|
|
|
(1690) 2022-09-23„Atminties keliu“: iš aikštės – į žydų kapines
Šįvakar, rugsėjo 23-ąją, 19 val. po šv. Mišių, minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, kretingiškiai kviečiami dalyvauti pilietinėje akcijoje „Atminties keliu“, kuria siekiama prisiminti ir pagerbti mūsų mieste pirmomis karo dienomis, prieš 81-erius metus, nužudytus žydų tautybės žmones. Pagal oficialią statistiką, Kretingos rajone buvo nužudyta ir nužudymo vietose palaidota apie 2,6 tūkst. žmonių, iš jų Kretingos miesto senosiose žydų kapinėse – 356 asmenys. Kas geriau, jei ne malda „Manome, kad tiesioginė mūsų pareiga – pagerbti Kretingos mieste nužudytus žmones, piliečius, kurie čia gyveno, kūrė savo bei savojo miesto gyvenimus. O kuo kitkuo geriausiai juos galime pagerbti, jeigu ne malda“, – kalbėjo Jonas Drungilas, Pasauliečių pranciškonų ordino atstovas, vienas iš 5-ių kretingiškių, prieš kelerius metus Kretingos mieste sumaniusių šią pilietinę akciją, be jo – dar: taip pat šio ordino atstovas Rimantas Radzevičius ir pedagogai, buvę arba esantys rajono politikai Vilius Adomaitis, Vaidas Kuprelis ir Saulius Šopaga. Ir šis jų sumanymas tapo tradicija: su senovine žydų giesme „Šema Izrael“ („Klausyk, Izraeli“), dalyviams išdalinus jos tekstą, eisena traukia žydų kapinių link, kur ant kapų uždegamos žvakės ir, pagal hebrajų tautos papročius, vietoj gėlių padedama po atsineštą nedidelį laukų akmenėlį. „Pirmaisiais metais raginome akcijoje dalyvauti mokinius, nes manėme, kad tai bus gyva istorijos pamoka, tačiau, pasigirdus tėvų pasipiktinimams, nusprendėme, kad dalyvavimas eisenoje turi būti laisvanoriškas, be jokių raginimų ir pompastikos“, – kalbėjo J. Drungilas. Jo žodžiais, apie šią akciją kasmet sužino vis daugiau aplinkiniuose rajonuose gyvenančių žydų tautybės žmonių, ir jie renginį praturtina savais mirusiųjų pagerbimo papročiais.
Ką galvojate apie mobilizaciją Rusijoje?
Sumažins apšvietimą mieste ir rajone
Kretingos rajono savivaldybė taupyti nutarė išjungiant dalį apšvietimo tiek mieste, tiek rajone. Tai padaryti ketinama per šią arba kitą savaitę. „Mums visada svarbiausia žmonių saugumas, todėl seniūnai, atsižvelgdami į situaciją, spręs, kuriuos šviestuvus palikti įjungtus, kuriuos išjungti. Mums svarbu, kad miestas neliktų skęsti tamsoje“, – tikino Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė. Kretingos mieste tamsiu paros metu ketinama išjungti kas antrą šviestuvą. „Sankryžose ir tuose kelio ruožuose, kur tai padaryti būtų pavojinga, apšvietimas liks“, – įvardijo V. Turauskaitė. Seniūnai, įvertinę situaciją, kiek toli vienas šviestuvas yra nuo kito, kiek apskritai jų yra viename ar kitame miesto kelyje, atrinks, kurie šviestuvai nebešvies visą laiką. Rajono gyvenvietėse ir ankščiau apšvietimas būdavo išjungtas tamsiu paros metu nuo 22 val. Vis dėlto, ir šiuo atveju seniūnai turės nuspręsti, kurių šviestuvų tamsiuoju metų laiku nereikėtų įjungti.
„P. n.“ informacija
Skatino atsisakyti automobilio
Vakar buvo minima Tarptautinė diena be automobilio. Ta proga rajono Visuomenės sveikatos biuro darbuotojai kartu su bendruomenės pareigūnais Rotušės aikštėje vykdė atšvaitų dalijimo akciją.
Judėti ir tausoti aplinką Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto įtaką aplinkai, žmonių sveikatai ir taip patiems prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo. „Pirmiausia skatiname žmones bent truputį stengtis pajudėti, pavyzdžiui, kad ir per pietų pertrauką pasivaikščioti, nevažiuoti automobiliu. Taip akcentuojame ir automobilių keliamą taršą“, – kalbėjo rajono Visuomenės sveikatos biuro direktorė Viktorija Arlauskienė. Šią akciją Visuomenės sveikatos biuras organizuoja nuo 2016 metų. Pirmą kartą akcija „Mieste – be savo automobilio“ buvo surengta 1998 m. Prancūzijoje. Praėjus dvejiems metams ši akcija jau surengta 760 Europos miestų. „Vieni žmonės tikino, kad vaikšto daug, kiti – nieko nesako“, – situaciją apibūdino V. Arlauskienė.
Dar prieš šimtmetį buvęs didžiausias Kartenos seniūnijos Kalniškių apylinkės Anužių kaimas šiandien priskiriamas prie nykstančių rajono gyvenviečių. Jam priklauso 426,14 ha žemės, kurioje belikusios kelios sodybos, apgriuvęs kolūkio laikų ūkinis pastatas bei ūkinei paskirčiai tebenaudojamas po privatizacijos likęs nesugriautas gamybinių statinių kompleksas. Seniausius gyventojus mena baltiškas kirvis Anužiai įsikūrę Alanto kairiajame krante, tarp upės ir Tyro durpyno. Seniausius šių žemių gyventojus mena prie durpyno rastas baltiškas II tūkst. II p. – I tūkst. pr. Kr. akmeninis kirvis. Kaimas ėmė kurtis XVII a. tarp Kartenos ir Plungės dvarų žemių įsiterpusiame Šateikių dvaro valdos pakraštyje. Iki tol čia plytėjo dvaro miškai ir krūmais apaugę laukai. Daugėjant žemdirbyste užsiimančių šeimų, dvarininkai leido naujakuriams kurtis plėšininėje žemėje. Manoma, kad nausėdija buvusi pavadinta pirmojo naujakurio Anužio šeimos garbei. Nuo įsikūrimo kaimas turėjo savo kapines, kuriose iki pat praeito šimtmečio vidurio laidoti vietos gyventojai, daugiausia maro ir kitų užkrečiamųjų epideminių ligų aukos, nekrikštai, mirę kūdikiai, savižudžiai, kurių nepriimdavo į Kartenos parapijos kapines. 1845 m. Anužiuose stovėjo 11 katalikų sodybų, kuriose gyveno 102 žmonės: 47 vyrai ir 55 moterys. Gausiausia buvusi Nikodemo ir Petronėlės Valančių šeimyna, kurią sudarė 12 asmenų. Vienu asmeniu mažiau buvo Antano ir Marijonos Stropų, dviem – Jono ir Agotos Brazdauskių, Marcijono ir Rožės Jazdauskių bei Mykolo ir Rožės Banių šeimynose. Po devynis šeimynykščius gyveno Adomo ir Onos Jokūbauskų bei Jono ir Leokadijos Dauginčių, po aštuonis – Ešmontų, Juozapo ir Albinos Gapalų bei Antano ir Viktorijos Žylių namuose. Mažiausia buvusi Juozapo ir Anelės Pryžlinų šeimyna, kurioje buvo 7 asmenys. 1846 m. kaime buvo 13 kiemų, o 1849 m. Šateikių dvaro Aleksandravo palivarke lažą ėjo 118 valstiečių. Panaikinus baudžiavą, čia buvo suformuota 30 žemės sklypų, už kuriuos 1870 m. Šateikių grafui Pranciškui Pliateriui išperkamuosius žemės mokesčius mokėjo 94 valstiečiai. Kaimas buvo vienkieminis. 1865–1872 m. jame keturiomis grupėmis buvę išsibarstę 12 sodybų. XX a. pr. Anužiai tapo didžiausia Kalniškių apylinkės gyvenviete, kurioje 1902 m. buvo 120 gyventojų ir stovėjo jau 20 sodybų. Minėdami krikščionybės jubiliejų, 1901 m. kaimo kryžkelėje kaimiečiai pastatė kaltinį ornamentuotą ažūrinį kryžių su anotacine lentele: „Pundatore Anužiu soda“. Ta pačia proga kaimo kapinių aukščiausioje, šiaurinėje, dalyje iškilo dar pora kaltinių kryžių, o tarp jų – medinė koplytėlė. Siekiant apsisaugoti nuo bręstančio pasaulinio karo, 1914 m. buvo atnaujinta kapinių centre stovėjusi koplytėlė, o abipus jos pastatyta pora ąžuolinių kryžių.
Vytautas Gustaitis: „Mano gyvenimas – su šunimis ir apie juos“
Jeigu 11-a metų Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre Palangoje dėstančio garsaus Lietuvos kinologo, Gyvūnų globėjų asociacijos prezidento Vytauto Gustaičio kas nors paprašytų paskaitos elektroninės versijos, šis, ko gero, nustebtų: paprasčiausiai neturi – žinias, kurias perteikia savo moksleiviams, be kinologijos mokyklos, Lietuvos sporto ir Mykolio Romerio universitetus baigęs, teisės magistro laipsnį įgijęs vyras kaupia galvoje. Kitų draugų neturėjo O pirmosios patirtys apie gyvūnus – iš ankstyvos vaikystės, kai, būdamas mažas, Vytautas augo pas senelius atokiame Suvalkijos vienkiemyje, nuo kurio iki artimiausios sodybos kokie trys kilometrai. Tad vieninteliai draugai, su kuriais berniukas leisdavo laiką, tebuvo keli įvairaus plauko ir dydžio „kieminiai“ šunys: vasarą kartu bėgdavo išsimaudyti ežere, žiemą senelis, beje, turintis artimų giminystės sąsajų su garsiuoju Lietuvos aviakonstruktoriumi Antanu Gustaičiu, pakinkydavo roges – būdavo smagu keturiems šunims tempiant per pusnis prasilėkti laukais. Artėjant mokslo metams, būsimąjį pirmoką tėvai parsivežė į Kauną. Bet meilė šunims niekur nedingo ir gyvenant dideliam mieste. „Kai draugo kalė atsivedė šuniukų, tėvų išprašiau, kad vieną tos vados kalytę leistų man parsinešti“, – pasakojo V. Gustaitis. Būtent ši, kaip paaiškėjo, neeilinių gabumų mišrūnė, kurią pradėjo dresuoti kartu su DOSAAF instruktoriais, vėliau ir tapo jo karjeros kinologijos srityje įkvėpėja. Apie 1984-uosius V. Gustaitis užsiėmė sukarintos penkiakovės su tarnybiniais šunimis sportu, o, pasiekus gerų rezultatų, buvo priimtas į Lietuvos komandą, yra pelnęs ne vieną apdovanojimą. Beje, šunys ir bendros treniruotės Vytautą suvedė ir su būsimąja žmona veterinarijos gydytoja Jurgita Šventoraityte, buvusia jūrų daugiakovininke, plaukike. Kartu savo šaliai jiedu atstovavo ne viename čempionate tiek buvusioje Sovietų Sąjungoje, tiek Lietuvoje. Ar galėjo tuomet pagalvoti, kad kada nors tėvų pėdomis paseks ir veterinarijos studijas baigę jųdviejų vaikai? Dukra Meilė tapo veterinare-chirurge, sūnus Martynas – kinologas, dėsto ir tame pačiame Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre Palangoje. „Aš – teoriją, jis – praktiką“, – šypsojosi V. Gustaitis.
Mugėje – sodinukai iš Sodininkų gatvės
Sodininkų gatvė Dupulčių kaime savo pavadinimą pateisina su kaupu: vienoje kelio pusėje įsikūrę vaismedžių medelyną puoselėjantys Petravičiai, apie kuriuos jau esame rašę, o vos per žingsnį, kitoje, – dar „nečiupinėti“ Bučmiai. Ar nesusipainioja žmonės, pas vienus ar pas kitus užsukę sodinukų pirkti? Sigitas Bučmys pripažino: per tiek metų visko yra pasitaikę, o išsiaiškinti juk nekainuoja. Augalai prie namų – dėl malonumo Bučmių sodyboje vazonuose – parduoti paruoštos vyšnios, trešnės, slyvos, avietės, serbentai, dera vynuogės ir net „aukso uogos“. Pasirodo, ant skėtinio žilakrūmio augantys centimetro dydžio raudoni saldžiarūgščiai vaisiai – lyg aukso lašeliais apšlakstyti, užtat ir pavadinimas toks prabangus. Šalia – kita įdomybė. Tai trys maždaug metro ūgio braškių krūmai. Po kibiriuką, kad ir nedidelį, uogų nuo kiekvieno pavyksta priskinti. „Dovanų mes tas braškes gavom, kaip ir „aukso uogą“, kaip kinišką vijoklį – penkiaskliautę akebiją, kurios ir jaunus ūglius išsikepę kiti valgo, ir arbatą iš lapų ruošia“, – papasakojo Sigitas. O akebijos vaisiai būna susikabinę po tris ar penkis, kai prinoksta, tampa violetiniai. Skanauti galima ne anksčiau, kaip apie rugsėjo pabaigą ar spalį, kada šiek tiek įskyla. Skonis „šokoladinis“, primena „paukščių pieną“ – populiarius saldainius. Bučmių obelys – tik žemaūgės, kuolų joms paramstyti nereikia. „Šita štai – „Alva“, – atkreipė dėmesį Sigitas. – Iš pažiūros nedidukė, o obuolių nuo vieno medžio keturias dėžes pripildėm“. Šalia auga kriaušė, aiškiai nebemadingu rusišku pavadinimu „Moskovskaja krasavica“. Tos kalbos vartoti kad ir labai nesinori, bet juk „žodžių iš dainos“ neišmesi. Ši rudeninė veislė, kaip ir kitos, medelyne auginamos, – ypatinga, atspari rauplėms ir rudajam puviniui. O vaisiai dideli, labai skanūs, saldūs, burnoje tirpsta. „Bet nusiskynęs taip paprastai kriaušės čia pat nesuvalgysi – turi pirmiau pasiieškoti chalato arba prijuostės, nes prakandus sultys ištrykš, gali apsitaškyti“, – perspėjo jis.
Oksfordas jauną šeimą atvedė į kaimą
Laukžemiškė Julija Semenistaja išgarsėjo apylinkėse kruopščiai siuvinėtais savo paveikslais, kurių parodas jau surengė bendruomenės namuose, bibliotekoje. Seną sodybą Laukžemėje, Vingio gatvėje, prieš 10-metį įsigiję klaipėdiečiai Julija ir jos vyras Pavelas pavertė viena gražiausių visame kaime: išpuoselėtas kiemas, baseinas su čiurlenančiu šaltiniu, o kitapus gatvės prižiūrimoje vejoje – modernus daržas, kur daržovės susodintos į dėžes. Julijai pakvietus į skoningai išpuoštus namus, vizgindamas uodega ir besišliedamas prie kojų, svečius pirmiausia pasitiko itin mielas šeimos draugas rudakailis labradoras Oksfordas. „Toks jo vardas pagal dokumentus“, – šypsodamasi paaiškino Julija, savo šeimos gyvenimą nusprendusi kurti kaime. Kaipgi klaipėdiečiai ryžosi iškeisti judraus uostamiesčio gyvenimą į nuošalų kaimą, iš kur ligi Šventosios tenka 5 km žvyrkeliu, o ligi Darbėnų apie 10 km važiuoti? Šeimininkė neslėpė: „Šuo mus čia atvedė. Kai įsigijome Oksfordą, šis buvo labai judrus – teko ieškotis nuošalios vietos, kad gyvūnas galėtų išsilakstyti. Pasirinkome Laukžemę, mums čia patiko viskas – ramybė, geri kaimynai, stipri bendruomenė. Su Oksfordu visus aplinkinius miškus esame aplakstę. O tam, kad socializuotųsi, susitiktų su kitais keturkojais, važiuojame į aikšteles Palangoje, Klaipėdoje arba į šunims skirtus paplūdimius prie jūros“, – gyvenimo pokyčius nulėmusias aplinkybes išklojo pašnekovė.
Smurtavo prieš žmoną
Policijos pareigūnai rugsėjo 21 d. apie 11 val. gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje. Nuvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad sutuoktinis smurtavo prieš sutuoktinę. Smurtautojas buvo neblaivus. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. „Tikslinamos įvykio aplinkybės“, – kalbėjo Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius.
„P. n.“ informacija
Tvarkė įvykio vietą
Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Salantų ugniagesių komanda rugsėjo 21 d. apie 9.10 val. gavo pranešimą, kad po eismo įvykio reikia sutvarkyti įvykio vietą. Nuvykus ugniagesiai gelbėtojai nuo kelio dangos pašalino išsiliejusius tepalus, nušlavė duženas. Avarija įvyko Motiejaus Valančiaus ir Padvaralio gatvių sankryžoje.
Iš policijos suvestinių
KRETINGOS RAJONAS KRETINGSODŽIO k. rugsėjo 20 d. apie 16 val. automobilio „Opel Zafira“ vairuotojui, gimusiam 1963 m., nustatytas 2,41 prom. neblaivumas. PALANGA KLAIPĖDOS pl. ir PERKŪNO g. sankryžoje rugsėjo 21 d. apie 20.33 val. sustabdytas automobilis „Pontiac Vibe“, kurį ne tarnybos metu vairavo neuniformuotas 1980 m. gimęs Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesys gelbėtojas, kuriam nustatytas 0,82 prom. neblaivumas. Pažeidėjui surašytas protokolas.
Parengė Edita KALNIENĖ
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygoje rungtyniaujanti Dariaus Žindulio treniruojama „Minija“ savo aikštėje, stebint pustrečio šimto žiūrovų, po serijos pralaimėjimų pagaliau pasiekė solidžią pergalę – 3:0 įveikė Panevėžio FK „Ekranas“ komandą, kuri turnyrinėje lentelėje su 26 taškais šiuo metu užima X v. Įvarčius į varžovų vartus šįsyk pasiuntė: Ivan’as Demydenko (17-ą min.), Valdas Jašmontas (67-ą min.) ir Mantas Gedutis (75-ą min.). Kretingos „Minija“: Amir’as Ahalarov’as, Ivan’as Demydenko, Mamadou Traore, Manuchim Ogundu, Gabriel Brilhante, Aidas Pipiras, Valdas Jašmontas, Deividas Pipiras, Vilius Kazlauskas, Germanas Vaniuchinas, Deividas Šiuša. Po keitimo: Rokas Rusys, Aronas Zakarauskas, Mantas Gedutis, Lukas Gujis, Kornelijus Šalnis. Po 23-ių turų Kretingos „Minija“ su 5 pergalėmis, 4 lygiosiomis, 14 pralaimėjimų, įmušusi 17 ir praleidusi 32 įvarčius, turėdama 19 taškų užima XV turnyrinės lentelės poziciją ir vienu tašku lenkia 22 turus žaidusią paskutinėje vietoje esančią Gargždų „Bangą B“ bei tašku atsilieka nuo FK „Garliava“, dviem – nuo Mažeikių „Atmosferos“. Rugsėjo 30 d. „Minijos“ laukia išvykos rungtynės su Vilniaus BFA.
„P. n.“ informacija
Mūsų krašto badmintono žaidėjų iniciatyva Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo sporto salėje įvyko tarptautinis badmintono turnyras Kęstučiui Žiliui atminti. Be mūsų šalies badmintonininkų, turnyre dalyvavo ir svečiai iš Latvijos. Sportininkai buvo suskirstyti pagal pajėgumą į dvi grupes, žaidė trijose kategorijose – vyrų dvejetų, moterų dvejetų, mišrių dvejetų. Pirmoje grupėje vyrų dvejetų kategorijoje pirmavo vydmantiškiai tėvas ir sūnus Vaidas ir Matas Mackevičiai. Jie po atkaklios kovos 2:1 (21:18;13:21;21:17) per 33 min. įveikė Tomą Petrošių (Vydmantai) ir Kęstutį Krūminą (Klaipėdos r.). Trečią vietą iškovojo Klaipėdos atstovai Artūras Jachontovas ir Sigitas Galentas. Moterų dvejetų kategorijoje geriausiai sekėsi kaunietei Rimai Šidlauskienei ir palangiškei Juditai Vadeikienei. Jos lemiamoje kovoje 2:0 (21:13;21:14) nugalėjo Ramunę Petrošienę (Vydmantai) ir Sandrą Čečkauskienę (Klaipėda). Trečioje pozicijoje liko kretingiškė Erika Žiaušytė ir Klaipėdos rajono atstovė Gitana Krūminienė. Mišrių dvejetų kategorijoje triumfavo T. Petrošius ir S. Čečkauskienė. Lemiamoje kovoje jie 2:0 (21:15;21:19) įveikė vydmantiškę R. Petrošienę ir kretingiškį Arnoldą Slušnį. Bronzos apdovanojimai atiteko Linai Sėlenienei (Klaipėda) ir Artūrui Sirbikei (Panevėžys). Antroje grupėje vyrų dvejetų kategorijoje didžiajame finale susitiko tauragiškiai Rokas Grytė ir Tomas Tenikaitis su klaipėdiškiais Žilvinu Gelžiniu ir Adu Lečiumi. Po trijų setų kovos pergalę 2:1 (21:17;16:21;21:12) išplėšė tauragiškiai. Mažąjį finalą 2:0 (21:16;23:21) prieš klaipėdietį Mindaugą Juodvalkį ir kretingiškį Nikolajų Gnedojų laimėjo kauniečiai Borisas Lozinskis ir Česlovas Ramanauskas. Penktoje pozicijoje liko kretingiškiai Raimondas Ubis ir Saulius Rukša. Moterų dvejetų kategorijoje didįjį finalą laimėjo palangiškės Sandra Sipavičė ir Kristina Freimanaitė. Jos po atkaklios dvikovos 2:1 (21:9;15:21;21:11) nugalėjo kretingiškes Ievą Januškienę ir Vaidą Slušnienę. Mažąjį finalą laimėjo vydmantiškės Aldona Kasparavičienė ir Toma Mackevičienė 2:0 (21:11;21;15), nugalėjusios Kristina Kozlovienę (Tauragė) ir Živilę Žymantaitę (Klaipėda).
„P. n.“ informacija
Trečius metus moliūgus sodinantis kretingiškis 82 metų Stasys Brazdeikis šią daržovę augina savo malonumui. „Pirmieji daigai šiais metais man nušalo“, – apgailestavo jis. Senjoras užaugino apie 10 įvairaus dydžio moliūgų. „Pirmuosius mažuosius susipjaustau ir kepu“, – kaip labiausiai patinka valgyti rudens gėrybę, atskleidė Stasys, patikinęs, kad likusius moliūgus jis išdalino draugams.
„P. n.“ informacija
Neleido išsikeroti
Kretingoje, Kapų gatvėje, gyvenantis Donatas Prialgauskas šiais metais užaugino 3 moliūgus. „Iš pradžių į vazonėlius pasisėjau sėklas. Po to lysvėje iškasiau duobutę, įbėriau komposto ir pasodinau daigus“, – kaip augino rudens daržovę, pasakojo jis. Vėliau kretingiškis prižiūrėjo moliūgus. „Neleidau išsikeroti, karpiau. Palikau po vieną stiebą“, –tikino Donatas. Jis pasodino du sodinukus, iš vieno jų išaugo du moliūgai, iš kito – vienas. „Pradžioje kažkodėl užsimezgę maži moliūgai supuvo, neaugo“, – sunkumus įvardijo Donatas. Visi trys moliūgai užaugo vidutinio dydžio, pašnekovo teigimu, kiekvienas jų galėtų sverti apie 30 kilogramų. „Moliūgus konservuojam žiemai, verdam įvairias košes. Nuo jų likusias sėklas, žieves sulesiname vištoms“, – kalbėjo D. Prialgauskas, kuris ankstesniais metais yra buvęs užauginęs 1 metro ilgio cukiniją.
„P. n.“ informacija
Ekologinį ūkį Veiviržėnuose puoselėjantys Janina ir Antanas Drungilai šiais metais užaugino gausų derlių: net 100 moliūgų. Nepaisant to, iššūkių netrūko. „Pavasaris buvo šaltas, daug lietaus, vasaros pradžia taip pat, todėl moliūgai augo mažesni, taip pat dar neprinoko graikiniai riešutai, todėl jais negalėsime prekiauti mugėje“, – sakė Antanas, įvardijęs, kad augino kelių veislių moliūgus. Iš viso sutuoktiniai pasodino apie 50–60 šios daržovės daigų. „Pagalvojus, kad nemažai jų pasodinome, o išaugo tik apie 100 moliūgų, derlius nėra itin geras“, – svarstė A. Drungilas. Moliūgų daigus ūkininkai sodino 4–5 vietose ir stebėjo, kuri yra tinkamiausia moliūgams. „Didžiausias moliūgas turbūt sveria apie 60 kilogramų“, – kalbėjo Antanas. Rudens derliaus ir Moliūgo šventėje sutuoktiniai dalyvauja jau 4 metus.
„P. n.“ informacija
Vietoj lysvės – šieno rulonai
Organizacija „Basos kojos“ Dauginčių kaime moliūgų sodinukus padiegė į šieno rulonus. „Reikėjo kažkaip panaudoti juos, todėl rulonus sustatėme palei miškelį, o po to sugalvojome juos papuošti moliūgais“, – kaip kilo mintis į šieno rulonus pasodinti moliūgus, įvardijo vienas organizacijos įkūrėjų Dainius Šiaulys. Kviečia būti savimi Šią vietą įkūrė dvi draugų šeimos: Danguolė ir Dainius Šiauliai bei Inga ir Vladislavas Kanareikinai. „Mintis kilo per karantiną. Norėjosi veikti kažką prasmingo, tad iš šiaudų rulonų surentėme tokį, kaip mažą amfiteatrą, ratą“, – sakė Vladislavas. Organizacija „Basos kojos“ veikia antrus metus. „Sukūrėme erdvę, kurioje visi gali jaustis savimi, būti tokiais, kokie yra. Taip pat atvykusieji čia gali pabėgti nuo gyvenimo rutinos“, – kalbėjo I. Kanareikina. Šioje erdvėje bendraminčiai organizuoja renginius, šokius. Taip pat „Basos kojos“ rengia žygius. „Čia susirenka įvairaus amžiaus žmonės: mūsų pačių vaikai, atvyksta jaunimas, bendraamžiai ir panašiai“, – kas lankosi jų sukurtoje erdvėje, įvardijo Danguolė. Naudos Helovyno šventei Auginti moliūgus draugai sugalvojo, kai praėjusiais metais, jų prireikus, negavo. „Praėjusiais metais Helovyno šventei ieškojome moliūgo, radome tik vieną, kitus teko pirkti. Tai šiemet sugalvojome patys užsiauginti“, – kodėl sumąstė sodinti moliūgus, atskleidė V. Kanareikin. Moliūgus draugai augino pirmą kartą, tačiau tai ketina daryti ir kitais metais. „Juos laistėme, prižiūrėjome, tačiau netręšėme. Kiekvienas netgi buvome išsirinkę savo moliūgą“, – tikino Danguolė. Bendraminčiai į rulonus pasodino apie 40 daigų. „Iš pradžių šieno rulonuose pasidarėme duobutes, į jas įbėrėme žemių, tuomet pasodinome daigus“, – kaip augino moliūgus pasakojo D. Šiaulys, įvardinęs, kad šią daržovę sodino kartu su savo bendraminčiais ir vaikais. Pirmiausia draugai susidaigino sėklas, tačiau iš pirmo karto to padaryti jiems nepavyko. „Pirmieji daigai neišdygo, teko sėti antrą kartą“, – atskleidė Dainius. Bendraminčiai iš viso pasodino 5 veislių moliūgus ir džiaugiasi pakankamai gausiu moliūgų derliumi. „Išaugo įvairiausių spalvų: žali, oranžiniai, margi. Taip pat visokių formų ir dydžio“, – vardino Inga.
Karteniškė Rūta Šiaulytė iš sėklų užaugino 8 moliūgus. „Pasodinome juos pas tėvus komposto dėžėje“, – ji prisipažino nesitikėjusi, kad jie užaugs tokie dideli. Šią daržovę mergina sėjo ir sodino pirmą kartą. „Susidomėjau daržininkyste ir sugalvojau pabandyti auginti moliūgus“, – kaip kilo mintis, pasakojo Rūta. Specialių priemonių augindama daržovę karteniškė nesiėmė. „Kelis kartus palaisčiau ir tiek“, – tikino ji. Dažniausiai užaugintą daržovę karteniškiai išdalina draugams. „Kelis kartus išverdu ir moliūgų sriubą“, – kaip panaudoja rudens gėrybę, atskleidė R. Šiaulytė.
„P. n.“ informacija
Daugėja smurto prieš vaikus atvejų
Pastarųjų metų globalūs įvykiai turėjo įtakos ir padidėjusio smurto prieš vaikus atvejų skaičiui. Tokių atvejų daugėja tiek visoje Lietuvoje, tiek Klaipėdos apskrityje. Kretingos rajone smurto prieš vaikus statistika išlieka stabili. Dažniau nukenčia berniukai Šių metų pirmąjį pusmetį Kretingos rajone buvo nagrinėti 252 pranešimai, iš kurių 6 atvejais nustatytas galimas smurtas prieš vaiką, 3 – galimas smurtas prieš vaiką ir kiti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu buvo nustatyta tiek pat smurto atvejų, nagrinėta 260 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Per pirmąjį šių metų pusmetį Klaipėdos apskrityje užfiksuota beveik 2 tūkst. 300 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Iš jų 131 atvejis – smurto: fizinio smurto – 67, seksualinio – 8, psichologinio – 24, nepriežiūros – 32. Nors ir toliau didžioji dalis vaiko teisių pažeidimų išlieka nesmurtinio pobūdžio, tačiau auga beveik visų smurto rūšių skaičiai. Nuo fizinio smurto dažniau kenčia berniukai. Praėjusių metų pirmąjį pusmetį nuo jo nukentėjo 442 berniukai ir 338 mergaitės. Tuo pačiu laikotarpiu šiais metais fizinį smurtą patyrė 401 mergaitė ir net 844 berniukai. Seksualinio smurto atvejų padaugėjo nuo 120 atvejų (99 mergaitės, 21 berniukas) iki 137 atvejų. Daugiausia – 115 atvejų – seksualinio smurto patyrė mergaitės. Šiek tiek mažėjo vaikų nepriežiūros: praėjusiais metais tokių atvejų buvo 401, o šiais metais – 257. Vis dar sunkiausiai visuomenėje atpažįstama smurto rūšis – psichologinis smurtas, tačiau ir jo atvejų skaičius išaugo nuo 115 atvejų praėjusių metų pirmąjį pusmetį iki 129 atvejų šiais metais, šios rūšies smurtą dažniau patiria mergaitės.
„Tereko“ variklis – inovacijos
„Jei būtume gaminę tą patį, ką prieš 20 metų, mūsų šiandieną nebebūtų“, – tvirtino prieš du dešimtmečius Kretingoje paties įsteigtos uždarosios akcinės bendrovės „Terekas“ vadovas Juozas Maksvytis. Šiandieną įmonė kuria ir gamina universalias plastiko (PET) taros „Flex Blow“ pūtimo technologijas, jas parduoda į 28 pasaulio šalis. Brangstanti elektra, inžinierių trūkumas yra didžiausi įmonės iššūkiai. Naujas gaminys – visiškai robotizuota mini PET taros gamykla Šių metų „Tereko“ naujas gaminys – apie 100 kv. m užimanti PET taros mini gamykla, kurios 7 robotai be žmogaus įsikišimo dirba 4 val.: tarą pagamina, ją supakuoja, jei reikia, ir į sandėlį nuveža. Naujo „Tereko“ gaminio užsakovai yra iš Atlantos valstijos JAV. Jie skyrė ir lėšų gaminiui sukurti. „Jų siekis buvo 8 valandos nepertraukiamo darbo, pavyko 4 valandų ciklas, juos tai tenkina. Vienas inžinierius metams ten įmonei kainuoja apie 200 tūkst. eurų, robotizuotas cechas mažina šias sąnaudas“, – teigė J. Maksvytis. Šiomis dienomis užsakovo atstovai atvyksta į Kretingą mini gamyklą priimti. „Išmokysime juos technologijos valdyti, su ja dirbti“, – sakė „Tereko“ vadovas. Spalį 5 jūriniais konteineriais mini gamykla bus išgabenta užsakovui į JAV. „Nuolatos turime prototipinių projektų. Su bendrovės „Ekspla“ lazerių kūrėjais „Flex Blow“ mašinose vietoje kaitinių lempų instaliuojame lazerius, elektros poreikį sumažinančius 8–10 kartų“, – kalbėjo J. Maksvytis, akcentavęs, kad lazeriais instaliuota mašina įmonėje jau testuojama.
Augant išlaidoms už komunalines ir kitas paslaugas, prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nusprendė iki metų pabaigos skirti papildomą finansinį pastiprinimą savo parduotuvių ir logistikos centro darbuotojams. Šiuo laikotarpiu jie papildomai bus skatinami „Lidl“ dovanų kortelėmis, tam įmonė planuoja skirti beveik pusę milijono eurų. Parduotuvių ir Kauno logistikos centro darbuotojai greta atlyginimo ir kitų naudų artimiausius tris mėnesius taip pat gaus „Lidl“ dovanų kortelių, kurių vertė sieks nuo 30 iki 45 eurų per mėnesį. Už jas bus galima įsigyti įvairių prekių bet kurioje Lietuvoje veikiančioje „Lidl“ parduotuvėje. „Suprantame, kad artėjanti žiema daug kam kelia nerimą dėl augančių paslaugų kainų. Rinkoje išsiskiriame didžiausiais atlyginimais savo darbuotojams, tačiau visuomet siekiame reaguoti į bendrą ekonominę situaciją ir prireikus imamės papildomų priemonių. „Lidl“ dovanų korteles savo darbuotojams ir iki šiol dovanodavome įvairiomis progomis, o šiuo atveju tikime, kad toks pastiprinimas padės reikšmingai sutaupyti apsiperkant ten, kur galima gauti geriausią kokybės ir kainos santykį“, – sako „Lidl Lietuva“ valdybos narė ir personalo vadovė Sandra Savickienė. Užtikrina finansinį saugumą Rūpestį darbuotojais sudėtingu ekonominiu laikotarpiu prekybos tinklas parodo ir siūlydamas jiems vieną konkurencingiausių atlyginimų šalies mažmeninės prekybos sektoriuje. „Rekvizitai.lt“ duomenimis, vidutinis liepos mėn. darbo užmokesčio vidurkis prieš mokesčius „Lidl Lietuva“ siekė 1771,05 eurus ir buvo didžiausias tarp maisto produktais prekiaujančių penkių didžiųjų šalies prekybos tinklų. S. Savickienė pažymi, kad apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį „Lidl“ remiasi visą kalendorinį mėnesį įmonėje išdirbusių darbuotojų atlyginimo duomenimis, mat tai tiksliausiai darbo užmokesčio situaciją atskleidžiantis rodiklis. Be to, šių metų pradžioje bendrovė 5–15 proc. padidino darbo užmokestį visiems komandos nariams – šiam tikslui įgyvendinti iki 2022 finansinių metų pabaigos (iki 2023 m. kovo mėn.) įmonės atlyginimų biudžete numatyti papildomi 9 mln. eurų. Papildomą saugumo jausmą suteikia ir įmonėje įdiegta pakopinė algų kėlimo sistema, pažymi S. Savickienė: „Vos įsidarbinus, parduotuvių ir logistikos centro darbuotojų sutartyse yra numatomos keturios pakopos, t.y. iš anksto numatyti atlyginimo kilimo lygiai keleriems metams į priekį“.
Neįprastoje vietoje, ant išorinės dirbtuvių sienos, Tarvydų kaimo gyventojos Eleonoros Ranciuvienės sodyboje apstu prikabintų senienų: klumpės, ližė, senoviniai staliaus įrankiai, įvairūs buities rakandai ir mažmožiai. Taip pat sodyboje sukaupta įvairių formų pažeistų medžio gumbų. „Tai – mano amžinatilsį vyro Jono, prieš metus iškeliavusio į amžinybę, surinkti daiktai. Jis pats buvo stalius ir jį traukė visokie įrankiai, senoviniai daiktai, kurių pilna buvo mūsų namų palėpėje, dar iš mano tėvų laikų sukauptų. Senienos vyrui patiko, o kadangi namie visokiems rakandams vietos nebeužteko, jis nešėsi jas į dirbtuves ir kabino ant sienų“, – apie vyro pomėgį pasakojo muziejininkė E. Ranciuvienė, ilgą laiką dirbusi Kretingos muziejaus Dimitravo filiale. Namus, kuriuose moteris gyvena, dabartinėje Dimitravo gatvėje statė jos tėvai Stefanija ir Vincas Pliuškiai – tėvas dirbo prie geležinkelio ir fermoje, o mama buvo siuvėja. „Dar neseniai mūsų kaimas vadinosi Dimitravu: nors senasis jo pavadinimas yra Tarvydai, bet po to, kai prieš 100 metų jis atiteko grafui Dimitrijui Zubovui, pavadinimą pakeitė jo garbei. Neseniai vėl atstatė, o senąjį pavadinimą dabar beprimena gatvė, kurioje gyvenu – aš ir pasiūliau šį pavadinimą. O dar kita mūsų kaimo gatvė pavadinta Giminių, nes iš tikrųjų joje gyvena daug giminystės ryšiais susijusių žmonių“, – pasakojo šio kaimo senbuvė.
„P. n.“ informacija
Socialinė iniciatyva VšĮ „Skirtingos Spalvos“ pristato į žmonių su negalia įdarbinimą orientuotą kampaniją „Įgalink“. Jos tikslas – padėti pasiruošti darbdaviams įdarbinti negalią turintį žmogų. Pasak iniciatyvos įkūrėjo Daliaus Stankevičiaus, „Įgalink“ pamatu taps teorines ir praktines žinias apjungiantys skirtingų lektorių vedami mokymai įmonėms, padėsiantys nusikratyti ir nepagrįstų su negaliomis susijusių baimių bei stigmų. Dažniausiai savo kampanijas orientuodami į diagnozę turinčius žmones, VšĮ „Skirtingų Spalvų“ komanda šį kartą kreipiasi į darbdavius. „Dalyvauti kampanijoje „Įgalink“ kviečiame visas Lietuvos įmones – nuo mažų šeimos verslų, iki stambių, daug darbuotojų darbinančių korporacijų. Išmokti nebijoti nei įdarbinimo proceso, nei paties darbo su įvairiomis negaliomis gyvenančiais žmonėmis turime kiekvienas. Tam jau atėjo laikas, kai darbo rinkoje turime per 100 tūkst. darbo neturinčių, bet gebančių dirbti žmonių su negalia.“, – sako iniciatyvos įkūrėjas D. Stankevičius. |
|
