|
|
|
(1693) 2022-10-04Jauni pedagogai pasirinko Kretingos rajoną
Šį rugsėjį Kretingos rajono ugdymo įstaigose savo, kaip pedagogų, karjerą pradėjo 8 jauni specialistai. Jų įsitikinimu, pedagogams reikia gero psichologinio pasirengimo, o pagrindinė motyvacija pasirinkti šią profesiją – pašaukimas. Reikalingos studijos Stodama į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją Klaipėdos filialą (LMTA KF) šokio meno studijas Ema Marija Maslauskaitė turėjo galimybę pasirinkti gretutines pedagogikos studijas. „Kai buvau pirmakursė, dar tvirtai nežinojau, ar baigusi studijas dirbsiu mokykloje, bet, žinant pedagoginių žinių svarbą, ilgai nesvarstydama jas pasirinkau“, – atskleidė Kretingos Simono Daukanto progimnazijoje šokių mokytoja dirbanti mergina. Norint dirbti mokykloje, pedagogikos studijos yra privalomos. Gretutines šios srities studijas baigė ir kiti pirmus metus mokytojais dirbti rajone nusprendę jaunuoliai: tos pačios progimnazijos kūno kultūros mokytojas Henrikas Lubinas ir Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos muzikos mokytojas Vladas Augustinas Šopaga. Per šias studijas 22-ejų Ema Marija susipažino su mokytojo darbu, atliko praktiką: „Ji leidžia pajausti ir nuspręsti, ar nori toliau eiti mokytojo, dėstytojo keliu.“ Emos Marijos nuomone, pedagogas privalo būti pabaigęs pedagogines studijas, susipažinęs su savo srities pedagogika, vaikų psichologija, vystymosi raida. „Šios žinios yra svarbios norint pasiekti gerų mokymo ir mokymosi rezultatų, suteikia reikiamų žinių ir ypač svarbios tiek mokinio, tiek mokytojo gerai savijautai“, – atkreipė dėmesį ji.
Rūmai padėkojo ir dviem kretingiškiams
Praėjusią savaitę Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR) paminėjo 103-iąsias savo veiklos metines. Po dvejų metų pertraukos dėl pasaulį užklupusios koronaviruso pandemijos surengtoje šventėje šios organizacijos apdovanojimai buvo įteikti ir dviem kretingiškiams – verslininkui UAB „ProDj“ direktoriui Dovydui Bajorui ir Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro, prie kurio prijungta ir buvusi Kretingos technologijos ir verslo mokykla, direktorei dr. Daliai Martišauskienei. D. Bajorą papuošė bronzinė „Darbo žvaigždė“ – šiuos apdovanojimus Rūmai teikia nuo 1939-ųjų metų, o D. Martišauskienei įteiktas naujas – Rūmų ambasadoriaus – apdovanojimas, kurį simbolizuoja autorinis meninio stiklo studijos „Glasremis“ įkūrėjo menininko Remigijaus Kriuko darbas. Ilgą istorinį kelią nuėję ir įvairių permainų išgyvenę KPPAR šiuo metu yra nevyriausybinė, nepolitinė, nešakinė, ne pelno siekianti didžiausia Vakarų Lietuvoje verslo savivaldos organizacija, veikianti pagal atskirą 1995 m. priimtą Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymą. KPPAT šiuo metu vienija daugiau kaip 250 narių, tarp kurių – didžiausios regiono įmonės bei vidutinio ir smulkaus verslo atstovai. Rūmų tikslas – atstovauti Vakarų Lietuvos regiono verslo interesams, siekti verslo plėtros juose.
Užstrigusią daugiabučių renovaciją žadina iš letargo
Savivaldybės įmonė „Kretingos komunalininkas“ imasi iš letargo žadinti nuo 2019-ųjų užstrigusią daugiabučių gyvenamųjų namų renovaciją: iki šiol 17-ai Kretingos mieste ir Salantuose esančių objektų buvo parengti tik investiciniai planai, bet neparuošti techniniai darbo projektai, neatliktos ekspertizės, neišimti statybos leidimai, neparinkti rangovai ir statybos darbai nepradėti. Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorės pareigas laikinai einanti Vaiva Lukošienė apgailestavo, kad visoje Lietuvoje vyko spartūs daugiabučių namų renovacijos procesai, o Kretingoje iš nuo 2019 metų pradėtų vykdyti projektų iki šio momento nėra priduotas nė vienas daugiabutis. Apie esamą situaciją pirmosiomis savo darbo įmonėje dienomis raštu ji buvo informavusi Savivaldybės merą Antaną Kalnių ir rajono tarybos komitetų pirmininkus. Tačiau siekiančiųjų padėti spręsti, prisidėti ar patarti, anot pašnekovės, neatsirado. Viltį įžiebusi per pastarąjį tarybos posėdį sureagavusi Kontrolės komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė. Renovacija – tik viena bendrovės veiklos sričių. Kitose, sakė laikinoji direktorė, situacija taip pat nėra gera, bet imamasi priemonių procesams suvaldyti. „Būtinas operatyvus reagavimas, įmonės stabilizavimas, atskiras dėmesys darbuotojams, rizikų analizės ir, žinoma, – strateginiai žingsniai, kad kuo greičiau pasiektume naudą įmonei, darbuotojams, visuomenei ir akcininkui“, – kalbėjo ji.
Apie miestietišką medų ir norą perduoti tradicijas
Du avilius bičių ant pastato stogo laikanti Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos bendruomenė šiemet suskaičiavo pirmąjį derlių – 42 litrai medaus. „Maisto ir vaisto“ mažiau, ir jis – kitoks Medų išsukti teko gimnazijos ūkio dalies vedėjai Simonai Mikelkevičienei. „Man šis darbas – įprastas, treji metai pati bitininkauju kaime, laikau 16-a avilių. Tačiau šįkart sąlygos buvo ekstremalesnės, kadangi procesas vyko taip aukštai“, – atviravo pašnekovė. Ji palygino: mieste gyvenančios bitės medaus per tą patį laikotarpį sunešė mažiau, be to, nuo „kaimietiškojo“ produktas skiriasi spalva, skoniu ir kvapu – tai dėl to, kad surinktas iš aplink mokyklą gausiai augančių liepų. Unikaliu medumi gimnazijos ugdytiniai bei darbuotojai nustebino ir ką tik Kretingoje praūžusios Moliūgo ir rudens derliaus šventės lankytojus. Žmonės saldųjį „maistą ir vaistą“ ragavo arba pirko už auką. Surinkti pinigai bus panaudoti Aplinkos apsaugos ministerijos inicijuotam bandomajam projektui, kuriuo siekiama skatinti miesto bitininkystę, tęsti. Įgyvendinant šį projektą, pernai rugpjūtį ant pastato stogo ir buvo pastatyti aviliai. „Gimnazijoje aš vadovauju dar ir „Bičiulių“ būreliui. Su mokiniais kalbamės, kad bites reikia saugoti, kad be jų neišgyventų augalai, jos svarbios ekosistemoms ir bioįvairovei išsaugoti“, – pasakojo Simona. Su savo ugdymo įstaigos gimnazistais ji planuoja atlikti miesto medaus mokslinius tyrimus, o edukacines pamokas yra kviečiama surengti ir į kitas rajono ugdymo įstaigas.
Pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija neilgai trukus buvo įvardinta kaip informacinė epidemija, trumpiau tariant, infodemija. Tai sukėlė dar didesnį chaosą, nes žmonėms tapo sunku atsirinkti teisingą ir patikimą informaciją. Nors nuo pandemijos pradžios praėjo beveik treji metai, padariniai psichinei ir emocinei sveikatai juntami iki šiol, o dezinformacija ir melagienos neatsitraukė. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus teigimu, šiuo laikotarpiu visuomenės psichikos būseną lemia ne tik pandemija, informacinė epidemija, bet ir netoliese vykstantis karas. Jis ragina nepasiduoti informaciniam chaosui, išlikti sąmoningiems ir apsaugoti save, stengiantis riboti laiką socialiniuose tinkluose ir kituose informaciją skleidžiančiuose kanaluose. Pasaulinės negandos daro didžiulę įtaką Pasak M. Marcinkevičiaus, prie aplinkybių, kurios daro didžiausią įtaką šiandieninės visuomenės psichikos sveikatai, būtų galima priskirti pasaulinę pandemiją ir Ukrainoje vykstantį karą.
„Tik prasidėjus pandemijai, specialistai iškart diskutavo, kokią reikšmę tai turės mūsų psichinei ir emocinei sveikatai. Kadangi pandemija užsitęsė gerokai ilgiau, nei visi tikėjosi, per tą laikotarpį daugelis sutrikimų mumyse užsifiksavo ir tapo lėtiniais. Tai yra viena priežastis, kodėl mes pandemijos pasekmes vis dar jaučiame ir jausime“, – pažymi M. Marcinkevičius. Ir priduria: „Nemaža dalis asmenų jaučia pokovidinio sindromo pasekmes – žmonės jaučiasi lyg rūke, juos kamuoja bendras silpnumas, mieguistumas, negebėjimas susikaupti ir išlaikyti dėmesio. Visa tai veikia ir psichikos sveikatą.“ Nors šiuo metu ekstremalioji situacija šalyje dėl COVID-19 yra oficialiai nutraukta, artėjant šaltajam sezonui, daugelis jaučia didesnį nerimą, nežino, kas laukia ir ko reikėtų tikėtis. Be viso to, gydytojas psichiatras atkreipia dėmesį ir į netoliese vykstantį karą Ukrainoje, kuris turi didžiulę įtaką dabartinei visuomenės psichinei ir emocinei gerovei. „Visi matome šokiruojančius vaizdus iš karo fronto, susiduriame su tuo tiesiogiai – vieni turi giminių ar pažįstamų Ukrainoje, kiti priglaudžia karo pabėgėlius savo namuose, treti savanoriauja“, – sako psichiatras, papildydamas, kad ypač karo pradžioje buvo jaučiamas didžiulis nesaugumo jausmas, baimė ir grėsmė gyvybei. Nors dabar visuotinis nerimas aprimo, kilo ekonominių sunkumų, kurie neigiamai veikia žmonių gerovę: „Mūsų psichika, dar iki galo neatsigavusi nuo pandemijos sukeltų išbandymų, gavo antrąją bangą – karo sukeltą nestabilumą.“
Prie bonsų Japoniškame sode prisilietė profesionalų rankos
„Čia kaip su plaukais: ataugo, susidarkė, ir jau laikas bėgti pas kirpėją, keisti šukuoseną“, – paklaustas, kaip dažnai tenka formuoti vazonuose auginamus bonsus, juokavo Japoniško sodo įkūrėjas Šarūnas Kasmauskas. Šešiolika hektarų teritoriją Mažučių kaime užimančiame didžiausiu Europoje tituluojamame Japoniškame sode galėtum suskaičiuoti apie 800 didelių ir mažų medelių, tarp kurių turbūt populiariausia lietuviška pušis, skroblai, klevai... Darbo prie jų niekada netrūksta, tačiau vienas savaitgalis buvo ypatingas – čia į vazonus įsodintus bonsus tris dienas karpė, formavo Japonijoje patirties įgijęs lenkas Marekas Gajda ir jo mokiniai, tarp kurių 4 tautiečiai, latvė ir trys lietuviai. Pasak Š. Kasmausko, bonsus reikia formuoti maždaug kas treji metai. Anksčiau šį darbą atlikdavo sodo meistras, specialiai atvykdavęs iš tolimosios Japonijos, tačiau, prasidėjus karantinui dėl koronaviruso pandemijos, šie vizitai nutrūko. „Lietuvoje profesionalų atrasti beveik neįmanoma, todėl iš kaimyninės šalies ir pasikviečiau pažįstamą Mareką Gajdą. Jis ir pats šį darbą dirba, ir mokinius to moko apie 30 metų“, – sakė Š. Kasmauskas. Rudenėjant Japoniškas sodas įgauna naujų spalvų – raudoniu dega japoniniai klevai, sparnuotieji ožekšniai, saržento putinai, sedulos, gražuolės sakuros, tik 200 metų senumo elegantiška baltoji pušis, regis, tokia pat...
Eilinę savaitės dieną, ypač darbo valandomis lankytojų negausiai, bet sodo įkūrėjas neabejojo, kad savaitgaliais, jei geras oras, čia ir vėl šurmuliuos, o keliuose nameliuose netgi apsigyvens rudenišką ramybę gamtos prieglobstyje vertinantys ir ne pirmą kartą užsukantys lietuviai. Anksčiau, sakė Šarūnas, sulaukdavo daugiau užsieniečių, bet dabar daugelis, ypač vokiečiai, jaučiasi neramiai dėl karo grėsmės. Vis dėlto Japoniško sodo įkūrėjas atviravo, jog jam pačiam gamta gražiausia žiemą, nebūtinai snieguotą. „Ruduo – tai branda. O žiemą, kai nukrenta lapai, pamatai medžių faktūrą, gali stebėti saulę žemai, šešėlius. Žiemą tie patys lietuviški beržai atrodo kitaip“, – apibūdino jis.
Traukinys į prieš dvi savaites iš okupantų išvaduotą Balaklėjos miestą, iki kurio iš Charkovo yra 90 kilometrų, vyko net tris valandas. Tačiau keleiviai neslėpė džiaugsmo, kad traukinių eismas buvo taip greitai atstatytas, ir jie pagaliau gali aplankyti tėvus ar vykti apžiūrėti paliktus butus. Autobusai kol kas į čia nekursuoja, o nuosava mašina važiuoti tektų dvigubai ilgiau, nes dėl bombų pridarytų duobių, sugriautų tiltų reikia vykti aplinkkeliais, be to, laiką gaišina dažni patikros postai. Iki karo Balaklėjoje gyveno 27 tūkst. gyventojų, tačiau šiuo metu jame yra 4–5 kartus mažiau žmonių, nes dauguma išbėgo į saugesnes vietas. Balaklėja šiame kare buvo svarbi strateginė vieta, ir dėl jos visą laiką vyko nuožmios kovos, o vietos gyventojai patyrė didžiulius sukrėtimus. Miestą Maskvos kariai užėmė praėjus savaitei po įsiveržimo į Ukrainą. Okupantai iš tiesų planavo žygiuoti toliau ir apėję Balaklėją už 100 km Donbase uždaryti apsuptyje Ukrainos kariuomenę. Bet gynėjams pavyko sustabdyti šį puolimą, ir 30 km atstumtas atgal priešas ilgam įsitvirtino Balaklėjoje. Šis miestas abiem kariuomenėms buvo svarbus ir tuo, kad čia buvo didžiuliai Ukrainos kariuomenės artilerijos šaudmenų sandėliai. Šalia gyvenvietės esančiuose miškuose fronto apkasus išsikasė abi kariuomenės, ir virš miestiečių galvų kasdien pradėjo skraidyti bombos. Po sėkmingo Balaklėjos užėmimo rugsėjo septintą dieną ukrainiečiai perėjo į puolimą kitose vietovėse ir per savaitę atsiėmė didžiumą teritorijos Charkovo regione. Labiausiai nuo sprogimų per okupaciją nukentėjo Naftininkų kaimelis – kraštutinis Balaklėjos mikrorajonas, nuo centro nutolęs apie 5 km. Naftininkų kaimelio vardas mikrorajonui buvo suteiktas todėl, kad prieš penkis dešimtmečius čia buvo pastatyti keturaukščiai namai kuriamos naftos bazės darbuotojams.
Intensyvus sezonas iškėlė didžiausias iššūkius
Lyginant su ankstesniais turizmo Palangoje metais, 2022-aisiais policijos pareigūnams buvo kur kas intensyvesni – teko vykti į daugiau iškvietimų. „Kovido laikotarpiu į Palangą atvykdavo gerokai mažiau poilsiautuoju, todėl ir iškvietimų būdavo mažiau“, – pokyčius įvardijo Palangos miesto policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas. Geriau susimoka baudas Per vasaros sezoną policijos pareigūnai iš viso gavo 5 tūkst. 351 pranešimą, tai – 6 proc. daugiau negu praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Didžiąją dalį jų sudaro Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai. Dažniausiai – neleistinoje vietoje palikti automobiliai. Viena didžiausių šio vasaros sezono problemų – triukšmas. „Poilsiautojų pamėgtoje J. Basanavičiaus gatvėje nėra ruožo, kuriame nebūtų laisvalaikio praleidimo vietos: kavinės, baro, naktinio klubo. Kai tokios vietos sutraukia dideles žmonių grupes, natūralu, kad iškyla triukšmo problema“, – tikino A. Budginas. Nors vaikščiojant šia gatve ir atrodytų, kad joje – vien pramoginio pobūdžio pastatai, nemažoje dalyje jų yra apgyvendinami poilsiautojai. Taip pat šalia esančiose gatvėse gyvena žmonės, kurie ir neapsikenčia dėl itin dažnai vasarą kylančio triukšmo. Šioje vietoje tiek gyventojai, tiek verslas žiūri savo interesų. Regis, kiekvienas poilsiautojas, apsistojantis šalia tokios gatvės, turėtų nujausti apie galimą triukšmą. „Verslininkai, teikdami paslaugas, gali ir nutylėti apie problemas, o iš svetur atvykstantys žmonės apie tai nė nenumano“, – atkreipė dėmesį komisariato viršininkas. Jo manymu, kalbant apie glaudų gyventojų ir verslo bendradarbiavimą šiuo klausimu, to nebuvo ir nebus: „Verslininkai yra suinteresuoti pasipelnyti, jie geriau susimoka baudas ir ignoruoja perspėjimus.“ Sulaukę nemažai gyventojų skundų, policijos pareigūnai ne tik reaguoja į juos, bet ir vykdo prevencines priemones, atlieka patikrinimus. „Nuvykę į vietą pareigūnai surašo administracinį protokolą, paskiria baudą“, – įvardijo A. Budginas. Taip pat yra bandoma susitarti su verslu. „Žinodami problematiškiausias vietas, susisiekiame su jų savininkais ir bandome kalbėtis. Tuo metu jie patikina, kad ieškos sprendimų, bet ilgainiui niekas nesikeičia. Nepaisant to, tokių pažeidimų netoleravome – visus pažeidėjus patraukėme atsakomybėn“, – tvirtino komisariato viršininkas. Policija apie triukšmo problemą yra informavusi ir Palangos miesto savivaldybę. „Ji turės spręsti, kaip suvaldyti situaciją“, – atkreipė dėmesį A. Budginas.
Brigados vadui įteikė pašventintą bulavą
Praėjusį penktadienį Kretingos katalikų bažnyčioje įvyko iškilminga Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ simbolinės J. K. Chodkevičiaus vado buožės, vadinamosios bulavos, pašventinimo ir įteikimo pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadui pulkininkui Aurelijui Alasauskui ceremonija. „Idėją, kad brigada turi turėti savo regalijas, iškėlė ankstesnis mūsų brigados vadas Nerijus Stankevičius. O kadangi brigadai suteiktas garbingas iškilaus tautos karvedžio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmono Jono Karolio Chodkevičiaus vardas, buožės steigėjų – pulkininko N. Stankevičiaus, Lietuvos Respublikos garbės konsulo Luhansko srityje ir fondo „Kunigaikščių Ostrogiškių karūna“ vadovo Roberto Gabulo ir mano diskusijose gimė mintis sukurti jo laikų vado simbolį – buožę, – apie iniciatyvą kalbėjo brigados „Žemaitija“ G9 skyriaus visuomenės informavimo specialistas, diakonas Nerijus Čapas. – Su bendraminčiais išnaršėme archyvų medžiagą, tačiau buožės originalo niekur neradome, gal ji pavogta ir tūno kažkuriame Rusijos muziejuje. Todėl, surinkę kiek įmanoma istorinės ir ikonografinės medžiagos, patikėjome ją menininkui iš Ukrainos Viktorui Kovaliovui – suteikėme jam laisvę, kad sukurtų bulavą pagal savo išmonę.“ Iš bronzos sukurta bulava inkrustuota pusbrangiais žalios spalvos akmenimis, ornamentais ir raižiniais pagal istoriniuose dokumentuose ir dailės kūriniuose pavaizduoto J. K. Chodkevičiaus atvaizdus su šiuo valdžios simboliu. Paklaustas, kodėl pasikvietė menininką iš Ukrainos – gal tai susiję su tuo, kad ukrainiečiai Europai lemtingame Chotyno mūšyje kovėsi petys petin su lietuviais, ir kad karvedys toje žemėje iškeliavo į amžinybę, N. Čapas sakė, kad su tuo nesusaistyta, tačiau labai simboliška. Jis neslėpė, kad lietuvių skulptoriai užsiprašė pernelyg didelio atlygio, o bulavai skirtas biudžetas buvęs ribotas. Bulava sukurta už privačias steigėjų lėšas. Buožė – nuo seniausių laikų žinomas smogiamasis ginklas, tačiau nuo XVII a. pradžios buvo naudojama kaip valdžios simbolis. „Tuo metu karinių laipsnių nebuvo. Kiekvienas vadas turėjo savo buožes, kurias gaminosi patys pagal savo išgales. Pas ką rankose bulava, vadinasi, tas yra vadas. J. K. Chodkevičius turėjo bent kelias bulavas, yra žinoma, kad paskutiniąją aukso buožę jam įteikė Abiejų Respublikų Seimas Varšuvoje 1620-ųjų gruodį, ir ši jam tarnavo iki mirties 1621-ųjų rugsėjį“, – patikino pašnekovas.
Policijos pareigūnai – arčiau žmonių
Angelų sargų, arba Policijos, diena šiais metais Kretingoje – ne eilinė: mūsų mieste penktadienį, rugsėjo 30 dieną, savo šventę minėjo visi Klaipėdos apskrities pareigūnai. Per ją 12 apdovanojimų atiteko ir Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnams. Visuomenės draugai Kiekvienais metais šventė įvyksta vis kitame Klaipėdos apskrities mieste. „Smagu, kad šiemet švenčiame, kai jau yra sutvarkyta Vilniaus gatvė, – švente džiaugėsi Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas. – Ne kiekvieną dieną galime parodyti, su kokia technika dirba Klaipėdos apskrities pareigūnai, ne visas iš šių priemonių turi mūsų policijos komisariatas. Taip pat į šventę savo transporto priemones pristatyti atvyko kolegos iš Latvijos.“ Daugiausia pramogų buvo skirta vaikams. Jiems rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnės parengė įvairių užduočių, visuomenė galėjo susipažinti su pareigūnų profesija iš arčiau. „Per tokias šventes populiariname policijos profesiją, stengiamės būti arčiau žmonių“, – kalbėjo Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Studencova. Per šventę gyventojai buvo supažindinti su policijos darbo priemonėmis, technika, transporto priemonėmis. „Norime, kad žmonės pažintų, bendrautų su pareigūnais. Vaikus nuo mažens stengiamės pratinti prie policijos, kad jie nebijotų kreiptis pagalbos“, – atkreipė dėmesį A. Studencova. Dažnai tėvai vaikus gąsdina policija, neva, jeigu jie bus blogi, iškvies pareigūnus. „Mes ne baubai, o draugai, pagalbininkai, visada skubame į pagalbą“, – tikino A. Studencova. Jai paantrino ir policijos kapelionas Antanas Budreckas: „Jeigu grasinama policija, vaikui sukuriamas neigiamas požiūris į pareigūnus. Turi būti priešingai, nes pareigūnai nori padėti, kaip ir sako jų šūkis „Ginti. Saugoti. Padėti“. Kunigas šalia pareigūnų – visose gyvenimiškose situacijose. „Policija ir bažnyčia bendradarbiauja jau labai seniai. Vykdome bendras iniciatyvas, siekiame to paties tikslo – kad visuomenė būtų geresnė“, – teigė A. Budreckas. Per šventę Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje aukotos šv. Mišios už policijos pareigūnus. „Policijai buvo priskirta Angelų sargų diena, nes ji mus saugo, žinoma, tobulėti visada yra kur, tačiau stengiamės, kad pareigūnų vaidmuo, kaip angelų sargų, vis labiau išryškėtų“, – bažnyčios ir pareigūnų bendradarbiavimo tikslą atskleidė kunigas.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje spalio 7, 8 ir 22 dienomis užgims Broniaus Kutavičiaus (1932–2021) opera „Lokys“, skirta 90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms. Spektaklio sceninis gyvenimas – nuolat atsinaujinantis procesas, tad tikimasi, kad opera „Lokys“ augs, bręs ir tobulės, o Muzikiniam teatrui įsikūrus naujame pastate – sužibės naujomis spalvomis. Kviečiame kuo gausiau pasitikti pirmą KVMT 36-ojo sezono premjerą! Anot Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės Laimos Vilimienės, 2022-ieji metai teatro repertuare dedikuoti pasakoms, tad ir premjeros – tiek jau pasibaigusiame, tiek naujajame sezone – susijusios su pasakomis arba pasakiniais siužetas. Spalio 7–8 ir 22 dienomis žiūrovai scenoje išvys B. Kutavičiaus operą „Lokys“, skirtą jo jubiliejui. „Planuodami šią operą KVMT repertuare tikėjomės, kad gražų jubiliejų minėsime kartu su kompozitoriumi. Deja, nepavyks to padaryti... Tačiau norisi su publika dalintis B. Kutavičiaus sukurtais kūriniais, kurie, mano manymu, yra mūsų šalies nacionalinis paveldas, o „Lokys“ – viena sėkmingiausių ir populiariausių XXI amžiaus lietuviškų operų“,- akcentavo L. Vilimienė. |
|
