„Nejaugi ir mums automobiliais dabar taip į šonus reikės mėtytis?“ – ironizavo keliu Kretinga–Kūlupėnai važiavęs „Pajūrio naujienų“ skaitytojas.

Vieną dieną, važiuodami keliu Kretinga–Kūlupėnai per Klibius, rajono gyventojai juokais leipo: ištisinė punktyrinė linija – tarsi įkaušusio žmogaus ženklinta. „Pajūrio naujienoms“ susidomėjus, trečiadienį darbininkai broką suskubo taisyti: šleivus punktyrus dažė juodai ir tose vietose balino iš naujo.

Nebe pirmas kuriozas

Kad kelyje Kretinga–Kūlupėnai yra nesklandumų, redakcija sužinojo iš juo važiavusių gyventojų. „Žiūrim ir galvojam – nejaugi ir mums automobiliais dabar taip į šonus mėtytis?“ – ironizavo į „Pajūrio naujienų“ redakciją paskambinęs pavardės nenorėjęs viešinti vyras.

Klibiuose gyvenantis šio kaimo bendruomenės pirmininkas seniūnaitis Jurijus Petrovas, kurį taip pat pakalbinome, atviravo turintis 35-erių metų vairuotojo stažą, bet taip nubrėžtų linijų lig šiol ir jis nebuvo regėjęs. „Kam yra skirtos linijos? Ogi kad vairuotojas orientuotųsi, kuria puse važiuoti. Ištisinė linija – ypač svarbi, ją pažeidus, dviem mėnesiams galima ir teises prarasti. Jeigu pagal nupaišytus punktyrus taip „grybausi“, tai mažų mažiausiai atrodysi neadekvatus“, – svarstė pašnekovas.

Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko Tomo Mikelkevičiaus teigimu, teisės aktuose parašyta, kad kelio ženklinimas turi būti aiškus ir suprantamas, neklaidinti eismo dalyvių. Visuomenė yra teisi, keldama pretenzijas dėl nerūpestingo darbo. „Signalų apie kreivai pažymėtą liniją mes taip pat gavome, tačiau moralinės teisės, kas ką blogai padarė, komentuoti neturime, tai matyt padarys atsakingi asmenys“, – sakė jis.

Anot viršininko, kuriozinių situacijų Kretingoje pasitaikė ir anksčiau – antai ne taip seniai judrioje miesto Šventosios gatvės ir Žemaitės alėjos sankryžoje valstybinės reikšmės kelią prižiūrinti įmonė vieną šalia kito buvo pakabinusi du tos pačios paskirties kelio ženklus, o eismą reguliuojantį šviesoforą uždengusi.

• Rašyti komentarą (6)
• Plačiau ...

• Rašyti komentarą (2)

Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento konsultantas ukrainiečių švietimo klausimais Viačeslav’as Gripich’as rajono mokyklose besimokančių ukrainiečių vaikų mamoms akcentavo, kad nuo rugsėjo bus labiau negu lig šiol koncentruojamasi į ugdymo kokybę.

Kretingos Simono Daukanto progimnazijoje įvyko rajono mokyklose besimokančių ukrainiečių moksleivių tėvų susitikimas su Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento konsultantu ukrainiečių švietimo klausimais Viačeslav’u Gripich’u, Regioninės politikos analizės skyriaus specialistėmis Virginija Kazakauskiene ir Lina Kontautiene, Kretingos rajono meru Antanu Kalniumi, Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbiene, specialiste Sonata Petravičiene.

Lietuvių kalbos galės pramokti bibliotekoje

Pasak V. Gripich’o, Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių moksleivių tėvams susikaupė galybė klausimų, į kuriuos jie nori atsakymų. Ugdymo sistemos skiriasi – ten yra 12 balų vertinimo sistema, čia – 10, ten moksleiviai baigia 11 klasių, čia – 12. Kadangi jis išmanantis savo šalies švietimo sistemą, nes dirbo mokyklos direktoriumi, o Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai reikėjo konsultanto, galinčio padėti Ukrainos vaikams integruotis Lietuvoje, dalyvavo konkurse ir buvo paskirtas į šias pareigas.

Dabar pats laikas, sakė konsultantas, planuoti vasaros atostogas, o kaip bus rudenį, – nežinia. Užtat mėgstantis cituoti senuosius Romos filosofus, jog reikia tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam. Iš pradžių, tik prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvai, o ir kitoms Europos šalims priėmus ukrainiečius pabėgėlius, svarbiausia buvo, kad jų vaikai jaustųsi saugūs, bet dabar jau labiausiai rūpi žinios ir ugdymo kokybė. V. Gripich’as teigė, kad jo tikslas ministerijos kabinete „į popierius“ suguldyti protingas mintis, todėl tokie susitikimai mokyklose duoda naudą, juolab kad gimsta naujos idėjos. Be to, tai gera proga užmegzti ir ryšį su vietos valdžia.

S. Daukanto progimnazijoje besimokančios mergaitės mama Olga sakė, kad į Kretingą jos yra atvykusios iš Mariupolio. Namai sugriauti, kur grįžti, nebėra, o ir nesiruošia, kol nesibaigs karas. Mergaitė – ketvirtokė, mamai neramu dėl kitų metų, nes penktoje klasėje dukrą mokys nebe viena, o daugiau mokytojų, prisidės daugiau dalykų, tokių, kaip biologija, algebra, geometrija, bus sunkiau suprasti ir įsisavinti žinias dėl kalbos barjero. Iš direktorės žinanti, kad progimnazijoje bus formuojama ir atskira ukrainiečių vaikų klasė, bet mergaitė vis tiek geriau norėtų mokytis lietuviškoje. Todėl jai svarbu per vasarą pasimokyti lietuvių kalbos, kad ir po pamokų galėtų bendrauti su lietuviais vaikais, turėti bendrų veiklų.

Progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė nuramino, kad ukrainiečiai vaikai lietuvių kalbos galės mokytis vasarą veiksiančioje bibliotekoje – tai yra projekto „Atverk duris vasarai“ dalis. Kurie norės, nuo rugsėjo 1-osios galės lankyti lietuvių klasę.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Tarp vardiniu medaliu ir padėka apdovanotųjų – Pranciškonų gimnazijos moksleivė Guoda Mėčiūtė . Jai iš dešinės: mokytojos Daiva Ataitė, Alma Razmienė ir rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė, iš kairės – mama Rima Mėčienė ir rajono meras Antanas Kalnius.

Kretingos meno mokyklos pradinio ugdymo III klasės mokinio Roko Skurvydo atliekamu kūriniu Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje antradienį prasidėjo gabių ir talentingų vaikų apdovanojimo ceremonija, rajone organizuojama apie 20 metų.

Kitąmet pažadėjo premijas

Pasak sveikinimo žodį tarusio mero Antano Kalniaus, pasiekimai ateina ne iš niekur, reikia įdėti daug pastangų, atkaklaus darbo. „Tuo metu, kai vieni bendraamžiai po pamokų bendrojo ugdymo įstaigose kieme savo malonumui gainioja kamuolį, kiti skuba į meno arba sporto mokyklas, pasiekimais prisideda prie mūsų rajono garsinimo“, – kalbėjo jis. Pagarbos, sakė, verti ir tokių mokinių tėvai, ir savo profesijai pasišventę pedagogai.

A. Kalniaus prabilo apie tai, kad ne vieną dešimtmetį rajone gyvuojančią tradiciją gabius ir talentingus mokinius apdovanoti padėkos raštais ir vardiniais medaliais, o mokytojus – gėlėmis, reikia tobulinti, pažadėjo, kad artimiausiais mėnesiais bus priimtas sprendimas nuo kitų metų įteikti dar ir pinigines premijas.

Į bibliotekos salę susirinkusiesiems gražios šventės palinkėjusi rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė taip pat akcentavo neišardomą trikampį: tėvai, vaikai ir mokytojai. Visų pirma, ji padėkojo tėvams, nes be jų, sakė, nebūtų vaikų. Į kolegas pedagogus vedėja kreipėsi linkėdama kuo geriau pažinti savo ugdytinius ir juose atrasti talentus, o gabiems mokiniams – nenuliūsti, jeigu kada ištiktų nesėkmė, neprarasti motyvacijos eiti tolyn. „Gyvenime bus visko – ir laimėjimų ir pralaimėjimų, bet tai jus tik stiprins“, – kalbėjo A. Burbienė.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

• Rašyti komentarą (0)

Gamta ir vidinis pasaulis viename, – toks yra Auksės Drazdienės mišria technika atliekamas kūrybos stilius, atspindintis jos dabartinę gyvenimo filosofiją.

Pienės pūkas. Gėlės žiedas. Augalas. Medžio šaka. Vaizdai, tačiau ne realistiniai, kokius paskubomis matome kasdien, o – su fantazijos prieskoniu. Tokie yra Auksės Drazdienės paveikslai. „Išeini į gamtą, stebi ir pamatai neįtikėtinų dalykų. Lyg pro padidinamąjį stiklą. Įdedi fantazijos, imi pieštuką, eskizuoji – vaizdai pradeda lietis taip, kaip žmogui, rašančiam eiles“, – kalbėjo 47-erių menininkė Auksė Drazdienė, prieš dešimtmetį su šeima įsikūrusi Darbėnų seniūnijos Mažučių kaime.

Verslo produktuose – taip pat natūralumas

„Gamta yra tobula, ji – didžiausia stebukladarė ir mano mokytoja: kiek joje raštų, linijų, spalvų. Pradedi stebėti žiedų, lapų faktūrą. Momentinis vaizdų užfiksavimas ir jų perkėlimas į drobę užvaldo taip, kad užmiršti viską aplinkui. Tai yra tikroji atgaiva sielai. Kai įkrintu į piešinį, nebegaliu jo numesti. Tuomet ir maistas lieka neparuoštas, ir namai nesutvarkyti“, – juokaudama atviravo menininkė, mišria technika – pieštuku, tušu, dažais – tapanti ant drobės.

Auksė mėgsta išdidintus vaizdus, jos drobės siekia iki 1 m. Didesni darbai kūrėjai atrodo gražiau ir efektyviau. Ji tikino, kad trys su vyru Žydrūnu sugyventi vaikai – 16-metis Laurynas, 14-metis Emilis ir 8-erių Vėtrė – praaugę, tad, atviravo, dabar galinti daugiau atsiduoti kūrybai, „nušokus“ nuo savo pačių įkurto verslo – jie gamina natūralų muilą ir kosmetikos priemones, yra įkūrę ir savo produktų liniją „Nimfė“.

„Patys gaminame natūralios kosmetikos produktus, kuriuose taip pat – daug natūralių augalų. Juos realizuojame, aš apipavidalinu – piešiu, maketuoju etiketes, kuriu dizainą. Bet pradėjau pavargti nuo to, kad nebeturiu laiko sau, nuo kasdienio bėgimo ir jo tempo.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Gabija Miliutė. „Pavasaris“

Šių metų Kretingos meno mokyklos Dailės skyriaus diplomantų baigiamuosius darbus šio skyriaus vedėja Daiva Galdikaitė ir mokytoja viena diplominių darbų vadovė Rūta Šulskienė įvardino ne tik kaip aukšto meninio lygio, bet ir – kaip brandžius, atliepiančius pasaulio globalines problemas kūrinius, atspindinčius tai, ką mąsto ir jaučia šiuolaikinis jaunas žmogus.

„Pandemija, karantinas, karas Ukrainoje, išorinio ir vidinio pasaulio dramos nelieka nuošaly jauno žmogaus, jauno menininko, kuriam – ne tas pats, kas vyksta ir kuo viskas baigsis“, – D. Galdikaitės pastebėjimu, apskritai pastarųjų metų mokinių diplomantų darbų tendencija – atsakyti ar bent ieškoti atsakymų būtent į egzistencinius globalius klausimus, kurie, pasirodo, yra aktualūs mūsų jaunuomenei.

Dailės skyriaus mokytojos šiek tiek nerimavo, kaip pandemija, karantinas bus paveikę mokinių mąstymą, kad mokymasis per nuotolį bus atgrasęs nuo esminių dalykų, bet taip neatsitiko: mokinių darbai ir rezultatai pranoko mokytojų lūkesčius.

Šiemet Kretingos meno mokyklos Dailės skyrių baigė ir darbus pateikė 12 diplomantų.

D. Galdikaitės vadovaujamas Orestas Grigalauskas, pasirinkęs dekoratyvinę tapybą, pateikė darbą „Pelėda – mano praeitis“.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kraštą garsinantis, kretingiškių pamėgtas choras „Kristale“ ir jo vadovė Kristina Rimienė (pirmoje eilėje antra iš kairės).

Vievyje įvykusiame chorų festivalyje-konkurse „Mūsų dainose“ vėl sužibėjo Kretingos rajono kultūros centro kamerinis choras „Kristale“, pelnęs pačius aukščiausius apdovanojimus: pasaulietinės muzikos konkurse – I vietą, o sakralinės muzikos konkurse – dar aukštesnį apdovanojimą – Geriausio choro nominaciją, arba Grand prix. Ir dar – šio choro vadovė Kristina Rimienė pelnė geriausio dirigento nominaciją.

K. Rimienė pasidžiaugė, kad pastarieji įvertinimai yra nuolatinio atsakingo kolektyvo darbo rezultatas: „Nuo praėjusių metų gruodžio iki šios gegužės iš viso turėjome 17 koncertų. Dažniausiai koncertuodavome Kretingos miesto ir apylinkių renginiuose – visur būdavome laukiami. Žmonės po pandemijos vis dar pasiilgę renginių. O ir mūsų kolektyvas per tą laiką „nemiegojo“ – susirinkdavome repetuoti, todėl choro meninis lygis nenukentėjo. Tai pajutome patys, kiti kolektyvai ir komisija per konkursą Vievyje, todėl šie įvertinimai mums – dar didesnė paskata stiebtis, tobulėti ir džiuginti savo miestą.“

Paklausta, kaip „Kristale“ išgyveno pandemiją, K. Rimienė patikino, kad sunkmečiu kolektyvas nė kiek nesusitraukė: „Nė vienas choristas neatkrito, visi su užsidegimu laukė, kol galėsime vėl repetuoti ir koncertuoti.“ Šiemet „Kristale“, be koncertų, jau sudalyvavo 2-jose konkursinėse programose.

Iš respublikinio chorų festivalio-konkurso Vievyje kretingiškiai grįžo su trimis diplomais.

Per Palangos kurorto festivalio „Myliu Palangą“ atidarymą kretingiškiai dalyvavo chorinės muzikos šventėje „Cantate Palangai“, surengtame Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Iš viso šioje šventėje dalyvavo 5 chorai iš Lietuvos: kretingiškiai choristai išvien su valstybiniu choru „Vilnius“, Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centro „Žvejų rūmai“ mišriu choru „Cantare“, Klaipėdos universiteto mišriu choru „Pajūrio aidos“, Palangos kultūros ir jaunimo centro kameriniu choru ir solistais Lina Dambrauskaitė (sopranas), Tadas Girininkas (bosas) bei Vytauto Didžiojo universiteto kameriniu orkestru atliko Donato Zakaro „Magnificat“, kuriam dirigavo Artūras Dambrauskas.

„Kūrinys – labai sudėtingas, dirbome daug. Tačiau buvo įspūdinga koncertuoti po bažnyčios skliautais, kur muzika, atrodė, kyla į aukštybes, išeina už bažnyčios sienų“, – įspūdį perteikė K. Rimienė.

Birželio 12-ąją kretingiškiai dalyvaus Klaipėdoje įvyksiančioje Vakarų Lietuvos krašto dainų šventėje, kurios programa taip pat – labai pati. Per šias Jonines, birželio 24-ąją, „Kristale“ surengs koncertą prie Kretingos muziejaus, o Lietuvos valstybės, arba Mindaugo karūnavimo dieną, koncertuos išvien su atlikėja Indre Malakauskaite-Juodeikiene ant Kretingos muziejaus verandos laiptų.

• Rašyti komentarą (0)

„Salanta“ – 8 poros – šokiu garsinančios Salantų ir Kretingos kraštą toli už Lietuvos ribų. Kolektyvo vadovė Alma Preibienė – antroje eilėje pirmoji iš kairės.

Salantų kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių ansamblis „Salanta“, kuriam vadovauja ilgametė choreografė Alma Preibienė, garsina savo kraštą ne tik rajono šventėse, festivaliuose, bet ir Žemaitijos, šalies ir užsienio renginiuose. Kolektyvo sėkmė, anot vadovės, – salantiškių porų draugystėje.

„Scenoje mus nuolat palydi gausias aplodismentais, giria už šokio ekspresiją, kuriamą gerą nuotaiką. Aišku, aš kaip vadovė, matau, kur dar galime pasitempti ir visuomet randu, prie ko prikibti, – juokėsi A. Preibienė. – Gėdos savo kraštui tikrai nepadarome.“

Praėjusi gegužė salantiškiams buvo itin intensyvi: 13–14 dienomis dalyvavo tarptautiniame šokių konkurse-festivalyje „Baltic Amber Jurmala 2022“, kuriame papildė laimėjimų kraitę, namo parsiveždami I ir II vietos diplomus. Taip pat puikiai pasirodė tradiciniame liaudiškų šokių festivalyje „Nupinkim margą šokių pynę“ Žlibinuose Plungės rajone bei Kretingos rajono kultūros centro Darbėnų skyriaus jubiliejinėje šventėje „Draugystės ratu“.

Kolektyvas intensyviai dalyvauja įvairiose folkloro šventėse, konkursuose: 2019-aisiais buvo išvykęs į tarptautinį festivalį Kroatijoje, dalyvavo tarptautiniame liaudiškų šokių sambūryje „Samtis kultūros“ Klaipėdoje. Pernai pasirodė Lenkijoje, o Lietuvos šiaurės krašto liaudiškų šokių ir kolektyvų konkurse „Suk suk ratelį“ Kuršėnuose pelnė I vietą, respublikiniame konkurse „Pora už poros“ Prienuose – III vietą.

„Šie įvertinimai yra tarsi įrodymas, kad nestovime vietoje, tobulėjame, garsindami savo kraštą, o mums patiems tai – paskatinimas tolimesniam darbui“, – patikino A. Preibienė.

Šiuo metu ansamblyje šoka 8 poros, 7 jų yra poros ir santuokiniame gyvenime. Vyrai, pasak vadovės, anksčiau niekur nešokę, tačiau jų žmonos sugebėjo uždegti meile šokiui.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Antradienį Kretingos rajono policijos komisariate gautas VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo Kretingos grupės atstovų pranešimas, kad 1991 m. gimusi moteris norėjo užregistruoti 2010 m. pagamintą automobilį „Renault Grand Scenic“, dėl kurio yra paskelbta tarptautinė paieška.

Pradėtas tyrimas pagal LR BK 189 str.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Antradienį apie 10 val. Palangoje, S. Daukanto g., pastebėta, kad nuo kieme stovėjusio automobilio BMW pavogtas atstumo daviklis. Žala – 3 tūkst. 500 eurų.

Pradėtas vagystės tyrimas.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Jurgita Grigaitė

Tėvų turtą paveldėję vaikai tampa bendraturčiais, tačiau jiems ne visada pavyksta vienodai pasidalinti pareigomis, valdant bendrą nekilnojamąjį objektą, o situacija tampa dar sudėtingesnė, jei vienas ar keli jų gyvena užsienyje ar net tampa kitos valstybės piliečiais. Kokias teises ir pareigas tokiais atvejais įgyja bendraturčiai, paaiškino Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokato padėjėja Jurgita Grigaitė.

Skaitytojo klausimas:

– Mirus tėvams, jiems priklausiusį turtą paveldėjo sesuo ir brolis, taigi jie tapo buto bendraturčiais. Brolis jau anksčiau yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą būtent paveldėtame bute, o jo sesuo yra ne Lietuvos pilietė. Ar brolis gali be sesers sutikimo deklaruoti savo nepilnametės dukters gyvenamąją vietą paveldėtame bute, kai jos gyvenamoji vieta anksčiau buvo deklaruota kitur? Taip pat kokie yra bendraturčių, sesers ir brolio, įsipareigojimai ir teisės vienas kitam bendro turto atžvilgiu, ar nėra ribojimų atsižvelgiant į tai, kad vienas iš bendraturčių – ne Lietuvos pilietis?

Atsako LJAA narė, advokato padėjėja Jurgita Grigaitė:

– Mirus tėvams, pirmosios eilės įpėdiniai pagal įstatymą yra jų vaikai. Taigi, broliai ir seserys, paveldėję po tėvų mirties atsiradusį turtą, tampa to turto bendraturčiais. Paveldėtas nekilnojamasis turtas, šiuo atveju – butas, priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis. Bendroji dalinė nuosavybė – tai tokia nuosavybės teisės forma, kai kiekvienam turto savininkui nustatyta konkreti jam priklausanti nuosavybės teisės dalis. Bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu bendraturčiu priklausančiame būste turi teisę gyventi tiek patys bendraturčiai, tiek ir pas juos apsigyventi jų nepilnamečiai vaikai. Tuomet dažnu atveju atsiranda ir poreikis deklaruoti naują nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kauno „ACME-Žalgirio“ rankininkės – Lietuvos moterų rankinio čempionato nugalėtojos. R. Poškutė – priekyje antra iš kairės.

Kartu su Kauno „ACME-Žalgirio“ moterų rankinio komanda kretingiškė Ramunė Poškutė (gim. 1998 m.) tapo Lietuvos čempionato aukso medalininke. Anot Kretingos sporto mokyklos rankinio trenerio Algimanto Pranaičio, šis jo auklėtinės pasiekimas – vienas geriausių per visą jo, kaip trenerio, karjerą.

Kad taptų šio sezono Lietuvos moterų lygos čempionato nugalėtoja, „ACME-Žalgirio“ komandai, treniruojamai Antano Skarbaliaus, šiemet prireikė visų penkių finalo rungtynių. Paskutiniąsias penktąsias rungtynes, esant rezultatui 2:2, kaunietės laimėjo 37:32 (22:14). Įtikinamą pergalę lėmė gera gynyba, visų žalgiriečių pasiaukojimas ir gebėjimas išnaudoti savo pranašumus.

Mūsų kraštietė Kretingos sporto mokykloje savo, kaip rankininkės, kelią pradėjusi R. Poškutė žaidė visą finalinių rungtynių laiką, pelnė 6 įvarčius ir tai buvo vienas geriausių jos pasirodymų per sezoną. Iš viso Ramunė šį, 2021–2022 m., sezoną pelnė 76 įvarčius ir tarp 150 lygos žaidėjų užima 17-ą poziciją. Treneris A. Pranaitis priminė ir apie kitas Kretingos sporto mokyklos auklėtines, žaidžiančias Lietuvos moterų rankinio lygos čempionate: Rugilė Bendikaitė, žaidžianti už Šiaulių komandą, pelnė 58 įvarčius ir yra 29-oje pozicijoje, Vilgita Idzelytė, atstovaujanti Klaipėdos „Dragūnui“, – 57 įv. ir 30 vieta. Įvardindamas, kad R. Poškutės pasiektas rezultatas yra vienas geriausių per jo, kaip trenerio, karjerą, A. Pranaitis teigė, kad 2005–2006 m. sezoną Lietuovs moterų rankinio aukščiausioje lygoje III v. su tuometine LKKA „Žalgirio“ komanda buvo užėmusios vartininkė Lina Drąsutytė ir Monika Dirmeitytė.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Nuotr. iš Alioyzo Pociaus asmeninio archyvo

Salantų krašto medžio meistras tautodailininkas Alioyzas Pocius peržiem atkūrė Grūšlaukės kaimo Švento Jono Nepomuko parapijos bažnyčios duris – dvivėres pagrindines ir dvejas mažesnes šonines. Pasikvietęs talkon metalo meistrą Audrių Kaulių iš Šateikių, apkaustė duris ir šį pavasarį su grūšlaukiškiais vyrais jas įstatė vietoj senųjų.

A. Pociaus žodžiais, šventovės durys – nestandartinės: pagrindinės yra arkinės, jų aukštis – 3,5 m, plotis – 2,4 m. „Reikėjo atrasti ir tinkamo pločio lentas, ir susikonstruoti išlenkimams mechanizmus. Duris teko apkaustyti metalu. Pavasarį, kai atšilo orai, duris jau galima buvo įstatyti į vietą: trise derinom, vargom, kol įstatėme“, – apie meistrystės darbus kalbėjo A. Pocius. Tuo pačiu meistras pagamino ir pakeitė abejas šonines Grūšlaukės bažnyčios duris. Lėšų – 5 tūkst. Eur – joms skyrė Grūšlaukės parapija iš šiemet Kretingos rajono savivaldybės programos parapijų reikmėms, jų gerovei tvarkyti.

Imtis šio darbo, paskatintas Salantų ir Grūšlaukės parapijų klebono Audriaus Keršio, A. Pocius ėmėsi todėl, kad jau turėjo patirties renovuojant Salantų bažnyčios duris. Prieš keliolika metų jis, paragintas tuometinio Salantų bažnyčios klebono Sauliaus Katkaus, sumeistravo ir pakeitė Salantų bažnyčios vidines duris, laikydamasis autentikos, atkūrė jas pagal išlikusius piešinius ir brėžinius, nes šios durys buvo kultūros paveldo dalis. Pernai A. Pocius taip pat renovavo istorinius Salantų bažnyčios žalnierius – senovės Romos kareivių figūras, saugančias simbolinį Kristaus kapą ir išnešamas į bažnyčią tik Velykų naktį.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

Kretingos pirminis sveikatos priežiūros centras (PSPC) pakeitė paslaugų kainyną, kai kurių mokamų paslaugų kainos šoktelėjo net 70 proc., tačiau yra paslaugų, kurių kainos liko tos pačios.

Nebrango kraujo tyrimai, būtini pirminei sveikatos priežiūrai. Šiuos tyrimus gydymo įstaigai kompensuoja privalomasis sveikatos draudimas, tyrimai atliekami juos paskyrus gydytojui.

Kretingos PSPC vyriausiasis gydytojas Arnas Juškys teigė, kad įstaiga paslaugų kainyno nekeitė apie 5 metus. Peržiūrėti nusistovėjusias kainas turėjo atsižvelgdami į Sveikatos apsaugos ministro nustatytus naujus gydymo paslaugų įkainius. Gavo, kaip ir kitos šalies gydymo įstaigos, Sveikatos apsaugos ministerijos leidimą įkainius indeksuoti. Keisdama įkainius įstaiga galėjo laviruoti tarp minimalaus ir maksimalaus paslaugos kainos didinimo dydžio. „Keisdami kainas taikėme apie 20 proc. mažesnį dydį“, – tarė PSPC vadovas.

A. Juškio pastebėjimu, pacientai dažnai pageidauja biocheminių, imonologinių, išplėstinių hormoninių tyrimų savo sveikatos būklei pasitikrinti – šie tyrimai mokami ir pabrango.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Įmonė „Metallum novum“ iš Kauno už 25 tūkst. eurų pakeis naujais Kretingos motobolo aikštyno atitvarus.

„Metalą atitvarams yra užsisakę, darbus pradės netrukus, per 3 mėnesius turi juos užbaigti“, – tvirtino Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas. Senieji aikštyno apsauginiai atitvarai, pastatyti daugiau kaip prieš tris dešimtmečius, supuvo. „Vėjas pernai galutinai nupūtė, vamzdžiai surūdiję nebepataisomai“, – Kretingos motobolo klubo vadovas Eduardas Steckis patvirtino, kad atnaujinti atitvarus buvo būtina. Renovacija reikalinga visai Tiekėjų gatvėje esančiai nuo laiko ir tarnavimo pavargusiai motobolo bazei. Pernai Savivaldybės užsakymu, inicijavus Savivaldybės tarybos nariui Dovydui Bajorui, buvo parengta motobolo bazės Kretingoje sutvarkymo, išvystymo galimybių studija. Tuomet svarstyta šio projekto apie 2 mln. eurų kaina dabartinėmis išaugusiomis kainomis siektų gal ir per 3 mln. eurų.

„Motobolo bazės vizijos, galimo jos atnaujinimo projekto nesame užmiršę. Ieškome šiam projektui finansavimo galimybių, šaltinių. Projekto starto raktas galėtų būti privačios partnerystės programa“, – kalbėjo E. Viskontas, akcentavęs, kad motosportas šalyje yra patrauklus, populiarėja. Pavyzdžiu pateikė Kretingos kaimynystėje Kretingalėje atidarytą mototrasą, kur nuolatos gausu žmonių – tiek sportininkų, tiek žiūrovų.

E. Steckio tvirtinimu, Kretingos išskirtinumą (motobolo komanda Lietuvoje dar yra Skuode, atsigauna Radviliškyje) akcentuojantis motobolas neblėsta. Šiandieną komanda turi, įvertinus kaitą, kai žaidėjai išvyksta studijuoti ir pan., apie 25 narius. Iš jų 15 yra jaunimas.

Šią savaitę Kretingos motobolo klubo komanda grįžo iš Vokietijoje Kuppenheim mieste birželio 3–6 dienomis vykusio tarptautinio motobolo turnyro. Turnyre dalyvavo 5 komandos – 3-ys Vokietijos, tarp jų ir šios šalies rinktinė, Prancūzijos motobolo čempionai. „Pergalių nepasiekėme, bet kovojome garbingai. Įgijome, ypač jaunimas, naudingos patirties“, – sakė E. Steckis apie išvyką į Vokietiją. Komandai treniruotis, dalyvauti varžybose, jas organizuoti pastaraisiais metais trukdė koronaviruso pandemija, koją kiša ir karas Ukrainoje, kadangi užtvertas kelias aikštynuose susitikti su motobolininkais iš Baltarusijos. E. Steckis pasidžiaugė, kad pernai pavyko surengti Lietuvos motobolo čempionatą.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (7)

Rampą Vydmantuose stato įmonės iš Latvijos darbininkai. Rampą latviai žada pastatyti iki Joninių.

Vydmantuose šalia gimnazijos stadiono statoma 122 tūkst. eurų vertės rampa ekstremalaus BMX dviračių, riedlenčių, specialių paspirtukų sporto mėgėjams atitiks šio sporto profesionalų reikalavimus.

Rampą stato konkursą laimėjusi uždaroji akcinė bendrovė „CGS“ iš Vilniaus, užsiimanti lauko treniruoklių, sporto, vaikų žaidynių aikštelių rengimu. Įmonė bendradarbiauja su Latvijos bendrove „Mind Work Ramps“. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Egidijaus Viskonto teigimu, rampos statybą „CGS“ užbaigs iki šio mėnesio pabaigos. Tokia profesionali rampa Kretingos rajone bus pirmoji, ji daroma iš betono ir metalo konstrukcijų. „Rampos betoninį paviršių šlifuos rankiniu būdu, kad išgautų jo glotnumą. Betoninė, ne iš medžio, rampa bus patvari. Jos priežiūra paprasta – po žiemos, prieš naują sezoną tereikės nuvalyti“, – apie gyvenvietėje statomą sporto įrenginį aiškino Vydmantų seniūnijos seniūnas Rimvydas Šakinis. Seniūnija rūpinasi rampos statyba, vėliau ją prižiūrės. Rampai statyti 122 tūkst. eurų laimėjo Vydmantų bendruomenė iš Kretingos rajono savivaldybės biudžeto 1 proc. lėšų, skirtų gyventojų inicijuotiems projektams. „Dabar jaunimėlis Vydmantuose su visokiomis riedlentėmis, dviračiais gatvėje ant asfalto laksto, daugiau pasiekę – vyksta į Palangą ant ten esančių rampų“, – rampos Vydmantuose reikalingumą grindė Vydmantų bendruomenės pirmininkas, Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys Simas Končius. Vydmantuose statoma profesionali rampa domina palangiškius. Tą patvirtino R. Šakinis, užsiminęs, kad rampos projekto viešame svarstyme buvo daugiau jaunimo iš Palangos nei iš Vydmantų.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

• Rašyti komentarą (0)

Birželio 19 dieną Kretingos rajono gyventojai ir svečiai turės galimybę pasiausti „Kretingos žaidynėse“, kurias organizuoja asociacija „Teisi ir šviesi Kretinga“. Jūsų laukia sportiška, veikli, turininga ir linksma sekmadienio popietė. Garantuojame, kad bus smagu!

„Kretingos žaidynėse“ dalyvių laukia daugybė sportinių rungčių, kurias turės įveikti jose dalyvaujančios komandos. Žaidynės vyks orientacinių varžybų principu. Užsiregistravusios komandos elektroniniu paštu gaus mįslių žemėlapį, o jas išsprendusios sužinos, į kokias vietas reikia nuvykti – tose vietose jų lauks parengtos sportinės rungtys. Užduotys bus išdėstytos visame Kretingos mieste, tad teks pajudėti!

Komandai, išsprendusiai mįsles ir atvykusiai į pirmąją pasirinktą užduoties vietą, bus įteikta žaidimo kortelė, nuo kurios ir prasidės kelionė „Kretingos žaidynėse“. Suradus ir atlikus užduotis, komanda gaus užduoties vykdytojo žymą, kad užduotis sėkmingai įveikta. Per visą žaidimo laiką dalyvių tikslas yra surinkti kuo daugiau žymų ir įveikti kuo daugiau užduočių, tačiau svarbiausia – gerai praleisti laiką. „Kretingos žaidynės“ – tai toks renginys, kuriame visi dalyviai bus nugalėtojai ir sulauks rėmėjų dovanų.

Kokiu būdu reikės judėti nuo vienos sportinės užduoties iki kitos?

Šiose žaidynėse bus galima judėti tik aplinkai draugiška transporto priemone: pėstute, dviračiais, paspirtukais, riedučiais. Naudotis automobiliu draudžiama!

Registracija, taisyklės ir išsamesnė informacija – FaceBook „Tėisē – švėisē“.

Startas – jūsų pasirinkta Kretingos vieta.

Finišas – 15 val. Kretingos vasaros estradoje.

Dalyvių laukia renginio rėmėjų prizai.

Po finišo žaidynių organizatoriai pasirūpins pramogomis, maistu – bus, ko užkąsti bei kuo atsigaivinti, – ir muzika! Jūsų laukia: putų šou, batutai ir poniukė Braškė vaikams, dar keletas malonių staigmenų.

Žaidynių dalyvius linksmins grupė „303 Kabinetas“ ir DJ MOrlov.

Kaip ir visi asociacijos „Teisi ir šviesi Kretinga“ renginiai, taip ir „Kretingos žaidynės“ yra nemokamas renginys. Nuoširdžiai dėkojame mūsų renginio rėmėjams: UAB „Raguvilė“, UAB „Atostogų parkas“, BOOM parkui, UAB „Begma“ ir UAB „Magveda“.

Išsamesnės informacijos galite pasiteirauti:

el.p. teisiirsviesikretinga@gmail.com;

FB: @TeiseSveise

arba tel. +370 607 79136.

Asociacija „Teisi ir šviesi Kretinga

• Rašyti komentarą (0)

Smiginis, šaškės ir pokeris – žaidimai, turintys ilgą istoriją, bet aktualumo nepraradę iki šių dienų. Bėgant laikui kai kurie iš šių žaidimų išsišakojo į skirtingas versijas, pavyzdžiui, šiuo metu šaškės ir pokeris turi daugiau nei keletą žaidimo versijų. Tuo tarpu smiginio pradininkai, tikriausiai, net negalėjo įsivaizduoti mums šiandien įprasto šio žaidimo formato. Dažniausiai šie sportai siejami su didele sėkme ir azartu, visgi visus juos vienija įgūdžių ir nuoseklumo svarba.

Šiame straipsnyje išgirsite dar negirdėtas istorijas apie smiginį, šaškes ir pokerį. Sužinosite kaip atrodė smiginio pradžia, ką bendro turi šaškės ir dirbtinis intelektas, taip pat ilgiausios istorinės pokerio partijos trukmę.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...