|
|
|
(1669) 2022-07-08Kretingos rajone startuoja Pažangos programa „Tūkstantmečio mokyklos“
Kretingos rajono savivaldybę, rajono Švietimo skyrių ir švietimo bendruomenę pasiekė gera žinia: Pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ vadovas Tomas Liubeckas informavo, kad, Programos priežiūros komitetui teigiamai įvertinus mūsų rajono parengtą „Tūkstantmečio mokyklų“ pažangos programos plano projektą, Kretingos rajono savivaldybė patenka į I šios programos vykdymo etapą. „Labai džiaugiuosi tokiu pasiekimu, – neslėpė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas. – Administracija ir Švietimo skyrius parodė, kad dirba puikiai. Patekome tarp pirmųjų 22 savivaldybių, kurioms bus skiriamas finansavimas programai įgyvendinti, ir tai parodo, kad einame teisinga linkme. Manau, kad šis pasiekimas mus turėtų dar labiau motyvuoti, kad nesustotume pusiaukelėje.“ Rajono Švietimo skyriaus vedėjos Astos Burbienės teigimu, iki šių metų spalio mėnesio plano projektą dar reikės patobulinti ir pradėti rengti investicinius projektus. „Vertindami mūsų parengtą projektą ekspertai atsižvelgė, ar suplanuotos priemonės pagrįstos dokumentais, kaip tai susieta su Gerosios mokyklos koncepcija, ar užtikrinama savivaldybės mokyklų tinklaveika. Taip pat buvo įvertinta, ar plane pateiktos idėjos aprėpia visas keturias programos temines sritis: lyderystę, įtraukųjį, kultūrinį ir STEAM ugdymą, ką mūsų rajono bendrojo ugdymo mokyklos jau daro, ir kaip šios suplanuotos veiklos padės pasiekti nusistatytus tikslus ir uždavinius. Savivaldybės planas susijęs su ugdymo kokybės gerinimu ir šiuolaikiškos mokyklos, veikiančios tinklaveikos principu, kūrimu“, – kalbėjo A. Burbienė. Pažangos programoje „Tūkstantmečio mokyklos“ dalyvaus 6-ios rajono bendrojo ugdymo mokyklos: Jurgio Pabrėžos universitetinė, Darbėnų, Salantų, Vydmantų gimnazijos ir Marijono Daujoto bei Simono Daukanto progimnazijos. Jos atitiko vieną svarbiausių kriterijų – kad mokykloje mokytųsi ne mažiau kaip 200 mokinių.
Ar saugotis nuo koronaviruso tapo įpročiu?
Kretinga pražydo visu grožiu
Kretingiškiai džiūgauja, kad šią vasarą Kretingos miestas užsivilko itin skoningą spalvingų gėlių rūbą: Kretingos miesto seniūnės Gintarės Liobikienės žodžiais, šis rūbas buvo pasiūtas dar pernai, tačiau visu grožiu atsiskleidė šiemet, kai augalai suvešėjo. Vakar į Kretingos miesto centrą, į Vilniaus gatvę, sugrąžinti anksčiau nuimti nužydėję vadinamieji gėlių burbulai, puošiantys eismo žiedus ties sankirta su Birutės gatve ir prie Turizmo informacijos centro: dabar jie apsodinti įvairiaspalvėmis vasarinėmis gėlėmis. Toks pat burbulas atgabentas ir į sankryžą Žemaitės alėjoje, prie šviečiančio kryžiaus. „Šiemet burbulais išpuošėme tik šias tris vietas mieste, nes kitose sankryžose Klaipėdos ir Šventosios gatvėse jau suvešėjo pernai pasodinti žydintys krūmai“, – sakė G. Liobikienė. Didieji gėlynai klombose Rotušės aikštėje taip pat parodė savo tikrąjį grožį šiemet, pradedant nuo pavasario, kai atsivėrė tulpių grožiu, dabar suvešėjo rožės, levandos, vidury išryškėja medlievos, kurios iki rudens pakeis lapų spalvą, rugpjūtį išsiskleis hortenzijos. Visą šį grožį suformavome pernai, tik jo tuomet dar nesimatė. Gėlynus miesto centre po Vilniaus gatvės renovacijos suprojektavo želdinių specialistas gargždiškis Artūras Poškus.“ Atokesnių miesto vietų – Šventosios, Klaipėdos, Birutės gatvių – klombose veši daugiamečiai augalai, nes rožės per lepios augti šalia važiuojamosios kelio dalies. Miestas neseniai papuoštas ir vienmečių gėlių, susodintų į masyvius vazonus, kompozicijomis. Pavasarį juose vešėjo našlaitės, kurias neseniai pakeitė vasarinės gėlės, džiuginančios praeivių akis. Seniūnija šiemet įsigijo 18 naujų vazonų ir dar apsodinta 15 anksčiau įsigytų betoninių klombų Vytauto gatvėje ir prie Kultūros centro.
Tiekėjų gatvę renovuos „Eurovia Lietuva“
Tiekėjų gatvės Kretingoje renovacijos darbus, kurių kaina 4 mln. 875 tūkst. eurų su PVM, per 48 mėnesius padaryti įsipareigojo darbų pirkimo konkursą laimėjusi akcinė bendrovė „Eurovia Lietuva“. Tiekėjų gatvės remontui iš Kelių priežiūros programos Savivaldybės gautų lėšų šiemet skirta apie 900 tūkst. eurų, už kuriuos turėtų būti atnaujintas gatvės apšvietimas, inžineriniai tinklai. „Tariamės su „Eurovia Lietuva“, kad pusmečiu suplanuotus darbus atliktų greičiau ir žiemą gatvė būtų pravažiuojama“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas. Likusią didžiąją beveik 4 mln. eurų lėšų dalį taip pat planuojama gauti iš Kelių priežiūros programos. „Iš Susisiekimo ministerijos gavome informaciją, kad galima teikti paraišką dėl lėšų Tiekėjų gatvės ir Vytauto gatvės ruožo nuo sankryžos su Melioratorių gatve iki magistralinio kelio Šiauliai–Palanga 2023 metų remonto darbams. Rengiame paraiškas, stengiamės, kad pinigus gautume“, – kalbėjo E. Viskontas, pasvarstęs, kad, jei kitąmet pavyktų užtikrinti Tiekėjų gatvės tvarkymo darbų finansavimą, „Eurovia Lietuva“ darbus užbaigti galėtų anksčiau numatyto 48 mėnesių termino. Šią viltį siejo su sėkminga Panevėžio gatvės renovacija, kai iš KPP gavus papildomą finansavimą ta pati „Eurovia Lietuva“ gatvę sutvarkė vientisai, neskaidant į ruožus. „Eurovia Lietuva“ yra viena seniausių kelių tiesimo įmonių Lietuvoje.
„P. n.“ informacija
Siekiant skatinti suaugusiųjų verslumą ir konkurencingumą turizmo rinkoje, Klaipėdos valstybinė kolegija įgyvendina projektą „Suaugusiųjų neformalus skaitmeninis mokymas erdvinio ir darnaus turizmo plėtrai“. Projektą finansuoja Nord Plius programa (NPAD-2020/10099, projekto trukmė 2020 m. spalio mėn.–2022 m. rugsėjo mėn.). Projektas skirtas suaugusiųjų kompetencijoms stiprinti neformalaus mokymo metodais Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Švedijoje, kurti naujus ir unikalius skaitmeninio turizmo maršrutus, siekiant didinti tiriamų regionų ir teritorijų patrauklumą erdvinio ir darnaus turizmo plėtrai. Skatinant suaugusiųjų verslumą ir jų konkurencingumą turizmo rinkose, siekiama erdvinių pokyčių turizmo maršrutus įvesti į Baltijos regiono turizmo rinką ir juos sėkmingai parduoti potencialiems turistams. Erdvinis turizmas apima teritorijų istorinės, kraštovaizdžio, architektūros, socialinės, ekonominės ir urbanistinės raidos tyrimus, kuriais nustatomi įvairūs įvykę pokyčiai miesto ir kaimo vietovėse, gamtos ir kultūros kraštovaizdžiuose. Erdvinių pokyčių nustatymui taikomos geografinės informacijos sistemos, kuriomis tiriami dabartiniai ir senieji žemėlapiai, įvairūs teritorijų ir vietovių planai, nuotraukos, kuriose matomi įvykę pokyčiai, veikiami istorinių, geografinių, ekonominių, socialinių, kultūrinių ir gamtinių sąlygų. Pirmajame projekto etape buvo parengta metodinė medžiaga, kaip atlikti erdvinį turizmą atspindinčių žemėlapių analizę geografinės informacinės sistemos įrankiais, kad jų turinyje būtų/atsispindėtų teritorijų istorinės, kraštovaizdžio, architektūros, socialinės, ekonominės ir urbanistinės raidos tyrimai. Metodikoje atliekama istorinė, kultūrinė, geografinė, gyvenamosios aplinkos pokyčių analizės. Šių elementų įtakoje ir jų pažinime šiuolaikinė visuomenė gali prisijungti prie praeities istorijos, žmonių ir jų gyvenimo būdo, analizuodami konkrečią teritoriją (erdvę), kuri reprezentuoja istoriją ir dabartį.
Klaipėdos jubiliejui dovanos teatralizuotą oratoriją
Rugpjūčio 1-ąją istorinėse Klaipėdos miesto, švenčiančio savo 770-ąjį gimtadienį, erdvėse, teatralizuota eisena judant iš senamiesčio piliavietės link, skambės kompozitoriaus Alvido Remesos oratorija „Sakmė apie Mėmelburgą“. Ši premjera – tai dovana pranciškonų istoriją menančiam seniausiam Lietuvos miestui, kurią 19.30 val. Klaipėdos piliavietėje nemokamai galės stebėti miestiečiai ir svečiai. Kretingiškiai kompozitorių, vargonininką, pedagogą ir muzikos terapeutą A. Remesą pažįsta kaip ilgametį Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios vargonininką – jo kūrybos kelias čia prasidėjo dar pranciškonų sugrįžimo priešaušriu ir su pertraukomis tęsėsi ligi pandemijos pradžios. Pastaruoju metu jis dirba vargonininku Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Su „Smilčių“ skaitytojais A. Remesa pasidalijo apie pastarąjį didingą kūrinį, dedikuotą ne tik Klaipėdos jubiliejui, bet ir pranciškonų atvykimo į Lietuvą istorijai priminti. – Kaip ir kam gimė sumanymas per muziką, per didingą kūrinį, bandyti atkurti pirmųjų į Lietuvą atvykusių pranciškonų istoriją? – Klaipėda yra vienas uostų Baltijos pakrantėje, kuriame prieš 770 metų pranciškonų vyskupas Henrikas Liuksemburgietis, tapęs Klaipėdos krikštatėviu, statė šventyklas – bažnyčias. Klaipėdos miesto užgimimo pagrindas – būtent šventykla. Klaipėda atsirado iš bažnyčios. Apie ką mąstė pirmieji Klaipėdos architektai, statydami šventyklą? Deja, šito sužinoti jau niekada negalėsime. Tikėtina, kad pirmųjų Klaipėdos architektų ir statytojų vienintelis ir pagrindinis tikslas buvo sukurti Dievo namus Vakarų Baltijos pakrantėje. Remiantis istoriniais dokumentais, pranciškonų vyskupas H. Liuksemburgietis, būdamas Kuršo vyskupas (1250–1263 m.), ne tik prisidėjo prie Klaipėdos miesto įkūrimo, pastatydamas pirmąsias Šv. Mikalojaus ir Šv. Jono bažnyčias, bet ir aktyviai dirbo pastoracinį darbą su lietuviais ir žemaičiais, nes prie Kuršo vyskupijos 1237 m. buvo prijungta beveik visa etnografinė Lietuva. Su šiaurės vakarų žemaičiais pranciškonai jau tada turėjo tiesioginius ryšius, kadangi Kretingos, Palangos ir kitų apylinkių gyventojai priklausė Klaipėdos šv. Mikalojaus parapijai.
KŪRYBOS KRAITĖ
Siuvėjos užrašai – paminklas ne tik sau
Kadangi ši knyga, kurioje publikuojamas visas kūrybinis palikimas, yra pirmoji ir juo labiau pomirtinė, pravartu skaitytojus plačiau supažindinti su siuvėjos iš Grybovskos biografija. S. Pučinskaitė-Pladukienė gimė 1907 m. rugpjūčio 8 d. Plungės rajone, Kuzavo dvare, netoli rašytojos klasikės Žemaitės gimtinės Bukantės. Tėvas – Petras Pučinskas. Pagal socialinę kilmę – kumetis. Jo gimimo vieta – Šatės. Dar būdamas trejų neteko tėvo. Likusius vaikystės metus praleido Prialgavos kaime. Kad ir mažai mokslų ragavęs – baigė tik kelias klases, mokėjo gerai skaityti ir rašyti. Vertino tuos žmones, kurie buvo mokyti. Meilę knygai įskiepijo ir savo vaikams. Mėgo meistrauti: dirbo stalus, kėdes, suolus... Nevengė ir ūkiškų darbų. Dirbo viską, ko pageidavo šeimininkai. Nemažai metų praleido Brotykuose. Ūkininkams įtiko, nes buvo darbštus ir tvarkingas, doras ir nuoširdus. Pasilinksminimo vakarėliuose buvo nepralenkiamas šokėjas. Be to, Petras dar turėjo ir Dievo dovaną – gražiai griežė smuiku. Todėl visoje Šačių parapijoje buvo žmonių mylimas ir gerbiamas, laikomas šviesiausiu žmogumi. Mama – Onutė Liaučytė. Vienturtė ūkininko duktė. Kilusi iš Brotykų kaimo. Jos tėvai buvo turtingi. Todėl vaikystėje nepatyrė nei skurdo, nei vargo. Jaunystėje atrodė tikra anų laikų panelė: buvo aukšta, liekna, šviesaus veido. Mokėjo gaminti, patiko siūti, nerti, megzti... Dar nė šešiolikos neturėdama pamilo berną Petrą Pučinską. Nors motina (merginos tėvas jau buvo miręs) ir puoselėjo viltį, kad duktė ištekės už turtingo vyro – beveik jau susižiedavusi buvo su jaunu ūkininku Domarku, vis dėlto viskas apsivertė antraip – slapta susituokė su jaunystės metų draugu. Nuvilta Liaučienė jaunavedžius Oną ir Petrą išvarė iš savo namų.
Palangiškę menininkę užbūrė juodai balta grafika
Pušys, pajūrio smėlis, kopos, vanduo, laiveliai, paukščiai, žvaigždės, žmonių siluetai – tai motyvai, dominuojantys palangiškės Nijolės Dargužienės grafikoje. Kūrybai įkvepiančioje Palangoje gimusiai, augusiai ir dabar gyvenančiai menininkei gražesnio kampelio Lietuvoje nėra. Pasukti meno keliu skatino tėvas „Kasdien važiuoju dviračiu netrumpą atstumą iš darbo namo ir įsivaizduoju, kad tuoj tuoj sėsiu prie rašomojo stalo, imsiu baltą popieriaus lapą, ploniausią, koks tik įmanoma, „laineriuką“, kurio, skirtingai negu plunksnos, nereikės į tušą mirkyti, ir kelioms ilgoms valandoms – nes, kai įninki, sunku sustoti – atitrūksiu nuo kasdienybės“, – sakė Nijolė. Kartais pasitaiko, kad profesijas vaikams rekomenduoja talentus įžvelgę jų tėvai. Taip atsitiko ir Nijolei. „Nieko bendro su menais gyvenime neturėjusiam mano tėvui Vytautui Kaminskui atrodė, kad šioje srityje esu gabi. Jis žiūrėdavo į mano, moksleivės, piešinius, žavėdavosi, girdavo ir sakydavo: „Tu tikrai turėtum pasirinkti menininkės kelią“. Ir pasirinkau“, – atviravo pašnekovė. Baigusi tuometinę Palangos I vidurinę mokyklą (dabar Senoji gimnazija), ji įstojo į Telšių taikomosios dailės technikumą, studijavo pramonės gaminių iš metalo ir plastmasės meninį konstravimą. Pirmoji darbovietė, kurioje dirbo pagal įgytąją specialybę, buvo Kretingos liaudies vartojamų gaminių įmonė „Akmena“. „Kartu su kolege Irena Zamaliene apipavidalindavom stendus įmonei priklausiusiam medinių žaislų cechui, be to, gaudavom įvairių kitų užsakymų – pavyzdžiui, kad ir pagal trafaretus parengti, tinkamu šriftu išrašyti reklamas Kretingos futbolo aikštei“, – prisiminimais dalijosi N. Dargužienė.
Menininkui svarbu... konkuruoti su savimi
Sugrįžęs iš respublikinio tapybos plenero Alantoje Molėtų rajone, kretingiškis dailininkas Andrius Miežis pasidalijo, kaip svarbu menininkams bendrauti tarpusavyje, neužsidaryti savame kiaute. „Menininkui būtina išvykti, kad pamatytų kitus, sužinotų, kuo jie kvėpuoja. Nes, jei užsidarysi savo dirbtuvėse, bus sunku „diagnozuoti“ ir savo kūrybą“, – tvirtino jis. Į privačią kaimo turizmo sodybą garsius šalies dailininkus pakvietė menininkų pora Giedra Purlytė ir Saulius Žvirblis. Kūrybos tema buvo plati ir laisva – nuo peizažo iki vidinių inspiracijų. Tarp plenere kūrusių menininkų – Miglė Kosinskaitė su vyru estų menininku Peter Krossman, grafikė Eglė Kutskaitė, Arvydas Kašauskas, taip pat – įžymus šalies menininkas Nacionalinės premijos laureatas 87-erių abstrakcionistas Eugenijus Cukermanas. „Žavėjo ši charizmatiška asmenybė: įžvalgos, atmintis, gebėjimas bendrauti. Beje, jis – ir labai šiuolaikiškas, modernus, puikiai išmanantis dabarties technologijas. Man buvo didžiulė garbė ir malonumas pažinti šį žmogų“, – kalbėjo A. Miežis.
Po sėdyne – galimai narkotikai
Pirmadienį apie 20.25 val. Kretingoje, Kęstučio g., sustabdžius patikrinti automobilį BMW 5, po 2004 m. gimusio keleivio sėdyne rasta ir paimta suktinė su augalinės kilmės žalsvos spalvos galimai narkotine medžiaga. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
„P. n.“ informacija
Girtuoklis į darbą paleido kumščius
Trečiadienį apie 15 val. Taikos gatvėje Palangoje, prie daugiabučio laiptinės, 1965 m. gimęs vyras, kuriam nustatytas 3,68 prom. neblaivumas, viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, sumušė 1975 m. gimusį vyrą ir 1988 m. gimusią moterį. Įtariamasis uždarytas į areštinę. Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
„P. n.“ informacija
Pavogė piniginę su dokumentais
Trečiadienį apie 16 val. Kopų g. Šventojoje pastebėta, kad iš neužrakinto prie poilsio namelio pastatyto automobilio „Mitsubishi“ pavogta piniginė, kurioje buvo banko kortelės ir asmens dokumentai. Padaryta 1 tūkst. eurų žala. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Vairavo neblaivi
Antradienį apie 1.20 val. Mokyklos g. Palangoje automobilio „Mazda“ vairuotojai, gimusiai 1965 m., nustatytas 2,43 prom. neblaivumas. Moteris sulaikyta ir uždaryta į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281(1) str. 1 d.
„P. n.“ informacija
Zaporižėje – nerimas dėl okupantų artėjimo
„Kai girdžiu, jog okupuotame Chersone ir Melitopolyje ūkininkai iš nevilties naikina braškių, trešnių, pomidorų ir agurkų derlių, man tiesiog kumščiai spaudžiasi iš pykčio“, – pasakė tokias gėrybes Zaporižės centre pardavinėjantis Sergejus Nikiforovas. Dvidešimt metų šiuo verslu užsiimantis S. Nikiforovas teigė nepamenantis tokių didelių kainų, kokiomis dabar tenka parduoti daržoves ir vaisius. Mat anksčiau viskas buvo vežama iš dabar Rusijos okupuotų teritorijų, nuo seno garsėjusių sodininkyste. „Dėl iš ten atvežamo pigaus ir kokybiško derliaus Zaporižėje neapsimokėdavo ūkininkauti, o dabar, Maskvai uždraudus iš okupuotų teritorijų išvežti derlių, pas mus kainos rekordiškai pakilo, ir žmonės pikti, ne visi gali įpirkti“, – kalbėjo vyras. Jo teigimu, vasaros pradžioje Chersono ir Melitopolio apylinkių ūkininkai už kyšį sugebėdavo pravežti derlių, tačiau vėliau tai buvo griežtai uždrausta, ir iš sunkvežimių teko trešnes, braškes pilti į griovius. Keliose vietose stebėjausi, kodėl čia braškės ir trešnės kainuoja po 3–3,5 euro, kai sostinėje Kijeve galima nusipirkti po 1–1,5 Eur. Šviežių vaisių ir daržovių kainų brangumą Zaporižėje pastebėjo ir Melitopolio merijos darbuotoja Svetlana Ustimenko. Šalia Juodosios jūros esantis Melitopolis yra vadinamas „vartais į Krymą“, ir šį miestą Rusijos kariai okupavo jau pirmą karo dieną. Svetlana su dauguma merijos darbuotojų iš Maskvos okupuoto Melitopolio pabėgo į regiono sostinę Zaporižę ir dabar dirba humanitarinės pagalbos melitopoliečiams centre. „Zaporižėje agurkų kilogramas kainuoja 1,6–1,8 euro, o Melitopolyje jie parduodami po 25–30 centų, nes jų pilna, o išvežti parduoti ūkininkams neleidžiama“, – piktinosi S. Ustimenko. Užtat visos kitos maisto prekės yra du-tris kartus brangesnės nei Zaporižėje, nes okupantai neleidžia jų įvežti iš Ukrainos teritorijos.
Darbai įsibėgėja šį pavasarį pradėtame tvarkyti Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje: atnaujinami sodybos pastatai – viralinė, kiemo rūsys ir tvartas. Darbus atlieka bendrovė „Arkosta“. Muziejaus sodyba tvarkoma, Kretingos rajono savivaldybei gavus Europos Sąjungos paramos lėšų – 120 tūkst. Eur – iš Kaimo plėtros programos, tačiau, išaugus renovacijos kaštams, likusią sumą padegs Savivaldybė. Naujosios erdvės, pasak muziejaus vadovės Violetos Čėsnienės, bus pritaikytos edukacijai ir žemaitiško paveldo patiekalų degustacijai, taip pat – priimti svečius, suteikiant jiems poilsį ir nakvynę ant šieno. V. Čėsnienė pasakojo, kad būtent viralinė – dabartinis nedidelis pastatas netoli daržinės bus renovuota taip, kad joje būtų galima priimti grupes iki 20 žmonių. Joje ir numatyta pateikti Žemaitijos regiono nacionalinio paveldo produktų gamybos procesą. „Įtrauktume vietos bendruomenę: kaimo gaspadinės čia mokytų, kaip pasigaminti kastinį, cibulynę, išvirti pusmarškonę košę, kepti bulvinius blynus ir vėdarus. Per mūsų tradicines šventes – Bulvės, Klojimo teatrų, Motiejaus Valančiaus raštų skaitymo – kaimo moterys Regina Simonaitienė, Aldona Zaleckienė savanoriškai talkina, – kalbėjo muziejaus direktorė. – Senosios kartos žmonės taip pat išlaikė daug papročių, tradicijų, atsimena tėvų ir senelių patiekalų receptų, žaidimų, kuriuos ir stengsimės muziejuje atgaivinti.“ Atokiau, už daržinės, kurioje vyksta tradicinės Klojimo teatrų šventės, yra kiemo rūsys – tokiame anksčiau žmonės laikydavo daržoves. „Ketiname tą rūsį taip pat išnaudoti edukacijai – raugsime agurkus, kopūstus, burokėlius. Jaunimui bus įdomu pamatyti, kaip tai daroma. Medinėje rūsio pastogėje džiovinsime vaistažoles, prieskonius, kuriuos patys auginsime, rinksime iš laukų“, – būsimas veiklas nušvietė V. Čėsnienė. Tačiau statybininkams dėl rūsio kilo nenumatytų problemų – teko iškasti nemažai lauko akmenų. Sodybos tvarte rengiamas sanitarinis mazgas su tualetu ir dušu, jau vedamos komunikacijos, Taip pat bus 2 edukacinės patalpos: vienoje stovės audimo staklės ir vyks audimo pamokėlės, o kita patalpa būtų skirta vaikų vasaros stovykloms, renginiams. Darbai turėtų būti baigti šį gruodį. Seniausias sodybos statinys – per 200 metų skaičiuojanti klėtelė, kurioje įrengta etnografinė ekspozicija, buvo atnaujinta 2016 m., pakeistas jos stogas.
„P. n.“ informacija
Asfaltuos Miško gatvę Parąžės kaime
Kretingos rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį su uždarąja akcine bendrove „Gerbūvio sprendimai“ iš Vilniaus dėl Miško gatvės Parąžės kaime Vydmantų seniūnijoje asfaltavimo. Žvyruotos 590 metrų gatvės asfaltavimo darbai kainuos 95,5 tūkst. eurų, iš kurių apie 30 proc. yra gatvės sutvarkymu suinteresuotų sodininkų bendrijos „Medvėlakis“ gyventojų pinigai, kita lėšų dalis yra iš Savivaldybės biudžeto. Gyventojai gatvei išasfaltuoti pasinaudojo Savivaldybės programa, pagal kurią gatvių, kelių tvarkymas spartinimas, kai prisideda gyventojai – kuo jų indėlis svaresnis, tuo didesnę sumą skiria ir Savivaldybė. Parąžės gatvė turėtų būti išasfaltuota šiemet.
„P. n.“ informacija
Vasaros šventė – savo kraštą mylintiems sodiečiams
Nepažeisdami kelių dešimtmečių tradicijos, Šukės kaimo žmonės ir vėl rinkosi į vasaros šventę „Sodžiaus takais“ – būdami kartu jie ne tik pasidžiaugė vienas kitu, bet ir atšventė kaimo bendruomenės „Naujoji Šukė“, kuriai vadovauja Romas Jonušas, 10-mečio veiklos jubiliejų. Bendrystei šukiškius sukvietė Kretingos rajono kultūros centro Šukės skyriaus vedėja Violeta Ruikienė. „Nesame praleidę nė metų, kad nešvęstume“, – teigė ji, pasidžiaugusi, kad bendruomenės iniciatyva jau kurį laiką Šukės žmonės turi stacionarią lauko estradą, kuri tarnauja ir bendruomenės, ir kultūros renginiams, kaimo žmonių sueigoms. O pasitinkant tradicinę šventę, Darbėnų seniūnijos rūpesčiu skyrus 1 tūkst. Eur, šukiškiai Alfonsas Murauskas ir Vitalijus Račkauskas iš naujo sukalė ir atnaujino estrados lubas, už ką sulaukė bendruomenės pirmininko padėkos. Be jų, bendruomenės pirmininkas R. Jonušas už aktyvią visuomeninę veiklą padėkojo Šukės bibliotekininkei Astai Kliknienei, už savanorystę, prižiūrint kaimo maro kapinaites – Aldonai Puodžiūnienei ir Stefanijai Barasienei. Pačiam R. Jonušui buvo perduota Darbėnų seniūno Alvydo Poškio padėka, istorinę vėliavą bendruomenės vairininkui įteikė Seimo narys Antanas Vinkus, o visi šukiškiai bendruomenės jubiliejų paminėjo prie kavos puodelio ragaudami šventinį tortą.
Sekmadienį Darbėnuose įvyko tituliniai Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus atlaidai bei 431-ojo miestelio gimtadienio šventė. Tiek žmonių čia seniai bebuvo: Darbėnų gimnazijos stadionas vos talpino švenčių išsiilgusių darbėniškių ir miestelio svečių minią. Tradiciškai Darbėnų miestelio gimtadienio šventė prasidėjo šv. Mišiomis Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje, kurias aukojo buvęs Darbėnų parapijos klebonas, Telšių šv. Antano Paduviečio katedros administratorius, kunigas kanauninkas Vygintas Gudeliūnas. Pasveikinęs buvusius parapijiečius su švente ir prisipažinęs, kad jaučiasi lyg po penkerių metų grįžęs namo, kanauninkas V. Gudeliūnas priminė bažnyčios minimų kartu dviejų labai skirtingų apaštalais tapusių žmonių istoriją: Petras buvo išsižadėjęs Kristaus, Paulius persekiojo pirmuosius krikščionis. Tačiau susitikęs su Dievu Petras atgailavo, Paulius gi atsivertė ir jie abu nebežiūrėjo atgal, o ėjo į priekį. „Tad ir jums linkiu palikti visus sunkumus ir praeitį už nugaros ir eiti į rytojų, kurti jį, nes laimė priklauso nuo kiekvieno mūsų indėlio kuriant pasaulio gėrį“, – linkėjo V. Gudeliūnas.
Liepos 6-oji Lietuvoje – karaliaus Mindaugo karūnavimo diena. Šią dieną lietuviai, gyvenantys įvairiose Lietuvos ir pasaulio vietose, sutiko vieningai – jau keturioliktąjį kartą dalyvaudami pilietinėje akcijoje „Tautiška giesmė“ aplink pasaulį“ ir 21 valandą giedodami Vinco Kudirkos sukurtą Lietuvos himną. Akcijoje dalyvavo ir Kretingos mieste, rajono miesteliuose, kaimuose gyvenantys piliečiai. Minėjo dviejose vietose Kretingoje, prie rajono Kultūros centro, šalia „Vaidilos“ skulptūros, miestiečių laukė šventinė erdvė šeimoms, kurioje mažiesiems gyventojams netrūko pramogų – vaikai šokinėjo ant batuto, išbandė „kangoo jumps“ batus, galėjo pasipuošti piešiniais ant veidų, valgyti cukraus vatą, šerbetą ir kitus gardumynus. Minėjime koncertavo Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“, su kuriuo kartu renginio dalyviai giedojo himną. Kai kurie šventės dalyviai, ypač tėvai su vaikais, buvo pasipuošę lietuviškais akcentais: vėliavėlėmis, Lietuvos vėliavos spalvos apranga, ant skruostų nupieštomis trispalvėmis. Šventėje dalyvavusi kretingiškė Dovilė Zaburė džiaugėsi dėl pramogų vaikams, kadangi tokiame renginyje visa šeima gali smagiai praleisti laiką. Kita pašnekovė Audronė Stonkuvienė akcentavo, kad stengiasi vaikams paaiškinti apie svarbias šaliai dienas, o liepos 6-ąją gieda himną ir puošiasi lietuviška atributika. Kretingos muziejaus dvaro rūmų verandoje vyko Valstybės dienai paminėti skirtas Kretingos rajono kultūros centro kamerinio choro „Kristale“ ir kretingiškės atlikėjos Indrės Malakauskaitės-Juodeikienės koncertas. Sveikinimo žodžius taręs Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius skatino kretingiškių vieningumą ir pastangas dėl Lietuvos gerovės, o Kretingos Viešpaties Apreiškimo vienuolyno brolis Rolandas Taučius pakvietė žmones maldai ir palaimino juos. 21 valandą kartu su choru „Kristale“ himną giedojo ir būrys kretingiškių.
|
|
