|
|
|
(1658) 2022-05-27Atstatydinti direktorių siekęs meras paspaudė jam ranką
Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas liko vadovauti administracijos kolektyvui: 16-a iš 25-ių Savivaldybės tarybos narių šį ketvirtadienį nepritarė mero Antano Kalniaus pateiktam sprendimo projektui atleisti E. Viskontą iš pareigų kaip praradusį pasitikėjimą. Balsavimas dėl E. Viskonto atleidimo buvo slaptas, todėl, kas buvo tie 9, kurie balsavo už mero pateiktą projektą, galima tik spėlioti. Nors patiems politikams, panašu, tokių spėlionių nekilo. Balsų skaičiavimo komisiją taryba sudarė iš 5 tarybos frakcijų atstovų. Slapto balsavimo rezultatus politikai sužinojo jų komisijos pirmininkui Vaidui Kupreliui jų dar viešai nepaskelbus posėdyje, per balsavimui skirtą 1 valandos posėdžio pertrauką. Sprendžiant iš tarpusavio pokalbių, už mero A. Kalniaus pateiktą sprendimo projektą atleisti E. Viskontą balsavo tarybos opozicijos nariai: meras ir 4 jo bendražygiai iš visuomeninio rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“, Darbo partijos atstovai taryboje ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Dalia Martišauskienė, nors ši šmaikštavo, kad niekas to nežino. E. Viskontą Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriumi taryba patvirtino jos įgaliojimų kadencijai įpusėjus, 2021-ųjų sausio mėnesį, po to, kai iš šių pareigų pati atsistatydino „Kretingos krašto“ deleguota Jolanta Girdvainė. Tuomet dar ne partietį E. Viskontą (dabar yra Socialdemokratų partijos narys) vadovauti administracijai delegavo socialdemokratai, taryboje turėję 5 vietas. Sprendimo dėl E. Viskonto atleidimo išvakarėse socialdemokratus paliko tarybos narys, jų partijos Kretingos skyriaus pirmininkas Tomas Abelkis. Po kadencijos vidury įvykusio politinių jėgų taryboje persigrupavimo, kai konservatoriai-krikščionys demokratai išsiskyrė su „kraštiečiais“ ir šiuos palikę opozicijoje sudarė naują valdančiąją koaliciją su ankstesniais partneriais taryboje socialdemokratais, valdančiųjų buvo 14-a – be socialdemokratų, konservatorių-krikščionių demokratų koalicijai priklausė Lietuvos liberalų sąjūdžio nariai, nepartinis Konstantinas Skierus ir su partija Tvarka ir teisingumas (Jolita Vaickiene) į tarybą atėjęs Rimantas Macius. Šįkart E. Viskontas pelnė didesnį – net 16 tarybos narių – patvirtinimą, kad tarybos dauguma juo pasitiki, ir jis toliau lieka vadovauti Savivaldybės administracijai. Vėlgi spėjama, kad valdančiųjų pozicijas sustiprino Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos nariai. Tarybos politikų diskusija dėl E. Viskonto gebėjimo-negebėjimo vadovauti Savivaldybės administracijai buvo audringa, užsitęsė ir dėl kartojimo, kas buvo išsakyta.
Kaip kainų šuolis keičia jūsų gyvenimą?
Nuo Jurgaičių iki Žvainių
Iš pietų Salantus supantys ir su miestu susiliejantys Žvainiai – Lietuvos žemės reformos metu Salantų dvaro teritorijoje išaugęs kaimas. Tačiau jo naujakuriai buvo ne pirmieji šioje žemėje įsikūrę žemdirbiai: iki baudžiavos panaikinimo čia plytėjo Jurgaičių kaimas. Kaimą panaikino, jo vardas kuriam laikui liko Žvainiuose, prie Salanto upės, žmonių gyventa jau priešistoriniais laikais. Apie tai liudija Gaidžio kalne išlikę senovės laidojimo paminklai ir apeiginis akmuo. Istoriniais laikais Gaidžio kalno aplinkoje prie Salanto kūrėsi 1556 m. pirmąkart paminėti Skilandžių kaimas ir dvaras, vėliau pavadinti Salantais. 1568 m. sudarytas šių apylinkių planas liudija, kad, vykdant Valakų reformą, dabartinių Salantų, Gargždelės, Žvainių ir Gedgaudžių teritorijoje buvo suformuotas Salantų arba Grebšių kaimas. Augant žemės ūkio produkcijos paklausai ir daugėjant žemdirbių šeimų, dvaro savininkai valstiečiams leido įdirbti į pietus nuo miesteliu tapusių Salantų plytėjusias bendrąsias ganyklas. Taip XVII a. pirmoje pusėje jose išaugo Jurgaičių kaimas, pirmąkart paminėtas 1644 m. Salantų bažnyčios santuokos metrikų knygoje. Vietovardis liudija, kad gyvenvietės pavadinimas kilo iš pirmojo naujakurio asmenvardžio Jurgaitis daugiskaitos formos. Jurgaičiai ribojosi su Salantų dvaru, miesteliu bei į rytus nuo jo plytėjusiomis bendrosiomis ganyklomis, vadintomis Gargždele. Rytuose kaimas siekė Gedgaudžių, vakaruose – Pesčių, o pietuose – Imbarės žemes. Centrine dalimi Salanto link tekėjo Alkupio upelis, o vakarine dalimi ėjo vieškelis, jungęs Salantus su Skaudaliais ir Nasrėnais. 1750 m. Jurgaičiuose stovėjo 5 sodybos. Kaimas buvo kupetinis, sodybos išsibarsčiusios abipus Alkupio viena netoli kitos, dabartinių Žvainių rytinėje dalyje. Vienas kelias jas jungė su Salantais, o kitas – su senuoju Plungės vieškeliu. Į vieškelį jis įsiliejo Gargždelės vietovėje, ties Salantų miestelio ir dvaro kapinėmis, kuriose mirusiuosius laidojo ir Jurgaičių gyventojai. Kaimo pakraštyje, prie Salanto, apie 1795 m. dvaras leido Salantų žydų bendruomenei įsirengti savo konfesines kapines. XIX a. kaime tebebuvo 5 kiemai. Juose gyveno ir iš dvaro išsinuomotą žemę dirbo katalikų šeimos, kurias 1821–1843 m. sudarė nuo 35 iki 38 asmenų. 1845 m. parengtas tikinčiųjų sąrašas liudija, kad Jurgaičiuose gyveno Juozapo Skėrio, Leono Vasiliausko, Prano Laukio, Antano Laukio, Prano Kasperavičiaus, Antano Nikodimo, jo sūnų Antano ir Prano Nikodimų šeimos, taip pat Krizostomas Vasiliauskas, Jonas Kupis, Pranas Paberkis. Visos šeimos buvo nepasiturinčios, samdinių nesamdė, visus žemės ūkio darbus stengėsi atlikti šeimynos rankomis. Tik Nikodimų ūkyje tarnavo samdinė Barbora Jasaitė. Vykdant pobaudžiavinę žemės reformą, kurios metu žeme buvo aprūpinami iš baudžiavos paleisti valstiečiai, dvarininkams leista dvarui kaimuose likusius žemės sklypus perkelti į vieną valdą ir suformuoti palivarkinį ūkį. Šia teise pasinaudojęs Salantų dvarininkas Konstantinas Gorskis tarp 1861–1866 m. panaikino Jurgaičių kaimą, sodybas nugriovė, žemę pavertė Salantų palivarko arimais ir ganyklomis, o valstiečius iškeldino į Gargždelės ir kitus kaimus arba pavertė kumečiais. Tačiau salantiškiai vietovę ir toliau vadino Jurgaičiais.
Rūdaičiuose veikė mainų daigais turgelis
„Tu man – kopūstų, aš tau – pomidorų“, – šiemet toks mainų daigais turgelis Rūdaičiuose buvo suorganizuotas antrą kartą. Kaip sakė iniciatorė bibliotekininkė Laimutė Kalniuvienė, kone visos kaime gyvenančios moterys šiltnamiuose kokių nors augalų augina, o, jei ko užsiaugina per daug, išmesti gaila, geriau kaimynams atiduoti. Tad ir pastarąjį kartą bibliotekos prieigose pro atvirą langą prieš pietus pasklido liaudiška muzika, pažeme vienas po kito ėmė rikiuotis vazonėliai ir indai su jurginų, jukų, porų, kopūstų ir įvairiais kitais daigais.
„Milda Viluckienė, Laima Narvilienė, Viktorija Kerienė, Jolanta Butkienė, Virginija Grikštienė, Ona Penelienė, Vilma Songailienė – ir tai dar ne visos moterys, kurios turi, ką pasiūlyti, žino, ir ko galbūt pačioms namo parsinešti reikėtų“, – sakė L. Kalniuvienė. „Aš vežiau vėlyvųjų kopūstų daigų, norėčiau ankstyvųjų“, – šypsojosi Regina Stonkuvienė. Vėlyvųjų kopūstų ji teigė sodinusi 30 daigų, tai tiek ir galvų paaugs. Kaimo bendruomenės pirmininkė Gražina Katkuvienė dairėsi, kur gauti įdomesnių augalų puokštėms kurti. „Man jų reikia ir reikia – puošiu koplyčią“, – atviravo ji.
„P. n.“ informacija
Sodyboje prie Darbėnų – nacionalinės šunų lenktynės
Seną sodybą su 3,5 ha žemės Darbėnų seniūnijos Medomiškių kaime, palei kelią į Laukžemę, įsigijusi palangiškių Aušros Šileikaitės ir Svajūno Bradūno šeima joje įrengė šunų bėgiojimo stadioną su sertifikuotomis trasomis, skirtomis lenktyninių šunų varžyboms. Šią gegužę šeimininkai pirmąkart surengė nacionalines „Loure Coursing“-o (dirbtinio jauko persekiojimo) ir „Racing“-o (bėgimo ratu) dviejų dienų varžybas, į kurias suvažiavo per 40 šunų dalyvių ir jų šeimininkų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Gali tapti Lietuvos čempionais Pasak stadiono įkūrėjo ir šių rungtynių organizatoriaus S. Bradūno, į nacionalinio lygio varžybas, kuriose teisėjauja 2 sertifikuoti teisėjai, suvažiuoja tie šunų mylėtojai, kurie siekia savo augintinių rekordų ir titulų. „Jeigu tikslas, kad augintinis taptų Lietuvos čempionu, jam reikės skirtingose varžybose Lietuvoje pasiekti 3 aukščiausius rezultatus, – tuomet suteikiamas čempiono titulas. O jei siekiama Latvijos, Estijos ar Suomijos čempionų titulų, vykstama į varžybas tose šalyse“, – kalbėjo S. Bradūnas. Tam, kad šunys galėtų dalyvauti lenktynėse, jų savininkai taip pat privalo turėti licencijas, atitinkančias specifinius reikalavimus: tarkim, jose pažymimi ne tik gyvūno pasiekimai, bet ir nuobaudos – šuo negali rodyti agresijos, sporte dalyvaujantys šunys ir privalo elgtis ramiai. Per varžybas šunys bėga po 2 ratus dviejose trasose: pirmoji išdėliojama taip, kad bėgtų prieš laikrodžio rodyklę, o antroji, kad bėgtų pagal laikrodžio rodyklę. Teisėjai įvertina 4 rezultatus ir pagal juos nustato šuns užimtą vietą. „Lenktyniniai šunys bėga greit, juos pagauna azartas, išsiskiria adrenalinas. Bėga poromis, ir reikia žinoti, ką su kuo paleisti. Todėl trasos turi būti itin saugios, kad būtų išvengta traumų, nes šie šunys yra brangūs“, – tikino pašnekovas. Varžosi po du šunis Tam, kad galėtų rengti treniruotes, o juolab varžybas, organizatoriams reikia ir specialių žinių, ir pajėgų. Pasak Svajūno, neužtenka įrengti specialias trasas, išlaikant atitinkamus kampus, kad posūkiai nebūtų per statūs, bet reikia ir talkininkų: vieni tempia „zuikį“, kiti keturračiais važiuoja iš paskos, dar kiti fiksuoja, fotografuoja, teisėjauja, reikia veterinaro priežiūros. S. Bradūnas, kad įgytų operatoriaus licenciją, sakė specialiai to mokęsis užsienyje. Lenktynėse gali dalyvauti įvairių veislių šunys. Pagal taisykles, tam, kad varžybos būtų laikomos įvykusiomis, reikia, kad dalyvautų bent du tos pačios veislės šunys. Jeigu bėga tik vienas, jis laimi pirmąją vietą, tačiau titulo negauna. „Šįkart nelabai pasisekė Ibizos ir Afganų kurtų šeimininkams, nes varžybose jų tebuvo po vieną. Daugiausiai šeimininkai atsivežė basendžių ir vipetų veislių šunų“, – kalbėjo varžybų organizatorius.
Iš suvažiavimo – su nepasitikėjimo ministru gaidele
„Kaip gali kareiviai eiti į karą, jeigu jų vadas persišauna sau koją?“ – retoriškai klausė iš Dotnuvoje įvykusio Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) 35-ojo suvažiavimo grįžęs šios sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas. Mintyse jis turėjo ministrą Kęstutį Navicką ir nusivylimą jo vykdoma žemės ūkio politika. Nemaloni skolos kupra „Ministras pasirodė tik trumpam. Pasveikino ir po kurio laiko, motyvuodamas, kad laukia kiti susirinkimai, net nesulaukęs mūsų klausimų iš salės dingo, – pasakojo R. Paulikas. – Gal pabūgo, kad bus nušvilptas? To mes neplanavom, esam kultūringi žmonės, būtume susitvardę. Reikėjo kitokio bendravimo ir atsakymų, bet jų negavome“. Buvo ir daugiau politikų, tarp kurių europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, Seimo nariai Viktoras Pranckietis, Vilius Ąžuolas. Bet tų, kurie sėdėjo salėje, pašnekovas nesureikšmina – esą daugeliui „kvepia“ naujais rinkimais, norisi užsidirbti „pliusų“, o palinksėjimas galva, pritariant išsakytai vienai ar kitai minčiai, nebūtinai reiškia nuoširdų ūkininkų palaikymą. Problemų išsakyta daug – ir apie brangstančius gamybos išteklius, ir apie mažas žemės ūkio produkcijos supirkimo kainas, apie vėluojančias tiesiogines išmokas, stringantį valstybinės žemės pardavimą, kooperacijos lėtumą, elektros skirstytojų savivalę. Suvažiavime dalyvavo 108 delegatai iš 32 skyrių, tarp Kretingai atstovaujančiųjų, be R. Pauliko, – ūkininkai Artūras Turauskis, Valdas Navickas ir Tomas Butkevičius.
Už teisingą rūšiavimą – pagyrimai ir prizai
Organizacijos „Žaliasis taškas“ ir bendrovės „Kretingos komunalininkas“ atstovės atliekų rūšiavimo pamoką su žaidimo elementais ir daugybe prizų surengė Salantų gimnazijos pradinukams. Renginys buvo planuotas ugdymo įstaigos stadione, bet dėl nepalankaus oro netrukus teko perkelti į vidų. „Bet dar spėjom pamatyti, kaip iš mašinos išverčia šiukšlės“, – sakė ketvirtokas Ovidijus Vareikis. „Kiek daug džiaugsmo!“ – į vaikų akis, degančias noru kuo geriau atlikti organizatorių užduotis, dėmesį atkreipė gimnazijos direktorė Aušra Zebitienė. Bet prieš šį „egzaminą“, kurį sėkmingai išlaikius „Žaliojo taško“ atstovės Jurgita ir Jolita Baltrukevičiūtės apdovanos rašikliais, katalogais, maišiukais, liniuotėmis, mažiesiems ugdytiniams reikėjo pasikartoti žinias. „Rūšiuoti atliekas su vaikais mes pratinamės pirmiausia savo aplinkoje, tai yra savo klasėje. O kad jie stengiasi tai daryti ir namie, girdėjom iš tėvų – kartą viena mama juokavo, kad mažiausio popierėlio niekas iš namiškių dabar bet kur neįmes“, – sakė mokytojos Rūta Zorgevičienė ir Skaistė Šikšniūtė, į renginį atlydėjusios pirmokus. Ne vienoje tokioje moksleiviams surengtoje akcijoje dalyvavusi įmonės „Kretingos komunalininkas“ ekonomistė Eglė Alonderienė teigė, kad šio renginio tikslas ir buvo ne mokyti atliekų rūšiavimo pradmenų, o suteikti žinių apie įdomesnius dalykus, kurių gali nežinoti ir suaugusieji: kur dėti pasenusius ar nebereikalingus vaistus, kaip elgtis su panaudota technika, į kurį konteinerį mesti pakelius nuo bulvių traškučių, kaip atskirti pakuotę, nes į geltonuosius konteinerius dažnai primetama plastiko, ne pakuočių. „Kuo daugiau viešini rūšiavimo taisykles, tuo didesnė nauda. Su mūsų bendrovės Atliekų tvarkymo specialiste Violeta Grigaitiene pastebėjome, kad žmonės vis daugiau įsimena, konteinerių turinys mūsų rajone keičiasi, gerėja“, – sakė E. Alonderienė.
Gegužės 24 d. ambasadoriaus, Lietuvos Respublikos Seimo nario Antano Vinkaus iniciatyva Seimo rūmų Vitražo salėje pristatyta Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos parengta informacinių plakatų paroda „Motiejaus Valančiaus gyvenimas ir veikla“, skirta Kretingos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Motiejaus Valančiaus vardo suteikimo 25-mečiui pažymėti.
Viena iš pagrindinių Kretingos bibliotekos veiklos krypčių – Žemaičių vyskupo, rašytojo M. Valančiaus asmenybės atminimo įamžinimas bei jo idėjų sklaida, todėl dar 1997 m. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Kretingos viešajai bibliotekai buvo suteiktas garbingas Motiejaus Valančiaus vardas. Vyskupas Motiejus Valančius (1801–1875) – bene svarbiausia asmenybė Lietuvos XIX a. vidurio gyvenime, todėl pristatoma paroda yra siekiama atspindėti kiek įmanoma daugiau vyskupo veiklos sričių. Jis – ne tik dvasininkas, blaivybės idėjų skleidėjas, bet ir švietėjas, rašytojas, kultūrinės veiklos organizatorius. Prieš 221 metus vasario 28 d. M. Valančius gimė Salantų parapijoje, dabartiniame Kretingos rajone. Švietėjiškos M. Valančiaus veiklos svarbą išskyrė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Susirinkusiuosius pasveikino LR Seimo narė, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, Seimo narys Mindaugas Skritulskas. Žemaičių kalba į parodos pristatymo dalyvius kreipęsis Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius pristatė Kretingos kraštą, pasidžiaugė Kretingos bibliotekos vykdoma veikla. Kretingos biblioteka, siekdama aktualizuoti M. Valančiaus rašytinį kūrybinį, idėjinį palikimą šiandienos kontekste, ieško patrauklių formų, naujų raiškų, kaip jas pristatyti šiuolaikinei auditorijai. Todėl ir Seimo rūmuose pasiūlė drąsų, neįprastą, tačiau didelio parodos atidarymo dalyvių susidomėjimo sulaukusį Klaipėdos jaunimo aktorių „Taško teatras“ pasirodymą, kuris apjungė judesio, garso ir žodžio interpretaciją, padedančią atskleisti esminius Motiejaus Valančiaus kūrybos ir veiklos aspektus, idėjas, tikslus. Paroda LR Seimo rūmuose bus eksponuojama iki gegužės 31 d.
„P. n.“ informacija
Kretingos rajono savivaldybės taryba ketvirtadienį pritarė Kultūros ir meno tarybos sprendimui ir 5-ias po 1 tūkst. eurų Kultūros ir meno premijas šiemet skyrė: Brigitai Barkauskaitei, Kretingos rajono M. Valančiaus viešosios bibliotekos vyriausiajai bibliotekininkei, už įgyvendinamus vertingus projektus, vienuoliui pranciškonui diakonui Bernardui Belickui už aktyvią, reikšmingą kultūrinę veiklą, gidei Dianai Jomantaitei-Jonaitienei už išskirtinę kultūrinę švietėjišką veiklą, tautodailininkui Aloyzui Pociui už etninės kultūros ir paveldo puoselėjimą, ir Kretingos meno mokyklos šokių studijai „Ratilėlis“ už išskirtinį scenos meno (šokio) puoselėjimą ir laimėjimus atlikėjų konkursuose. Premijos turėtų būti įteiktos per Kretingos miesto šventę birželio 12 d. Kretingos katalikų bažnyčioje.
„P. n.“ informacija
Šviesotamsa
O ten kažkur esam mes. Atspindžiuose, nuogirdose, paraštėse, miestų atlapuose. Nematomi. Patys sau. Mes pasmerkti įšviesėti, mums neapsakomai rūpi švisti, šviesti kitiems, mus vargina tamsėjimas. Sizifiški šviesuliai. Vis kopiantys į kalvą. Jau be akmenų. Bet baisiausia, kad šviesotamsoj negalim atskirti, kada mumyse pavasaris, kada ruduo.
Linas DAUGĖLA
„P. n.“ akademijos narys
Dažnai atrodo, kad dienos bėga akimirksniu. Nepastebimai liejasi į savaites, mėnesius ir, nors tu ką, kartais tiesiog negalime įvardinti, ką reikšmingo per tą laiką nuveikėme. Išliekamuosius pėdsakus kasdienybėje palieka kūryba. Ji neprivalo būti nei didi, nei pastebėta, svarbiausia – pats procesas, kuris teikia žmogui galimybę išsilieti, pabėgti ar atsipalaiduoti. Savo kūrybinio gyvenimo potyriais pasidalino Vydmantų gimnazijos XII klasės mokinė jaunoji menininkė Beta Rogačiovaitė ir etikos mokytoja poetė Irena Grabienė. Akstinas kurti Beta tapyti pradėjo Kretingos meno mokykloje, maždaug prieš dešimt metų. Iš pradžių tapyti merginai buvo tik pareiga, pamokos užduotis, tačiau vėliau pradėjus labiau domėtis meno pasauliu ir tapyba, tai jai tapo mėgstamiausiu užsiėmimu, su kuriuo dabar nori sieti savo ateitį. Tapyti ir kurti moksleivę skatina pačios noras prasmingai praleisti laisvalaikį, taip pat patinka kitų žmonių reakcija į darbus. Beta jaučiasi motyvuota, kai žmonės pakomentuoja ar grožisi jos darbais. Ji tiki, kad kūrybos prasmė yra sukelti žmogui emociją, nesvarbu, kokia ji būtų. Poetė I. Grabienė pritarė, kad kurti skatina artimų žmonių, šeimos, kolegų vertinimai: „Jie – mano skaitytojai ir kritikai. Jaučiu, kad mano eilėraščiai apsigyvena kitų žmonių širdyse, o tai skatina dar daugiau rašyti. Kūryba – neatsiejama mano gyvenimo dalis. Ji kelia sumaištį mano galvoje tol, kol neužrašau. Ji kyla impulsyviai, iš nugirstos frazės, pamatyto vaizdo, gamtos grožio ir panašiai. Netgi tada, kai dirbu kasdienius darbus, būna, mintis atbėga netikėtai.“ Tinkamas laikas ir turinys Kiekvienas kūrėjas ar menininkas yra unikalus savo kūrybos raiškos erdve. Nuo aplinkos gali priklausyti patys kūriniai, bet gali būti ir atvirkščiai. „Kasdien kūrybai laiką paskirstau įvairiai, kartais, atrodo, per parą neužtenka 24 valandų, nes praleidžiu visą dieną dirbtuvėje, o kartais kūrybą į šalį nustumia kitos kasdienės veiklos. Esu linkusi kūrybinį laiką matuoti ne valandomis, o atlikto darbo rezultatu, nes kartais galiu darbą užbaigti per kelias valandas, o kartais tam prireikia ir kelių mėnesių“, – sakė B. Rogačiovaitė. Savo darbuose ji vaizduoja buitišką, kasdienę aplinką, dalykus, kurie yra kiekvienam artimi, paprasti, tačiau ne visiems pastebimi. ,,Man patinka vaizduoti paprastas, netikėtas akimirkas, kurios niekam neatrodo ypatingos tol, kol nebūna nutapytos“, – kalbėjo ji.
Arvydė Paulauskaitė – talentinga ir gabi Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokė: būdama vos 18-os metų išleido savo pirmąją psichologinę saviugdos knygą „Pasąmonės siluetai“. Domėjosi visada Merginai nuo pat mažens patiko psichologija, saviugda ir minčių galia. Daug metų ji kaupė žinias apie tai. Visas savo mintis užsirašydavo. Kartą, pasidalinusi su aplinkiniais savo užrašais, ji sulaukė didelio susidomėjimo. „Kai kurie akcentuodavo, kad įvairūs moksliniai tyrimai ir psichologiniai straipsniai, knygos yra sunkiai suprantami. Žmonės, perskaitę tokio žanro tekstus, ne tik sunkiai supranta juos ir nežino, kaip tai, ką perskaitė, pritaikyti. Mano tekstai buvo aiškūs ir su gairėmis, kaip tai taikyti“, – teigė pašnekovė. Padrąsinta aplinkinių, mergina išleido savo 31-os dienos iššūkio psichologinę saviugdos knygą „Pasąmonės siluetai“. A. Paulauskaitė paaiškino, kodėl knygą rašė tokiu formatu: „Visų pirma, labai daug iššūkių yra kūnui, bet labai mažai sielai. Taip pat žmonės geriau įsisavina informaciją ne tik, kai skaito, bet ir rašo, atlieka tam tikras užduotis.“ Mergina nepamiršo ir neskaitančiųjų: ji tikino, kad kai kuriems yra sunku perskaityti net vieną knygos puslapį. Todėl saviugdos knygoje yra nedaug teksto, tačiau jis – aiškus ir įdomus. Jaunoji rašytoja norėtų, kad jos skaitytojas būtų greitai įtrauktas ir sudomintas jos knyga.
Kretingos rajono gimnazijose skamba paskutinis skambutis. Šiais metais mokymo įstaigos sugrįžo prie įprastų tradicijų, kurių teko atsisakyti per COVID-19 pandemiją. Pranciškonų gimnazijoje jis nuskambėjo praėjusį penktadienį, Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – vakar. Paskutinio skambučio šventės planuojamos ir kitose gimnazijose: Vydmantų, Salantų ir Darbėnų gimnazijose jos vyks šiandien, gegužės 27 dieną.
„Kuprinės“ informacija
Grupė Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos III ir IV gimnazinės klasės mokinių ir mokytojų dalyvavo tarptautinio projekto „Erasmus+“ mobilumo užsiėmimuose Stokholme Švedijoje. Šio projekto tikslas – tobulinti mokinių ir mokytojų anglų kalbos žinias. Gimnazistai ir juos lydintys mokytojai savaitę praleido susipažindami su užsienio šalies gamtos, kultūros, švietimo ypatumais. Moksleiviai bendradarbiavo su Young Business Creatives (YBC) gimnazija. Čia jie buvo supažindinti su Švedijos ugdymo sistema, diskutavo apie Lietuvos ir Švedijos švietimo sistemos skirtumus, dalyvavo anglų kalbos, kūno kultūros pamokose, bendravo su mokiniais. Susitikime su YBC vadovais kretingiškiai sužinojo apie šios Švedijos mokymo įstaigos tikslus, pasiekimus, pristatė savo gimnaziją ir pasidžiaugė, kad švedams patiko gimnazijoje vykdomi projektai, renginiai. Be apsilankymų YBC gimnazijoje, kretingiškiai, vaikščiodami po senamiestį bei apžvelgdami Stokholmo panoramą naudojantis „Skyview“ pramoga, susipažino su Švedijos architektūra. Gimnazijos komanda buvo nuvykusi į karaliaus sodą (Kungsträdgården), kuriame tuo metu žydėjo sakurų alėja, aplankė daug kitų lankytinų vietų: karališkuosius rūmus, Vasa, nacionalinį, modernaus meno, fotografijos muziejus, Nobelio premijų laureatų pokylio vietą, Nobelio prizo muziejų. Anot mokinių, ši kelionė paliko puikius įspūdžius, nepamirštamą patirtį ir prisidėjo ne tik prie anglų kalbos, bet ir geografijos, istorijos žinių tobulinimo. Tokiomis kelionėmis Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija siekia paskatinti gimnazijos vardą garsinančius mokinius, kurie atstovavo gimnazijai rajono ir šalies konkursuose, olimpiadose, sporto varžybose.
Vita MICKUTĖ
„P. n.“ akademijos narė
Aštuoniolika Kretingos rajono mokinių dalyvavo „Jaunimo dialogo konferencijoje“ Vilniuje. Šį renginį kuravo lektoriai Marius Ulozas ir Nerijus Miginis. Konferencijoje jaunuoliai pasidalino mintimis apie iššūkius, su kuriais susiduria savo krašte. Buvo sukurta erdvė skirtingų rajonų jauniems žmonėms ir su jais dirbantiems specialistams pabendrauti, pajausti, kad sprendimų priėmėjai girdi jų nuomonę. Į šį renginį susirinko moksleiviai iš visos Lietuvos. Renginyje dalyvavo mokiniai iš Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, Marijono Daujoto progimnazijos, Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro, Salantų gimnazijos, Kretingos technologijos ir verslo mokyklos, juos lydėjo rajono jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaite-Rušinskė. Moksleivius pasveikino LR Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo narys Jaunimo ir sporto komisijos pirmininkas Virgilijus Alekna, jauniausias Lietuvos meras iš Trakų Marius Šatevičius ir „LiJOT“ (Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos) vadovas Domantas Katelė.
Evelina STONKUTĖ
„P. n.“ akademijos narė
Dažnas moksleivis vasarą renkasi dirbti, tačiau įsidarbinti būnant nepilnamečiu nėra taip paprasta. Norint paskatinti daugiau jaunuolių vasarą dirbti, praėjusių metų gegužę Kretingos rajono savivaldybėje startavo Jaunimo užimtumo ir integracijos į darbo rinką vasarą programa, kurioje praėjusiais metais dalyvavo Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokiniai. Šios programos tikslas – didinti jaunimo užimtumą vasarą, ne ugdymo proceso metu, skatinti ir didinti pagalbą jauniems žmonėms įgyjant praktinių įgūdžių. Programoje dalyvauti gali rajone besimokantys moksleiviai nuo 14 iki 18 metų, taip pat rajone veikiančios įmonės. „Mano nuomone, nepilnamečiui susirasti darbą nėra paprasta, tačiau ši programa šiek tiek lengvina įsidarbinimo galimybes. Mums didžiulę konkurenciją sukuria Palanga, Šventoji – kurortas suteikia patrauklesnes darbo sąlygas jaunimui. Vis dėlto tikiuosi, kad Kretingos rajono verslo įmonės atvers duris jaunimui ir suteiks galimybę įgyti naujų žinių, patirties ir įgūdžių, kurių jiems prireiks ateityje integruojantis į darbo rinką“, – kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė. Įgyvendinant programą taip pat siekiama skatinti bendradarbiavimą su rajone veikiančiomis įmonėmis, organizacijomis, įtaigomis. „Šiais metais paviešinus informaciją apie programą, sulaukiau daug jaunimo, tėvų laiškų ir skambučių, su klausimais, kur galėtų įsidarbinti. Kol kas šiemet dar nė vienas darbdavys neišreiškė noro dalyvauti programoje, bet laiko dar yra. Tikiuosi, kad ir patys jaunuoliai ieškosis darbdavių ir siūlys jiems dalyvauti programoje“, – sakė I. Biliūnaitė-Rušinskė, akcentavusi, jog jaunas žmogus giminystės ryšiais negali būti susijęs su darbdaviu, kad nebūtų pažeisti viešieji ir privatūs interesai. Praėjusiais metais programoje dalyvavo 3 Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos moksleiviai. „Išbandyti save darbo rinkoje, įgyti patirties ir užsidirbti per vasarą jiems suteikė galimybę motelis-viešbutis ir kavinė Kretingoje UAB „Smagratis ir ko“, medinius langus ir karkasinius namelius Vydmantuose gaminanti įmonė UAB „Satus Baltic“ ir medienos įmonė UAB „Pajūrio medis LT“ Kūlupėnuose“, – įvardijo I. Biliūnaitė-Rušinskė. Ši programa vykdoma liepos ir rugpjūčio mėnesiais, pasibaigus ugdymo procesui. --- KAIP GALIMA DALYVAUTI PROGRAMOJE: jauni žmonės, susitarę su būsimu darbdaviu ar darbdaviai, susitarę su jaunu žmogumi, turi suderinti dalyvavimą Programoje ir registruotis pas Kretingos rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorę Ingą Biliūnaitę-Rušinskę elektroniniu paštu jaunimas@kretinga.lt . Vienam darbdaviui kompensuojama ne daugiau kaip už 3 įdarbintus jaunus žmones. Maksimali kompensavimo trukmė vienam įdarbintam jaunam žmogui yra 2 mėnesiai, dirbant 40 valandų per savaitę. Jei jaunas žmogus dirba mažiau negu 40 valandų per savaitę, darbo trukmė gali būti ilgesnė, tačiau tik programos įgyvendinimo laikotarpiu, tuomet kompensacija skaičiuojama proporcingai pagal dirbtas darbo dienas ir kompensacijos suma vienam įdarbintam jaunam žmogui per visą įdarbinimo laikotarpį einamaisiais kalendoriniais metais negali viršyti 1 MMA. --- KAIP GALIMA DALYVAUTI PROGRAMOJE: jauni žmonės, susitarę su būsimu darbdaviu ar darbdaviai, susitarę su jaunu žmogumi, turi suderinti dalyvavimą Programoje ir registruotis pas Kretingos rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorę Ingą Biliūnaitę-Rušinskę elektroniniu paštu jaunimas@kretinga.lt . Vienam darbdaviui kompensuojama ne daugiau kaip už 3 įdarbintus jaunus žmones. Maksimali kompensavimo trukmė vienam įdarbintam jaunam žmogui yra 2 mėnesiai, dirbant 40 valandų per savaitę. Jei jaunas žmogus dirba mažiau negu 40 valandų per savaitę, darbo trukmė gali būti ilgesnė, tačiau tik programos įgyvendinimo laikotarpiu, tuomet kompensacija skaičiuojama proporcingai pagal dirbtas darbo dienas ir kompensacijos suma vienam įdarbintam jaunam žmogui per visą įdarbinimo laikotarpį einamaisiais kalendoriniais metais negali viršyti 1 MMA.
„Kuprinės“ informacija
Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos (JPUG) stadione įvyko rajono bendrojo ugdymo mokyklų mokinių lengvosios atletikos varžybos. Iš viso jose dalyvavo 111 mokinių. Per varžybas dalyviai varžėsi trijose amžiaus grupėse: jaunių (gim. 2003–2004 m.), jaunučių (gim. 2005–2007 m.) ir vaikų (gim. 2008 m. ir jaunesni). 100 metrų bėgimo rungtyje dalyvavo 24 moksleiviai; 400 metrų bėgime – 27; 800 metrų – 28; šuolio į tolį rungtyje – 12; šuolio į aukštį – 18; rutulio stūmimo – 16 dalyvių. Varžybų nugalėtojai ir prizininkai apdovanoti Kretingos sporto mokyklos įsteigtais medaliais.
Dar viena sukčių auka
Palangos miesto policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal 1982 m. gimusios moters pareiškimą, kuriame nurodoma, kad ji gavo neva iš banko siųstą SMS žinutę apie kilusius nesklandumus dėl banko sąskaitos. Paspaudusi atsiųstą nuorodą ir suvedusi reikalaujamus duomenis, moteris pastebėjo, kad apgaulės būdu buvo pasisavinti 555 eurai. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.
„P. n.“ informacija
Pavogė dviratį
Antradienį apie 12 val. Sodų g. Palangoje pastebėta, kad išlaužtos sandėliuko durys ir iš jo pavogtas dviratis. Padaryta 300 eurų žala. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Sportiškiausios mokyklos vardo nepaleidžia
Kretingos Marijono Daujoto progimnazijoje įvykusios varžybos „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“ – tik vienas Sporto rėmimo fondo finansuojamo projekto „Aktyvi mokykla“ renginių, kuriame dalyvavo moksleivių komandos ir iš kitų miesto ugdymo įstaigų. Vaikai varžėsi šešiose estafetėse, lavinančiose vikrumą, greitumą, koordinaciją, komandinio darbo įgūdžius. Sporto salėje vyko atkaklios kovos, sukėlusios daug triukšmo ir emocijų, ištvermingiausiems atnešusios pergalių, o džiaugsmo – kiekvienam, nes visi dalyviai buvo apdovanoti medaliais. Dar prieš startą komandas sveikinusi buvusi ilgametė šios mokyklos kūno kultūros mokytoja Irena Augutienė neatsitiktinai citavo olimpinių žaidynių pradininko prancūzo Pjero de Kuberteno žodžius, kad didelė garbė varžybose yra ne tik dalyvauti, bet ir nugalėti. Pirmą vietą iškovojo Kretingos Marijono Daujoto progimnazijos komanda, antrą – mokyklos-darželio ,,Žibutė“ komanda, trečią – Kretingos Simono Daukanto progimnazijos komanda. Judriųjų estafečių tradicijos Marijono Daujoto progimnazijoje – gilios. Jas kūrė ir puoselėjo čia dirbusi I. Augutienė su vyru, taip pat kūno kultūros mokytoju šviesaus atminimo Petru Augučiu.
Lietuvos krepšinio žaidėjui ir treneriui Gintarui Krapikui už nuopelnus Kretingos rajono bendruomenei sporto srityje, Kretingos vardo garsinimą šalyje ir pasaulyje suteiktas Kretingos rajono Garbės piliečio vardas. Šį sprendimą ketvirtadienį priėmė Kretingos rajono savivaldybės taryba atsižvelgusi į Kretingos rajono Garbės piliečio vardo suteikimo komisijos siūlymą. Garbės piliečio vardo G. Krapikui suteikimo ceremonija numatyta Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai bažnyčioje birželio 12 d., sekmadienį, 11.45 val. Tąsyk bus įteiktos ir šiuometinės Kretingos rajono kultūros ir meno premijos 5 jų laureatams. Iškilmei skirtas koncertas, kuriame vargonais gros Jurga Kazakevičiūtė, atėjusieji pasiklausyti galės ir Klaipėdos Brass kvinteto, solistės Beatos Ignatavičiūtės.
„P. n.“ informacija
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, įvertinęs aplinkybes, kurios lemia, kad dalis smulkiųjų ūkininkų nepasinaudoja valstybės parama pieno šaldymo įrangai įsigyti, nusprendė pieno tiekėjams dar bent ketveriems metams pratęsti pereinamąjį laikotarpį – per dvi valandas nuo melžimo pristatant pieną jo atšaldyti nereikės. ---
Siekiant išsaugoti pieno kokybę, pamelžtas pienas turi būti nedelsiant atvėsintas iki ne aukštesnės kaip 8 laipsnių temperatūros, jei jis surenkamas kasdien, arba ne aukštesnės kaip 6 laipsnių temperatūros, jei surenkamas ne kasdien. Tai numatyta ES reglamentuose. Tačiau Lietuvoje taikoma išimtis, kai pienas pristatomas per 2 valandas po melžimo. Pereinamasis laikotarpis ES nuostatoms įgyvendinti turėjo baigti galioti šių metų pabaigoje. „Pieno žaliavos kokybė yra labai svarbi, atšaldymas yra vienas iš būdų tą kokybę užtikrinti. Vis dėlto dalis mažų ūkininkų neturi techninių galimybių – tinkamos galios elektros įvadų, patalpų ir kita – šaldytuvams įsirengti. Be to, smulkiesiems tai yra ir didelis ilgalaikis įsipareigojimas, kai perspektyvos plėsti pieno ūkį nėra. Šios išlygos panaikinimas smulkiesiems pieno gamintojams taptų kliūtimi parduoti pieną. Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai, susitikę su mažaisiais Žemaitijos regiono pieno gamintojais, inicijavo pereinamojo laikotarpio pratęsimą. Suprantame, kad maisto sauga yra labai aktualus klausimas, tačiau sutarėme, kad reikia ieškoti kitų būdų – pirmiausia, papildomomis priemonėmis skatinti kooperaciją ir pieno perdirbimą vietoje“, – sako žemės ūkio ministras K. Navickas.
Vienas didžiausių iššūkių, renkantis studijas, – finansai. Išleisti vaikus studijuoti gali būti nemenkas iššūkis šeimos biudžetui. Juk dažnai abiturientai renkasi studijuoti kitame mieste, tad kainuoja ne tik studijos. Sutaupyti vaiko mokslams gali padėti įvairi parama – stipendijos, nuolaidos apgyvendinimui. Taigi, ką būtina žinoti, prieš renkantis ugdymo įstaigą? Studijos regione – kokybė ir patrauklumasGalimybė mokytis netoli namų, bendruomenės palaikymas, patrauklios finansinės galimybės – tai tik keletas priežasčių, dėl ko reikėtų rinktis studijas regione. Vienas iš tokių miestų – Šiauliai. Studentus ir jų tėvus vilioja gausus aukštojo mokslo studijų programų pasirinkimas. Iš tiesų mieste kokybiško išsilavinimo galimybes siūlo Vilniaus universiteto Šiaulių akademija (VU ŠA), Šiaulių valstybinė kolegija (ŠVK). Norinčiuosius įgyti amatą kviečia Šiaulių profesinio rengimo centras (ŠPRC). Aktyviai būsimų specialistų gerove ir pritraukimu į regioną rūpinasi Šiaulių miesto savivaldybė ir verslas. Šiaulių miestas kasmet skiria studijų paramą. Jos tikslas – finansiškai padėti aukštosiose ir profesinėse mokyklose studijuojančiam regiono jaunimui. Šiaulių miesto savivaldybės teigimu, studijų rėmimas yra būdas aktyvinti miesto socioekonominę, kultūrinę pažangą. Studijų parama kasmet yra skiriama iki 40 asmenų. Parama skirstoma į du dydžius: • aukštojoje mokykloje besimokančiam studentui – 4 bazinių išmokų dydžio suma per mėnesį (2022 metais – 168 Eur per mėnesį), • Šiaulių miesto profesinio mokymo įstaigoje besimokančiam asmeniui – 2 bazinių socialinių išmokų dydžio suma per mėnesį (2022 metais – 84 Eur per mėnesį). Atrankos gauti studijų paramą konkursas pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą tvarką bus skelbiamas šių metų rugsėjo mėnesį. Kriterijus, kuriuos turi atitikti stipendiją norintis gauti studentas, galima rasti Savivaldybės tinklalapyje arba kreiptis į ugdymo įstaigą. „Šiauliuose jūs rasite ne tik aukščiausio lygio studijas, profesinį mokymą bei reikšmingą finansinę paramą, bet ir ypač plačias karjeros galimybes, glaudų bendradarbiavimą su verslo atstovais ir, žinoma, tvirtą miesto bendruomenės palaikymą. Noriu pasiųsti aiškią žinią: Šiaulių miestas turi labai daug ką pasiūlyti jauniems žmonėms ir laukia studentų bei moksleivių plačiai išskėstomis rankomis“ , – tvirtina Šiaulių miesto meras Artūras Visockas. |
|
