|
|
|
(1672) 2022-07-19Niūriame matematikos egzamino fone sužibo vienas šimtukas
Kad šalies abiturientams šiemet kaip niekada prastai sekėsi matematikos valstybinis egzaminas, ataidėjo ir iki Kretingos: iš 193 rajono moksleivių jo neišlaikė 61, ir tai sudaro 31 proc. visų laikiusiųjų. Be sistemingo darbo apie rezultatus – tik pasvajoti Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje matematiką laikė 72 abiturientai, neišlaikė 30, arba 41,67 proc. Vydmantų gimnazijoje, kur apskritai abiturientų šiemet tebuvo 14-a, matematikos valstybinį egzaminą ryžosi laikyti 6, ir pusė, tai yra 50 proc., neišlaikė. Darbėnų gimnazijoje iš 16-os laikiusiųjų nepavyko 10-čiai, arba 62,5 proc. Salantų gimnazijoje laikė 22, neišlaikė 2, arba 9,09 proc. Kretingos technologijos ir verslo mokykloje bandė laikyti 3, ir nė vienas neišlaikė. Pranciškonų gimnazijoje iš 74 laikiusiųjų nepasisekė 13-ai, arba 17,57 proc. Užtat šioje mokykloje sužibo vienintelis rajone šimtukas už matematiką – šį aukščiausią įvertinimą gavo IVGc klasės moksleivis Gabrielius Rimkus. Kaip sakė jo mokytoja Violeta Baltūsienė, toks rezultatas nudžiugino, tačiau nenustebino. „Gabrielių mokiau nuo VIII klasės, o nuo IX buvau ir klasės auklėtoja. Šis moksleivis daug dėmesio mokymuisi skirdavo pats, raginti nereikėjo. Jis – tarp tų, kurie, ruošiantis egzaminui, konsultacijų būtų galėjęs ir nelankyti, bet vis tiek ateidavo, nepraleido nė vienos“, – mokinio pastangas siekti rezultato apibūdino pedagogė. V. Baltūsienės teigimu, matematika reikalauja nuolatinio sistemingo darbo nuo pat pradžių, nes bet kokia spraga vėliau atsiliepia ir gilėja sulig kiekvienais metais. Šiųmečius abiturientus ištiko sunkesnė dalia negu ankstesnius, nes dėl pandemijos vienuoliktokams pusantrų metų teko mokytis nuotoliu. Kursas, kaip teigė mokytoja, buvo labai intensyvus, medžiagos – daug. Dvyliktoje klasėje pasivyti ir susidariusių spragų užkamšyti neįmanoma. Anot pašnekovės, matematikos valstybinių egzaminų užduotys maždaug nuo 2018-ųjų orientuojamos į nestandartines. Daugelis mokinių sugebėtų jas įveikti, nes yra mokomi pritaikyti procedūras. Tačiau problema – tų uždavinių daug, o laiko pagalvoti – per mažai. „Kai išgirdau, kaip valstybinį egzaminą išlaikė Lietuvos moksleiviai, iškart pagalvojau: na va, ir vėl mes, mokytojai, būsim kalti... Tačiau, kai pamačiau savo mokinių rezultatus, liūdesys šiek tiek prasisklaidė – jau vien Gabrieliaus šimtukas ką reiškia!“ – atviravo pedagogė. Mokslas, kuris moko mąstyti Nuo 2023-iųjų visiems stojantiesiems į aukštąsias mokyklas valstybinį matematikos egzaminą planuojama padaryti privalomą. Visuomenė ūžia: o ar būtina? Juk ne visiems studijas aukštosiose mokyklose besirenkantiems jaunuoliams matematika ateityje bus reikalinga, kam tuos vaikus kankinti? Mokytojos V. Baltūsienės žodžiais, matematika – toli gražu ne vien tik formulės, skaičiai ir taisyklės. Matematika bet kurią profesiją pasirinkusį žmogų moko mąstyti.
Uždaroji akcinė bendrovė „Rangova“ už 400 tūkst. eurų įsipareigojo Kretingos Marijono Daujoto progimnazijoje per vienerius metus – iki 2023 m. liepos – įrengti liftą, sutvarkyti sanitarinį mazgą pastato III aukšte, vidinį mokyklos kiemelį, įrengti vietas neįgaliųjų transportui. „Rangova“ dirbs ir mokslo metams prasidėjus, tačiau darbus turės planuoti taip, kad per pamokas triukšmo nebūtų“, – apie pasirašant sutartį su „Rangova“ Savivaldybės iškeltą reikalavimą sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė. Mokyklos vidinis kiemelis liko nesutvarkytas po pernai įvykusios šilumos trasos avarijos. „Rangova“ kiemelį sutvarkys ir pritaikys mokinių poilsiui. Iš rajono švietimo įstaigų liftą turi vienintelė Pranciškonų gimnazija, kuri yra didžiausia rajone pagal mokinių skaičių – apie 1 tūkst., antra pagal šį kriterijų yra Marijono Daujoto progimnazija, ją lanko apie 800 mokinių. Pagal valstybėje galiojančias higienos normas visos švietimo įstaigos turėtų būti pritaikytos mokiniams su negalia.
„P. n.“ informacija
Sukūrė tvarų gyvenimą skatinantį maršrutą
Klaipėdos valstybinės kolegijos studentai dalyvavo Lietuvos jūrų muziejaus suorganizuotame projekte „Tvarios ateities kūrėjų laboratorija BE ATLIEKŲ 2022“. Projekto tikslas – inspiruoti ekologinį sąmoningumą, įtraukiant jaunąją kartą ir plačiąją visuomenę dalyvauti tvarios ateities kūrime: mažiau vartojant, pakartotinai panaudojant ar perdirbant. Į projekto veiklas aktyviai kibo Verslo fakulteto Turizmo verslo studijų programos antrakursės kartu su lektore Vida Žvyniene. Pradėjusios rinkti informaciją apie Baltijos jūros taršą, studentės sužinojo, kad didžiausios taršos sukėlėjai yra: per didelis azoto kiekis, šiukšlės, plastikas, naftos išsiliejimai, intensyvi žvejyba. Siekdami gauti daugiau informacijos apie Baltijos jūros užterštumo situaciją, studentai suorganizavo susitikimą su Baltijos jūros aplinkos vertinimo specialiste Aiste Kubiliūte. Susitikimo metu aptarti esminiai klausimai ir aspektai, kurie daro didžiausią įtaką Baltijos jūros užterštumui. Taip pat buvo pristatyti Baltijos jūros švarinimo ateities planai, taršos šaltiniai, ekologinė būklė, cheminė tarša, pavojingų medžiagų paplitimas, teršalų pylimas į jūrą.
Laikas teikti prašymus
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad šeimos, auginančios mokyklinio amžiaus vaikus, jau gali teikti prašymus gauti nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti. Nepriklausomai nuo šeimos pajamų ir be atskiro prašymo pateikimo nemokami pietūs mokykloje skiriami visiems priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams. Prašymus galima teikti savivaldybėms, taip pat per spis.lt sistemą. Nemokamą maitinimą taip pat gali gauti mažesnes pajamas gaunančių šeimų vyresni vaikai. Nepriteklių patiriančioms šeimoms priklauso ir parama mokinio reikmėms įsigyti. Pagalba patiriantiems finansinių sunkumų Mokiniai turi teisę į 92 eurų dydžio paramą mokinio reikmenims įsigyti ir nemokamą maitinimą – pietus ugdymo įstaigoje ir maitinimą mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose, – jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 220,5 Eur. Išimties atvejais nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti gali būti skiriama ir esant didesnėms pajamoms, tai yra tuomet, kai pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 294 eurų. Tokiems atvejams priskiriami, pavyzdžiui, liga, nelaimingas atsitikimas, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką, kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo turi negalią. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija akcentavo, kad, vertinant šeimos pajamas, neįskaitomi vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų ir dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.). Socialinė parama mokiniams skiriama mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar bendrojo ugdymo programas.
Kretingiškė 10-metė Smiltė Jonkutė dalyvavo tarptautiniame festivalyje „Summer Talent League“, kuris įvyko Lloret de Mar mieste Ispanijoje. Ne per seniausiai iš konkurso grįžusi mergaitė kartu su mokytoja ir šeimos nariais džiaugėsi sėkmingu pasirodymu, kadangi savo amžiaus grupėje užėmė I vietą. Domino dainavimas Smiltės mama Rosita Jonkuvienė pasakojo, kad mergaitė nuo mažens mėgo muziką ir dainavimą. Nors bandė ir šokti, tačiau dainavimas ją sužavėjo labiau. Savo dainavimo kelią S. Jonkutė pradėjo būdama penkerių. Palangos Vlado Jurgučio progimnazijoje dirbanti muzikos mokytoja ekspertė Diana Beržanskienė moko šiuo metu Pranciškonų gimnazijoje besimokančią ir šiai įstaigai atstovaujančią mergaitę, prisideda prie jos pasiekimų. Muzikos mokytoja akcentavo, kad S. Jonkutė laikui bėgant mokėsi disciplinos. „Tokio amžiaus vaikams norisi pabūti su draugais, pasilinksminti, tačiau reikia suprasti, koks svarbus sistemingas darbas. Tik nuosekliai dirbant galima pasiekti puikių rezultatų konkursuose“, – kalbėjo mokytoja. D. Beržanskienė žavėjosi, kad S. Jonkutė turi gerų charakterio savybių: ilgai nelaiko pykčio, turi kantrybės, stiprybės nepasiduoti ir dirbti toliau. Taip pat svarbu mokytis suvaldyti stresą, besikaupiančias ašaras. Anot D. Beržanskienės, kelios minutės, kurios skirtos atlikti dainai, būna lemtingos, nes atliekant dainą gali netinkamu metu nuryti seilę, sustoti. Stresas žmogų užvaldo ir klausantis kitų pasirodymų, nes tuo metu pagalvojama, kad kiti pasirodo geriau. Jeigu vaikui nepasiseka, labai svarbu mokėti jam paaiškinti klaidas. „Konkursas yra subjektyvus dalykas, bet kartu tai tampa tarsi postūmiu iš komforto zonos. Įvairiuose renginiuose žmogus pasitikrina gebėjimus, tačiau kartais gali nesuskambėti balsas, gali neįvertinti komisija“, – kalbėjo Smiltės mokytoja, akcentuodama, jog svarbu, kad tėvai atvestų vaiką mokytis dainuoti ne vien dėl dalyvavimo konkursuose, bet dėl noro tobulėti šioje srityje.
Kylant naujai COVID-19 ligos bangai, dar vadinamai „vasarine“, šia užkrečiama liga susirgę ar ją įtariantys asmenys pagal tebegaliojančią tvarką turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad testavimu patvirtintų arba paneigtų COVID-19 diagnozę, ligai pasitvirtinus įregistruotų e. sveikatos sistemoje, įvertintų paciento sveikatos būklę, skirtų gydymą. Ne visos Kretingos rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigos laikosi nustatytos tvarkos. Redakcijai pasiskundė į nemalonią padėtį patekęs asmuo, kai, susirgus koronavirusu, jį atsisakė priimti šeimos gydytojas. Pareiškė, kad sergantiems koronavirusu įstaiga neturi antro įėjimo. „Ar norėtumėte, kad jūsų anūkas ar nėščia dukra vaikščiotų pro tas pačias duris“, – telefonu sergantįjį gėdijo jam padėti turėjusi medikė. „Suglumau, pasijutau kaltas, kad tą užkrečiamą ligą pasigavau“, – sakė žmogus, vargęs, ir kol prisiskambino gydytojai. Ligoniui buvo pasakyta, kad COVID-19 testų įstaiga irgi nedaro, taigi ir diagnozės nesiaiškina, jos nepažymi e. sveikatoje. Žyma e. sveikatos sistemoje svarbi ir sprendžiant skiepyti ar ne pacientą nuo koronaviruso ligos nauja vakcinos doze, gydant šios ligos komplikacijas. Tuo, kad jį pagavo virusas, kretingiškis neabejojo, tą parodė vaistinėje įsigyti testai. Tačiau e. sveikatai toks paties atliktas tyrimas negalioja, todėl nepavykus prisibelsti pas savo šeimos gydytoją, žmogus oficialiam testui registravosi ir paskirtu laiku jį atliko privačioje „Antėjos“ laboratorijoje. Už testavimą, rezultato įvedimą į e. sveikatą sumokėjo 28 eurus. Suspėjo, nors keletą dienų besiaiškinant tvarką, virusas jau buvo prislopęs. „Būčiau visa tai nutylėjęs, bet „Antėjoje“ išgirdau, kad ne aš vienas į tokią keblią situaciją pakliuvau“, – tarė kretingiškis. Žmogus koronavirusu sirgo pirmąkart ir linkėjo niekam nepasigauti tos bjaurasties: „Įsitikinau – tai nepaprastas gripas, kaip kai kas bando įrodinėti.“
KONSULTUOJA LIETUVOS JAUNŲJŲ ADVOKATŲ ASOCIACIJADaugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų pirmininkai norėtų sužinoti, ar verta bendrijoms nuomotis žemę iš savivaldybių po to, kai bus parengtas detalusis teritorijų planas. Parengus detaliuosius planus ta žemė bendrijoms nepriklausys. „Mums naudinga išsinuomoti žemę ar geriau jos visai atsisakyti?“ – klausė jie. Kokios būtų teisės ir pareigos žemę išsinuomojus, ir kokios – tos žemės nesinuomojant? Ir kitas dalykas – ar išsinuomojus žemę reikia leidimų, norint ką nors įsirengti, tarkim, atitvarą (vadinamąjį šlagbaumą), dar ką nors. Į šį „Pajūrio naujienų“ skaitytojų klausimą atsakė Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokatė Lina Alksnienė: – Neabejotinai kiekvieno daugiabučio namo gyventojams reikalinga atitinkama žemės dalis tam, kad būtų galima namą eksploatuoti. Šiuo metu dauguma naujesnės statybos daugiabučių gyvenamųjų namų stovi privačios nuosavybės teise priklausančiuose ar kitu teisėtu pagrindu valdomuose žemės sklypuose, tačiau senesnės statybos daugiabučiai namai paprastai stovi valstybinėje žemėje. Kai kuriais atvejais yra sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys, tačiau taip yra ne visuomet. Šiuo metu daugiabučių namų savininkų bendrijos turi teisę nuspręsti: nuomotis žemės sklypus ar to nedaryti. Pažymėtina, kad galimybės visiškai atsisakyti bet kokių teisių į žemę, ant kurios stovi daugiabutis gyvenamasis namas, nėra, kadangi daugiabutis namas negali būti eksploatuojamas be jos. Daugiabutis namas stovi ant žemės ir tai yra laikoma jos naudojimu. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, asmenys, kurie naudojasi valstybinės žemės sklypais, bet nėra sudarę žemės nuomos sutarčių, įprastai privalo mokėti žemės nuomos mokestį, nebent savivaldybės tarybos sprendimu yra atleidžiami nuo jo.
Vienas neblaivus – griovyje, dar trys – keliuose
Sekmadienį apie 23 val. gautas pranešimas, kad Tuzų kaime, pirminiais duomenimis, po konflikto su pažįstamu asmeniu neblaivus 2001 m. gimęs vyras nuvažiavo automobiliu BMW, bet, nesuvaldęs mašinos, atsidūrė griovyje. Vairuotojui nustatytas 2,26 prom. neblaivumas. Tą pačią dieną sulaikyti dar trys neblaivūs vairuotojai. Apie 2.30 val. Darbėnų miestelyje automobilį „Opel Vectra“ vairavusiam 1999 m. gimusiam vyrui nustatytos 2,08 prom., Palangoje, Kretingos gatvėje, automobilio „Nissan X-Trail“ vairuotojui, gimusiam 1982 m., – 2,05 prom., o kelyje Darbėnai–Šventoji automobilio „Mitsubishi“ vairuotojui, gimusiam 1974 m., – 1,63 prom.
„P. n." informacija
Pasigedo dujinio pistoleto
Vytauto gatvėje gyvenantis 1957 m. gimęs vyras penktadienį apie 21 val. pastebėjo, kad neaiškiomis aplinkybėmis iš buto dingo jo teisėtai laikomas 9 mm kalibro dujinis pistoletas „Ekol Major“ su dėtuve ir 6 šoviniais. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 254 str. 1 d.
„P. n." informacija
Nei švarko, nei pinigų
31-erių vyras internetu nesėkmingai bandė parduoti švarką. Drabužį pirkti ketinęs asmuo atsiuntė nuorodą neva užsakymui patvirtinti. Ją paspaudus ir suvedus reikalaujamus duomenis paaiškėjo, kad iš pardavėjo banko sąskaitos apgaulės būdu pasisavinta 680 eurų. Kretingos rajono policijos komisariate pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.
„P. n." informacija
Vaikščiojo ginkluotas
Sekmadienį apie 3 val. J. Basanavičiaus g. Palangoje, atliekant 1991 m. gimusio vyro dalinę apžiūrą, jo kelnių kišenėje buvo rastas peilis ir metalinis daiktas, panašus į kastetą. Pradėtas tyrimas pagal LR BK 258 str.
„P. n." informacija
Susidūrė automobiliai
Liepos 15 d. apie 14.20 val. gautas pranešimas, kad Palangoje, Liepojos pl., susidūrė automobiliai „Opel Zafira“, kurį vairavo 1954 m. gimęs vyras, ir „Toyota Prius“, vairuojamas 1977 m. gimusio vyro. Abu vairuotojai buvo blaivūs. Dėl patirtų sužalojimų „Opel Zafira“ keleivė, gimusi 1964 m., po medikų apžiūros gydoma ambulatoriškai. Įvykio aplinkybės tikslinamos.
„P. n." informacija
Pavogė paspirtuką
Liepos 14 d. apie 18.50 val. Šventosios g. Palangoje, atrakcionų parke, pastebėta, kad pavogtas elektrinis paspirtukas „Xiaomi“, kuris buvo paliktas tarp automobilių neprirakintas. Savininkui padaryta 300 eurų žala. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n." informacijaGustomelyje – sukrečiančios agresijos žaizdos
Po to, kai Bučoje buvo surasti masiniai nukankintų civilių kapai, šis Ukrainos sostinės Kijevo priemiestis tapo Kremliaus karių sadistiškumo simboliu. Oficialiai skelbiama, kad nuo Kijevo iki Bučos yra 24 km, tačiau realiai nuo kraštinių Kijevo daugiaaukščių iki Bučos pradžios atstumas yra beveik per pusę trumpesnis. Važiuojant į Bučą pasimatė į pakeles nustumtos barikados, o pušynuose daugybė iškastų apkasų ir specialių įtvirtinimų, kuriais buvo ruošiamasi ginti sostinę. Pavažiavus dar 5 km pasimatė užrašas, kad čia baigiasi Kijevas. Už jo stovi kita lentelė, skelbianti, kad prasideda Gustomelio gyvenvietė. Netrukus pasimatė ir palei pakelę suręsti privatūs namai. Už kelių šimtų metrų – ir griuvėsiai, į kuriuos pavirto sodybų pastatai. Kai aplink pamačiau vien griuvėsius, nusprendžiu išlipti iš mikroautobuso, kelionę į Bučą atidėdamas vėlesniam laikui. Už pasiaukojimą nepraleidžiant priešo į Kijevą Gustomeliui taip, kaip ir Bučai bei Irpiniui, prezidento sprendimu, buvo suteiktas miesto didvyrio vardas. Šios trys gyvenvietės yra neperskiriamai susijusios, nes pasibaigus vienai iš karto prasideda kita. Kažkada tai buvo nedideli kaimeliai, tačiau juose esantys pušynai, ežeriukai ir tekantis Irpinio upelis šias priemiesčio gyvenvietes išpopuliarino, jos ėmė plėstis.
Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Vilius Stančikas informavo, kad Lietuvoje po ilgesnės pertraukos viename kiaulių ūkių vėl nustatytas afrikinis kiaulių maras (AKM). Kiaulėms ir šernams pražūtingos ligos – afrikinio kiaulių maro – židinys nustatytas Šakių rajone, Kidulių seniūnijoje, esančiame kiaulių ūkyje, kuriame savo reikmėms buvo auginamos 4 penimos kiaulės. Apie sergančią kiaulę ūkininkas informavo vietos veterinarijos gydytoją, o šis, kilus įtarimams, pranešė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT). Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas patvirtino, kad kiaulių kraujo mėginiuose rastas AKM virusas. „Paskutinį kartą Lietuvoje afrikinis kiaulių maras kiaulių ūkyje buvo užfiksuotas 2020 metų vasarą“, – tvirtino V. Stančikas, akcentuodamas, kad mūsų rajone, Darbėnų seniūnijos miškuose, afrikinis kiaulių maras buvo nustatytas praėjusių metų rugsėjo pabaigoje, radus šernų gaišenas. Iš viso afrikinio kiaulių maro židiniuose buvo rastos 436-ių šernų gaišenos. Afrikinis kiaulių maras tai pat nustatytas Latvijos kiaulių ūkyje, kuris ribojasi su Kretingos rajonu, todėl, specialisto teigimu, kiaulių augintojai turėtų būti ypač dėmesingi dėl savo ūkių biologinio saugumo. Kad afrikinis kiaulių maras neplistų ūkiuose, kiaulių augintojai turėtų laikytis tam tikrų taisyklių: reguliariai pildyti ir prie įėjimų į tvartus, kur auginamos kiaulės, laikyti dezinfekcinius kilimėlius, dėvėti atskirus, tik darbui ūkyje pritaikytus drabužius ir avalynę, laikytis griežtos asmens higienos, neįleisti į ūkius pašalinių asmenų, nešerti kiaulių maisto atliekomis ir šviežiai nupjauta žole.
Bendruomenėms stiprinti – 46 tūkst. eurų
Kretingos rajono savivaldybė rajono bendruomenių veiklai aktyvinti gavo 26 tūkst. eurų iš socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir dar 21 tūkst. eurų skyrė iš savo biudžeto. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė patvirtino, kad didžiuma pinigų jau išdalinti bendruomenėms pagal jų parengtus projektus, likę apie 7 tūkst. eurų bus paskirstyti Kretingos ir Salantų miesto, Kretingos kaimiškosios seniūnijų bendruomenių naujai pateiktiems projektams. Kam bendruomenės panaudos gautus pinigus? Bendruomenių parengtus projektus komisija vertina balais, jeigu balų mažiau negu 25-i – projektas išvis nefinansuojamas. Tačiau vien balai projektui skiriamos pinigų sumos nelemia, kaip antai, vienodai – 55 balais – įvertintiems asociacijos „Darbėnų bendruomenė“ (projektas „2022 m. Tradicinis 11-asis krepšinio turnyras „3x3“) ir Kartenos bendruomenės centro „Kartena“ (projektas „Aš mylių Karteną – Kartena myli mane“) skirti atitinkami 800 eurų ir 1 tūkst. 496 eurai. Pinigų kiekis priklauso ir nuo to, kiek jų prašoma projektui įgyvendinti ir nuo iš vienos seniūnijos pateiktų projektų skaičiaus, seniūnijai tenkančių pinigų. Kartenos bendruomenės centro „Kartena“ pirmininkas Marius Meškauskas atskleidė, kad karteniškiai sutarę su Kalniškių kaimo bendruomene, ir vienais metais projektą vieni teikia, kitais – kiti. „Tam, kad netrupintume tų pinigų. Šiemet Kartenos šventei gavome tuos 1 tūkst. 496 eurus, už juos nupirkome grupės koncertą. Kitąmet Kalniškiuose už projektinius pinigus bendruomenė yra sumaniusi sceną įsirengti“, – aiškino M. Meškauskas.
Šeštadienį į kiekvienais metais vis gražėjančią naujomis skulptūromis, rodyklėmis ir stendais papuoštą poilsiavietę prie Įpilties piliakalnio jau vienuoliktą kartą rinkosi tradicinės vidurvasario šventės „Prisirpo mėlynės“ svečiai. Prieš susėsdami ant suolų prie išmoningai papuoštos scenos, šalia kurios šiemet pastatytas nauju amplua save išbandžiusio Senosios Įpilties kaimo bendruomenės pirmininko Edvardo Tedevušo Stalmoko išdrožtas stendas „Mėlynės – Impilties miškų uogos“, svečiai skubėjo į tradicinį turgelį. Čia ant prekystalio karaliavo šventės „kaltininkės“ mėlynės, kurių šiemet pririnko ir jauni, ir vyresni uogautojai. Pernai už litrą mėlynių prašę po 6 eurus, šiemet uogas siūlė įsigyti už 7 eurus – pasak pirkusiųjų, tai yra pigiau negu Palangos turguje, kur už pirmųjų mėlynių litrą buvo prašoma 10 Eur. „Uogų dar nėra daug, ir jos nedidelės, – pasakojo ir pernai mėlyniavę jaunieji uogautojai Jonas Jagminas ir Gabija Jašinskaitė. – Uogavome ne aplink Senąją Įpiltį, o Juodeikių miške. Pririnkome 25 litrus mėlynių.“ Ona Bernotienė taip pat sakė, kad bent jau kol kas uogavimas nekoks esąs, tik vietomis galima didesnių mėlynių rasti, kitos gi – sunkiai įžiūrimos. Grybauti irgi nelabai sekasi, gaidelių, už kurių litrą ji prašė 3 eurų, pririnko Latvijoje. Bet, kaip sakė, per dieną tik menką kibiriuką.
Kviečiame dalyvauti
Liepos 21 d., ketvirtadienį, 10 val. kviečiame dalyvauti Žemės ūkio ministerijos organizuojamame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano aktualijų pristatyme. Pristatymas vyks nuotoliniu būdu. Prisijungimo nuorodą galite rasti čia: Jus dominančius klausimus apie Strateginį planą prašome siųsti iš anksto, taip pat ir pristatymo metu el. paštu strateginis.planas@zum.lt.
|
|
