Pajūrio naujienos
Help
2022 Gruodis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še310172431
Se4111825
Apklausa

Ar prieš senajam Kretingos parkui siūlant suteikti B. Burneikio vardą reikėjo viešos diskusijos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1697) 2022-10-18

Kartenoje atidarys laidojimo namus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Kartenos laidotuvių namuose įsikurs šeimyninis verslas: jų savininkui Adomui Kuzminskui (dešinėje) ir statybose talkina žentas Tomas Rudys.

Įsigijęs seną namą pačiame Kartenos miestelio centre, Kretingos g. Nr. 5, salantiškis verslininkas 60-metis Adomas Kuzminskas savomis rankomis, talkinat žentui Tomui Rudžiui, jį baigia remontuoti ir netrukus ketina atidaryti laidojimo namus.

„Atidaryčiau nors ir už savaitės – betrūksta prisijungti prie kanalizacijos tinklų ir sutvarkyti fasadą, bet laukiame Salantų regioninio parko direkcijos patvirtinimo, nes pastatas patenka į paveldo teritoriją“, – tvirtino būsimų laidojimo namų savininkas.

Į paskutinę kelionę – lyg iš savų namų

Namas, kuriam per 100 metų, anksčiau buvęs medinis: jame, A. Kuzminsko žiniomis, kažkada veikė internatas-mokykla, vėliau parduotuvė. Įsigijęs pastatą, jo vidų pertvarkė, užpylė rūsius, nes šių nebereikia. Verslininkas pasakojo numatęs viršutinę pastato dalį, kaip yra dabar, nudažyti tamsiai rudai, o apatinę dalį padengti šviesiu struktūriniu tinku. Tačiau nesiryžtąs imtis apdailos, kol dar nežino, ar tokia bus leidžiama.

„Pats dirbu nuo ryto iki vakaro: karteniškiai stebisi ir smalsauja, pakviečiu juos užeiti, apžiūrėti patalpas. Miestelio žmonės visuomet laukiami: gal kažką patars, ko norėtų laidojimo namuose, kad iš čia, tarsi iš tikrųjų namų, būtų kuo jaukiau išlydėti artimąjį į amžinybę“, – kalbėjo A. Kuzminskas.

Vyras aprodė pagrindinę 64 kv. m dydžio šarvojimo salę, poilsio kambarį-virtuvėlę, pagalbines patalpas. Šarvojimo salėje, sakė, betrūksta tik sutvirtinti sienines plokštes, tarp jų įrengti apšvietimą ir kryžių. Visi baldai, A. Kuzminsko žodžiais, jau supirkti.

Verslininkas tikino, kad viskuo, ko reikia išlydint žmogų į paskutinę jo gyvenimo kelionę – karstu, rūbais, laidojimo reikmenimis, bus pasirūpinta vietoje. Jie išveš palaikus kremuoti, teiks duobkasių paslaugas. Jeigu bus poreikis, ateityje įrengs dar vieną, tik mažesnę, šarvojimo salę, o sodybos ūkiniame pastate – šaldytuvus.


Naujai išasfaltuota Darbo gatvė Kurmaičiuose

Kretingos rajono savivaldybė 2022 m. iš Kelių priežiūros ir plėtros (KPP) programos gavo 2 mln. 59,9 tūkst. eurų savivaldybės keliams ir gatvėms tvarkyti. Savivaldybės administracijai pirmąkart teko taikyti naują šių lėšų skirstymo metodiką, kitas iššūkis buvo pavasarį viršun šovusios kelių remonto darbų kainos. „KPP lėšas šiemet paskirstyti galėjome tik po to, kai Savivaldybės taryba pagal naujus kriterijus, kurių reikalavo nauji teisės aktai, patvirtino kelių tvarkymo eilę. Tam sugaišome laiko. Negana to, pavasarį ištiko kainų šokas, stojo gatvių remonto darbų pirkimai, nes rangovai žvalgė rinką nesiryždami, neskubėdami įsipareigoti. Dėl išaugusių kainų pakartoti teko ne vieno objekto įvykusias rangos darbų pirkimo procedūras. Pagal šiandienos rezultatą galime patvirtinti, kad mums pasisekė: turime rangovus, darbai vyksta gana sparčiai šiemet, nebus jie vilkinami kitąmet, nes pasirašytos visos rangos darbų sutartys, kad tik būtų užtektinai lėšų visoms joms įvykdyti“, – rajono kelių, gatvių tvarkymo situaciją apibūdino Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, laikinai direktoriaus pareigas einanti Violeta Turauskaitė.

Pagal su seniūnaičiais suderintus seniūnijose tvarkomų gatvių sąrašus, šiemet jau atlikti arba baigiami darbai, kurių bendras sąrašas išties netrumpas: Kretingos mieste Malūno gatvės nauja asfalto danga, jos kaina – 53,92 tūkst. eurų, atnaujintas pėsčiųjų takas Savanorių g. už 55,38 tūkst. eurų, Salantų mieste Vilniaus gatvės pėsčiųjų takas – už 25,7 tūkst. eurų. Nutiestos arba baigiamos tiesti asfalto dangos Kūlupėnų kaime Ateities gatvėje – už 20,9 tūkst. eurų, Vydmantų k. Birutės g. – už 36,11 tūkst. eurų, Raguviškių k. Raguvos g. – už 42,40 tūkst. eurų, Kurmaičių k. Darbo g. – už 30 tūkst. eurų, Laivių k. Platelių g. – už 35,7 tūkst. eurų, Darbėnų miestelio Pušyno g. – už 18,3 tūkst. eurų, Grūšlaukės k. Saulėtekio g. – už 59,20 tūkst. eurų, Kartenoje Kretingos g. ruožas palei kapinių tvorą – už 20 tūkst. eurų, kelio Kurmaičiai–Tūbausiai – už 32,98 tūkst. eurų.


Kęstutis Kaupas nuolatiniu darbu su savimi įveikė priklausomybę nuo narkotikų.

Kalbėti apie savo problemas, kai jos pradėtos spręsti arba išspręstos, yra viena, tačiau išdrįsti pripažinti sau ir tai paversti atspirties tašku – visai kas kita. Kartais sugebėjusių atsitiesti ir pakeisti savo gyvenimą žmonių istorijos gali pasirodyti nereikšmingos ir neturinčios tikslo, tačiau tik ne tada, kai jos pasakojamos pirmuoju asmeniu.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento tyrimų duomenimis, nors kartą gyvenime narkotikus yra vartoję 14 procentų lietuvių. Būdamas penkiolikos, Kęstutis Kaupas pirmą kartą išbandė narkotikus, o šiandien, be medikų pagalbos savarankiškai įveikęs narkotikų priklausomybę, jis dalijasi savo patirtimi ir siekia įkvėpti kitus.

Nuskausminamieji nuo emocinių traumų

„Viskas prasidėjo nuo perskaitytų knygų. Jack Kerouac „Kelyje“ ir Karloso Kastanedos knygos apie augalus manyje sužadino smalsumą. Suvokiau, kad taip, kaip žmogus ragauja skirtingus maisto patiekalus, taip pat galima išbandyti įvairias medžiagas ir pajusti jų sukeliamą būseną“, – pokalbį pradeda vyras. Jis pasakoja narkotikus vartojęs kaip nuskausminamuosius nuo savo emocinių traumų: „Bandžiau jais pamiršti žemą savivertę, kurią man įdiegė patėvis. Jis nuolat sakydavo, kad esu nieko vertas ir nieko nesugebu, todėl suprastėjo mano mokymosi rezultatai, kol galiausiai mečiau mokyklą ir pabėgau iš namų.“

Vartoti psichotropines medžiagas paskatino nuolatinė baimė, psichologinis ir fizinis smurtas šeimoje, privertęs nepilnametį pabėgti iš namų ir ieškoti laisvės.

„Gyvenau gatvėje ir nieko neturėjau. Galėjau grįžti ir gyventi namuose su savo šeima, kaip visi mano bendraamžiai, bet noras pačiam spręsti, kaip noriu gyventi, man to neleido“, – sako K. Kaupas.

Tokį elgesį pagrindžia medicinos psichologė Kotryna Mikalauskaitė. Jos nuomone, vaikystėje ar paauglystėje dėl tam tikrų priežasčių daug streso ir įtampos patyręs žmogus, pabandęs narkotinių medžiagų, pajaučia didelį palengvėjimą ir suvokia, kad būtent pasirinkta medžiaga galėtų puikiai pasitarnauti siekiant nuslopinti jausmus, kurių asmuo nenori jausti.


Kretingos muziejuje eksponuojamas atkurtas pirmasis telefono aparatas.

Kretingos muziejus spalio 20-ąją pristatys dar vieną unikalų ir interaktyvų eksponatą. Šiemet, minint pirmosios telefono linijos 140-ies metų jubiliejų, Kretingos muziejuje pradės veikti atkurtas pirmasis telefono aparatas, kurio muliažas skambės ir, muziejaus lankytojams atsiliepus, jų lauks staigmena – bus girdimas pačių grafų kalbėjimas.

„Šiemet minime pirmojo Lietuvoje telefoninio ryšio 140-ies metų sukaktį. Norėdami paskatinti visuomenę domėtis grafo Juozapo Tiškevičiaus istoriniu palikimu, didinti Kretingos muziejaus patrauklumą, nusprendėme savo ekspoziciją papildyti nauju eksponatu. Kretingos dvaro pirmojo telefono atvaizdo neišliko, todėl galima tik spėlioti, kaip jis atrodė. Vienas to meto galimų variantų eksponuojamas Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje, tačiau, panašu, kad pirmasis telefonas buvo primityvesnis, be skambučio ir rankenėlės“, – sakė projekto „Alio! Skambutis iš dvaro“ sumanytoja Kretingos muziejaus Informacijos ir edukacijos skyriaus vedėja Jurgita Paulauskienė.

Kretingos muziejus, bendradarbiaudamas su įmone „Tikras vaizdas“, priėmė tikrą iššūkį – atkurti pirmąjį telefono aparatą, kabėjusį grafo Juozapo Tiškevičiaus darbo kabinete. Tam pasitarnavo jauniausios grafo dukters Elenos Klotildos prisiminimai.

Pirmoji telefono ryšio linija Lietuvoje buvo nutiesta 1882 m., t. y. praėjus vos 6–7 metams po to, kai jį išrado škotų kilmės amerikiečių ir kanadiečių mokslininkas, verslininkas ir išradėjas Aleksandras Grehamas Belas. Belo kompanijai 1882 m. nutiesus telefono ryšio tinklą Varšuvoje ir Rygoje, Žemaitijoje rezidavę didikai Rietavo kunigaikštis Bogdanas Oginskis ir Kretingos grafas Juozapas Tiškevičius sumanė telefono ryšio linija sujungti savo dvarus. Tokiu būdu 1882 m. buvo nutiesta apie 65 km ilgio pirmoji Lietuvos telefono ryšio linija, sujungusi kunigaikščio Bogdano Oginskio Rietavo dvarą, jo brolio Mykolo Oginskio Plungės dvarą ir grafo Juozapo Tiškevičiaus Kretingos dvarą. Manoma, kad ši telefono linija pradėjo veikti 1882 m. spalio 15 d. (naujuoju stiliumi – 27 d.) Vėliau abu didikai telefonizuoti ėmėsi ir savo valdas.

Naujasis eksponatas Kretingos muziejuje, bus pristatytas spalio 20 d. 14 val., rengiama ir senųjų ryšio priemonių paroda „Telefonai ir telegrafai. Laiko mašiną atsukus...“

Diana JOMANTAITĖ-JONAITIENĖ

Kretingos muziejus


Iš policijos suvestinių

  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOS RAJONAS

MEDOMIŠKIŲ K. spalio 15 d. apie 13.10 val., patikrinus automobilio „Nissan Primera“ 1973 m. gimusio vairuotojo blaivumą, nustatytas 3,07 prom. girtumas.

GRŪŠLAUKĖS K. spalio 15 d. apie 14.55 val., patikrinus ratinio traktoriaus „MTZ-50“ 1943 m. gimusio vairuotojo blaivumą, jam nustatytas 1,8 prom. neblaivumas.

Parengė Edita KALNIENĖ


Spalio 13 d. Kretingos „Kretinga-VR servisas“, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, Klaipėdoje 92:59 (29:9; 25:18; 18:9; 20:23) sutriuškino Klaipėdos „Neptūną-Akvaservis“ (4 pralaimėjimai) ir pasiekė pirmąją šio sezono pergalę. Kretingiškiai puikiai pradėjo rungtynes ir jau po I kėlinio pirmavo 20 taškų, o iki pertraukos jį dar labiau padidino (20 min. 54:27). Baigiantis IV kėliniui komandas skyrė ir 45 taškai (85:40), bet per likusį laiką varžovams pavyko sušvelninti skirtumą.

Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai-VR servisui“ atstovavo: Maksym Lutsenko (4/9 dvitaškiai, 5 rez. perdavimai) – 18, Martynas Mažeika (8/8 baudos) – 15, Rytis Zabita (7/10 dvitaškiai, 14 atk. kamuolių, 29 naud. balai) – 14, Valerij Anisimov (5/8 dvitaškiai, 8 atk. kamuoliai, 4 blokai) – 12, Edgaras Danys (2/4 tritaškiai, 7 atk. kamuoliai, 4 rez. perdavimai) – 10, Raidas Nacius (3/4 tritaškiai, 5 rez. perdavimai) – 9, Gintaras Beniušis (2/3 tritaškiai) – 8, Mantvydas Žukauskas (6 rez. perdavimai) – 6, Modestas Jurkaitis (8 atk. kamuoliai, 4 rez. perdavimai, 6 per. kamuoliai, 15 naud. balų) ir Eisvydas Petkus. Spalio 15 d. kretingiškiai sostinėje 97:85 (20:26; 31:22; 19:19; 27:18) palaužė Vilniaus „Rytą-II“ (1 pergalė, 3 pralaimėjimai). Šių rungtynių II kėlinį šeimininkai buvo pavojingai nutolę (14 min. 24:34), bet svečiai nesutriko ir po dviejų kėlinių pirmavo – 51:48. Atkakli kova vyko iki pat IV kėlinio vidurio, komandas tuo metu skyrė tik vienas taškas (34 min. 81:80), bet kretingiškiai rungtynes užbaigė spurtu 14:5 ir lėmė rungtynių baigtį. Dvi pergales per trejas rungtynes pasiekusi „Kretinga-VR Servisas“ užima V turnyrinės lentelės vietą.


I lygos II turą „Urbovita“ dėl gerai sužaisto paskutinio kėlinio pasiekė pirmą sezono pergalę 72:67, nugalėdama pirmą pralaimėjimą patyrusį „Jokūbavą“. Nugalėtojams 18 taškų surinko Andrejus Semionovas (5/6 dvitaškiai, 2/4 tritaškiai, 9 atk. kamuoliai, 3 per. kamuoliai, 27 naud. balai), 17 pridėjo Aidas Viršilas (8 rez. perdavimai), o „Jokūbavo“ komandoje išsiskyrė po 16 surinkę Andrius Bėrontas (3/4 tritaškiai, 9 atk. kamuoliai, 20 naud. balų) ir Eimantas Kupšys (11 atk. kamuolių, 6 išprov. pražangos). SK „Granitas“ pasiekė antrą sezono pergalę, 70:66 palaužęs „Ridiko“ pasipriešinimą. SK „Granitui“ 27 taškus pelnė Vytautas Šližius (15 atk. kamuolių, 7 išprov. pražangos, 34 naud. balai), 14 – Nerijus Stonkus (8/11 baudos, 5 rez. perdavimai, 11 išprov. pražangų), pralaimėjusiai komandai – Žilvinas Jašinskas (9/10 dvitaškiai, 10 atk. kamuolių, 3 blokai, 28 naud. balai) – 21, Dalius Adomaitis (5/7 dvitaškiai, 4 per. kamuoliai) – 15. Savo pirmąją pergalę pasiekė ir „Grūšlaukė“, 75:62 nugalėjuis pergalių dar neturinčius „Baublius“. „Grūšlaukės“ komandoje dvigubą dublį pelnęs 33 taškus surinko Aurimas Girdenis (11 atk. kamuolių), 20 – Audrius Auryla (9 atk. kamuoliai). „Baublių“ komandoje 19 pelnė Darius Skuodas (4/6 dvitaškiai), 17 – Tomas Dabravolskis (8/10 dvitaškiai, 10 atk. kamuolių, 5 rez. perdavimai, 29 naud. balai). Antrąją pergalę pasiekė ir „Skuodo KKSC-Senamiestis“, nerezultatyviose rungtynėse 68:64 nugalėjęs „Vydmantus“. Nugalėtojams 18 taškų pelnė Tautvydas Vepštas (4/5 dvitaškiai, 7/8 baudos), 11 – kapitono Juliaus Kryževičiaus (2/2 tritaškiai) sąskaitoje, o „Vydmantams“ 25 taškus pelnė Erikas Kubilius (11/18 dvitaškiai, 14 atk. kamuolių, 5 rez. perdavimai, 4 per. kamuoliai, 8 išprov. pražangos, 35 naud. balai), 14 pridėjo Mindaugas Reminas.


Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokatė Lina Alksnienė

Vėstant orams benamiams gyvūnams tampa vis sunkiau susirasti maisto, dėl ko jie dažniau pradeda lankytis gyventojų kiemuose, tikėdamiesi būti pamaitinti. Deja, nemažai žmonių ne tik nesidžiaugia, bet netgi piktinasi benamių gyvūnų draugija.

Tokiems žmonėms dažnai susierzinimą kelia ir aplink gyvenamuosius namus, parkuose ar kitose viešose vietose vedžiojami naminiai augintiniai. Neapsikęsdami gyvūnų savo akiratyje, kai kurie piktavaliai imasi nuodingų medžiagų, pašarų ar maisto su pridėtiniais nuodais mėtymo. Kokios atsakomybės gali sulaukti gyvūnų nuodytojai, paaiškino Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė advokatė Lina Alksnienė:

– Gyvūnų nuodijimas yra ne tik pavojinga, bet ir apgaulinga veika, nes dažniausiai ji yra nepastebima. Tai, kad gyvūnas yra apnuodytas, galima įtarti iš pasireiškusių simptomų, tačiau šis faktas patvirtinamas tik atlikus atitinkamus tyrimus. Gyvūno apnuodijimo atveju kiekviena minutė yra svarbi, todėl pastebėjus neįprastus simptomus, gyvūno savininkas ar laikytojas privalo nedelsiant kreiptis į veterinarijos įstaigą tam, kad kuo greičiau būtų ne tik nustatyta tinkama diagnozė, bet ir paskirtas reikalingas gydymas. Kai randamas jau nugaišęs gyvūnas, esant įtarimams, kad jis galėjo būti nunuodytas, vis tiek rekomenduojama kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad šis atliktų autopsiją ir nustatytų jo nugaišimo priežastį. Tik kompetentingo specialisto konstatuotas gyvūno apnuodijimo faktas gali būti pagrindas taikyti teisinę atsakomybę.

Nuodijimas gali sukelti ne tik gyvūno žūtį, bet ir sužaloti jo sveikatą, todėl nepriklausomai nuo kilusių padarinių, gyvūno nuodijimas neabejotinai laikytinas žiauriu elgesiu su gyvūnu. Lietuvos Respublikos teisės aktai už tokios veikos padarymą numato dviejų rūšių atsakomybę: administracinę ir baudžiamąją. Be to, jeigu apnuodijus gyvūną, jo savininkui ar laikytojui sukeliama turtinė ir (ar) neturtinė žala, tą padariusiam asmeniui gali būti taikoma ir civilinė atsakomybė – pareiga atlyginti turtinę ir (arba) neturtinę žalą.

Jeigu gyvūną apnuodijus šis nežūsta ar nėra suluošinamas, tuomet tai padaręs asmuo gali būti baudžiamas administracine tvarka. Administracinei atsakomybei kilti pakanka vien gyvūno apnuodijimo fakto ir nėra būtina, kad dėl to kiltų kokie nors padariniai pačiam gyvūnui. Taip yra todėl, kad žiauriu elgesiu su gyvūnu įstatymų leidėjas laiko ir veiksmus, kurie kelia pavojų tiek gyvūno sveikatai, tiek jo gyvybei, taip pat tuos, dėl kurių gyvūnas jaučia kančią ar skausmą. Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad asmuo, žiauriai elgęsis su gyvūnu, gali būti baudžiamas bauda nuo 150 iki 2 tūkst. eurų, o kai dėl žiauraus elgesio gyvūnui grėsė žūtis ar suluošinimas – bauda nuo 900 iki 3 tūkst. 200 eurų.


Pastauninko parke išpieštus stendus sutvarkyti ėmėsi ne tik Kretingos miesto seniūnija, bet ir patys gyventojai. Dalį stendų teks pakeisti.

Vasaros pradžioje įvykę du incidentai dėl Pastauninko ir Jauryklos parkuose išpieštų stendų baigėsi skirtingai: Jauryklos parke sugadintus stendus sutvarkė juos sugadinusių paauglių tėvai, o štai Pastauninko parke „piešiniai“ vis dar audrina kretingiškius, tad pastarieji patys ėmėsi iniciatyvos juos panaikinti.

Teks keisti

Kretingos miesto seniūnija vasarą pranešė policijai, kad Pastauninko ir Jauryklos parkuose buvo apgadinta infrastruktūra ir dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. „Nustatėme, kas tai padarė Jauryklos parke, bet Pastauninko parke – ne. Ikiteisminis tyrimas yra sustabdytas, bet, paaiškėjus kokioms nors naujoms aplinkybėms, jis gali būti atnaujintas“, – sakė Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius.

Sustabdžius tyrimą, valymo darbų imtasi ir Pastauninko parke. „Kol vyko tyrimas, negalėjome valyti stendų, tačiau jį sustabdžius bandėme tai padaryti“, – kalbėjo Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė.

Stendus valė SĮ „Kretingos komunalininkas“ darbuotojai. „Išbandėme kelias chemines priemones, tačiau nepavyko. Esame užsakę naujų, kad užbaigtume pradėtą darbą“, – veiksmus vardino G. Liobikienė.

Jau dabar matyti, kad ne visus stendus pavyks nuvalyti, todėl juos reikės keisti. „Keisim tik tuos, kurie nenusivalys. Atnaujinti reikės ir nuo valymo pablukusius stendus. Tai darysime pavasarį“, – sakė seniūnė.


Sekmadienį apie 15.50 val. Žemaitės al., šalia Kretingos ligoninės, buvo partrenktas dviratininkas. Jį greitosios medicinos pagalbos medikai išvežė gydyti.

Pirminiais duomenimis, dviratininkas, išvažiuodamas iš dviračių tako, nenulipo nuo transporto priemonės, staiga kirto gatvę, ir vairuotojas nespėjo sustabdyti. Dviratininkas kelią kirto per pėsčiųjų perėją.

„Kol kas išklausėme tik vieną pusę. Laukiame, kol pasveiks dviratininkas, tada žinosime daugiau šio eismo įvykio detalių“, – komentavo Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas, įvardinęs, kad aplinkybės – tiriamos.

„P. n.“ informacija


Ukrainietė menininkė Natalija Didenko pavaizdavo Ukrainą, tarsi moterį, skausmingai brendančią per šiurkščią žolę žydinčių gėlių lauko link. Šis karpinys – ir jos pačios likimo alegorija.

Stilizuotas moters, brendančios per šiurkščią nupjautą žolę, kūnas. Tolumoje – žydi gėlės. Tokią šiandieninės Ukrainos alegoriją savo karpinyje-plėšinyje, vadinamojoje vytinankoje („vytinat“ – ukrainietiškai „kirpti“), pavaizdavo Palangoje šiuo metu įsikūrusi Ukrainos pabėgėlė 45-erių menininkė Natalija Didenko.

„Gyvenimą nugyventi – nėra romantiškai, kaip dažnai įsivaizduojame, basomis per rasotą ryto žolę pereiti. Ukraina šiandien eina per savąją ražieną, kuri drasko jos kojas ligi skausmo, persmelkiančio visą kūną, plėšiančio širdį. Ir ji turi pereiti per savo lauką pati, niekas kitas už ją nepereis. Galėtų sustoti, pasiduoti, bet tai – ne jai. Ji eina gėlių – savojo atgimimo, savojo prisikėlimo – link“, – taip vieną naujausių savo karpinių, sukurtų apsistojus Lietuvoje, apibūdino pati autorė.

Spėjo išgarsėti Lietuvoje

Menininkė neslėpė, kad ši „Braidžiojanti moteris“ – ir jos pačios alegorija. Natalija – kijevietė grafikė dizainerė, knygų iliustratorė ir 12 knygų vaikams bei suaugusiems autorė, prasidėjus karui, buvo priversta palikti savo gimtinę, motiną Lidiją ir 90-metį perkopusią močiutę, draugus. Lietuvoje, ji sakė, atsitiesusi dvasiškai, o, ir kaip pati pastebėjo, per trumpą laiką išgarsėjo gal net labiau negu savo gimtinėje.

„Tas kūrinys – ir mano pačios atgimimo alegorija: Lietuvoje sušilo širdis, vėl ėmiausi kūrybos. Atvykusi susisiekiau su kitais ukrainiečių menininkais ir jau balandį Vilniaus „Litexpo“ rūmuose surengėme bendrą parodą, o gegužę – personalinę parodą Klaipėdos Imanuelio Kanto bibliotekoje. Gavus Lietuvos kultūros tarybos stipendiją, įgyvendinau projektą „Karo albumas“, darbus nuolat papildau, keičiu ir vasarą surengiau parodas Palangoje, Plateliuose, Kretingos rajono viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje, dabar ji eksponuojama Plungės r. Grumblių bibliotekoje“, – kalbėjo karpinių meistrė N. Didenko, neseniai dar surengusi edukacinį karpinių užsiėmimą pajūrio kūrėjams pagal M. K. Čiurlionio paveikslą „Karalių pasaka“.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas