.

Lapkričio mėnesį draudžiama eksploatuoti su vasarinėmis padangomis mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta ar apledėjusi. Visiškai naudoti vasarines padangas draudžiama gruodžio–vasario mėnesiais.

Automobilio su dygliuotomis padangomis galas turi būti pažymėtas skiriamuoju ženklu – baltu lygiakraščiu trikampiu su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje. Automobilių padangų protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis negu 3 mm. Tačiau svarbu įvertinti ir tai, kiek laiko jau naudojamos padangos, nes protektoriaus gylis ne visada parodo tikrąją jų būklę – guma gali būti sukietėjusi ir praradusi reikalingas savybes.

Teisingai parinktos ir prižiūrimos padangos turi didelę įtaką eismo saugumui. Policijos pareigūnai pastebėjo, kad, iškritus pirmam sniegui ar susiformavus ledui, padaugėja eismo įvykių ir nuo kelio nuvažiavusių automobilių. Šiais metais iki spalio 1 d.  užfiksuota 316 atvejų, kai padangos naudojamos netinkamai. 

Nuo lapkričio 1 d. taip pat automagistralėse ir greitkeliuose negalima važiuoti didesniu kaip 110 km/h greičiu.

Pokyčių yra ir daugiau – vairuotojai vaistinėles savo automobiliuose turės atnaujinti iki 2023 m. liepos 1 d. Pasikeitus pirmosios pagalbos teikimo principams, atnaujinta pirmosios pagalbos rinkinio, skirto automobiliams ir geležinkelių transportui, sudėtis. Jame turės būti spaudžiamasis tvarstis, ledo maišeliai, 2 turniketai, skirti arteriniam kraujavimui stabdyti, ir vienkartinė veido kaukė, skirta gaivinimui (dirbtiniam kvėpavimui atlikti). Vairuotojai, turintys pirmosios pagalbos rinkinius, atnaujintus po 2019 m. sausio 1 d., turi papildyti juos 2 turniketais. Jei vaistinėlės rinkinys pirktas iki šios datos, vairuotojas privalo įsigyti naują rinkinį. Už turimą netinkamą pirmosios pagalbos rinkinį ar jo neturėjimą transporto priemonėje, vairuotojams taikoma administracinė atsakomybė – skiriama bauda nuo 10 Eur iki 12 Eur.

„P. n.“ informacija


Sugrėbti ar palikti – dilema, su kuria susiduriama kasmet pradėjus kristi medžių lapams. Vieni specialistai siūlo neskubėti raitotis rankovių – esą nukritę lapai nuo šalčio kaip patalai apsaugos medžių šaknis, bus maistas dirvožemio struktūrą gerinantiems sliekams, taip pat ir natūrali trąša. Kiti pataria priešingai – esą sudžiūvę supuvę lapai viešosioms erdvėms neteiks estetinio vaizdo, o dar ir augalus bjauriom ligom apkrės.

Parkų grožis turi kainą

Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ laikinosios direktorės Vaivos Lukošienės teigimu, jeigu kalbėtume apie ekologinę naudą ir finansinių sąnaudų taupymą, gamtos išteklius, bent jau viešuose miesto parkuose ir skveruose, prasmingiau būtų lapus palikti suirti savaime. Tačiau žmonės sako norintys matyti tvarkingą aplinką.

Šiemet grėbimo darbai kuriuos, kaip visada, užsakė ir apmoka Kretingos miesto seniūnija, tik prasidėjo. Iki spalio 18-osios komunalininkai surinko per 29 tonas lapų. Pridavimo ir transportavimo kainos nuo praėjusiųjų metų nepasikeitė, tad bendra šių paslaugų suma iki šiol sudaro 1 tūkst. 968 Eur. Praėjusiais metais iš miesto erdvių buvo surinkta 97,16 tonos lapų. Vienos tonos pridavimas į aikštelę kainavo 29 Eur be PVM, o tonos transportavimas – 26 Eur be PVM. Iš viso pernai lapams sutvarkyti išleista 6 tūkst. 466 Eur.

Laikinoji direktorė patikslino, kad bendrovės darbininkai lapus dar grėbia ir rankiniu būdu, ir mechanizuotai HAKO vakuumine šaligatvių valymo mašina. Už šiuos darbus apmokama papildomai.


Kretingos rajono savivaldybės skiriama 30 tūkst. eurų vienkartine išmoka nesusigundė ir dirbti į rajono pirminės sveikatos priežiūros gydymo įstaigas šiemet neatvyko nė vienas naujas šeimos gydytojas.

Kretingos rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros įstaigose nebe pirmi metai trūksta šeimos gydytojų: 2021 m., kai buvo rengiama programa šeimos gydytojams į rajoną prikviesti, jų reikėjo 9-ių, situacija ne geresnė ir šiemet.

Savivaldybės 2022 metų biudžete buvo numatyta 60 tūkst. eurų paskata šeimos gydytojams darbintis Kretingos rajone. Pagal išmokos skyrimo sąlygas ją gavęs gydytojas įsipareigoja rajone dirbti ne trumpiau kaip 3 metus su teise keisti darbovietę, t. y. iš vienos gydymo įstaigos pereiti į kitą. Gavusysis 30 tūkst. eurų juos panaudoti gali savo nuožiūra, be jokio atsiskaitymo Savivaldybei.

„Ką daugiau bepasiūlyti? Ar Savivaldybė bepajėgi išspręsti šeimos gydytojų stokos problemą? Gal atėjo laikas ją spręsti valstybės lygmeniu“, – svarstė Kretingos rajono savivaldybės gydytoja Zita Abelkienė, akcentavusi, kad buvo sumažintas – nuo 4 metų 2021-aisiais iki 3 metų 2022-aisiais – ir įsipareigojimo dirbti rajone laikas.

Šeimos gydytojams numatytus 60 tūkst. eurų planuojama atiduoti Kretingos ligoninės Bendrosios chirurgijos skyriui operacijoms reikalingai artroskopinei vaizdo įrangai pirkti. „Ligoninė šią įrangą būtų įsigijusi iš savų lėšų, tačiau išaugus energijos kaštams, prašo steigėjo – Savivaldybės pagalbos“, – sakė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, laikinai direktoriaus pareigas einanti Violeta Turauskaitė. Ligoninė įrangai pirkti prašo 77 tūkst. eurų, sprendimą dėl lėšų skyrimo Savivaldybės taryba priimti turėtų šio mėnesio posėdyje, ateinantį ketvirtadienį.

„P. n.“ informacija


Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) informavo, kad nutraukė tyrimą dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos nario Stasio Kaniavos elgesio.

VTEK siekė išsiaiškinti, ar valstybės politikas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų laiku ir tinkamai deklaruoti privačius interesus. Tyrimas buvo pradėtas, kai S. Kaniava po VTEK pateikto raginimo per nustatytą terminą nepateikė privačių interesų deklaracijos.

„Nėra pakankamai duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad Stasys Kaniava laiku susipažino su VTEK teiktais raginimais“, – rašoma VTEK oficialiame pranešime.

Tyrimo duomenys parodė, kad S. Kaniava deklaraciją pateikė tuomet, kai VTEK pradėjo tyrimą, kurį, į tai atsižvelgusi, VTEK nutraukė.

„P. n.“ informacija


Dziudo imtynininkės (iš kairės) Adrijana Ibatulinaitė, Oresta Lapinskytė, Karolina Eberling, Gintė Kazlauskaitė, Emėja Beniušytė su savo treneriu Eriku Cchovrebovu.

Kretingos dziudo klubo „Ardonas“ ir Palangos sporto centro dziudo imtynininkai – iš viso 23 sportininkai, treniruojami Eriko Cchovrebovo, dalyvavo dziudo turnyre Plungėje.

Imtynininkų treneris E. Cchovrebovas neslėpė: „Tikėjomės ir norėjome geresnių rezultatų. Pralaimėjome tikrai daug kovų, tačiau be pralaimėjimų nebus ir pergalių – manau, viskas dar prieš akis.“

Šiose varžybose puikių rezultatų pasiekė ir prizines vietas laimėjo Kretingai atstovavę sportininkai Emėja Beniušytė – I v. ir trečiąsias vietas užėmę Oresta Lapinskytė, Gintė Kazlauskaitė, Benas Kibilda. Palangos atstovės Karolina Eberling iškovojo I v., Adrijana Ibatulinaitė – II v.

Artimiausiu laiku E. Cchovrebovo auklėtiniai dalyvaus Lietuvos dziudo čempionate Prienuose ir čia įvyksiančiame dziudo turnyre „Dziudo visiems“.

„P. n.“ informacija


Pagreitį įgauna Kretingos rajono krepšinio pirmenybės, šiemet vykstančios dviejose lygose, o kai kurios komandos jau spėjo sužaisti po trejas rungtynes.

I lygoje vienintelė be pralaimėjimų likusi komanda SK „Granitas“ (3 pergalės) minimalia persvara 82:81 palaužė be pergalių liekančius „Baublius“ (3 pralaimėjimai). Nugalėtojams 27 taškus pelnė Vidas Veryga (18 atk. kamuolių, 3 per. kamuoliai, 7 išprov. pražangos, 40 naud. balų), 20 – Martynas Airošius; „Baublių“ komandoje Arvydas Toliušis (7 atk. kamuoliai) surinko 23, Mindaugas Šikšnius (6 rez. perdavimai) – 17. Pirmąją pergalę pasiekė „Vydmantai“ (1 pergalė, 1 pralaimėjimas), 83:69 nugalėję dar vieną be pergalių žengiančią komandą „Ridikas“ (3 pralaimėjimai). „Vydmantų“ komandoje ir vėl rezultatyviausias buvo Erikas Kubilius (9/12 dvitaškiai, 9 atk. kamuoliai, 39 naud. balai), pelnęs 26 taškus, 21 – Mindaugo Remino sąskaitoje. „Ridikui“ 19 taškų pelnė Dalius Adomaitis, 19 – Žilvinas Jašinskas (7/9 dvitaškiai, 18 atk. kamuolių, 6 išprov. pražangos, 33 naud. balai). Pirmąją pergalę pasiekė ir „Kretingalė“, 81:71 nugalėjusi „Grūšlaukę“ (2 pergalės, 1 pralaimėjimas). „Kretingalę“ į pergalę vedė ir vėl dviejų Rokų duetas: Tiškus (2/3 dvitaškiai, 5/9 tritaškiai, 8 rez. perdavimai, 6 išprov. pražangos, 34 naud. balai) pelnė 25 taškus, o Žilinskis (16 atk. kamuolių, 5 blokai, 8 išprov. pražangos, 35 naud. balai) – 24; pralaimėjusiųjų komandoje 25 – Antano Stonkaus (6/7 baudos, 8 atk. kamuoliai, 6 išprov. pražangos), 19 – Aurimo Girdenio (12 atk. kamuolių) sąskaitose. „Jokūbavas“ (2 pergalės, 1 pralaimėjimas) du kėlinius turėjo vargo su „Skuodo KKSC-Senamiesčiu“ (2 pergalės, 1 pralaimėjimas), bet po pertraukos leido varžovams pelnyti tik 19 taškų ir pasiekė įtikinamą pergalę 86:61. „Jokūbavo“ komandoje nesulaikomas buvo naudingiausiu III turo žaidėju tapęs Eimantas Kupšys (19/27 dvitaškiai, 13 atk. kamuolių, 8 išprov. pražangos, 48 naud. balai), pelnęs 41 tašką, 20 pridėjo Julius Dvaržeckas (4/6 tritaškiai, 29 naud. balai), o Skuodo komandoje 13 pelnė Kristupas Burneika (12 atk. kamuolių), 12 – Tautvydas Vepštas (11 atk. kamuolių, 18 naud. balų).


Gelbėtojas O. Borodavka pavežė 35 metų senumo „Žiguliais“ su neveikiančiais stabdžiais.

Keliauti autostopu po neseniai iš okupantų išvaduotas Ukrainos teritorijas yra gan rizikingas dalykas, tačiau suteikia galimybę kelyje sutikti įdomių žmonių. Antrą kartą vykstant iš Charkovo į Iziumą per Balaklėją mane pavėžino trys vairuotojai, ir visi jie buvo labai įdomūs pašnekovai.

Pirmi sustojo geodezininkai iš Poltavos miesto – Jurijus ir Oksana. Mergina papasakojo, kad jiedu abu dirba privačioje firmoje, kuri pasirašė sutartį su Gynybos ministerija, tad vyksta į Balaklėją atlikti matavimų prie bombų apgriauto tilto, kad šį būtų galima suremontuoti.

„Mes vykstame para vėliau negu išminuotojai, nes savo darbus galėsime pradėti tik tada, kai teritoriją apie tiltą patikrins išminuotojai. Ką tik su jais telefonu kalbėjau – sakė, kad jau rado kelias minas bei granatas su nuo jų nutiestomis virvutėmis – jei tokią virvutę eidamas užkliūsi, granata sprogs, ir liksi be kojos arba žūsi“, – sakė Oksana.

Kai privažiavome šį tiltą Balaklėjoje, mergina parodė pievoje įbestus kuoliukus su pririštomis medžiagos skiautėmis, nužymėjusius išminuotą lauko dalį. „Tie niekšai visur primėtė daugybę minų ir granatų, todėl gyventojams yra uždrausta eiti į miškus grybauti, vesti ganytis gyvulius, o laukuose liko nenuimti kviečiai“, – sakė geodezininkė.

Tilto viduryje, dešinėje pusėje, žiojėjo dvi sprogimų padarytos maždaug pusės metro platumo skylės, prie kurių buvo padėti specialūs užtvarai. Per tiltą mašinoms važiuoti vis dėlto buvo leidžiama, nes sprogimas nepažeidė atraminių konstrukcijų. Pokalbį su geodezininke turėjau nutraukti, nes prie tilto mano stabdoma sustojo kita mašina – senutėlis „Žiguliukas“, leidžiantis didelį dūmų debesį. Džiaugiausi, kad mašina sustojo, nes jų čia važiavo labai mažai, tačiau suabejojau, ar bus saugu važiuoti. Vairuotojas netrukus paprašė neišsigąsti to, kad jo mašinai 35 metai, kad variklis dirba netolygiai ir neveikia stabdžiai. „Per okupaciją nedirbo jokios autodalių parduotuvės, o paštas ėmė veikti tik nuo šios savaitės, tad tik vakar stabdžių kaladėles internetu užsisakiau. Dėl stabdžių nesijaudinkit, tris mėnesius važinėju be jų ir nieko, aš šiuos kelius atmintinai žinau, tad žinau, kur prilėtinti greitį, o kur panaudoti rankinį stabdį“, – pasigyrė 42 metų Olehas Borodavka.


Medikų manymu, vieta ties ligonine yra pavojinga ir pėstiesiems, ir vairuotojams, nes magistrale Palanga–Šiauliai nuolat vyksta intensyvus eismas, susidaro spūstys.

Kai neseniai Žemaitės alėjoje, perėjoje ties Kretingos rajono ligonine, buvo partrenktas dviratininkas, medikų bendruomenė vėl iškėlė problemą dėl intensyvaus eismo toje vietoje: jie pageidauja, kad prie įvažiavimo į gydymo įstaigų teritoriją būtų įrengtas šviesoforas. Tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), kuriai priklauso magistralinis kelias Palanga–Šiauliai, nemato papildomų eismo saugumo priemonių būtinybės.

Į renovuotą kelią investicijų nebus

Dar pernai rudenį, įvykus eismo nelaimei ties ligonine, į Kretingos rajono savivaldybės Saugaus eismo komisiją, medikų bendruomenės prašymu, kreipėsi kelių gretimų gydymo įstaigų vadovai – Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas, Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiais gydytojas Arnas Juškys ir Kretingos psichikos sveikatos centro direktorius Vidmantas Jurgaitis.

Vadovai savo prašyme paaiškino, kad po Žemaitės alėjos rekonstrukcijos įvažiavimai ir išvažiavimai į įstaigas tapę sudėtingi ir pavojingi dėl didelio eismo intensyvumo šiame magistraliniame kelyje, ypač – vasarą. Greitosios medicinos pagalbos automobilių vairuotojams manevrus tenka atlikti įjungus švyturėlius, dėl to aptarnaujančių įmonių, pacientų ir keleivių transportas magistralėje sudaro didžiulius kamščius, vairuotojai pavojingai manevruoja. Medikų manymu, situacija pasikeistų, jeigu ties įvažiavimu į ligonine būtų įrengtas šviesoforas, dar geriau ties susikirtimu – ir kelio nuovaža į kairę.

Tačiau LAKD į šį medikų prašymą atsakė neigiamai, motyvuodama, kad kelio ruožas ties ligonine yra rekonstruotas neseniai – 2019-aisiais, ir artimiausiu metu nėra planuojama į jį papildomai investuoti. Be to, kelio sklypas ties įvažiavimu esąs labai siauras ir neįmanoma jame įrengti eismo juostos su posūkiu į kairę.


Kretingos rajono savivaldybės 2022 metų biudžete suplanuotus verslui remti 15 tūkst. eurų Paramos verslui skyrimo komisija išdalino 14-ai paraiškas nustatytu laiku pateikusių verslininkų, kurių dauguma veiklą vykdo pagal individualios veiklos pažymas.

„Parama skirta įrangai, darbo priemonėms įsigyti, įmonių steigimo išlaidoms kompensuoti, verslui vystyti reikalingo turto nuomai, interneto parduotuvei diegti“, – apie paramos paskirtį sakė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, laikinai direktoriaus pareigas einanti Violeta Turauskaitė, pasirašiusi įsakymą iš Strateginio planavimo ir investicijų programos šiai paramai skirti 14 tūkst. 849,01 eurų.

Didžiausia paramos suma – 3 tūkst. 141,51 eurų, 7 iš 14-os prašiusiųjų gavo maždaug po 1 tūkst. eurų, mažiausia parama – 194,30 eurų.

„P. n.“ informacija


LIDL Lietuva valdybos narė ir personalo vadovė Sandra Savickienė

Vakarietiška įmonės kultūra kiekvieną darbuotoją skatina augti ir profesiškai tobulėti. Tuo jau spėjo įsitikinti ne vienas prekybos tinklo „Lidl“ komandos narys, per kelerius metus pasinaudojęs sparčiomis kilimo karjeros laiptais galimybėmis įmonės viduje. Jos aktualios ir kuriant naujas darbo vietas – „Lidl Lietuva“ kviečia kandidatuoti į vadovaujančių parduotuvės darbuotojų pozicijas.

„Lidl Lietuva“ valdybos narė ir personalo vadovė Sandra Savickienė sako, kad potencialūs darbuotojai domisi ir karjeros darbovietėje perspektyvomis. Pavyzdžiui, įsidarbinus parduotuvėje, galima pakilti į parduotuvės vadovo asistento, pavaduotojo ar vadovo poziciją, toliau dirbti regiono vadovu ar įmonės administracijoje.

Personalo ekspertė priduria, kad jau pirmojo darbo pokalbio metu su kandidatais yra aptariamos jų galimos ateities organizacijoje perspektyvos ir pristatoma parduotuvių struktūra.


Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vadas Vidmantas Bagdonas pademonstravo, kaip gaisro metu panaudojamas termovizorius.

Per gaisrą, pirminiais duomenimis, išdegė apie 80 kv. m ploto miško paklotės.

Grybautojai rinkdami grybus turėtų būti atsargesni. Tai parodė ir vakar apie 11 val. šalia Nausodžio kaimo įvykęs gaisras, kuomet, pirminiais duomenimis, išdegė apie 80 kv. m miško paklotės.

Spėjama, kad gaisrą galėjo sukelti grybautojo numesta nuorūka. Tokiu metų laiku miško paklotė dėl įkaitintos stiklo šukės negalėjo užsidegti. Tad liko tik du variantai – arba grybautojai, arba miške dirbantys asmenys. Kertamų medžių nematyti, todėl pastarasis variantas atkrito.

Gaisrą ugniagesiai gelbėtojai gesino vandeniu, taip pat naudojo kitas priemones. Viena jų – termovizorius. „Su juo galime pamatyti, kuri vieta dar yra įkaitusi, ir ją atvėsinti. Tik įsitikinę, kad neliko nė vienos galimos žiežirbos, palikome įvykio vietą“, – kalbėjo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vadas Vidmantas Bagdonas.

Miško gaisrus sudėtinga gesinti ir dėl privažiavimo prie gaisro vietos. „Šiuo atveju, nors ir nebuvo lengva, tačiau privažiuoti galėjome“, – tikino V. Bagdonas.

Ugniagesiai gelbėtojai atkreipė dėmesį, kad grybautojai miške turi elgtis atsakingai, nenumesti neužgesintų nuorūkų ir panašiai.

„P. n.“ informacija


Kretingos grafai Marija ir Aleksandras Tiškevičiai su vaikais Marija, Stanislovu ir Juozapu (kairėje).

Fot. Vladislovas Zatorskis. Kaunas, 1895–1896 m. Kretingos muziejus

Juozapas Tiškevičius (1890–1967) buvo antrasis Kretingos grafų Marijos ir Aleksandro Tiškevičių sūnus. Istorinėje literatūroje nurodoma, kad jis gimė Vilniuje. Tačiau neseniai pavyko rasti įrašą Kretingos bernardinų bažnyčios 1879–1891 m. krikšto metrikų knygoje, liudijantį, kad būsimasis Dunilovo dvarininkas šį pasaulį išvydo Kretingoje, senelio Juozapo Tiškevičiaus dvare.

Krikšto metrika skelbia, kad Kretingos parapinėje katalikų bažnyčioje Žemaičių vyskupas Mečislovas Leonardas Paliulionis 1890 m. rugpjūčio 28 d. pakrikštijo Juozapo vardu grafų Marijos Puslovskos ir Aleksandro Tiškevičių sūnų, gimusį sausio 20 d. Kretingos dvare. Krikšto tėvu tapo kūdikio senelis, Rusijos imperijos kavalerijos kariuomenės pulkininkas grafas Juozapas Tiškevičius (1835–1891), kurio garbei berniukas pakrikštytas. Krikštamote buvo artima motinos giminaitė, Švėkšnos dvarininko, visuomenininko, archeologo, Vilniaus gubernijos bajorų maršalkos, Vilniaus žemės ūkio banko pirmininko grafo Adomo Alfredo Gustavo Pliaterio (1836–1909) žmona grafienė Genovaitė Marija Juozapa Apolonija Ieva Puslovska-Pliaterienė (1852–1936).

Ankstyvosios vaikystės dienas Juozapas su dvejais metais vyresniu broliu Stanislovu ir po metų gimusia seseria Marija leido laikinąja tėvų rezidencija tapusiame Lentvario dvare, taip pat senelės Sofijos Tiškevičienės rūmuose Vilniuje, Trakų gatvėje. Vasarodavo dažniausiai panemunėje stovėjusiame Išlaužo dvare, kurį kraičiui buvo gavusi motina. Vėliau, po senelio Juozapo Tiškevičiaus mirties, šeima persikėlė į pagrindinę šios grafų Tiškevičių giminės atšakos rezidenciją – Kretingos dvarą. Pradžios mokslo žinias Juozapas gavo tėvų dvaruose, mokomas ir ugdomas samdomų mokytojų. Vėliau tėvai išsiuntė jį mokytis į Mintaujos (Jelgavos) gimnaziją. Tai buvusi sena, XVIII a. įsteigta Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės mokykla, kuri carinės Rusijos laikais 1837 m. pertvarkyta į Kuršo gubernijos administracijos išlaikomą valdinę vyrų gimnaziją. Skirtingai nuo kitų gimnazijų, kuriose mokymas vyko rusų kalba, Mintaujoje buvo mokoma vokiečių kalba. Todėl į šią prestižinę vidurinę mokyklą savo vaikus mokytis siųsdavo ne tik vokiečių kilmės Latvijos ir Estijos baronai ir miestiečiai, bet ir lietuviškų gubernijų aristokratai, valdininkai, turtingi miestiečiai, miestelėnai ir pasiturintys valstiečiai.


K. Kontrimas šią savo nuotrauką, skirtą jų bendro darbo Kretingos vartotojų bendrovėje prisiminimui, 1942 m. balandžio 4 dieną savo ranka užrašė Akvelinai Šikšniauskaitei-Pliuškienei.

1952 m. spalio 30 d. Smeltės kaime, netoli Grūšlaukės, žuvęs Kardo rinktinės vadas Kazimieras Kontrimas-Montė (1913–1952), kaip ir visi pokario rezistentai, turėjo ir kitokį gyvenimą, kuris išliko jo amžininkų ir giminių prisiminimuose, senose nuotraukose. K. Kontrimas gimė 1913 m. gruodžio 16 d. Kniežų kaime, Barboros ir Jono Kontrimų šeimoje, kurios gražiai tvarkoma sodyba stovėjo kelio Grūšlaukė–Vaineikiai kairėje pusėje. Gausioje šeimoje augo 16 vaikų: 6 sūnūs ir 10 dukterų. Ji valdė 29 ha žemės, tėvai stengėsi, kad jų vaikai gautų vienokį ar kitokį išsilavinimą, ugdė juos tėvynės meilės ir tautiškumo dvasia.

K. Kontrimas, baigęs Grūšlaukės pradžios mokyklą, mokslus tęsė Skuodo gimnazijoje, kur baigė 4 gimnazijos klases. Vėliau jis įstojo į Plinkšių žemės ūkio mokyklą, kurią 1934 m. rudenį Plinkšių dvaro rūmuose, netoli Mažeikių, įsteigė juos įsigijusi Lietuvos žemės ūkio ministerija. Po jos baigimo atlikęs karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje, jis į tėvų sodybą ūkininkauti negrįžo – pradėjo dirbti Kretingos vartotojų bendrovėje, kuriai nuo 1923 m. vadovavęs gabus ir energingas vadovas, Lietuvos kariuomenės savanoris Juozas Pabrėža (1884–1944) stengėsi suburti jaunų, išsilavinusių darbuotojų kolektyvą, sugebėjusį sėkmingai dirbti sudėtingomis rinkos sąlygomis. Jo artimas bičiulis ir bendradarbis karys savanoris Stasys Piktuižis (1896–1945), bendrovėje pradėjęs dirbti nuo 1924 m. ir 1930 m. tapęs bendrovės parduotuvės Kretingoje vedėju, buvo gimęs Dirgalio kaime netoli Grūšlaukės, todėl netoliese gyvenusią Kontrimų šeimą jis pažinojo ir jauną, išsilavinusį, patriotiškai nusiteikusį Kazimierą rekomendavo bendrovės vadovui. Kretingos vartotojų bendrovė XX a. 4-ą deš. tapo didžiausiu Žemaitijos kooperatyvu, iš ūkininkų supirkinėjusiu žemės ūkio produkciją, ją realizavusiu kitiems prekybininkams, o taip pat parduodavusiu savo parduotuvėse ne tik Kretingoje, bet ir Darbėnuose, Salantuose, Jokūbave, Kartenoje ir Budriuose. 1931 m. Rotušės aikštės ir Vytauto g. kampe buvo pastatytas naujas 3-jų aukštų pastatas su prekybos salėmis, sandėliais, administracinėmis ir gyvenamosiomis patalpomis bendrovės darbuotojams.


Praėjus metams po įžymaus kraštiečio pasaulinio garso akordeonisto Kazio Stonkaus mirties, Kretingoje jo atminimui bus surengtas festivalis.

Spalio 28-ąją Kretingos muziejuje įvyks akordeono muzikos konkursas-festivalis, skirtas kraštiečiui, ryškiam šalies akordeonistui, kurio vardas skambėjo ir garsiose pasaulio koncertų salėse, Kaziui Stonkui atminti. Šio talentingo muzikanto profesoriaus K. Stonkaus Kretinga ir visa Lietuva neteko pernai rudenį.

Telkė pasaulio akordeonistus

K. Stonkus buvo Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos profesorius ir Akordeono skyriaus vedėjas, Lietuvos nacionalinės akordeonistų sąjungos prezidentas. Jis buvo vizituojantis profesorius Šveicarijos ir Kinijos universitetuose. K. Stonkus buvo paskirtas tarptautinės akordeonistų konferencijos prie UNESCO muzikinio komiteto nariu.

Kraštiečio rūpesčiu buvo surengti svarbiausi pasaulio akordeonistų konkursai „64-asis Pasaulio trofėjus“ ir „71-oji Pasaulio taurė“, kuriuose dalyvavo žinomiausi akordeono atlikėjai iš viso pasaulio.

Už nuopelnus kultūrai 2015-aisiais K. Stonkų apdovanojo LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Praėjus metams po garsaus kraštiečio mirties, akordeonistų festivalis-konkursas K. Stonkui atminti Kretingoje rengiamas dviejų jį gerai pažinojusių kretingiškių pastangomis: Kretingos meno mokyklos mokytojos Silvijos Garbaliauskienės, kuri buvo pirmoji jo akordeono mokytoja, ir Kretingos muziejaus vadovės Vidos Kanapkienės, su kuria garsųjį kraštietį siejo bičiulystė.

Nuo vaikystės – keliaujantis muzikantas

„Tai buvo išskirtinis atlikėjas, pelnęs pasaulinį garsą ir likęs neišpuikintas šlovės. Labai mylimas akordeonistų bendruomenės, nuostabus, paprastas, lengvai bendraujantis žmogus. Jis paliko gilų įspaudą mūsų tautos kultūroje, akordeono muzikos pasaulyje“, – tvirtino S. Garbaliauskienė, jo pirmoji vedlė į muzikos profesionalo kelią.

Jos žodžiais, K. Stonkus nuo vaikystės buvęs labai gabus. „Jį mokydama, jaučiau, kad jis gali pasiekti didelių aukštumų. Ir pasiekė. Deja, per anksti – būdamas vos 53-jų, iškeliavo dėl netikėtai jo gyvybę pakirtusios ligos. Palaidotas Druskininkuose, kur gyvena jo šeima, – šiltai savo mokinį prisiminė S. Garbaliauskienė. – Teko bendrauti su Kazio tėvu: jis pasakojo, kad dar mažas būdamas, Kazys jau grojo – bet kur ir visiems, kas jo klausėsi. Tėvas dirbo vairuotoju ir vežiodavosi sūnų kartu su nupirktu instrumentu. Taigi Kazys jau vaikystėje buvo keliaujantis muzikantas, be galo talentingas – jis gyveno muzika. Tapo ne tik atlikėju profesionalu, bet pasiekė ir mokslo aukštumų – buvo profesorius, dėstė ir pamilti akordeono muziką mokė jaunosios kartos muzikantus.“


Žemaitiją pamilo, ieškodama savo šaknų

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
Olena Rudomiotkina Kretingą ir Lietuvą pažino dar gerokai ligi prasidedant karui Ukrainoje.

Kretingsodyje apsistojusi pabėgėlė iš Ukrainos, Chersono miesto, 57-erių Olena Rudomiotkina mūsų krašte nėra laikina viešnia: giminės šaknų paieškos ją išvien su tremtine motina, iš Mišučių kaimo kilusia Petre Šilgalyte, čia atvedė jau kone prieš du dešimtmečius. Per tą laiką O. Rudomiotkina sakė tiesiog įsimylėjusi Žemaitiją: tikino gavusi Lietuvos, o neseniai – ir Ukrainos užsienio reikalų ministerijų palaikymą, ji įsteigė Žemaitijos istoriją ir etnokultūrą propaguojančią tarptautinę organizaciją.

Iš Irkutsko – į Chersoną

O. Rudomiotkinos motinai P. Šilgalytei tebuvo vos 5-eri, kai 1948-aisiais jos šeimą – tėvą Juozą Šilgalį su 4 vaikais, mat žmona Monika jau buvo mirusi – ištrėmė į Irkutsko sritį, Taišetskij rajoną. Tėvas tremtyje greitai susirgo stuburo tuberkulioze ir visus vaikus valdžia išbarstė po vaiknamius. P. Šilgalytė Irkutske baigė statybų technikumą, ten sutiko būsimąjį Olenos tėvą Andrejų, kurio šaknys – iš Belaja Cerkov, netoli Kijevo.

Jiems gimė 2 dukterys: Olena – vyriausioji, Irkutske dar gyvena 50-metė Janina. Olena baigė chemijos studijas Irkutsko universitete ir buvo paskirta dirbti į Chersono laivų statybos gamyklą, dirbo joje 5-erius metus. Ištekėjo už Pavelo, kuris gimęs taip pat Irkutsko lenkų tremtinių šeimoje, pora susilaukė dviejų sūnų: Konstantinui – 35-eri, Stanislovui – 33-ji.

Skatinama savo ukrainiečių senelių – ir močiutė Tatjana, ir senelis Aleksandras – buvo garsūs pedagogai, O. Rudomiotkina dar įstojo į Chersono pedagoginį universitetą ir tapo pedagoge-psichologe. Dirbo švietimo srityje: direktoriaus pavaduotoja Chersono srities licėjuje, nuo 2003-ųjų vadovavo Chersono srities centrui „Demokratijos vystymas“, kurio veikla aprėpė įvairias sritis – ekonomikos, švietimo, valstybinio valdymo.


Lietuvos automobilių kelių direkcijos iniciatyva trečiasis spalio ketvirtadienis yra paskelbtas Atšvaitų diena. Šią dieną visuomenė raginama nepamiršti dėvėti atšvaitų, kurie tamsiu paros metu gali išgelbėti gyvybę.

Policijos pareigūnai pastebėjo, kad dar gana daug žmonių nesegi atšvaitų, nors namuose, dulkantį stalčiuje, greičiausiai atrastų ne vieną tokį šviesą atspindintį daiktą.

Neapšviestu keliu einančiam be atšvaito pėsčiajam net aštuonis kartus padidėja rizika pakliūti į eismo įvykį. Atšvaito nesegintis žmogus vairuotojui matomas tik 30–50 m atstumu, tuo metu jį segintis pastebimas jau už 150 metrų.

Pareigūnai atkreipė dėmesį, kad apie rankinės ar kuprinės rankeną apsuktas atšvaitas savo funkcijos neatlieka – tokiu atveju jis yra tiesiog nematomas. Atšvaitai visuomet turi būti kabinami dešinėje pusėje, geriausia, kad jie švytuotų ties pėsčiojo keliais, atšvaitų juosteles reikėtų dėti ties riešais ir ant blauzdų. Patikima priemonė yra ir šviečiantis žibintuvėlis ar liemenė su šviesą atspindinčiais elementais.

Įvairias priemones Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato bendruomenės pareigūnai šią savaitę vykdo visoje apskrityje. Per jas stebimi ne tik pėstieji, bet ir dviratininkai – ar naudoja visas saugos, tarp jų – ir šviečiančias priemones, numatytas Kelių eismo taisyklėse.

Nuo 2022 m. pradžios visoje Klaipėdos apskrityje jau užregistruoti 332 įskaitiniai eismo įvykiai, per kuriuos žuvo 11, sužeisti 386 žmonės. Per tą patį laikotarpį pernai buvo 310 įskaitinių eismo įvykių, per kuriuos 10 žmonių žuvo, dar 382 buvo sužaloti.

„P. n.“ informacija


Spalio 17 d. apie 15.23 val. Palangoje, kelių Klaipėda–Liepoja ir Darbėnai sankryžoje, automobilis „Toyota Yaris“, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nepraleido ir susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu krovininiu automobiliu „Mercedes Benz“.

Palangoje šią savaitę įvykus tragiškam eismo įvykiui, kuomet žuvo žmogus, o kitą prireikė reanimuoti, kilo diskusijos dėl Klaipėdos–Liepojos ir Darbėnų kelių sankryžos saugumo – tiek policija, tiek gyventojai tikino, kad pokyčiai joje – būtini.

Aplinkybės tiriamos

Pirmadienį apie 15.23 val. Palangoje, kelių Klaipėda–Liepoja ir Darbėnų sankryžoje, automobilis „Toyota Yaris“, vairuojamas 1957 m. gimusio vyro, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nepraleido ir susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu krovininiu automobiliu „Mercedes Benz" su priekaba „Krone“, kurį vairavo 1960 m. gimęs vyras. Per eismo įvykį žuvo automobiliu „Toyota Yaris“ važiavusi 1963 m. gimusi keleivė, sužalotas automobilio vairuotojas paguldytas į reanimacijos skyrių.

Liudininkų teigimu, „Toyota Yaris“ vairuotojas nesustojo prie „Stop“ ženklo, tačiau kaip viskas vyko, iš tikrųjų nėra žinoma. „Įvykio aplinkybės – tiriamos“, – teigė Palangos miesto policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas.

Pirminiais duomenimis, lengvojo automobilio vairuotojas buvo blaivus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.


Iš Salantų kilusi Džina Donauskaitė šiuo metu vadovauja Lietuvos žurnalistikos centrui.

Iš Salantų kilusi, ten augusi ir mokslo skonį pajutusi Džina Donauskaitė šiandien yra Vilniaus universiteto socialinių mokslų daktarė ir didžiulę patirtį turinti žurnalistė, jau 6 metus vadovaujanti Lietuvos žurnalistikos centrui.

Kelias iki to buvo ilgas ir nenuspėjamas, tačiau salantiškė prisipažino, kad jis buvo nulemtas gana anksti – meilė skaityti ir domėtis pasauliu įsiplieskė ankstyvoje vaikystėje.

„Kai buvau maža, mano tėvai dirbo Klaipėdos turguje ir kiekvieną vakarą jie parveždavo namo naujų laikraščių ir žurnalų. Prisimenu, kad skaitalų laukdavau labiau negu jų pačių sugrįžtančių. Nuo pat tada man viskas buvo labai įdomu: žiūrėjau žinias, skaičiau, domėjausi žmonėmis ir norėjau sieti savo gyvenimą su žurnalistika“, – pasakojo Dž. Donauskaitė.

– Ar netrūko Salantuose galimybių ugdyti savo talentus ir siekti tikslų?

– Nepasakyčiau. Tuo metu Salantų gimnazija dar nebuvo įgavusi gimnazijos statuso ir labai siekė jo, todėl mokymas buvo kokybiškas, turėjau daug puikių mokytojų, kurie mane motyvavo ir skatino būti aktyvia. Vyko daugybė kūrybinių akcijų, turėjau daug vietos pasižymėti. Buvau tais laikais leidžiamo gimnazijos laikraščio „Avilys“ vyriausioji redaktorė. Rašiau apie renginius, naujienas, aktualijas ir labai tuo mėgavausi. Apskritai, Salantai, kaip miestelis, man labai patiko. Nuostabi gamta, jauki aplinka, po pamokų galėdavau eiti prie upelio ar į parką, ir tai visad būdavo tikra atgaiva. Vilniuje man trūksta tos ramybės.


Kasmet populiarėjant Helovino šventei, Klaipėdoje rengiamas vienintelis Lietuvoje kino teatras iš automobilio. Spalio 28–31 dienomis, Klaipėdos Neįgaliųjų paplūdimio automobilių aikštelėje unikali proga pasijausti tarsi senuose amerikietiškuose filmuose.

Praėjusiais metais susilaukus daug dėmesio renginys kartojamas ir šiemet, kino iš automobilio dalyviai ypač pamėgo tapti neatsiejami renginio dalimi sukurdami bendrą šviesų ir garso šou. Tai jau tapo tradicinė kiekvieno kino seanso atidarymo vizitinė kortelė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas