|
|
|
(1675) 2022-07-29Kretinga užaugino Europos krepšinio vicečempioną!
Iš Podgoricoje Juodkalnijoje įvykusio Europos krepšinio čempionato kartu su Lietuvos rinktine U-20 laimėtą sidabro medalį parsivežė ir Kretingos sporto mokyklos krepšinio trenerio Vytauto Šližiaus auklėtinis, Nacionalinėje krepšinio lygoje Palangos „Kuršiams“ atstovaujantis 202 cm ūgio centro žaidėjas Tadas Budrys. Vaikinas neslėpė, kad šis rimtas apdovanojimas – pirmasis tarp jo laimėjimų, o ir šalies rinktinei jis atstovavo pirmą kartą. Kartu su šalies rinktine, treniruojama Mindaugo Noreikos, T. Budrys rengtis čempionatui pradėjo dar birželį. Komanda iš pradžių savaitę sportavo Druskininkuose, vėliau tiek pat laiko praleido Klaipėdoje. Latvijoje sužaidus du kontrolinius mačus su šios šalies 20-mečiais – abejas rungtynes laimėjo lietuvaičiai, treniruočių stovykla persikėlė į Vilnių, po to sekė išvyka į Kroatiją, kur su vietos bendraamžiais mūsų krepšininkai pasidalino po pergalę. „Vilnius ir Kroatija man buvo lemiamas etapas, nes po jo būtent ir paaiškėjo galutinė rinktinės sudėtis, – teigė T. Budrys, kuris rinktinės trenerio M. Noreikos skambutį ir kvietimą dalyvauti rinktinės stovykloje balandžio 1-ą dieną palaikė Melų dienos pokštu. – Šis pokštas baigėsi Europos čempionato sidabru.“ Į Juodkalniją Lietuvos dvidešimtmečių rinktinė vyko su kliūtimis: prieš išvyką rinktinės treneris planavo, kad vaikinai trumpam dar sugrįš į Vilnių, tik tada išvyks į čempionatą. „Pakilus lėktuvui šis buvo nutupdytas avariniu būdu – pasirodo, lėktuvo variklį užkišo paukščių būrys“, – kas privertė pakeisti rinktinės planus, paaiškino T. Budrys, neslėpęs, kad 15 valandų trukusi kelionė autobusu į Juodkalniją buvo sudėtinga, sunki, tam tikra prasme išmušusi iš vėžių. Komentuodamas savo auklėtinio pasirodymą Europos krepšinio U-20 čempionate, pirmasis Tado treneris V. Šližius sakė, kad Tadas rinktinei buvo naudingas savo jėga, ypač tai „sužaidė“ per susitikimą su Prancūzijos rinktine, kai T. Budrys nugesino jų stiprų centro žaidėją. Būtent prieš prancūzus laimėję 10 taškų skirtumu lietuvaičiai ir pateko į pusfinalį. „Sunkios rungtynės buvo su čempionato šeimininke Juodkalnijos rinktine. Nors laimėjome, žaisti buvo be galo sunku – daug žiūrovų, sirgalių, palaikančių savo šalies komandą, sukūrė tokią atmosferą, kokioje dar tikrai niekada nebuvo tekę žaisti, o ir po rungtynių išėję į lauką galvojome, kas dabar bus“, – T. Budrys pasidžiaugė, kad pavyko laimėti kovą, atvedusią rinktinę iki finalo.
Ar besidomite įvykiais Ukrainoje?
Lazdininkų užtvanka sulaukė savo valandos
Rekonstruojama Lazdininkų užtvanka. Seniai laukti darbai pajudėjo liepos 21-ąją ir pagal sutartį turėtų užtrukti 10 mėnesių. Tačiau, kaip sakė rangovo Telšių bendrovės „Ežerūna“ darbų vykdytojas Mindaugas Urnikis, jeigu nesutrukdys subjurę orai, bus įmanoma baigti ir anksčiau. Prašė apriboti eismą M. Urnikis išskyrė tris svarbiausias didelio projekto dalis: būtina pakeisti avarinės būklės uždorį, suremontuoti aukštupio šonines plokštes ir iki betoninio slenksčio išvalyti bei tuo pačiu pakoreguoti Darbos upės vagos tiesumą. „Po vandeniu esančio uždorio vaizdo dabar mes nematom, tačiau į akis krinta, kad plokščių būklė išties prasta: po jomis išneštas žvyras ir pilna tuščių ertmių, kai kur tos plokštės susmegusios žemyn netgi iki pat kelkraščio“, – apibūdino specialistas. Anot jo, neremontuojama užtvanka tokia, kokia buvo lig šiol, ilgai netvertų, bėgant metams, vanduo prasiveržtų, 113 ha plotą užimančio tvenkinio neliktų. Manoma, kad tuomet vandens lygis pakankamai aukštai pakiltų ir Šventojoje. Kol kas vyksta paruošiamieji 1976 metais pastatytos Lazdininkų užtvankos remonto darbai: pluša 5 žemkasiai ir 2 ekskavatorininkai, ruošiama vieta atraminių sienučių drenažui įrengti, tvenkinio vandens lygis bus nužemintas tiek, kad galėtų pasiekti ir pakeisti uždorį, taip pat pradėti plokščių remontą. Vietoj gelžbetoninių apsauginių kelkraščio stulpelių, vadinamųjų sargšulių, bus įrengti nauji metaliniai atitvarai, o prie laiptų – turėklai. „Vienintelė problema, su kuria susiduriame, – šiame kelyje, jungiančiame vieną su kita gyvenvietes, per daug intensyvus automobilių eismas. Su Kretingos rajono savivaldybe deriname, kad nuo rugpjūčio 1-sios darbo valandomis šis kelio ruožas būtų uždarytas. Erdvė reikalinga mūsų ekskavatoriams, mašinoms, atvežančioms medžiagas ar išvežančioms grunto perteklių, taip pat kranui stovėti, nes tik juo bus galima iškelti seną ir įkelti naują uždorį“, – paaiškino M. Urnikis.
Kretingos rajono savivaldybėje startuoja daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų tvarkymo projektas – iki š. m. rugsėjo 1 d. Kretingos rajono savivaldybės administracija paskelbs kvietimą daugiabučių namų valdytojams, gyventojams, bendrijoms teikti paraiškas namų kiemams atnaujinti. Kiemų tvarkymo projektams įgyvendinti bus naudojamos kooperuotos Kretingos rajono savivaldybės biudžeto ir pačių gyventojų lėšos. Savivaldybės Strateginiame plane daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų tvarkymo programai 2023-iems metams numatyta 50 tūkst. eurų. Prašymus skirti biudžeto lėšas kiemų tvarkymo projektams gyventojai, jų bendrijos Savivaldybės administracijai teikti galės iki š. m. lapkričio 1 d. „Gavę pareiškėjų prašymus sudarysime jų eilę, kad 2023 metų Savivaldybės biudžeto projekto rengėjai galėtų planuoti šiai reikmei lėšas“, – aiškino Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė. Pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą tvarką, Savivaldybė atlygins iki 60 proc. kiemo tvarkymo išlaidų, likusią dalį padengti turės gyventojai. V. Turauskaitės teigimu, dviejų daugiabučių namų gyventojai iš didžiausio Kretingoje Lazdynų gatvės ir Topolių akligatvio kvartalo aktyviai domisi galimybe atnaujinti aptriušusius savų daugiabučių kiemus. „Tikimės, kad paraiškų bus ir pradėsime įgyvendinti šį projektą“, – sakė ji, akcentavusi, kad teikiant paraišką būtina turėti namui priskirto žemės sklypo registracijos dokumentus, patvirtinančius, kad paraiškos teikėjai sklypą valdo teisėtai, moka žemės nuomą.
Kretingos rajono savivaldybės administracija nuo š. m. rugsėjo 1 d. iki lapkričio 1 d. priims paraiškas vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tvarkyti pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą tvarką, kai ne mažiau kaip 30 proc. darbų kainos sumoka pareiškėjas: gyventojai, verslo įmonės. Tvarką, pagal kurią tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys savomis lėšomis gali paspartinti jiems svarbių kelių, gatvių tvarkymą, asfaltavimą, Kretingos rajono savivaldybės taryba patvirtino 2015 m., vėliau ją tobulino. Kooperuojant Savivaldybės biudžeto, gyventojų, verslo įmonių lėšas 2015–2022 m. Savivaldybė į jai priklausančių gatvių, kelių tvarkymą jau investavo 890,74 tūkst. eurų, gyventojai, įmonės prisidėjo 295,85 tūkst. eurų. Gyventojų, verslo indėlis į šiuos projektus neviršijo 40 proc. Kuo pareiškėjo indėlis yra svaresnis, tuo didesnė tikimybė teikiamam projektui laimėti Savivaldybės biudžeto lėšas. Ypač kuomet paraiškų yra daugiau, nes Savivaldybės metiniame biudžete šiai programai skirti pinigai yra riboti. Šių metų biudžete numatyti 188 tūkst. eurų turėtų atitekti 2 projektams, nors buvo pateiktos 3 paraiškos, tačiau vieno akligatvio remontui prašymą teikę gyventojai savo ketinimo atsisakė.
Rajono Savivaldybės informacija---
Šią savaitę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Kretingos skyriaus taryba kėlė kandidatus į Kretingos rajono savivaldybės mero postą 2023 m. kovą vyksiančiuose Savivaldybės tarybos ir tiesioginiuose mero rinkimuose. Skyriaus tarybą sudaro 24 partiečiai. Antradienį įvykusiame susirinkime dalyvavo 14. Kandidatais į merus buvo pasiūlyti 6 skyriaus nariai, du iš jų – Arūnas Abželtis ir Juozas Mažeika (2003–2009 m. buvęs Kretingos rajono savivaldybės mero Valerijono Kubiliaus pavaduotojas, 2009–2019 m. – meras) atsisakė dalyvauti rinkimuose ir varžytis dėl mero kėdės ateinančiai ketverių metų kadencijai. Liko keturi pretendentai: dabartinis Kretingos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Dangiras Samalius, Kretingos seniūnijos seniūnė Sigita Riepšaitė, chorvedė, pedagogė Lina Pudžiuvelytė-Plienienė ir Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys, Finansų ir inovacijų komiteto pirmininkas, UAB „ProDJ“ vadovas Dovydas Bajoras. Susirinkimo dalyviai iš keturių turėjo išrinkti tris, jų pavardes užrašydami ant lapelio. Po tokio balsavimo paaiškėjo, kad iš tolesnės atrankos iškrito Dangiras Samalius. Skyriaus tarybos atrinktus pretendentus kandidatuoti į mero pareigas vertins partijos centras, ar nė vienam iš jų nėra kliūčių siekti šio posto. Kas iš praėjusiųjų centrinį partijos filtrą bus kandidatas į merus, nuspręs skyriaus visuotinis narių susirinkimas slaptu balsavimu. Kandidatas turėtų paaiškėti iki šių metų spalio pradžios. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Kretingos skyrius vienija apie 150 narių.
„P. n.“ informacija
Praėjęs savaitgalis pajūrio gelbėtojams buvo sunkus ir įtemptas. Baltijos jūra stipriai bangavo, atgal į ją traukė povandeninės srovės – paplūdimiuose plevėsavo raudonos vėliavos, reiškiančios, kad maudytis yra griežtai draudžiama. Kai kuriems poilsiaujantiems tai buvo nė motais – jie vis tiek brido į jūrą ir rizikavo savo ir gelbėtojų gyvybėmis. Vien sekmadienį Palangos ir Šventosios paplūdimiuose skendo 12 žmonių, vienas jų nuskendo. Nuskendusysis jau buvo drausmintas Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas papasakojo, kad sekmadienį Šventojoje nuskendęs Baltarusijos pilietis dar 15 minučių prieš nuskęstant buvo įspėtas gelbėtojų. Jis paklausęs, kodėl negalima maudytis. Gelbėtojai išaiškino, kad yra iškelta raudona vėliava, tad šis teiravęsis, kodėl – ne juoda vėliava. Gelbėtojas paaiškinęs, kad, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, juodos vėliavos simbolio Lietuvoje nėra. Gelbėtojui išvažiavus drausminti kitų taisyklėms nepaklususių asmenų, už 15 minučių buvo gautas pranešimas, kad skęsta žmogus. Atvykus į vietą su vandens motociklu, gelbėtojui nepavyko išgelbėti skęstančiojo – tai buvo tas pats ankstėliau perspėtas Baltarusijos pilietis. „Pasirodo, perlipęs per baltarusio kūną, Estijos pilietis nuėjo maudytis ir taip pat pradėjo skęsti. Jį išgelbėję gelbėtojai perdavė medikams. Dar po dvidešimties minučių skendo Anglijos pilietis, kuris išgelbėtas taip pat patikėtas medicinos darbuotojams“, – J. Pirožnikas akcentavo, kad užsieniečiai visiškai nepaiso raudonos vėliavos Baltijos jūroje.
Vasara – prasmingai su knyga
Vasarą, atsiradus laisvo laiko, daugelis jaunimo atranda save su knyga rankose. Aš – ne išimtis, skaityti – vienas svarbiausių mano pomėgių. Noriu pasidalinti mintimis apie šią vasarą mane pakerėjusį romaną ,,Gražus pasauli, kurgi tu“. Knygos autorė yra airių kilmės rašytoja Sally Rooney, kurios kiekvienas kūrinys jau yra paragavęs bestselerio šlovės. Jaudintis dėl pasaulio „Gražus pasauli, kurgi tu“ sutinkame keturis, savo širdyse ir galvose pasimetusius, trisdešimtmečius protagonistus – Eiliną, Alisą, Saimoną ir Feliksą. Veiksmas sukasi apie jų kasdienybę, tarpusavio santykius ir gilius, prasmingus pokalbius. Mane labiausiai patraukė ši citata: „Galbūt mes tiesiog esame gimę mylėti ir jaudintis dėl tų, kuriuos mylime, nors ir turėtume užsiimti svarbesniais reikalais“. Žmonės rūpinasi civilizacijos išlikimu, globalinėmis problemomis. Nuolat apkrauname savas mintis aplinkinio pasaulio nutikimais, stengiamės ką nors daryti dėl jo trūkumų. Tačiau pačioje pasąmonėje ir kiekvieno širdyje glūdi tie tikrieji rūpesčiai, kurie, verta pripažinti, yra mums svarbesni už pasaulio gerovę. Tai draugystės, meilė, santykiai, artimieji ir jų jausmai, mūsų jausmai jiems. Visų, kol kas egzistavusių civilizacijų žmogus nešė ant pečių būtent šiuos rūpesčius. O civilizacijos ir santvarkos, šalys ir bendruomenės nuolat griuvo, byrėjo, skyrėsi ir vėlgi vienijosi. Tyri, tikri ir tvirti visada išliko žmonių jausmai, nuoširdumas. Pokalbiuose mes atrandame save ir kitus, ne enciklopedijose. Kol pasaulis griūva ir dega, mes tenorime būti mylimi ir suprasti ir dėl to stengiamės nejausti kaltės. Toks tas gyvenimas. Grožis visada ir visur Sally Rooney romane kiekvienas veikėjas, kaip ir realaus pasaulio žmogus, yra apkrautas karjeros ir santykių sunkumais. Tas nuolatinis skubėjimas ir nerimas dėl smulkmenų išties vargina ir sekina žmogų. Kol jis praranda pusiausvyrą. Tačiau šioje knygoje veikėjai atranda grožį ir laimę mažuose dalykuose. Tai susitikimai po ilgų išsiskyrimo laikotarpių, savaitiniai bendraamžių vakarėliai, geros knygos, nauji drabužiai, tiesiog skani ryto kava. Kai karjera ir darbas dažo gyvenimą pilkai, jo grožį galime atrasti būtent šiuose kasdieniuose dalykuose. Kiekvieną dienos minutę, visada ir visur. ,,Gražus pasauli, kurgi tu“ yra knyga apie žmones, patį žmogiškumą ir jo vertybes. Rekomenduoju ją perskaityti visiems.
Kamilė PULOKAITĖ
„P. n.“ akademijos narė
Kretingiškė 29-erių Gintarė Labotakytė-Domarkienė Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune ne tik baigė tris studijų programas – viešosios komunikacijos bakalauro studijas, pedagogiką bei Europos Sąjungos viešosios politikos ir administravimo magistrantūros studijas, bet ir dirbo. Skaičiuojant laiką nuo bakalauro studijų pradžios, mergina universitete praleido aštuonerius metus, tačiau prieš kelerius metus G. Labotakytė-Domarkienė persikėlė į Briuselį ir šiuo metu dirba Europos Parlamente (EP). Reikėjo naujo iššūkio Nors Vytauto Didžiojo universitete jautėsi ir vis dar jaučiasi kaip namie, o, pasitaikius progai, aplanko ir buvusius kolegas, G. Labotakytė-Domarkienė atviravo, kad pokytis keisti darbo vietą įvyko natūraliai. „Jaučiau, kad kol kas studijuoti užteks – norėjau naujo iššūkio. Kai sulaukiau pasiūlymo vykti dirbti į Europos Parlamentą, dvejonių neturėjau. Mano magistrantūros studijos tiesiogiai susijusios su mano dabartiniu darbu, turiniu ir tuo, kad tų studijų metu susipažinau su profesoriumi Liudu Mažyliu, kuris yra Europos politikos ekspertas ir buvo mano dėstytojas“, – pasakojo pašnekovė. Vis dėlto perėjimas iš vieno darbo į kitą buvo sudėtingas emociškai, nes merginai buvo labai gaila palikti kolegas universitete, tad paskutinę darbo dieną teko nubraukti ne vieną ašarą. Pašnekovė teigė, jog profesine prasme buvo nusiteikusi, kad pokytis bus nelengvas, tačiau to vertas. Į Briuselį G. Labotakytė-Domarkienė atvyko savaite anksčiau negu prasidėjo jos darbo kontraktas. Ji labai norėjo viską išmokti ir nekantravo pradėti dirbti. Vis dėlto ten atsidūrusi suprato, kokio dydžio ir sudėtingumo ši institucija. Darbe mergina praleisdavo po 12 valandų, daug skaitė ir po truputį viską aiškinosi. Jos teigimu, po trijų ar net ir po dvidešimties metų darbo čia vis dar reikėtų mokytis. Ši institucija yra labai dinamiška, ir kiekvienas gali jaustis tik mažas didelio mechanizmo sraigtelis. „Labiausiai pasijautė darbo komandoje skirtumas. VDU beveik visi departamente dirbantys kolegos sėdėjome vienoje erdvėje, nuolat pasikonsultuoti užsukdavo studentai ir moksleiviai, grodavo muzika, kolegė atsivesdavo šuniuką, buvo nuolatinis jaunatviškas šurmulys. Europos Parlamente daug daugiau individualumo, rimties ir skubėjimo. Gavau savo asmeninį kabinetą ir man skirtas užduotis. Kartais net nebūdavo, su kuo pasitarti, kaip užduotis atlikti, reikėjo aiškintis pačiai, bet taip ir tobulėjama, – patirtimi pasidalino pašnekovė. – Iš pradžių stebėdavausi, kaip žmonės čia neturi vienas kitam laiko ir net susitikimą trumpam išgerti kavos reikia derinti iš anksto, bet dabar tai jau ir mano kasdienybė.“
Vienija pomėgis muzikai
Palangoje susikūrusi ir vis dar auganti grupė „Kabinetas 303“ kartu muzikuoja pusę metų. Šiais metai šią grupę galėjome išvysti ir Kretingoje, todėl jau yra puikiai žinoma ir pamėgta kretingiškių, o ypač – tarp jaunų žmonių. Liepa, Jokūbas, Kristupas, Adrija ir Robertas yra ne tik moksleiviai, bet ir grojantys šios grupės jaunieji muzikantai. Susikūrė netikėtai Grupės veiklą pradėjo du jaunuoliai: būgnininkas Kristupas ir gitaristas Robertas. Ką tik susikūrusiai grupei reikėjo žmogaus, kuris mokėtų groti bosine gitara. Išmokti valdyti šį instrumentą pasiryžo Jokūbas. „Grupės vokalistė prie mūsų grupės prisijungė likus porai dienų iki pirmojo koncerto. Prieš tai susirgo buvusi vokalistė ir mums greitai prireikė žmogaus, kuris ją pakeistų. Taip grupėje atsirado Adrija. Saksofonininkė Liepa mūsų grupėje atsirado taip pat atsitiktinai – sužinoję apie ją pakvietėme dalyvauti mūsų veikloje“, – grupės istoriją pasakojo jaunuoliai. Muzikos kabineto numeris – 303 Jaunuolių teigimu, grupės pavadinimas kilo iš vietos, kurioje jie grojo. Ta vieta – mokyklos muzikos kabinetas. „Mūsų mokykloje muzikos kabineto numeris yra 303, todėl taip ir nusprendėme pasivadinti“, – teigė pašnekovai. Vis dėlto, šios grupės pavadinimas nėra pirmasis. Prieš tai jie buvo pasivadinę „Garso ministerija“, bet dėl kilusių ginčų grupė nusprendė pakeisti į „Kabinetas 303“. Grupės jaunuolių teigimu, sunkiausia būna tada, kai renkasi naujas dainas vadinamiesiems „koveriams“. Kiekvieno grupės nario muzikos skoniai yra skirtingi ir tuo pačiu – vienodi. Būna ir atvejų, kai nuomonės labai stipriai nesutampa šiuo klausimu. Nors grupė susikūrė neseniai, bet palaikymo sulaukia vis daugiau ir daugiau. Jaunuoliai pasakojo, kad palaikymo sulaukia ne tik iš artimųjų, bet ir iš draugų, kitų muzikos grupių, nepažįstamųjų. Grupė „Kabinetas 303“ atviravo, kad jau turi ir vieną ištikimą gerbėją. „Mūsų mokyklos socialinė pedagogė, Roberto auklėtoja Indrė yra kiečiausia mūsų grupės fanė“, – džiaugėsi jie. Jaunuolių grupė kol kas nėra išleidusi savo dainų, bet jie patikino, kad greitai turėtų išvysti dienos šviesą jų pačių parašytos dainos.
Evelina STONKUTĖ
„P. n.“ akademijos narė
Kretingiškis Giedrius Kantaras, kadaise planavęs studijuoti biologiją, išvyko pakeliauti, kol galiausiai apsistojo Šiaurės Airijoje, kuri tapo jo namais. Dabar 26-erių Giedrius įkūrė verslą – atidarė kirpyklą ir tapo savo srities profesionalu. Baigęs mokyklą Giedrius planavo studijuoti biologiją užsienyje, bet paskutiniais metais mokykloje nebuvo užtikrintas savo sprendimu, nes jį domino ir daug kitų sričių, nesusijusių su biologija. „Spaudimas baigti mokslus aukštais balais, pasirinkti universitetą, studijas ir daug kitų asmeninių dalykų mane privertė sustoti ir padaryti pertrauką“, – teigė jaunuolis. Baigęs mokyklą keliavo Giedriaus geriausias draugas išvyko į Šiaurės Airiją, vis paklausdavo, gal ir jis nori atvažiuoti. „Ilgai negalvojęs, susipakavau lagaminą ir išvažiavau. Buvau sustojęs Italijoje, prie Gardos ežero. Ten nuostabus maistas, viskas autentiška ir šviežia. Šalis nuostabi, žmonės labai atsipalaidavę. Vis dėlto man per karšta, labiau mėgstu šaltį ir sniegą“, – tikino Giedrius. Taip pat jaunuolis pabuvojo Anglijoje, Airijoje, Ispanijoje. Norėtų aplankyti daug kitų šalių, ketina vykti į Kanadą, Japoniją ir Islandiją. Šiuo metu G. Kantaras gyvena Šiaurės Airijoje, Jungtinės Karalystės provincijoje. „Prieš 7 metus ketinau studijuoti biologiją Škotijos universitete, tad Šiaurės Airija turėjo būti tik stotelė vasarai praleisti. Bet mane sužavėjo žmonių draugiškumas ir nuoširdumas. Žmonės labai paprasti, kartais atrodo, kad visa šalis lyg viena didelė šeima“, – atviravo Giedrius, teigdamas, kad čia gyvena ir jo geriausias draugas, tad tai paskatino ir Giedrių likti bei įsikurti Šiaurės Airijoje.
Vaikščiojanti kūryba
„Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos nariai savo rašymo įgūdžius lavina ir per kūrybinius užsiėmimus. Šįsyk užduotis jaunuoliams – savo miestą pamatyti kitomis akimis. Žurnalistika ir iššūkiai yra neatsiejami, tai jaunuolius ir paskatina savo kūrybos „neįrėminti“ į jokias taisykles. „Kupriniečiai“, vaikščiodami po Kretingos miestą, įrašė kilusias mintis ir parengė kūrybinius tekstus. Tad kviečiame kartu su jais pasivaikščioti po Kretingą. ---
Ar lengva būti žmogumi? Žmogus lyg vabalas. Jis gimsta, auga, užauga, dirba, atgyvena savo, kiek jam lemta, ir tada galiausiai – dingsta. Dingsta ir jo nebelieka. Vienus prisimena, kitų – ne. Vienus atmena, kaip reikalingus, kitus – kaip paprasčiausias šio pasaulio šiukšles. Dažnai man kyla klausimas, ar lengva būti žmogumi? O kas būtų, jeigu būčiau paprasčiausiu ne kiekvienam nematomu vabalu? Gal nebūtų taip sunku pritapti prie kasdien besikeičiančios kasdienybės ritmo? O galbūt būti vabalu yra taip pat sunku, kaip ir žmogumi... Vis dėlto gimstant vabalu, negali tapti kitos rūšies. Turiu mintyje, jeigu gimsti skruzde, tu negali kada panorėjęs tapti ir būti bite. Žmogus – gali. Jis turi galimybę keisti vos ne viską: nuo darbo iki lyties.
Evelina STONKUTĖ
Smurtas artimoje aplinkoje – opi problema, policijoje tokio pobūdžio pranešimų užregistruojama bene dažniausiai. Tačiau, statistika rodo, kad ikiteisminių tyrimų pradedama vis mažiau. Per šių metų pirmąjį pusmetį Klaipėdos apskrityje buvo pradėti 308 tokio pobūdžio ikiteisminiai tyrimai, arba 46 mažiau negu pernai per tą patį laikotarpį. Labiausiai nusikalstamų veikų mažėjo Klaipėdos mieste – čia per pirmąjį šių metų pusmetį pradėta 112 ikiteisminių tyrimų, arba 42 mažiau negu pernai. Skuodo r. PK pareigūnai šiemet pradėjo 17 ikiteisminių tyrimų, kai pernai tuo pačiu metu – 31, Rietavo savivaldybėje pradėti 3, o pernai – 14 ikiteisminių tyrimų. Ryškesnis smurto artimoje aplinkoje atvejų augimas fiksuojamas tik Palangoje – šiemet per pirmuosius 6 mėnesius čia pradėta 19 ikiteisminių tyrimų, o pernai tuo pačiu metu – 8. Bylų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, ištyrimas Klaipėdos apskrities VPK yra gana aukštas – siekia per 86 procentus. Statistika rodo, kad policijos pareigūnų vykdomos tikslinės prevencinės priemonės, skirtos smurtui artimoje aplinkoje mažinti, yra efektyvios ir duoda akivaizdžių rezultatų. Pradėjus ikiteisminį tyrimą ar įtariant, kad smurto grėsmė šeimoje reali, informaciją pareigūnai nedelsiant perduoda specializuotiems pagalbos centrams, kurių specialistai smurto aukoms teikia visą reikiamą pagalbą – psichologinę, teisinę ir kt. Jeigu smurto atvejai kartojasi, smurtautojai traukiami į rizikos asmenų sąrašus. Tokias šeimas policijos pareigūnai su socialiniais partneriais pagal galimybes lanko reguliariai, prižiūri, siūlo ir teikia reikiamą pagalbą. Klaipėdos apskrities pareigūnai reguliariai rengia pasitarimus su socialiniais partneriais, teikiančiais įvairią pagalbą smurtą patyrusioms aukoms. Šiemet didžiausiai dėmesio skiriama pasikartojančio smurto artimoje aplinkoje problemoms analizuoti ir spręsti. Šį rugsėjį susipažinti su Klaipėdos apskrities pareigūnų darbo šioje srityje rezultatais, pasidalyti gerąja patirtimi atvyks Norvegijos policijos atstovė, tarptautinio projekto, skirto smurto artimoje aplinkoje situacijai gerinti, koordinatorė Renate Sætre. Policijos pareigūnai pastebi, kad visuomenė tampa vis nepakantesnė tam, kas vyksta aplink, tačiau, vis dar yra smurtą šeimose kenčiančių aukų, kurios dėl to kaltina save, o smurtautoją linksta pateisinti. Žinančius apie galimus smurto atvejus pareigūnai ragina nelikti nuošalyje ir visada pranešti policijai per www.epolicija.lt arba telefonu 112.
Paruošta pagal Klaipėdos apskrities VPK informaciją
Dvi tragiškos mirtys
Vakar apie 1.25 val. tarpstočio Kūlupėnai–Kretinga 352-ame kilometre šilumvežis, valdomas 1969 m. gimusio mašinisto, mirtinai sužalojo bėgiais ėjusią 25-erių Kretingos rajono gyventoją. Pasak Policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko Tomo Mikelkevičiaus, atlikus procesinius veiksmus, žuvusiosios asmenybė nustatyta. Laukiama teismo medicinos ekspertų išvados. Pirmadienį apie 12.30 val. Rubulių kaime, kelyje Šiauliai–Palanga, automobilis „VW Passat“, kurį vairavo 2002 m. gimusi mergina, partrenkė iš saugumo salelės į važiuojamąją kelio dalį išėjusią 1944 m. gimusią moterį. Dėl patirtų sužalojimų ji buvo gydoma ligoninėje, bet neišgyveno. Surinkta medžiaga avarijos aplinkybėms patikslinti.
„P. n.“ informacija
Vagys įsisuko į Jokūbavą
Jokūbavo kaime iš laukų pavogtos dvi bičių spietinės su jose buvusiais rėmeliais ir bitėmis. Savininkui padaryta 260 eurų žala. Policijos komisariatui apie tai pranešta antradienį. O pirmadienį apie 9. 25 val. pastebėta, kad šio kaimo laukuose esančioje inžinerinių tinklų statybvietėje iš paliktos poliakalės ir šalia stovėjusio vikšrinio ekskavatoriaus CAT 313 pavogta po 2 akumuliatorius, taip pat – dvi 20 litrų plastikinės talpyklosalyvos, generatorius-suvirinimo aparatas ir 20 porų darbinių pirštinių. Žala – tikslinama. Pradėti šių vagysčių tyrimai.
„P. n.“ informacija
Palangoje ir mušėsi, ir plėšikavo
Antradienį apie 23.40 val. gautas pranešimas, kad Palangoje, Sodų g., nepažįstamas asmuo trenkė 2005 m. gimusiam vaikinui ir atėmė elektrinį paspirtuką. Po medikų apžiūros nukentėjusysis gydomas ambulatoriškai. Pradėtas tyrimas dėl plėšimo. Tą pačią dieną apie 24 val. į Klaipėdos ligoninę atvežtas ir paguldytas 1982 m. gimęs vyras – jį apie 22.50 val. Palangoje, J. Basanavičiaus g., prie kavinės, galimai sužalojo nepažįstami asmenys. Surinkta medžiaga pagal LR BK 140 str. 1 d.
„P. n.“ informacija
Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus specialisto Eriko Žiubrio iniciatyva, buvo surengtas tradicinis Rajono paplūdimio tinklinio „2x2” turnyras, surengtas kretingiškių pamėgtoje poilsio vietoje – prie vadinamojo trečiojo tvenkinio. Turnyre dalyvavo 10 vyrų komandų, žaidusių dviejuose pogrupiuose, ir 3 – moterų komandos, kurios tarpusavyje ir išsiaiškino stipriausiųjų vardus. Moterų grupėje laimėjo „Smešas“, kuriam atstovavo Vaida Slušnienė ir Paulina Kazlauskaitė, II v. užėmė „Jura“ – Rasa Šideikienė ir Jurgita Kazlauskienė, III v. laimėtojomis tapo „Vyšnios“ – Loreta Stainytė ir Odeta Ottesen. Vyrų grupėje pusfinaliuose susitiko po 2 stipriausios pogrupių komandos, kurios galutines vietas aiškinosi finalinėse kovose. Stipriausi buvo Andrius Slušnys ir Jonas Grikšas, susivieniję į komandą „Anapilis“, II v. užėmė „Hercai“ – Martynas Staponas ir Aistis Miežetis, III v. atiteko „Reimoros“ tinklininkams Ramūnui Kociui ir Albertui Sysojevui.
„P. n.“ informacija
Senojoje Įpiltyje pastatyti laivai-namai išplaukia į pasaulį
Darbėnų seniūnijos S. Įpilties kaime, išbetonuotoje aikštelėje prie buvusio seno grūdų sandėlio, kasdien pluša keli vyrai. Jie konstruoja pasaulyje vis populiarėjančius įvairaus dydžio gyvenamuosius laivus nuomai ir turistams. Būstas norintiems pajusti laisvę Vienas toks ant specialios platformos vilkiku ką tik iškeliavo užsakovams į Vokietiją. Šiuo metu paraleliai gaminami dar trys laivai-namai, ketinama baigti iki rudens. Du iš jų bus skirti Lenkijos rinkai, trečias liks Lietuvoje. Paprastai apie 12-os metrų ilgio, per 4 m pločio, mažiausiai 50 kv. m ploto statiniai yra ne tik gražaus dizaino – juose įrengtos ir patogios gyvenamosios zonos. Yra po du miegamuosius kambarius, po baldais apstatytą svetainę ir virtuvę su reikalinga buitine technika, taip pat tualeto ir dušo patalpos. Motoru varomam laivui-namui plaukiant upės, ežero ar kanalo vandens keliu galima drąsiai išeiti ant saugiai plienine tvorele aptverto denio, pasigrožėti gamtos platybe ir pajusti visišką laisvę. Verslininkas Aleksandras Gubanovas atviravo, kad būtent laivės, atsiskyrimo nuo minios pojūčio troškimas jį ir įkvėpė konstruoti nuo krantų nutolstančius laivus-namus. Aleksandras kilęs iš Rusijos, bet prieš 9-erius metus su žmona buvusia žurnaliste Jana apsigyveno Šventojoje, yra Palangoje įregistruotos uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos skaitmena“ vadovas. „Iš profesijos aš – optikos inžinierius. Maskvoje esu statęs kažką panašaus, tai yra namelius ant ratų, vadinamuosius kemperius arba karavanus“, – „Pajūrio naujienoms“ pasakojo A. Gubanovas.
Šortai – vasaros sezono sportinės aprangos dalis, pamėgta tiek vyrų, tiek moterų. Su šortais labai patogu ne tik sportuoti, bet ir užsiimti bet kokia kita aktyvia veikla: žygiuojant, vaikštinėjant gamtoje ar kt. Rinkoje siūlomas sportinių šortų asortimentas – itin platus, tad kaip atrasti idealiausius drabužius aktyviam laisvalaikiui? AUDIMAS prekės ženklo specialistai apžvelgia svarbiausius aspektus, padėsiančius išsirinkti tobulus sportinius šortus. Sportiniai šortai moterims ir sportiniai šortai vyrams: skirkite dėmesį drabužių kokybeiKokybė – tai vienas svarbiausių aspektų, į kurį atsižvelgiant turėtų būti pasirenkami sportiniai šortai moterims ir sportiniai šortai vyrams. Kokybiški, rinkoje gerai žinomo gamintojo ar pardavėjo sportiniai šortai lėčiau dėvisi, greitai nenusiskalbia ir nenublunka. Žinoma, iš kokybiško ir patvaraus audinio pasiūti sportiniai šortai įprastai kainuoja kiek daugiau nei prastos kokybės drabužiai, tačiau tikrai verta pasvarstyti apie šią ilgalaikę investiciją, kuri tarnaus tikrai ne vienerius metus. 
Patogūs ir stilingi vyriški drabužiai žygiui gali padėti dar labiau mėgautis savu laisvalaikiu. Taigi, kaip išsirinkti tinkamiausią aprangą?Blogos oro sąlygos – kaip pasiruošti? Jeigu artimiausiu metu planuojate keliauti į žygius, svarbu nepamiršti, kad kartais gali tekti susidurti su įvairiomis oro sąlygomis. Pavyzdžiui, net ir šilčiausią ir gražiausią dieną jus gali užklupti nelauktas lietus, todėl kiekvienas turėtų pasiruošti būtent tokiai situacijai. Taigi, kaip pasirinkti tokius drabužius, kurie jūsų neapsunkintų, tačiau suteiktų papildomą apsaugą blogomis oro sąlygomis? Visų pirma, tinkamai parinkta sportinė apranga gali pasitarnauti kiekvienoje situacijoje. Vienas iš geriausių pasirinkimų kiekvienam vyrui yra lengvas sportinis džemperis arba sportinė striukė su gobtuvu. Būtent gobtuvas padės apsisaugoti nuo lietaus ir tikrai neapsunkins jūsų žygio. Jeigu jums pasiseks ir neteks eiti per lietų, šio gobtuvo tikrai net nepastebėsite ir nepasigailėsite, kad turite būtent tokį drabužį. Žinoma, jeigu jau susiplanavote žygį, tačiau oro prognozės praneša apie artėjantį lietų, drabužiai iš neperšlampančios medžiagos bus tikras išsigelbėjimas. Neperšlampančią striukę galite tiesiog įsidėti į savo kuprinę ir taip jaustis itin užtikrintai. |
|
