|
|
|
(1668) 2022-07-05Kartenos piliakalnio nuošliauža didėja
Salantų regioninio parko iniciatyva baigiama tvarkyti Kartenos piliakalnio teritorija – per pavasarines liūtis Minija išnešė pėsčiųjų takų dalis ir lieptus. Tačiau didžiausia problema išlieka maždaug 20x25 m ploto piliakalnio pietrytinio šlaito nuošliauža, kuri po kiekvieno stipraus lietaus vis padidėja. Problema – pinigai ir specialistai Piliakalnio aplinkos tvarkymo darbai buvo pradėti prieš dvi savaites ir, pasak Salantų regioninio parko vadovo Modesto Šečkaus, jau baigiami. Kartenos piliakalnio pėsčiųjų takų remonto darbus atliko UAB „Dideli sodai“, jų vertė – per 9,3 tūkst. Eur. Medinius tiltus tvarkė meistras Albertas Rimkus, darbų vertė – kone 7 tūkst. Eur. Piliakalnis tvarkomas iš respublikinės Aplinkos rėmimo programos lėšų. Tačiau didžiausias galvos skausmas ne tik Salantų regioninio parko, bet ir Kultūros paveldo departamento (KPD) atstovams kilo dėl didėjančios piliakalnio nuošliaužos – nėra nei pinigų darbams, nei kas imtųsi ją tvarkyti. „Piliakalnis griūva toje pačioje vietoje, kur prieš kelerius metus šlaitas nučiuožė dėl tekančio šaltinio, bet dabar nuošliauža gerokai ryškesnė. Sprendimų, kaip tvirtinti piliakalnių šlaitus yra, tačiau geologijos ir projektavimo specialistus, išmanančius šią sritį, o ir bendroves, kurios imtųsi šio darbo, – ant pirštų suskaičiuosi. Nerandame, kas pateiktų tikslius skaičiavimus, kad galėtume kreiptis į Kultūros ministeriją ir Kretingos rajono savivaldybę dėl lėšų skyrimo darbams atlikti“, – problemos neslėpė M. Šečkus.
Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Vilius Stančikas informavo, kad Lietuvoje šiais metais nustatytos 9 vietos, kuriose diagnozuotas labai patogeniškas paukščių gripas. „Gaunama pranešimų apie kritusius kirus ir iš pajūrio krašto, perduota informacija apie gandro gaišeną iš Kėdainių, tad liga, panašu, tarp laukinės faunos cirkuliuoja gana aktyviai“, – konstatavo veterinarijos gydytojas. Pirmą kartą Lietuvoje paukščių gripas nustatytas rudagalviams kirams Kauno rajono Krivėnų tvenkinio Žuvėdrų saloje, ši liga diagnozuota ir 2 kirams Kaune. Kaip paaiškino V. Stančikas, rizika ligai plisti – didelė, kadangi šiuo metu kirai, išvedę vaikus, pradeda migruoti dideliais atstumas, ieškodami maisto – paukštis gali nuskristi ir iki 100 km. Virusui cirkuliuojant tarp laukinės faunos atsiranda didelė protrūkių rizika paukščių laikymo vietose. Ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas prie sąvartynų, kadangi, ieškodami maisto, kirai sudaro didelius būrius, taip pat laukuose, kai, vykstant lauko darbams, atsiranda palankios galimybės surasti lesalo.
Praėjusį savaitgalį Kretingos rajono savivaldybės administracijos iškviesti narai iš Klaipėdos sutvarkė Klibių užtvankos šachtos įrenginius. Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės Dianos Šeirienės žodžiais, jau penktadienį po atliktų darbų vandens lygis tvenkinyje nebekrito – tikėtina, kad tvenkinys palaipsniui pasipildys vandeniu ir pasieks ankstesnįjį lygį. „Penktadienį atvyko narai, technika talkino įmonė „Kretingos vandenys“. Jau pirmojo panirimo metu narams pavyko išvalyti šachtos įrenginius: mechaninių kliūčių nebuvo, per laiką įrenginiai buvo užsinešę dumblu, sąžalynais. Narai išpumpavo dumblą ir, jau bevalant, pratekėjimas per šachtos įrenginius mažėjo, susinormalizavo slėgio pagalba, ir vandens lygis tvenkinyje stabilizavosi“, – kalbėjo D. Šeirienė. Paklausta, ar buvo subjektyvių užtvankos nusekimo priežasčių – kažkieno neteisėtai, kaip mano Klibių kaimo žmonės, buvo sukta išorėje esanti sklendė, D. Šeirienė atsakė: „Labai aiškių pažeidimų išoriniuose įrenginiuose nėra, tačiau akivaizdu, kad pasislinkęs užduris. Kodėl? To priežasčių nežinome.“ Vakar Žemės ūkio skyriaus specialistai vėl vyko prie Klibių tvenkinio ir konstatavo, kad vandens lygis nebekrenta, tvenkinys pamažu pildosi vandeniu. „Vertiname, kad užtvankos būklė stabili“, – patikino ji. Klibių kaimo žmonės prieš Jonines pastebėjo, kad stipriai – kone 60 cm nuo viršutinės šachtos briaunos – nuseko jų kaime esantis tvenkinys, kur jie mėgsta ilsėtis ir maudytis, semia ir veža vandenį daržams laistyti. Buvo iškviestos įvairios tarnybos. Bendrovės „Bebrūnė“ meistrai pastebėjo, kad pažeistas išorėje esantis šachtos pakėlimo mechanizmas, o, nusileidę iki tvenkinio dugno, įsitikino, kad susiskersavęs skydas, į jį patekę akmenų. Vanduo pratekėjo pro apačią ir laikinai buvo sustabdytas smėlio maišais.
„P. n.“ informacija
Vytauto–Melioratorių gatvių sankryžos aštuoniukė jau griūva
Kretingiškiai vairuotojai, džiūgavę, kad sudėtingą eismo situaciją Vytauto–Melioratorių gatvių sankryžoje išsprendė naujai įrengtas aštuoniukės formos žiedas, pastebėjo, kad, vos pradėjęs funkcionuoti, žiedas griūva – sunkiasvorės mašinos išdaužo jame paklotas trinkeles ir, dar neįjungus apšvietimo nuverčia stulpus. „Jau praėjusios vasaros pabaigoje naujasis žiedas buvo atidarytas, bet ligi šiol dar neveikia apšvietimas. Naktį nesimato, kaip išsiraityti, ypač – jei nežinai miesto ir tos sankryžos, kad reikia joje staiga sukiotis“, – kalbėjo į redakciją paskambinęs vairuotojas, prašęs neviešinti pavardės. Jis taip pat pastebėjo, kad grindinio trinkelės dažnai „išspardomos“ sunkiasvorių mašinų. Jas užstato statybiniais stulpeliais, kuriuos sunkiasvorio transporto vairuotojai sustoję patraukia, nes antraip išsisukti žiede jiems neįmanoma. „Trinkelės, mano manymu, gal prastai paklotos, kad jau kelintą kartą remontuoja išdaužytas vietas. O gal kitokį jų tvirtinimo būdą reikėtų taikyti važiuojamojoje dalyje, o gal trinkelės turėjo būti sunkesnės? Teko girdėti, kad pėsčiųjų takams užtenka 5–6 cm storio trinkelių, bet važiuojamojoje dalyje jos turi būti 10–12 cm, – svarstė patirties kelionėse po Europą turintis vairuotojas. – Kiek važinėju po kitas šalis, nesimatė, kad žiedus taisytų po kelis kartus. Įdomu, ar vertinimo komisija jau priėmė šios žiedinės sankryžos darbus?“
Merui prašant sudarė komisiją
Po ilgų diskusijų ir svarstymų, po 15 min. papildomos pertraukos – kad valdančiosios daugumos frakcijų nariai galėtų pasitarti, rajono merui Antanui Kalniui primygtinai to reikalaujant ir cituojant įstatyminius aktus, Kretingos rajono taryba pritarė, kad būtų sudaryta komisija rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus Egidijaus Viskonto, patekusio į interesų konfliktą, atsakomybei įvertinti. Kretingos rajono savivaldybės tarybos narius pasiekė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) informacija, kad E. Viskontas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (VPIDĮ) reikalavimus vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti. VTEK tyrimo duomenys parodė, kad pernai lapkritį Savivaldybės administracijoje E. Viskontas pirmininkavo darbo grupės posėdžiui, kuriame svartyti Savivaldybės nekilnojamojo turto naudojimo klausimai. Posėdžio metu E. Viskontas informavo, kad yra gautas žodinis Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kretingos skyriaus (LMŽDKS) prašymas dėl patalpų veiklai vykdyti skyrimo ir pasiūlė šią organizaciją perkelti į Kretingos Vilniaus gatvėje esančias patalpas. Darbo grupėje buvo nutarta informuoti LMŽDKS apie galimybę prašyti šių patalpų. LMŽDKS valdybos narys ir šios organizacijos narės – medžiotojų klubo „Miškininkas“ – vadovas ir valdybos pirmininkas yra E. Viskontui artimas asmuo. VTEK vertinimu, Savivaldybės administracijos direktoriaus privataus intereso buvimas šiuo atveju sietinas su LMŽDKS. Be to, narystę medžiotojų klube „Miškininkas“ savo privačių interesų deklaracijoje nurodo ir pats E. Viskontas. VTEK nuomone, bet koks veiksmas, tarpinis ar galutinis, taip pat ir techninio pobūdžio – teisės akto rengimas, vizavimas, derinimas, pasirašymas, balsavimas, – kurį valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo atlieka interesų konflikte, yra traktuotinas kaip VPIDĮ nuostatų pažeidimas. VTEK duomenimis, E. Viskontas paminėtame darbo grupės posėdyje darė aktyvius veiksmus, siūlydamas svarstyti su LMŽDKS susijusį klausimą, pats dalyvavo šį klausimą svarstant ir nenusišalino.
Kretingos meno mokykla birželio 27–liepos 7 dienomis pirmą kartą suorganizavo vaikų stovyklą „Debiutas“, kurioje į visumą susietos skirtingos meno sritys: šokis, muzika, dainavimas, dailė. Meno mokyklos mokytojai nusprendė sudominti vaikus ir padėti jiems pažinti įvairiapusį meną. Mokytojams stovykloje padeda ir jaunimo grupė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) muzikos fakulteto džiazo katedros studentai. Visi yra talentingi Dailės mokytoja Rūta Šulskienė sakė, kad idėja sukurti stovyklą kilo bendraujant su viena Vokietijos meno mokyklų, kuri organizuoja įvairias stovyklas mokiniams ir miesto bendruomenei. Kretingos meno mokykloje vykstančios stovyklos idėja taip pat buvo pakviesti ne tik meno mokyklos moksleivius, bet ir miesto jaunimą. Stovyklos veiklas pasirinko 47 vaikai, kurių amžius – nuo penkerių iki trylikos metų. Nors vaikai skirtingo amžiaus, visi puikiai bendradarbiauja, randa bendrą kalbą, tikslą. Vaikai vis labiau išdrąsėja, domisi veiklomis, savo sugebėjimais, džiaugiasi pasiekimais, nes stovykloje viskas vyksta gyvai, o ne naudojantis fonogramomis. Jaunimas susirenka rytą, o vakare grįžta namo su puikiais įspūdžiais. „Norime įrodyti, kad visi vaikai yra gabūs, talentingi ir per kelias dienas galima padaryti ką nors įdomaus“,– kalbėjo choreografijos skyriaus koncertmeisterė Asta Paulauskienė. Ji akcentavo, kad svarbi ir mokytojų fantazija, nes tam, kad vaikas norėtų užsiimti įvairiomis veiklomis, ypač tuo, ko dar nebandė, su juo reikia bendrauti, motyvuoti. Pamokos meno mokykloje įprastai turi savo turinį, yra skirstomos pagal amžiaus kategorijas, o čia bandoma rasti „aukso vidurį“. Stovykloje derinamos mokomosios veiklos ir laisvalaikis. Per užsiėmimus vaikai įgyja žinių apie ritmą, dainų tekstus, išgirsta specifinių terminų, kurie naudingi bendram išsilavinimui.
Kretingos Simono Daukanto progimnazijos mokiniai, dalyvaudami dienos stovykloje „Pamatyk, išbandyk, pajusk“, kūrė gražius santykius keliaudami po lankytinas Klaipėdos regiono vietas. „Taip pat vaikai pasidalino atsakomybe kiekvienas dirbdamas komandoje, pastiprino vienas kitą nežinomoje aplinkoje. Tai buvo puiki proga atsitraukti nuo technologijų ir rasti sveikų, saugių prasiblaškymo priemonių“, – neabejojo Simono Daukanto progimnazijos direktorės pavaduotoja Živilė Sabaliauskaitė. Stovyklautojai daug ko pamatė, išbandė pačias įvairiausias veiklas. Daukantiečiai aktyviai tyrinėjo Baltijos jūros paplūdimį, keliavo „Litorinos“ pažintiniu taku, atliko kūrybines užduotis – piešė „Draugystės mandalas“. Tradicinių amatų centre Švėkšnoje per edukacinį užsiėmimą „Popieriaus kelionė“ vaikai išgirdo istoriją, kada ir kaip pradėtas gaminti popierius, patys gamino popierių senoviniu būdu. „Dinozaurų parke“ surengtoje edukacijoje mokiniai skaptavo kiaušinius, ieškojo dinozaurų embrionų. Aktyvioji ir linksmoji dalis mokiniams buvo pramogų erdvėje. Smurtavo prieš moterį
Liepos 3 dieną apie 23.00 val. bute Sodų g. Palangoje 1971 m. gimęs vyras, kuriam nustatytas 2,06 prom. neblaivumas, rankomis sugriebė ir smaugė 1976 m. gimusią moterį, kuriai nustatytas 2,97 prom. neblaivumas. Vyras sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Pradėtas tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.
„P. n.“ informacija
Du „Minijos“ pralaimėjimai
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos pirmenybėse žaidžianti Dariaus Žindulio treniruojama Kretingos „Minija“ per pastaruosius du savaitgalius patyrė porą „sausų“ pralaimėjimų: išvykoje 0:3 – prieš Plungės „Babrungą“, o sekmadienį, Kretingos miesto stadione stebint daugiau kaip 200 žiūrovų, 0:2 – prieš Mažeikių „Atmosferą“. Kretingos garbę Plungėje gynė: vartininkas Amir’as Ahalarov’as, Henri’s Gouhan (84 min. Aronas Zakarauskas), Valdas Jašmontas, Jurij’us Dimitrijev’as, Harold’as Meyenga, Rokas Rusys (69 min. Kornelijus Šalnis), Ernestas Mockus, Lukas Gujis, Mantas Gedutis (58 min. Deividas Pipiras), Vilius Kazlauskas, kapitonas Germanas Vaniuchinas. Tai, kad minijiečiai Plungėje „uždirbo“ nemažai pražangų, turėjo įtakos ir susitikimui su Mažeikių „Atmosfera“: į namų aikštę negalėjo išbėgti Harold’as ir Vilius, o mažeikiškiai kaip tik šiam susitikimui komandą pastiprino. „Susitikome iš esmės dvi vienodos komandos – taškų reikėjo abiem. Mūsų Jurijus Dimitrijevas ir Mantas Gedutis turėjo šimtaprocentines progas, tačiau jų nerealizavo. Neturėdami stiprios gynybos, patys praleidome įvarčius, nežiūrint, kad antrą kėlinį bandėme rezultatą išlyginti“, – rungtynes su „Atmosfera“ komentavo treneris Martynas Viluckas, o prisiminęs rungtynes su Plungės „Babrungu“ neslėpė, kad tai – stipresnis varžovas, turintis didelį potencialą atakose, kas mūsų komandai tai – didelė problema. Kretingos „Minija“: vartininkas Amir’as Ahalarov’as, Henri’s Gouhan, Valdas Jašmontas, Ernestas Mockus, Rokas Rusys (71 min. Mantas Keblys), Deividas Pipiras, Lukas Gujis, Mantas Gedutis (73 min. Aronas Zakarevičius), Kornelijus Šalnis, Germanas Vaniuchinas, Jurij’us Dimitrijev’as. Tačiau Kretingos „Minijoje“ yra ir gerų naujienų: per susitikimą su „Atmosfera“ aikštėje žaidė 4–5 Kretingoje išugdyti 2004–2005 m. gimę futbolininkai. „Tiesiog suteikėme galimybę žaisti kretingiškiams jaunuoliams, tačiau netrukus komandą papildys ir „šviežias kraujas“ – legionieriai iš Latvijos ir Brazilijos, ir jų žaidimą pamatysime artimiausiu metu“, – teigė M. Viluckas. Kretingos „Minija“ po šių pralaimėjimų, sužaidusi 13 rungtynių, iškovojusi 1 pergalę, patyrusi 4 lygiąsias ir 8 pralaimėjimus, įmušusi 3 įvarčius ir į savo vartus praleidusi 16-a, smuktelėjo į paskutinę turnyrinės lentelės poziciją.
Kas geriau – išpuoselėta veja ar natūrali pieva
Šalies sostinės sprendimas įvesti naujas vejų priežiūros taisykles, pagal kurias mieste turėtų vyrauti pievos ir savaime želiantys augalai, sukėlė ir diskusijų, ir įvairių svarstymų. Šiandien dar niekas negali pasakyti, ar natūralių pievų mieste koncepcija pasieks ir rajonų centrus, miestelius. „Tačiau kai Vilniuje pradėjo kelią skintis ši naujovė, pasvarstėme, o gal tikrai verta mažinti šienavimo apimtis mieste ir jo prieigose“, – pripažino Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė. Keisti taisykles ir požiūrį Tačiau tam, kad būtų atsisakyta šienavimo ten, kur jis nėra būtinas, reikėtų keisti miesto tvarkymo taisykles, ką gali padaryti tik rajono Savivaldybės taryba. „Mes jau dabar nešienaujame Jauryklos parko, kurį taip pamėgo miestelėnai – žolė pjaunama tik palei takus, vaikų žaidimo aikštelėje. Bet toks ir buvo pradinis sumanymas, kai iš europinės paramos buvo kuriamas parkas, – palikti kuo daugiau natūralios gamtos. Tačiau kas nutiktų, jeigu nešienautume Pastauninko parko, kuris yra vos ne miesto centre, tikrai negalėčiau pasakyti – manau, kad sulauktume labai daug priekaištų iš miesto gyventojų, liktume nesuprasti“, – teigė Kretingos miesto seniūnė. Asmeniškai ji sakė nematanti jokios problemos, jeigu nebūtų šienaujami Pastauninko parko šlaitai ar tos vietos, kur žmogui nė nepatogu vaikščioti. „Mes prižiūrime ir valstybinius žemės plotus, įspėjame gyventojus, kad jie iki liepos 1 dienos nušienautų savo turimus sklypus. Žmonės jau pripratę prie tokios tvarkos, ir, jeigu kas gyvenamųjų namų kvartale nenusišienauja, seniūnija iškart sulaukia skundų: žmonės nenori, kad į jų sklypus skristų piktžolių sėklos, baiminamasi erkių“, – kalbėjo G. Liobikienė.
Per praėjusią savaitę, nuo birželio 27 d. iki liepos 3 d., per Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vykdytas policines priemones iš viso užfiksuoti 424 KET pažeidimai, nustatyta 18 neblaivių vairuotojų, vienas iš jų neturėjo ir teisės vairuoti, tarp jų pažeidimų nustatyta ir mūsų rajono bei Palangos kurorto keliuose. Liepos 1 d. apie 23.17 val. Palangoje, Vilimiškės kel., patikrintam 1982 m. gim. „Peugeot“ automobilį vairavusiam vyrui gresia baudžiamoji atsakomybė – jam nustatytas 1,54 prom. neblaivumas, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Liepos 3 d. apie 21.24 val. Kretingos rajono kelyje Darbėnai–Šventoji, 1975 m. gimusiam automobilio „Volkswagen“ vairuotojui nustatyta 0,93 prom. girtumas. Trys patikrinti vairuotojai vairavo, nors teisės tam neturėjo, vienas jų sustabdytas liepos 4 d. apie 00.05 val. Palangoje, prie Kretingos g. ir Vasaros g. sankryžos: 1991 m. gimęs vairuotojas ne tik neturėjo teisės vairuoti, nes jos nėra įgijęs, – jam nustatytas ir 0,3 prom. neblaivumas. Dar 45 per savaitę patikrinti vairuotojai neleistinai naudojosi mobiliojo ryšio įrenginiais, 30 – nesegėjo saugos diržų. Atsakomybės neišvengs ir pora alkoholio padauginusių dviratininkų, sustabdytų Plungėje ir Klaipėdos rajone. Mobiliuoju greičio matuokliu nustatyti 300, rankiniu – dar 13 greičio viršijimo atvejų.
„P. n.“ informacija
|
|
