|
|
|
(1681) 2022-08-23Kretingiškius iš proto varo naktinės lenktynės
Karštomis vasaros naktimis kretingiškiai kenčia nuo nelegalių „dragų“ – per miestą mašinomis jaunimas dešimtimis kartų „prasineša“ su tokiu griausmu, kad norisi ausis užsikimšti. Priversti keisti miegamuosius Rotušės aikštės gyventoja pasakojo, kad dėl triukšmo iš miegų anksčiau ją pažadindavo vienas vienintelis greičio mėgėjas motociklininkas. „Esu pastebėjusi, kad jo „parodomoji programa“ prasideda apie 22 valandą, o baigiasi panašiai apie 2–3 valandą. Nesuprantu, policijos komisariatas – čia pat, o tam vyrukui leidžiama šitaip siautėti, budinti įmigusius žmones, kurie turės anksti keltis, eiti į darbus, mažus vaikus vesti į darželius“, – stebėjosi moteris. Ji teigė buvusi priversta savo namuose pakeisti miegamąją zoną. „Susirinkau patalynę ir perėjau miegoti į kitą kambarį, kurio langai – į kitą pusę. Dabar džiaugiuosi, kad nebe taip girdisi. Bet kodėl negaliu miegoti ten, kur noriu, – savo miegamajame?“ – retoriškai klausė pašnekovė. Iš tame pačiame bei kituose namuose gyvenančių pažįstamų ji girdėjusi, kad neseniai suremontuotos Vilniaus gatvės „trasoje“ kuris laikas motociklininkas siautėja nebe vienas, sprendžiant pagal variklių gaudimą, kompaniją palaiko ir automobilis, gal ir ne vienas. Dėl triukšmo nepatenkinti gyventojai ir iš Vilniaus, ir iš atokesnių Klaipėdos, Šventosios bei J. Basanavičiaus gatvių.
Žiemos sodas kišamas po nauja stiklo kepure
Kretingos muziejus ne vieną renginį, tarp jų – ir tradicinę Dvaro šventę, šią vasarą surengė vykstant intensyviems Žiemos sodo renovacijos darbams. Praėjusią savaitę Kretingoje laikinai apsigyvenę aliuminio langų konstrukcijas ir stiklus montuojančios vilniečių bendrovės „Glassbee“ aukštalipiai pradėjo sudėtingus darbus: palaipsniui jie leisis žemyn nuo stogo iš 19 m aukščio, prilygstančio 7 aukštų daugiabučiui.
Kartais „nekaltas pramoginis lošimas su draugais“ gali virsti nekontroliuojamu elgesiu – kankinančia problema, patologija, rimta priklausomybe nuo azartinių lošimų. Todėl būtina įvertinti šių „smagių pramogų“ grėsmę iš anksto. Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) gydytoja psichiatrė Sigita Šolytė atkreipia dėmesį į tyrimų duomenis, įrodančius, kad loterijos, kortų žaidimai siejami su vidutine patologinio lošimo rizika, o kazino lošimai – su didele patologinio lošimo rizika. Apie priklausomybę nuo azartinių lošimų, grėsmę, skaudžius padarinius ne tik lošiančiajam, bet ir jo aplinkai, kalbamės ir su RPLC socialine darbuotoja Svetlana Volujevič.
Rėžėsi į stulpą ir į tvorą Šeštadienį apie 17.50 val. Padvarių kaime automobilio „Audi A6” vairuotojas, gimęs 1976 m., nesuvaldė transporto priemonės, atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą ir gyvenamojo namo tvorą. Vairuotojui nustatytas 1,59 prom. neblaivumas. Dar du girti vairuotojai įkliuvo Palangoje. Penktadienį apie 9.40 val. gautas pranešimas apie Taikos gatvėje, prekybos centro aikštelėje, automobilį „Mercedes Benz“ vairuojantį įtartiną vyrą. Pareigūnai 1971 m. gimusiam vairuotojui nustatė 2,5 prom. neblaivumą. O ankstų šeštadienio rytą Vytauto gatvėje sustabdytas automobilio BMW vairuotojas, gimęs 2001 m., įpūtė 1,69 prom. ir buvo sulaikytas.
Kazys Maksvytis: „Didžiausius tikslus keliu pats sau“
„Jeigu nori kautis dėl medalių ar netgi laimėti čempionatą, reikia laimėti prieš visas komandas“, – tvirtino Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis. Kretingos rajono Garbės piliečio iš Darbėnų kilusio trenerio vedama komanda jau sužaidė visas kontrolines rungtynes ir toliau įtemptai rengiasi rugsėjo 1 d. Slovėnijoje prasidėsiančiam Europos krepšinio čempionatui.
„Akva – taip mokykloje mane vadindavo bendraklasiai. Todėl, kai turėjau savo įmonei sugalvoti pavadinimą, daug nesvarsčiau, tebūnie „Akva gėlių studija“, – šypsojosi kretingiškė Akvilė Petrutienė. Praėjusį ketvirtadienį parduotuvė atidaryta Vytauto gatvėje, kažkada buvusios statybų organizacijos „Sija“ patalpose. O kad čia – įkurtuvių šventė, išdavė lengvame vėjyje virš durų besiplaikstantys balionai ir Akvilės pasveikinti besirenkantys artimieji, šeimos draugai, pirmieji klientai. „Šios akimirkos laukiau seniai. Dar praėjusių metų gruodį išsinuomojom patalpas, reikėjo jas įsirengti, ilgiausiai truko, kol buvo pagaminti baldai“, – atviravo Akvilė. Ji – baigusi socialinės pedagogikos mokslus, tačiau pagal šią specialybę nedirbo. „Myliu gėles, patinka veikla su jomis, pati kuriu gėlių puokštes bei sausų augalų kompozicijas. O sukurti erdvę, kur ir ne namuose būdama galėčiau gerai jaustis ir tuo pačiu užsidirbti, buvo mano svajonė, prie kurios išsipildymo prisidėjo vyras Tomas“, – atviravo dvynukių Mėtos ir Gilės mama.
Kartu su „Atalyja“ Japonijoje skambėjo ir mūsų kraštietės atliekamos dainos
Ne per seniausiai Japonijoje įvykusiame Pasaulio muzikos ir šokio festivalyje skambėjo ir lietuviškos dainos, kurias kartu su folkloro grupe „Atalyja“ atliko mūsų kraštietė, iš Salantų kilusi 43-ejų Audronė Daraškevičienė. – Papasakokite apie save. Kokios aplinkybės nulėmė, kad tapote grupės „Atalyja“ narė. Ar ja esate nuo pat grupės įsikūrimo pradžios? – Baigusi mokyklą ir išvykusi iš Salantų, studijavau istoriją ir socialinę antropologiją Vilniaus universitete. Mano profesija su muzika kaip ir nesisieja. Bet muzika, tiksliau – folkloras visada mane labai traukė. Atsimenu, kad nuo mažumės grįždami iš kokio nors giminaičių susitikimo su tėvuku (tautodailininku Alioyzu Pociumi – aut. past.) mašinoj visą kelią dainuodavom. Eidavau kelis kilometrus iš Salantų į Žvainius, į folkloro ansamblį, kurį tada buvo subūrę šviesaus atminimo Danutė ir Petras Pučkoriai. Salantų meno mokykloje grojau kanklėmis. Nuvažiavusi į Vilnių pakliuvau į žemaičių folkloro ansamblį „Virvytė“, kur praėjau labai gerą žemaitiško tradicinio dainavimo mokyklą. Taip pat eidavau į Vilniaus dailės akademijoje vykdavusius folkloro vakarus. Ten ir susipažinau su tuo metu besikuriančios folkroko grupės „Atalyja“ žmonėmis, kurie mane pasikvietė į savo būrį.
Prasidėsiantys mokslo metai pirmų kursų studentams kelia nemažai iššūkių: reikia perprasti studentiško gyvenimo subtilybes, įsilieti į gyvenimo ritmą naujame mieste, o daugelis kartu pasineria ir į darbo paieškas. Pastaruoju metu sprendimą dirbti priima vis daugiau ir vis jaunesnių studentų. Patarimais, kaip pasirinkti pirmąjį darbdavį ir derinti mokslą su darbu, pasakoja universiteto, studentų ir darbdavių atstovai. Pastaruoju metu sąlygos studentams dirbti yra itin palankios, pastebi Živilė Šapokienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Karjeros centro vadovė. „Studentai patys nestokoja motyvacijos vienu metu ir mokytis, ir dirbti. Jiems pavyksta labai aiškiai susidėlioti prioritetus, susiplanuoti savo laiką, iš anksto su darbdaviu aptarti studijų ir egzaminų tvarkaraščius. Matome ir išaugusį vadovų palaikymą jauniems specialistams – daugelis įmonių vadovų yra suinteresuoti tiek išlaikyti darbuotoją, tiek skatinti jį tęsti studijas“, – pasakoja Ž. Šapokienė. Pašnekovė pažymi, kad įdarbindamos studentą įmonės dažniausiai nesitiki, kad jis turės darbinės patirties. Svarbesniu veiksniu samdant darbuotoją yra jo smalsumas bei noras pažinti šiandieninę darbo rinką. Be to, labai pozityviai žiūrima į studentus, kurie be studijų dar buvo įsitraukę ir į kitas veiklas, pavyzdžiui, atliko praktiką, dalyvavo projektuose, savanoriavo ir kt. Tad savo gyvenimo aprašyme ir darbo pokalbio metu studentams pravartu pabrėžti, kokiose savanoriškose veiklose jie yra dalyvavę. Ž. Šapokienė studentams pataria darbo paieškų metu nepriimti sprendimų vedamiems vien tik finansinių paskatų. Jos teigimu, darbas studijų metu gali suteikti ir itin vertingų patirčių bei tapti tramplinu sėkmingai karjerai po studijų. Priimant atsakingus sprendimus dėl pirmųjų darboviečių, studentai visada gali pasikonsultuoti ir su universiteto karjeros specialistais. „Dirbdamas studentas įgauna profesinių įgūdžių, o pirmosiose darbovietėse formuojasi ir bendras suvokimas apie verslą, verslo etiką, pradeda formuotis profesinių pažinčių ratas. Taip pat studentas derindamas darbą su mokslu išmoksta savidisciplinos, geriau planuoti laiką, teisingiau susidėlioti prioritetus, tad dar studijų metu įgyta patirtis vienareikšmiškai prisideda prie karjeros augimo studijas pabaigus“, – pabrėžia ISM atstovė. 
Bertoldo Brechto „Miesčioniškos vestuvės“ (toks yra tikrasis pjesės pavadinimas) kalba apie visuomenės moralinį dviveidiškumą. Iš esmės, viskas sukasi apie paaiškėjusį ikivestuvinį nuotakos skaistybės praradimą. Spektaklyje kalbame plačiau. Ne tik apie dviveidišką moralę ir skaistybę, bet ir apie papročių suirimą, absurdišką deformaciją to, kas kadaise buvo labiausiai sakralūs dalykai žmogaus egzistencijoje: vestuvės, laidotuvės, kosmogoninio ciklo pajautos ir šventimo tradicijos. Žinoma, atveriama ir itin lietuviška specifika. Tai kaimo žmogaus, ateinančio gyventi į miestą, sutrikimas, netgi nesugebėjimas tapti taip vadinamu miesčionimi ir, žinoma, visiškas nesuvokimas vienaip ar kitaip jį įtakojančių globalizacijos procesų. Žinoma, visų pirma tai yra gera komedija, lyg veidrodis atsukta į mus ar mūsų artimuosius. Čia mes tikrai galime pasijuokti, jei ne iš savęs, tai bent iš kaimyno, o būtent ši tradicija pas mus yra nemirtinga. Bet koks juokas yra gerai, jeigu jis kyla ne iš pykčio. Spektaklis itin atviras, jame daug improvizacijos. Į jį vis įtraukiamos naujausios visuomeninės ir politinės aktualijos, todėl jis nuolat kinta. Spektaklis atviras žiūrovui. Taigi, jis niekada nesikartoja ir kiekvieną kartą būna vis kitoks. Tad jei jums patiks ši dionisija su lietuviška balta mišraine, galite drąsiai eiti vėl ir vėl. Režisierius – Oskaras Koršunovas Spektaklio prodiuseriai – OKT/Vilniaus miesto teatras, Lietuvos muzikos ir teatro akademija.
Bilietus galite įsigyti čia: https://kakava.lt/renginys/okt-vilniaus-miesto-teatras-vestuves-rez-oskaras-korsunovas/1552/6470 |
|
