|
|
|
(1667) 2022-07-01Vandens stovai aplaužyti nė nepradėję veikti
Kretingiškiai tikėjosi, kad prieš Kretingos miesto šventę ir šv. Antano atlaidus bus paleistas geriamasis vanduo dviem estetiškais stovais, įrengtais renovuotoje Vilniaus gatvėje prie bažnyčios ir Turizmo informacijos centro. „Praėjo ir miesto šventė, ir Joninės, o vandens kaip nėr, taip nėr“, – stebėjosi į redakciją užsukusi Aldona K. Paaiškėjo, kad vandens nebuvo dėl to, kad nulaužyti nė nepradėjusių veikti stovų čiaupai. Tačiau Savivaldybės atstovai patikino, kad vanduo šiomis dienomis turi pradėti bėgti. Neaišku, kas eksploatuos Atsukti sklendę ir paleisti vandenį šios savaitės pradžioje atvykusiems dviem bendrovės „Kretingos vandenys“ meistrams Liudvigui Klumbiui ir Algimantui Japšui nepasisekė. „Atidarėme šulinį, bet negalime atsukti vandens, nes nuo stovų nudraskyti čiaupai. Gal nekokybiški buvo, nes nuo abiejų nuplėštos tos pačios dalys“, – pastebėjo meistrai. Bendrovės „Kretingos vandenys“ vadovas Tomas Jurgutis sakė, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija tik šią savaitę davė nurodymą vandeniui paleisti – „Kretingos vandenys“ įrengė skaitiklius, tačiau stovai nėra perduoti eksploatuoti, nes dar neišsiaiškinta, kuriai bendrovei – „Kretingos vandenys“ ar „Kretingos komunalininkas“ – bus paskirta juos prižiūrėti. „Dar paaiškėjo, kad ir detalės nulaužytos. Mes tokių specifinių čiaupų neturime. Juos turės parūpinti Vilniaus gatvę tvarkę rangovai“, – patikino T. Jurgutis. Paklaustas, kiek Savivaldybei kainuos miestiečiams ir svečiams tiekiams geriamasis vanduo, greit primetė, kad per karščiausius mėnesius būtų suvartojama iki 10 kub. m, ir tai kainuotų 17 Eur, o per vasaros sezoną – apie 50 Eur. „Suma nedidelė, o patogumas žmonėms – didžiulis. Vanduo pasitarnautų miestui ir svečiams, Kretinga galėtų lygiuotis su Europos miestais“, – pastebėjo T. Jurgutis.
Kaip saugotės nuo karščių?
Išsprendė hamletišką klausimą – būti ar ne Savivaldybei profesinės mokyklos dalininke
Kretingos rajono savivaldybė lieka dalininke Kretingos technologijos ir verslo mokyklos, kuri nuo ateinančio rugsėjo turi tapti Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Klaipėdoje padaliniu. Sprendimą dėl dalininkės šį ketvirtadienį Kretingos rajono savivaldybės taryba priėmė tam pritarus 16-ai tarybos narių, 1-am balsavus prieš ir 5-iems susilaikius. Kretingos rajono savivaldybė turi 1-ą balsą iš 4-rių Kretingos technologijos ir verslo mokyklos valdyme, didžioji Kretingsodyje Kretingos rajone veikiančios profesinės mokyklos dalininkė yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Atsisakyti Savivaldybei dalininkės teisių atkakliai siekė Savivaldybės tarybos opozicija pritariant merui Antanui Kalniui. Opozicijai priklausantis visuomeninio rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“ atstovas („kraštietis“) Darius Petreikis pirmas uždavė klausimą, ar yra prasmė Savivaldybei būti mokyklos dalininke, kai turimas 1 balsas nėra sprendžiamasis. „Paleiskite šitą mokyklą“, – ragino tarybos valdančiuosius „kraštietis“ Simas Končius, teigęs, kad Savivaldybei lig šiolei būnant dalininke, nei jis pats, nei 99 proc. tarybos politikų dėl mokyklos nepadarė nieko gero. Per komitetų posėdžius girdėjęs vienintelį argumentą, kad Savivaldybei svarbu būti dalininke dėl mokyklai priskirtos apie 50 ha žemės. „Ta žemė ne mūsų (ne Savivaldybės, – aut. past.)“, – priminė jis ir pareiškė svarbiausią, anot jo, priežastį, dėl kurios sprendžiant Savivaldybės dalyvavimo mokyklos valdyme klausimą susikryžiavo tarybos valdančiųjų ir opozicijos ietys. „Daugumai (valdančiajai koalicijai, – aut. past.) rūpi direktorės personalija“, – tarė jis. Nors politikas personalijos neįvardijo, buvo aišku, kad kalbėjo apie Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centrui vadovaujančią Kretingos rajono Savivaldybės tarybos narę Dalią Martišauskienę, su „kraštiečiais“ esančią tarybos opozicijoje. Dalia Martišauskienė tam, kad nebūtų interesų konflikto, nedalyvavo klausimo svarstyme ir priimant dėl jo sprendimą. Opozicijai priklausanti Jolita Vaickienė, ragindama atsisakyti Savivaldybės kaip dalininkės teisių, taip pat kaltino Savivaldybės valdžią, kad ši tik pasyviai stebėjo, kaip nyksta vienintelė rajono profesinė mokykla. „Nebemurkdykite šitos mokyklos“, – sviedė ji į tarybos valdančiųjų stovyklą.
Pasisavino pinigus
Į Palangos miesto policijos komisariatą kreipėsi 1954 m. gimęs vyras, kuris nurodė, kad gegužę, gavęs neva iš banko siųstą SMS žinutę, paspaudė atsiųstą nuorodą. Birželio 29 dieną patikrinęs banko sąskaitų išrašus, pastebėjo, kad gegužės 22 d. iš dviejų jo banko sąskaitų apgaulės būdu yra pasisavinti 3 tūkst. eurų. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.
„P. n.“ informacija
Gimnazistai – pirmi respublikoje
Jau šešerius metus Europos Parlamento biuras Lietuvoje vykdo programą „Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės“ (MEPA). Šioje programoje dalyvauja ir Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija, kuriai už šių mokslo metų veiklas skirta I v. respublikoje. MEPA projekto tikslas – ugdyti aktyvius jaunuosius savo šalies ir Europos Sąjungos piliečius, pristatyti moksleiviams ES poveikį ir naudą įvairioms gyvenimo sritims. Ši programa skirta vyresnių klasių moksleiviams. Šiais metais prie projekto prisijungė 117 gimnazijų ir profesinių mokyklų: 89 iš jų pateikė galutines projekto ataskaitas, o 85 atitiko visus projekto reikalavimus: įsteigė ES informacijos centrą, šventė Europos dieną ir vedė bent 15 pamokų, kuriose būtų panaudota MEPA mokomoji medžiaga. Dalyvauja nuo programos pradžios Jurgio Pabrėžos universitetinei gimnazijai tai jau šeštasis dalyvavimo projekte kartas ir kiekvienais metais gimnazija tampa MEPA mokykla. 2021–2022 mokslo metais gimnazijoje dirbo 8 jaunieji ambasadoriai trečiokai gimnazistai: Karolina Mažrimaitė, Vaiva Vainušytė, Laura Žebrauskaitė, Laura Gedgaudaitė, Enrika Puotkalytė, Gytis Ruibys, Kornelijus Buivydas, Karolis Žilinskas. „Tapti MEPA nariu gimnazijoje užtenka tik noro. Dalyvauti projekte kasmet siūlome visiems gimnazistams“, – teigė jaunųjų ambasadorių koordinatorė istorijos mokytoja Dalia Zibalienė. Jaunieji ambasadoriai dalyvavo įvairiuose seminaruose, susitikimuose, debatuose su Europos Parlamento nariais, bendraamžiais iš kitų respublikos mokyklų. Jie organizavo Europos dieną mokykloje – rengė protų mūšius, orientacines varžybas, skatino laikyti Europos egzaminą. Anot D. Zibalienės, gimnazijos bendruomenė MEPA veiklose dalyvauja gana aktyviai, ypač – pirmokų ir antrokų gimnazistų klasės. „Vykdydami programą dalyvavome aplinkosauginėse veiklose, sodinome mišką, organizavome pagalbą Ukrainai, pilietines akcijas žmogaus teisėms paminėti. Mokykloje veikė informacijos stendas apie ES, visus metus buvo vedamos pilietinio ugdymo, istorijos, geografijos, ekonomikos pamokos apie ES. MEPA mokomoji medžiaga yra įvairiapusė: teorija, protų mūšiai, debatai, žaidimai“, – pasakojo D. Zibalienė.
Jaunųjų pianistų pasiekimai
Pasibaigusieji mokslo metai turtingi išvykų ir laimėjimų buvo Kretingos meno mokyklos pianistams, kuriuos moko mokytoja Kilnutė Skripkauskienė: jos ugdomi mokiniai per mokslo metus dalyvavo 27 konkursuose, ne viename jų jaunuosius pianistus lydėjo sėkmė. Net šešiuose tarptautiniuose konkursuose dalyvavo Rokas Skurvydas, trijuose – Nidijus Valataka, po kartą – pradedantysis pianistas pirmokas Jonas Bendikas ir penktokas Jokūbas Žiubrys. „Dar pirmą pusmetį Rokas dalyvavo tarptautiniame pianistų konkurse „Edelweis“ Vienoje Austrijoje ir pelnė I vietą, šiame konkurse dalyvavo ir Nidijus“, – akcentavo mokytoja K. Skripkauskienė. Abu kretingiškiai pianistai pirmąsias vietas užėmė ir tarptautiniame pianistų konkurse „Divertisment“, skirtame 120-osioms Igorio Stravinskio gimimo metinėms. Konkursą surengė JAV-Kazachstano tarptautinis muzikų judėjimas. Kalbėdama apie šiuos du mokinius, mokytoja pasidžiaugė, kad jie dalyvavo ne viename seminare-praktikume. Štai spalį seminaras-praktikumas, per kurį atviras pamokas vedė kraštietė pianistė, tarptautinių konkursų laureatė, LMTA spec. fortepijono katedros docentė, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoja ekspertė Albina Šikšniūtė, buvo surengtas Kretingos meno mokykloje, lapkritį R. Skurvydas ir N. Valatka dalyvavo XXVII Žemaitijos muzikos ir meno mokyklų bei Stasio Šimkaus konservatorijos mokytojų konferencijoje, metodiniame seminare-praktikume, kuriame atviras meistriškumo pamokas vedė LMTA fortepijono katedros asistentas, meno daktaras, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos ir Vilniaus Juozo Talat-Kelpšos konservatorijos mokytojas metodininkas, tarptautinių konkursų laureatas Jurgis Aleknavičius. Abu berniukai dalyvavo ir Klaipėdos universiteto tęstinių studijų centro projekto XXI seminare. „Per atviras pamokas mūsų mokykloje ugdomi pianistai savo atlikimą demonstravo tarptautiniams vertintojams“, – tvirtino mokytoja. Jauniesiems pianistams ypač svarbus – nacionalinis Balio Dvariono konkursas, kai varžomasi trimis – rajono, zonos ir nacionaliniu – etapais. R. Skurvydas tapo šio konkurso laureatu, N. Valatka – diplomantu.
Vasaros karštis – pavojingas klastūnas
„Mes, lietuviai, turime keturis metų laikus, mūsų vasaros – trumpos, todėl Lietuvoje pakelti karščius yra sunkiau, negu pietų kraštuose. Ir mums patiems reikia būti budriems ir itin atsakingiems už savo pačių sveikatą. Juolab kad karštis šiemet užplūdo staiga ir jau laikosi netrumpą laiką“, – kalbėjo mokslų daktarė, Kretingos pirminio sveikatos priežiūros centro (PSPC) šeimos gydytoja ir gydytoja echoskopuotoja Agnė Brazienė. Jei troškulys – prasidėjo dehidratacija Medikė patarė, kaip turėtume elgtis, kad išvengtume karščio sukeliamų pavojų. „Pirmiausia – vanduo, jis gyvybės ir sveikatos šaltinis. Sveikam, lėtinėmis ligomis nesergančiam žmogui per dieną reikia suvartoti 2–3 litrus vandens. Gurkšnoti kas 15–20 min. Vaikams, priklausomai pagal amžių ir svorį, taip pat būtina duoti gerti: tarkim, kūdikiui, sveriančiam 5 kg, reikia išgerti nuo 0,75 iki 1 l vandens, vyresniems – didinti kiekį“, – kalbėjo A. Brazienė. Ji akcentavo, kad svarbu nesulaukti, kai žmogus jau pradeda jausti troškulį, vadinasi, prasidėjo dehidratacija – organizmui jau trūksta nuo 0,5 iki 1 litro vandens. Pavojinga, kuomet žmogus išvis nebejaučia troškulio, tada gali prasidėti kūno traukuliai, dezorientacija, kalbos sutrikimai. Trūkstant vandens, galimi sąmonės sutrikimai iki komos. Per karščius reikia vengti tiesiogiai būti saulėje, dėvėti galvos apdangalą ir orui pralaidžius, natūralių medžiagų, šviesius rūbus, kurie geriausiai atspindi saulę. Būnant lauke, dėvėti akinius su UVA ir UVB filtrais, apsaugančiais akis nuo ultravioletinių spindulių. Kūnui negailėti apsauginio kremo su kuo didesniu apsaugos faktorių skaičiumi – nuo 30 SPF ir daugiau.
Gydomosios programos „Sveiki sąnariai“ ir „Sveika nugara“ – tai kompleksiškai parinktų procedūrų programos, skirtos mažinti sąnarių ir nugaros maudimą ir skausmą bei stiprinti bendrą fizinę būklę. „Atostogų parko“ kineziterapeutai šią programą rekomenduoja raumenų, sąnarių funkcijos atstatymui bei nugaros skausmo mažinimui, esant įvairioms stuburo patologijoms, stuburo diskų suspaudimui ar išvaržoms ir judėjimo sutrikimams, jaučiant stresą ar nuovargį. Įrodyta moksliškai Programų metu taikomos ne mažiau kaip 19 sveikatinimo procedūrų ir suteikiama galimybė išbandyti unikalią ir vienintelę Lietuvoje procedūrą „Mineralų jūra“. Iš 2154 metrų gylio gręžinio išgaunamo mineralinio geoterminio vandens nauda sveikatai įrodyta moksliškai. Viename litre itin aukštos mineralizacijos geoterminio mineralinio vandens yra ištirpę daugiau kaip 80 gramų įvairių mineralinių medžiagų. Tai net kelis kartus viršija kituose Lietuvos kurortuose naudojamo vandens mineralizacijos lygį. Skatinamas fizinis aktyvumas „Gydomosios programos „Sveika nugara“ ir „Sveiki sąnariai“ ypač tinka vyresnio amžiaus žmonėms, po traumų, esant įsisenėjusiems skausmams. Jos veiksmingai padeda malšinti nugaros, sąnarių skausmus. Programose skatinamas ir fizinis aktyvumas. Klientui skiriamos ne tik procedūros, bet ir treniruotės vandenyje – vertikalios vonios procedūros, mankštos vandenyje su kineziterapeutu. Jos paskiriamos atsižvelgiant į kiekvieno kliento fizinę būklę,“ – teigė medicinos centro „Natura Termo SPA“ vyr. kineziterapeutė Gintarė Regelskienė.
Masažas dažnai rekomenduojamas žmonėms, jaučiantiems įvairius kūno skausmus arba psichinius negalavimus. „O ar masažas gali kaip nors padėti žmonėms, sergantiems onkologinėmis ligomis?“ – „Sveikata“ paklausė Klaipėdos valstybinės kolegijos Kineziterapijos ir grožio terapijos katedros vedėjo Dariaus Einars. – Masažas nėra onkologinės ligos gydymo metodas, kaip, pavyzdžiui, chemoterapija. Tai – papildoma priemonė paciento gyvenimo kokybei pagerinti ir nuo gydymo jaučiamiems simptomams susilpninti. Atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad masažas gali būti naudingas ir fizinei, ir psichinei sveikatai. Masažas mažina uždegimą ir patinimą, pagerina kraujotaką, malšina raumenų skausmą, reguliuoja hormoninę sistemą. Masažas yra gera chemoterapijos sukeltos periferinės neuropatijos prevencija, limfedemos palengvinimas. Masažas gali padėti žmonėms atsipalaiduoti, užsimiršti, pagerina miego kokybę, gali padėti sumažinti nerimą, o kartais – ir depresiją. – Kokių rūšių masažas rekomenduojamas onkologiniams ligoniams? Tokį masažą galėtų atlikti tik profesionalas ar ir artimasis? – Sergant onkologine liga galima taikyti įvairias masažo technikas, tarkim, kaip: švediškas, aromaterapinis, klasikinis, miofascialinis ar giliųjų audinių masažas, tačiau tinkamiausia masažo technika gali skirtis priklausomai nuo simptomų ir nuo vėžio, šios ligos gydymo poveikio organizmui. Švelnų masažą toleruoja dauguma vėžiu sergančių žmonių, jo pakanka, kad išsiskirtų endorfinai, galintys sumažinti skausmą. Tiems, kurie patiria raumenų įtempimą ir sustingimą, gali prireikti stipresnių masažo metodų, pavyzdžiui, švediško masažo. Giliųjų audinių masažas nerekomenduojamas aktyvaus vėžio gydymo metu, bet gali būti naudojamas esant lėtiniam skausmui ir ribotam judesiui dėl randų audinyje po gydymo.
Pusšimčiui Kretingos globėjų svetimi vaikai tapo savais
Pirmasis liepos sekmadienis, po gegužę minėtos Motinos dienos, o birželį – Tėvo dienos, visoje Lietuvoje paskelbtas Globėjų diena. Siekiant kuo labiau pagerbti šiuos mylinčių širdžių žmones, rytoj, liepos 2-ąją, į Klaipėdoje rengiamą Nacionalinę globėjų šventę išvyks ir gausus būrys Kretingos rajono globėjų bei jų globojamų vaikų, o sekmadienį Vydmantų koplyčioje 11.30 val. už juos šv. Mišias aukos Globos centro ambasadorius kunigas Karolis Petravičius. Vietoj vaikų namų – pas budintį globotoją Šiuo metu Kretingos rajone yra 47 globėjų šeimos, kuriose auga 57 globojami vaikai: didžioji jų dalis susieti artimais giminystės ryšiais – 23 tokios šeimos globoja 29 vaikus, o giminystės ryšiais nesusijusios 22 šeimos globoja 28 svetimus vaikus. Dar yra 2 budintys globotojai. Jie pirmieji ištiesia ranką tuomet, kai biologiniai tėvai neatlieka savo pareigų – priima vaiką į savo šeimą. Kai Vaiko teisių tarnyba iš tokių tėvų paima vaiką ar vaikus, tam, kad nepatektų į globos įstaigą, jie laikinai apgyvendinami budinčių globotojų šeimose. Tuo pasirūpina Kretingos rajono socialinių paslaugų centras. Globotojų šeimoje vaikas gali gyventi iki 1-erių metų, – per šį laiką išsisprendžia, ar vaiką galima grąžinti tikriesiems tėvams, ar jam ieškoma nuolatinio globėjo. Pasak Kretingos rajono socialinių paslaugų centro direktorės Danutės Skruibienės, 2018 metais, Vyriausybės nutarimu, buvo nuspręsta atsisakyti institucinės globos ir pereiti į bendruomenines paslaugas. Tuo pačiu buvo įteisintas ir budinčio globotojo statusas. Iš pradžių kretingiškiai sunkiai atsiliepė į šią naujovę. „Mūsų rajono vaikus tekdavo pas budinčius globotojus ir į Šiaulius, ir į Skuodą vežti. Tačiau palaipsniui ėmė atsirasti asmenų, norinčių tapti globotojais“, – patikino ji.
Žuvo traktorininkas
Birželio 29 d. apie 21.59 val. Senosios Įpilties kaime, pievoje, traktorius „MTZ 52“ su šienapjove, vairuojamas 1941 m. gimusio vyro, nuriedėjo nuo skardžio ir apvirto. Eismo įvykio metu žuvo traktoriaus vairuotojas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„P. n.“ informacija
Pasisavino pinigus
Į Palangos miesto policijos komisariatą kreipėsi 1954 m. gimęs vyras, kuris nurodė, kad gegužę, gavęs neva iš banko siųstą SMS žinutę, paspaudė atsiųstą nuorodą. Birželio 29 dieną patikrinęs banko sąskaitų išrašus, pastebėjo, kad gegužės 22 d. iš dviejų jo banko sąskaitų apgaulės būdu yra pasisavinti 3 tūkst. eurų. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.
„P. n.“ informacija
Turnyras Alytuje – žaidybinei patirčiai kaupti
Kretingos sporto mokyklos rankininkės, gimusios 2009 m. ir treniruojamos Algimanto Pranaičio, ne per seniausiai dalyvavo tarptautiniame rankinio turnyre Alytuje. Ir nors mūsiškės sportininkės prizinės vietos neužėmė, treneris sakė gerai vertinantis visų jų žaidimą, o svarbiausia – rankininkės įgijo žaidybinės patirties. „Tai mums – nepaprastai svarbus. Per sezoną tesužaidėme 12 rungtynių, kai su kitomis auklėtinėmis žaisdavome po 30–40 rungtynių per metus, yra buvę, kai varžėmės ir 60 susitikimų“, – teigė A. Pranaitis, akcentuodamas, kad žaidybinės patirties spragas pavyks užpildyti dalyvaujant draugiškuose turnyruose: kretingiškes į turnyrus kviečia lenkai, latviai, pasvaliečiai, tie patys alytiškiai. Jiems rengtis Kretingos rankininkės pradės rugpjūčio mėnesį organizuojamoje sporto stovykloje. Turnyre Alytuje varžėsi 6 komandos. Kretingiškės 16:18 (9:8) pralaimėjo Lenkijos Semiatiče rankininkėms, 22:25 (10:10) – turnyro šeimininkėms alytiškėms, 15:20 (10:10) – varžovėms iš Panevėžio, 22:23 (12:16) – Lenkijos Goldap komandai ir 24:19 (16:8) laimėjo prieš Varėnos bendraamžes. Šie rezultatai mūsiškėms lėmė V turnyrinės lentelės poziciją. „Iš esmės bet kuri turnyre dalyvavusi komanda galėjo tapti prizininke: visų pajėgumas vienodas, ir daugeliu atvejų viską lėmė vienas kitas įvartis. Neišvengėme traumų, sėkmės pritrūko vartininkėms, suskaičiavau net 25 skersinius smūgius“, – rezultatus komentavo A. Pranaitis, akcentuodamas, kad ir pats, kaip treneris, padarė klaidų planuodamas keitimus. „Tačiau labai norėjosi į aikštę išleisti kuo daugiau žaidėjų“, – motyvavo jis. Iš viso Kretingos sporto mokyklos rankininkės pelnė 99 įvarčius, į savo vartus praleido 105. Naudingiausia mūsų komandos žaidėja pripažinta Orinta Jašinskaitė. Kretingiškių rankininkių žaidimas patiko Lenkijos treneriams, tad jie pakvietė mūsiškes dalyvauti jų rengiamame turnyre. „Mūsų bėda, kad Lietuvoje labai sumažėję komandų, o Lenkijoje rankinis vis dar populiarus, tad komandos turi galimybę žaisti gausiai rungtynių“, – pastebėjo A. Pranaitis, teigdamas, kad rankų su merginomis nenuleis: vis dėlto auga gerų žaidėjų, ateityje galinčių siekti pergalių.
Kretingos technologijos ir verslo mokyklos sporto salėje įvyko rajono atviros badmintono pirmenybės. Badmintonininkų dvikovos vyko vyrų, moterų ir mišrių dvejetų kategorijose. Vyrų dvejetų kategorijoje geriausiai sekėsi kretingiškiui Arnoldui Slušniui ir kauniečiui Sauliui Eidukui. Jie lemiamoje dvikovoje po atkaklios kovos 2:1 (21:12; 19:21; 21:14) nugalėjo svečius iš Tauragės Mykolą ir Roką Grytes – ši dvikova truko net 32 min. Trečioje vietoje liko kretingiškis Rolandas Juknevičius, žaidęs poroje su Palangos atstovu Gintautu Šiaučiūnu. Moterų dvejetų kategorijoje lengvą pergalę pasiekė Dominyka Rimkutė (Kaunas) su Vykinte Trakšelyte (Vilnius). Finalinę dvikovą jos laimėjo 2:0 (21:16; 21:7) prieš Palangos badmintonininkes Kristiną Freimanaitę ir Gitaną Krūminienę. Trečią vietą iškovojo klaipėdiškės Rasa Džervė ir Jurgita Bazytė. Mišrių dvejetų kategorijoje vyko atkakliausia ir ilgiausia finalinė dvikova, trukusi 34 min. Triumfavo Gedimino Čepkausko (Kaunas) ir V. Trakšelytės (Vilnius) duetas. Antroje vietoje liko Tomas Tiškus (Šiauliai) su D. Rimkute (Kaunas), pralaimėję nugalėtojams 1:2 (13:21; 1:15; 18:21). Įvyko ir antros grupės mišrių dvejetų kategorijos dvikovos. R. Juknevičius su K. Freimanaite lemiamoje kovoje 2:1 (21:15; 8:21; 21:18) įveikė kaunietį Saulių Eiduką ir vydmantiškę Aldoną Kasparavičienę. Bronzos apdovanojimai atiteko R. Grytei ir Ernestai Grigeliūnienei (Klaipėda).
„P. n.“ informacija
Baigėsi pretendentų vadovauti uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos šilumos tinklai“ paraiškų priėmimas. Kandidatus užimti šios įmonės direktoriaus pareigas vertino pirmąkart tokiam tikslui Kretingos rajono savivaldybės administracijos pasamdyta agentūra. Agentūra atrinko penkis galimus vadovus, kuriam iš jų atiteks „Kretingos šilumos tinklų“ direktoriaus vieta, nuspręs bendrovės nepriklausoma valdyba, joje dirba 5-iese: 3 nepriklausomi nariai ir po vieną Kretingos rajono savivaldybės ir bendrovės „Klaipėdos energija“ atstovą. Savivaldybė valdo didžiąją „Kretingos šilumos tinklų“ akcijų dalį, „Klaipėdos energija“ – 24,1 proc., jai valdyboje atstovauja pats įmonės generalinis direktorius Antanas Katinas. Trims samdomiems nariams įmonė moka atlyginimą. „Tikimės, kad naują direktorių „Kretingos šilumos tinklai“ turės šią liepą“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas, akcentavęs nepriklausomą valdybos svarbą sprendžiant dėl įmonės vadovo, veiklos, perspektyvų. „Strateginėse Savivaldybės įmonėse, kaip antai, tiekiančiose šilumą, vandenį, nepriklausomos įmonių valdybos reikalingos. Vyksta atranka į „Kretingos vandenų“ nepriklausomą valdybą“, – teigė E. Viskontas. „Kretingos šilumos tinklai“ yra pirmoji Kretingos rajono savivaldybės įmonė, turinti nepriklausomą įmonės valdybą, kuri buvo sudaryta ir dirbti pradėjo 2021 m. gruodį, kuomet įmonei vadovavo Jonas Barzdys. Ilgametis „Kretingos šilumos tinklų“ direktorius J. Barzdys, įmonėje dirbęs nuo 1996 m. direktoriaus pavaduotoju, nuo 1999-ųjų – direktoriumi, šį pavasarį išėjo į užtarnautą poilsį.
„P. n.“ informacija
Per ilgąjį šventinį savaitgalį vykdytas priemones Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnai nustatė 25 neblaivius vairuotojus, tarp jų – ir Kretingos rajone, Palangoje. Kelio Šiauliai–Palanga 138 km birželio 24 d. apie 12.32 val. sustabdyto taksi automobilio „Toyota“ vairuotojui, gimusiam 1968 m., nustatytas 0,13 prom., apie 12.53 val. automobilio „Audi“ vairuotojui, gimusiam 1985 m., – 0,47 prom., apie 14.01 val. automobilio „Nissan“ vairuotojui, gimusiam 1987 m., – 0,66 prom. neblaivumas. Palangoje, kelyje Darbėnai–Šventoji, ties išvažiavimu iš Šventosios, tą pačią dieną sustabdyto automobilio „Toyota“ vairuotojui, gimusiam 1971 m., nustatytas 0,44 prom., apie 16.56 val. automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojui, gimusiam 1987 m., – 0,55 prom., neblaivumas. Šiame kelyje birželio 26 d. apie 10.42 val. sustabdyto automobilio „Honda“ vairuotojui, gimusiam 1977 m., nustatytas 0,54 prom., apie 16.44 val. automobilio „Infiniti“ vairuotojui, gimusiam 1975 m., – 0,53 prom., apie 13.17 val. automobilio „Toyota“ vairuotojui, gimusiam 1979 m., – 1,24 prom., o apie 14.48 val. automobilio „Ford“ vairuotojui, gimusiam 1987 m., – 0,51 prom. neblaivumas. Nustatyta, kad 71 pareigūnų patikrintas vairuotojas buvo vartojęs alkoholio, tačiau leistinos ribos neviršijo. Taip pat užfiksuota, kad 30 vairuotojų neleistinai naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, 23 – nesegėjo saugos diržų. Mobiliuoju greičio matuokliu užfiksuotas 301, rankiniu – dar 11 leistino greičio viršijimo atvejų.
„P. n.“ informacija
Jaunieji ūkininkai iki liepos 29 dienos gali teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, kuriai šiais metais skirta beveik 23 mln. eurų. Utenos rajone įsikūrę jaunieji ūkininkai, šia parama pasinaudoję prieš šešerius metus, džiaugiasi reikšminga paspirtimi kuriantis. Paskata tapti savarankiškam Tauragnų seniūnijoje gyvenantis Arūnas Gimžauskas tradiciją ūkininkauti perėmė iš tėvų ir augina limuzinų veislės bei kitus mėsinius galvijus. Utenos rajono savivaldybės administracijos ne kartą apdovanotas už darbštumą vystant savo ūkį A. Gimžauskas ūkininkauja tėvų žemėje ir šiuo metu augina mėsinius galvijus, pienines karves, veislinius limuzinus. Ūkininko teigimu, paskata atsiskirti nuo tėvų ir pradėti savarankišką veiklą buvo galimybė pasinaudoti KPP parama jauniesiems ūkininkams. „Tuo labiau kad ji dengia išlaidas šimtu procentų, nereikia turėti savo lėšų“, – pabrėžė pašnekovas ir pridūrė, kad už gautą pirmąją paramą įsigijo veislinių galvijų ir pašarų dalytuvą. A. Gimžauskas įsitikinęs, kad, net ir praėjus tokiam laiko tarpui, jo ūkis – dar tik pradinėje stadijoje. Jam dar reikia augti, į jį reikės investuoti ne tik nemažai lėšų, bet ir darbo.
Ragavęs emigranto ir bedarbio duonos Kaip tikino Daugailių seniūnijoje įsikūręs Žydrūnas Januškevičius, kurtis nuo nulio, kai neturi ūkininkų tėvų ar kitų giminaičių, yra žymiai sudėtingiau, bet čia labiausiai ir gelbsti KPP parama. Jaunas ūkininkas prisipažino, kad daugiau nei metus net bandė emigranto duoną. Grįžus į gimtinę iš užsienio taip pat niekas nelaukė išskėstomis rankomis – teko pabūti bedarbiu. Štai tada, pasak pašnekovo, ir šovė mintis tapti ūkininku. Mėsinius galvijus auginantis Ž. Januškevičius sakė, kad už paramos jauniesiems ūkininkams lėšas įsigijo traktorių, savo jėgomis prie jo įsigijo priekabą, šienapjovę, grėblį, pasistatė reikalingus pastatus, nusipirko galvijų. Jaunas vyras rankų nenuleidžia ir išmėgina įvairias galimybes – lanko kursus ūkininkams, bando surasti įvairių nišų savo auginamų galvijų mėsai realizuoti. „Ūkininkauji, domiesi, nesėdi vietoje, ieškai sprendimų, įdomesnių bei naudingesnių galimybių“, – šnekėjo jis. „Parama yra gerai, – tikino jaunasis ūkininkas. – Be jos nebūtų ir mano ūkio, nes žemės ūkio technika labai brangi, pačiam jos įpirkti neišeitų.“
Įvertino gražiausias sodybas
Liepos 16 dieną sodininkų bendrija „Žemaitija“ švęs 35-erius savo gyvavimo metus. Per šią bendruomeninę šventę bus apdovanoti ir gražiausiai savo sodybas ir sklypus besitvarkantys bendrijos nariai. „Tradiciją įvertinti gražiausias sodybas puoselėjame kas penkerius metus. Pastebime, kad mūsų sodai – vis gražyn, žmonės vis daugiau laiko skiria aplinkai tvarkyti, tik, galiu pasakyti, mažėja daržų, to vadinamojo žemės ūkio – dabartiniai žmonės, ypač jaunimas, visą dėmesį sutelkia estetikai“, – sodininkų bendrijos „Žemaitija“, kuri vienija per 400 narių, pirmininkas Rimantas Staponas įvardino ir kriterijus, pagal kuriuos buvo vertinamos gražiausiai besitvarkančios sodybos. Komisijai buvo svarbu užbaigtumas, tvarkinga estetinį pasigėrėjimą teikianti aplinka, svarbiausia – kad sklypas turėtų nuotekų valymo įrenginius. Iš 16-os pasirinktų sodybų komisija įvertino 10: trims skyrė prizines vietas, dar 7 sodybų savininkams per šventę bus įteikti padėkos raštai. Pirmą vietą komisija paskyrė bendrijos senbuviui Arūnui Galdikui, kuris ne tik estetiškai tvarko sodybą, yra sukonstravęs fontaną, pavėsinę, bet ir įrengęs nedidelį monetų, medžioklės trofėjų muziejų, o ir sklypo išplanavimas komisijai labai patiko.
|
|
