Šių metų didžiausių moliūgų augintojai: (iš kairės) II vieta – Petras Jonauskas iš Kretingsodžio, III v. – Birutė Galdikienė iš Lazdininkų ir I v. antrus metus iš eilės laimėjęs lazdininkietis Raimondas Grabys, kurio moliūgas svėrė 132,5 kilogramo. Nugalėtojus į sceną kvietė renginių vedėjas Dovydas Bajoras.

Į šių metų tradicinę ir nuo 1998-ųjų laikraščio „Pajūrio naujienos“ redakcijos rengiamą Moliūgo šventę kretingiškiai ir rajono gyventojai suvežė apie 1,5 tonos įvairiausių veislių, formų, spalvų ir dydžio moliūgų. Iš jų buvo sudaryta kompozicija, kuri džiugino visus susirinkusiuosius: ir miestelėnus, ir rajono gyventojus, ir šventės svečius. Taip pat tradiciškai buvo išrinkti 3 patys didžiausi moliūgai, dar 11 augintojų nominuoti už moliūgų įvairovę.

Vyko įnirtinga kova

Dėl didžiausio moliūgo titulo šiemet varžėsi du ankstesnių metų nugalėtojai, ir kova buvo išties įnirtinga. 2020 metais pagerinęs Lietuvos rekordą, kuomet užaugino 233 kg sveriantį moliūgą, Petras Jonauskas iš Kretingsodžio užaugino ir į šventę atvežė 113 kg sveriančią rudens gėrybę. „Auginu dėl sportinio intereso. Matau, kad tiek mano, tiek nugalėtojo moliūgo sėkla yra ta pati, todėl žinau, kokią klaidą padariau: mėnesiu pavėlavau pasodinti moliūgo sodinuką į lysvę“, – kodėl šiais metais nepavyko aplenkti varžovo įvardijo Petras.

Nepaisant to, kad P. Jonauskas šiemet liko antroje vietoje, jis džiaugėsi laimėjimu: „Žinau savo klaidą, todėl kitais metais, manau, pavyks užimti pirmą vietą.“

Didžiausią moliūgą antrus metus iš eilės užaugino ūkininkas Raimondas Grabys iš Lazdininkų. Moliūgas svėrė 132,5 kilogramo. „Auginau komposto krūvoje. Moliūgas gyveno šiltai ir patogiai, nebuvo tręšiamas, dažnai laisčiau“, – atskleidė Raimondas. Vyras daržovę augino iš tos pačios veislės sėklų, kaip ir praėjusių metų nugalėtojo. „Šiais metais jis mums užaugo kaip netyčiukas. Net nemačiau, kad toks didelis bus, kadangi augo dauboje. Iš pradžių atrodė, kad išvis nieko nebus, nes dalis moliūgų supuvo, kiti vėl augo“, – pasakojo R. Grabys.

Ar atvežti moliūgą į šventę, augintojas abejojo iki paskutinės minutės. „Jeigu ne žmona ir anūkas, gal būčiau ir neatvežęs. Kaimynas dar paskatino – sakė, tokį užauginai, tai ir atvežiau“, – sakė paskutinę akimirką iš pirmos vietos Petrą išstūmęs Raimondas.

Šiemet suabejojęs, R. Grabys tikino, kad kitais metais dalyvauti šventėje jau privalo: „Nebegalėsiu kitaip.“ Nugalėtojui R. Grabiui tradiciškai atiteko Vilijos ir Vlado Baltuonių fermoje Kalniškiuose užaugintas kalakutas bei priekaba malkų iš Jūratės ir Prano Varkojų medžio apdirbimo įmonės „P. Varkojis ir Ko“.

Antros vietos laimėtojui P. Jonauskui įteiktas akumuliatorinis trimeris, kurį parūpino Antano Litvino individuali įmonė, esanti Žemaitės al. Kretingoje.

Trečią vietą laimėjo Birutė Galdikienė iš Lazdininkų, kuri užaugino 82,55 kg moliūgą. Jai atitekusi dovana – 50 l degalų iš įmonės „Apoil“.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Tarpsavivaldybiniu protų mūšiu „Tūkstantis kalbos klaustukų“ Dovilų kultūros centre buvo paminėta Tarptautinė raštingumo diena ir valstybinės kalbos statuso 100-metis. Be Klaipėdos rajono, jame dalyvavo Palangos miesto ir Kretingos rajono komandos.

Protų mūšyje, kurį vedė Jono Lankučio bibliotekos darbuotojos Živilė Armalienė ir Giedrė Ilginienė, reikėjo atsakyti ne tik į kalbos kultūros, bet ir kalbos, krašto istorijos klausimus, susijusius su įžymių žmonių, nusipelniusių lietuvybei, gyvenimo ir veiklos faktais. Klausimus parengė trijų savivaldybių kalbos tvarkytojos: Klaipėdos rajono – Daiva Beliokaitė, Kretingos – Rita Kasparavičiūtė ir Palangos – Aušra Laurinavičienė. Laurus nuskynė mūsų, Kretingos rajono savivaldybės, komanda „Šypsenėlės“, nedaug atsiliko Klaipėdos rajono komanda „Kočėlas“, o visi kiti pasidalijo trečią vietą.

Renginio dalyviai sutarė kitais metais susitikti Palangoje.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Šiandien menininkas A. Kriščiūnas sako supratęs, kad laikas svarbesnis už pasaulio pripažinimą, kurio siekė, kol galiausiai tai sukėlė panikos atakas.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuonių žmonių pasaulyje susiduria su psichologinėmis problemomis. Tačiau vis daugiau žmonių išdrįsta apie tai kalbėti garsiai – tokiu būdu jie padeda kitiems, patiriantiems sunkumus, ir primena, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas įkvėpti nepasiduoti, menininkas Algis Kriščiūnas, buvęs legendinės grupės „Foje“ būgnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarpį, kai ištiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti.

Teisinga diagnozė – pakeitus gydytoją

Šiandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanarų salų, prisideda prie vieno žymiausių žurnalų šalyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, fotografuoja ir tapo. Jo gyvenimo tempas pašėlęs, o kasdienybė kupina skirtingų veiklų, kurios jam teikia begalę džiaugsmo, bet prieš daugiau nei dešimtmetį įtemptas gyvenimo būdas tapo panikos atakų priežastimi. Dvejus metus trukę ir keliskart per mėnesį pasikartojantys panikos priepuoliai buvo ne juokais jį išgąsdinę.

Menininkas sako, kad, prasidėjus pirmiesiems priepuoliams, jam pasidarydavo labai baisu ir dėl to būklė tik dar labiau pablogėdavo. Tuomet jis nė nenutuokė, kad tai – psichologinė problema.

„Tai – tiesiog fizinis negalavimas“, – taip buvo atsakyta į klausimą, kodėl vyrui karts nuo karto vis pradėdavo tirpti veidas, lūpos, pirštai, rankos, užeidavo migreninis galvos skausmas, dusulys ir imdavo rodytis, kad stoja širdis. Tik pakeitęs šeimos gydytoją, menininkas pagaliau išgirdo objektyvią diagnozę ir paaiškinimą, kad šiuos negalavimus sukėlė pervargimas, perdegimas ir perfekcionizmas.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

PALANGA

Rugsėjo 23 d. Palangos policijai pranešta, kad moteris, gavusi SMS žinutę į mobilųjį telefoną neva užblokuota jos sąskaita banke, paspaudė atsiųstą nuorodą ir suvedė prašomus duomenis. Netrukus pastebėjo, kad iš sąskaitos dingo 2 tūkst. 100 eurų. Pradėtas tyrimas.

SODŲ g. rugsėjo 25 d. apie 09.25 val. daugiabučio namo kieme pastebėta, kad nuo automobilio „Volvo V60 XC“ pavogtas  dviračių laikiklis. Žala – 400 eurų. Pradėtas vagystės tyrimas.

Parengė Edita KALNIENĖ

• Rašyti komentarą (0)

Bronius Milkontas tikino pirmąsyk savo gyvenime aptikęs tokį neįprastos išvaizdos grybą, kurį mokslininkai vadina taip pat įspūdingai – raukšliumi kopūstgalviu.

Skaitytojas Bronius Milkontas iš Tūbausių atnešė parodyti neįprastą grybą – tokio, tikino, kasmet mėgstantis grybauti aplinkiniuose miškuose niekad savo gyvenime ligi šiol nebuvo matęs.

B. Milkontas sakė, kad Darbėnų apylinkių miškuose grybų dar beveik nesą, vos vienas kitas, matyt, trūksta ir lietaus, ir šilumos, tad labai nustebęs samanose aptikęs masyvų keistuolį – šis augo tik vienui vienas, aplinkui nebuvo nei mažesnių, nei didesnių panašių. Šio grybo kepurės skersmuo – per 30 cm, tačiau visas jo kūnas tesveria apie 200 g. Grybautojas įsitikinęs, kad ši miško gėrybė yra tuščiavidurė, antraip turėtų būti gerokai sunkesnė.

Nėriniuotą grybą Bronius pamatęs dar praėjusios savaitės pradžioje, ėjęs aplinkui apžiūrinėdamas, bet atsilaikė prieš pagundą pjauti ir neštis namo patyrinėti. Tačiau noras sužinoti, koks tai esąs grybas, vėl jį atvedė į tą pačią vietą savaitės pabaigoje – nupjovęs net nustebo, kad šis toks lengvas, buvo jau bepradedąs kirmyti. Grįžęs namo, B. Milkontas pervertė visą knygą apie grybus, lygino su panašiais, ieškojo Lietuvos Raudonojoje knygoje, bet ir ten nerado tikslios informacijos.

B. Milkontas sakė būtų įdomu sužinoti specialistų nuomonę: koks tai grybas, ar valgomas, ar retas Lietuvos miškuose ir pan.

„Pajūrio naujienos“ susisiekė su Gamtos tyrimo centro Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotoju Jonu Karpavičiumi, kuris pagal pateiktą nuotrauką atsiuntė išsamų šio grybo apibūdinimą.

Skaitytojo B. Milkonto atneštas grybas yra raukšlius kopūstgalvis (Sparassis crispa). Tai – labai originalios išvaizdos, stambus, išaugantis iki 40 cm skersmens ir 3–5 kg svorio grybas. Jis auga miškuose, parkuose – ten, kur yra išlikę senų pušų. Pasirodo antroje vasaros pusėje ir rudenį. 

Šis grybas yra parazitas, sukeliantis rudąjį gyvų spygliuočių medžių kamienų medienos puvinį. Dažniausiai auga ant senų pušų kamienų apačios arba šalia medžio, ant negyvų ir mirštančių šakų, kelmų. Kadangi jam reikia senų pušų, kurios mūsų miškuose retai sutinkamos dėl kirtimų, tai ir grybas yra retas. Ilgą laiką buvo įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, tačiau paskutinėje raudonojoje knygoje jo jau nebėra, nes yra nemažai dar retesnių grybų.

Tai yra valgomas grybas, nors dėl jo retumo vertėtų, jeigu yra būtina paragauti, atsargiai paimti tik nedidelę grybo dalį, likusią paliekant augti. „Gelbėti“ medį sunaikinant grybą irgi neverta. Naikindami grybą, medžiui vis tiek nepadėsime, nes medieną ardo grybiena, kuri yra medžio viduje ir mums nepasiekiama. Kol auga vaisiakūnis, grybienos plitimas medienoje sustoja, nes grybiena negali vienu metu pati augti ir auginti vaisiakūnius. Sunaikinus vaisiakūnį, grybienos aktyvus plitimas atsinaujina. Kuo ilgiau gyvuoja vaisiakūnis, tuo trumpesnį laiką plinta grybiena, nes žiemą plitimas sustoja dėl neigiamų temperatūrų.

Grybas yra vertingas ir tuo, kad seniau buvo vartojamas liaudies medicinoje – jo milteliais buvo gydomos pūliuojančios žaizdos.

• Rašyti komentarą (0)

Ilgametė Laukų gatvės kaimynų Aidono Budreckio ir A. G. nesantaika, persikėlusi į valdiškas instancijas ir trunkanti jau daugel metų, tęsiasi toliau – šįkart kaimynus supykdė lietvamzdžiai ir halogeninės lempos, spiginančios tiesiai į viens kito langus.

A. Budreckis redakcijai, rodydamas šūsnis dokumentų ir jam neprielankų atsakymą, gautą iš Statybų inspekcijos, pasakojo, kad konfliktas su gretimai gyvenančiu A. G. dabar kilęs dėl to, kad kaimynas neva nupjaustęs lietvamzdžius nuo savo namo. Todėl lietaus vanduo teka į jo sklypą, susitvenkia, ir jo sklype telkšo didelės balos, – jis rodė šių nuotraukas.

„Pradėjau tvarkytis savo sklype žemę, bet negaliu užbaigti, nes sklype – vanduo ir purvas. Kaimynas prie namo neturi lietvamzdžių, vanduo po lietaus bėga ir tvenkiasi po mano langais. Kreipiausi į Savivaldybę, į Statybos skyrių, ir į Valstybinę statybų inspekciją, bet atėjo atsakymas nei šioks, nei toks, o problema lieka neišspręsta. Tai ką man daryti: vadinasi, kaimynas gali elgtis, kaip nori, ir niekas negali jo paveikti“, – redakcijai guodėsi Laukų g. sklypą paveldėjęs A. Budreckis.

Vyras taip pat piktinosi, kad neva kaimynas yra įsirengęs halogeno lempą, kuri nusukta į jo langus. Lempa pasikrauna nuo saulės baterijos ir šviečia be judesio daviklio, todėl spigina visą naktį ir neleidžia išsiilsėti.

„Pajūrio naujienų“ pakalbintas A. G. pernelyg dėl to nenustebo, nes sakė jau pavargęs nuo A. Budreckio skundų, vaikščiojimo po įvairias institucijas, o iškviesti policijos pareigūnai pas juodu jau nė nebevažiuoja.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Iš ligoninės pirmą kartą išėjęs pasivaikščioti po Charkovą Sviatoslavas Dubina neslėpė noro kuo greičiau grįžti į savo kuopą ir tęsti kovą su okupantais.

„Mamai, kuri visus tuos karo mėnesius kas dieną skambina teirautis, ar viskas man gerai, nesakau, kad esu sužeistas ligoninėje, nesakau to ir žmonai, dviem sūnums – nenoriu, kad be reikalo jaudintųsi“, – pareiškė Sviatoslavas Dubina.

Šis 48-erių metų kijevietis, 244 bataliono kuopos vadas buvo sužeistas per rugsėjo 6 d. prasidėjusį Ukrainos armijos puolimą Charkovo regione. Per mūšį Nikolajivkos kaimelyje netoli Čugujevo miesto iš granatsvaidžio išauta granata sprogo šalia vado, ir skelveldros sužalojo jo koją. „Man stebuklingai pasisekė, kad nė viena skeveldra nelietė kaulų, o vien keliose vietose sudraskė raumenis. Smulkios skeveldrėlės suaižė ir kitą koją, rankas, bet tai niekis, dar po dviejų reabilitacijos savaičių turėčiau grįžti į kuopą“, – pasakojo karys.

Vadas labiausiai džiaugėsi, kad per puolimą nežuvo nė vienas iš 35 karių, atstovavusių dviem kuopoms, bet šeši patyrė gyvybei nepavojingus sužeidimus. Dar du kariai buvo sužeisti taip, kaip ir jis – per pozicinį atsitraukimą, o trys buvo sužeisti po mūšio, kai džipas užvažiavo ant okupantų padėtos minos. „Šiems kariams irgi pasisekė, nes visą minos smogiamąją jėgą sugėrė priekinis ratas ir variklis, mašinos priekis liko sumaitotas, duobė didžiulė, bet, svarbiausia, visi gyvi“, – šypsojosi S. Dubina.

Su šiuo aukštu, lazdele pasiremiančiu kariu prasilenkiau Charkovo centre ieškodamas optikos parduotuvės. Iki parduotuvės uždarymo buvo likę 15 min., tad skubėdamas karį iš pradžių abejingai pralenkiau.

• Rašyti komentarą (9)
• Plačiau ...

Jau kone 30 metų Regimantas Šilinskas garsina skrabalų muziką, o kartu – ir Lietuvą, paties sukonstruotu instrumentu su 36 senųjų liaudies meistrų pagamintais varpeliais.

Iš Aukštaitijos kilęs, jau kone du dešimtmečius Kretingos rajone, Raguviškių kaime, gyvenantis, Klaipėdos rajono Veiviržėnų kultūros centre dirbantis 52-jų atlikėjas Regimantas Šilinskas ne tik išpopuliarino senovinį liaudies instrumentą – skrabalus, bet jais gebėjo išgarsinti ir Lietuvos vardą, tapęs savotišku mūsų kultūros ambasadoriumi pasaulyje.

Su skrabalais – pusę pasaulio

Kone tris dešimtmečius grojantis skrabalais, kaip tikino muzikantas, šis specifinis instrumentas, labiausiai jį išgarsino prieš 10–20 metų, tuomet Lietuvoje ši muzika buvo savotiška naujovė, „ant bangos“ iškėlusi ir jį patį.

„Koncertuodamas jau aplėkiau „pusę svieto“, – juokavo R. Šilinskas. – Paradoksas, tačiau skrabalais labiau žavisi užsieniečiai negu lietuviai, nes mes esame labiau dainų krašto žmonės. Todėl šiandieną mane maitina ne tik skrabalai, bet ir balsas bei bosinė gitara – mano programos dalijasi perpus: groju skrabalais ir dar dainuoju, pats grodamas gitara“, – kalbėjo atlikėjas.

R. Šilinskas net kelis kartus – nuo 2005 iki 2013-ųjų – yra atstovavęs mūsų šaliai pasaulinėse „Expo“ parodose: Japonijoje, Ispanijoje, Kinijoje, Pietų Korėjoje. Jam teko triskart lydėti Prezidentą Valdą Adamkų jo darbinėse kelionėse: 2007 m. – į JAV ir Portugaliją, o 2008 m. – po Pietų Amerikos šalis: Argentiną, Braziliją, Čilę.

Kai Lietuva pirmininkavo Europos Sąjungai, taip pat teko nemažai koncertuoti užsienyje: tarptautiniame kultūros ir turizmo festivalyje Pekine, Čaoyango rajone, 2013-aisiais buvo vienintelis atlikėjas, pirmąkart pristatęs Lietuvą šios tolimos Azijos šalies klausytojams. Iki pandemijos koncertavo ambasadoje Vengrijoje, Hamburgo lietuvių bendruomenei, Alma Atoje Kazachstane, vedė edukacines programas Armėnijoje, Lenkijos Baltstogėje ir kt.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Į Kretingoje surengtą ekskursiją latvių žurnalistus atlydėjo poilsio ir sveikatingumo centro „Atostogų parkas“ direktorius Ričardas Jovaiša (penktas iš kairės).

Septynių Latvijos internetinių portalų žurnalistai pirmadienį baigė dviejų dienų viešnagę Žibininkuose esančiame „Atostogų parke“ – didžiausiame Vakarų Lietuvoje poilsio ir sveikatingumo centre.

Namo į Rygą išvykę žurnalistai žadėjo savo straipsniuose kuo plačiau skleisti žinią, kad į „Atostogų parką“ prie Palangos atvykusiems turistams siūlomos ne vien malonios vandens procedūros čia pat veikiančiuose baseinuose arba pirtyse, iš kurių didžiausią įspūdį palieka vienintelė pasaulyje gintaro pirtis, bet 10-ies kilometrų spinduliu yra ir kitų įdomių pramogų, ekskursijų, edukacijų.

Latvijos žurnalistai išbandė pramogą ekstremalus traukiančiame vandenlenčių parke „3.13“, Žibininkų kaime esančiame žirgyne jodinėjo žirgais, HBH pramogų komplekse degustavo alų, o šeštadienį pabuvojo Moliūgo ir rudens derliaus šventę šventusioje Kretingoje.

„Lietuvoje esame buvę, kai kurie ir ne po kartą, esame vaikščioję po Vilnių, Palangą, o štai Kretinga mums – atradimas“, – atviravo kolegos, kuriems „Atostogų parko“ direktoriaus Ričardo Jovaišos ir Kretingos turizmo centro (TIC) vadovų iniciatyva buvo surengta ekskursija.

Gidė Diana Jomantaitė-Jonaitienė latviams papasakojo, ką paprastai pasakoja visiems mūsų miesto svečiams: apie vienuolyną, bažnyčią ir kuo garsios jos durys, šv. Antano paveikslą, švedų kariuomenei ties Salaspiliu kelią į Rygą užstojusį, mūšį laimėjusį ir taip lietuvių bei latvių tautas istoriškai susiejusį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės garsųjį karvedį Joną Karolį Chodkevičių – Kretingos įkūrėją, apie kriptą, kurioje ilsisi jo artimųjų palaikai.

„Laukiame, kol bus baigtas atnaujinti Kretingos muziejus ir Žiemos sodas – dar vienas įspūdingas objektas, kurį ateityje bus galima parodyti“, – sakė R. Jovaiša.

Kretingos rajonas prioritetine vystymosi kryptimi yra pasirinkęs turizmą ir rekreaciją, tad direktorius vylėsi, kad prie iniciatyvų populiarinti Kretingos kraštą ir taip pritraukti kuo daugiau turistų, tarp jų – iš užsienio, rajono valdžia prisidės aktyviau.

• Rašyti komentarą (0)

Kad nepasklistų teršalai, buvo nuspręsta statyti bonines užtvaras iš dviejų pusių: prie Kurmaičių tilto ir šalia „Vienkiemio“ esančios užtvankos.

Sekmadienio vakarą tarnybos skubėjo prie Padvarių tvenkinio Kurmaičių kaime, kur žvejai pastebėjo neaiškios kilmės teršalų sankaupas. Pirminiais specialistų vertinimais, tai – biologinė tarša. Tačiau vis dar neaišku, dėl kokių priežasčių ji galėjo susidaryti.

Pastatė bonines užtvaras

Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba sekmadienį apie 18.07 val. gavo pranešimą, kad Kurmaičių kaime, ties Upės gatve, gyventojai pastebėjo teršalus. Pirminiais duomenimis, buvo manoma, kad tai galėtų būti termofikacinis vanduo, kuris nedaro žalos gamtai.

Apie 19.58 val. ugniagesiai gelbėtojai kartu su aplinkosaugos inspektoriumi teritoriją pradėjo žvalgyti iš upės, plaukdami valtimi. Kiek vėliau buvo iškviestos papildomos priešgaisrinės tarnybos pajėgos, kurios padėjo pastatyti bonines užtvaras.

Į įvykio vietą atvyko ir aplinkosaugos pareigūnai. Jie apžiūrėjo teritoriją ir nustatė, kad teršalai yra pasklidę plačiai. „Iš karto buvo nuspręsta statyti bonines užtvaras, kad teršalai nepatektų į Akmenos upę. Naktį tai ir buvo padaryta“, – kokių veiksmų ėmėsi tarnybos, kalbėjo į įvykio vietą atvykęs rajono meras Antanas Kalnius. Boninės užtvaros pastatytos iš dviejų pusių: prie Kurmaičių tilto ir šalia „Vienkiemio“ sodybos esančios užtvankos.

Vakar, pirmadienį, boninę užtvarą prie „Vienkiemio“ užtvankos buvo nuspręsta nuimti, nes, pakilus vėjui, teršalai ėmė sklaidytis. Iš viso abiejose pusėse buvo pastatyta po 50 metrų ilgio užtvaros. „Jos sulaiko paviršiuje esančius teršalus ir neleidžia jiems sklisti toliau“, – paaiškino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius.

Tą patį vakarą taip pat buvo paimti ir į laboratoriją išvežti vandens mėginiai. Kol kas tyrimų rezultatų nėra. „Manoma, kad tai galėtų būti biologinė tarša“, – pirminę specialistų nuomonę įvardijo A. Kalnius.

• Rašyti komentarą (11)
• Plačiau ...

Sekmadienį rajono ugniagesiai gelbėtojai vienu metu vyko į kelis iškvietimus. Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Darbėnų ugniagesių komanda vyko į du įvykius beveik tuo pačiu metu.

Šalino gyvsidabrį

Sekmadienį apie 20.48 val. pranešta, kad namuose buvo sudaužytas medicininis termometras. „Nuvykę ugniagesiai gelbėtojai atliko demerkurizacijos, arba gyvsidabrio surinkimo, darbus“, – sakė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius.

Būdami įvykio vietoje ugniagesiai apie 21.03 val. gavo kitą pranešimą, kad Kiaupiškių kaime Darbėnų seniūnijoje dega traktorius. „Kadangi tuo momentu ugniagesiai dar teberinko gyvsidabrį, jie, paaiškinę gyventojams, ką daryti – kaip baigti darbus ir kur išvežti kenksmingas medžiagas, prioritetine tvarka išvyko į gaisrą“, – situaciją apibūdino E. Bertašius.

Degė traktorius

Atvykus ugniagesiams gelbėtojams traktorius jau degė atvira liepsna. Apdegė ir šalia buvęs traktorius.

Gaisras baigėsi laimingai, kadangi aplink sudegusį traktorių buvo ir daugiau ūkio technikos, ūkinis pastatas, šieno. „Ugniagesiams pakankamai greitai pavyko užgesinti ugnį, todėl ji neišplito“, – teigė priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas.

Gaisras galimai kilo dėl traktoriaus elektros instaliacijos gedimo. Jo gesinti vyko trys ugniagesių autocisternos.

• Rašyti komentarą (0)

Laukžemiškiai Vaida ir Andrius Buivydai iš Pryšmančiuose ūkininkaujančios Raimondos Šukienės pirko ir ridikėlių, ir svogūnų laiškų.

Gamta ir šiemet padovanojo saulėtą šeštadienį Moliūgo ir derliaus šventei atšvęsti. Rotušės aikštė Kretingoje ėmė pilnėti prieš 8 valandą.

Kam – ridikų, kam – svarainių ar medaus

Vieni žmonės būriavosi apie „Pajūrio naujienų“ palapinę su nuolaida užsisakyti laikraštį, kiti iškart užsiėmė sėdimas vietas priešais sceną, nuo kurios skleidėsi vietinių, Latvijos ir Estijos saviveiklininkų dainos, liejosi renginio vedėjų Marelės su Mouše išmintis, o treti tįsinėjo pirmyn atgal po mugę ieškodami, ką, kylant kainoms, gero dar įmanoma pigiau nusipirkti.

Pasak mugės organizatoriaus bendrovės „Kretingos turgus“ direktoriaus Nerijaus Tertelio, išparduota 180 prekybos vietų – kai kurie prekiautojai daigais ir sodinukais arba amatininkai, tekstilės, mezginių pardavėjai į vieną netilpo, tad užsiėmė ir po kelias. Sumokėjus Savivaldybei apie 2 tūkst. eurų rinkliavos mokesčio, turgus savo reikmėms užsidirbo apie 4 tūkst. eurų.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Darbėnų ugniagesių komanda sekmadienį dalyvavo neeilinėje gelbėjimo operacijoje. „Iš bendrojo pagalbos centro gavome pranešimą, kad Šventosios upės melduose įstrigo šuo“, – įvykį nusakė tarnybos viršininkas Nerijus Ciparis.

Veiksmas vyko apie 14.55 val. „Žmogus kreipėsi dėl dingusio šuns: girdėdamas, kad jis inkščia, įtarė, kad augintis gali būti kažkur įstrigęs“, – sakė N. Ciparis.

Pamainos vyresnysis ugniagesys-gelbėtojas Dovydas Galdikas pasinaudojo prie kranto buvusiu neveikiančiu vandens dviračiu, su irklais nusiyrė iki gyvūno, jį išgelbėjo ir, pargabenęs į krantą, grąžino savininkams.

„Šeimininkai labai džiaugėsi, kad ugniagesiai atvyko greitai ir operatyviai nedelsdami išgelbėjo šunį“, – kalbėjo N. Ciparis, įvardijęs, kad gyvūno šeimininkai nedaugžodžiavo dėl to, kaip šuo atsidūrė melduose.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Rugsėjo 30 ir spalio 2 dienomis Palangos ir Kretingos miestuose bei rajone įvyks karinės Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės karinės pratybos. KASP informuoja, kad tai – suplanuoto karinio rengimo ciklo pratybos, kurios neturi sąsajų su geopolitine situacija.

Pagrindinis karinių pratybų tikslas – užtvirtinti ir įvertinti karių įgūdžius savo operacijų rajone, vykdant užduotis, orientuotas į gynybines operacijas.

Vykstant karinėms pratyboms, šviesiu ir tamsiu paros metu ginkluoti kariai judės pėsčiomis, važiuos civiliniu ar kariniu transportu, naudos imitacinius šaudmenis, sprogstamuosius ir dūminius užtaisus.

KASP prašo gyventojų nesibaiminti ir apie karines pratybas informuoti mažamečius bei vyresnio amžiaus asmenis.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

„Bani Hill Band“ yra teigiamos energijos Sakartvelo muzikos grupė, savo garsais skleidžiamu džiaugsmu bei temperamentu greitai sužavėjusi publiką, pakvietusi ją šokti ir visuomet paliekanti jausmą, kad verta pakartot. Ugningieji „Bani Hill Band“ – gražus pavyzdys, koks išskirtinis ryšys ir draugystė sieja mūsų šalis, o šiltas kartvelų muzikos temperamentas itin žavi, išjudina bei kviečia burtis.

Jauni, entuziastingi, pozityvūs „Bani Hill Band“ iš daugybės balsingų Sakartvelo grupių išsiskiria puikia instrumentika ir originaliomis aranžuotėmis. Jie tradicinį polifoninį Sakartvelo dainavimą, kurį UNESCO yra pripažinusi pasauliniu šedevru, derina su mažiau žinomais instrumentiniais folkloro stiliais iš viso Kaukazo, skoninga pop muzikos dvasia ir tik jiems būdinga energija. Septyni „Bani Hill Band“ vyrai įspūdingais žemais vokalais stipriai prikausto dėmesį, jų muzika išjudina kūną, palepina retai girdimomis kartvelų liaudies melodijomis ir įkvepia šypsotis.

Šiuolaikiškai autentišką Sakartvelo muziką perteikiantys „Bani Hill Band“ Kaukazo regione turi tūkstančius gerbėjų, jie labai mėgstami Čečėnijoje, Abchazijoje, Osetijoje – keliaujant šiose vietovėse neabejotinai juos išgirstumėte kur nors grojant. „Bani Hill Band“ yra sėkmingai pasirodę Belgijoje, Izraelyje, Nyderlanduose, Kazachstane, Austrijoje, Čekijoje, Turkijoje, Ukrainoje, Korėjoje, Vakarų pasaulyje jie taip pat žinomi. O su jais susipažinti – labai verta.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...