|
|
|
(1661) 2022-06-07Miestiečiams tvarko aikštyną prie Pranciškonų gimnazijos
Miesto aikštyno prie Pranciškonų gimnazijos renovacija įgijo pagreitį: lygiagrečiai su statybos darbais klaipėdiečių bendrovės „Statybų archeologija“ archeologai palei istorinius pastatus ir buvusiame vienuolyno sode atlieka žvalgomuosius tyrimus. Kai darbai bus baigti, aikštynas tarnaus visiems miesto žmonėms. Atnaujins iki kito pavasario Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Violetos Turauskaitės žodžiais, aikštyno renovacija pradėta, Savivaldybei laimėjus konkursą ir gavus lėšų iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pagal Sporto rėmimo programą. Projekto vertė – 783,5 tūkst. Eur. Darbus atlieka patirties renovuojant ir įrengiant stadionus turintis rangovas – vilniečių bendrovė „Rolana“. „Jie atnaujino ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos stadioną, darbus atliko tvarkingai ir pareigingai. Manome, kad ir šįkart dėl rangovo bėdų neturėsime“, – patikino V. Turauskaitė. Jos žodžiais, bendrovė darbus pagal sutartį turėtų atlikti per 8 mėn. – iki šių metų pabaigos, o kitą pavasarį užbaigti žemės tvarkymo darbus, užsėti žolę. Priešingose stadiono pusėse bus įrengtos paplūdimio tinklinio ir mini futbolo, krepšinio ir kvadrato, krepšinio ir tinklinio aikštelės, aplinkui – bėgimo takai, pakraščiuose – lauko treniruokliai. „Aikštynas bus aptvertas nauja tvora su vartais, kad į jį galėtų patekti ir sportuojanti miesto visuomenė. Anksčiau buvome įpratę manyti, kad stadionas priklauso Pranciškonų gimnazijai, tačiau ši erdvė yra vieša, ir ja galės naudotis visi kretingiškiai“, – patikino V. Turauskaitė.
Kretingos rajono savivaldybė stojus sausiems orams rūpinasi jai priklausančių žvyrkelių laistymu. Tačiau nuo dulkių kenčia ir gyvenantys prie respublikinės reikšmės kelių, ypač Kartenos, Žalgirio ir Darbėnų seniūnijose. „Dulkėse dūstantys žmonės skundžiasi arčiausiai esančiai valdžiai – seniūnijai, Savivaldybės administracijai. Lietuvos valstybinė kelių direkcija, kuriai priklauso šiuos kelius prižiūrėti, atsimušinėja biurokratiniais atsakymais, todėl nusprendėme pagal poreikį rajone laistyti ir valstybinės reikšmės žvyrkelius“, – aiškino Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas. Dulkantiems žvyro keliams laistyti Savivaldybė naudoja Gamtosaugos fondo lėšas. Šių metų Savivaldybės biudžete fondui skirti 35 tūkst. eurų. Praėjusią vasarą žvyrkelių laistymas Savivaldybei kainavo per 25 tūkst. eurų. Šią paslaugą teikia viešąjį jos pirkimo konkursą 3 metams laimėjusi įmonė „Ekoservisas“. Sutartis su įmone baigiasi šių metų birželio 10 d., tačiau yra galimybė ją pratęsti dar vieneriems metams. Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė teigė, kad „Ekoservisas“ prašo Savivaldybės administracijos indeksuoti – didinti – sutartą paslaugos kainą. „Ekoservisas“ turi pateikti paslaugos pabrangimo neišvengiamumo patvirtinimą. Įvertinę tai spręsime ir dėl kainos, ir dėl sutarties pratęsimo“, – sakė S. Jazbutienė ir patvirtino, kad Automobilių kelių direkcija jai priklausančių rajone žvyrkelių nelaistys, tačiau neprieštaraus, kad tą darytų Savivaldybė. Rajono žvyrkeliai laistomi bendrovės „Lotos Geonafta“ naftos gręžinių druskingu vandeniu.
„P. n.“ informacija
Po vizito rajono gaisrinėse: automobilių parkas nusibaigęs
Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė keletą darbo valandų ketvirtadienį paskyrė vizitams visose keturiose Savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandose. Kol nėra iškvietimų, tampa statybininkais „Noriu pamatyti, kaip jos įsikūrusios, ko dar trūksta, kuo Savivaldybė galėtų padėti. Viena problemas iš viršininkų išgirsti darbo kabinete, kas kita – savo akimis pamatyti, pasikalbėti su pačiais darbuotojais“, – „Pajūrio naujienoms“ paaiškino V. Turauskaitė. Tokiais tikslais ji lankanti ir kitas rajono biudžetines organizacijas. „Bet ugniagesiai gelbėtojai – išskirtiniai. Jie primena pačią pirmąją mano darbo dieną šiose pareigose ir tą iššūkį, kurį kartu turėjome įveikti“, – juokavo V. Turauskaitė. Mintyse ji turėjo 2021-ųjų kovo pradžioje Salantų mieste įvykusią ekologinę nelaimę, kai į upę išsiliejo naftos produktų teršalai. Tuomet ką tik pradėjusi dirbti pavaduotoja buvo paskirta ekstremalių situacijų operacijų centro koordinatore, tad su padarinius likviduoti padedančiais ugniagesiais gelbėtojais teko bendrauti kasdien dešimtis kartų. Savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos vadovas Nerijus Ciparis pasidžiaugė, kad prie gerėjančių darbo sąlygų daug prisideda ir patys komandų ugniagesiai, kol nėra iškvietimų, valandų neleidžiantys tuščiai, o savo rankomis atliekantys visus statybos ir remonto darbus, kuriuos tik įmanoma atlikti neturint specialios technikos. „Mes pamatavom laiką – ar į iškvietimus gesinti greičiau galima reaguoti sėdint ir laukiant pranešimo, ar užsiimant darbu. Pasirodo, didesnėje parengtyje vyrai būna, kai dirba. Jie nusiteikę tam, belieka drabužius greit pasikeisti iš anksto paruoštais ir čia pat laikomais specialiais, šokti į mašiną – ir važiuoti“, – sakė N. Ciparis. Tik štai mašinas reiktų atnaujinti, rezervinė – 1978-ųjų „Volvo“. Baublių ugniagesių komanda ruošiasi įkurtuvėms Žalgirio seniūnijai priklausiusiose patalpose Mokyklos g. 18. Tądien pamainoje dirbę Marius Rimkus, Romanas Vizgaudas ir Aloyzas Liaudinskas aprodė, kas įrengiama – sakė prabangos kad ir nebus, bet su esamomis Minijos g. 37 nė nepalyginsi: turės rūbinę, sportuoti skirtą kambarį, tualetą, dušą, virtuvėlę, kad, budint ištisą parą, čia pat galėtų pasigaminti karšto maisto. Patalpų remontui, tiesa, praėjusių metų skaičiavimais, numatyta apie 40 tūkst. Eur. Tiek būtų atseikėta iš Savivaldybės biudžeto. Darbus planuojama baigti iki metų pabaigos.
Kretinga jau pulsuoja prasidėjusių Šv. Antano atlaidų ir Kretingos miesto šventės renginių ritmu, ir jau 9-ąjį kartą į kretingiškių sielas atkeliaus jų mėgstamas tradicinis renginys – bardų muzikos vakaras „Baltas paukštis“, kuriame svajonių spalvomis susilies kuriančių Kretingos rajono ir miesto, Lietuvos ir Latvijos miestų meno žmonių užrašytos eilės bei muzika. Birželio 10 d., penktadienį, 17.30 val. gražioje erdvėje, prie Kretingos rajono kultūros centro, šalia Vaidilos skulptūros, Kretingos miesto ir rajono gyventojams, miesto svečiams savo unikalias menines programas pristatys šie dainuojamosios poezijos atlikėjai: Raimondas Grabys ir Rūta Lukauskienė (Kretinga), Angelė Joknytė, Audra Smilgė ir Audrius Šalnis (Kretinga), Rimantas Balsys (Klaipėda), Jolanta Vaser ir Aleksandr Dvorakovskij (Klaipėda), Žydrė Adomaitienė, Alvita Timašiova-Rumšienė ir Vilius Matijošaitis (Klaipėda), Živilė Mackevičiūtė ir Simonas Navickas (Skuodas), Vilija Radvilė ir Kornelija Petkutė (Rokiškis), Gediminas Storpirštis (Vilnius), Aigars Godinš (Jēkabpils, Latvija). Renginys žiūrovams suteiks galimybę ne tik mėgautis gyvo garso muzika, bet kartu palaikyti savo miesto ir Lietuvos kūrėjus, skatinti juos atnaujinti kūrybą, ją interpretuoti, pritaikyti prie naujų žiūrovų lūkesčių, troškimų, o kūrėjams – puiki terpė atsiskleisti, reprezentuoti savo asmenybę ir kūrybą šalies mastu, dalintis kūryba su kitais atlikėjais, vykdyti plataus spektro reklamos sklaidą apie vykstančius kultūros renginius Kretingos mieste visoje Lietuvoje ir už jos ribų. Jausmais, meile, nuoširdumu, ramybe ir žavesiu apgaubtas birželio 10-osios penktadienio vakaras tikrai neprailgs, renginio metu bus galima įsigyti mini užkandėlių, kavos, arbatos, veiks minimali smulkiojo verslo prekyba. Geras garsas, puiki muzika, nuoširdūs žodžiai, geranoriška, meniška atmosfera – sveikatos dovana kiekvienam mūsų. Muzikinio vakaro finale visus atlikėjus ir susirinkusiuosius pakviesime bendrai dainai „Ant balto paukščio sparno...“, kurios žodžių autorė, poetė ir būsimojo bardų vakaro vedėja Aušrinė Zulumskytė, o muzikos autorius, kompozitorius, Kretingos rajono kultūros centro direktorius Pranas Razmus. Renginys nemokamas. Projektą finansuoja Kretingos rajono savivaldybė.
Vita URBONIENĖ
Sekmadienį Palangos miesto policijos komisariatui pranešta, kad S. Daukanto g. apie 10 val. pastebėta, jog nuo automobilio BMW pavogtas priekiniame bamperyje įmontuotas atstumo palaikymo ir automatinio vairavimo daviklis. Savininkui padaryta žala siekia apie 3 tūst. 500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 1 d.
Tą pačią dieną apie 21.50 val. Vasaros g. Palangoje neblaivus (2,47 prom.) vyras, gimęs 1980 m., ranka trenkė į automobilio BMW galinį dešinės pusės žibintą, o vairuotojui išlipus, kelis kartus trenkė jam. Vyras sulaikytas ir uždarytas į areštinę.
Pradėtas viešosios tvarkos pažeidimo tyrimas.
Lietuvos futbolo federacijos I lygos pirmenybėse rungtyniaujanti Kretingos „Minija“ jau gali pasidžiaugti pirmaisiais šį sezoną pelnytais įvarčiais: pirmąjį įvartį minijiečiai prieš kurį laiką pasiuntė į Panevėžio „Ekrano“ vartus, dar vieną pelnė per savaitgalį išvykoje įvykusį susitikimą su „Šiaulių B“ komanda.
Į rungtynes su šiauliečiais „Minija“ išsirengė po priverstinės vienos savaitės pertraukos – susirgus komandos daugumai, rugpjūčio mėnesiui buvo atidėtas susitikimas su Vilniaus BFA, taigi mūsų komandos žiūrovai liko be reginio Kretingos miesto stadione.
Komentuodamas komandos pasirodymą Šiauliuose vyriausiasis „Minijos“ treneris Darius Žindulis teigė, kad vienerių rungtynių pertrauka didelės įtakos žaidėjų pasirengimui neturėjo, ir minijiečiai gana neblogai žaidė su pirmajame lygos penkete, arba II v. poziciją užimančia šiauliečių komanda. „Po jų pasiųsto įvarčio sugebėjome rezultatą išlyginti, vyrai kovojo, kūrė progas, bet nelabai jomis tepasinaudojo“, – apgailestavo D. Žindulis, kurio pastebėjimu, šiauliečiai II kėlinį tesukūrė vieną gerą progą ir ją sėkmingai išnaudojo, pasiųsdami dar vieną įvartį į „Minijos“ vartus.
Kretingos „Minija“: Amiras Ahalarovas (vartininkas), Haroldas Meke Meyenga, Ernestas Mockus, Germanas Vaniuchinas (kapitonas), įvarčio autorius Vilius Kazlauskas, Lukas Gujis, Mantas Gedutis, Kornelijus Šalnis (45 min. Deividas Pipiras), Deividas Šiuša, Rokas Rusys (77 min. Valdas Jašmontas), Jurijus Dimitrijevas.
Prisimindamas treniruojamos komandos susitikimą su Panevėžio „Ekranu“ D. Žindulis teigė, kad „Minija“ pirmavo visą laiką, tačiau 94-ą min. „užsidirbo“ baudinį, kuris varžovams leido išlyginti rezultatą. Įvartį į „Ekrano“ vartus įmušė J. Dimitrijevas.
Kitas rungtynes „Minija“ žais birželio 10 d. 19.00 val. prieš Klaipėdos „Neptūną“.
Baigiantis gegužei Kretingos kiokušin karatė mokyklos „Shodan“ sportininkai dalyvavo atvirame karatė čempionate Šveicarijoje. Jame varžėsi sportininkai iš 13 Europos šalių, buvo atvykusiųjų ir iš tolimojo Kazachstano, todėl, „Shodan“ mokyklos trenerio Luko Kubiliaus teigimu, konkurencija buvo tikrai didelė. „Bet „Shodan“ klubo auklėtiniai parodė stiprią kovinę dvasią, drąsiai lipo ant tatamio, kovojo ir į Lietuvą parvežė 10 medalių: 2 aukso, 3 sidabro bei 5 bronzos“, – teigė jis.
Šios varžybos ypatingos tuo, kad jose vyksta ir kumitė – kovų, ir kata – technikos rungtys, kovojama pagal Japonijoje priimtas taisykles, kai net ir jauniausių sportininkų grupėje nenaudojamos kūno apsaugos, todėl varžybos yra itin sudėtingos ir reikalauja išskirtinio pasirengimo.
Kata rungtyje aukso medalį iškovojo ir čempione tapo Kornelija Česnakaitė, kumitė rungtyje čempionės vardą iškovojo Greta Intaitė.
Sidabro medalį kata rungtyje laimėjo Erika Petrikaitė, kumitė rungtyje vicečempione tapo Kornelija Česnakaitė.
Komandinėje kata rungtyje sidabro medalį iškovojo Živilė Bružaitė su bendraklubiais Gustu Petrošiu ir Gratu Tamošiūnu. Bronzos medalį kata rungtyje iškovojo Greta Intaitė.
Trečiąsias vietas kumitė rungtyje iškovojo: Emilija Česnakaitė, Austėja Beniušytė, Justinas Rima.
Komandinėje kata rungtyje trečią vietą iškovojo kretingiškių merginų komanda, kuriai atstovavo Greta Intaitė, Erika Petrikaitė, Kornelija Česnakaitė.
Čempionate garbingai kovojo ir iki pergalės nedaug trūko Tadui Vaitkui, Pauliui Kaunui, Mindaugui Viščiūnui, Viltei Drungilaitei, Emiliui Girdeniui, Modestui Giedrui.
Kelionės metu šodaniečiai pabuvojo viename didžiausių Europoje atrakcionų parke, taip pat Pilatus kalne, kurio viršūnėje – 2 tūkst. 128 m aukštyje – visi kartu atliko kata. Po varžybų sportininkai ilsėjosi ir jėgas atgavo vandens parke, o vakare apsistojo palapinių miestelyje.
Būnant karo Ukrainoje stebėtoju rašyti apie Moldovos romus lyg ir netiktų, nes jie neturi jokių tiesioginių sąsajų su karu. Neplanuotai nuvykus į Moldovos romų sostine vadinamą Sorokų miestą ir savo kailiu pajutus romų neapykantą Ukrainai, Europos Sąjungai (ES), NATO ir net Lietuvai, tapo aišku, kad to nutylėti negalima.
Toks vietos romų požiūris į karą yra akivaizdus įrodymas, kad Kremliaus skleidžiama propaganda tikrai yra milžiniška ir daro didžiulį poveikį.
160 km nuo Moldovos sostinės Kišiniovo nutolusiuose Sorokuose gyvena 22 tūkst. žmonių, iš kurių 3 proc., arba apie 700, yra romai, kurie yra apgyvendinę pačią aukščiausią kalvą, todėl būtent jų namai yra iškilę virš viso miesto: vykstant į Sorokus keliautojus iš toli pasitinka ne bažnyčių bokštai, bet auksu švytintys romų pilaičių kupolai.
Prieš keliasdešimt metų pelningus verslo kooperatyvus įkūrę romai buvo nepaprastai praturtėję, ir lenktyniavo tarpusavyje, kas pasistatys puikiausią namą. Per tokias keistas lenktynes čia išdygo net į JAV Kapitolijaus rūmus ar Maskvos Didįjį teatrą panašūs namai, patraukę net užsienio turistų dėmesį.
Plungės apylinkės Kretingos teismo rūmams nepavyko įrodyti, kad Slyvų gatvėje Padvariuose (Kretingos r.) nelegalią šunų veisyklą turėjusi Inga Aurylienė su gyvūnais elgėsi žiauriai – pagal inkriminuotą Baudžiamojo Kodekso (BK) 310 straipsnį moteris išteisinta. Taip pat nepavyko įrodyti, ir kad ji naudojosi suklastotu neegzistuojančios veterinarės antspaudu.
O paploninti piniginę teks
Šunų daugintoja nuteista tik už vertimąsi neteisėta ūkine veikla ir dokumentų klastojimą. Paskirta subendrinta galutinė bausmė – 110 MGL (minimalus gyvenimo lygis), arba 5 tūkst. 500 eurų, kuriuos per 12 mėnesių turės sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Bet piniginę padvariškei teks atverti dar plačiau: apie 390 eurų civilinį ieškinį pervesti jį pateikusiai VMI, per banką sumokėti ir konfiskuoto turto (automobilio) vertę atitinkančią sumą – 12 tūkst. eurų. Konfiskuotas I. Aurylienės mobilusis telefonas „Samsung“, be to, dvejus metus jai uždrausta veisti gyvūnus.
Neteisėtu šunų veisimu ir pardavimu moteris galėjo verstis apie penkerius metus. Nuo 2015-ųjų įvairių veislių šunis ir mišrūnus ji pardavė beveik 40-iai žmonių iš įvairių Lietuvos vietovių. Apie parduodamus keturkojus paskelbdavo skelbimų portaluose internete.
Skaitant nuosprendį, kaltinamoji posėdžių salėje nedalyvavo. Jai atstovaujantis advokatas Linas Kontrimas teigė teismo nuomonę iš dalies vertinantis teigiamai. „Mano ginamoji nuteista dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių prisipažino ir nekilo ginčų“, – akcentavo jis.
Baudžiamojoje byloje padvariškė buvo kaltinama žiauriu elgesiu su gyvūnais, nes keturis šunis paleido į nežinią ir, tamsoje besiblaškydami keliuose, du iš jų žuvo po svetimų automobilių ratais. Teismą matyt įtikino I. Aurylienės pasakojimas, kad ji negerai pasielgė dėl išgąsčio, mat pakeliui į Medomiškių kaime esančią sodybą pašerti dar ir ten laikytų savo šunų iš artimųjų gavusi žinią, jog yra sekama gyvūnus gelbstinčių organizacijų savanorių. Apie 16–17 sodyboje buvusių šunų norėjusi nugabenti laikinai pasaugoti pažįstamai. Pro Salantus važiuojant Skuodo link, pamačiusi iš paskos sekančią mašiną, padidinusi greitį, nusileidusi nuo kalno, įsukusi į keliuką ir sustojusi. Kadangi keli šunys susipjovę, apsidergę, atidariusi mašinos dureles, tris biglius paleidusi ir nuvažiavusi. Ties Skuodu iš automobilio išleidusi labradorą. Jeigu nebūtų bijojusi, kad visuomenininkai sumuš, nebūtų taip elgusis.
Plungės apylinkės Kretingos teismo rūmų nuosprendis per 20 dienų nuo jo įsigaliojimo gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui. Ką darys, advokatas L. Kontrimas penktadienį dar nežinojo.
Žibininkuose įsikūręs poilsio ir sveikatinimo kompleksas „Atostogų parkas“ per šių metų pirmą ketvirtį valstybei sumokėjo 308 tūkst. eurų mokesčių ir pagal šį rodiklį yra sėkmingiausias viešbučių verslas Lietuvoje. Šalies viešbučių, restoranų sektorius nuo COVID-19 pandemijos nukentėjo labiausiai. Kaip „Atostogų parkui“ pavyko taip greitai atsigauti?
„Po karantino šovėme pirmyn, nes nepraradome ryšio su klientais“, – sakė „Atostogų parko“ direktorius Ričardas Jovaiša. Išsaugoti, susigrąžinti klientus įmonei padėjo įvairovė teikiamų paslaugų: viešbučio, maitinimo, poilsio ir gydymo. „Per pirmąjį šios pandemijos karantiną be išimčių viskas buvo „užkalta“. Vėliau irgi paisėme visų draudimų, bet buvo palikta galimybių dirbti ir jas visas išnaudojome“, – teigė direktorius. Per pastarąjį šių metų pradžioje pasibaigusį karantiną veikė viešbutis, buvo teikiamos maitinimo paslaugos, leista ribotai naudotis parko baseinais: vienai šeimai – vienas baseinas. Iš 16 parko baseinų, laikantis Ekstremalių situacijų komisijos nurodymų, veikė 4-i. „Dirbant karantino sąlygomis visi reikalavimai buvo svarbūs, bet mums svarbiausia buvo užtikrinti baseinų lankytojų saugumą išlaikant atstumus, taikant kitas priemones“, – kalbėjo R. Jovaiša, pasidžiaugęs, kad užsikrėtimų koronavirusu pavyko išvengti. Kitos priemonės: baseinų erdvėje oras kiekvieną valandą keičiamas 4 kartus, tą užtikrina galingos vėdinimo sistemos, vanduo dezinfekuojamas naujos kartos Šveicarijoje pagamintais įrenginiais, be įprastų dezinfekcinių priemonių patalpos kas keletą valandų švitinamos specialiomis ultravioletinėmis lempomis. Šias brangias lempas įmonė įsigijo per karantiną.
Kartenoje, pas sūnų Antaną ir marčią Dalią Tamošauskus, gyvenanti Skolestika Adomauskienė šią gegužę atšventė savo 100-mečio jubiliejų. Pasitikusi žvali ir nuotaikinga, „Pajūrio naujienoms“ ji sakė parengusi staigmeną – padeklamuosianti eilėraščių, išmoktų dar vaikystėje ir jaunystėje, repetavusi dar iš vakaro.
Energingai, su intonacija ir nė sykio neužsikirsdama ji lyg žirnius bėrė gana ilgus eilėraščius – ir apie 100-metę verpiančią senolę, ir apie neklaužadą berniuką Raulą. Galėjo deklamuoti ir daugiau, nes tikino, jos atmintis ir protas tebesantys šviesūs, tik viena bėda – ji sunkiai beprigirdinti. O svarbiausia, patikino senolė: ar tau 100, ar 50, 30 metų, širdis tebesanti ta pati, tik metai ją vis labiau įkalina senstančiame kūne.
Bet ji nebėdoja, nes pati dar gali apsitarnauti. Bevaikštanti mažai, o ir pasiremdama lazda, tačiau prie pietų ar vakarienės stalo sėdanti kartu šeima – sūnumi Antanu ir marčia Dalia, dirbančia Kartenos pirminės sveikatos priežiūros centre.
„Dar labai norėtųsi pagyventi kokius penketą metelių. Perdien klausausi Marijos radijo, meldžiuosi, pasigrožiu Kartenos slėniu pro langą, kol iš darbų sugrįžta namiškiai“, – atviravo šimtametė.
Pradėdama pasakoti apie savo gyvenimą, kuris niekad jos taip nelepinęs, kaip dabar – gyvena sočiai, šiltai ir prižiūrėta, moteris sakė, kad buvo dukart ištekėjusi ir dukart tapo našle. Pirmasis jos vyras Juozas Tamošauskas, kaimo kalvis, su kuriuo sugyveno visus 7 vaikus – 2 dukteris ir 5 sūnus, žuvo avarijoje, o su antruoju Leonu Adomausku, nagingu siuvėju, sykiu praleidę 10 metų, iki jo mirties.
Visi 7 jos vaikai – gyvi ir sveiki, visi gyvena Lietuvoje. Už tai, kad juos dorai išauklėjo, 2014 m. S. Adomauskienė Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės buvo apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, kurį saugo garbingoje vietoje.
Kretingos žydų kapinių pietvakariniame kampe tebestovi išlikęs paminklas komjaunimo lyderei Teresei Stalmokaitei, kuri pokariu sovietų ideologų buvo paversta šio krašto didvyre. Kretingiškiai domisi, ar šalyje atsisakant sovietinių paminklų, ketinama nukeldinti šį objektą.
Pasak istoriko Kretingos rajono tarybos nario Vaido Kuprelio, T. Stalmokaitė 1940–1941 m. buvo komjaunimo sekretorė ir tuo laiku nužudyta. Sovietiniai ideologai ją pavertė didvyre, ant kapo pastatė obelisko tipo paminklą su paauksuota žvaigžde ir užrašu, kad T. Stalmokaitė buvo nužudyta vokiškųjų fašistų ir lietuvių, jų pagalbininkų. Paminklas iš keturių pusių buvo aptvertas stulpais su metalinėmis grandinėmis, kurios ilgainiui buvo pavogtos, išlikę tik akmeniniai stulpai.
V. Kuprelio žodžiais, sovietmečiu šis paminklas buvo tapęs ne tiek žmogaus kapaviete, kiek ideologine vieta: pionieriai ir komjaunuoliai ten duodavo priesaikas, saliutuodavo, vykdavo iškilmingi jų renginiai.
Rusų ambasados iniciatyva, jau nepriklausomybės laikotarpiu šis paminklas buvo restauruotas.
„Šiandieną paminklas yra gana sunkiai prieinamoje vietoje – kad pasiektum jį, reikia praeiti per 2 privačius sklypus arba šokti per kapinių tvorą, skiriančią kapines ir Šv. Klaros vienuolyno teritoriją – paminklas praktiškai remiasi į ją. Teritorija apžėlusi ir visąlaik uždara. Dabar nebent sovietiniai fanatikai ten ryžtųsi specialia intencija patekti. Prieš dešimtmetį tuometinis meras Juozas Mažeika buvo įpareigojęs panaikinti sovietinę žvaigždę, tad ji dabar – vos įžiūrima“, – kalbėjo Jonas Drungilas, Petrikaičių kapinių prižiūrėtojas, kuriam patikėta prižiūrėti ir Kretingos žydų kapines.
|
|
