Jokūbavo gyventojas Antanas Sungaila, kaip ir kiti kaimo žmonės, nerimauja, kad ties kryžkele, priešais dvaro parką, išdygs degalinė.

Jokūbavo gyventojus pasiekė žinia, kad pačiame jų gyvenvietės centre, ties kryžkele, priešais senąjį dvaro parką, esantis sklypas parduotas vilniečių bendrovei „Mammoet Baltic“, kuri menamai priklauso Mažeikių naftos bendrovei „ORLEN Lietuva“. Žmonės subruzdo – ar netrukus neišdygs toje vietoje degalinė. Degalinė kaime būtų gerai, svarstė jie, tačiau – ne toje vietoje.

Gabens stambiagabaritį krovinį

Jokūbavo gyventojas Antanas Sungaila, buvęs ilgametis švietimo darbuotojas, išėjęs užtarnauto poilsio, šiomis dienomis išvien su talkininku Jonu Meškausku triūsė dvaro parke – vyrai tvirtino plenero metu praėjusią vasarą tautodailininko Tado Šorio išdrožtą skulptūrą „Prezidento Aleksandro Stulginskio parkas“.

„Pajūrio naujienų“ pakalbintas A. Sungaila neslėpė žinąs, kaip ir visas jų kaimas, kad sklypą Kretingos g. Nr. 17 įsigijo verslininkai, susiję su bendrove „ORLEN Lietuva“. Jie nusipirko sklypą su senu mediniu namu, kurį žada nugriauti, nes šis trukdytų iš Klaipėdos jūrų uosto į Mažeikius gabenant stambiagabaritį krovinį. Sąstatas, kad patektų į Šiaulių plentą, su kroviniu važiuotų per Jokūbavą, Raguviškius, Rubulių sodininkų bendriją.

Pavardžių pasisakyti nepanorusių jokūbaviškių žiniomis, verslininkai negavo leidimo gigantišką krovinį – kuro talpas – gabenti dieną, tad sklypas ties kaimo kryžkele ir buvo reikalingas tam, kad krovinys ten pralauktų dieną, o naktį būtų išgabentas.

„Žinome, kad kroviniui trukdo ir senieji parko medžiai, augantys alėjoje ties bažnyčia. Praėjusią vasarą Žalgirio seniūnijos seniūnas Bronius Talmontas su aplinkosaugininkais, gavę žemės savininko – Prezidento Aleksandro Stulginskio anūko Jono Juozevičiaus – sutikimą, pažymėjo medžius, kuriuos ketina nuversti – jų yra 17. Verslininkai iš J. Juozevičiaus iki kitų metų gruodžio tam išsinuomojo 3 arus žemės, nes kitaip nepravažiuoja krovinys“, – kalbėjo iniciatyvus Jokūbavo bendruomenės narys A. Sungaila, savanoriškai triūsiantis parke, kurį bendruomenė išsinuomojo 50-iai metų, suremontavo parapijos ūkinį pastatą.

• Rašyti komentarą (7)
• Plačiau ...

• Rašyti komentarą (3)

Gerokai išaugus elektros energijos kainoms, Kretingos rajono savivaldybė pradėjo įgyvendinti taupymo programą. Kartu investuojama į energiją taupantį LED gatvių apšvietimą, nuosavų saulės elektrinių įsigijimą.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos, laikinai einančios administracijos direktoriaus pareigas, Violetos Turauskaitės teigimu, viena šiuo metu įgyvendinamų energijos taupymo priemonių – sprendimas prigesinti rajono gatvių apšvietimą. Daugelyje gatvių jau išjungtas ar netrukus bus išjungtas kas antras šviestuvas, taip pat ten, kur jau yra įdiegtas LED apšvietimas ir leidžia techninės galimybės, nuo 24.00 val. iki 5.00 val. sumažintas šviesos srautas iki 70–80 proc. Trumpiau negu įprastai iki 22.00 val. bus apšviečiamos ir mažesnių rajono gyvenviečių gatvės. Skaičiuojama, kad šios priemonės leis sutaupyti iki 30 proc. rajono gatvių apšvietimui skiriamų lėšų.

„Vien Kretingos miesto gatvėms apšviesti per pirmus aštuonis šių metų mėnesius skirta kone tiek pat lėšų, kiek per visus metus pernai – apie 100 tūkst. eurų, – teigė V. Turauskaitė. – Numatoma, kad dėl saugumo visi šviestuvai ir toliau veiks sankryžose, pėsčiųjų perėjose. Dėl tos pačios priežasties ir toliau bus apšviestas Pastauninko parkas, visi šviestuvai veiks ir Vilniaus gatvėje.“

• Rašyti komentarą (6)
• Plačiau ...

Vienai prizininkių Pryšmančiuose 4-erių Miglei Lubytei apdovanojimą įteikė Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas (kairėje) ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Alfonsas Motuzas.

Rugsėjį Kretingos rajono ugdymo įstaigų auklėtiniai turėjo galimybę dalyvauti mūsų policijos komisariato suorganizuotame piešinių konkurse „Ateities policija“.

„Stipriname policijos ir visuomenės bendravimą bei bendradarbiavimą“, – konkurso svarbą akcentavo Kretingos rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Gitana Macienė.

Vaikų piešiniuose ir darbuose fantazijos netrūko. „Piešiniai ryškūs, spalvingi. Pagrindinė mintis – kad policija viešąją tvarką užtikrins naudodamanaujausią techniką, tarkim, dronus“, – įvardijo G. Macienė.

Mokiniai taikė įvairias piešimo technikas, buvo piešinių, atliktų ir kompiuteriu. „Kiti klijavo, karpė ir panašiai“, – sakė bendruomenės pareigūnė.

Konkursas suorganizuotas Angelų sargų dienos proga. Jo tikslas – ugdyti jaunosios kartos pilietiškumą ir skatinti kūrybines iniciatyvas.

Konkurse pristatyta daugiau kaip 100 Kretingos rajono švietimo ir ugdymo įstaigų auklėtinių darbų. Pagal amžių mokiniai buvo suskirstyti į keturias grupes: I grupė – 4–6 m., II gr. – 7–10 m., III gr. – 11–14 m., IV gr. – 15–19 m.

Laimėtojų darbai eksponuojami Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje.

---

PRIZININKAI:

I gr. – Vytautas Gricius, Paulius Vencevičius, Miglė Lubytė;

II gr. – Rimantė Katkutė, Elzė Padriezaitė, Amelija Mikutavičiūtė;

III gr. – Deimantė Damašiūtė, Emilija Riniūtė, Juozapas Bružas;

IV gr. – Aistė Mikutaitė, Nida Savickaitė, Karolina Kasnauskė.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (3)

Nominacijomis ir gėlėmis apdovanotų pedagogų dvyliktukas su juos pasveikinusiais rajono vadovais Antanu Kalniumi, Dangiru Samaliumi ir Seimo nariu Antanu Vinkumi.

Tarptautinę mokytojų dieną Kretingos muziejaus Baltojoje salėje dvylikai geriausių rajono šių mokslo metų pedagogų įteiktos kretingiškės dailininkės Lidijos Kuklienės sukurtos spalvingos nominacijos ir juvelyro Gražvydo Kasparavičiaus iš metalo, gintaro ir medžio padarytos proginės statulėlės. Tradicinį renginį „Skrendantys ant pašaukimo sparnų“, įterpdamas savo atliekamų dainų, vedė grupės „El Fuego“ solistas Rokas Spalinskas.

Pagerbti ir už pasiekimus, ir už bendruomeniškumą

Tarp apdovanotųjų – Kretingos Marijono Daujoto progimnazijos matematikos mokytoja metodininkė Loreta Bernienė, kuriai skirta nominacija „Metų mokytojas – už akademinius V–VIII klasių mokinių pasiekimus“; Simono Daukanto progimnazijos mokytojai Linai Beniušienei įteikta nominacija „Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo kūrybinių idėjų generatorius“; Darbėnų gimnazijos neformaliojo švietimo mokytojui Aivarui Bružui – „Metų atradimas“; Salantų gimnazijos biologijos mokytojai metodininkei Rasai Bumblienei – „Metų mokytojas – už darnaus vystymosi ir aplinkosauginių idėjų įgyvendinimą“; Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos informacinių technologijų mokytojui ekspertui Aidui Kuteliui – „Kūrybinių idėjų generatorius“; Pranciškonų gimnazijos pradinio ugdymo mokytojai metodininkei Soterai Martusevičienei – „Metų mokytojas – už akademinius I–IV klasių mokinių pasiekimus“; Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos socialinei pedagogei metodininkei Daliai Mockuvienei – „Bendruomeniškumo puoselėtojas“; mokyklos-darželio „Žibutė“ meninio ugdymo mokytojai Erikai Ostrenkovai – „Metų atradimas“; lopšelio-darželio „Žilvitis“ meninio ugdymo mokytojai metodininkei Daivai Samalienei – „Metų mokytojas – už kūrybinius mokinių pasiekimus“; Pranciškonų gimnazijos lietuvių kalbos mokytojai ekspertei Irmai Šedienei – „Metų mokytojas – už akademinius IX–XII klasių mokinių pasiekimus“; Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktoriui Kęstučiui Trakšeliui – „Vadovas-lyderis“; Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro fizinio ugdymo vyresniajam mokytojui Kęstučiui Valiukui – „Metų mokytojas – už sportinius mokinių pasiekimus“.

• Rašyti komentarą (11)
• Plačiau ...

Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos trečiokas Saulius Drąsutis tarptautinėje „Kings“ olimpiadoje gerų rezultatų pasiekė keliose disciplinose.

Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos III klasės mokinys Saulius Drąsutis, kurį moko mokytoja Vilma Narmontaitė, dalyvavo tarptautinės „Kings“ olimpiados finale ir pasiekė gerų rezultatų: iš informacinių technologijų ir anglų kalbos pasiekė I lygį, lietuvių kalbos, matematikos, pasaulio pažinimo ir logikos – II lygį. Matematikoje jis iškovojo aukso medalį, už lietuvių kalbos ir anglų kalbos užduotis – sidabro.

Anot mokytojos V. Narmontaitės, Saulius – labai atsakingas, smalsus, norintis visur dalyvauti, sužinoti. Saulių dalyvauti olimpiadose skatina ir jo mama.

„Berniukas „Kings“ olimpiadoje dalyvauja ir padėkas, medalius laimi ne pirmus metus. Jis – kol kas vienintelis tarp klasės mokinių, dalyvaujančių šioje olimpiadoje, bet šiais metais raginu, kad savo jėgas išbandytų ir daugiau mokinių“, – kalbėjo mokytoja.

Tarptautinė olimpiada „Kings“ yra skirta I–XII klasių mokiniams ir siekia puoselėti visuomenės švietimo idėją, kurti naują, unikalią jos viziją, pagrįstą nuolatine perspektyva tobulėti ir augti kiekvienam norinčiajam.

Tačiau S. Drąsutis dalyvauja ne tik „Kings“ olimpiadoje: praėjusiais metais jis užėmė III v. ir rajoninėje matematikos olimpiadoje, padėkų, medalių iškovojo ir „Olimpyje“, neblogai pasirodė „Kengūros“ konkurse.

„Su mokiniu tenka padirbėti ir papildomai. Man svarbu, kad jis ir pats nori bei skiria tam nemažai savo laisvalaikio“, – teigė V. Narmontaitė.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Apdovanojimams pasibaigus Žaliosios vėliavos – Marijono Daujoto progimnazijos ir Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro Baublių skyriaus moksleivių ir pedagogų rankose.

Keturioms Kretingos rajono ugdymo įstaigoms – Marijono Daujoto progimnazijai, Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro Baublių skyriui, Salantų ir Darbėnų gimnazijoms – įteikta po Žaliąją vėliavą ir tarptautinį sertifikatą.

Salantai – nepavejami

Pasak vėliavas atvežusio visuomeninės organizacijos „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ atstovo kauniečio Renaldo Rimavičiaus, tarptautinėje programoje dalyvauja ir aukščiausio apdovanojimo siekia per 70 pasaulio šalių. Kiekviena pretenduojanti ugdymo įstaiga privalo įgyvendinti 7 žingsnius: mokykloje įsteigti Gamtosaugos komitetą, kuris reprezentuotų bendruomenės idėjas; atlikti auditą, padedantį nustatyti esamą aplinkosaugos būklę; atsižvelgiant į audito rezultatus, pasiruošti veiksmų planą; atlikti monitoringą; veiklas integruoti į ugdymo procesą; kuo plačiau skleisti gamtosaugos idėjas ir už mokyklos ribų; susikurti Gamtosaugos kodeksą, įtvirtinantį ugdymo įstaigos įsipareigojimus aplinkai.

Darbėniškiai už praėjusiųjų metų rezultatus įvertinti antrą, baubliškiai ir kretingiškiai – septintą, o salantiškiai – penkioliktąjį kartą.

„Pagal įteiktų Žaliųjų vėliavų skaičių išties mes esam vieni pirmaujančiųjų Lietuvoje“, – pasidžiaugė Salantų gimnazijos direktorė Aušra Zebitienė.

Už veiklą gamtosaugos srityje šioje ugdymo įstaigoje visus tuos 15-a metų atsakinga biologijos mokytoja Rasa Bumblienė. Anot jos, kaskart tenka įrodyti, kad mokykla vėliavos verta. Svarbiausia įgyvendinti suplanuotas veiklas. Pavasarį pavyko Žemės dienai skirtos akcijos „Darom“ bei inkilų gaminimo ir iškėlimo Salantų krašte, be to, gimnazijos moksleiviai talkino Grūšlaukės girininkui Ignui Kripui miške iškeliant pačių miškininkų pagamintus inkilus.

„Visos klasės per metus turi atlikti, kaip mes sakom, po gerąjį darbelį. Džiugu, kad daugelis pasirenka būtent ekologinę temą. Pavyzdžiui, pernai pradinukams buvo surengta praktinė viktorina, kaip teisingai rūšiuoti buitines atliekas. Be to, kasmet mūsų ir Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazijos kartu organizuoja tiriamųjų gamtos darbų konferencijas, kuriose darbus vertina Klaipėdos universiteto mokslininkai. O štai rugsėjį kaip laureatai gavome Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro padėką už sukurtą vaizdo filmą apie Žemaitijos parko Šeirės pažintinį taką“, – papasakojo R. Bumblienė.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Bendro fizinio aktyvumo mažėjimas turi didelę neigiamą reikšmę suaugusių ir pagyvenusių žmonių sveikatai. Norint, kad pagerėtų ar išliktų reikiamo lygio širdies ir kvėpavimo sistemų būklė, raumenų pajėgumas, kaulų būklė ir organizmo funkcinė sveikata bei apsitarnavimas ir mobilumas, sumažėtų galimybė susirgti dažniausiai pasitaikančiomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, mažėtų nerimo, depresijos simptomai, būtų palaikomos kognityvinės funkcijos, aktyvūs socialiniai ryšiai, rekomenduojama:

*Vyresniems negu 65 metų amžiaus asmenims būtina kasdien sukaupti bent po 30 minučių vidutinio intensyvumo ištvermę lavinančios fizinės veiklos (greitas ėjimas, šiaurietiškas ėjimas, darbas sode ar darže, važiavimas dviračiu, šokiai). Kaip alternatyva gali būti rekomenduojama ne mažiau kaip 10–15 minučių didelio intensyvumo fizinės veiklos (bėgimas, plaukimas, greitas lipimas laiptais) kasdien (sukaupti mažiausiai 75 minutes per savaitę) arba atitinkamas vidutinio ir didelio intensyvumo fizinės veiklos derinys;

*Bet kokia fizinė veikla turi vykti ne trumpesniais kaip 10 minučių intervalais, nes kitaip negaunamas pakankamas teigiamas poveikis sveikatai.

*Vyresni negu 65 metų amžiaus asmenys, kurių prastas fizinis ar funkcinis pajėgumas bei sutrikęs gebėjimas normaliai judėti (mobilumas), vis tiek turėtų ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę lavinti judesių koordinaciją bei pusiausvyrą (griuvimų profilaktikai ir siekiant išvengti galimų kaulų lūžių ir komplikacijų po jų).

*Taip pat ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę būtina stiprinti svarbiausių stambiųjų raumenų grupių jėgą (pritūpimai, atsispaudimai, pirkinių nešimas iš parduotuvės), siekiant kuo ilgiau išsaugoti gebėjimą judėti ir savarankiškai apsitarnauti.

*Kai vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys dėl pablogėjusios sveikatos (ar įvairių kitų priežasčių) negali įgyvendinti šių fizinio aktyvumo rekomendacijų, jie turėtų išlikti fiziškai aktyvūs, atsižvelgdami į realias gyvenimo aplinkybes, sveikatos būklę ir savo asmeninius gebėjimus.

*Siekiant kuo mažiau sėdėti ar gulėti, būtina riboti žiūrint televizorių, naudojantis kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu, klausant radijo ir pan. praleidžiamą laiką. Rekomenduojami reguliarūs pasivaikščiojimai gamtoje su draugais, kaimynais ar augintiniais, darbas sode, darže ar gėlyne, grybavimas, uogavimas, žvejyba, savanoriavimas ir pagalba kitiems ir pan. Taip pat patartina mažiau naudotis visuomeniniu ar asmeniniu transportu – kuo dažniau jį keisti ėjimu pėsčiomis ar važiavimu dviračiu. *Net jei nesilaikoma šių fizinio aktyvumo rekomendacijų, labai svarbu, kad vyresnio amžiaus asmenys turėtų galimybę išeiti iš namų į lauką ir pagal galimybes užsiimti fizine veikla kartu su kaimynais, kitais bendruomenės nariais.

Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia vyresnio amžiaus žmones kartu dalyvauti rytinėse mankštose antradieniais ir ketvirtadieniais 9:30 val. (Vilniaus g. 8, III aukštas).

(Informacija parengta pagal Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centro metodines rekomendacijas „Bendrosios fizinio aktyvumo rekomendacijos 3 amžiaus grupėms“).

Kretingos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro informacija

Užs. Nr. 952

• Rašyti komentarą (1)

Įstaigos istoriją menančią medžiagą – archyvus, medicinos priemones – kaupia ir saugo vyriausioji slaugytoja Renata Eitavičienė, kuri 25-mečio proga PSPC hole surengė parodą.

„Ketvirtį amžiaus – kartu“, – taip pavadinta medicinos prietaisų, priemonių ir dokumentų paroda, surengta Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) hole jo vyriausiosios slaugytojos Renatos Eitavičienės, dirbančios jame 25-erius metus ranka rankon su 5 vadovais: Nikolajumi Talancevu, Irena Narmontaite, šviesaus atminimo Zigmu Paulausku, Vidmantu Jurgaičiu ir dabartiniu vadovu Arnu Juškiu.

Kai darbui atiduotas gyvenimas

R. Eitavičienės ir A. Juškio iniciatyva, užvakar buvo pakviesti buvę PSPC vadovai, kad mintimis perbėgtų per įstaigos istoriją, prisimintų, kokius iššūkius skirtingais laikmečiais jiems teko įveikti. „Tai ir įstaigos, o kartu ir šių 4 žmonių gyvenimo istorijos“, – akcentavo A. Juškys. Kolektyvo vardu kiekvienam įteikdama po rožės žiedą, R. Eitavičienė kalbėjo: „Kai žmonės daug metų išdirba vienoje įstaigoje, jie sako – šiam darbui atidaviau visą savo gyvenimą. Lygiai tą patį galėčiau pasakyti ir aš, nes dirbu čia nuo tada, kai įstaiga pradėjo veikti kaip savarankiškas juridinis vienetas. Teko gyventi ir sugyventi su 5 jos vadovais, todėl šiandieną norėčiau padėkoti jiems už kartu praleistą laiką“.

„Renata visiems vadovams buvo ir yra didžiulis ramstis“, – savo ruožtu vyriausiajai slaugytojai padėkojo ir A. Juškys.

R. Eitavičienės žodžiais, kiekvienam įstaigos vadovui teko įveikti savojo laikmečio sunkumus, nes kiekvienas etapas buvo svarbus, prisimenant, kad centras pradėjo veikti, kai padaliniuose nebuvo nei tualetų, nei vandens, o lėšos – labai ribotos. Ji prisiminė, kaip centro kūrimosi pradžioje kiekvienas darbuotojas prisidėjo, kuo ir kaip galėjo: „Reikėjo informacinio stendo: raudono audeklo jį aptraukti iš namų atnešė daktarė Augenija Juknevičienė, kasos langelį sukalė mano pusbrolis Linas Petrauskas. Nešėme iš namų stiklainius tyrimams, čia juos strerilizuodavome.“

Iš pradžių kaimuose veikė 12 medicinos punktų, šiandieną jų belikę 5: Rūdaičiuose, Raguviškiuose, Jokūbave, Kurmaičiuose ir Laukžemėje. Po reformos įstaigoje dirbo per 200 darbuotojų, šiandieną dirba 117 darbuotojų.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

„Ši erdvė padeda kurti gerą mikroklimatą gimnazijoje“, – tokių erdvių atsiradimo svarbą gimnazijoje įvardino direktorė Sonata Litvinienė.

Šalies ugdymo įstaigose integruojama vis daugiau specialiųjų poreikių turinčių vaikų. Kad šis procesas būtų lengvesnis, mokyklose naudojamos tam tikras priemones. Darbėnų gimnazija – ne išimtis: joje yra įrengtas sensorinis kambarys, taip pat du specialiųjų pedagogų ir logopedų kabinetai, poilsio kampelis.

Didėja poreikis

Ne tik šalyje, bet ir Darbėnų gimnazijoje daugėja vaikų su įvairiais sutrikimais. „Gimnazijoje mokosi du vaikai, turintys judėjimo negalią, ir vienas – autizmo spektro sutrikimą. Jiems sensorinė erdvė ypač svarbi“, – įvardijo gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė.

Sensorinį kambarį mokyklos bendruomenė naudoja įvairioms reikmėms: jame lankosi darželio auklėtiniai, yra vedamos klasių valandėlės, pamokos ir panašiai. Tačiau prioritetas – vaikai su specialiaisiais poreikiais.

„Ši erdvė padeda kurti gerą mikroklimatą gimnazijoje. Ji skirta visiems, kuriems reikia nusiraminti, pabūti atskirai“, – kalbėjo S. Litvinienė.

Gimnazijoje įrengtas ir poilsio kampelis kartu su dviviečiu akustiniu foteliu, kuris iš dalies sugeria aplinkos garsus. „Tiems, kuriuos erzina triukšmas, norisi pabūti vieniems per pertraukas ir nusiraminti, nedidelės fotelio sienelės sukuria pojūtį tarsi būtum vienas“, – paaiškino S. Litvinienė.

Lengvai priima

Dirbant su specialiųjų poreikių vaikais mokyklos bendruomenei didelių iššūkių nebekyla. „Visiems mokiniams, kurie turi didelių specialiųjų poreikių – fizinę negalią, autizmo spektro sutrikimą – skirti mokytojo padėjėjai“, – tikino gimnazijos direktorė. Dar vienas svarbus komponentas integruojant išskirtinius vaikus į bendrąjį ugdymą – pedagogų žinios. Mokykloje dirbantys pedagogai gilina žinias apie įtraukųjį ugdymą, kaip vaikus įtraukti į bendruomenę jų neišskiriant.

„Didžiausia naujiena – kad mokyklose pradeda mokytis autizmo spektrą turintys vaikai. Tai yra ypatingi vaikai, turintys gebėjimų, kartais jie talentingi tokioje srityje, kur niekas net nepagalvoja. Svarbu atrasti tą talentą“, – akcentavo S. Litvinienė.

Norint palengvinti specialiųjų poreikių turinčių vaikų integraciją į visuomenę, Darbėnų gimnazijoje pradėjo veikti pagalbos klubas. „Jame bendrauja dalykų mokytojai su specialiaisiais pedagogais. Jie konsultuojasi su specialistais, aptaria mokinius, kartu dirba“, – sakė S. Litvinienė.

Gimnazijoje besimokantys moksleiviai padeda savo bendraamžiams. „Tiems, kurie turi judėjimo negalią, mokiniai ir duris atidaro, atsikelti padeda. Klasės draugai supranta, kad šis vaikas yra išskirtinis ir jį reikia globoti“, – mokinių elgseną nusakė direktorė, atskleidusi, kad iš tėvų taip pat nėra girdėjusi jokių nusiskundimų.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Kretingiškė 88-erių Genovaitė R. paprašė, kad pasidomėtume, kur garbaus amžiaus sulaukęs žmogus galėtų oriai pasitikti savo gyvenimo saulėlydį, nenorėdamas tapti našta artimiesiems. Nors Lietuvoje, taip pat – ir Kretingos rajone, pakankamai gerai išvystytas socialinių paslaugų senjorams tinklas, tokių orios senatvės namų, kokius matome filmuose, mums dar reikia palūkėti.

Valstybinės globos įstaigose – sunkiausi ligoniai

„Su draugėmis pakalbame: jeigu vienam gyventi taptų per sunku, kur Kretingos rajone ar aplinkinėse vietovėse galima būtų bendrystėje ir draugėje su kitais senjorais oriai pasitikti gilią senatvę. Nors turime artimųjų, bet vienų vaikai gyvena užsienyje, o ir šiaip nesinori užsikarti jiems ant sprando, nes visi turi savų rūpesčių. Norėtųsi žinoti, kiek kainuoja išlaikymas tokiuose bendruomeniniuose namuose“, – teiravosi skaitytoja.

Socialines paslaugas teikiančių įstaigų tinklas Kretingos rajone išplėtotas: Padvarių socialinės globos namai, neseniai duris atvėrę Nasrėnų globos namai, Geležinkelio gatvėje veikiantys Pajūrio senelių globos namai. Tačiau paslaugos jose yra specifinės. Didžiausių Kretingos rajone Padvarių socialinės globos namų, kuriuose apsigyvenę gerokai per 200 globotinių, vadovės Rimos Narmontienės žodžiais, vien sulaukę pensinio amžiaus žmonės į juos nepatenka. „Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos strategija yra tokia, kad ministerijos pavaldumo įstaigose apgyvendinami asmenys su specialiaisiais – nuolatinės priežiūros arba nuolatinės slaugos – poreikiais. Tai – patys sunkiausi ligoniai, o pakankamai savarankiškais senjorais turi pasirūpinti privačios įstaigos ar nevyriausybinės organizacijos, steigdamos bendruomeninius namus“, – sakė R. Narmontienė.

Be specialiųjų poreikių – per brangu

Kūlupėnų bendruomenės rūpesčiu, šiemet duris atvėrė nauji, kaip sakoma, dar dažais tebekvepiantys Nasrėnų globos namai.

„Mes turime licenciją ir galime teikti paslaugas senyvo amžiaus žmonėms – asmenims per 70 metų, taip pat – asmenims su sunkia, išskyrus psichikos, negalia. Tačiau vieniši vien pensinio amžiaus asmenys, kuriems nenustatyta negalia, pas mus neįsikuria todėl, kad jiems būtų per sunki finansinė našta – reikėtų patiems sumokėti visą paslaugos kainą. Vieno asmens išlaikymas mūsų namuose kainuoja 1 tūkst. 250 Eur. Tiems asmenims, kuriems nustatytos slaugos arba priežiūros paslaugos, didžiąją dalį lėšų kompensuoja valstybė“, – kalbėjo Nasrėnų globos namų vadovė Jūratė Mačernienė.

Panaši situacija ir privačia iniciatyva buvusiame darželyje, vadinamajame lapyno kvartale, įkurtuose Pajūrio senelių globos namuose. Jų vadovė Albina Račkauskienė patikino, kad šiuo metu pas juos gyvena 16 asmenų iš Kretingos, Palangos ir Klaipėdos, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, o šių nesant nustatytų, tokių asmenų jie nė neapgyvendina.

„Kuris gi žmogus išgalėtų pats mokėti 1 tūkst. 300 eurų už išlaikymą mūsų įstaigoje? Per brangu. Dabar gi 300 Eur atskaičiuojama iš gaunamos senatvės ar neįgalumo išmokos, 300 Eur skiriama už nustatytus specialiuosius poreikius, o likusią sumą už pragyvenimą įstaigoje kompensuoja valstybė“, – sistemą paaiškino A. Račkauskienė.

Ragino senolius neužsisklęsti vienišume

Atrodytų, kad ratas lyg ir užsidaro, nes žmonės neišgali sumokėti iš pensijos už gyvenimą bendruomeniniuose namuose. Tačiau, pastebėjo J. Mačernienė, dažnam garbaus amžiaus žmogui jau atsiranda visokių sveikatos problemų, retas kuris tėra apdovanotas itin stipria sveikata, todėl norintiems apsigyventi jų namuose, jau gali būti priskirti specialieji poreikiai.

„Mūsų įstaigoje, manau, yra sukurtos sąlygos oriai senatvei – senjorai turi bendrą erdvę, kur gali susitikti, bendrauti, vaikštinėti po apylinkes. Tačiau gyvenimo realybė tokia: senyvo amžiaus žmogus dažniausiai labai nenori palikti savo namų, ir dažniausiai tam ryžtasi prispausti ligų“, – kalbėjo J. Mačernienė.

Kretingos rajone išvystytas socialinių paslaugų, senjorams teikiamų namuose, tinklas. Kretingos socialinių paslaugų centro direktorė Danutė Skruibienė, patikinusi, kad jų įstaigos teikiamų paslaugų spektras – platus ir įvairus, paragino senyvo amžiaus žmones neužsisklęsti vienatvėje ir baimėje. Šiandieną, jos manymu, senjorai jau gali pasirinkti tai, kas jiems labiausiai tinka ir patinka.

„Mes teikiame dvejopas paslaugas namuose: asmeninio asistento – kada žmogui norisi draugo, kuris pagelbėtų apsipirkti, nueiti į medicinos ar kitokią įstaigą tvarkyti reikalų, į renginius ar pasivaikščioti; ir pagalbos į namus – kada socialinio darbuotojo padėjėjas pats nueina į parduotuvę, sutvarko namus ir pan.“, – kalbėjo D. Skruibienė.

Veikia Dienos centras senjorams

Kaip atskirą įstaigos padalinį, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas senjorų bendrystei ir užimtumui, D. Skruibienė išskyrė Dienos socialinės globos suaugusiems asmenims su negalia tarnybą. Negalia, jos žodžiais, nebūtinai turi būti sunki, senatvėje fizinė negalia būdinga kone kiekvienam asmeniui.

„Dienos centro lankytojus – sąraše jų yra 16, tačiau kasdien tesusirenka gerokai mažiau, – rytais mes patys paimame iš namų ir atsivežame į įstaigą. Jie čia pusryčiauja, bendrauja, aptaria naujienas. Po to vyksta užsiėmimai: žmonės kuria rankdarbius, sprendžia kryžiažodžius, kineziterapeutas veda grupinius užsiėmimus, sveikesni sportuoja salėje. Turime psichologą: jeigu kuris nori pasikalbėti asmeniškai, gali išsipasakoti specialistui. Po to – pietūs, o po jų žmonės gali pailsėsi: yra miegamieji kambariai, kur kiekvienas įstaigos lankytojas turi savo lovą. Kiti popiet mezga, skaito, žiūri televizorių, po to – bendri pavakariai, ir po jų klientai parvežami namo“, – senjorų užimtumą Dienos centre, akcentuodama žmonių bendrystės poreikį, apibūdino D. Skruibienė.

Ši paslauga, kaip ir paslaugos į namus, patikino D. Skruibienė, nėra brangi – ji kainuoja 20 proc. nuo asmens gaunamų pajamų, neįskaičiuojant jo turimo turto.

• Rašyti komentarą (1)

Kasmet spalio 10-ąją Pasaulio sveikatos organizacija inicijuoja Psichikos sveikatos dienos minėjimą. Šių metų tema – paversti psichinę sveikatą ir gerovę globaliniu prioritetu. Svarbu atkreipti dėmesį į psichikos sveikatą žemesnio ekonominio statuso šalyse, kuriose trūksta psichinės sveikatos stiprinimo resursų, ypač susidūrus su pandemija ar geopolitiniais neramumais. Žodis „globalus“ paprastai asocijuojasi su globaliniais reiškiniais bei politika. Užuot savo psichikos sveikatą visiškai atidavę į valdžios rankas, imamės individualių priemonių psichikos sveikatos gerinimui. Tai gana natūralus ir sveikintinas reiškinys. Tačiau perdėtas individualumo akcentavimas psichikos sveikatoje gali būti žalingas. Nesikeičiant aplinkos sąlygoms sunkiau pasiekti asmeninių rezultatų. Tai didina bejėgiškumą, atgraso nuo bet kokių pastangų.

Viena sričių, kurioje patiriame daugiausiai streso, yra darbas. Pagrindiniai psichikos sveikatos rizikos veiksniai darbe yra šie: įgūdžių, kontrolės darbo eigai ir pobūdžiui trūkumas, nelanksčios ar ilgos darbo valandos, diskriminacija, patyčios, neaiškus vaidmuo darbe, kolegų, vadovų paramos trūkumas, nesaugi, nesveika darbo aplinka ir kt. Dorojimasis su šiais iššūkiais individualiai gali būti sekinantis, neproduktyvus. Siekiant spręsti šiuos iššūkius efektyviau pirmiausia svarbi komunikacija pačioje darbovietėje. Štai keletas, veiklų, kaip įtraukti, suartinti darbuotojus ir gerinti jų psichikos sveikatą.

1. Psichikos sveikatos seminaras. Suorganizuokite seminarą pakviesdami psichologą ar kitą psichikos sveikatos specialistą. Kai specialistas nurodo orientyrus, tai motyvuoja ir paskatina darbuotojus rūpintis savo psichikos sveikata. Paskatinkite darbuotojus, kurie gali pasidalinti savo psichikos sveikatos patirtimi, bet taip pat gerbkite tuos, kurie viešai apie savo psichinės sveikatos sunkumus kalbėti nenori, išsaugokite jų konfidencialumą.

2. Darbuotojų išvyka. Galite darbuotojus suburti bendriems pietums. Taip pat galima suorganizuoti darbuotojams linksmų įdomių veiklų. Tai gali būti bet kas: nuo viktorinų iki kultūrinių veiklų. Darbuotojai paprastai įvertina, kai vadovybė įtraukia juos į smagias komandines veiklas.

3. Įvertinimo ceremonijos. Puikus būdas įvertinti ir pripažinti darbuotojų įdirbį – tai juos pasveikinti ir apdovanoti. Galima paieškoti įvairių apdovanojimo būdų: nuo puokštės gėlių iki kaupiamos taškų sistemos.

4. Filmų peržiūra. Suplanuokite, kokį filmą būtų galima peržiūrėti darbovietėje. Tai gali būti bet kas nuo lengvos komedijos iki motyvuojančios biografijos. Nepamirškite sukurti jaukios aplinkos. Toks renginys gali padėti sumažinti darbo monotoniją, suartinti darbuotojus, privesti prie diskusijų.

Atkreipiant dėmesį į psichikos sveikatos reikšmę, perteikiant darbuotojams jų vertingumo pojūtį, skatinant ir įgalinant komunikaciją, mažinant monotonijos pojūtį, darbovietė gali reikšmingai prisidėti prie darbuotojų psichinės sveikatos. Tuo pačiu mažinama atskiram darbuotojui tenkanti našta – rūpinimasis psichikos sveikata neturėtų būti vien individualus procesas. Taip pat primename, kad Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure teikiamos nemokamos psichologo konsultacijos. Registracija tel. 8 609 37211 (psichologė Agnė Antanaitytė).

Kretingos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro informacija

• Rašyti komentarą (1)

Medicinos centre „Natura Termo SPA“ sustiprinti organizmo atsparumą ligoms ir atstatyti Covid-19 ligos pažeistas organizmo sistemas siūlomos specialios gydomosios programos – programa, skirta persirgusiems Covid-19 ir programa „Stiprus imunitetas“. Jos orientuotos koreguoti dažniausiai pasitaikančius liekamuosius reiškinius, su kuriais susiduria persirgusieji, ir žmonėms, kurie rūpinasi imunine sistema dar nesusirgus.

Pagerina gyvenimo kokybę

Visam organizmui kovojant su Covid-19 viruso sukeltu multisisteminiu uždegimu dažniausiai pažeidžiamos kvėpavimo, nervų, širdies ir kraujagyslių sistemos.

„COVID-19 virusas – klastingas, galintis pažeisti daugelį organizmo sistemų, sukelti multisisteminį uždegimą. Padidėjęs kraujo spaudimas, dažnas pulsas, bendras silpnumas, nuovargis, kraujo krešėjimo pokyčiai, įvairios neuralgijos bei apsunkintas kvėpavimas – tai tik dalis šios ligos liekamųjų reiškinių. Jų nekoreguojant, sutrikimai gali progresuoti ar tapti lėtiniais, tuo pačiu gali pablogėti esamų lėtinių ligų situacija, apsunkinti visą organizmo funkcionavimą ir pabloginti žmogaus gyvenimo kokybę. Įvairios reabilitacijos priemonės yra efektyvios ir padeda grįžti į normalų gyvenimo ritmą“, – teigė medicinos centro „Natura Termo SPA“ medicinos vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis.

Reabilitacijos patariama imtis pasveikus, po ligos praėjus bent savaitei. Su gydytojo siuntimu po gydytojo reabilitologo konsultacijos reabilitacijos programa gali būti kompensuojama ligonių kasų.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kretingoje per šeimos šventę dėl neaiškių priežasčių į svečius atėjęs 35-erių sūnus per langą išmetė Kornvalio veislės katiną. Laikinai gyvūną priglaudė pro šalį ėjusi moteris, o vėliau jis buvo perduotas gyvūnų prieglaudai, kur jį apžiūrėjo veterinarijos gydytojas.

Spalio 5 d. Miško g. apie 23.06 val. pro daugiabutį ėjusi kretingiškė pamatė iš 4 aukšto iškritusį sužeistą katiną ir iškvietė pareigūnus.

Policijai apklausus buto šeimininkus paaiškėjo, kad 1987 m. gimęs vyras atvyko į šeimos šventę, tuomet, būdamas neblaivus, susierzinęs išmetė augintinį per langą. Katino šeimininkai į gyvūnų prieglaudą kol kas nesikreipė.

Vyrui nustatytas 1,95 prom. neblaivumas, įteiktas šaukimas atvykti į apklausą policijoje. Pradėtas tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

KRETINGOS RAJONE

LAZDININKŲ k. spalio 3 d. apie 15.31 val. automobilio „Audi“ vairuotojui, gimusiam 1971 m., nustatytas 2,63 prom. neblaivumas.

Parengė Edita KALNIENĖ

• Rašyti komentarą (0)

Treneris Erikas Cchovrebovas su savo auklėtiniais Herkumi Kiauda (kairėje) ir Aleksandru Lukaičiu.

Sezoną pradėję Kretingos ir Palangos krašto dziudo imtynininkai tęsia kovas ant tatamio: sėkmingai sudalyvavę Klaipėdos miesto vaikų, jaunučių ir jaunių čempionate, jie savo trenerį Eriką Cchovrebovą nudžiugino, iškovoję įvairių spalvų medalius.

Kretingos dziudo sporto klubui „Ardonas“ atstovavo ir puikių rezultatų pasiekė I v. iškovojusios Emėja Beniušytė ir Amelija Norvaišaitė, III v. laimėtojomis tapusios Karolina Eberling, pirmosiose savo varžybose startavusi Oresta Lapinskytė ir su lietuvaičiais besitreniruojanti Rita Zahoreenko iš Ukrainos.

Palangos sporto centro atstovai taip pat parodė gerus rezultatus: Aleksandras Lukaitis iškovojo I v., Adrijana Ibatulinaitė užėmė II v., o jų bičiuliai Herkus Kiauda, Anatolij Panov ir Paulius Ališauskas pelnė III v.

Dziudo imtynininkės (iš kairės): Emėja Beniušytė, Adrijana Ibatulinaitė, Amelija Norvaišaitė, Gintė Kazlauskaitė, Oresta Lapinskytė, Rita Zahoreenko ir treneris Erikas Cchovrebovas.

Iš viso čempionate Klaipėdoje varžėsi per 300 sportininkų iš Lietuvos ir Latvijos, tarp jų – savo krašto garbę gynę 22 E. Cchovrebovo auklėtiniai.

„Kiekvienos varžybos yra ne tik fizinės parengties, bet ir psichologinių gebėjimų pasitikrinimas, tai – tarsi ekstremaliomis sąlygomis įvykusi treniruotė, po kurios treneris kartu su sportininku gali pamatyti padarytas klaidas, jas taisyti treniruočių procese“, – klubo „Ardonas“ vadovas E. Cchovrebovas įsitikinęs, kad kai kuriems dziudo imtynininkams startas čempionate buvo pirmoji svari varžybų patirtis, praversianti kitose kovose, kurios jaunųjų dziudo imtynininkų – Lucas Kirlys Agostinho, Gusto Kriukovo, Luko Račinsko, Haroldo Rimavičiaus, Marko Kurpovieso, Arono Vincevičiaus, Gintės Kazlauskaitės, Roko Viliušio, Arono Norvaišo, Edvard Sannikov, Jono Eberling, Skaistės Ališauskaitės – laukia spalio 15-ą dieną Plungėje. „Tikiuosi, kad fortūna nusišypsos ir jiems“, – neabejojo treneris.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Kretingos sporto mokyklos auklėtinės po atviros treniruotės, kurią vedė Kornelija Norvilaitė (stovi antra iš kairės).

Kretingos sporto mokyklos absolventė rankinio trenerio Algimanto Pranaičio auklėtinė 27-erių Kornelija Norvilaitė šioje mokykloje vedė atvirą fizinio parengimo treniruotę, per kurią rankininkes supažindino su naujovėmis ir galimybėmis, kaip pagerinti savo fizinę formą.

„Treniruotė praėjo labai sklandžiai – merginos buvo atidžios, susiklausiusios, stengėsi kiek įmanoma tiksliau atlikti mano parodytus pratimus. Tikrai sužavėjo jų branda. Prisimenu, mano kartos laikais, būdavo, kad ir chaosą sukeldavome“, – sveikatingumo trenere ir dietiste Kaune dirbanti K. Norvilaitė negailėjo gero žodžio treniruotėse dalyvavusioms merginoms. Jos pastebėjimu, jaunimui reikia naujovių, kurias sportininkės pakankamai geranoriškai priėmė.

Tai patvirtino ir rankinio treneris A. Pranaitis, teigdamas, kad po šios jo buvusios auklėtinės atviros treniruotės daug ką bus galima pritaikyti ir kasdienių treniruočių procese. „Tai buvo seniai suplanuota mokomoji treniruotė, per kurią Kornelija įvertino ir merginų fizinį pajėgumą, apžvelgė trūkumus“, – A. Pranaitis pasidžiaugė, kad K. Norvilaitės vedama treniruotė atitiko ir merginų fizinį pasirengimą, ir amžių.

Kraštietė Kornelija Norvilaitė kretingiškėms rankininkėms pateikė naujovių, kaip gerinti fizinę formą.

Kretingos sporto mokyklos rankininkės intensyviai rengiasi Lietuvos rankinio čempionato II diviziono kovoms – jų laukia susitikimai su Utenos, Molėtų, Garliavos ir Kauno komandomis.

„Neturime mažesnio tikslo, kaip būti I vietoje, – tvirtino treneris. – Žaisime turais, o I–II vietas užėmusios komandos pateks į I divizioną.“

Šiuo metu rankinio treniruotes lanko 16-a merginų, dvi sportininkės siekia teisėjų licencijų.

Vieną čempionato turą iki Naujųjų metų planuojama surengti ir Kretingoje. „Matysime, gal tuo pačiu pavyks surengti ir turnyrą, įsteigti apdovanojimus – tokią praktiką taiko užsienio klubai, ir tai labai pasiteisina – komandos demonstruoja kur kas didesnę motyvaciją“, – kalbėjo A. Pranaitis.

• Rašyti komentarą (0)

Pastarąjį mėnesį ugniagesiams itin dažnai tenka vykti į gaisrus, kuomet dega transporto priemonės. Šįkart Šukės kaime Darbėnų seniūnijoje spalio 5 d., šiek tiek po vidurnakčio, Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo pranešimą, kad nuo degančio traktoriaus užsidegė pastatas.

Traktorius „Valtra Valmet 8450“ degė atvira liepsna. Transporto priemonė stovėjo vos 1 m atstumu nuo pastato.

„Stebint gaisrų tendencijas, rekomenduotume transporto priemones statyti bent 2 m atstumu nuo pastatų, taip pat į kiemą įvažiuoti atbuline eiga, kad prireikus būtų paprasčiau išstumti automobilį. Transporto priemonėse reikėtų turėti didesnės talpos gesintuvus, nes dažnai 1 kg talpos gesintuvai nepadeda užgesinti ugnies“, – kaip išvengti didesnės žalos, svarstė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistė Sandra Vasiliauskaitė.

Per gaisrą išdegė traktoriaus salonas, variklio skyriaus degios dalys. Gaisras kilo dėl elektros instaliacijos gedimo. Rugsėjį traktorius degė ir Kiaupiškių kaime, Darbėnų seniūnijoje, kuomet nuo degusio traktoriaus apsilydė ir šalia buvusios transporto priemonės dalys. Taip pat per šį mėnesį degė dar du automobiliai Kretingos rajone.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Bažnyčia krypsta į šoną, o sutrūnijusias jos kolonas parapijiečiai apjuosė lipnia juosta.

Asfaltu paklotu keliu nuo Darbėnų artėjant Laukžemės link, iš tolo tarsi moja žydrai dažytos Laukžemės bažnyčios bokštas, o, įvažiavus į kaimą, baltumu stebina greta jos prieš dešimtmetį įrengta erdvi šv. Andriejaus aikštė su šio šventojo skulptūra, sukurta garsaus klaipėdiečio skulptoriaus Arūno Sakalausko. Tačiau įžengus į šventorių pasitinka liūdnas vaizdas – smenganti bažnyčia ir lipnia juosta pačių laukžemiškių apjuostos trūnijančios medinės jos kolonos.

O būtent šioje bažnyčioje menotyrininkai aptiko vieną seniausių Lietuvoje, Vytauto Didžiojo laikus menančią Dievo Motinos skulptūrą, kuri prieš kelerius metus buvo išvežta restauruoti. Joje išlikę ir lėlininkystės tradicijų ištakas siekiantys senoviniai žalnieriai – medinės skulptūros, vaizduojančios kareivius, Velykų naktį serginčius Kristaus kapą.

Nežinojo skulptūros vertės

Bažnyčia šiandieną rūpinasi patys laukžemiškiai: raktus valdo Alma Dieliautienė – ji atrakina šventovę sekmadieniais, kai laikyti šv. Mišių atvyksta klebonas Zenonas Degutis, taip pat – ir Šventosios parapijos klebonas. Jam sutikus, bažnyčią aprodė kaimo senbuvis, ilgametis bažnyčios giedotojas, jau užtarnauto poilsio išėjęs istorijos mokytojas Stasys Baužys, garsaus kaimo vargonininko Leono Baužio sūnus.

Duris jis atrakino masyviu senoviniu raktu, kuris, kaip tikino, išsaugotas nuo pastarosios bažnyčios perstatymo laikų – 1850-ųjų ir tarnauja jau kone 200 metų. Bažnyčioje – trys mediniai altoriai, centre – 1729-aisiais tapytas Marijos Škaplierinės paveikslas, abipus centrinio altoriaus – 1904-aisiais Varšuvoje sukurti vitražai „Bėgimas iš Egipto“ ir „Šv. Jonas Evangelistas“. S. Baužys sakė, kad kažkada, aprodydamas bažnyčios paveldą, ir pats mokiniams gyvas istorijos pamokas čia vesdavęs.

Tačiau tai, kad ilgus metus prieangyje stovėjusi Dievo Motina yra tokia sena ir vertinga, nei jis, nei kiti kaimo žmonės nė nenutuokę: „Stebuklingu būdu ji čia išliko. Atsimenu, senasis klebonas Domininkas Skirmantas – jis palaidotas bažnyčios šventoriuje – nukritusią Madonos nosį pats buvo prilipdęs. Laukžemiškiai pasigenda Dievo Motinos ir iš įpročio prieš tuščią nišą persižegnoja.“

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Broliai pranciškonai – klebonas Sauliaus Paulius Bytautas (iš kairės) ir vikaras Rolandas Taučius – palaimino kretingiškių gyvūnus.

Klebonas Saulius Paulius Bytautas pasveikino kelias dešimtis su augintiniais susirinkusiųjų parapijiečių ir linkėjo, kad jie būtų vieni kitiems draugais per visą savo gyvenimą, o po to palaimino juos, apšlakstydamas šventintu vandeniu.

Tarp kelių dešimčių dalyvių į šventę su anūke Barbora Emilija ir augintine škotų terjerė Honda atėjęs kretingiškis Antanas Viskontas sakė, kad didžiausia gyvūnų mylėtoja jų šeimoje esanti anūkė, todėl ir norėję kartu pabūti bendrystėje ir kitų gyvūnais pasidžiaugti. Keturkojų būryje nerimavo pirmąkart šventėje dalyvavęs vilkšunio mišrūnas Beilis, kuris paimtas iš prieglaudos meilę rado savo dabartinių šeimininkų Godos ir Alberto Intų šeimoje. O parapijiečiai Virginija ir Augustas Ruibiai savo numylėtinį, kaip juokavo, senolį katiną Murkį palaiminimui atsinešė jau nebe pirmą kartą: „Kad ramesnis būtų, nors dėl amžiaus jau ir taip nustojo šėlioti.“

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kretingos senųjų II kapinių vartai, kaip aukščiausi Lietuvoje, pateko į šalies išskirtinių pasiekimų knygą.

Agentūros „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo vadovas Vytautas Navaitis informavo, kad į Lietuvos išskirtinių pasiekimų knygą, anksčiau vadintą Lietuvos rekordų knyga, įrašytas naujas išskirtinius pasiekimas – Kretingos senųjų kapinių vartai, kurie yra aukščiausi Lietuvoje.

Vartai į senąsias Kretingos II kapines iš Vilniaus gatvės pusės yra nebarokiniai mūriniai puošybiniai 9,9 m aukščio ir 4,4 m pločio.

Raudonų plytų kapinių tvora pradėta statyti XIX a. pab.–XX a. pr., ji dengta dvišlaičiu stogu, likusi dalis – skaldytų akmenų mūro. Tvoros ilgis su vartais palei Vilniaus g. – 110 m.

Puošniausią Lietuvoje kapinių tvorą ir vartus nubraižė lenkų kilmės Sankt Peterburgo architektas Juozapas Padlevskis, vėliau pagal jo brėžinius pastatyti ir Palangos bažnyčios vartai. Kretingos kapinėms jis parinko du visiškai skirtingus parapinių kapinių vartus (pietinius) – istorizmo stiliaus, o priešais Tiškevičių koplyčią (šiaurinius) – neogotikinius, derančius su koplyčios stiliumi. Abeji vartai pastatyti 1913 m. Jų viršuje – trijų pakopų laiptuotasis betono antstatas su banguotais stogeliais. Viduryje – masyvūs dviejų varčių keturkampių rąstų ažūriniai vartai.

Kapinių tvora su vartais 1997 m. įrašyti į kultūros vertybių registrą, o 2005 m. paskelbti valstybės saugomais kultūros paveldo objektais. Vartai buvo atnaujinti 2010–2011 m.

Į Lietuvos išskirtinių pasiekimų knygą Kretingos senųjų kapinių tvorą įrašyti pasirūpino mūsų kraštietis Vilniuje gyvenantis Romualdas Beniušis ir Kretingos muziejaus muziejininkė Jolanta Klietkutė. Jų iniciatyva – tai jau ketvirtas įrašas, padarytas Lietuvos išskirtinių pasiekimų knygoje. Be aukščiausių Lietuvoje kapinių vartų, dar įrašyti buvo: seniausios bažnyčios durys, aukščiausias medinis bažnyčios altorius ir seniausi Lietuvoje veikiantys vargonai Kretingos katalikų bažnyčioje.

„P. n.“ informacija

Šventėje Laiviuose liete liejosi liaudiška muzika ir dainos.

Laiviuose skambėjo tradicinė liaudies muzikos atlikėjų šventė „Gruok, žemaiti, mušk į būgną“ ir bendruomenės rudens šventė „Laukās en auksėnis rodou“. Renginys buvo skirtas Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai, Žemaičių kalbos metams ir liaudiškos kapelos „Laivē“ veiklos 5-mečiui paminėti.

„Šventė sukvietė pabūti kartu, pasidžiaugti vieni kitais, prisiminti atliktus prasmingus darbus, pasilinksminti, užtraukti smagią dainą, pasisukti valso sūkuryje“, – neslėpė Salantų kultūros centro Laivių skyriaus vedėja Laivių bendruomenės pirmininkė Rožė Žvinklienė, su talkininkais pasirūpinusi, kad šventė vyktų sklandžiai ir smagiai.

Šventinį vakarą linksmais žemaitiškais pasakojimais vedė „Šatraminių kvietka“ – savo kūrybos autorė Danguolė Pauliuvienė iš Šatraminių kaimo Skuodo rajone.

Liaudies muzika linksmino gausus būrys liaudiškos muzikos atlikėjų: Kretingos rajono kultūros centro Kartenos skyriaus liaudiška kapela „Minija“ (vad. Rimantas Varkojus), Mažeikių rajono Urvikių kultūros centro stilizuota kapela „Linksmieji vyrukai“ (vad. Nerijus Mongirdas), Skuodo rajono Šauklių kaimo liaudiška kapela (vad. Linas Sendrauskas) ir šventės šeimininkė Laivių skyriaus liaudiška kapela „Laivē“ (vad. Jurgita Girdžiūnienė).

„Laiviai tik dar kartą patvirtino, kad tai tikrai liaudišką muziką pamėgusių žmonių kraštas“, – susirinkusiųjų į šventę laiviškių, aplinkinių kaimų žmonių gausa pasidžiaugė R. Žvinklienė.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Skubios pagalbos tarnybos spalio 5 d. apie 15.40 val. gavo kiek neįprastą iškvietimą. „Į bendrąjį pagalbos centrą gautas pranešimas apie įvykį. Detalios informacijos nepranešta. Gautos tik koordinatės ir automobilio modelis“, – kokią informaciją gavo ugniagesiai, įvardijo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistė Sandra Vasiliauskaitė.

Nuvykusios į įvykio vietą, tarnybos pamatė nuo kelio nuvažiavusį pilką „Mercedes-Benz“ automobilį, o šalia jo gulintį vairuotoją. Paaiškėjo, kad automobilyje buvo įrengtas pagalbos (SOS) mygtukas. „Jis suveikė, kuomet įvykus autoįvykiui išsiskleidė oro pagalvės“, – paaiškino S. Vasiliauskaitė.

Visuose naujuose automobiliuose lubose šalia apšvietimo lemputės dabar yra įrengtas raudonas SOS pagalbos mygtukas. Automobiliui atsitrenkus į kitą automobilį ar įvykus panašiam autoįvykiui kaip šis ir išsiskleidus oro pagalvėms, automobilis pats paskambina budinčioms avarinėms tarnyboms. Ši sistema jau veikia daugelyje Europos Sąjungos šalių.

Skambindamas dispečeriui automobilis pateikia GPS koordinates, kurioje vietoje yra automobilis, todėl tarnyboms nebereikia aiškintis, kaip pasiekti vietą. Gavus tokį pranešimą į įvykio vietą vyksta skubios pagalbos tarnybos.

Autoįvykio metu nukentėjęs vyras išvežtas į ligoninę. Ugniagesiai gelbėtojai išjungė automobilio akumuliatorių.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)