Pajūrio naujienos
Help
2022 Rugsėjis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Apklausa

Ar tikrinate informaciją, paskleistą socialiniuose tinkluose?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1674) 2022-07-26

Savivaldybės įmonių vairas – iš rankų į rankas

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Pirmas puslapis
Įmonės „Kretingos komunalininkas“ darbuotojai gyvena vadovų kaitos nuotaikomis.

SĮ „Kretingos komunalininkas“ direktorius Rimantas Žiaušys nuo šių metų rugpjūčio 1 d. buitines atliekas visame rajone ir Kretingos miestą tvarkančiai įmonei nebevadovaus. Naujo vadovo paskyrimas užtruks, jei procesas vyks sklandžiai – iki 3 mėnesių, priešingu atveju, tęstis gali ir pusmetį. Kita Savivaldybės įmonė – „Kretingos šilumos tinklai“ vadovo neturi nuo šių metų kovo.

Išeina savo noru

Prašymą atleisti iš „Kretingos komunalininko“ direktoriaus pareigų Rimantas Žiaušys liepos 15 d. įteikė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriui Egidijui Viskontui. Ar šį žingsnį žengė savo noru, nespaudžiamas iš šalies, R. Žiaušys neatviravo. „Kretingos komunalininkui“ jis vadovauti pradėjo 2019 m. lapkritį, pakeitęs ankstesnę direktorę Renatą Surblytę. Kretingos rajono savivaldybės tarybai tvirtinant Savivaldybei pavaldžių įmonių 2021-ųjų metų veiklos ataskaitas, R. Žiaušiui priekaištų buvo, tačiau „Kretingos komunalininko“ ataskaitą politikai patvirtino kone vienbalsiai.

„Įmonės veiklos ataskaita buvo patvirtinta abejojant dėl R. Žiaušio tinkamumo direktoriaus pareigoms. Nuo ataskaitos patvirtinimo praėjo pusmetis: įmonėje šūsnys neatsakytų gyventojų skundų, mero priekaištai dėl prastai prižiūrimo Kretingos miesto, sustojusi daugiabučių namų renovacija, nepasistūmėta sprendžiant atliekų tvarkymo problemas, kurioms aiškintis netgi buvo sudaryta darbo grupė. Tiesa, R. Žiaušys dirbo be pavaduotojo, bet už tai gaudavo atlyginimo priedą“, – dėstė E. Viskontas nepalankias R. Žiaušiui aplinkybes ir patikino, kad R. Žiaušys iš „Kretingos komunalininko“ direktoriaus pareigų išeina savo noru. „Pykčių nėra. Tikimės šioje įmonėje naujų vėjų, gerų pokyčių tiek renovuojant daugiabučius, tiek valdant, tobulinant buitinių atliekų tvarkymo sistemą rajone, prižiūrint Kretingą“, – E. Viskontas dėl įmonės ateities buvo nusiteikęs optimistiškai.

R. Žiaušys teigė, kad yra objektyvios priežastys, dėl kurių kilo išvardytos problemos, strigo jų sprendimas. Daugiabučių renovacija, anot jo, pastaraisiais metais stojo visoje šalyje – iš 100 projektų rangos darbus statybos įmonės nuperka 20-čiai. „Renovacija stoja dėl statybų brangimo, statybininkų ir medžiagų trūkumo, dėl koronaviruso pandemijos vėluoja projektuotojai. Be to, renovacijos nauda gyventojai abejojo ir anksčiau, kai jos kaina buvo gerokai mažesnė“, – aiškino R. Žiaušys. Įmonę paliekantis direktorius tvirtino, kad baigiama tvarkyti buitinių atliekų tvarkymo duomenų bazė. „Atliekų konteineriai jų turėtojams buvo išdalinti kaip papuolė. Konteinerius sunumeravome, identifikavome pagal paslaugos vartotojus. Baigiame šį darbą“, – sakė jis.


Garbės abiturientų knygoje pasirašę mokslo pirmūnai.

Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje įvyko brandos atestatų įteikimo šventė – su mokykla atsisveikino per 100 gimnazistų.

Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktoriaus pavaduotojos Simonos Balčiūnienės pateiktais duomenimis, brandos atestatai buvo įteikti keturių klasių gimnazistams, kurių klasių vadovai buvo Ramunė Masiokienė, Stasys Stončius, Vilma Beržanskienė, Ieva Litvaitytė. Iš viso šią mokyklą baigė 113 gimnazistų: 57 vaikinai ir 56 merginos. Tai – 42-oji gimnazijos absolventų laida.

Abiturientai sėkmingai laikė matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, geografijos, biologijos, fizikos, istorijos, informacinių technologijų, rusų kalbos, dailės ir technologijų egzaminus. Aktyviausiai – 106 – abiturientai rinkosi anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą. Būtent iš šio egzamino Augustas Butenis, IVa klasės mokinys, surinko 100 balų – egzaminui jį parengė anglų kalbos mokytoja metodininkė Vaida Bertašienė.

Pasirašyti Garbės abiturientų knygoje teisė suteikta mokslo pirmūnams: IVa klasės mokiniams Domantui Kalniui, Vitai Mickutei, Augustui Buteniui, Karolinai Miežetytei, Tomui Vencevičiui, Kajui Kuteliui, Vaidui Metrikui, Tomui Perkumui, IVb klasės mokinei Rasai Žutautaitei ir IVc klasės mokinei Tomai Jonauskaitei.


Prireikė papildomų grupių

Įpusėjus vasarai, rajono Savivaldybės administracijos Švietimo skyriui teko priimti sprendimą atidaryti papildomai ikimokyklinio ugdymo grupių: 4-ios jų pradėjo veikti lopšelio-darželio „Pasaka“ ikimokyklinio ugdymo skyriuje „Eglutė“, viena – Marijos Tiškevičiūtės mokykloje.

„Kad išsiaiškintume poreikius, dar gegužę buvo apklausti ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvai, tačiau, įpusėjus vasarai, paaiškėjo, kad veikiančių darželio grupių neužtenka, teko atidaryti jų papildomai“, – teigė Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė.

Šią vasarą Kretingos miesto vaikai dėl vykstančių statybos-remonto darbų negalėjo lankyti lopšelio-darželio „Žilvitis“, kuriame įprastai veikia 13-a grupių, ir mokyklos-darželio „Žibutė“, kurioje veikia 6 ikimokyklinukų grupės.

Marijos Tiškevičiūtės mokykloje įsteigta ikimokyklinio ugdymo grupė ukrainiečių vaikams vasarą buvo perorganizuota į mišrią. „Nuo rugsėjo 1-osios ukrainiečių vaikai integruosis į kitas grupes, o įsteigta grupė, galima sakyti, savo funkciją jau atliko“, – teigė A. Burbienė.


Alberto Žulkaus medžio darbų parodą pristatė tautodailininko sūnus Linas Žulkus (dešinėje).

Palangiškio tautodailininko, skulptoriaus, medžio drožėjo Alberto Žulkaus (1933–2016), kurio kūriniai pasklidę po visą pasaulį – nuo Lietuvos muziejų iki privačių kolekcijų Europos šalyse ir Jungtinėse Amerikos Valstijose – kūrybos vertintojai pagaliau turi galimybę išvysti per 100 jo darbų po vienu stogu: Žibininkuose, HBH poilsio ir pramogų komplekso pavėsinėje, pradėjo veikti nuolatinė ekspozicija, pavadinta „Žemaitiška medžio filosofija“.

Atidarydamas ekspoziciją A. Žulkaus sūnus tautodailininkas Linas Žulkus sakė pagaliau įgyvendinęs tai, apie ką svajojęs ne vienerius metus: kad tėvo kūrybinis palikimas iš dirbtuvių persikeltų į erdvę, kurioje medžio drožėjo darbus galėtų išvysti visi norintieji.

„Čia surinkta per 100 pačių įvairiausių kūrinių: nuo Užgavėnių kaukių, kurių yra apie 30, skulptūrų, išdrožtų ir tradicine, ir tėvui būdinga laisva maniera – jam labai patiko eksperimentuoti, „džiazuoti“, jis sugebėdavo minimalistine maniera vienu-dviem štrichais medžio šaką ar šaknį paversti skulptūra – iki savitos formos dekoratyvinių rakandų“, – kviesdamas apžiūrėti parodą, kalbėjo L. Žulkus.

Ekspozicijoje galima išvysti ir pačius pirmuosius A. Žulkaus kūrinius, ir paskutinius darbus.

„Paskutinysis jo kūrinys buvo skirtas Stasiui Povilaičiui. Jį tėvas išdrožė po dainininko mirties 2015-ųjų spalį, o pats iškeliavo 2016 m. vasarį“, – rodydamas į medinį suolelį, ant kurio atsisėdęs tautodailininkas dirbdavo su medžiu, ir į ant suolelio gulintį pradėtą drožti kūrinį, kurio A. Žulkus nebespėjo pabaigti, pasakojo L. Žulkus.

Jis priminė, kad tėvas dirbo ne tik su medžiu, bet ir su gintaru, taip pat daugelį metų tobulino medžio ir gintaro dermę vienoje kompozicijoje – menotyrininkų nuomone, šioje srityje tarp Lietuvos kūrėjų A. Žulkus yra nepralenkiamas. Ir užsiminė, kad dirbtuvėje savo eilės dar tebelaukia „gintarinė“ kūrybinio palikimo pusė – šiems kūriniams eksponuoti reikia ne tik erdvės, bet ir specialių vitrinų.


„Šilko klubo“ narės su savo vadove Daiva Stonkuviene (ketvirta iš kairės)

„Šilko klubas“ Palangoje skaičiuoja jau šešioliktus savo gyvavimo metus. Jo vadovė Daiva Stonkuvienė džiaugėsi, kad per tuos metus surengta daug parodų, išmokyta dar daugiau žmonių ir nutapyta įspūdingų kūrinių.

Klubas šiuo metu vienija 15 narių, bet jo durys atviros visiems, nes tapybą ant šilko, pasak D. Stonkuvienės, gyvenime turėtų pabandyti kiekvienas. O tie, kas nedega noru pradėti tapyti, iki liepos 31 d. dar turi galimybę pasigrožėti tapybos ant šilko darbais Kretingos rajono kultūros centre eksponuojamoje „Šilko klubo“ menininkių parodoje „Vasara, vasara“.

Piešti ant šilko – be žingsnio atgal

Tapant ant šilko niekada nepavyks tokio pat darbo pakartoti du kartus. O jei padarei klaidą – neištrinsi, nes trintuko čia nėra. Todėl kiekvienas darbas savaip įdomus, dažniausiai 100 proc. išpildyti sugalvotos idėjos nepavyksta, nes išsilieja dažai, prilieti darbą ranka ar ne vietoj brūkšteli teptuku. Bet būtent tai, kad tapant ant šilko nėra galimybės pasitaisyti, tiek klubo vadovę, tiek jo nares labiausiai ir žavi.

„Čia nėra kelio atgal, nėra trintuko. Kaip ranka nuveda, taip ir bus“, – sakė viena parodos „Vasara, vasara“ autorių Irutė Tverijonaitė-Bielskienė.

Parodoje – klubo narių kūriniai

Šiuo metu Kretingos rajono kultūros centre parodoje „Vasara, vasara“ eksponuojama 14 naujausių tapybos darbų. Meno kūrinių autorės: Zita Butkienė, Irutė Tverijonaitė-Bielskienė, Danutė Pečiukonienė, jų vadovė Daiva Stonkuvienė.

Vienas parodoje eksponuojamų Z. Butkienės piešinių – Kretingos bažnyčia. „Kai sužinojau, kad paroda vyks Kretingoje, norėjau kažką su ja ir susieti, pagalvojau apie bažnyčią: ten susipažinau su savo vyru, kuris jau ketverius metus miręs, tad, kaip duoklę, sugalvojau nutapyti mūsų susipažinimo vietą“, – apie kilusią mintį nutapyti Kretingos bažnyčią atviravo viena parodos autorių Z. Butkienė.


„Vasaros akademijos“ dalyviai

Neseniai turėjau nuostabią galimybę dalyvauti Lietuvos rašytojų sąjungos surganizuotoje stovykloje „Vasaros akademija“, kurioje buvo sukviesti rašyti norintys moksleiviai. Tačiau patekti į šią stovyklą yra pakankamai sudėtinga, nes yra nedaug vietų. Taigi pasidalinsiu savo patirtimi iš šios stovyklos ir papasakosiu plačiau apie ją.

Žiniomis dalijosi žinomi žmonės

Stovyklą „Vasaros akademija“ Rašytojų sąjunga rengia nuo 2004 metų. Įprasta, kad vasaros stovyklose dažniausiai moksleiviai ilsisi, atsipalaiduoja nuo mokyklos darbų. Ši stovykla kiek kitokia, joje vyksta savęs, kaip asmenybės, ir rašytojo ugdymasis. Kiekvienas stovyklos dalyvis turi savo balsą, kiekvienas jų yra absoliučiai lygus tiek su stovyklos vadovais, tiek su stovyklautojais.

Patekti į ją iš tiesų gana sudėtinga. Yra du būdai patekti į stovyklą: būti pastebėtam kokiame nors konkurse ir sulaukti asmeninio kvietimo, kaip ir įvyko man, arba savo noru parašyti sklandų laišką, kodėl turėtų jus pasirinkti. Rašytojų sąjunga, viską įvertinusi, apsvarsčiusi, sudaro dalyvių sąrašus.

Šių metų liepos 17–22 d. į šią stovyklą buvo pakviesti dalyvauti 15 talentingų, jaunų poetų, prozininkų, tautosakininkų, publicistų. Juos ugdė ir mokė įvairiausi savo sričių žinovai.

Savo žinių lobyną dosniai atvėrė, įsitikinimais ir žiniomis dalijosi, subjektyvias kultūros ir meno politikos žinias atidavė net 12 vadovų, tarp kurių – Birutė Jonuškaitė – Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė, prozininkė, šio sambūrio sumanytoja, Alvydas Šlepikas – rašytojas, aktorius, režisierius, scenaristas, Ričardas Šileika – rašytojas ir fotografas, Valdas Papievis – rašytojas, prozininkas, vertėjas, ir daugelis kitų įdomių žmonių.


rutė teigė kur tik besikreipusi, nė iš vienos institucijos nesulaukusi galinčiųjų padėti iš lizdo iškritusiam gandriukui.

Svarbiausia sparnai

„Vienur sakė, kad ne jų kompetencija, kitur – kad tai natūrali atranka, nes gandrai, negalėdami išmaitinti, silpnesnį vaiką patys išmetantys. Bet aš mačiau, kad šiuokart neišmetė. Gandriukas kurį laiką kybojo ir neišsilaikęs iškrito“, – pasakojo moteris. Anot jos, kai kas nors su keturkoju augintiniu žiauriai pasielgia, iškart susidomi policija, išrašomos baudos, nuskamba per radiją ir televiziją. O paukštis juk – taip pat gyvybė, bet ji paliekama šalia lizdo kankintis ir mirti.

Išgirdusi šią istoriją, gyvūnų prieglaudos „Nuaras“ savininkė veterinarijos gydytoja Jurgita Gustaitienė gyvūnų gerove besirūpinančius darbuotojus ir savanorius stengėsi apginti – esą skambučių jie sulaukiantys 24 valandas per parą, ir neįmanoma į visus reaguoti čia ir dabar, kaip besikreipiantiems kartais norisi.

„Juk niekas neatsitiks, kai, paryčiais radę kačiuką ar šuniuką, gyventojai juos priglaus pas save, o mums paskambins darbo metu nuo 8 iki 17-os valandos. Kai kurie žmonės matyt įsivaizduoja atliekantys žygdarbį vien dėl to, kad pakelia telefono ragelį ir apie į bėdą patekusį gyvūną mums praneša laukdami atsako“, – sakė ji.

O, anot pašnekovės, kiekvienam reikėtų pradėti nuo savęs: ką aš galiu šioje situacijoje padaryti? „Jeigu dėl gandriuko moteris būtų paskambinusi man, pirmiausia būčiau paprašiusi nueiti ir pažiūrėti, ar sveikos jo kojos, sparnai?“ – kalbėjo J. Gustaitienė. Jos teigimu, iš lizdo tėvai gandriukus pradėjo mesti arba mažyliai patys apsižioplinę iškrisdavo jau prieš mėnesį. Tik žinant tikrąją paukščio būklę galima spręsti, ką daryti toliau. Jeigu lūžusi koja – dar pusė bėdos, bet, jei sparnas, – per daug sudėtinga, neįmanoma jo sugydyti taip, kad vėliau paukštis išskristų. Lūžęs sparnas fiziškai kad ir bus pagijęs, tačiau nebeatliks funkcijos.


Palangiškių baimes, kad Baltijos jūroje ties Palanga suplanuotas vėjo jėgainių parkas gadins kraštovaizdį tiek vietiniams, tiek poilsiautojams, praėjusį ketvirtadienį išsklaidė į Palangą atvykęs energetikos ministras Dairius Kreivys. Susitikime Kurhauzo salėje dalyvavusiems miesto savivaldybės tarybos politikams, merui Šarūnui Vaitkui, Palangos bendruomenės atstovams ministras užtikrino, kad vėjo jėgainės jūroje bus statomos ne už 9 km nuo kranto, kaip pradžioje buvo planuota, o 30 km atstumu. „Plika akimi jėgainių praktiškai nesimatys. Jas įžvelgti tolumoje galima bus 4–5 val. ryto, esant giedrai“, – sakė jis.

Palangiškiai išsiderėjo ir daugiau – vėjo jėgainių parko vystytojas Palangos miesto savivaldybės biudžetą kasmet papildys 3 mln. eurų, 1 proc. nuo vėjo jėgainių parkuose pagaminamos elektros energijos kainos. „Šis pažadas kol kas tik žodinis, kada jį įteisins?“ – ministrą spaudė palangiškiai. D. Kreivys, kartu dalyvavusi viceministrė Daiva Garbaliauskaitė užtikrino, kad Palangai pažadėti 3 mln. eurų bus įtvirtinti Vyriausybės rengiamuose parko statybos dokumentuose.

Lietuva pasigamina vos trečdalį reikalingos elektros energijos, todėl yra priklausoma nuo jos importo. Visišką energetinę nepriklausomybę Lietuvos valstybė planuoja pasiekti 2030 metais, tada turėtų elektrą jau ir eksportuoti. Trečdalį tos elektros energijos – 7 GW – pagamins vėjų jėgainių parkas Baltijos jūroje, kitą – sausumos vėjas, saulės elektrinės. Visą parką Baltijos jūroje sudarys 4 atskiri parkai, nuo Palangos Šventosios link. Pirmojo parko statybos konkursą skelbs 2023-aisiais.

Baltijos vėjo jėgainių parkas sukurs per 1 tūkst. 300 naujų darbo vietų, valstybės iždą kasmet papildys per 8 mln. eurų mokesčiais. Vėjo jėgainių parkas bus aptarnaujamas iš Klaipėdos jūrų uosto, todėl numatoma ir šio uosto plėtra. Klaipėdos jūrų uostas taip pat aptarnaus vėjo jėgainių parkus Baltijos jūroje Latvijoje. Palangiškiai ragino D. Kreivį, kad Vyriausybė sparčiau plėtotų ir Šventosios jūrų uostą, ir sąsajoje su jūros vėjo jėgainių statyba, aptarnavimu.

Jūroje vėjo pagaminta elektros energija po vandeniu nutiestais kabeliais keliaus į tinklus sausumoje, į elektros paskirstymo stotį Darbėnų seniūnijoje.

Prakalbus apie jūros vėjo jėgainių žalą tiek jūros, tiek sausumos gyvūnijai, viceministrė D. Garbaliauskaitė akcentavo, kad atliekamas vėjo jėgainių galimo poveikio aplinkai vertinimas. Investuotojas dalį lėšų – nuo 5 mln. eurų ir daugiau – skirs gamtosaugai. Statant jėgaines jūroje bus montuojamos dvigubos deguonies užuolaidos, kad Baltijos jūros žuvys, žinduoliai nenukentėtų.

„Jūros yra žaliosios energijos šaltinis numeris vienas. Šiaurės ir Baltijos jūros tampa ES vėjo jėgainių forpostu“, – sakė D. Kreivys.

„P. n.“ informacija


Lemborko miesto meras Wytoldas Namyslak (kairėje) ir Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius pasirašė savivaldybių ketinimo bendradarbiauti protokolą.

Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius su žmona su Rūta ir patarėju Albertu Barausku savaitgalį lankėsi Lemborko miesto savivaldybėje Lenkijoje šios savivaldybės mero Witold Namyslak kvietimu.

Kretingos rajono ir Lemborko miesto savivaldybės ketinimo bendradarbiauti protokolą pasirašė 2003 m., keitėsi delegacijomis, vykdė bendrą Šv. Jokūbavo kelio projektą, dėl kurio į santykius įsisuko šaltukas. 2019-aisiais lenkai neatvyko į tradicinę Kretingos miesto Šv. Antano atlaidų šventę, nors buvo pakviesti. „Nesupratome, kodėl. Vėliau paaiškėjo, kad tokia buvo jų reakciją į mūsų atsainumą vykdant bendrą dviejų savivaldybių Šv. Jokūbo kelio projektą Kretingos rajone. Šv. Jokūbo kelią mūsų savivaldybėje atidarėme šį pavasarį. Į šiuometinę Kretingos miesto šventę atvykę Lemborko meras ir vicemeras su žmonomis pakvietė mus atsakomojo vizito į Šventojo Jokūbo dienas Lemborke“, – pasakojo A. Kalnius, pažymėjęs lenkų religingumą. „Šv. Jokūbo kelio simbolis kriauklė yra pagerbta Lemborko bažnyčioje“, – pastebėjo jisai.

A. Kalnius Lemborke su šios savivaldybės meru Wytold Namyslak pasirašė atnaujintą Kretingos rajono ir Lemborko miesto savivaldybių ketinimo bendradarbiauti protokolą, turėdami tikslą pasirašyti ir savivaldybių bendradarbiavimo sutartį. Sutartis svarbi savivaldybėms partnerystės principu dalyvaujant projektinėje veikloje, bendriems projektams siekiant ES paramos.

„Viešnagės metu aptarėme politikos aktualijas, savivaldybių ūkio reikalus, įmonių veiklą. Lemborkiečiai, kaip ir mes, dalį Savivaldybės biudžeto lėšų skiria visuomenės iniciatyvų projektams. Susitikome su Lemborko verslininkais, specialistais, kurie savivaldybės gyventojams teikia slaugos paslaugas. Yra ko pasimokyti“, – džiaugėsi A. Kalnius turiningu vizitu. A. Kalnius Lemborke pabendravo su Lenkijos premjeru Mateusz Morawiecki, atvykusiu į šio Lenkijos regiono merų susitikimą.

A. Kalniui įsiminė šventės akimirkos, kai kartu su Lemborko miesto savivaldybės vadovais apdovanojo nusipelniusius lemborkiečius. „Pagerbdami mūsų delegaciją jie pagerbė Kretingos rajono savivaldybės žmones“, – sakė meras.

Delegacijos narių Lemborke nakvyne, maitinimu pasirūpino, už tai sumokėjo šeimininkai. Kitos mero, jo patarėjo ir vairuotojo kelionės išlaidos tenka Savivaldybei.

„P. n.“ informacija


Į Lietuvą medicininiam reabilitacijos gydymui atvyko pirmieji kovotojai iš Ukrainos. Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad tai – kariškiai ir teisėsaugos pareigūnai, kartu su ginkluotosiomis pajėgomis išvien kovoję mūšio lauke. Iš 51-o atvykusio ukrainiečio 19 jų reabilituojami trijose Palangos reabilitacijos įstaigose.

Palangos savivaldybė informavo, kad pacientai iš kovojančios Ukrainos jau pradėjo reabilitacijos gydymą Vidaus reikalų ministerijai priklausančiame „Pušyne“, taip pat ir „Palangos line“. Sunkiausi pacientai atiteko Palangos reabilitacijos ligoninei. Ši reabilitacijos įstaiga turi ir tam tikrą patirtį gydant tuos, kurie nukentėjo nuo agresijos ir ginklų, – čia gydyti Sausio 13-osios ir Ukrainos Maidano dalyviai.

„Palangos lino“ vadovas Algirdas Jonaitis teigė, kad daugelis atvykusių pacientų nukentėjo nuo minų sprogimų, dominuoja sunkios galvos ir galūnių traumos. Daugiau jis neatviravo, nes, bendru sutarimu, stengiamasi per daug apie tai nekalbėti ir neviešinti, mat yra žmonių, kurie tą informaciją gali labai greitai panaudoti priešiškiems tikslams. Tačiau pridūrė, kad ukrainiečiai – geranoriški, šaunūs žmones, o ir susikalbėti, bendrauti su jais nėra jokių problemų.

Jam antrino ir Palangos reabilitacijos ligoninės vyriausioji fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Jūratė Jakubauskienė, apie pacientus iš Ukrainos atsiliepdama tik gražiausiais žodžiais. „Atvykę ukrainiečiai labai santūrus ir taktiški. Iš tikrųjų labai norisi jiems padėti. Žinoma, daug labiau džiaugtumėmės, jeigu šito nebūtų, bet situacija yra tokia, kokia yra“, – sakė J. Jakubauskienė.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pirmasis kovotojas reabilitacijai į Lietuvą atvežtas dar liepos pradžioje. Visi yra po įvairiausių sužeidimų karo metu: galvos smegenų sužalojimai, šautinės žaizdos, stuburo pažeidimai, įvairios traumos, patirtos sprogimų metu. Jiems yra taikomos antrinio ir tretinio lygio stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugos.

Ukrainos kariškiai ir teisėsaugos pareigūnai Palangoje bus reabilituojami mažiausiai 24 dienas.

„P. n.“ informacija


Penktadienį apie 18.30 val. Žvejų g. Palangoje automobilio „Volkswagen“ vairuotojui, gimusiam 1991 m., nustatytas 1,77 prom. neblaivumas.

Vyras sulaikytas.

„P. n.“ informacija


Liepos 18–24 d. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnai per visoje apskrityje vykdytas priemones daugiausiai dėmesio skyrė vairuotojų, tarp jų ir dviračių bei elektrinių paspirtukų, blaivumo ir apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolei.

Neblaivių vairuotojų nustatyta 11. Trys iš jų sustabdyti keliuose Vilnius–Kaunas–Klaipėda, Mažeikiai–Plungė–Tauragė ir Klaipėda–Liepoja, vienas – Šventosios g. Kretingoje, vienas – Endriejave, šeši – Klaipėdos mieste. Neblaivumo laipsniai – nuo 0,43 iki 2,06 prom.

Liepos 21 d. Klaipėdoje, Šilutės pl., patikrinus automobilį „Mercedes Benz“ vairavusį vyrą, paaiškėjo, kad jis neturi teisės vairuoti, nes jos nėra įgijęs. Be to, per šviesoforu reguliuojamą sankryžą važiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Per savaitę užfiksuota, kad 32 kartus KET pažeidė dviračių ir paspirtukų vairuotojai, šeši iš jų buvo padauginę alkoholio. Taip pat užfiksuota, kad 6 vairuotojai neleistinai naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, 3 nesegėjo saugos diržų, 4 vairuotojai vairavo transporto priemones su pernelyg užtamsintais langais ir tiek pat – su dygliuotomis padangomis, dar trijų vairuotos transporto priemonės viršijo leistiną skleidžiamo triukšmo lygį.

Mobiliuoju greičio matuokliu Klaipėdos apskrities keliuose užfiksuota 510 greičio viršijimo atvejų, rankiniu – dar šeši.

„P. n.“ informacija


Vieni ūkininkai baigia pjauti dobilus, kiti kula kmynus, tie, kurie augina, – žieminius miežius. Ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas prognozavo, kad po gerų dviejų arba trijų savaičių turėtų prasidėti ir didžioji javapjūtė. Kaip sakė Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Vilius Stančikas, kol derlius dar nevežamas iš laukų, metas susitvarkyti sandėliavimo patalpas, įsitikinti, ar gerai veikia ventiliacija.

Grūdų sandėlis turi būti ne tik išvalytas nuo šiukšlių, bet ir sausas, gerai vėdinamas. Sienos ir paviršiai, besiliečiantys su grūdais, taip pat turi būti švarūs, neabsorbuoti dezinsekcijos metu naudojamų medžiagų. Patalpų langai ir durys – sandarūs, viduje prieinamas valyti kiekvienas kampas, kuriame būtų palankios sąlygos veistis kenkėjams. Grūdų ruošimo procese susidariusios grūdinės atliekos ir sąšlavos tvarkomos pagal Atliekų tvarkymo taisykles. Derlius turi būti laikomas atskirai nuo augalų apsaugos produktų ir kitų galimų taršos šaltinių, taip pat apsaugotas nuo nepalankių oro sąlygų, mikroskopinių grybų bei kitų kenksmingų mikroorganizmų, per daug aukštos temperatūros, drėgmės, įvairių vabzdžių, graužikų bei paukščių.

Sandėlyje laikomi grūdai neturi įgauti pašalinio kvapo, negali būti užteršti priemaišomis. Augalų apsaugos priemonės naudojamos tinkamai ir tik Lietuvoje registruotos.

Pasak V. Stančiko, nustačius viršytus didžiausius leistinus teršalų kiekius, būtų stabdomas grūdų patekimas į rinką, juos ūkininkai privalėtų sunaikinti. O jeigu grūdų sandėliavimo patalpos neatitinka higienos reikalavimų, augintojams gali būti taikomos nuobaudos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.

Jeigu grūdai transportuojami ne savo transporto priemone, vežėjai turi turėti VMVT leidimą, patvirtinantį, kad jų transporto priemonė atitinka keliamus reikalavimus. Norint prekiauti nuosavame ūkyje išaugintais augaliniais produktais, veiklą taip pat būtina registruoti VMVT.

Iš praėjusiais metais VMVT patikrintų 19-os Lietuvos grūdų augintojų šiek tiek padidinti cheminių medžiagų kiekiai buvo rasti pas 7, tačiau nė vienu atveju kiekiai neviršijo didžiausių leistinų. Patikrinus į Lietuvą įvežamų grūdų kokybę, dviem atvejais buvo aptiktas didesnis negu leistina glifosato likučių kiekis importuojamose grikių ir sorų kruopose.


Pri židineli laužou Edvards Stalmuoks pats pritaisė kabli, ka verdont būtu kor katėla so srioba pasėkabintė ė ka turista nenudegtu ronku nuimont.

Senuojuo Ipiltie, pri pat piliakalni palei tvėnkini, gyvenontis tautuodailininks Edvards Stalmuoks pats yr nostebės, ka, atruoda, tuoki ožkompi Kretinguos rajuonė žėna musint vėsa Lietova. Pabūtė, pasėlsietė, pasėmaudytė, pameškeriuotė, šašlyka ėšsėkeptė žmuonis čia atvažiou kartas ė somdytas autuobusas. Kėti atsėvež palapėnės ė pasėlėikt per nakti mėiguotė.

Irėngts basakuoju taks, atsėrada naujū skulptūru

Ta poike Darbienu seniūnijuo irėngta vėita so medines akcėntas gamtuos priegluobstie vietinius ė turistus viliuojė visumet, bet daba – da daugiau, nes vėdurie yr simpatėšks akmenėnis židinelis laužou, atsėrada naujū medėniu skulptūru, souleliu, o mažėisiems – supynės, tiltelis „Pabėgę baravykai“, senuolis, ruodontis i ožraša „Pažink savo kraštą“.

„Tėksliau – ronka ėškielės diedoks atsėrada čiut onkstiau. Daug kas klausiniejė, kam ons tėn ruoda? Bet daba, kumet Tads išdruožė ė vaka skulptūrelė, visims pasėdarė aišku“, – joukies E. Stalmuoks.

Daug gruožybiu čia sukūrė kretingėškis tautuodailininks Tads Šuorys, neginčėjama talėnta paveldiejės ėš rajuonė garsiejonti sava seneli Feliksa Lokauska.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas