Pajūrio naujienos
Help
2024 Lapkritis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Apklausa

Ar jums aišku, kaip rūšiuosime maisto atliekas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės Trinti
Komentarų topas

(1678) 2022-08-09

Kartenos klubo sklandytojas – pasaulio čempionas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Lietuvos garbę čempionate gynusi komanda, tarp jų (iš kairės): Marius Taleikis, Linas Bružikas, Maksimas Urasovas, komandos vadovai Viktorija Kalinauskienė ir Povilas Kalinauskas, Artūras Laukys, Rytis Paliulis.

Trys Kartenos sklandymo klubo pilotai – Maksimas Urasovas, Artūras Laukys ir Marius Taleikis – gynė Lietuvos komandos garbę Čekijoje įvykusiame XVII Pasaulio ultralengvųjų orlaivių čempionate. Ypatinga sėkmė lydėjo vienviečių skraidyklių klasės pilotą M. Urasovą – jis iškovojo aukso medalį. Tai pirmas toks pasiekimas per visą Lietuvos ultralengvųjų orlaivių pilotų federacijos istoriją. Kiti du klubo sportininkai A. Laukys ir M. Taleikis pilotavo dvivietę skraidyklę ir užėmė X vietą, tačiau Lietuvos komanda bendroje įskaitoje iškovojo III vietą ir namo parvežė bronzos medalius.

Šiame čempionate iš viso dalyvavo 70 pilotų iš 10 pasaulio šalių. Čempionato dalyviai rungėsi trijose užduotyse: navigacijos, tikslumo ir ekonominio skrydžio. Lietuvos komandos garbę gynė 5 sportininkai: be Kartenos sklandymo klubo trijulės, dar – Linas Bružikas ir Rytis Paliulis. Komandos vadovai – Povilas Kalinauskas ir Viktorija Kalinauskienė.

Sutelkė visus savo gebėjimus

Pasak Kartenos sklandymo klubo ilgamečio instruktoriaus Lino Zubės, tai, kad pasaulinio lygio varžybose jų klubo auklėtinis M. Urasovas laimėjo auksą, buvo netikėta staigmena ir didis džiaugsmas: „Kaip pilotas Maksimas yra gana jaunas, jo sklandymo stažas – 6-eri metai, o tai nėra daug. Svarbiausia, kad ligi šiol jis niekada nebuvo dalyvavęs tokio lygio varžybose, užpernai yra buvęs tik Lietuvos vicečempionas. Išvyko pirmąkart ir staiga – auksu sužibęs pasaulio čempionas. Man dar niekada nebuvo tekę spausti ranką pasaulio čempionui ir dar kolegai.“

L. Zubės žodžiais, Maksimo pasiekimas yra aukščiausias ir pirmas per visą Lietuvos ultralengvųjų orlaivių pilotavimo istoriją.


Bendrovė „Eurovia“ jau pradės kelio Kretinga–Rūdaičiai–Žibininkai remontą – pirmasis darbų etapas apims ruožą nuo Kretingos iki Rūdaičių, kitąmet bus imamasi remontuoti ruožą nuo Rūdaičių iki Žibininkų.

Šis kelias tvarkomas Lietuvos automobilių kelių direkcijos rūpesčiu, ši institucija pasirūpino ir lėšomis keliui sutvarkyti. „Kol tvarkomas kelias, matau galimybę su Kelių direkcija tartis dėl dviračių tako palei Kretingos–Rūdaičių–Žibininkų kelią. Manau, kad visų pirma reikėtų sužinoti, ar tai įmanoma techniškai, tada jau tartis dėl realių darbų“, – teigė Savivaldybės administracijos direktorius E. Viskontas, neabejodamas, kad patikimas rangovas, Kretingoje įvykdęs ne vieną projektą, be kelio remonto darbų, tikrai būtų pajėgus įrengti ir dviračių taką, kuris, sujungdamas Kretingą su Rūdaičiais, po kurio laiko sujungtų Kretingą–Žibininkus–Palangą.

„P. n.“ informacija


Praėjusį ketvirtadienį Kretingos rajono savivaldybės tarybos narius į skubų pasitarimą sukvietęs meras Antanas Kalnius žėrė priekaištų Savivaldybės administracijos direktoriui Egidijui Viskontui dėl to, kad kone vienu metu iš pareigų neva pasitraukė dviejų Savivaldybės įmonių – „Kretingos komunalininkas“ ir „Kretingos autobusų parkas“ vadovai Rimantas Žiaušys ir Arvydas Dyburys.


A. Gulbinovič: „Visiems melavau, kad man viskas gerai.

Ilgą laiką visuomenėje sklandžiusios socialinės nuostatos pamažu keičiasi – vis dažniau pabrėžiama, kad ne tik itin lieknas kūnas yra vienintelis grožio etalonas ir gali būti mylimas. Be to, garsiau kalbama apie stereotipų keliamą grėsmę ir valgymo sutrikimus, galinčius turėti itin skaudžių psichologinių ir fizinių padarinių. Nustatyta, jog kas 62 minutes miršta bent vienas asmuo, kenčiantis nuo valgymo sutrikimų, o didžiausia rizika kyla paaugliams ir jaunoms moterims. Savo asmenine patirtimi dalijasi du kartus anoreksija sirgusi Adriana Gulbinovič. Kaip pati tikina, ji buvo maištinga paauglė, todėl pagalbos kreipėsi tik tuomet, kai situacijos nebegalėjo suvaldyti savo jėgomis.

Prasidėjo sulaukus vos 11 metų

Iš Švenčionių rajono, Pabradės miestelio kilusi A. Gulbinovič vaikystėje svajojo šokti ir pradėjusi tuo užsiimti 2 klasėje, sėkmingai šoka iki šiol.

„Ne paslaptis, kad visais laikais šokėjas turėjo būti „formoje“. Nors pastaruoju metu šie stereotipai yra sėkmingai išsklaidomi žymių apvalesnių formų šokėjų – anksčiau reikalavimai buvo itin griežti“, – pokalbį pradeda mergina.

Jos kelias valgymo sutrikimų link prasidėjo būnant vienuolikos metų, kai prieš kitus bendraklasius ir vyresniuosius šokėjus jos šokių mokytoja pradėjo neigiamai komentuoti mergaitės kūną dėl priaugto svorio.

Galiausiai tyčiotis iš mergaitės pradėjo vaikai – mergina prisimena vieną pirmųjų „juokelių“, kai, perkant bandelę mokykloje, kitas moksleivis visų akivaizdoje jai išrėžė: „Kaip tu dar drįsti pirkti bandeles? Tu ir taip esi stora karvė!“

„Po šių žodžių ilgai verkiau, o grįžus namo sulaukiau mamos klausimo, kas gi man nutiko, tačiau jai taip ir neatsakiau. Po šio atvejo prasidėjo mano badavimai“, – teigia A. Gulbinovič.


Chodkevičių giminės istoriją tyrinėjanti Vilniaus universiteto docentė Genutė Kirkienė Kretingos muziejui padovanojo 12 naujų portretų.

Kretingos muziejuje atidaryta paroda „Jonas Karolis Chodkevičius ir jo artimiausios aplinkos istoriniai portretai“.

Pasipildė 12 naujų eksponatų

Kaip teigė istorikas Julius Kanarskas, muziejaus antrame aukšte daiktai, susiję su Kretingą, Kretingos dvarą, valsčių ar, kaip XVIII a. vadino, grafystę valdžiusiais didikais, buvo eksponuojami ir anksčiau. Ryškų pėdsaką Kretingos istorijoje ir kultūroje palikusiems Chodkevičiams skirtą ekspoziciją iš pradžių buvo galima pasižiūrėti nedidelėje salėje. Vėliau, artėjant J. K. Chodkevičiaus 460-ajam, o pagal lenkų istorikus, 450-ajam jubiliejui, panaudojus iš centrinių rūmų į ūkvedžio namą perkeltos administracijos patalpas, atsirado galimybė parodą praplėsti – eksponatus skolino ir Nacionalinis dailės muziejus, ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, papildė iš Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ gauti daiktai.


  • Iš policijos suvestinių

Vagystės iš automobilių

Šilo gatvėje Palangoje patekus į automobilį ,,Porsche Macan S“ pavogta 1 tūkst. 50 eurų vertės vairo oro pagalvė ir 10 tūkst. eurų vertės priekiniai žibintai. Žala siekia 11 tūkst. 50 eurų.

Vanagupės gatvėje, išdaužus BMW kairės pusės galinio lango mažąjį stiklą, kurio vertė apie 500 eurų, pavogta multimedija. Savininkui padaryta 6 tūkst. 500 eurų žala.

„P. n.“ informacija

 


Dima buvo ramus ir tylus vaikas.

„Sakoma, kad per karą žuvę vaikai virsta angeliukais.Aš tuo tikiu – sapnuose dažnai regiu mūsų Dimą aukštai danguje. Pirmomis dienomis jis buvo niūrus, jam buvo skaudu palikti mus, o dabar Dimą regiu besišypsantį, laimingą“, – kalbėjo Maksimas Usas.

Šio 33 metų vyro sudėtinga ir pamokanti gyvenimo istorija ateityje galbūt bus aprašyta knygoje ar papasakota kino juostoje. Dar iki šio karo pradžios Ukrainos televizija buvo parodžius kelis trumpus reportažus apie tai, kaip celebraliniu paralyžiumi sergantis M. Usas varžosi su sveikais bėgikais maratono bėgimo varžybose.

Likimo sunkumai M. Usą lydi nuo pat gimimo – dėl medikų kaltės per gimdymą berniukui buvo pažeistos galvos smegenys, ir jis susirgo nepagydomu celebraliniu paralyžiumi. Vyras sunkiai kalba, jam sunku vaikščioti, dėl skoliozės iškrypęs stuburas.

Nepaisydamas sunkumų, Maksimasa spinduliuoja optimizmu: dalijasi patarimais, pirmas atskuba į pagalbą. Toks jo optimizmas, geranoriškumas sužavėjo ir trejais metais vyresnę žmoną Jevegeniją, anglų kalbos ir pradinio ugdymo mokytoją.

Netoli Baltarusijos ir Rusijos sienų sankirtos su Ukraina esančiame Černigovo mieste pora susipažino prieš dvylika metų ir po trijų mėnesių iškėlė vestuves. Susituokti jaunuoliai skubėjo ne tik iš susižavėjimo vienas kitu, bet ir todėl, jog jautėsi vieniši – augo be tėvo, nė vienas neturėjo nei brolių, nei seserų.

Gal todėl Maksimas ir Jevgenija buvo nusprendę turėti mažiausiai du vaikus, ketino taupyti pinigus nuosavam namui įsigyti. Jevgenija dirbo mokykloje, Maksimas parduotuvėje išdėliodavo prekes ant prekystalių.


Prie mokyklos įkūrė ir puoselėja rožyną

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Vakarų Lietuva
Kretingos Simono Daukanto progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė ir budėtoja Violeta Laurinavičienė pasidžiaugė gausiai mokyklos gėlyne žydinčiomis rožėmis.

Kretingos Simono Daukanto progimnazijos kieme, prie įėjimo į mokyklą, veši didžiulis rožynas. Jis žydi taip intensyviai, kad nustebina ne vieną gėlių mėgėją – rožės, sukrovusios gausius žiedynus, nepaliauja žydėti visą vasarą.

Ir, nors dabar mokinių ir mokytojų atostogos, žydinčiomis kvapniomis rožėmis jie dar spės pasidžiaugti – praėjusiais metais rožės žydėjo iki gruodžio. O pastarosiomis dienomis rožių žiedais ir jų skleidžiamu aromatu galėjo mėgautis Ukrainos vaikai, kurie rudenį ketina ateiti į lietuviškas klases – vasaros laiką mokytis lietuvių kalbos pagal projektą „Atverk duris vasarai“ skyrė 12 ukrainiečių.

„Vis pasvarstydavome, kuo galėtume pakeisti vasarines gėles: įprastos našlaitės kažkiek pabodo, o ir joms nužydėjus, tekdavo vėl iš naujo mąstyti, kuo užsodinti gėlyną“, – Kretingos Simono Daukanto progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė teigė, kad rožynas mokyklos bendruomenę, svečius, praeivius džiugina jau antrus metus, o visus nuopelnus, kad rožynas taip puikiai veši, skyrė mokyklos budėtojai Violetai Laurinavičienei.


Per susitikimą su ESO Klaipėdos tinklų projektų valdymo vadovu Žilvinu Perminu Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas sutarė, kad ši bendrovė peržiūrės savo ilgalaikius projektus ir parengs projektą, pagal kurį kai kuriose Kretingos miesto gatvėse neliks senųjų šviestuvų atramų, taip vadinamųjų elektros stulpų. „Kai elektros energijos linijos bus paslėptos po žeme, galėsime mąstyti ir apie gatvių remontą, kuris pagerintų Kretingos miesto infrastruktūrą“, – teigė E. Viskontas

Jo žiniomis, atramas ketinama iškelti iš Savanorių gatvės iki susikirtimo su Vilniaus gatve, iš Gėlių ir Maironio gatvių, Sporto, Stadiono, Miško gatvių, kuriose senosios atramos gadina vaizdą, o sutvarkytos gatvės kuo puikiausiai pritaptų prie renovuotos Vilniaus gatvės.

„Juolab kad Savivaldybės administracijoje diskutuojame ir dėl dviračių tako Maironio gatve – jis, jungdamasis su Vilniaus gatvės dviračių takais, sudarytų miestiečiams patogią dviračių takų infrastruktūrą, kuriai lėšų, kaip ir gatvių remontui, reikės numatyti kitų metų biudžete. Tikiuosi, kad ESO laikysis žodžio ir kitą pavasarį startuos su realiais darbais“, – kalbėjo Savivaldybės administracijos direktorius, neabejodamas, kad šalia renovuotų senojo miesto parko ir Vilniaus gatvės esančios bendrą kvartalą sudarančios gatvės reikalauja remonto, ypač – Savanorių gatvė, kurioje reikėtų pakeisti ir kelio dangą, ir šaligatvius.

„P. n.“ informacija


Kol išgabens šiferį, teks palaukti

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Problema

Vasarą nuosavose valdose gyvenantys kretingiškiai tvarko kiemus, keičia namų stogus, todėl senąją šiferio dangą pagal reikalavimus – ant padėklų ir sandariai apvyniotą plėvele – sukrauna šalia namų, o kitąkart – ir ant šaligatvių. Šis vis neišgabenamas krovinys piktina ir šeimininkus, ir praeivius, tačiau komunalininkai įpareigojo šiferį pašalinti nuo šaligatvių grasindami baudomis.


Varžybų startas duotas.

Praėjusį savaitgalį Šventojoje šurmuliavo Jūros ir žvejų šventė, kuri į kurortą sutraukė kelis tūkstančius poilsiautojų. Pasak Palangos kultūros ir jaunimo centro kultūrinės dalies vadybininkės, šventės organizatorės Mantės Lukošienės, kaip tik dabar Šventojoje ir yra pats poilsiautojų pikas: „Ir prekybininkai, ir dalyviai džiaugėsi, kad šiemet tikrai buvo daug žmonių, o ir oras buvo labai geras, manau, labai pasisekė.“

Visą savaitgalį vyko „Jūros alėjos mugė“, kurioje šventės svečiai galėjo ragauti įvairių gurmaniškų skanėstų, įsigyti tautodailės dirbinių, grožėtis kitomis mugėje esančiomis įdomybėmis. Visai šalia mugės, Alėjos miškelyje, buvo įkurta laisvalaikio zona, kurioje tiek vaikai, tiek suaugę galėjo užsiimti įvairiausiomis veiklomis: žaisti mediniais ir stalo žaidimais, piešti ar šiek tiek atsipūsti ramiai supantis ant hamako. Visi susirinkusieji galėjo paragauti tradicinės šventojiškių žuvienės. Šventosios upėje vyko kasmetinės „Vikingų laivų“ varžybos. Pėsčiųjų aikštėje buvo atidaryta edukacijų ir mokymų erdvė „Gamta – tai mes“. Vėliau šventės scenoje buvo apdovanojami Šventosios žvejai bei „Vikingų laivų“ varžybų dalyviai, o po padėkų ir apdovanojimų prasidėjo koncertinė programa „Banguojantys ritmai“. Paskutinę šventės dieną buvo aukojamos šv. Mišios už žuvusiuosius jūroje, šventės pabaigą vainikavo spalvotoji zumba.


Į Kretingos muziejaus surengtą tradicinę Dvaro šventę šiais metais atkeliavo visiškai nauja atrakcija – floristinių kūrinių ekspozicija „Dvaro atspindžiai“.


Šeštadienį per Kretingos dvaro šventę buvusiame ūkvedžio namo kieme buvo iškilmingai pasodinti du glaustašakiai ąžuolai nusipelniusiems kraštiečiams – Lietuvos Respublikos Seimo nariui diplomatui gydytojui Kretingos rajono Garbės piliečiui Antanui Vinkui ir mokslininkui akademikui įmonės „Biotechpharma“ vadovui Kretingos rajono Garbės piliečiui Vladui Algirdui Bumeliui.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas