|
|
|
(1665) 2022-06-21Parkų niokotojams jau lipama ant kulnų
Vakar iš pat ryto Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė jau žinojo, kas galėjo nuniokoti Jauryklos ir Pastauninko parkus. „Ši informacija – anoniminė ir oficialiai tebėra nepatvirtinta, bet, manau, reikalai ilgai neužtruks“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė ji. Žala – tūkstantinė Pagal ketvirtadienį viešoje erdvėje pasirodžiusius pranešimus iš pradžių manyta, kad suoleliai, informacinės lentelės, šiukšlių konteineriai, stendai ir vaikų žaidimo aikštelių įrenginiai grafiti dažais, markeriais ir kitomis dažymo priemonėmis išterlioti vien tik Jauryklos parke. „Tuoj pat važiavau pasižiūrėti, nufotografuoti, kaip ten kas. Nuojauta neapgavo, kad reikia patikrinti situaciją ir kituose miesto parkuose. Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ valytojos, kurioms paskambinau pasiteirauti, patvirtino, kad toks pat vaizdas yra Pastauninko parke“, – „Pajūrio naujienoms“ pasakojo G. Liobikienė.
Tomografo reikia ir ligoninės išlikimui
Ateinantį ketvirtadienį Kretingos rajono savivaldybės taryba spręs dėl pritarimo VšĮ Kretingos ligoninė įsigyti brangų medicininį prietaisą – apie 0,5 mln. eurų kainuojantį kompiuterinį tomografą. Kompiuterinio tomografo pirkimą svarstė specialiai tam sudaryta darbo grupė, Savivaldybės tarybos Finansų ir inovacijų, Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetai, jų išvada buvo, kad tomografas ligoninei reikalingas, ir Savivaldybė, kaip ligoninės steigėja, šiam pirkiniui turi skirti lėšų. Tarybos politikai 2022 metų Savivaldybės biudžete patvirtino 375 tūkst. eurų tomografui pirkti. „Trūkstamą lėšų dalį prisidėti turėtų pati ligoninė“, – apie Savivaldybės administracijos specialistų rengiamą tomografui pirkti sprendimo projektą kalbėjo administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė. Pagal dabartinės šalies valdžios suplanuotą per Nepriklausomybės metus jau kažkelintą sveikatos apsaugos sistemos reformą Kretingos ligoninė, jos vadovo vyriausiojo gydytojo Romaldo Sakalausko teigimu, nepakliuvo į uždaromų rajonų ligoninių sąrašą. Tačiau, išliks ar ne ligoninė Kretingoje, R. Sakalausko įsitikinimu, šiandieną priklauso nuo vietinės valdžios sprendimų. „Jeigu taryba suabejotų dėl tomografo pirkimo, nuo 2023 m. sausio 1 d. liktų ligoninės pastatai ir didelis slaugos skyrius“, – grėsmę aiškino ligoninės vadovas. Tokią niūrią Kretingos ligoninės perspektyvą vaizdžiai apibūdino Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Juozas Mažeika: „Čia beliktų klebonas su paskutiniu patepimu.“ Tarybos senbuvis, buvęs meras Juozas Mažeika pripažino, kad daugiau investuoti į ligoninės modernizaciją buvo galima ir reikėjo dar ankstesniais metais, kad atsargumas, neryžtingumas atnaujinant ligoninę buvo strateginė klaida. „Tą galima ir reikia daryti dabar, nelaukiant, kol kas iš centro ką nors numes. Esame savos ligoninės steigėjai ir patys turime ją stiprinti savais finansiniais ištekliais, nuo to ligoninės pozicijos visais atžvilgiais tvirtės. Ne žodžiais, o darbais turime didinti gydymo paslaugų prieinamumą mūsų rajono žmonėms“, – kalbėjo J. Mažeika, akcentavęs, kad tiek buvusios, tiek pastaroji Sveikatos apsaugos sistemos reformos daugiau sukelia sumaišties negu naudos duoda. Politiko nuomone, dėl reformų sėjamo nestabilumo darbintis rajonų ligoninėse nesiryžta medicinos studijas baigę jauni gydytojai. „Padirbai metus ar dvejus, ir vėl ieškokis vietos. O tos, kurią tada, po studijų, galėjai gauti didelėje miesto ligoninėje, jau nebėr“, – sakė jis. Kretingos ligoninėje dirba apie 300 žmonių. Dar tik pusmetį įstaigai vadovaujantis R. Sakalauskas atviras – suburti ir išlaikyti gerai dirbantį kolektyvą rajono ligoninėje yra iššūkis. Štai šiandieną ligoninei trūksta chirurgų, du susirgo. „Koks gydytojas norės atvykti į rajono ligoninę, kurios perspektyva neaiški“, – R. Sakalauskas pritarė J. Mažeikai, kad gydytojai rajonų ligonines lenkia ir dėl reformų keliamo situacijos neapibrėžtumo. „Visas žinias – ir geras, ir blogas – reikia priimti, bet jos turi būti aiškios, tiksliai ištransliuotos. Vyriausybei būtina turėti konkrečią sveikatos sistemos perspektyvą, nes tas nesibaigiantis blaškymasis žlugdo sveikatos apsaugos sistemą. Gydymo įstaigos kolektyvo subūrimas nėra vienos dienos darbas. Specialistas darbo vietą renkasi ir pagal jos aprūpinimą medicinine įranga“, – teigė vyriausiasis gydytojas.
Ar bažnyčia – tinkamiausia vieta pagerbti laureatus
„Pajūrio naujienoms“ nušvietus vieną svarbiausių Kretingos miesto šventės renginių – Kretingos rajono Garbės piliečio vardo suteikimo bei Kultūros ir meno premijų įteikimo ceremoniją, kuri pernai iš vasaros estrados buvo perkelta į Kretingos katalikų bažnyčią, kretingiškiai viešai ėmė svarstyti – ar bažnyčia tam tinkamiausia vieta. Po publikacijos „Pagerbė kraštietį Gintarą Krapiką, įteikė premijas“, išspausdintos birželio 14 d. numeryje, skaitytojai mūsų laikraščio interneto paskyroje išsakė tokias nuomones: „Nuo kada į altorių atsukama nugara ir daromos foto kaip parke prie kokio ąžuolo“; „Bažnyčia yra Dievo gailestingumo šventovė. Tokių premijų įteikimo ceremonijoms turime dvaro rūmų sales, naujos bibliotekos erdves, kultūros rūmus, vasaros estradą. Bet to neužtenka – reikia ant altoriaus lipti“; „Matyt, greitu laiku ir Kankinių koplyčioje vyks tarybos posėdžiai. Kiekvienai progai turi būti sava vieta. Bažnyčia yra maldos namai.“ Pokyčius padiktavo pandemija Kretingos miesto švenčių pagrindinis organizatorius – Savivaldybės Kultūros ir sporto skyrius. Šio skyriaus vedėja Dalia Činkienė, paklausta, kodėl Kretingos rajono Garbės piliečio vardo bei Kultūros ir meno premijų įteikimo ceremonijai buvo pasirinkta bažnyčia, atsakė: „Pernai tokį pasirinkimą padiktavo pandemija. Šventėme miesto ir bažnyčios įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus jubiliejinius metus. Jis yra pirmasis kraštietis, kuriam suteiktas Kretingos rajono Garbės piliečio vardas. Patyrėme, kad labai prasminga, kai po bažnyčios skliautais vyksta būtent tokia iškilmė, tai – tarsi tęstinumas, pagerbiant mūsų kraštui nusipelniusius žmones.“ Suteikiant Garbės piliečio vardą, yra sudaroma Savivaldybės komisija, vadovaujama Kretingos rajono mero Antano Kalniaus, tad, D. Činkienės žodžiais, ceremonijos vieta yra derinama tarp jos narių. Per daugel metų, kai ceremonija vykdavo vasaros estradoje, šeštadienio vakarais į ją rinkdavosi pramogauti ir šėlioti nusiteikę žmonės, daug jaunimo. Ir šis šurmulys išmušdavo iš vėžių, nebelikdavo deramos pagarbos, kurios nusipelno apdovanojami žmonės. „Todėl nusprendėme, kad kamerinėje aplinkoje renginys iškilmingesnis, o ir susirenka tikslinė grupė žmonių, kurie žino, ko laukti ir tikėtis. Iškilmingumo ir didingumo suteikia po bažnyčios skliautais sklindantis vargonų skambesys, juolab kad buvome pakvietę profesionalią vargonininkę“, – savo nuomonę išsakė D. Činkienė, patikindama, kad Savivaldybė esanti atvira visokiems pasiūlymams ir jų laukianti, nes kitąmet švęsime savojo miesto 770 metų sukaktį.
Kretingos rajono neįgaliųjų draugijos aktyviausi sportininkai dalyvavo Tauragėje įvykusiose regioninėse neįgaliųjų sporto žaidynėse, iš kur parsivežė 6 apdovanojimus, tris jų – už pirmąsias vietas. Pasak Kretingos rajono neįgaliųjų draugijos pirmininko Antano Juškėno, šios sporto varžybos būna labai laukiamos, ypač po pandemijos metų, o ir kretingiškiams visuomet sekasi – jie parsiveža glėbį medalių. „Ir šįkart vykome penkiese, o parsivežėme 6 apdovanojimus. Pirmąsias vietas pelnė: Juozas Petrauskas – baudų metimo į krepšį rungtyje, smiginio – Antanas Šiupinys, bokalo laikymo ištiesus ranką – aš pats. Toje pačioje bokalo laikymo rungtyje tarp moterų gerai pasirodė kretingiškė Stanislava Jonkuvienė, ji užėmė II vietą“, – kalbėjo draugijos vadovas. Augustas Juškėnas pelnė II vietą kamuoliuko metimo į taikinį rungtyje, o jo tėvas Antanas – III vietą. Iš Tauragės kretingiškiai parsivežė ir bendrą komandinę taurę. Regiono sporto žaidynėse dalyvavo 7 komandos, be tauragiškių ir kretingiškių, dar – neįgalūs žmonės iš Palangos, Kazlų Rūdos, Pagėgių, Kelmės ir Rietavo. Jos buvo pasirengimas būsimoms respublikinėms neįgaliųjų sporto žaidynėms, kurios įvyks spalio mėnesį Garliavoje. „Tikimės ir ten pasirodyti neprasčiau, nes žmonės po stagnacijos labai išsiilgę bendrystės, išvykų, nors ir šiaip mes ištaikydavome protarpiais tarp karantino kur nors išsprukti. Šiemet gegužę buvome išvykę į ekskursiją po Varšuvą, o rugsėjį planuojame išvyką į Vokietiją. Esame smalsūs – nenorime sėdėti sudėję rankų, drauge keliaujame, sportuojame, iškylaujame“, – džiūgavo draugijos vadovas. Kretingos rajono neįgaliųjų draugijos projektinę veiklą lėšomis remia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 20 proc. prisidedant Kretingos rajono savivaldybei – šiemet draugijos veiklai iš viso buvo skirta 18 tūkst. Eur.
„P. n.“ informacija
Turnyrai – žaidybinei patirčiai įgyti
Šurmuliuojant ne per seniausiai vykusiai Kretingos miesto šventei, tris dienas Kretingos miesto stadione vyko tarptautinis futbolo „8x8“ turnyras, kuriame varžėsi 2010 metais gimę jaunieji futbolininkai. Turnyro organizatorė „Minijos“ futbolo akademija (FA) į turnyrą pakvietė Viljandi (Estija), Tukumo (Latvija), Gargždų „Bangos“, Palangos „Gintaro“, Klaipėdos futbolo mokyklos auklėtinius, Kretingai atstovavo trenerio Arvydo Balsevičiaus treniruojami futbolininkai. Komandos žaidė rato sistema, ir iki paskutinių rungtynių kretingiškiai nežinojo, kokią vietą užims. Kadangi su klaipėdiečiais ir Gargždų „Banga“ jie surinko vienodai taškų, įvarčių santykis mūsiškiams lėmė V turnyrinės lentelės poziciją. Turnyro nugalėtoju tapo Palangos „Gintaras“, II v. užėmė Tukumo komanda, treti – Klaipėdos futbolo mokyklos auklėtiniai.
Pagaliau – pirmoji „Minijos“ pergalė
Džiugi žinia futbolo aistruoliams – Lietuvos futbolo federacijos I lygoje žaidžianti Kretingos „Minija“ pagaliau pasiekė pergalę: Kretingos miesto stadione, stebint 100 futbolo sirgalių, Dariaus Žindulio treniruojami minijiečiai 1:0 nugalėjo Vilniaus „Riterių B“ komandą. Šį sezoną tai pirmoji „Minijos“ pergalė, kurią minijiečiai pasiekė likus keliems susitikimams iki I rato pabaigos. Didžiąją I lygos pertrauką „Minija“ ketina stiprinti komandą – surasti jai atakuojančių žaidėjų, kurių ypač pasigedo vyriausiasis minijiečių treneris D. Žindulis, ne kartą įvardinęs šią komandos problemą. Rungtynės namų aikštėje savaitgalį vyko per lietų, šlapioje aikštėje ir, futbolo trenerio Martyno Vilucko pastebėjimu, kokybiško žaidimo nepademonstravo nė viena komanda, žaidimas labiau koncentravosi aikštės viduryje. „Pirmas kėlinys tęsėsi be pavojingų momentų, antrą kėlinį varžovai labiau kontroliavo kamuolį, turėjo ir gerą progą įvarčiui, tačiau stiprų smūgį iš baudos aikštelės, fantastiškai gerai sužaidęs, atrėmė mūsų vartininkas Amiras“, – situaciją komentavo M. Viluckas.
PAJŪRYJE SKAMBĖS MUZIKA IŠ JAPONIJOS
Birželio 30 d. į Palangos „Oldman parką“ koncertuoti atvyksta „Kuunatic“ – trys merginos iš Japonijos, pasiruošusios užburti savo charizma ir muzika bei supažindinti su tradiciniais japoniškais garsais persmelkta, tačiau tik „Kuunatic“ būdinga modernia Japonijos muzika, nukelsiančią klausytoją į dar nepatirtą pasaulį. Muzikinę koncepciją-fantaziją kuriančios „Kuunatic“ susibūrė 2016 metais Japonijoje, Tokijuje. Trys grupės narės, vokalistės atėjo iš visiškai skirtingų muzikinių ir kultūrinių tradicijų, tačiau visos jos tyrinėja pirmykštį būgnijimą, atmosferinius sintezatorių garsus bei tradicinių japoniškų instrumentų sąskambius. Jų vokalai palydi klausytoją į ritualinę erdvę besitęsiančią už mėnulio ir toliau. „Kuunatic“ muzikoje skleidžiasi užburiantis garsų pasaulis, peržengiantis žanrų ribas, tuo pačiu ne tik tyrinėjantis ir neriantis į eksperimentus, bet ir įsimenantis savo dainingumu ir melodijomis. Tarp aštrių, kartais chaotiškų būgnų ir punk elementų išnyra klavišininkės grojimas lengva, paukštiška Kaguri fleita, nukeliančia į ritualus ir iškviečiančia protėvių apraiškas jų muzikoje. „-Japonijos muzikinė tradicija yra labai arti, net mums nesiklausant Gagaku – japonų klasikinės muzikos atliekamos Tokijo imperatoriškuose rūmuose ar nesilankant Kabuki teatro pasirodymuose. Ši muzika yra nuolatos aplink ir ji lengvai randa kelią į mūsų kūrybą.“ - teigia grupės narės. Kuunatic narės – tai Fumie Kikuchi grojanti klavišiniais, Yuko Araki grojanti būgnais bei Shoko Yoshida grojanti bosine gitara. Visos trys turi stiprius balsus ir dainuoja „-Mums patinka miksuoti ir eksperimentuoti su viskuo, ką mes pamatome ir ką išgirstame, ką patiriame ir pagalvojame. Ne tik Japonijoje, bet ir visur kitur. Tai mums padeda sukurti unikalų pasaulį-utopiją“, - sako Kuunatic kūrėjos. Anot jų, realybė gali būti lankstoma, laiko ir erdvės suvokimas gali būti keičiami. Nors grupė yra iš žemėje labai tvirtai įsišaknijusio Tokijo miesto, įkvėpimo jos semiasi iš žemės palydovo mėnulio. Paklausyti: https://www.youtube.com/watch?v=FUIzMGI-84k Daugiau informacijos: www.gmgyvai.lt Bilietai: www.bilietai.lt bei renginio metu. Kuliuose – nemokama kino stovykla jaunimui
Jau šeštus metus Kuliai kviečia kultūros mylėtojus ir ieškotojus į „Sofijos“ festivalį, kuris pavadintas Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vardu, tęsia šios išskirtinės asmenybės, Kuliuose praleidusios svarbų gyvenimo etapą, veiklos idėjas – skleisti meno ir švietimo aurą, „užkrėsti kultūra“. Šiemet festivalio programoje tarp įvairiausių scenos menų pasirodymų, parodų bei istorinių turų po Žemaitijos apylinkes – nemokama kino stovykla 12–18 m jaunimui. Birželio 29– liepos 3 dienomis Klaipėdos jaunimo teatro organizuojamoje stovykloje jaunimas susipažins su kino industrijos teorija ir praktika: dalyvaus užsiėmimuose apie įvairias kino formas, vaidybos metodikas bei filmavimo technikas. Taip pat patys kurs kino siužetus, kostiumus ir garso takelius, rašys scenarijus. Antrąją stovyklos dalį jaunieji kūrėjai dalyvaus hakatone, kuris yra skirtas skatinti kūrybiškumą ir generuoti idėjas, padedančias pristatyti savo sukurtą filmą. Dvi dienas jaunimas ieškos sprendimų, kurie padėtų jų sukurtą filmą paversti labiausiai žiūrimu filmu Lietuvoje. O tam padės ne tik Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai – Simonas Lunevičius, Paulius Pinigis ir Donatas Želvys, bet ir verslo konsultantas bei mentorius Remigijus Dailidė ir rinkodaros konsultantė Indrė Razbadauskaitė. Dienos stovykloje jaunimui bus suteikiamas nemokamas maitinimas. Be to dalyvių lauks filmų peržiūros, žygis po Kulių apylinkės ir neužmirštamos patirtys kartu. Registracija: https://forms.gle/35nbujXhbnKxEkbd9 Vasaros kino akademija ir kūrybiškumo hakatonas yra projekto „Atvira bendruomenės kūrybos erdvė Kuliuose“ dalis. Projekto įgyvendinimą, pagal programą „Kultūra“ finansuoja Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansiniai mechanizmai. Projekto vykdytojas: Plungės rajono Kulių krašto bendruomenė „Alantas“. Projekto partneriai: Kulių kultūros centras, Domus alba, Taško teatras, Kintai arts, M.K. Čiurlionio namai, Mano miestas Klaipėda, Opera Opus, Company B. Valiente, Plungės rajono savivaldybė, Klaipėdos jaunimo teatras, Kulių gimnazija. Archaiška kraštovaizdžio puošmena – Lazdininkų vėjo malūnas
Lazdininkuose, prie kelio Darbėnai–Šventoji, galima išvysti senojo Lietuvos kaimo peizažą, kur pajūrio vėjai suka medinio aštuonbriaunio vėjo malūno sparnus. Vietiniai žmonės malūną vadina prezidentiniu, nes jis priklauso Prezidento Gitano Nausėdos tėvui Antanui. Pakeleiviai šiuo neįprastu objektu tegali pasigrožėti iš išorės, nes jame nieko nevyksta – jis tarsi užkonservuotas. Tikisi, kad atgaivins anūkės Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys pasakojo, kad su garbaus amžiaus A. Nausėda bendravę prieš 3–4-erius metus: šis kalbėjęs, kad jo ir amžinatilsį žmonos Onos Stasės Končiūtės-Nausėdienės norai buvę įrengti malūne kavinę, pakelės užeigą ar muziejų, į kurį surinktų kitų senų malūnų įrenginius ir eksponuotų, kaip jie anksčiau veikė. Malūno kepurėje savininkai buvo numatę įrengti apžvalgos aikštelę su masyviais žiūronais, nes iš viršaus čia atsiveria vaizdas į Darbėnų miestelį, Šventosios miškus, jūrą. „Tačiau Antanas sakė, kad sūnus šito jau nebesiims – turi gerokai rimtesnės veiklos, tikisi, gal – anūkės, bet ir šios gyvena užsienyje. Svarstė, gal grįžusios pačios ką nors sugalvos arba jau jų vaikai. Malūnas nėra paliktas likimo valiai. Pernai nuo vėjo buvo nukritusios medinės sparnų dalys, tačiau pavasarį meistrai sparnus sutvarkė“, – pasakojo A. Poškys. Pasak seniūno, besidomintys turistai, norintys apžiūrėti vidų, pagal savininkų žodinį susitarimą su greta gyvenančiais kaimynais, gali gauti raktą. Viduje dar išlikę dalis įrenginių, girnų.
|
|
