Pajūrio naujienos
Help
2022 Birželis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar teisinga įvesti nekilnojamojo turto mokestį, kuriuo būtų apmokestintas pirmasis gyvenamasis būstas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1664) 2022-06-17

Prie antrojo dvaro tvenkinio, vadinamojoje salelėje, atgis kažkada kretingiškių pamėgta maudykla – dabar joje tvarkoma infrastruktūra.

Gerų orų ir vasarotojų jau laukia sutvarkyti paplūdimiai prie tvenkinių ir upių įvairiose Kretingos rajono vietovėse. Be anksčiau įrengtų paplūdimių, šiam maudynių sezonui dar planuojama atidaryti dvi naujas maudynių vietas – prie baigiamos tvarkyti Salanto upės ir Kretingos dvaro parke, salelėje prie antrojo tvenkinio.

Kretingos rajono savivaldybės vyriausiosios gydytojos Zitos Abelkienės teigimu, mūsų rajone nėra nė vienos oficialiai įteisintos maudyklos, mat šioms keliami ypatingi reikalavimai – kad budėtų gelbėtojai, plūdurais būtų suskirstytos zonos, aprūpinta geriamuoju vandeniu, jas galėtų pasiekti neįgalieji, dažniau tikrinama vandens kokybė ir pan. Tačiau tai nereiškia, kad negalima maudytis kitose kretingiškių pamėgtose vietose, ypač ten, kur seniūnijų ar bendruomenių rūpesčiu įrengti patogūs paplūdimiai.

Dvaro teritorija atvira poilsiui

Kretingos miesto žmonės pamėgo išvalytą pirmąjį, arba nuo seno žmonių dar vadinamą trečiąjį dvaro tvenkinį ir paplūdimį su vaikų žaidimo ir tinklinio aikštelėmis. Miesto seniūnijos rūpesčiu, šiemet buvo atnaujintas pontoninis tiltas. Darbai, sakė Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė, kainavo 6,8 tūkst. Eur. „Kitą savaitę į paplūdimį ir vaikų žaidimo aikštelę dar atvešime smėlio, atnaujinsime takus, suremontuosime persirengimo kabinas“, – patikino ji. Iš viso per vasaros sezoną šio paplūdimio priežiūrai išleis apie 10 tūkst. Eur, nes tenka šienauti aikštelę, išvežti šiukšles, pasirūpinti biotualetais. Kita šio tvenkinio pusė priklauso Padvarių kaimo bendruomenei, kurios rūpesčiu įrengta nedidelė poilsiavietė. Ja, kaip ir Kurmaičių tvenkinio prieigomis, rūpinasi Kretingos seniūnija.

Dar vieną paplūdimį senojo dvaro teritorijoje – prie antrojo tvenkinio – sumanė įrengti Kretingos muziejus: salelės pakrantėje atvežta smėlio, klojamas pėsčiųjų takas, dar bus įrengti suolai, persirengimo kabina. Muziejaus vadovė Vida Kanapkienė neslėpė, kad, stringant projektui, darbai buvo pristabdyti, tačiau birželio pabaigoje turėtų atsinaujinti.

Pavieniai kretingiškiai ryžtasi išsimaudyti ir Akmenoje ties Birutės g. salele, nors visuomenės sveikatos specialistai dėl upės vandens užterštumo joje maudytis nerekomenduoja.


Artūras BARASA:

– Nepasakyčiau, kad miesto šventės ir atlaidai Kretingoje man nepatinka, anksčiau eidavau pasiklausyti muzikos ir miesto centre, ir vasaros estradoje, būdavo puiku. Bet šįkart niekur nebuvau – nusvėrė noras pažvejoti, tad tą šeštadienį išvažiavau pabūti gamtoje.

Aldona Danutė VILUCKIENĖ:

– Oi, labai seniai renginiuose buvau – sveikata nebeleidžia. Šiaip man, buvusiai tremtinei, visuomet būdavo svarbiau Gedulo ir vilties dienos minėjimas, bet šįkart ir ten negalėjau nueiti. Žmonės kalba, kokia puiki buvusi mugė! Manęs ji nedomina, net po parduotuves nemėgstu vaikščioti, perku tik, ko būtiniausiai reikia.

Virgis LIUTKUS

– Muziejininkai, kultūros darbuotojai tikrai pasistengė, jų parengta šventės programa buvo turtinga, kretingiškiai galėjo smagiai praleisti visą savaitgalį. Aš pats tebuvau nuėjęs tik prie šviečiančio fontano. Tai – graži naujovė Kretingoje. Gal būčiau ir kituose renginiuose dalyvavęs, bet turėjau dirbti.

Paulius GIEDRA:

– Dabar aš gyvenu Vilniuje, o Kretinga yra mano gimtasis miestas, kurį aplankau. Kaip tik pasitaikė čia būti per miesto šventę ir Antanines. Tik iš tolo, kas vyksta, akį užmečiau – ypač įstrigo baltos prekeivių palapinės Rotušės aikštėje. Į renginius nėjau, nelabai aš ir mėgstu tą šurmulį.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


pexels.com. nuotr.

Ūkininkai, turintys galiojančius valstybinės žemės nuomos dokumentus, bet dėl nekorektiško valstybinės žemės duomenų sluoksnio negalėję užbaigti deklaruoti žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų iki deklaravimo termino pabaigos, paraiškų duomenis galės pakeisti iki liepos 8 dienos. Išmokų mažinimo nuoskaitos dėl vėlavimo nebus taikomos, nusprendė Žemės ūkio ministerija.

Ši išimtis taikoma tik tiems pareiškėjams, kurie susiduria su valstybinės žemės deklaravimu ir turi galiojančias valstybinės žemės nuomos sutartis. Svarbi sąlyga – paraišką pareiškėjas turi būti pateikęs iki birželio 14 d. Tokiu atveju sklypus valstybinėje žemėje, kurie patenka į „Valstybinės žemės“ ar „Laisvos valstybinės žemės“ sluoksnius, ir kurių Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) nebuvo perdavusi VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui (ŽŪIKVC), bus galima deklaruoti keičiant paraiškos duomenis.

Sankcijos nebus taikomos tik už vėliau deklaruotų laukų valstybinėje žemėje paraiškos dalį.

Nuo šių metų pakeitus deklaravimo taisykles ir sugriežtinus valstybinės žemės deklaravimo tvarką, nebeleidžiama deklaruoti valstybinės žemės neturint nuomos sutarties arba suteiktos teisės laikinai naudotis valstybine žeme. Tačiau pasitaiko atvejų, kai dėl nekorektiškų valstybinės žemės duomenų ne visa teisėtai naudojama valstybinė žemė įkelta į žemės ūkio valdas ar atvaizduojama Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje.

Šios informacijos patikslinimas NŽT ir duomenų perdavimas ŽŪIKVC užtrunka. Taigi, ūkininkai deklaruoti naudmenas valstybinėje žemėje gali tik tuomet, kai NŽT atnaujina žemdirbiams laikinai suteiktų valstybinės žemės plotų sluoksnį, o ŽŪIKVC patikslina duomenis žemės ūkio valdų registre ir juos integruoja į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą.


Kretingos rajono savivaldybės tarybos Švietimo komiteto posėdyje, surengtame birželio 13 dieną, nuskambėjo mintis: jei kasmet į lopšelius ir darželius, trūkstant vietų, nepatenka 30 ir daugiau vaikų iki 3-jų metų, galbūt verta galvoti ne vien apie senųjų pastatų renovaciją, bet ir apie naujo darželio statybą.

Nebus bazinio darželio

Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė teigė, kad 421 vaiko tėvai pageidauja, kad jų vaikai šią liepą–rugpjūtį lankytų ugdymo įstaigas. Šią vasarą bazinio darželio nebus – vaikai bus išskirstyti po tuos darželius, kuriuose įrengtos virtuvės. Dėl remonto darbų atkrinta „Žibutės“ ir „Žilvičio“ grupės, todėl jų vaikus teks nukreipti į kitas įstaigas. Didės ir mėnesinis mokestis – vietoj įprastų 10 Eur tėvams teks mokėti 30 Eur.

Nors dar nėra žinomi tikslūs duomenys, tačiau, A. Burbienės žodžiais, manoma, kad į ikimokyklinio ugdymo įstaigas šį rudenį nepateks apie 30 vaikų iki 3 metų amžiaus. Tačiau bus patenkinti visų vaikų nuo 3 iki 5 m. amžiaus poreikiai. Į šį teiginį sureagavo tarybos narė Dalia Martišauskienė: „O jeigu vaikui tik gruodį sueina 3-ji, pateks jis ar – ne?“ – klausė ji ir pasvarstė, kad galbūt reikėtų peržiūrėti skirstymo į ugdymo įstaigas prioritetus.

Tarybos narys pedagogas Darius Petreikis samprotavo: „Jei pridėtume Rūdaičių, Kurmaičių, Vydmantų vaikus, nepatenkančius į lopšelius-darželius, susidarytų gerokai daugiau kaip 30 vaikų. Problema, manau, yra gilesnė: jei tėvai pro savo namų langus mato darželį, bet jo vaikas negali į jį patekti, tad keliu klausimą – ar nereikia mums Kretingoje dar vieno darželio? Dešimt metų apie tai kalbame. Pripažįstu, kad kažkada padarėme klaidą, uždarydami „Voveraitę“. Tuometinė valdžia gebėjo įtikinti, kad pastato pamatai sutrupėję, reikia milijoninių investicijų, o nusipirkę verslininkai ėmė ir susitvarkė. Mintį dėl naujo darželio reikėtų analizuoti, įvertinti srautus pagal vietoves ir įtraukti į švietimo strateginių projektų planus.“


Konkursas Druskininkuose – tam tikras išbandymas jauniesiems dailininkams, nes tenka piešti be išankstinio pasiruošimo ar juodraščio. Lavija Kusaitė piešė tema „Angelų takais“ ir užėmė II v.

Lavijos Kusaitės konkursinis darbas

Kretingos meno mokyklos Dailės skyriaus mokinė 14-metė Lavija Kusaitė tapo Druskininkuose įvykusio X tarptautinio vaikų ir jaunimo dailės konkurso „Čiurlionio krašto spalvos“ prizininkė – piešusi tema „Angelų takais“ Pranciškonų gimnazijoje besimokanti Lavija užėmė II vietą. Tai – pirmasis ir gana sėkmingas L. Kusaitės konkursas, nuo kitų besiskiriantis tuo, kad jo dalyviai gyvai tapo vietoje, be išankstinių eskizų, konkurso organizatorių nurodytą laiką.

„Žinoma, prieš konkursą nagrinėjome M. K. Čiurlionio kūrybą, jo dailės darbų spalvų paletę, – L. Kusaitės mokytoja Rūta Šulskienė neslėpė, kad mergaitė – talentinga, jai sekasi visos dailės disciplinos. – Visų pirma, Laviją reikėtų pagirti už drąsą išvažiuoti, mokėjimą susikaupti – tapyti reikėjo dvi dienas, vaikai dirbo apie 10 valandų, o darbus vertino išskirtinai kompetentinga komisija, kuri nežinojo, kieno darbą vertina – vaikų piešiniai buvo tik su kodais. Todėl galime drąsiai teigti, kad konkursas vyko labai skaidriai.“

Mokytoja apgailestavo tik dėl vieno – kad komisijos nariai nekomentavo, už ką ir kodėl skyrė prizinę vietą: „Būtų įdomu išgirsti komentarus, bet, manau, kad Lavija pripažinimo sulaukė už kompoziciją, darbo lengvumą, kurio suteikė pasirinktos spalvos.“

Lavija teigė, kad jai buvo malonu sužinoti tapus konkurso prizininke: „Esu patenkinta savo darbu. Viskas pavyko, kaip ir tikėjausi. Mane žavi dailė, ir tai darau ne iš pareigos.“

Didelė staigmena merginai buvo, kai M. K. Čiurlionio muziejuje jai buvo leista prisiliesti prie originalios M. K. Čiurlionio dažų paletės. Tapyti gyvai L. Kusaitė ryžosi ir per Kretingos miesto šventę surengtoje vakaro improvizacijoje Rotušės aikštėje.

„Kuprinės“ informacija


Kartenos mokykloje-daugiafunkciniame centre svečiavosi tarptautinio projekto iš Turkijos partneriai.

Birželio pradžioje Kartenos mokykloje-daugiafunkciame centre svečiavosi tarptautinio projekto „How to survive in nature“ partneriai iš Turkijos, Slovėnijos, Rumunijos ir Portugalijos. Svečius iš užsienio pasveikino mokyklos direktorė Laima Mačernienė, Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, Savivaldybės Švietimo skyriaus specialistė Sonata Petravičienė.

Aptarė veiklas...

„Erasmus+“ projektas Kartenos mokykloje vyksta jau nuo 2019 metų. Jo pabaiga buvo planuota 2021 metais, bet dėl pandemijos projektas buvo pratęstas iki 2022 m. „Susitikimas Kartenoje buvo paskutinis, baigiamasis, skirtas ir veikloms apibendrinti“, – teigė šio projekto koordinatorė Jūratė Lisauskienė.

Kartenoje įvykusio projekto „How to survive in nature“ tema buvo menai ir amatai.

Projektas turėjo du tikslus: pasidalinti idėjomis, metodais, praktinių veiklų pavyzdžiais vedant dailės, technologijų pamokas lauke ar naudojant jose gamtinius išteklius. Taip pat supažindinti svečius su Lietuva, jos žmonėmis, kultūra, istorija ir tradicijomis.

... ir susipažino

Svečiai iš arčiau pamatė Kartenos mokyklą, jos veiklą, susipažino su Lietuvos švietimo sistema. Lankėsi pamokose, dalyvavo praktinėse veiklose, kurias vedė dailės ir technologijų mokytoja Indrė Paulienė.

Projekto partneriai taip pat aplankė Kartenos piliakalnį, pabuvojo Kretingoje, Palangoje, Klaipėdoje, Plateliuose.

„Plateliuose dalyvavome botanikos sodo, gintaro, medaus, saldainių gaminimo edukacijose. Buvo puiki nacionalinė vakaronė su žemaitiškais valgiais, žaidimais, dainomis“, – įvardijo J. Lisauskienė.

Didžiausias iššūkis buvo, kaip per tokį trumpą laiką įdomiai pristatyti, parodyti visą Lietuvos kraštą, kad svečiai išsivežtų geriausius įspūdžius ir kad norėtų grįžti dar ne vieną kartą.

J. Lisauskienės teigimu, prie šio projekto organizavimo ir realizavimo prisidėjo visa mokyklos bendruomenė. „Nebuvo nė vieno, kuris nebūtų turėjęs savo įsipareigojimo“, – apibendrino J. Lisauskienė.

Evelina STONKUTĖ

„P. n.“ akademijos narė


27-erių Laurynas Lazdauskas baigęs bakalauro ir magistro studijas Lietuvoje išvyko gyventi į Amsterdamą, kur dar labiau pamilo barmeno profesiją

Buvęs ilgametis Pranciškonų gimnazijos mokinių tarybos prezidentas 27-erių Laurynas Lazdauskas, baigęs bakalauro ir magistro studijas Lietuvoje, išvyko gyventi į Amsterdamą Olandijoje. Ten jaunuolis puoselėja savo aistrą barmeno profesijai, kuri reikalauja nuolatinio tobulėjimo.

Pasirinko gaisrinę saugą

Baigęs gimnaziją Laurynas įstojo į Vilniaus Gedimino technikos universitetą (dabar – Vilnius TECH) Gaisrinę saugą. Po to baigė magistro studijas „Statybinės medžiagos ir produktai“. „Laisvų metų nesirinkau, nes nenorėjau sustoti, kadangi tai reikštų, jog nebaigsiu jokių mokslų. Tuo metu buvau užsivedęs mokytis ir tobulėti“, – kalbėjo Laurynas.

Gaisrinės saugos studijų programą jaunuolis pasirinko, susižavėjęs ugniagesio gelbėtojo profesija. „Privalomąją praktiką atlikau Ugniagesių gelbėtojų mokykloje, todėl kartu įgijau ir ugniagesio gelbėtojo profesiją“, – įvardijo kretingiškis.

Magistro studijų pasirinkimas kiek kitoks – jaunuolis nutarė pažinti statybines medžiagas ir produktus. „Nusprendžiau rinktis šią sritį, nes pamačiau galimybę atlikti mokslinius tyrimus statybų sektoriuje. Visą gyvenimą žavėjausi tvarumo ir daugkartinio daiktų, produktų panaudojimo idėja, todėl atsiradus galimybei kurti kažką naujo ir tvaraus statybų sektoriuje, naudojant statybines atliekas, iš karto tuo pasinaudojau“, – apie magistro studijas pasakojo L. Lazdauskas.

Sunkiausia – palikti Lietuvą

Išvykti į Nyderlandus kretingiškis neplanavo. „Neplanavau išvykti, tačiau taip susiklostė aplinkybės ir atsirado galimybė išvykti, kuomet sutikau merginą, gyvenančią ten, be to, irgi lietuvę. Kaip mėgstu sakyti, žmonės į Amsterdamą atvykstą dėl trijų priežasčių: mokslai, darbas arba meilė. Mano buvo trečiasis variantas“, – gyvenimo pasikeitimą paaiškino jau trejus su puse metų Olandijoje gyvenantis Laurynas.

Jaunuolis dėl tokio sprendimo nesigaili: „Mane čia sužavėjo liberalumas, neturiu problemų dėl kalbos, kadangi lengva susikalbėti anglų kalba. Man patinka ir miesto dydis, viskas pasiekiama dviračiu, tad esu suskaičiavęs, kad per metus greičiausiai numinu daugiau kaip 6 tūkst. kilometrų“, – patirtimi dalijosi kretingiškis.

Iš karto gyventi Olandijoje Laurynas nesiryžo, tad vasarą išvyko patyrinėti šalies, ten padirbėti. „Kadangi aptarnavimo sektoriuje sukuosi jau maždaug 9-erius metus, greitai ir lengvai gavau darbą viešbučio bare“, – apie savo gyvenimo pradžią Amsterdame pasakojo L. Lazdauskas, pridūręs, kad nuo to laiko ir dirba baruose.

Kretingiškio tikinimu, jo emigracija į svečią šalį buvo lengvesnė negu daugumos kitų emigrantų: „Mano emigracija buvo daug lengvesnė negu daugelio kitų. Mano mergina čia gyveno jau 7 metus, todėl visi procesai vyko greičiau ir paprasčiau: leidimų, dokumentų tvarkymas, darbo paieškos, naujos aplinkos kūrimas.“

Jaunuoliui sunkiausia buvo palikti savo šalį: „Per daug myliu mūsų šalį. Šį sunkumą jaučiu ir dabar. Kitas sunkumas – kalba. Daugiausia valstybinių institucijų klausimais, nes kasdienybėje šios problemos nėra, visa komunikacija vyksta anglų kalba.“


Kretingos meno mokyklos mušamųjų instrumentų ansamblio nariai: priekyje (iš kairės) Tajus Smilingis ir Gervydas Kulvietis; stovi – Jokūbas Markauskas, Lukas Kindurys, Vilius Kontrimas, Linas Rumbutis, Vilius Gaubys ir Benas Bružas.

Gera nuotaika mokslo metus baigė Kretingos meno mokyklos Pučiamųjų skyriaus mušamųjų instrumentų mokiniai ir jų mokytojas Viačeslavas Krasnopiorovas: perkusininkus sėkmė lydėjo keliuose konkursuose, dalyvauta įvairiuose renginiuose, kas, mokytojo pastebėjimu, motyvuoja mokytis, siekti rezultatų.

V. Krasnopiorovo vadovaujami mokiniai ne per seniausiai pabuvojo Šiauliuose, kur dalyvavo VIII tarptautiniame mušamųjų instrumentų festivalyje „Ritmas kitaip“, kurį suorganizavo Šiaulių I muzikos mokykla. Kretingiškiai ne tik koncertavo šioje muzikos mokykloje, bet ir Šiaulių miesto erdvėse, dalyvavo eisenoje tarp 130 būgnininkų iš įvairių Lietuvos miestų – be šiauliškių ir kretingiškių, festivalyje pasirodė Klaipėdos, Kuršėnų, Vilniaus, Šilalės, Utenos ir kitų miestų, rajonų mokiniai.

„Turėjome galimybę pamatyti kitus kolektyvus, įsivertinti save, o tai – motyvuoja mokinius“, – neabejojo V. Krasnopiorovas, kuris kartu su kolegomis iš Klaipėdos Ingrida Spalinskaite ir Viliumi Matijošaičiu Eduardo Balsio menų gimnazijoje surengė I respublikinį perkusininkų konkursą jau mirusiam būgnininkui Pranui Dovydaičiui atminti. Jame dalyvavo ir Kretingos meno mokyklos mušamųjų ansamblis ir solistai: ansamblis užėmė II v., tarp solistų I v. pelnė Vilius Kontrimas ir Lukas Kindurys, II v. užėmė Tajus Smilingis, III v. laimėtoju tapo Gervydas Kulvietis.

„Konkursas buvo įdomi patirtis, teko atlaikyti didelį konkurenciją – dalyvavo 90 būgnininkų, meno, muzikos mokyklų ansambliai atliko rimtą programą“, – V. Krasnopiorovas pasidžiaugė, kad renginys pavyko, kad buvo gausiai norinčiųjų jame dalyvauti – dalyvių geografija apėmė ne tik Klaipėdą, bet ir Šiaulius, Trakus, Kauną, Vilnių, ir tai skatina pagalvoti apie tradicinį renginį.


LMTA šiuolaikinio šokio III kurso studentai sprendimus, kokius veiksmus atlikti, priėmė improvizacijos metu.

Miesto šventę Kretingoje užbaigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studentai, kurie savo improvizuotu šokiu ir muzika sekmadienio vakarą kretingiškius paskatino akimirkai sustoti.

Kuria veiksme

Sekmadienį miesto Rotušės aikštėje savo pasirodymą surengė LMTA šiuolaikinio šokio bei muzikos studentai. „Mus pakvietė pasirodyti Kretingoje ir mes sutikome. Prieš tai improvizacijas rodėme Klaipėdoje, taip pat yra tekę jas atlikti ir Dūmų fabrike Vilniuje“, – sakė 22-ejų studentė Dominyka Markevičiūtė.

Šokėjus pakvietė Kretingos meno mokyklos dailės mokytoja Rūta Šulskienė: „Esu mačiusi jų pasirodymą, kuris mane labai sužavėjo. Nusprendžiau pasiūlyti jiems atvykti į Kretingą.“

LMTA studentai Rotušės aikštėje surengė daugiau kaip valandą trukusias improvizacijas. Improvizacijos konkrečios minties neturėjo. „Improvizacija, jos kūryba vyksta veiksmo metu. Ką jaučiame, galvojame, tą ir šokame. Viskas labai abstraktu“, – improvizacijas apibūdino Dominyka.

Ją papildė ir 21-erių šokėja Emilija Karosaitė: „Viskas prasideda nuo vieno žmogaus. Improvizacijoje rezonuoja jo patirtys, išgyvenimai, jausmai. Tačiau visa tai susilieja į vieną visumą ir rezultato niekas negali nuspėti.“

Paklaustos, kaip studentams sekasi improvizuoti, jos tikino, kad per kurį laiką jau atsirado bendras ryšys. „Kartu su džiazo grupe ir savo kurso draugais improvizuojame nuo rugsėjo mėnesio, turėjome ir keletą repeticijų. Manau, kad jau jaučiamas tarpusavio ryšys“, – kalbėjo D. Markevičiūtė.

„Per improvizaciją yra priimami tam tikri choreografiniai sprendimai, viskas daroma spontaniškai, todėl reikia daug žinių ir įgūdžių. Improvizuojant galima šokti kaip visi komandos nariai arba, atvirkščiai, priimti sprendimą ir tapti tuo, kuris perima iniciatyvą, savo sprendimais išsiskiria ir panašiai. Kontrastavimas yra labai įdomus dalykas“, – apie improvizacijų ypatumus kalbėjo Emilija.

Šokant labai svarbu matyti ir jausti vienas kitą. „Turime stebėti, kokius judesius atlieka kiti šokėjai, kartu kurti kompozicijas. Kadangi čia improvizuoja ir džiazo grupė, turime sugebėti prisitaikyti ir vieni prie kitų“, – iššūkius įvardijo Dominyka, pridūrusi, kad improvizacija įdomi tuo, kad niekada nežinai, kas gausis, o tai – intriguoja.

Kurti improvizacijas kilo pačių studentų iniciatyva. „Vieną kartą mūsų paprašė parengti pasirodymą, tuomet kilo mintis rengti būtent tokias improvizacijas“, – atskleidė D. Markevičiūtė.


Kretingos rajono visuomenės sveikatos biuro specialistė Karolina Skominienė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą

Atėjus vasarai kiekvieno jaunuolio kasdienybė pasikeičia. Nebėra mokslų, atsiranda gausa laisvo laiko ir galimybių, kaip jį galima praleisti. Dažnas jaunuolis imasi sezoninio darbo, dėl kurio kinta gyvenimo būdas ir kasdieniai įpročiai. Atsiranda rutinos ir sveikos gyvensenos palaikymo būtinybė. Kodėl šie dalykai jaunuolio gyvenime yra svarbūs, atsakė Kretingos rajono visuomenės sveikatos biuro specialistė Karolina Skominienė.

Dienotvarkės nauda

Turbūt pastebėjote kokį stresą ir susierzinimą patiriate, kai jūsų diena tampa chaotiška, neorganizuota. Turėdami dienotvarkę jūs iš anksto žinosite, kad turite skirti tam tikrą laiką tam tikrai užduočiai atlikti, ir bus mažesnė tikimybė, kad nereikšmingi ir neplanuoti darbai išmuš jus iš vėžių ir nepadarysite būtinų užduočių. „Tai veiks ypač gerai, kai tai taps jūsų įpročiu“, – akcentavo specialistė.

Dienotvarkė neleidžia patekti į stresą keliančias situacijas, nes visada žinosite, kur ir kada turite būti, ką būtina atlikti ir kad viskas vyksta pagal planą. Ši rutinos savybė tokia gera, kad taikoma sergantiems bipoliniu sutrikimu, esant perdegimo sindromui.

Dienotvarkė ne tik padeda padaryti daugiau užduočių per dieną, bet ir turėti daugiau laisvo laiko, išnaudoti jį kokybiškesniam poilsiui. „Rutina taip pat padeda spręsti mitybos problemas, atsiranda aiškus laikas valgymui, reguliariai valgant nepristigsite energijos“, – akcentavo K. Skominienė.

Kas rutinoje svarbiausia

Kiekvienas dirbantysis, besimokantis asmuo privalo sureguliuoti savo gyvenimo režimą: rytą dirbti-mokytis, o vakare ilsėtis. Tinkamas gyvenimo režimas yra darbas–poilsis–miegas. Auksinė taisyklė „8–8–8“ neleis supainioti asmeninių poreikių su darbiniais.

Sveikatingumo specialistė teigė, kad į savo rutiną būtiną įtraukti fizinį aktyvumą, nes mūsų kasdienybėje vyrauja pasyvios veiklos, vis mažiau judame. Mankštą atlikti būtina bent du kartus per savaitę.

„Pasak psichologų, rutinos laikymasis sukuria saugumo ir užtikrintumo jausmus. Labai svarbu palaikyti socialinius poreikius – bendrauti, veikti, dirbti, sveikai maitintis, skirti laiko sau ir savo pomėgiams“, – prioritetus išskyrė K. Skominienė.

Planuojant dienotvarkę reikėtų dieną susidėlioti nuo svarbiausių prioritetų ir paskirstyti veiklas rytą, dieną, vakarą. Planuojant rekomenduojama išskirti keturis poreikius: biologinius, dalykus, būtinus pragyvenimui, lavinančias veiklas, malonumus ir pramogas. Visi esame skirtingi, todėl dienotvarkė atspindi mūsų prioritetus ir tikslus.


Jaunimo vasaros akademijoje Palangoje Kretingą atstovavę jaunuoliai, jaunimo atstovai

Palangoje įvyko tradicinis jau 16-ą kartą suorganizuotas renginys „Jaunimo vasaros akademija 2022“, kuriame dalyvavo ir kretingiškiai. Pasibaigus akademijos veikloms, jos vėliava buvo perduota mūsų rajonui, todėl renginys kitais metais įvyks Kretingoje. Paskutinį kartą  jaunimo akademija Kretingoje vyko 2012 m.

Dalyvavo veiklose

„Jaunimo vasaros akademijoje“ tris dienas jaunimas diskutavo aktualiais klausimais, įgijo žinių, socialinių kompetencijų, kitų žinių, linksminosi. „Dalyvavome savo pasirinktose veiklose, o jos buvo įvairios: nuo to, kaip susidėti išvykimo krepšį, iki politikos tyrimų analizės instituto mokymų anglų kalba „Kaip spręsti problemas, susijusias su jaunimu“. Taip pat dalyvavome orientacinėse varžybose. Be įvairių veiklų, vakarais vyko diskotekos, gyvai grojo grupė „Kabinetas 303“, žmonės sėdėjo prie laužo ir kitaip leido laiką“, – veiklas apibūdino akademijoje dalyvavęs Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos dešimtokas Mykolas Daračius.

Akademiją organizuoja Žemaitijos regione esančios savivaldybės. Praėjusiais metais šis renginys įvyko Klaipėdos mieste. Į akademiją suvažiuoja 20 savivaldybių atstovai: jaunimo reikalų koordinatorius, jaunimo darbuotojas ir 10 jaunuolių.

„Stovykla skirta ugdyti šiuolaikinį jaunimą, jam padėti atverti save, susipažinti su jaunimu iš visos Lietuvos ir smagiai praleisti laiką“, – kalbėjo Mykolas.

Stovyklos uždarymo ceremonijoje akademijos vėliava buvo perduota Kretingai. Ją Kretingos rajono merui Antanui Kalniui perdavė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus. Vadinasi, kitais metais „Jaunimo vasaros akademija“ įvyks Kretingoje. „Po dešimt metų ši stovykla pagaliau grįžta į Kretingą. Perdavus vėliavą visi dainavome stovyklos himną ir taip uždarėme „Jaunimo vasaros akademiją 2022“, – įspūdžiais dalijosi M. Daračius.


200 eurų – kaip į vandenį

  • Iš policijos suvestinių

Užvakar Kretingos rajono policijos komisariate gautas 1992 m. gimusios moters pareiškimas, kuriame nurodoma, kad praėjusį šeštadienį socialiniame tinkle radusi skelbimą apie parduodamą butą ir į nurodytą sąskaitą pervedusi avansą – 200 eurų. Po to susisiekti su pardavėju prisistačiusiu asmeniu nepavyksta.

Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.

„P. n.“ informacija


„Bankininkai“ siaučia toliau

  • Iš policijos suvestinių

Trečiadienį Palangos m. policijos komisariatui 1984 m. gimęs vyras pranešė, kad  birželio 14 d. į mobilųjį telefoną jis gavo neva iš banko siųstą SMS žinutę, kurioje teigta, jog pareiškėjo  paskyra yra įšaldyta. Paspaudęs atsiųstą nuorodą ir suvedęs reikalaujamus duomenis, vyras pastebėjo, kad iš jo banko sąskaitos apgaulės būdu buvo pasisavinti 1 tūkst. 466 eurai.

Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.

„P. n.“ informacija


Partrenkė dviratininkę

  • Iš policijos suvestinių

Trečiadienį apie 18.30 Palangoje, Klaipėdos pl., automobilis „Toyota Prius“, kurį vairavo 1966 m. gimęs vyras, partrenkė dviračių taku važiavusią 1955 m. gimusią moterį. Dėl patirtų sužalojimų ji gydoma ligoninėje.

Įvykio aplinkybės tikslinamos.

„P. n.“ informacija


Birželio 11 d. apie 3.35 val. J. Basanavičiaus g. Palangoje, naktiniame klube, 1984 m. gimęs vyras elgėsi agresyviai, gadino klubo inventorių. Atliekant sulaikyto minėto asmens apžiūrą, piniginėje rastas plastikinis maišelis su baltos spalvos galimai narkotine medžiaga. Vyras sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

„P. n.“ informacija


Vagys įsisuko į automobilius

  • Iš policijos suvestinių

Šeštadienį apie 18.40 val. Palangoje, S. Daukanto g., pastebėta, kad nuo gatvėje stovėjusio automobilio BMW X5 pavogtas priekinis atstumo palaikymo daviklis. Žala – apie 5 tūkst. eurų. Tą pačią dieną apie 22 val. Gedimino g. pastebėta, kad nuo aikštelėje stovėjusio įmonei priklausančio automobilio BMW X7 dingo priekinis atstumo palaikymo daviklis. Žala – 3 tūkst. 500 eurų.

Pradėti vagysčių tyrimai.

„P. n.“ informacija


Inžinierius Ignas Jablonskis (1911–1991) tyrinėjimų metu. 1981 m.

Gegužę Skuodo rajono bibliotekoje įvyko mokslinė konferencija, skirta miesto savivaldos 450-čiui ir Europos archeologijos dienoms paminėti. Vienas pranešimų buvo skirtas iš Mosėdžio apylinkių kilusio inžinieriaus, Lietuvos garbės kraštotyrininko ir Kretingos rajono Garbės piliečio Igno Jablonskio (1911–1991) veiklai tyrinėjant Skuodo rajono archeologinius paminklus.

Didesnę gyvenimo dalį Ignas Jablonskis praleido Kretingoje, tyrinėdamas šio rajono kultūros paveldą. Tačiau pirmuosius tyrėjo žingsnius žengė gimtajame Skuodo rajone, kurio paveldu domėjosi ir vėliau, tapęs patyrusiu tyrinėtoju. Prisiminimuose jis rašė, kad susidomėti priešistore paskatino tėvo pasakojimai apie netoli gimtojo Budrių kaimo esantį Puodkalių piliakalnį ir žemaičių kovas su kryžiuočiais. Potraukį archeologijai pajuto 1926–1928 m., kai kaimo ganyklose rado akmens kirvelį, o tėvų darže – akmeninį trintuvėlį.

Visi Skuodo rajone atlikti archeologiniai tyrinėjimai buvo žvalgomojo pobūdžio. Nuo 1938 m. jis aprašydavo ir apmatuodavo jau žinomus paminklus arba ieškodavo naujų objektų. Nuo 1973 m. taip pat vykdė nedidelės apimties kasinėjimus, kuriais siekė aptikti kultūrinį sluoksnį, konstrukcines struktūras ar artefaktus, patvirtinančius objekto archeologinį vertingųjų savybių pobūdį ir leidžiančius jį datuoti. Paskutinis sugrįžimas į gimtąsias apylinkes – 1988 m. Kulalių užtvankų žvalgymai. Iš viso jis žvalgė mažiausiai 23 objektus, kuriuos aprašė, apmatavo ir nubraižė planus. Iš jų pats atrado apie 17 objektų: porą piliakalnių, pilkapyną, kapinyną, dvi senovės žemdirbystės vietas, šešis dubenėtus akmenis ir penkias užtvankas.

Pirmuoju jo bandymu fiksuoti archeologinį paveldą buvo 1938 m. atlikti Puodkalių piliakalnio ir Tauzų akmenų krūsnių geodeziniai matavimai, kuriuos vykdė baigęs Kauno aukštesniąją technikos mokyklą ir įgijęs inžinerinį išsilavinimą. Abiejų objektų aprašymus ir topografinį planą išsiuntė Vytauto Didžiojo kultūros muziejui. Maloniai nustebinta šios įstaigos vadovybė pareiškė padėką ir tarpininkavo paskelbiant 1938 m. „Lietuvos aide“ pirmąją I. Jablonskio parengtą kultūros paveldo populiarinimo publikaciją „Puodkalių piliakalnis laukia tyrinėtojų“.

1964 m. žvalgydamas žemiau Puodkalių esančias Bartuvos pakrantes, Kulų II kaimo pietiniame pakraštyje rado dar vieną iki tol nežinomą piliakalnį, vietos gyventojų vadinamą Palipčio arba Kubiliškės pilale. Jį 1967 ir 1977 m. aprašė, nubraižė planą, o 1981 m. pasiūlė įrašyti į Lietuvos kultūros paminklų sąrašą.


Antano Mončio dovanotas molinis švilpis Rimgaudo Kazakevičiaus buto balkone Vilniuje. Autoriaus nuotr.

1944 m. rudenį į Vakarus pasitraukęs ir 1950 m. Paryžiuje apsigyvenęs skulptorius Antanas Mončys (1921–1993) ilgėjosi Lietuvos ir už „geležinės uždangos“ likusių savo artimųjų ir draugų, todėl kiekvienas apie gimtąjį kraštą išgirstas žodis, gautas laiškas ar sutiktas tautietis jam buvo brangus.

Atsisakęs ketinimo vykti gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), kurias pasirinko didžioji dauguma į Vakarus pasitraukusių kretingiškių, jis liko gyventi Europoje arčiau savo tėvynės. Savo laiškuose A. Mončys prisipažindavo, kad jį slegia savo krašto ilgesys ir jam trūksta bendravimo su tautiečiais. 1951 m. Paryžiuje įvykusiame Europos krepšinio čempionate Pirmą vietą laimėjo SSSR rinktinė, kurioje vieni lyderių buvo lietuviai Stepas Butautas ir Justinas Lagunavičius. Bandymas su jais nors kiek pakalbėti nepavyko, nes aplinkui buvo daug apsaugos, o ir patys žaidėjai komandoje buvusių sovietinių „politrukų“ buvo prigąsdinti , tad jie bet kokių kontaktų su vietiniais žmonėmis, juo labiau emigrantais iš Lietuvos, vengė.

Lietuvoje likusi šeima apie Antano likimą sužinojo tik 1955 m. per „Amerikos balso“ radiją išgirdusi apie Paryžiuje surengtą jo kūrybos parodą. Po kurio laiko pavykus užmegzti ryšį, prasidėjo atsargus susirašinėjimas laiškais, kurie galėjo būti kontroliuojami sovietinio saugumo.

Kad išvengtų šios kontrolės, Lietuvoje likę skulptoriaus artimieji stengdavosi jam adresuotus laiškus perduoti per į Paryžių vykstančius Lietuvos kultūros, meno ir sporto atstovus, nors tai daryti sovietinė valdžia draudė.


Medžiagą, liudijančią Stasio Ruzgailos gyvenimą ir veiklą, Tadas Šaulys pradėjo kaupti dar sausį. Nors paroda pavyko turtinga, istorikas mano, kad galbūt atsiras ir daugiau trenerio bendražygių, buvusių ugdytinių, norinčių pasidalinti prisiminimais apie jį.

Šiandien Kretingos rajono kultūros centre surengta Stasio Ruzgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta konferencija „Krepšiniui pašvęstas gyvenimas“, o Kretingos muziejaus, kaip patys darbuotojai vadina, „salėje po veranda“ eksponuojamos nuotraukos ir apdovanojimai, pasakojantys apie šią neeilinę asmenybę. Rytoj kartu bus paminėtas dar ir Lietuvos krepšinio 100-metis – visą dieną mieste šurmuliuos sportininkai, vyks įvairios krepšinio varžybos.

Toks jis ugdytinių prisiminimuose

„Ir nesu tikras, kas nusipelniusį trenerį džiugintų labiau – paroda, konferencija ar diena, pilna sporto? Man atrodo, kad būtent ji“, – juokėsi nuo sausio eksponatus parodai kruopščiai rinkęs, ne vieno S. Ruzgailos buvusio ugdytinio ar kolegos prisiminimus užrašęs ir šias impresijas visuomenei paviešinęs muziejaus istorikas Tadas Šaulys.

„Jį ir dabar matau taip, kaip tada matydavau. Toks žmogus – neeilinis. Punktualus. Nepamenu, kad kada nors būtų neatėjęs į treniruotę. Turėjo drobinį maišą ir tuos kamuolius nešdavosi ant nugaros kaip koks Kalėdų Senis“, – pasakojo Barselonos olimpinių žaidynių bronzos laimėtojas Romanas Brazdauskis.

„Visų pirma, tai buvo Kretingos legenda. Vaikščiojanti enciklopedija. Nėra atsakęs vaikui, kad „Tu negali dabar eiti į salę“. Pabelsdavau į duris, sakydavo: „Vieną minutėlę“... Ar tu būsi vienas, ar dviese, – treneris visada skirs dėmesį“, – sakė kūno kultūros mokytojas Rolandas Žiubrys.

„1966 metais gavau paskyrimą į Kretingą. Be galo šiltai sutiko mokykloje. Aukšto ūgio, vyriškų pečių Stasys man visada padėdavo – būdavo, salėje išrikiuoji kokius 30 mokinių ratu, užmeti akį į balkoną, kuriame Stasys yra, ir supranti, kad viskas gerai. Nebuvo jokio pavydo tarp mūsų. Nikolajus Gnedojus – pirmasis mokinys, patekęs į respublikos rinktinę. Stasys man pasiūlė jį treniruoti“, – prisiminimais dalijosi buvusi kūno kultūros mokytoja Irena Augutienė.

„Antroj klasėj pakvietė mane į treniruotes ir taip sudomino, „užkabino“, kad jau tada žinojau: ir aš būsiu treneris. Kad taip atsitiko, – Stasio Ruzgailos nuopelnas. Jeigu tik norėdavai sportuoti, jis visuomet rasdavo laiko su tavimi pabūti salėje. Vaikams tokie dalykai yra neįkainojami“, – atviravo krepšinio treneris Regimantas Juška.


Aloyzų sambūris kviečia į festivalį

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Mūsų žmonės
Vienas naujesnių Aloyzo Žilio leidinių „Dainų Tėvynei reikės“

Sekmadienį, birželio 19 dieną, kretingiškis kompozitorius, pedagogas ir chorvedys Aloyzas Žilys jau aštuntą kartą šalies Aloyzus kviečia dalyvauti tradiciniame festivalyje „Aloyzai Lietuvoje – Lietuvai“.

Festivalis prasidės 12.30 val. šv. Mišiomis – jungtinis choras atliks Mišias Šv. Aloyzui – jaunimo globėjui, kitas liturgines giesmes, kurioms muziką sukūrė A. Žilys. Po šv. Mišių, 14 val., vienuolyne kiemelyje rengiamas vokalinės muzikos koncertas, kuriame dalyvaus 5 vokaliniai ansambliai ir 3 chorai. Tai Salantų kultūros centro Žvainių skyriaus moterų vokalinis ansamblis, vadovaujamas Antano Žvinklio, Elektrėnų moterų vokalinis „Eldija“ (vad. Greta Garmašaitė), Kuršėnų kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Melodija“ (vad. Daina Kavaliauskienė), Kretingos rajono kultūros centro mišrus ansamblis „Svaja“ ir Kretingos trečiojo amžiaus universiteto ansamblis „Svajonių aidas“ (abiem kolektyvams vadovauja A. Žilys), ne pirmą kartą į Kretingą atvyks ir Vilniaus kultūros centro LRT vaikų choras, vadovaujamas Reginos Maleckaitės, Klaipėdos Žvejų kultūros rūmų moterų choras „Dangė“ (vad. Judita Kiaulakytė) ir Mažeikių kultūros centro mišrus choras „Draugystė“ (vad. Ričardas Grušas).

Programoje dominuos renginio iniciatoriaus ir rengėjo A. Žilio kūriniai, kurie skambėdavo ir per autorinius koncertus, rengiamus kas penkerius metus. „Dėl pandemijos tradicinis jubiliejinis autorinis koncertas, skirtas kūrybinės veiklos 50-mečiui ir 70 metų asmeniniam jubiliejui paminėti, praėjusiais metais neįvyko“, – apgailestavo A. Žilys.


Gedulas ir viltis – vienoje atmintyje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Minėjimai
Gedulo ir vilties dieną aidėjo dviejų kartų – tremtinių ir senjorų bei jaunimo – patriotinės dainos.

Birželio 14-osios popietę Kretingos senosiose kapinėse viršum paminklo Lietuvių tautos kančioms atminti sklendė ilgesingos tremtinių dainos, tarytum nukeldamos į praeitį prieš aštuonis dešimtmečius, kada prasidėjo pirmieji masiniai lietuvių tautos trėmimai į Sibiro, Tolimųjų Rytų, Kazachstano platybes.

Nors skaičiai neatspindi mūsų tautos tragedijos, prasidėjusios prieš 81-erius metus – 1941-ųjų birželio 14-ąją, 3 val. ryto, – tačiau dėl tiesos juos verta prisiminti, juolab kad praeitį vėl atkartoja dabartiniai įvykiai Ukrainoje. Tokias žodžiais popietę pradėjo Kretingos rajono kultūros centro renginių organizatorė Aušrinė Zulumskytė ir jai talkinusi Pranciškonų gimnazijos mokinė Viltė Paulauskaitė.

Gyvuliniais vagonais buvo vežami: moterys – dažniausiai į Altajų, Krasnojarską, Irkutską, o vyrai – į lagerius ir kalėjimus, kur buvo įkalinti nuo 5 iki 25-erių metų arba sušaudyti. Trėmimai vyko keliais etapais. Iš viso iš Lietuvos buvo ištremti 132 tūkst. gyventojų, kas dešimtas tremtinys – vaikas. Ištremtas brandžiausias tautos žiedas: mokslo, meno, švietimo žmonės, pažangūs ūkininkai. Tremtyje žuvo per 30 tūkst., į tėvynę grįžo apie 80 tūkst. tautiečių.

„Turbūt kiekvienoje šeimoje, giminėje yra žmonių, patyrusių tremtį. Todėl ši diena yra ir kiekvieno Lietuvos žmogaus istorinio atminimo diena“, – kalbėjo A. Zulumskytė, pakvietusi susirinkusiuosius prie paminklo padėti gėlių ir uždegti žvakes.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas