Imbarėje gyvenanti, Pasaulio Tautų Teisuolių Sofijos ir Prano Kasperaičių anūkė, Stefanijos ir Prano Kasperaičių duktė Gražina Selkauskienė sakė ateities kartoms – vaikams ir anūkams, jų vaikams – išsaugosianti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių, Prezidento Gitano Nausėdos įteiktą jos tėvui Pranui Kasperaičiui (po mirties).

Šalies Prezidentas Gitanas Nausėda Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojo Praną Kasperaitį – Imbarėje gyvenusių Sofijos ir Prano Kasperaičių sūnų, kuris karo metais tėvams padėjo išsaugoti dviejų slapstomų žydų Basios Abelmanaitės ir Rapolo Veržbolausko gyvybes. Garbingas apdovanojimas imbariškiui įteiktas po mirties, ir jį per Prezidentūroje surengtas apdovanojimų iškilmes atsiėmė keturi Prano Kasperaičio vaikai.

„Simboliška – šiemet šventėme savo tėvo 100-ąsias gimimo metines. Mus visus buvo apėmęs didžiulis pasididžiavimo savo tėvu jausmas. Jis – sunkiai nusakomas“, – prisipažino Imbarėje gyvenanti Prano Kasperaičio duktė Gražina Selkauskienė. O ir iškilmės, išreikšta pagarba žydų gyvybes gelbėjusių žmonių palikuonims, gražūs dėkingumo žodžiai, galimybė pabendrauti nekasdienėje aplinkoje paliko nepakartojamą įspūdį ne tik Gražinai, bet ir jos broliui Pranui, seserims Laimai Andriuškienei ir Aldonai Giedrienei, kuri specialiai ta proga atvyko iš Jungtinių Amerikos Valstijų.

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius – antrasis apdovanojimas Kasperaičių šeimoje: pirmąjį Prezidentas Valdas Adamkus įteikė 2002 m., o 1991 m. Sofija ir Pranas Kasperaičiai buvo pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais – tai garbės vardas, kurį suteikia Izraelio valstybė kitų šalių piliečiams, gelbėjusiems Holokausto aukas, ir Sofija bei Pranas Kasperaičiai buvo vieni pirmųjų, kuriems suteikta privilegija ant Teisingumo sienos „Yad Vašemo“ Teisingumo sode Jeruzalėje iškalti jų vardą. „Tada mūsų tėvas jau sirgo ir negalėjo išvykti į Izraelį, tad šio pagerbimo liudininke tapo jo sesuo Kazimiera“, – G. Selkauskienė paminėjo, kad Pasaulio Tautų Teisuolio vardą, suteiktą jos seneliams, liudija ženklas ant antkapinio paminklo Gargždelės kapinėse, o Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius, kurį atsiėmė mama Stefanija, mirusi 2012 m., saugomas Kretingoje muziejuje.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

• Rašyti komentarą (0)

Iki lapkričio 1 d. galima balsuoti už projekto „Lietuvos galia“ iniciatyvas, tarp kurių – ir dviejų mūsų rajono bendruomenių – Kūlupėnų bei Vydmantų – iniciatyvos, tiesiogiai susijusios su vietos žmonių gerove ir noru gyventi gražiau, prasmingiau.

Kūlupėnų bendruomenė kategorijai „Teisinga Lietuva“ yra pateikusi vertinti savo projektą „Nasrėnų bendruomeniniai senjorų namai“. Šis projektas jau yra įgavęs galią: bendruomenės iniciatyva Nasrėnų kaime įkurti bendruomeniniai senjorų namai, juose jau apsigyveno pirmieji globotiniai, kuriems teikiamos kokybiškos paslaugos, o bendruomenės nariams sudarytos sąlygos dirbti. Čia gali būti globojama iki 17-os paslaugo sgavėjų, sukurtos 8 darbo vietos.

„Visų pirma, siekiame teigiamo socialinio poveikio senyvo amžiaus asmenims“, – teigė Kūlupėnų bendruomenės pirmininkė, projekto autorė ir senjorų namų direktorė Jūratė Mačernienė, kurios pastebėjimu, nevyriausybinės organizacijos kuriamo socialinio verslo prasmė ir yra bendruomenės tvirtybė, bendruomeniškumas, kai tiesiama pagalbos ranka vienas kitam, kartu sprendžiamos iškilusios problemos, kaime kuriant ne tik poilsio erdves, bet ir darbo vietas. J. Mačernienė akcentavo, kad jos vadovaujama bendruomenė yra vienintelė Kūlupėnų seniūnijoje ir vienija 14 kaimų su 1 tūkst. 532 žmonėmis, ir vienas bendruomenės tikslų – padėti pasijusti visaverčiais visuomenės nariais pagyvenusiems, senyvo amžiaus, turintiems negalią, socialiai atskirtiems bendruomenės nariams.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Vėstant orams ir netrukus prasidėsiant šildymo sezonui, kretingiškiams rūpi, kaip jiems reikės susimokėti už dujas ar kietą kurą, kam ir kokios nusimato kompensacijos. Informaciją pagal skaitytojų pateiktus klausimus parengė Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Kristina Gimžauskaitė-Mažonienė.

– Ar jau žinoma tvarka, kokioms grupėms asmenų naująjį šildymo sezoną bus kompensuojama už kurą? Gal jau gavote konkrečius Vyriausybės nurodymus?

– Dėl kompensacijų šildymui, karštam ir geriamam vandeniui jau gali kreiptis tie gyventojai, kurie atitinka Piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatas. Nepasiturintys gyventojai – tai bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, kurie, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, įstatymo nustatyta tvarka turi teisę gauti piniginę socialinę paramą. Tačiau ateinantį šildymo sezoną, kai vertinama, ar asmuo arba šeima turi teisę į būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, iki 2024 m. balandžio 30 d. nebus vertinamas nuosavybės teise turimas turtas.

– Gal žinote, už kokį plotą bus kompensuojama, tarkim, gyvenat 1 ar 2 asmenims?

– Kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo, kompensuojama už 50 kv. m plotą. Kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima, kompensuojama: pirmam šeimos nariui – už 38 kv. m, antram – 12 kv. m, trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 kv. m plotą.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Ketvirtadienį posėdžiavusi Kretingos rajono savivaldybės taryba protokoliniais sprendimais skyrė papildomą 30 tūkst. eurų paramą „Kretingos“ vyrų krepšinio klubui ir įpareigojo Savivaldybės administraciją skelbti apie 70 tūkst. eurų vertės rangos darbų pirkimo konkursą Kretingos motobolo klubo aikštyno žiūrovų tribūnoms atnaujinti.

Grėsė išmetimas iš Nacionalinės krepšinio lygos

„Kretingos“ vyrų krepšinio komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, 2020 m. tapusi Regionų krepšinio lygos čempione ir patekusi į aukštesnę „7bet-NKL“ krepšinio lygą, joje išsilaikiusi praėjusį sezoną, buvo beprarandanti galimybę žaisti naujajame sezone vien dėl to, kad varžyboms namuose neturi salės. Šių metų birželio 29 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas pasirašė NKL skirtą garantiją, kad „Kretingos“ krepšinio komandos vyrai naująjį sezoną galės rungtyniauti namuose – naujai statomo Kretingos sporto ir sveikatingumo komplekso salėje. A. Mikaločius tarybai patvirtino, kad, prieš pasirašant garantinį raštą, į Kretingą buvo atvykę ir komplekso salę apžiūrėjo, jos užbaigtumą vertino NKL atstovai, dalyvaujant Savivaldybės administracijos, kompleksą statančios bendrovės „HSC Baltic“ atsakingiems asmenims. „Buvo nutarta su specialiu draudimu leisti žaisti statyti nebaigto komplekso arenoje“, – aiškino A. Mikaločius, akcentavęs, kad situacija pasikeitė iš esmės, kai rugsėjo 16 d. Savivaldybės taryba pareiškė nepasitikėjimą E. Viskontu ir atleido jį iš administracijos direktoriaus pareigų. Buvo padaryta išvada, kad žaisti statyti nebaigto komplekso salėje negalima. Tą taryboje vakar patvirtino ir meras Antanas Kalnius, teigęs, kad, pasirašant garantinį raštą, „HSC Baltic“ žadėjo, jog iki šių metų rugsėjo mėnesio pabaigos salė bus paruošta naudoti. „Nėra durų, krepšinio rungtynėms reikiamos įrangos, dušų“, – sakė meras apie šiandieninę salės būklę. Be to, leidusi krepšininkams rungtyniauti nebaigtame komplekse, Savivaldybė būtų prisiėmusi visą riziką dėl su nebaigta statyba susijusių galimų nelaimių.

• Rašyti komentarą (3)
• Plačiau ...

Iširus Kretingos rajono savivaldybės tarybos dabartinės kadencijos antrai valdančiajai koalicijai (socialdemokratai išsiskyrė su konservatoriais-krikščionimis demokratais ir liberalsąjūdiečiais), rugsėjo 16 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų neteko Egidijus Viskontas, kurį ši dauguma į jas ir buvo delegavusi.

Ketvirtadienį tarybos posėdžio pradžioje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir nepriklausomų tarybos narių frakcijos taryboje vadovas Vaidas Kuprelis pranešė, kad frakcijos nariai atsisako tarybos komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų pareigų. Pasitraukė 4 komitetų pirmininkai: Finansų ir inovacijų – Dovydas Bajoras, Ekonominės plėtros ir ūkio – Romualdas Jablonskis, Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų – Vaidas Kuprelis, jo pavaduotojas Marius Meškauskas, Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų – Juozas Mažeika. V. Kuprelis atsisakė Švietimo komiteto pirmininko pavaduotojo pareigų.

„Prieš dvejus metus driokstelėjo nauja dauguma, įnešėte chaoso ir paliekate“, – į pareiškimą sureagavo meras Antanas Kalnius. „Atsakomybės nesikratėme ir nesikratome. Ne dėl mūsų kaltės suiro ir pirmoji valdančioji dauguma. Leidžiame sudaryti naują valdančiųjų koaliciją“, – A. Kalniui atsakė konservatorius-krikščionis demokratas V. Kuprelis.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (15)

• Rašyti komentarą (0)

Kretingiškė Agnė Buivydaitė šią vasarą priėmė iššūkį dirbti animatore Graikijoje.

Išgirdus sąvoką „animacija“ turbūt kiekvienam galvoje iškyla jų labiausiai mėgstami animaciniai filmukai. Tačiau nesuklyskite – animacija aprėpia visai kitą sritį. Kauno kolegijoje anglų kalbą viešiesiems ryšiams su visuomene studijas baigusi kretingiškė Agnė Buivydaitė pristatė savo unikalią animatorės profesiją.

Praskaidrina nuotaiką

Agnė animatore šią vasarą dirbo Graikijoje, Zakinto saloje. Tai buvusi jos pirmoji patirtis šioje srityje. „Pirmiausia, animatoriaus darbas neturi nieko bendro su animaciniais filmukais. Daugelis galvoja, kad tai yra susiję dalykai. O pats darbas yra tikrai labai platus ir įvairus, ir animatorių irgi būna įvairių. Gali būti fitneso instruktorė, vaikų animatorė, žmogus, atsakingas už veiklas ir žaidimus dienos metu, choreografas ir panašiai“, – paaiškino ji.

Kretingiškės pagrindinė misija dirbant Graikijoje buvo suplanuoti ir įgyvendinti veiklas vaikams per dieną, taip pat pasistengti rasti būdą prieiti ir susidraugauti su kiekvienu. „Vakarais būdavau atsakinga už vaikų diskoteką“, – atskleidė mergina.

Anot pašnekovės, šis darbas niekada nebus monotoniškas ir nuobodus. Čia yra galimybė realizuoti save ir savo idėjas. Kiekvieną dieną susipažįstama su daugybe skirtingų žmonių iš įvairiausių pasaulio vietų, galbūt net galima susirasti ilgalaikių draugų.

„Tačiau vienas dalykas, kas man labiausiai patiko būnant animatore, tai, kad kiekvieną dieną turi galimybę kažkam praskaidrinti dieną, kažką prajuokinti ar bent priversti nusišypsoti. Geriausias jausmas – kai kažką prajuokindavau, ypač, jei tai būdavo vaikai“, – sakė Agnė.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Pranciškonų gimnazijos abiturientas Jokūbas Baltūsis

Nuotoliniu būdu Italijoje, Aostos slėnyje, vykusioje 15-oje tarptautinėje geomokslų olimpiadoje „IESO2022“ Lietuvos mokiniai iškovojo ne vieną prizinę vietą, tarp jų – ir Pranciškonų gimnazijos abiturientas Jokūbas Baltūsis, laimėjęs bronzos medalį.

Laureatu tapęs abiturientas ir jį ruošęs geografijos mokytojas Vilius Adomaitis pasidalino įspūdžiais apie šią džiuginančią pergalę ir papasakojo, ko reikia, kad pasiektum puikių rezultatų.

– Kas skatina, motyvuoja siekti aukščiausių rezultatų?

– Motyvuoja daug kas: šeima, brolis Simonas, kuris jau yra laimėjęs medalį geomokslų olimpiadoje. Mama, kuri taip pat skatina tobulėti. Turiu ir vidinės motyvacijos, nes gamtos mokslų sritis man įdomi, artima, tad ir pats laimėjimas įgyja visai kitokią reikšmę – būtent dėl to, mano nuomone, yra verta įdėti pastangų.

– Ko labiausiai reikia, norint pasiekti tokių rezultatų?

– Svarbiausia noras – be jo turbūt pasiduočiau pusiaukelėje. Taip pat reikia disciplinos, metodiško darbo, kuris padėtų užpildyti visas likusias spragas. Būtina nusiteikti sunkiai dirbti, būti susikaupusiam, nesiblaškyti.

– Ką tau reiškia šis laimėjimas?

– Visų pirma, galiu džiaugtis, kad esu vienas geriausių pasaulyje kaip tik toje srityje, kuri man asmeniškai svarbi. Dabar ateityje galėsiu jaustis drąsiau žinodamas, kad išbandžiau savo žinias su bendraamžiais ir pasiekiau puikių rezultatų.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos vienuoliktokas Mykolas Daračius savo aktyvią veiklą pradėjo mokinių parlamente.

Lubių kaime gyvenantis Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos vienuoliktokas Mykolas Daračius savo gyvenimą pakeitė vos per vieną mėnesį: „Per karantiną sėdėdamas namuose supratau, kad daugiau nebenoriu tylėti ir turiu kažką veikti.“ Kažkada labai nedrąsus paauglys šiemet mieste įvykusiuose „Jaunimo apdovanojimuose“ pelnė metų jaunimo lyderio vardą.

Dalyvavo rinkimuose

Praėjusiais metais Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje buvo renkamas naujas parlamentas, į kurį pateko ir Mykolas. Tuomet kandidatavo 13 jaunuolių, iš kurių 9 buvo atrinkti atstovauti mokiniams parlamente.

„Ankščiau į parlamentą mokinius paskirdavo mokytoja, tačiau pasikeitus vadovei buvo nuspręsta rengti demokratinius rinkimus“, – kalbėjo M. Daračius. Šiuo metu gimnazijos parlamentą kuruoja istorijos mokytoja Dalia Zibalienė.

Kai buvo renkamas parlamentas, Mykolas mokykloje buvo naujokas. Prieš tai jaunuolis mokėsi Kartenos mokykloje-daugiafunkciniame centre. „Kai atėjau į gimnaziją, prasidėjo karantinas. Visus metus mokiausi iš namų. Iki tol buvau labai ramus ir tylus vaikas, tačiau tas karantinas mane pakeitė. Supratau, kad toliau taip sėdėti nebenoriu, turiu kažką veikti“, – kada ėmė galvoti apie aktyvesnį dalyvavimą gimnazijos veikloje atskleidė M. Daračius.

Pirmas jaunuolio žingsnis – parlamento rinkimai. „Mokykloje manęs niekas nepažinojo, tad per mėnesį turėjau susipažinti su daugybe žmonių, dalyvauti bendruomenės veikloje, – sunkumus įvardijo jis. – Buvau nustebintas, kuomet sužinojau, kad rinkimuose surinkau daugiausiai balsų. Greičiausiai tai ir buvo mano lūžis pradėti judėti pirmyn.“

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

„Stojau ten, kur vedė širdis“, – kretingiškė Ernesta Narmontienė atskleidė, kodėl pasirinko lietuvių gestų kalbos vertimo studijas.

Kretingiškė Ernesta Narmontienė, šiuo metu gyvenanti ir dirbanti Vilniuje, yra baigusi lietuvių gestų kalbos vertimo studijas. Ernestai visada patiko kalbos ir ji svajojo studijuoti italų ar ispanų filologiją. Išgirdusi apie gestų kalbos vertimo studijas, suprato, kad nori įgyti būtent šią profesiją.

Buvo sutrikę

E. Narmontienė pasakojo, kad, jai pradėjus mokytis gestų kalbos, artimieji džiaugėsi, bet tuo pačiu ir buvo nustebę, nes daugumai jų ši profesiją buvo svetima ir nepažįstama. Artimieji ir draugai ėmė skatinti stoti į universitetą, apmąstyti, ar mergina tikrai nori dirbti su kitokiais žmonėmis. „Stojau ten, kur vedė širdis, ir esu laiminga dėl šio pasirinkimo“, – teigė pašnekovė.

Anot jos, gestų kalbos vertimo studijos prasidėjo labai įdomiai. „Atėjus į pirmą paskaitą mus pasitiko dėstytojas su klausos negalia. Visi buvome sutrikę, nežinojome, kaip elgtis, nes nemokėjome nė vieno gesto“, – pradžią prisiminė Ernesta.

Kiek vėliau studentai pradėjo suprasti, apie ką dėstytojas kalba, naudodamas gestus, kūno kalbą. Lengviau ir greičiau gestų kalbą padėjo suprasti įvairus žaidimai, šarados, vaidyba.

Kadangi ši kalba, kretingiškės teigimu, yra gyva kalba, jai reikėjo atsakingai lankyti visas paskaitas. Informacijos, knygų apie gestų kalbą yra labai mažai, tad mokytis buvo galima tik dalyvaujant paskaitose.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Rugsėjo pradžioje Seimui buvo pateiktas projektas, pagal kurį jaunas žmogus būtų 14–35 metų asmuo, o ne iki 29 metų, kaip yra dabar. Tokia įstatymo pataisa tikimasi jaunimui atverti daugiau galimybių.

Vėliau priima sprendimus

Ši įstatymo pataisa, kuria siūloma šešeriais metais ilginti jaunimo amžiaus ribą, yra ne tik simbolinė, bet ir praktinė – tokia nuostata atvertų jaunimui daugiau galimybių integruotis į darbo rinką, dalyvauti jaunimo organizacijų veikloje, įvairiuose mainuose, stažuotėse.

„Tenka nemažai bendrauti su jaunimu. Diskutuojant su juo paaiškėjo, kad nemaža dalis jaunimo nevyriausybinių organizacijų savo nuostatuose jau dabar taiko tokias amžiaus viršutines ribas“, –vieną priežasčių, kodėl įregistravo tokias įstatymo pataisas „Pajūrio naujienoms“ įvardijo jų autorius Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas.

Kita priežastis –Europos Sąjungos (ES) šalių ir ne tik patirtis. „Pietinės Europos šalys taiko viršutinę amžiaus ribą iki 35 metų, ne iš ES šalių tai taip pat taiko ir Ukraina, – kalbėjo Seimo narys. – Įvertinę ir jaunimo prašymus, ir jaunų šeimų amžiaus kriterijų, kad iki 36-erių metų yra galimybė gauti lengvatinę būsto paskolą pirmam būstui įsigyti, priėmėme tokį sprendimą.“

Jaunimo projektuose, kurie yra finansuojami ES, yra nurodomas 14–31 metų amžius. „Manau, kad ribojimas iki 29 metų Lietuvoje neturi kažkokio teisinio pagrindimo. Nes apriboti žmonėms dar porą metų, kuomet galėtų pretenduoti į ES skiriamą finansavimą, manau, nėra teisinga. Stažuotės, kurios vyksta ES, taip pat rengiamos jaunimui iki 31 metų“, – priežastis toliau vardino A. Bagdonas.

Tokia pataisa norima išplėsti jaunų žmonių ratą, kuriems būtų skiriamas didesnis valstybės dėmesys. Dabar, anot Seimo nario, yra žmonių, kurie, neturėdami darbo ir registruoti Užimtumo tarnyboje, gali kreiptis dėl paramos verslo pradžiai: „Jeigu jie yra iki 29 m., gali tai padaryti, jeigu jau suėjo 30 m. – nebegali.“

Pagrindinė politiko idėja – jeigu galima padidinti ribą, tai kodėl tuo nepasinaudojus: „Kad gautume didesnį finansavimą iš ES jauniems žmonėms, kad suteiktume jiems galimybę išvykti į stažuotes, gauti paramos verslo pradžiai iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.“

A. Bagdono teigimu, jaunimas dabar yra brandesnis, vėliau priima sprendimus: „Jaunų žmonių sprendimai priimami tiek dėl mokslo, tiek dėl darbo, tiek dėl gyvenimo su kitu žmogumi dabar yra priimami gerokai vėliau. Apribodami tam tikras galimybes jauniems žmonėms, apsunkiname jiems gyvenimą.“ Šiuo metu laukiama Vyriausybės išvados. „Laukiame Vyriausybės išvados. Kai ji bus pateikta, manau, dar rudens sesijoje turėtų būti ir svarstomas šis klausimas“, – apibendrino A. Bagdonas.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Vydmantų gimnazijos moksleivė Kamilė Pulokaitė (priekyje) su drauge iš Trakų Kamile Agintavičiūte savo pirmojoje savarankiškoje kelionėje Londone.

Paskutinis vasaros mėnuo visada būna labiausiai spontaniškas. Ne vienas stengiasi išnaudoti likusias saulės ir laisvės dienas patiems geriausiems prisiminimams. Taip pat ir aš, Kamilė Pulokaitė, Vydmantų gimnazijos moksleivė, ir mano geriausia draugė iš Trakų Kamilė Agintavičiūtė. Vasarą užbaigėme su trenksmu – pirmąja savarankiška kelione į Jungtinę Karalystę.

Pasiruošti visai paprasta

Keliauti sugalvojome spontaniškai. Pavasarį, kartu leidžiant laiką, draugė iš niekur nieko pasiūlė kur nors keliauti. Nusprendėme, kad tikslas – Londonas. „Kodėl dabar? O kada vėliau? Dabar pats metas keliauti ir pažinti pasaulį“, – sakė ji.

Niekada neskridau lėktuvu. Tačiau Kamilė jau yra turėjusi tokios patirties, taip pat ir Londonas jai – ne svetimas: „Londone esu buvusi vieną kartą būdama maža ir, galima sakyti, nieko iš savo kelionės nepamenu. Taip pat ten gyvena mano artimieji, norėjosi aplankyti ir juos. Londonas man – be galo gražus ir didingas miestas.“

Tik gavusios pirmuosius atlyginimus, iškart nusipirkome bilietus, kainavusius kiek daugiau negu 100 Eur. Neturėjau žalio supratimo, kaip pradėti ruoštis tokiai kelionei, ką pasiimti ir ko žūtbūt nepamiršti, tad šiais klausimais pasiklioviau drauge. Tėvai beveik visai neprisidėjo prie mūsų pasirengimo – pasiryžome būti savarankiškos.

„Kadangi šeimoje nelabai kas keliauja, negavome jokių patarimų. Informacijos teko ieškoti internete, klausinėti draugų. Teta ir dėdė, kurie gyvena Londono priemiestyje, sutiko mus priimti kelioms dienoms savo namuose, padėjo mums susigaudyti svetimoje šalyje“, – gerą žodį giminaičiams skyrė Kamilė.

Ruoštis kelionei pradėjome nuo planavimo, į kokį oro uostą skrisime, kokias vietas norime aplankyti. Man asmeniškai buvo labai svarbu, kokius drabužius vilkėsiu kiekvieną dieną, todėl mano apranga buvo suplanuota jau mėnesį prieš išvykstant. Tada nusipirkome bilietus ir susikrovėme lagaminus.

Būnant nepilnamečiu keliauti savarankiškai yra drąsu, tačiau tai turi tam tikrų pranašumų. Kamilė mano, kad svarbiausia yra savarankiškumo įgūdžiai: „Viską turi daryti pats ir kelionė priklauso vien nuo tavęs.“

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Baigiantis sezonui, Kretingos motodrome įvyko motobolo turnyras „Agrorodeo“ taurei laimėti. Jame varžėsi 4 komandos: „Agrorodeo“, „Mirigita“, Radviliškio „Žėrutis“ ir turnyro „Mix“ komanda, sudaryta iš tose rungtynėse nežaidžiančių komandų žaidėjų.

Komandos žaidė rato sistema vieni prieš kitus. „Agrorodeo“ iškovojo visas 3 pergales, „Mirigita“ patyrė vienintelę nesėkmę, „Mix“ nugalėjo be pergalių likusį Radviliškio „Žėrutį“.

Turnyrui pasibaigus, Kretingos motobolo klubo senbuvis „Agrorodeo“ atstovavęs Lukas Šimkus teigė dažnai sulaukdavęs klausimų, kada Kretingoje vėl galėsime išvysti motobolą: „Šiemet Kretingoje buvo galima stebėti tik jaunimo čempionato etapą ir finalus, bet visi norėjo pamatyti, ir kaip atrodo pagrindinės komandos nariai, nes šiemet mūsų žaidimą matė tik maža dalis sirgalių, kurie vyko kartu su komanda į Vokietiją.“

Pagal turnyro reglamentą turėjusių būti rungtynių dėl III v. nebeįvyko, nes paskutinėse grupės rungtynėse Radviliškio „Žėručio“ komandos kapitonas Ruslanas Gusevas patyrė traumą ir tai, L. Šimkaus manymu, paveikė visą turnyro svečių komandą, kuri atsisakė rungtynių mažajame finale. Didžiajame finale susitiko „Agrorodeo“ ir „Mirigita“, bet, priešingai negu pirmą ratą, susirinkę žiūrovai didesnės intrigos neišvydo ir „Agrorodeo“ jau pirmą kėlinį nokautavo savo varžovus 4:0, o rungtynės baigėsi, užfiksavus galutinį rezultatą 5:1.

Visi turnyre dalyvavę dalyviai buvo apdovanoti atminimo medaliais, komandos – taurėmis. „Turnyras praėjo sklandžiai, tikėjomės, kad dalyvaus ir Skuodo komanda, bet jiems pasikeitė planai, tai teko suktis iš padėties ir su Radviliškio „Žėručiu“ subūrėme jungtinę komandą, kad ir kiti turėtų galimybę daugiau žaisti, o ir uždarymą motobolo gerbėjams buvo būtina surengti. Tai nebuvo stipriausias mūsų Kretingoje suorganizuotas turnyras – tikėjomės didesnio pasipriešinimo iš „Mirigitos“ finale, bet, greitai praleidę du įvarčius ir galbūt to nesitikėję, žaidėjai perdegė. Psichologija, kaip ir visame sporte, daug reiškia“, – turnyrą apžvelgė L. Šimkus. Ir optimistiškai pridūrė: „Šių metų sezonas kaip ir baigtas, bet jau pradėsime dairytis į kitus metus: planuoti tvarkaraščius, varžybas, mūsų sportą stipriai paveikė COVID-19 pandemija ir karas, bet tikimės, kad situacija kitais metais tik gerės, ir galėsime pradžiuginti motobolo gerbėjus.“

---

Susitikimų rezultatai: „Agrorodeo“ – Radviliškio „Žėrutis“ – 6:0 (3:0; Justas Bendikas – 3, Lukas Šimkus – 2, Paulius Žąsytis – 1); „Mirigita“ – „Mix“ – 4:0 (1:0; Gabrielius Pazdrazdis – 2, Andrius Lukauskas ir Edvinas Drąsutis – po 1; „Žėrutis“ – „Mix“ – 0:2 (0:1; Žydrūnas Gricius – 2); „Agrorodeo“ – „Mix“ – 4:1 (1:0; Lukas Šimkus – 4; Andrius Lukauskas – 1); „Agrorodeo“ – „Mirigita“ – 2:1 (2:1; Paulius Žąsytis, Lukas Šimkus ir Gabrielius Pazdrazdis – po 1); „Mirigita“ – „Žėrutis“ – 4:0 (2:0; Gintas Rudys – 2, Neilas Rimkus ir Gabrielius Pazdrazdis – po 1); finalas: „Agrorodeo“ – „Mirigita“ – 5:1 (4:0; Lukas Šimkus – 4, Justas Bendikas – 1; Gintas Rudys – 1).

Rezultatyviausi „Agrorodeo“ motobolo taurės žaidėjai: Lukas Šimkus – 11 įvarčių, Justas Bendikas ir Gabrielius Pazdrazis – po 4.

Tomas KUBILIUS

• Rašyti komentarą (0)

Naujos kadencijos merų ir savivaldybių tarybų rinkimai Lietuvoje vyks po kiek daugiau kaip penkių mėnesių – kitų metų kovo 5-ąją. Kandidatus į Kretingos rajono savivaldybės merus iškėlė Lietuvos socialdemokratų partijos ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijų skyriai: socialdemokratai – Egidijų Viskontą, konservatoriai-krikščionys demokratai – Dangirą Samalių.

Abu kandidatai yra aktyvūs dabartinės kadencijos rajono politiniai veikėjai. E. Viskontas nuo 2021-ųjų pradžios vadovavo Kretingos rajono savivaldybės administracijai, tačiau šių metų rugsėjo 16 d. iš šių pareigų buvo atleistas kaip praradęs Savivaldybės tarybos narių daugumos pasitikėjimą. Dar vienos naujos daugumos šioje kadencijoje, nes E. Viskontą administracijai vadovauti paskyrusi dauguma subyrėjo. E. Viskontas buvo vienintelis, siekęs tapti Kretingos socialdemokratų kandidatu į rajono merus, kiek anksčiau į šį svarbiausią valdžios rajone postą kandidatuoti atsisakė Violeta Turauskaitė, dirbanti direktoriaus pavaduotoja, ir laikinai partijos skyriaus pirmininko pareigas ėjęs Steponas Baltuonis.

Konservatoriai-krikščionys demokratai kandidatą į merus rinko iš keleto bendrapartiečių, įvyko keli rinkimų turai. Galutinį sprendimą priėmė visuotinis skyriaus narių susirinkimas: Dangiras Samalius nugalėjo Dovydą Bajorą 1 balso persvara. Už D. Bajorą balsavo 26 skyriaus nariai, D. Samalių – 27. Skyriaus balsavimo rezultatus patvirtinti turės skyriaus ir partijos tarybos.

Pirmieji kandidatą į merus Arūną Merkelį rajone buvo iškėlę naujos politinės partijos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Kretingos skyriaus nariai. „Nusprendžiau – atsisakau kandidatuoti į Kretingos rajono savivaldybės merus“, – šią savaitę „Pajūrio naujienoms“ patvirtino Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Kretingos skyriaus pirmininkas A. Merkelis. Daug neatviravęs apie tokį posūkį, A. Merkelis sakė supratęs, kad visuomenei, valstybei naudingas būsiąs dirbdamas savo įprastą darbą, užsiimdamas įprasta veikla.

Į Klaipėdos miesto savivaldybės merus kandidatuoja VšĮ Kretingos ligoninė vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas, jį kandidatu į uostamiesčio merus iškėlė Lietuvos socialdemokratų partijos Klaipėdos skyrius. „Reikia svajoti, turėti siekį tiek profesinėje, tiek politinėje veikloje. O rinkimai – ne vien pergalės, tai – ir susitikimai su žmonėmis“, – „Pajūrio naujienoms“ kalbėjo R. Sakalauskas, buvęs ilgametis Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (72)

Prieš prasidedant šildymo sezonui ugniagesiai gelbėtojai skatina gyventojus būti atsakingais – susitvarkyti krosnis ir dūmtraukius. Kasmet dėl krosnių židinių ir dūmtraukių gedimų ar eksploatavimo pažeidimų šalyje vidutiniškai kyla apie 1 tūkst. gaisrų.

Dėl užsidegusių suodžių šiais metais Kretingos rajone kilo 23 gaisrai, iš jų dėl krosnių, židinių eksploatavimo pažeidimų – 8,  dėl savaiminio medžiagų užsidegimo – 14. Kuo šaltesnis šildymo sezonas, tuo intensyviau kūrenama, tad ir gaisrų dėl netvarkingų krosnių ir dūmtraukių kyla daugiau.

„Įsibėgėjant kūrenimo sezonui ugniagesiams vis dažniau teks budėti prie pastatų ir laukti, kol dūmtraukiuose išdegs suodžiai. Neretai nuo užsidegusio kamino ar netvarkingos krosnies užsiliepsnoja ir kitos pastato konstrukcijos“, – problemą apibūdino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius.

Per 2021 metus Kretingos rajone kilo 133, iš kurių – 33 dėl užsidegusių suodžių kamine. Šiemet per 9 mėnesius kilo 104 gaisrai, iš kurių 23 – dėl užsidegusių suodžių kamine.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

Padvariuose, nuosavo namo kieme, automobilyje „BMW 318D“ kilo gaisras. Manoma, kad gaisras galėjo būti sukeltas tyčia.

Antradienį apie 3.50 val. Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai, nuvykę į įvykio vietą, rado atvira liepsna degantį automobilį. Per gaisrą išdegė variklio skyriaus degios dalys, apdegė salono vidus, išdužo priekiniai ir šoninių durų langai, išsilydė priekiniai žibintai, padangos.

„Automobilis stovėjo šalia gyvenamojo namo, kurį mums pavyko apsaugoti nuo ugnies“, – tvirtino ugniagesių tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius.

Prieš atvykstant ugniagesiams gyventojas dar spėjo patraukti šalia stovėjusį „Audi A6“ automobilį. Vis dėlto jam ugnies nepavyko išvengti. Apdegė automobilio šonas ir priekinis žibintas, bet pats neužsidegė.

Kokius nuostolius patyrė nukentėjusysis, kol kas yra nustatoma. Įtariama, kad automobilis galėjo būti padegtas, dėl to policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Įvykio aplinkybės tiriamos. „Laukiame ekspertų ir specialistų išvadų. Yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sugadinimo“, – teigė Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Trečiadienį apie 13 val. Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo pranešimą, kad Pryšmančiuose, Kretingos gatvėje, nuo kelio nuvažiavo automobilis ir iš jo negali išlipti žmogus. Vairuotojas, gimęs 2002 metais, nebuvo prispaustas, tačiau ugniagesiams kilo įtarimas, kad jam sutriko sveikata.

Automobilio dureles ugniagesiams gelbėtojams teko išplėšti, nes jos neatsidarė. Vairuotojas buvo perduotas medikams.

Kiek anksčiau tą pačią dieną apie 10.22 val., Kretingoje, Žilvičių gatvėje, ugniagesiai vyko šalinti ant kelio išsiliejusių tepalų. Jie buvo pasklidę maždaug 100 metrų kelio ruože.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Ūkininkas Antanas Grišmanauskas savo užaugintas patikimų veislių bulves daugiausia parduoda turguje.

Ir vėl ruduo – ir vėl baltas kretingsodiškio Antano Grišmanausko autobusiukas kiekvieną trečiadienį ir šeštadienį stovi iš gatvės pusės palei tvorą Kretingos turgaus prieigose: ūkininkas čia atveža parduoti naują daržovių derlių.

Augina daugiausiai

Visuomet daugiausia augina bulvių – iš jų, sako, visus metus „biznis“, o štai kopūstai paklausūs tik iki tol, kol šeimininkės jų užsiraugs žiemai. „Vėliau tik po vieną ar dvi galvikes per dieną beparduosi“, – teigė apie 30 arų plote šią daržovę sodinantis ūkininkas.

Nors pirkėjai klausinėja, kopūstų be spalio vis tiek jis nekirs. „Palijo – žiūriu, kad jie man dar vis auga! Kai taip, tai, sakau, tegul auga, neliesiu“, – juokėsi vyras.

Pats pasidžiaugė šiemet prirovęs didelių, gražių, saldžių morkų, kurių kilogramą parduoda už eurą. Šioms daržovėms užaugti reikia ne tik saulės, bet ir daug žmogaus rūpesčio. Prie puikaus derliaus prisidėjęs žentas – dailiai sufrezavęs dirvą, o ruošiantis sėti morkas gerai įdirbti žemę yra ypač naudinga.

Bet A. Grišmanauskas rajone labiau ir žinomas kaip bulvių augintojas. Šias lietuvių ypač mėgstamas neretai antrąja duona vadinamas daržoves jis augina nuo 1997-ųjų, beveik nuo tada, kai iš Klaipėdos miesto persikraustė gyventi į kaimą. Per abu su žmona Janina jiedu yra deklaravę nemažą bulvių plotą – apie 5 hektarus. Vienas laukas – vienoj Kretingsodžio vietoj, kitas – kitoj, o veislės visur vienodos ir laiko patikrintos: „Vineta“, „Laura“ ir „Melody“.

Cepelinų iš ko virti yra, bet jie brangesni

Vieni bulves renkasi pagal dydį, kiti – pagal lupenos spalvą, vieniems patinka labiau suverdančios, sukrentančios, kitiems – priešingai. O Antanas visada paklaus, ką žmogus iš jų žada gaminti. Pavyzdžiui, šviesiai gelsva „Vineta“ yra miltingesnė, krakmolingesnė, užtat tiks cepelinams, garnyrui ar bulvių košei susigrūsti. Vidutinio ankstyvumo „Laura“ – bulviniams blynams, salotoms, formos nepraras ir sriuboje. Puikaus skonio nejuoduojanti „Melody“ irgi tinka tradiciniams lietuviškiems patiekalams.

Tačiau bulvės, kaip ir viskas pastaruoju metu, gerokai pabrango. Pašnekovas palygino: prieš trejus metus už kilogramą prašęs 30 centų, pernai – 60, o štai šiemet jau 80 centų. Bet turguje yra parduodančių ir brangiau, po eurą.

„Nieko nepadarysi, toks gyvenimas – aš pats daugiau kaip tūkstantį eurų į trąšas sudėjau, o kiek dar pabrango technika, kuras“, – išvardijo A. Grišmanauskas. Daugiau kelti kainos artėjant žiemai jis nebežada.

Ūkininko teigimu, šaltas pavasaris, karšta vasara ir, skirtingai negu Aukštaitijoje, kur dirvos per daug pažliugo, drėgmės trūkumas dvejus metus iš eilės žemaičiams lėmė mažesnį bulvių derlių. Anot pašnekovo, būdavo, kad iš po vieno kero technika išrausdavo po 6–7 ar net 8 gumbus, o šiemet tik po 2–3.

Iš viso Grišmanauskai prikasė 60 tonų bulvių. Viename lauke jos nepaaugo, liko daug mažiukių, sėklinių.

• Rašyti komentarą (1)