|
|
|
(1676) 2022-08-02Per geležinkelį Kretingoje kapanojasi kaip kas išmano
Vieni kretingiškiai į situaciją prie geležinkelio pervažos kelyje į Darbėnus žiūri su humoru, o kiti mano, kad bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ iš jų tyčiojasi. Takai yra, bet perėjų – ne
Ties laidojimo namais dviejose vietose seniai yra įrengti takai, vedantys geležinkelio link. Pėstieji norėtų eiti toliau, bet kad nėra perėjų, be to, čia stypso ir draudžiamieji kelio ženklai. Tad problema – kaip, pasiekus geležinkelį, nukulniuoti į miestą ir atgal? Kad nereikėtų pusantro kilometro specialiai minti iki legalios perėjos, čia pat, per bėgius, tempdami dviračius ir be jų kapanojasi „Akmenos“ sodininkų bendrijos gyventojai, mokyklinio amžiaus vaikai, kaimo sodyboje „Vienkiemis“ dirbantys kretingiškiai, kapinių lankytojai ir anapus jų įsikūrę padvariškiai. „Jie turi dvi galimybes: arba, rizikuojant gyvybe, pirmyn atgal vaikščioti važiuojamąja kelio dalimi pro šonus zujant automobiliams, arba, kaip ironizavo mūsų darbuotojai, pasisamdyti malūnsparnį, kad tą geležinkelį galėtų skriste perskristi“, – piktinosi „Vienkiemio“ sodybos savininkas Algimantas Šoblinskas.
Praėjusią savaitę įvyko nuotolinis Melioratorių gatvės 0,5 km ruožo nuo sankirtos su Žemaitės alėja iki žiedo, jungiančio su Vytauto gatve, renovacijos projekto viešas svarstymas.
Uždarosios akcinės bendrovės „Isegas“ atstovai praėjusią savaitę lankėsi Kretingos rajono savivaldybės administracijoje ir aiškinosi Kretingos motobolo bazės atnaujinimo galimybes.
Vėluojančios javapjūtės pradžia: gąsdina lietūs, nežinia dėl grūdų kainų
Javų derlius Lietuvoje šiemet užderėjo neprastas, tačiau Aukštaitiją merkiant lietums, kombainai laukuose „šliaužia pilvais“. Javapjūtė vėluoja, neįprasta ir Žemaitijoje: kai ankstesniais metais ūkininkai paeiliui kuldavo žieminius rapsus, tada miežius, kviečius – šią vasarą skirtingų kultūrų derlius sunoksta kone vienu metu. Užsitęsę drėgni orai grasina pakenkti grūdų kokybei, grūdų kainas šokdina karas Ukrainoje. Virginijus Čėsna skųstis nelinkęs Vieno stambiausių rajone grūdų ūkio savininkas Virginijus Čėsna jau išvairavo į laukus kombainus, visi jie vikšriniai. „Kai pirkau pirmąjį, kiti ūkininkai kraipė galvas – kam tie vikšrai? Tegul kartą per 7-erius metus javapjūtė būna lietinga, ir vikšrinis kombainas atsiperka“, – sakė ūkininkas, akcentavęs, kad vikšrinio kombaino nereikia kaip ratinio pažliugusioje dirvoje tampyti traktoriumi, kitas svarbus vikšrų pranašumas – jie tausoja dirvos struktūrą, jos tiek nesumaitoja. „Pastaraisiais metais žemaičiai negalime Dievui skųstis – anksčiau nuo lietaus daugiau kentėdavome“, – tarėV. Čėsna apie orų permainas. V. Čėsnos ūkyje šiemet žieminiai kviečiai plyti 680 ha, žieminiai rapsai – 350 ha ir 220 ha bręsta pupos. Ūkininkas žieminių kviečių derlių, lyginant su pernykščiu (5 tonos iš 1 ha), prognozuoja būsiant geresniu – apie 6 tonas iš hektaro. Žieminius rapsus pavasarį pakando šalnos, tad jų derliaus, anot ūkininko, „prūdais“ nebus. Paklaustas apie vidutinį grūdinių derlių Kretingos rajone, kiek prikulia kiti ūkininkai, V. Čėsna sakė: „Pernai kiti gyrėsi, kad ir 9 tonas iš hektaro kūlė, bet ar čia teisybė?“ V. Čėsna turi nuosavą sandėlį, į kurį supila apie pusę savo ūkio derliaus. Prieš 7-erius metus, kai javapjūtė irgi vėlavo, jis įsigijo grūdams laikyti rankoves. „Kai jas pirkau, aplink jų dar niekas neturėjo. Tik neaišku, ar supylęs į rankoves ir neskubėdamas parduoti laimėsi. Pernai laimėjau“, – patirtimi dalijosi jis. Pavasarį žieminiams rapsams šalnų padarytą žalą ūkininkui atlyginti turi draudimas. „Viskas mano ūkyje drausta, visi pasėliai“, – sakė V. Čėsna.
Chuliganas siautėjo autobuse Ketvirtadienį apie 18.15 val. važiuojant maršrutiniu autobusu Kretinga–Grūšlaukė nepažįstamas vyras necenzūriniais žeminančiais žodžiais įžeidinėjo ir du kartus trenkė 1978 m. gimusiai moteriai. Dėl įvykio sulaikytas 1977 m. gimęs vyras. Jam nustatytas 4,01 prom. neblaivumas. Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Vairavo girtas Sekmadienį apie 15. 55 val. Palangoje, Liepojos pl., sustabdytas automobilis „Audi A6“. Vairuotojui, gimusiam 1982 m., nustatytas 2,67 prom. neblaivumas. „P. n.“ informacija
Krepšinio kamuolių bumbsėjimas, džiaugsmingi sirgalių šūksniai, kai jų palaikomos komandos žaidėjai pataikydavo metimus, ir nusivylimo atodūsiai metimams skriejant pro šalį, ovacijos apdovanojant laimėtojus ir prizininkus – tokia nuotaika sekmadienį vyravo Darbėnuose, kur įvyko vienuoliktasis krepšinio „3x3“ turnyras Kazio Maksvyčio taurei laimėti. Rekordinis komandų skaičius Išbandyti jėgas krepšinio aikštelėje šiais metais suvažiavo rekordinis komandų skaičius: U-15 amžiaus grupėje varžėsi 7, U-18 – 5, veteranų grupėje – 6, o suaugusiųjų – 14. Iš viso į Darbėnų gimnazijos stadiono krepšinio aikšteles išbėgo 32 komandos iš Kretingos, Palangos, Skuodo, Mosėdžio, Vydmantų ir, žinoma, Darbėnų. Su gražia tradicija tapusia krepšinio švente žaidėjus ir sirgalius pasveikino Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, anūkus į varžybas atlydėjęs rajono tarybos narys Juozas Mažeika, Darbėnų seniūno pavaduotoja Bernadeta Litvinienė, Darbėnų bendruomenės narė Jūratė Sofija Laučiūtė, akcentavę, kad Kretingos rajono Garbės pilietis, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris darbėniškis Kazys Maksvytis yra tobulas pavyzdys žmogaus, mylinčio savo kraštą, savo gimtinę. Turnyro sumanytojų ir organizatorių vardu taiklios rankos žaidėjams ir gerų emocijų sirgaliams linkėjo Darbėnų bendruomenės pirmininkas Rimantas Benetis, nuolatinis aktyviausias turnyro rengėjas Audrius Ruikis, vyriausiasis turnyro teisėjas Rolandas Juknevičius.
Finišavo beveik tris mėnesius trukusios rajono futbolo „7x7“ pirmenybės.
Būrėja, rašytoja, dailininkė – apie paveldėtą raganystę ir žmonių vienišumo problemą
Parapsichologė, būrėja, Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė, dailininkė. Taip save apibūdino iš Kauno kilusi, Palangoje su vyru dailininku Gediminu Bytautu gyvenanti, vasaras jo senelio sodyboje Klibių kaime Kretingos rajone leidžianti Odilė Norvilaitė-Bytautienė. Aktyviai įvairiuose renginiuose kartu su sutuoktiniu dalyvaujanti Odilė sakė dažnai susidurianti su pastaba ar prašymu nesisakyti, kad yra būrėja – neva tai šokiruoja aplinkinius.
Ukrainos sostinėje Kijeve ramybė apgaulinga
Tai, kokią Ukrainos sostinę Kijevą regėjau pirmą karo mėnesį ir sugrįžęs čia penktą karo mėnesį, skiriasi kaip diena nuo nakties.
Paminklas – su klaidomis. Kaip ištaisyti?
„Pajūrio naujienų“ redakciją pasiekė Kaune gyvenančio Chaimo Bargmano pastebėjimas, kad Kretingos žydų kapinėse esantis paminklas nužudytiems Mosėdžio žydams atminti yra su klaidomis. „Lietuviškai viskas parašyta teisingai, o štai mūsų tautos kalba – tiesiog raidžių kratinys, ir tai reikėtų ištaisyti“, – Ch. Bargmanas sakė, kad jis galėtų padėti ištaisyti jidiš-hebrajų kalba neteisingai iškaltą užrašą, jeigu tik rajono Savivaldybė imtųsi šio darbo. Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkininkė Meda Skersienė tvirtino, kad ši situacija jai žinoma, nes Ch. Bargmanas kreipėsi ir į ją. Paminklotvarkininkės žiniomis, pagal Kultūros vertybių registro duomenis, prie Kretingos rajone esančių Holokausto vietų apskaitos duomenų yra pažymėta, kad nemažai paminklų su atminimo lentelėmis žydų rašmenimis ir lietuvių kalba buvo pastatytos dar sovietmečiu, XX a. 7–9 dešimtmečiais.
Uogienojai kenčia nuo „šukuotojų“
Miškuose nesiliauja siautėti brauktuvais, arba taip vadinamosiomis šukomis, uogas renkantys uogautojai. Nors Lietuvos įstatymai draudžia taip uogauti, draudimų tokie uogautojai nepaiso ir dar – pasišaipo iš gamtą mylinčių, rankomis renkančių uogautojų.
Ar keliaujate po Lietuvą ieškodami geriausios vietos padaryti tobulą nuotrauką? Taip! Tad Kretingos miestas ir rajonas tikrai turėtų atsidurti jūsų kelionių po Lietuvą sąraše. Šiame krašte veiklos, kurią siūlo Kretingos rajono turizmo informacijos centras, ras net išrankiausias keliautojas. Kryptis Kretinga – ieškantiems peno sielai ir nuostabiausių vaizdų Instagramui.
Rugpjūčio 11-ąją Palangos koncertų salėje laukia antroji Keistuolių teatro premjera – po 20 metų sugrįžta pasikeitę, dar didesnį patirties bagažą sukaupę „Paskutiniai Brėmeno muzikantai“. Kartu jie atsiveža ir naują programą, atskleidžiančią, kaip susiklostė grupės muzikantų likimas. Pamatysite muzikantų, lyg „fenikso iš pelenų“, pakilimą. Taip pat - atsargiai besiveriantį, besikeičiantį pastarųjų gyvenimą. Dokumentinių užuominų kupinas vaidybinis gyvo garso pasirodymas atskleis „Paskutinių Brėmeno muzikantų“ gerbėjams daug subtilybių apie išsiilgtus personažus. Gyvo garso teatralizuotas koncertas įvyks Palangos koncertų salėje. Atlikėjai kviečia kartu sudainuoti legendines dainas ir prisiminti tai, kas užmiršta, bet su malonumu prisimenama. Tai – muzika, sklidina „gėlių vaikų“ romantikos. Sugrįžę paskutinieji „Brėmeno muzikantų“ kartos mohikanai spektaklyje džiugins žiūrovus, atlikdami žymiausius užsienio kūrinius, skambančius lietuviškai. Koncerte sutiksite daugumą jūsų pasiilgtų personažų. Aktorė Ilona Balsytė primena, kaip gimė jų vardai: „Man labai įstrigo, kai mes pačioje pradžioje visi sėdėjome ir galvojome, kokie turėtų būti personažų vardai, kad asociatyviai būtų paveikūs. Iš lenkiško animacinio filmuko nusižiūrėjome Rex‘są, iš kitur – Rainį, Kanopą ar Petuchauską. Ieškodami ir juokaudami, kokios turėtų būti pavardės, kad asocijuotųsi su Brėmenų gyvūnais, praleidome visą dieną“. |
|
