|
|
|
(1689) 2022-09-202023 metams bus galima užsisakyti su „moliūgine“ – 25 proc. – nuolaida nuo kitų metų kainos. Prenumeratos akcija neatsiejama nuo tradicinės loterijos, kurioje galės dalyvauti visi, laikraštį užsisakę per šventę. Prenumeratorių laukia vertingi prizai, pagrindinis ir didžiausias – abonementas visai šeimai visus metus lankytis poilsio ir sveikatinimo komplekse „Atostogų parkas“. Loterijoje būtina dalyvauti gyvai – burtai bus traukiami prie scenos 11.30 val. apdovanojus moliūgų augintojus. PASTABA. Negalintiems dalyvauti šventėje, užsisakyti laikraštį su nuolaida galimybę suteiksime redakcijoje, Rotušės a. 17, – savaitę prieš ir savaitę po šventės. Tačiau šie prenumeratoriai loterijoje nedalyvaus. --- „Pajūrio naujienų“ skaitytojų dėmesiui! Kaip žinia, rugsėjo 24 dieną Rotušės aikštėje Kretingoje rengiama Rudens derliaus ir Moliūgo šventė, kuri prasidės nuo ankstyvo ryto. Ir kokia gi šventė be „Pajūrio naujienų“ skaitytojų užaugintų moliūgų! Jūsų, gerbiami skaitytojai, užauginto derliaus laukiame „Pajūrio naujienų“ redakcijoje rugsėjo 19–23 dienomis, nuo 8 val. iki 17 val. Tik rugsėjo 23 d. (penktadienį) moliūgus priimsime trumpėliau – iki 14 val., kadangi laukia daug pasirengimo šventei darbų. Atvežtus moliūgus pasversime, užrašysime augintojo vardą ir pavardę, vietovę, kur moliūgas buvo užaugintas. Laukiame pačių įvairiausių moliūgų – nuo mažiausio iki didžiausio, nuo oranžinio iki žalio, nuo apvalaus iki pailgo. Moliūgų įvairovė yra neišsenkanti, ir kasmet mūsų skaitytojai turi, kuo nudžiuginti ir laikraščio redakciją, ir Moliūgo šventės dalyvius – žiūrovus, kurie nuoširdžiai pasidžiaugia darbščiais mūsų krašto žmonėmis, jų išmone, užauginant tokį galingą moliūgų derlių. Kaip visada, iš gausaus derliaus rinksime didžiausią, storiausią, spalvingiausią, mažiausią ir visokį kitokį moliūgą, be dėmesio neliks ir mažiausieji moliūgų augintojai. Žinoma, laimėtojų laukia vertingi prizai – pradedant tradiciniu Vilijos ir Vlado Baltuonių ūkyje užaugintu kalakutu, priekaba malkų jam iškepti, ir baigiant kitais, namų ūkyje praverčiančiais daiktais. Būkite aktyvūs ir bendruomeniški! Išsamesnė informacija teikiama tel.: (8 445) 51397, 8 686 47976. Redakcija įsikūrusi Rotušės a. 17 (II a.), įėjimas iš kiemo pusės. Moliūgų į redakciją nešti nereikia: svarbu užeiti, prasinešti, o mūsų rūpesčiu moliūgai bus sandėliuojami.
„Pajūrio naujienų“ redakcija
Neliko direktoriaus ir valdančiosios koalicijos. Kas toliau?
Pirmadienis buvo paskutinė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Egidijaus Viskonto darbo šiose pareigose diena. Savivaldybės taryba praėjusį penktadienį, rugsėjo 16 d., atleido E. Viskontą, kaip praradusį Savivaldybės tarybos pasitikėjimą. E. Viskonto bendrapartiečiai socialdemokratai pasitraukė iš valdančiosios koalicijos ir protestuodami prieš E. Viskonto atleidimą kartu su juo išėjo iš tarybos posėdžio. Antras kartas nemelavo Savivaldybės administracijos vadovo pareigos yra politinio pasitikėjimo. E. Viskontą į administracijos direktorius delegavo antroji šios tarybos kadencijos valdančioji koalicija, sudaryta susivienijus socialdemokratams, konservatoriams-krikščionims demokratams, liberalsąjūdiečiams, prie jų prisijungus Konstantinui Skierui. Praėjusį penktadienį ši politinė koalicija galutinai subyrėjo, kai iš jos oficialiai pasitraukė socialdemokratų frakcija. Kaip patvirtino frakcijos vadovas Valerijonas Kubilius, kilus nesutarimams su partneriais konservatoriais-krikščionimis demokratais, dargi konkrečiau – dėl konservatoriaus-krikščionio demokrato Dovydo Bajoro anksčiau pareikšto nepasitikėjimo administracijos direktoriumi E. Viskontu. E. Viskontas direktoriumi tapo po to, kai 2020-ųjų pabaigoje iširo pirmoji tarybos valdančiųjų koalicija, turėjusi net 18 narių (iš 25-ių) ir savo lyderį tiesiogiai išrinktą merą Antaną Kalnių. Tąsyk koaliciją paliko konservatoriai-krikščionys demokratai, sugrįžo pas ankstesnius partnerius taryboje socialdemokratus. Visuomeninio rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“ frakcijos nariai ir šiam komitetui priklausantis A. Kalnius prarado iškart po rinkimų turėtą valdžios poziciją, jų deleguotą administracijos direktorę Jolantą Girdvainę, kuri, nelikus tarybos daugumos užnugario, pati atsisakė vadovauti administracijai. Opozicijoje likę „kraštiečiai“ E. Viskonto darbu buvo nepatenkinti nuo pat jo pirmųjų šiame poste dienų. Atstatydinti E. Viskontą buvo bandyta šį birželį – nepavyko. Penktadienį už E. Viskonto atleidimą balsavo 19-a tarybos narių, ir 1-as susilaikė. Balsavimas buvo slaptas. Kuo prasikalto E. Viskontas? Svarstant E. Viskonto atleidimą, daug kritikos E. Viskontui pažėrė „kraštietis“ Vilius Adomaitis, nepašykštėjo ir A. Kalnius. V. Adomaitis kaltino E. Viskontą Savivaldybės administracijos darbuotojų kiršinimu. „Lyg iš fokusininko skrybėlės pasipylė E. Viskonto raštai, sprendimai“, – sakė politikas apie E. Viskonto pastangas didinti darbuotojams algas, pagerinti jų užimamas pozicijas ir leido suprasti, kad direktoriaus palankumo nusipelnė anaiptol ne verčiausieji, o patekę jo malonėn. V. Adomaitis manė, kad E. Viskontas viršijo jam tarybos suteiktus administracijos direktoriaus įgaliojimus pasirašęs patalpų panaudos sutartį su Kretingos vyrų krepšinio klubu ir leidęs klubui nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. organizuoti NKL čempionato namų rungtynes statyti neužbaigto Kretingos sporto ir sveikatingumo komplekso salėje. Nėra leidimo kompleksą, taip pat ir salę, eksploatuoti, kadangi komplekso statyba nebaigta. Be to, dėl Savivaldybės turto nuomojimo, neatlygintinos panaudos sprendžianti Savivaldybės taryba. „Ar teisėtai E. Viskontas, be tarybos pritarimo, Sporto ir sveikatingumo kompleksą stačiusiam rangovui paskyrė papildomus beveik 417 tūkst. eurų, nenumatytus šiai reikmei nei Savivaldybės Strateginiame plane, nei 2022-ųjų biudžete? Ar yra ir daugiau taip neleistinai paskirtų lėšų?“ – Darbo partijos frakcijos ir opozicijos narė Jolita Vaickienė įtarė E. Viskonto savivalę disponuojant Savivaldybės biudžeto pinigais. Likus 3 dienoms iki penktadienio tarybos posėdžio E. Viskontas pats pateikė prašymą atleisti jį iš Kretingos savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų, tačiau taryba jo prašymo nesvarstė. Darbo frakcijai ir tarybos opozicijai priklausantis Vytautas Ročys paaiškino, kad pareiškėjas pagal galiojančią teisę prašymą atleisti iš darbo gali atsiimti per 3 dienas nuo jo įteikimo.
Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai geba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specialistus. Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba ir šalyje prieinamos pagalbos gausa – žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti. Psichologė Sonata Mickuvienė akcentuoja – kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės ir sąmoningumo ženklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenybės nebijo susidurti su tikruoju „aš“, nesigėdija, kalbėdami apie savo psichikos problemas, kurių turi kiekvienas asmuo, ir pasiryžta imtis veiksmų dėl savo psichinės ir emocinės gerovės, turinčios milžinišką įtaką gyvenimo kokybei. Pastarieji įvykiai daro įtaką Anot psichologės S. Mickuvienės, normali psichikos sveikata – tai gebėjimas būti savimi tarp kitų, pakankamai pastovi emocinė būsena, leidžianti džiaugtis gyvenimu, natūraliai išgyventi nesėkmes, liūdesį ir kitas emocijas. „Didžiausios problemos iškyla tuomet, kai žmogus nebepriima savo savasties, pradeda lygiuotis į kitus, nuvertina savo stiprybes, siekia tobulumo, kritikuoja ar baudžia save už sunkumus ir nesėkmes“, – aiškina ji. Didelę įtaką psichinei ir emocinei gerovei daro išoriniai veiksniai. Psichologė teigia, kad dėl pandemijos visuomenėje atsirado socialinis nerimas – kai žmonės kone visuomet būna ir dirba namie, o išėjimas iš jų jiems kelia stresą: „Namie viskas būna itin patogu, todėl galiausiai juose „užsisėdima“ ir pradedama bijoti bendrauti su kitais žmonėmis.“ Be viso to, šiuo metu vykstantis karas Ukrainoje taip pat daro neigiamą įtaką psichikos sveikatai: „Žmonės patiria stresą, nerimą, bijo dėl savo ateities ir dėl finansinio stabilumo. Viskas brangsta ir nėra aišku, kas bus ateityje, ar jiems pavyks sėkmingai išmokėti paskolas, išleisti vaikus į studijas ir pragyventi. Šiuo metu su tokiais psichologiniais išbandymais susiduria daugelis“, – sako psichologė.
Nerimą sukėlusi informacija nepasitvirtino
Socialiniuose tinkluose pasklidus informacijai, kad prie Kretingos Marijono Daujoto progimnazijos pastebėtas vyras, kuris neva vilioja vaikus į autobusiuką, mokinių tėvai sunerimo. Policijai pradėjus aiškintis situaciją, ši informacija nepasitvirtino. Autobusiuku vežė savo vaikus Socialiniame tinkle „Facebook“ viena moteris paviešino tokį įrašą: „Kai mano vaikui mojavo „dėdė iš balto autobusiuko“ prie mokyklos, kviesdamas ateiti, o jam nepaklusus, jis išlipo ir ėjo jo link, privertė ne juokais sunerimti <...>.“ Taip pat įraše skatinama stebėti savo vaikus, jeigu yra galimybė – patiems ateiti jų pasiimti. Policija patikrino, ar tai tiesa. „Susisiekėme su ta moterimi, paprašėme patikslinti informaciją. Įrašo autorė tikino, kad ji rimta, teisinga“, – kalbėjo Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas, patikinęs, kad ši žinia buvo klaidinga. Moteris taip pat argumentavo, kad panašūs atvejai vyksta ir kituose šalies miestuose. Tačiau, pagal žiniasklaidoje pateiktą informaciją, paminėti atvejai yra nepasitvirtinę.
Iš policijos suvestinių
KRETINGOS RAJONE KRETINGA–SKUODAS kelyje rugsėjo 15 d. apie 7.55 val. sustabdytas automobilis „Audi 80“, kurio valstybiniai numeriai ir 1982 m. gimusio vairuotojo pateiktas automobilio dokumentas gali būti netikri. Pradėtas tyrimas
DUPULČIŲ k. rugsėjo 15 d. apie 11.24 val. 1957 m. gimusiam automobilio „Audi 80“ vairuotojui nustatytas 2,83 prom. neblaivumas. KURMAIČIŲ k. rugsėjo 16 d. apie 17.46 val. kelyje Kretinga–Skuodas 1968 m. gimusiam automobilio „Nissan Almera Tino“ vairuotojui nustatytas 2,33 prom. neblaivumas.
Parengė Edita KALNIENĖ
Laisto kasdien
Jau beveik 10 metų Moliūgo šventėje dalyvaujanti Emilija Mažonienė su vyru moliūgų auginimui skiria nemažai dėmesio. „Juos laistome kasdien. Moliūgams reikia labai daug vandens“, – tikino Grūšlaukėje gyvenanti Emilija.
Tarp daugybės moliūgų – ir blyškiaveidis
Lazdininkų kaime, kuris jau kone prieš du dešimtmečius išgarsėjo kaip moliūgų augintojų kraštas, šį rudenį gausiu ir įvairiu jų derliumi džiaugiasi ilgamečiai geltonšonių augintojai Bronislava ir Juozas Stonkai. Šiemet moliūgai tiesiog karaliavo jų darže – šių daržovių, įvairių dydžių ir spalvų, užderėjo kone trys dešimtys. Tačiau vienas moliūgų yra ypatingas – jo žievė šviesiai žalsva, kone balta, todėl šeimininkai jį praminė blyškiaveidžiu.
Kretingsodžio kaime gyvenantis ir 2020 metais didžiausią moliūgą užauginęs Petras Jonauskas kasmet bando užauginti kuo didesnę šią rudens gėrybę. Vis dėlto, praėjusiais metais senjorui to padaryti nepavyko. „Likus nedaug laiko iki Moliūgo šventės, jis susprogo ir perskilo“, – sakė Petras.
Lietuvių pagalbos nepamirš visą gyvenimą
Mano viltys, kad, Ukrainai perėjus Charkovo fronte į puolimą ir priartėjus prie Rusijos sienos, regiono sostinėje kelias savaites bus ramu, sudužo dar vykstant traukiniu. Nuo Lvovo iki Charkovo yra 1 tūkst. km, o dar nepasiekus pusiaukelės, vakare kažkodėl ėmė strigti interneto ryšys. Užkalbinus vagono palydovą šis pasakė: „Taigi niekšai maskoliai prieš pusvalandį paleido dvi raketas į Charkovo šiluminę elektrinę, vieną didžiausių Ukrainoje, todėl elektra ir telefono ryšys nutrūko pusėje šalies.“ Palydovas savo žodžius palydėjo riebiais keiksmažodžiais, priminęs, kad dėl tokios niekšybės elektra pradingo ligoninėse, kur galimai buvo operuojami vaikai ir sužeisti kariai. Vėliau, atnešęs į kupė arbatą, palydovas irgi mane užkalbino, o sužinojęs, kad esu žurnalistas iš Lietuvos, ėmė dėkoti mūsų tautai ir prisėdo pokalbiui. Vyriškis prisistatė Volodios Kindiakovo vardu, pasisakė, kad jam 47 metai, iš kurių 26-erius dirba palydovu traukiniuose. „Žinot, kodėl aš taip emocingai išgyvenu dabartinius įvykius? Todėl, kad gimiau ir užaugau Kupiansko mieste, kurį šiandien pagaliau išvadavo mūsų kariai“, – džiaugėsi pašnekovas. Ukrainiečių kariai, pralaužę Rusijos kariuomenės įtvirtinimus prie Iziumo miesto, per dvi dienas sugebėjo pasiekti Kupianską, nutolusį nuo Iziumo 75 kilometrus. „Aš normaliai dirbti nebegalėjau tas kelias paras, net naktimis sekiau pranešimus iš fronto, mūsiškiai kaip viesulas puolė, o maskoliai paniškai spruko, palikdami techniką ir ginklus, sprogmenis“, – visa burna šypsojosi Volodia.
Naujoji „Iki“ pirkėjams duris atvers iki Kalėdų
Šventosios gatvėje Kretingoje, žemės sklype šalia kavinės „Airovita“, statomas prekybos centras „Iki“ auga kaip ant mielių. Jei ir toliau viskas seksis sklandžiai, kretingiškiai ir miesto svečiai kalėdinių dovanų galės ieškoti jau ir ten. Mažeikių bendrovė „Rostanas“ statybos darbus pradėjo šių metų gegužės viduryje. „Su šiuo patikimu rangovu turim tęstinę praktiką – naujausius standartus atitinkančią „Iki“ parduotuvę pernai pastatėme Kuršėnuose. O Kretingoje planuojame atidaryti šiemet gruodžio viduryje arba likus bent savaitei iki Kalėdų“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė statybų valdytojo atstovė teisininkė Indrė Lukošaitienė. Ketvirtadienį su verslo atstovais statybvietėje susitiko vicemeras Dangiras Samalius ir lig šiol buvęs rajono Savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas. „Gyventojai dažnai klausinėja, kada šioje vietoje parduotuvė bus baigta ir pradės veikti, kiek naujų darbo vietų bus įsteigta, ar galės į jas pretenduoti kretingiškiai. O mes patys suinteresuoti, ar, statant šį objektą, ko nors netrūksta iš Savivaldybės pusės“, – priežastį paaiškino jie.
Kretingą atranda vis daugiau turistų
Per porą metų vasaros mėnesiais beveik dvigubai išaugęs lankytojų skaičius turizmo informacijos centre, vis kylantis susidomėjimas Kretingos rajono turizmo informacijos centro rengiamomis ekskursijomis ir kitomis veiklomis, o taip pat oficiali nakvynių bei turistų skaičiaus apgyvendinimo įstaigose pirmojo pusmečio statistika, pagal kurią Kretingos rajonas patenka į lankomiausių Lietuvos vietovių dešimtuką, leidžia teigti: Kretingą ir jos apylinkes kasmet aplanko vis daugiau turistų. Įsitvirtino dešimtuke Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pagal nakvynių skaičių apgyvendinimo įstaigose Kretingos rajonas užima X v. tarp šešiasdešimties Lietuvos savivaldybių. Aplenkęs Vilniaus, Mažeikių ir Trakų rajonus, Kretingos rajonas lipa ant kulnų Klaipėdos rajonui ir į priekį praleidžia tik didžiausius šalies miestus Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir Šiaulius bei Palangos, Druskininkų, Birštono ir Neringos kurortus. Pagal turistų skaičių apgyvendinimo įstaigose Kretingos rajonas palypėjo į VIII v. Pirmosiose keturiose vietose, kaip ir pagal nakvynių skaičių, rikiuojasi Vilnius, Palanga, Druskininkai ir Kaunas, toliau seka Klaipėda, Birštonas ir Neringa. Aštuntą vietą užimantis Kretingos rajonas aplenkė Vilniaus, Trakų ir Klaipėdos rajonus ir net Šiaulių miestą.
Laukiniai gyvūnai kelyje
Iki rugsėjo pradžios Klaipėdos apskrityje jau užregistruoti 433 eismo įvykiai, per kuriuos automobiliai susidūrė su laukiniais į kelią išbėgusiais gyvūnais. Iš jų per keturis nukentėjo žmonės. Kretingos rajone užfiksuoti 73 tokio pobūdžio eismo įvykiai. Rizika automobiliams susidurti su gyvūnais ypač išauga rudenį ir pavasarį, kai žvėrys rujoja ar migruoja iš vienų ganyklų į kitas. Gyvūnai aktyvesni tamsiuoju paros metu, juos pastebėti dažnai trukdo ir rūkas ar dargana, be to, prognozuoti automobilio šviesų apakintų gyvūnų elgesį – itin sunku. Klaipėdos apskrities policijos pareigūnai vairuotojus ragina būti atidesniais, esant galimybei, naudoti ir papildomas, atbaidyti gyvūnus galinčias priemones, pavyzdžiui, ultragarso švilpukus. Tai nedidelis prie automobilio priekinio bamperio arba šoninio veidrodėlio lengvai pritvirtinamas įrenginys. Ultragarsą prietaisas pradeda skleisti automobiliui pasiekus 30–40 km/h greitį. Taip pat svarbu pasirinkti saugų važiavimo greitį, kad, atsiradus kliūčiai, vairuotojas galėtų suvaldyti automobilį. Vietovėse, kur yra kelio ženklas „Laukiniai gyvūnai“, elgtis labai atidžiai, pastebėjus kelkraštyje stovintį gyvūną, važiuoti pro jį lėtai. Susidūrus su laukiniu gyvūnu, jei buvo sužeisti arba žuvo žmonės, nukentėjo gyvūnas, buvo apgadintos transporto priemonės arba kitas turtas – vairuotojas privalo apie tai pranešti skubios pagalbos telefonu 112.
„P. n.“ informacija
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) šį rudenį publiką kviečia į išskirtines premjeras bei į publikos jau pamėgtus spektaklius, gastroliuos Lietuvoje ir užsienyje. Publikos laukia ne tik žmogiškumo klausimus gvildenanti opera „Lokys“, šokio spektaklių triptikas „Dona Kichotė“ pasakojantis apie šių dienų moterų iššūkius ir atsakomybes, atgimstantis miuziklas „Čikaga“, bet ir naujovė – edukaciniai renginiai arba galimybė stebėti spektaklių repeticijas bei diskutuoti su jų kūrėjais. Į gastroles išvyksta „Eglė žalčių karalienė“Rudenį KVMT kolektyvų laukia daug gastrolių po Lietuvą ir net užsienį. Gastrolių lyderis „Auksiniais scenos kryžiais“ ir „Padėkos kauke“ apdovanotas choreografo Martyno Rimeikio šokio spektaklis E. Balsio „Eglė žalčių karalienė“, kuris rudenį pradžiugins Tauragės muzikos festivalio (rugsėjo 22 d.), Plungės Mykolo Oginskio festivalio (rugsėjo 24 d.). ir net Poznanės (lapkričio 23 d.) žiūrovus.2022-2023 m. Muzikinis teatras vykdo tarptautinius kūrybinius mainus „Krypčių dialogai“, kurių metu Lenkijos kultūros visuomenę supažindins su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvu, baleto trupe ir vienu sėkmingiausių savo pastatymų – E. Balsio šokio spektakliu „Eglė žalčių karalienė“. O 2023 m. pavasarį Klaipėdoje spektaklį pristatys Poznanės St. Moniuškos Didžiojo teatro baleto trupė. Tarp Poznanės operos ir Klaipėdos muzikinių teatrų užsimezgęs kūrybinis ryšys – neatsitiktinis. Abi institucijas sieja panašios istorinės patirtys, institucinė struktūra, veiklos modelis ir kūrybiniai užmojai. Šiuo metu abu teatrai siekia kūrybinių sprendimų išskirtinumo, augina savo tarptautinį žinomumą: aktyviai dalyvauja asociacijos „Opera Europa“ veikloje, bei šios asociacijos įkurtoje „OperaVision“ platformoje, bendradarbiauja su žymiais pasaulio menininkais, siekia aktyvių kūrybinių mainų. 
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro gerbėjai spalio 7–8 ir 22 dienomis Žvejų rūmuose išvys sceniniam gyvenimui atgimstančios Broniaus Kutavičiaus (1932–2021) operos „Lokys“, skirtos 90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms, premjerą. Tarp naujojo pastatymo kūrėjų – muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus, į operos „Lokys“ muzikos ir scenarijaus subtilybes neriantis ne pirmą kartą. Prie operos „Lokys“ gimimo scenoje prisidedate antrą kartą: kuo panašūs ir skirtingi kūrybiniai ieškojimai?Bronius Kutavičius operą „Lokys“ parašė 2000 metais, tad didžiuojuosi, jog šį kūrinį teko „pačiupinėti“ nuo pat jo užgimimo, t.y. dalyvavau operos kūrimo procese. Kompozitorius kvietėsi pas save į namus, mes apie šią operą daug diskutavome. B. Kutavičius klausė mano nuomonės kokie solistai labiausiai tinkami jo sukurtiems vaidmenims, tad Grafo partijai aš rekomendavau solistą Vytautą Juozapaitį, Julijos – Ireną Zelenkauskaitę, Profesoriaus – Vladimirą Prudnikovą, Senės – Veroniką Povilionienę. 2000 m. opera „Lokys“ buvo pastatyta Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Aš, kaip operos muzikos vadovas ir dirigentas, turėjau garbės dirbti kartu su režisieriumi Jonu Jurašu. Darbas buvo labai įdomus, daug diskutavome. Prisimindamas tą laiką galiu konstatuoti, kad buvau jaunas, drąsus ir kūrybingas statytojas, nes kompozitoriui siūlydavau vieną ar kitą muzikinį-meninį sprendimą. B. Kutavičius į pasiūlymus žiūrėjo palankiai ir juos priimdavo. Puiku, kad muzikos vadovas dalyvauja operos sukūrime nuo pat pradžios. Gal tas geranoriškumas ir lėmė darnų visos komandos darbą apvainikavusį rezultatą – sėkmingą operą „Lokys“? Džiugu, kad ši opera LNOBT nugyveno ilgą ir gražų sceninį gyvenimą, o suomių įrašų kompanija „Ondine“ išleido ir tarptautinei publikai pristatė lietuvišką CD – „Bronius Kutavičius. Lokys“. Džiaugiuosi, kad Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras savo rudens sezono pradžiai pasirinko būtent B. Kutavičiaus operą „Lokys“, kurią pristato su gražia dedikacija – skiria kompozitoriaus 90-mečiui. Pasiūlymas statyti šią operą man buvo malonus ir įdomus, nes pasirinktas režisierius Gintaras Varnas. Kartu su G. Varnu teko kurti jau ne vieną spektaklį. Vienas iš ryškiausių mūsų bendrų darbų – 2003 m. LNOBT pastatyta Giuseppe Verdi opera „Rigoletas“. Mačiau ir daugiau G. Varno režisuotų operų, tad galiu konstatuoti, kad šis režisierius jaučia muzikos pulsą, teksto gilumą bei publikai pristato įstabius kūrinius. Manau, kad ir operos „Lokys“ pastatymas Klaipėdoje sulauks publikos pripažinimo. Statant „Lokį“ KVMT man sunkiausia atsikratyti 2000-ųjų premjeros garsų, nes juos puikiai atsimenu (juokiasi). Rinkdamasis solistus šiai premjerai stengiausi į kūrinį pažiūrėti naujai, atsikratydamas pirminio pastatymo prisiminimų ir smagu, kad į perklausas susirinko daug išskirtinių balsų solistų. Nauji pastatymo solistai (išskyrus Profesoriaus partijos atlikėją V. Prudnikovą dainavusį pirmame „Lokio“ pastatyme) labai įdomiai dirba, stengiasi, ieško savitų vaidmenų spalvų, tad man ir režisieriui belieka pasiūlyti idėją bei vystyti naują spektaklio istoriją. Ir aš operos muzikoje randu daug naujo. B. Kutavičiaus parašyta muzika tam labai palanki, nes ji sudaro sąlygas kurti vis naujas muzikines interpretacijas. Beje, sostinėje jaučiamas didelis susidomėjimus šiuo nauju „Lokio“ pastatymu. Mačiusieji spektaklį su dideliu susidomėjimo laukia naujos versijos, o jaunimui jį išvysti tiesiog būtina. |
|
