Pajūrio naujienos
Help
2022 Spalis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Apklausa

Ar taupant elektrą reikėtų išjungti šviečiantį kryžių?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1657) 2022-05-24

Pasaulio bokso žvaigždė iš mažo Tolių kaimo

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Pirmas puslapis
Pasaulio bokso čempionė Gabrielė Stonkutė (centre) Rotušės aikštėje Kretingoje (iš kairės) su treneriu Aivaru Balsiu, tėčiu Sauliumi Stonkumi, broliu Eimantu Stonkumi ir treneriu Tomu Balsiu.

Trylikametė mergaitė 2014-aisiais pirmąkart stojusi prie bokso kriaušės Kretingos sporto mokykloje Gabrielė Stonkutė šeštadienį iš Stambulo parvežė Lietuvos bokso ne tik moterų, bet ir vyrų istorijoje pirmą kartą Pasaulio bokso čempionato aukso medalį.

Dėl įtempto treniruočių, varžybų, studijų Lietuvos sporto universitete grafiko Gabrielė į Tolius Žalgirio seniūnijoje pas tėtį Saulių ir brolį Eimantą grįžta nedažnai, paskutinį kartą buvo per Kalėdas. Po iškilmingų sutiktuvių Vilniaus oro uoste su tėčiu ir broliu namo trumpam parvykusi Gabrielė pirmadienį redakcijon užsuko lydima abiejų šeimos vyrų ir pirmųjų jos trenerių Kretingos sporto mokykloje brolių dvynių Tomo ir Aivaro Balsių.

„Pirma mano auklėtinė, pirma mūsų Sporto mokykloje boksą pasirinkusi mergaitė. Atvedė ją tėtis. Ačiū Dievui, kad mergaičių krepšinio grupės mokykloje nebuvo“, – apie aplinkybes, atvedusias Gabrielę į boksą, kalbėjo treneris Tomas. Trenerių teigimu, Gabrielė buvusi ypatinga – per treniruotes nėra nė vienos ašaros nubraukusi. „Juda kaip Muhamedas Ali – dar per pirmąsias kovas teisėjai jos talentą pastebėjo“, – prisiminė treneriai. Sporto mokyklon iš Tolių į Kretingą 12 kilometrų Gabrielė mindavo dviračiu, eidavo ir pėsčiomis. „Dabartiniams berniukams iki Gabrielės disciplinuotumo, atkaklumo, bokso technikos įvaldymo – toli kaip iki mėnulio. Matai, kad turi talentą, dirbi, rodos auga čempionas, ima ir į varžybas neateina“, – Gabrielės pranašumą, lygindami su dabartiniais savo ugdytiniais, akcentavo treneriai.

Boksininkės pašaukimą suradusi Kretingos sporto mokykloje Gabrielė mokytis ir treniruotis išvyko į Panevėžio sporto gimnaziją, kur jai, kaip sportininkei, atsivėrė daugiau galimybių. Baigusi gimnaziją Panevėžyje įstojo į Lietuvos sporto universitetą, yra šio universiteto Kaune antro kurso studentė, studijuoja treniravimo sistemas. Į bokso olimpą Gabrielė kopė žingsnis po žingsnio. Europos čempionės titulą jai laimėti pavyko iš ketvirto karto – 2019 metais Sofijoje Bulgarijoje įvykusiame Europos bokso čempionate. Italijoje vykusiame U22 Europos čempionate ji tapo vicečempione – tąsyk nusileido olimpinei jaunimo čempionei iš Rusijos. Šių metų vasarį Bulgarijoje vykusiame tarptautiniame „Strandja“ bokso turnyre protestuodama prieš Rusijos agresiją Ukrainoje Gabrielė atsisakė kovoti finale su Rusijos sportininke, todėl rusei be kovos atiteko nugalėtojos medalis ir prizas. Paklausta, kaip tada jautėsi, Gabrielė tarė: „Ramiai stebėjau kitas varžybas“.


Į gyventojų klausimus buvo pasiruošę atsakyti (iš kairės) Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) Civilinės saugos skyriaus viršininkas Julius Kryževičius, Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė, Klaipėdos PGV Civilinės saugos skyriaus specialistė Ingrida Zubienė ir Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistė Sandra Vasiliauskaitė.

Kretingos rajono kultūros centre įvyko Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei už civilinę saugą atsakingų Savivaldybės specialistų inicijuotas renginys „Žinojimas saugo“, į kurį buvo kviečiami seniūnai, seniūnaičiai, socialiniai darbuotojai, nevyriausybinių organizacijų nariai, daugiabučių namų administratoriai, bendruomenių atstovai ir visi, kas nori.

Ekstremali situacija – ne tik dėl karo

Civilinės saugos ekspertai turėjo tikslą pasidalinti žiniomis, kaip elgtis įvairių ekstremaliųjų situacijų metu, parodyti, kaip susikrauti vadinamąjį išgyvenimo krepšį, atsakyti į kitus žmonėms rūpimus civilinės saugos klausimus, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai – kaip išvengti gaisrų, Visuomenės sveikatos biuro atstovės – kaip suteikti pirmąją pagalbą kritiniais atvejais.

Tačiau susidomėjusiųjų susirinko labai nedaug. Apžvelgusi tuštoką salę, Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) Civilinės saugos skyriaus specialistė Ingrida Zubienė priėjo prie išvados, kad galbūt informacija daugelį pasiekia kitais būdais – per žiniasklaidos priemones, internetu. Anot specialistės, kartais žmonės pavargsta nuo patarimų, kaip gyventi, ką valgyti, kiek sportuoti. Bet kartais ir ne taip blogai, kad kažkas pasirūpina priminti, nes kuriuo nors momentu patarimas gali būti lemtingas, išgelbėti gyvybę.

„Ar nors akies krašteliu žvilgtelėjote į www.lt72.lt? Kai turėsite laisvesnio laiko, būtinai pažiūrėkite. Tai – svetainė, skirta ekstremalioms situacijoms: kokių jų gali būti konkrečiai jūsų gyvenamojoje vietovėje, kur įrengtos perspėjimo sirenos, kur yra kolektyvinės apsaugos statiniai“, – kalbėjo I. Zubienė. Jos teigimu, pastarieji keletas metų parodė, kad pasaulis ekstremalėja, keičiasi. Ar čia seniai buvo kalbama apie pasiruošimą pandemijoms, klimato kaitai, nelegalių migrantų antplūdžiams? Kas, atrodė, vyko toli, dabar – pas mus. Skaudūs Ukrainos pavyzdžiai parodė, kokie nepasirengę esam galimoms grėsmėms, ir kaip greit žmogų galima sugniuždyti, palaužti.

Ekstremalių situacijų, kurios tarsi kelininkus žiema dažniausiai užklumpa netikėtai, daugėja, ir nebūtinai dėl karo, o ir dėl techninių ar ekologinių priežasčių, gamtos kataklizmų.

„Kai tai įvyksta, emocijų apimtas žmogus nežino, ką daryti, kokius daiktus su savimi greit pasiimti, pradeda abejoti, blaškytis, panikuoti. O „vidinės navigacijos“ praradimas gali padaryti meškos paslaugą. Taip neatsitiks, jeigu savo žingsnius būsime apgalvoję iš anksto, pavyzdžiui, susikrovę trijų parų „išgyvenimo“ krepšį – gal kas nors ten mažiau įsidės maisto, o daugiau vaistų, šiltą pledą“, – patarė specialistė.


Kretingos rajono savivaldybės administracijoje apsvarstyta dviračių takų tinklo Kretingos mieste plėtra ir priimti sprendimai dėl esamų dviračių takų būklės pagerinimo.

Savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas, jo pavaduotoja Violeta Turauskaitė, Kretingos miesto seniūnė Gintare Liobikienė, Vietinio ūkio ir to valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė bei visuomenininkas dviratininkas Juozas Pelionis pasitarime akcentavo, kad šiuo metu iš turimų išteklių, nelaukiant didesnių investicijų, gerinti dviračių takų būklę.

Kretingos miesto seniūnės G. Liobikienės žodžiais, iš Savivaldybės biudžeto svarbiausiems dviračių infrastruktūros darbams – bortams nužeminti ar sulyginti, takus paženklinti – skirta 30 tūkst. Eur.

Suplanuota pritaikyti jau esamą infrastruktūrą dviračių takams, vedantiems į miesto centrą, kapines, Pastauninko ir Jauryklos parkus. Viena prioritetinių dviračių takų tinklo vystymo krypčių – tai užtikrintų patogų susisiekimą su miesto centru iš skirtingų miesto kvartalų.

Numatyta paženklinti ir sužymėti Vilniaus gatvės dviračių taką, pažeminti bortelius Sapiegų ir Šventosios gatvės maršrute. Dviračių takus pažymėti maršrute iš muziejaus teritorijos iki Topolių akligatvio, vedančiame per miesto senąjį parką. Atkarpoje nuo Savanorių gatvės iki Rotušės aikštės Savanorių g. dalyje gatvės taip pat ketinama pažymėti dviračių eismą leidžiančius ženklus, pritaikyti bortelius nuvažiavimams. Galiausiai dviratininkų eismą ketinama užtikrinti Rotušės aikštės–Laisvės g.–P. Vileišio gatvės žiedo, Rotušės aikštės–Kęstučio gatvės–Laisvės gatvės, Panevėžio, P. Vileišio, Taikos, Laisvės gatvių maršrutuose.

Siekiant patogumo ir saugumo, šiais metais taip pat numatyta įrengti kelio ženklus ir pastatyti dviračių stovus.

Taip pat buvo diskutuota apie galimybę kitų metų biudžete numatyti lėšų Maironio g., kurioje kitais metais, sutvarkius gatvę, atsirastų naujas dviračių takas.

„P. n.“ informacija


Žygyje partizanų takais dalyvavo būrys mokinių iš Darbėnų, Vydmantų, Salantų ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijų, taip pat – kariai savanoriai.

Darbėnų gimnazija praėjusią savaitę pakvietė partnerius iš Vydmantų, Salantų ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijų, talkinant Krašto apsaugos savanorių pajėgų 3 rinktinės 306 kuopos kariams, į tradicinį žygį „Kardo rinktinės partizanų takais 2022“. Žygis buvo skirtas kelioms progoms – kaip kariuomenės ir visuomenės vienybės išraiška, partizanams pagerbti ir Ukrainai palaikyti.

Rengiant žygį, gimnazistams talkino Kretingos rajono kultūros centro Darbėnų skyriaus vedėjas Artūras Juška, o žygeivius 8 km miško takais iki tikslo – partizanų pagerbimo vietos, kur stovi atminimo kryžius, vedė Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys. Žygį pradėjęs Darbėnų gimnazijos Rezistencijos muziejuje ir rikiuote kieme, 130 žygeivių būrys patraukė miestelio link: bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, po jų prie paminklo Žemaičių apygardos kardo rinktinei pagerbė žuvusiųjų atminimą. Žygiuodami pusiaukelėje užsuko į senąsias Mažučių dvaro valdytojų baronų fon Rucenų kapinaites, kuriose, „Misijos Sibiras“ dalyvių pavyzdžiu, iš nykstančių pušaičių sukalė atminimo ženklą – kryžių.

Žygeiviai buvo iš anksto apsirūpinę maišais ir iš pakelės eidami rinko šiukšles. Pasiekę galutinį žygio tikslą – partizanų pagerbimo vietą miške, netoli Baltų mitologinio parko, kariai savanoriai iššovė kelias salves, gimnazistams buvo surengtos užduotys, viktorinos. Žygį vainikavo patriotinės dainos konkursas – tarpusavyje varžėsi atskiros gimnazijos, o laimėjo draugystė ir puiki nuotaika.

Šio, jau šeštąjį kartą surengto, žygio išskirtinumas, Darbėnų gimnazijos direktorės Sonatos Litvinienės žodžiais, buvo tai, kad mokiniai širdyse nešėsi ir Ukrainą: žygiavo su Lietuvos ir Ukrainos vėliavomis, pastarąją nešė 17-metis pabėgėlis iš Ukrainos Antonas.

Šv. Mišiose bažnyčioje dalyvavo ir Darbėnų gimnaziją lankančių 10 ukrainiečių mokinių motinos ir močiutės. „Vieno mokinio močiutė Raisa stebėdamasi su ašaromis nuoširdžiai kalbėjo: kiek jūs, lietuviai, esate laisvi savo lietuvybėje. Atrodė – Ukraina taip pat nepriklausoma šalis, bet dar buvome ganėtinai susikaustę, tik neseniai pradėjome išlaisvėti iš tikrųjų. Ir užgriuvo karas. Aš viliuosi, kad po šito karo Ukraina taps laisva, tokia, kokie esate jūs“, – ukrainietės žodžius persakė S. Litvinienė.

Ji patikino, kad tokie žygiai yra ne tik ištvermės, draugiškumo ir gerų darbų pavyzdžiai, tai – pati geriausia pilietiškumo, krašto pažinimo pamoka, integruojant ir krašto gynybos programos elementus.

Ekspediciją lėšomis kasmet remia Kretingos rajono savivaldybė. Žygeivius išlydėjo Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Daiva Tranizienė ir vyriausioji specialistė Jolanta Jurgutienė.


Ispanų režisieriaus Adriano Schvarzsteino (antras iš kairės) suburti aktoriai įkūnys tarpukario Salantų gyventojus – duonos pardavėją, batų valytoją, emigrantą, kiosko savininką ir kt.

Kretingos rajono Salantų kultūros centras birželio 3 dieną 10 val. pristatys originalų renginį – muzikinį gatvės teatro spektaklį „Gekumen“ („Sugrįžo“) jidiš kalba. Spektaklis prasidės Salantų turguje (iš Turgaus aikštės pusės), vėliau persikels į Salantų kultūros centrą.

Tai yra pirmais projekto „Skambantys Salantai: muzikinės provokacijos“ renginys, kurį miesto žmonėms ir svečiams parodys VšĮ „Senųjų menų studija iš Vilniaus.

Tarpukaryje ant miesto akmenuoto „brukio“ gyvavusi žydiškoji kultūra buvo visiškai nušluota Holokausto. Todėl šiuo projektu, pasak Salantų kultūros centro renginių organizatoriaus Aurimo Rapalio, bus siekiama nors vienai dienai gražinti sunaikintus kultūrinius atspindžius, nors šį kartą – po dešimtmečių ir jau ant asfaltu paklotos gatvės. Spektaklis „Gekumen“ visuomenei pateiks istorijos vingiuose išsitrynusius Lietuvos žydų kultūros momentus, tuo skatinant visuomenės atvirumą bei jautrumą. „Muzikinio gatvės teatro projekto tikslas – atgaivinti ir šiuolaikiškai pristatyti Lietuvos tarpukario kultūrą, kurioje svarbų vaidmenį atliko žydiškoji tradicija. Žydų kultūrinis-muzikinis paveldas, klezmer muzika pateikiama plačiajai visuomenei Europos muzikiniame kontekste prieinamu ir patraukliu būdu, o muzikinis turinys apima ne tik sefardų, jidiš, klezmer ar žymiausio lietuvių žydo atlikėjo – Danieliaus Dolskio muziką, bet ir senąją ispanų, italų muziką, kuri padeda išryškinti mūsų kultūros universalumą. Interaktyvus spektaklio formatas – kartu su publika istoriją pasakojantys atlikėjai, neatsiribojantys nuo žiūrovo, taip paversdami juos spektaklio, o kartu ir mūsų miesto istorijos dalimi“, – taip šį inovatyvų gatvės spektaklį apibūdino A. Rapalis.


Dailininkas, poetas, muzikantas Gediminas Bytautas parodoje „Bundantys pasauliai“ Palangos viešojoje bibliotekoje.

Palangoje šiuo metu gyvenantys bei kuriantys ir kasdien dėl augintinių į sodybą Klibiuose užsukantys kūrėjai Gediminas Bytautas ir Odilė Norvilaitė-Bytautienė savo kultūrinį gyvenimą vis dažniau perkelia į Kauną. Ir tai vyksta dėl kelių priežasčių. „Dar metų pradžioje sulaukiau žinios, kad esu priimtas į Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungą. Tai yra didelė garbė ir privilegija, bet kartu ir atsakomybė – savo kraštui atstovauju ir kaip rašytojas“, – teigė G. Bytautas, kuriam Lietuvos Respublikos kultūros ministerija yra suteikusi meno kūrėjo statusą. Šio įvertinimo rašytojas, dailininkas, muzikantas siekė nuosekliai, sistemingai savo kūrybą pristatydamas ne tik pajūrio krašte, bet ir visoje Lietuvoje.

Taip jau sutapo, kad Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjunga (LNRS), kuriai vadovauja medikė poetė Dalia Buragienė, šios kūrybinės sąjungos ženklelį ir pažymėjimą naujam nariui įteikė per Vasario 16-osios minėjimą Kaune. „Tai man buvo dviguba šventė: supratau, kad jau esu ne tik Kretingos, Palangos ar Klaipėdos, bet ir Kauno kultūrinio gyvenimo dalis“, – kūrėjas teigė nuo šiol jaučiąs pareigą savo kūrybinėmis idėjomis, naujienomis dalintis su bendraminčiais, juolab kad yra pakviestas dalyvauti LNRS valdybos veikloje, nežiūrint, kad jis – jauniausias šios kūrybinės sąjungos narys.

G. Bytauto sutuoktinė O. Norvilaitė-Bytautienė neabejojo, kad vyras jai taip pat atvėrė kelią į LNRS: kūrėja šiuo metu intensyviai dirba prie detektyvinio istorinio romano, kurio viena siužetinių linijų sugulė į jųdviejų bendrą kūrinį „Epitafija užmirštai Kauno istorijai“ – šis kartu, dviese, sukurtas eilėraštis buvo nominuotas literatūriniame konkurse „Lygiadienio giesmė“, ir tai labai nudžiugino kūrėjus: „Mums tai – netikėta, vis dėlto buvome vertinami profesionalių poetų, kuriuos, pasirodo, ir nustebinome bendra kūryba.“

Beje, šio žanro, jeigu taip galima pavadinti kūrybą duetu, sutuoktiniai nežada atsisakyti, ir keletas tokių eilėraščių, sakė, būtinai pateks į G. Bytauto šiuo metu spaudai rengiamą ketvirtąją poezijos knygą, kurią mintyse kūrėjas pavadino „Vizijos“.


Rytoj, gegužės 25-ąją, 17.30 val. Kartenos bažnyčioje vyks muzikos paveldo projekto, kuriame grojama istoriniais Lietuvos bažnyčių vargonais „Spindinti Lietuva: LDK muzikos paveldo edukacijos“, baigiamasis koncertas.

Šio projekto meno vadovas – Rodrigo Calveyra, kelerius metus rengęs senosios muzikos festivalius Kretingos katalikų bažnyčioje, kurioje būdavo grojama pačiais seniausiais Lietuvoje saugomais XVII a. vargonais. Šiemet festivalio geografija gerokai išsiplėtė. Kartenos bažnyčioje skambės senosios muzikos ansamblių „Canto Fiorito“ iš Lietuvos ir „Silva Norvegica“ iš Norvegijos atliekama istorinė XVI–XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muzika, atliekama taip pat istoriniais instrumentais. Skambės G. B. Cocciolos, T. Merulos, A. Pacelli, L. Marenzio ir kitų Europos kompozitorių kūriniai.

„P. n.“ informacija


Kitoks teatras kviečia šventes pratęsti su pašėlusia komedija ŠVENTĖ TĘSIASI!

Nuotaikingoje komedijoje Jūsų laukia atviros moteriškos istorijos, juokingos situacijos, netgi detektyvinės intrigos bei gyvai atliekamos dainos.

Komedijoje 4 žavios damos iš sostinės pakliūva į provincijos miestelio policijos nuovadą. O čia ir prasideda neįtikėtinai juokingi nuotykiai, santykių aiškinimaisi ir intrigos, kurias bandys numalšinti nuovados policininkas ir į pagalbą iškviestas vienos iš damų vyras.

Spektaklio kūrėjai žada nepakartojamas emocijas. ŠVENTĖ TĘSIASI! – tai kultine pretenduojanti tapti komedija, subalansuota ir moterims, ir jas labiau trokštantiems suprasti vyrams. Misija – neįmanoma? Susitikime spektaklyje ir pažiūrėsime.

Režisierius – Ričardas Vitkaitis

Vaidina žiūrovams gerai atpažįstami aktoriai iš TV laidos ,,Dviračio šou” personažų, televizijos serialų, filmų ir teatro projektų:

Aušra Štukytė / Gabija Urniežiūtė, Tadas Gryn / Ainis Storpirštis, Gabija Jaraminaitė, Vitalija Mockevičiūtė/Egle Mikulionyte, Oneida Kunsunga, Marius Repšys.

Bilietus platina – www.bilietai.lt


Klaipėdos koncertų salė dažnai rengia koncertines programas netipiškose uostamiesčio erdvėse. Šįkart klausytojai kviečiami į nemokamą koncertą Klaipėdos geležinkelio stotyje. Simboliškai šioje erdvėje Klaipėdos kamerinio orkestro styginių kvartetas atliks vieną įspūdingiausių amerikiečių minimalisto Steve’o Reicho kompozicijų „Skirtingi traukiniai“ / “Different Trains“.

Koncertas vyks gegužės 27 d. 17.00 val.

85-erių S. Reichas vadinamas vienu žymiausių šiuolaikinių pasaulio kūrėjų. Jis gyvena ir kuria Niujorke (JAV). Pasak britų nacionalinio dienraščio „The Guardian“, tėra keli kompozitoriai, apie kuriuos drąsiai būtų galima pasakyti, kad jie pakeitė muzikos istoriją. Reichas yra vienas iš jų.

Kompozicija „Skirtingi traukiniai“ yra žinoma visame pasaulyje. Sudėtingą kvarteto partitūrą atliks jaunosios kartos atlikėjai: Konrad Levicki (I smuikas), Tomas Cinelis (II smuikas), Ivan Bertash (altas) ir Kornelija Kupšytė (violončelė). „Skirtingi traukiniai“ yra pelnę „Grammy“ apdovanojimą kaip geriausias šiuolaikinis kūrinys.

S. Reichas pasakoja: „Kūrinio kontūrai kilo iš mano vaikystės prisiminimų. Kai man tebuvo vieneri metai, išsiskyrė mano tėvai. Motina persikėlė į Los Andželą, tėvas liko Niujorke. Kad galėčiau matyti juos abu, man surado palydovą, ir aš 1939–1942 m. važiuodavau traukiniu tai pas vieną, tai pas kitą. Dabar, po tiek metų, vis dar gerai tai prisimindamas, kūriau kompoziciją, kurioje atsispindėtų mano išgyvenimai.” Tam S. Reichas panaudojo savo auklės Virdžinijos ir senojo vagonų palydovo, dirbusio šiame maršrute, prisiminimus, trijų savo amžininkų, išgyvenusių holokaustą, patyrimą bei IV–V dešimtmečių Amerikos ir Europos traukinių garsų įrašus.


Į klausimą, kodėl 37-erių padvariškė panūdo savo kaime įžiebti 4 gaisrus, kol kas tebėra neatsakyta, bet, kaip teigė Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas, pavyko išaiškinti faktą, jog šis darbas gali būti jos.

Pasak Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriaus Justo Šedžio, ketvirtadienį apie 17.40 val. bendruoju pagalbos telefonu 112 ugniagesiams gelbėtojams buvo pranešta apie Padvariuose degančius krūmus. Vos tik baigus juos gesinti, atskriejo žinia, kad už maždaug 300–400 m ugnis laukuose niokoja žolę, apėmė ūkinį pastatą, kuriame žmonės laiko trąšas bei įvairius kitus daiktus. „Iškart kilo įtarimas, jog šie padegimai tyčiniai, nes nuo vieno iki kito gaisro židinio atstumai per daug dideli, vienas nuo kito užsidegti negalėjo“, – pasakojo J. Šedys.

Pareigūnų įtarimus dar labiau sustiprino nauji iškvietimai: penktadienį ties Kretingos kapinėmis gesinti biotualetą, o šeštadienį – Padvarių gyvenvietėje pleškančią daržinę.

Šeštadienį ugniagesiams buvo pranešta ir apie precedento neturintį atvejį Grūšlaukės Šv. Jono Nepomuko bažnyčioje. Ji buvo pilna dūmų, mat, kaip paaiškėjo, įsibrovę į maldos namų rūsį ir tualetą, laužus ten buvo susikūrę du nepilnamečiai. Policijai juos nustatyti padėjo šio kaimo gyventojai. Vaikinai apklausti ir perduoti tėvams. Bažnyčiai padaryti nuostoliai, kuriuos teks atlyginti, dar nesuskaičiuoti. „Surinkta medžiaga, bus priimtas procesinis sprendimas“, – sakė A. Pužauskas.

„P. n.“ informacija


Sekmadienį apie 15 val. Savanorių g. Kretingoje pastebėta, kad iš galimai neužrakinto sandėliuko pavogtas kalnų dviratis „Romet Rambler“ ir 20 butelių įvairių alkoholinių gėrimų. Nuostolis siekia beveik 622 Eur.

Pradėtas vagystės tyrimas.

„P. n.“ informacija


Palangos miesto policijos komisariato pareigūnams 1988 m. gimusi moteris nurodė, kad šeštadienį 21 apie 7.50 val. apgaulės būdu iš jos banko sąskaitos pasisavinti 2 tūkst. 323 eurai. Kiek anksčiau, gegužės 16 d., buvo kreipusis 1966 m. gimusi moteris – ji buvo gavusi neva iš banko siųstą SMS pranešimą, kuriame teigta, kad kilo nesklandumų dėl jos banko sąskaitos, ir per atsiųstą nuorodą reikia prisijungti prie elektroninės bankininkystės. Tai padariusi moteris pastebėjo, jog apgaulės būdu buvo pasisavinti 1 tūkst. 499 eurai.

Pradėti tyrimai dėl sukčiavimo.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono Didžiosios krepšinio taurės varžybų nugalėtojas „Jokūbavas“ ir II v. laimėtoja „Kretingalė“ (kairėje). Nugalėtojus ir prizininkus pasveikino rajono meras Antanas Kalnius (antras iš dešinės) ir rajono Kultūros ir sporto skyriaus specialistas varžybų organizatorius Erikas Žiubrys (pirmas iš dešinės).

Baigėsi kovo pabaigoje startavusios Kretingos rajono krepšinio taurės varžybos, kuriose šiemet dalyvavo 10 komandų – jos žaidė dviejuose pogrupiuose. Vėliau komandos rungtyniavo Didžiosios ir Mažosios taurės rungtynėse: Didžiosios taurės finale nugalėtojų vardus susigrąžino „Jokūbavas“, Mažąją taurę iškovojo „Grūšlaukė“.

Didžiosios taurės rungtynėse dėl I v. susitiko „Jokūbavo“ ir „Kretingalės“ komandos, kurios šiemet santykius aiškinosi pogrupyje, o prieš dvejus metus taip pat susitiko šių varžybų finale. Rungtynes sėkmingiau pradėjo „Kretingalė“, bet po I kėlinio 23:21 pirmavo „Jokūbavas“. Po pertraukos „Jokūbavas“ ir toliau pirmavo, o, įpusėjus IV kėliniui, po Arimanto Mikaločiaus tritaškio skirtumas pasiekė 18 taškų ribą (35 min. 81:63). Galutinis rungtynių rezultatas skelbė įtikinamą pergalę 101:82.

„Turnyras buvo įtemptas, ir esu patenkintas, kad pavyko jį laimėti, kadangi pernai likome II v., nes čempionatas baigėsi nesužaidus finalinių rungtynių dėl pandemijos. Norėjosi atsirevanšuoti prieš „Kretingalę“, nes buvome pralaimėję pogrupio rungtynes. Džiaugiuosi, kad finalo rungtynės susiklostė pakankamai gerai. Esame patenkinti: kai labiausiai reikėjo, parodėme charakterį“, – kalbėjo „Jokūbavo“ komandos vadovas Kęstutis Valiukas. Jis pridūrė, kad iškovoti pergalę nebūtų pavykę padaryti be puikios komandos: „Sezonas buvo sunkus, nes ne visada pavykdavo susirinkti visiems stipriausios sudėties, koją kišo traumos, darbai, bet smagu, kad kiekvienose rungtynėse atsirasdavo toks žaidėjas, kuris ir nulemdavo rungtynes. Finale tokiu tapo Andrius Bėrontas, taip pat Eimantas Kupšys, kuris visą sezoną demonstravo stabilų ir gerą žaidimą. Turime stiprią komandą, o dabar didžioji dalis komandos krepšinio kamuolį iškeis į futbolo ir atstovaus mūsų komandai tradicinėse rajono futbolo pirmenybėse.“ Po finalo savo mintimis pasidalino ir vienas „Kretingalės“ komandos vadovų Mindaugas Ūsas, kuris tikino nenusimenantis dėl nesėkmės: „Geras finalas, „Jokūbavas“ gerai žaidė, jis tikrai buvo stipresnis. Mums nepasisekė, gal trūko nusiteikimo, bet, manau, dar ne kartą su jais susitiksime finale. Du kėlinius pavyko atsilaikyti. Nenusimename ir tikimės, kad kitą kartą pasiseks geriau. Kiekvienas pralaimėjimas yra pamoka, ir žengsime tik pirmyn. Jau tradicija tapo dalyvauti Kretingoje organizuojamuose krepšinio renginiuose ir ją tęsime ir toliau.“


Kretingos rajono Mažosios krepšinio taurės finalininkai: I vietą iškovojusi „Grūšlaukės“ komanda (priekyje), II v. užėmusio SK „Darba“ krepšininkai (dešinėje) ir III v. laimėtojai „Kurmaičiai“.

Baigiantis Kretingos rajono krepšinio taurės varžyboms, Mažosios taurės didžiajame finale susitiko „Grūšlaukė“ ir Darbėnų SK „Darba“. Rungtynės prasidėjo apylygiai, bet, sužaidus 3 minutes, esant lygiam rezultatui 8:8 darbėniškių puolimas užstrigo ir varžovams pavyko nutolti – 22:12. Antrą kėlinį „Grūšlaukės“ dar labiau padidino savo pranašumą – 40:23. Įpusėjus III kėliniui jiems pavyko įgyti ir didžiausią finalo rungtynėse 23 taškų persvarą (25 min. 51:28), kurią SK „Darba“ sušvelnino tik pačioje susitikimo pabaigoje. Galutinis rezultatas – 73:58.

„Smagu po pertraukos sugrįžti į taurės varžybas, dar smagiau iš karto iškovoti Mažąją taurę. Visa komanda džiaugiasi iškovotu trofėjumi. Finalas buvo kovingas, nors ir pavyko pabėgti nuo pat rungtynių pradžios į priekį, bet su Darbėnų komanda nė minutei negalima atsipalaiduoti – ji niekada nepasiduoda ir kovoja iki galo“ – po finalo rungtynių kalbėjo „Grūšlaukės“ komandos vedlys Antanas Stonkus.

Darbėnų SK „Darba“ kapitonas Modestas Galdikas apžvelgė visą sezoną ir apibūdino savo komandos išskirtinumą: „Apibendrindamas galiu pasakyti, kad buvo sunkus sezonas: kai galėjome, susirinkome, kai trūko komandos draugų, stengėmės tai kompensuoti dviguba energija. Patekome į Mažąją taurę, gaila, pralaimėjome finalą, bet po paskutinių sezono rungtynių esame geros nuotaikos, nes mūsų komandai yra svarbiausia kolektyvas ir jo dvasia – komanda yra kažkas daugiau negu paprastas krepšinis. Mes niekada neturėjome legionierių – visi vienaip ar kitaip susiję su Darbėnais, tad malonu ginti savo miestelio .“


Jaši – senoji Moldovos karalystės sostinė su paminklu jos valdovui Stefanui lll Didžiajam.

Nuogąstavimai, kad gegužės devintą dieną Maskva pradės galingą Odesos puolimą nepasitvirtino, tačiau čia to visgi labai bijoma. Bijoma todėl, kad miestą yra lengva apsupti, ir jo gyventojams nebūtų galimybės iš Odesos pasprukti. Iš vienos pusės miestą skalauja jūra, o sausumoje pavojus kyla tiek iš dešinės, tiek iš kairės.

Dešinėje miesto pusėje, už šimto kilometrų, ties Mikolajevo miestu, yra priartėjusi fronto linija. Kairėje pusėse, irgi už šimto kilometrų, yra Moldovos teritorijoje susikūrusi taip vadinama Padniestrės Moldovos respublika (PMR).

Ši neturi sienos su Rusija, tačiau pasiskelbė įeinanti į Rusijos sudėtį. Jei PMR armija, kuriai vadovauja Maskvos kariškiai, nuspręstų įsijungti į karą, Odesa taptų visiškai apsupta ir patektų į mūšių katilą.

Nusprendžiau nuvykti pasižvalgyti po PMR, nors nebuvau įsitikinęs ar ten būsiu įleistas. Juolab, kad pastarąsias kelias savaites PMR vyko keistos provokacijos, dėl kurių Maskva įtarinėjo Moldovą, o ši Maskvą.

Vykdamas iki Moldovos sienos įsitikinau, kokia trapi yra Odesos situacija. Paaiškėjo, jog, norint patekti į Moldovą, reikia kirsti Dniestro upę, o tiltas yra tik vienas. Susprogdinus tiltą prie Palancų pasienio perėjimo punkto, odesiečiai į Moldovą galėtų persikelti nebent valtimis, nes upė yra srauni ir kelių šimtų metrų pločio.

Kitas tiltas yra už šimto kilometrų, tačiau juo į Moldovą patekti galima tik iš pradžių pervažiavus Maskvai pavaldžią PMR teritoriją.

Į Moldovos sostinę tą dieną nuvykom tik vėlai vakare, mat, mane vežęs vyriškis mašinoje turėjo svarbesnę keleivę – pabėgėlę iš Odesos. Ją reikėjo skubiai nugabenti į Rumunijos Jašio mieste esantį aerouostą, kad galėtų išskristi į Vokietiją pas susirgusią dukrą.


Palanga tiesia ranką vasarai

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Vakarų Lietuva
Kaip pasiruošta užtikrinti vietinių gyventojų ir poilsiautojų saugumą, papasakojo (iš kairės) Palangos policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas Donatas Mockaitis ir Gelbėjimo stoties vadovas Jonas Pirožnikas.

Paplūdimiai nuogaliams ir atostogaujantiems su šunims, gelbėjimo postuose daugiau gelbėtojų, Lietuvoje dar neregėtas į 40 metrų aukštį keliantis apžvalgos ratas, pritaikytas įvažiuoti ir neįgaliojo vežimėliu – bet tai dar ne visi nauji akcentai, su kuriais šią vasarą pasitinka Palanga.

Pliažų reforma

Iki šiol Palangoje buvo vienintelis paplūdimys palei jūros pakrantę, o dabar šis ruožas suskirstytas į 5 paplūdimius. Kiekvienas jų įgijo pavadinimą, turi pažymėtą pradžią ir pabaigą. Pirmasis, tai yra Pajūrio regioninio parko, paplūdimys – nuo Palangos miesto ribos ir eina iki Pajūrio regioninio parko. Čia 300 metrų į pietus nuo Nemirsetos pietinio privažiavimo prie jūros galima ilsėtis su gyvūnais. Už tos zonos Klaipėdos link – erdvė nudistams. Antrasis, arba Palangos, paplūdimys apima teritoriją nuo Regioninio parko, Ąžuolų g. tęsinio, į šiaurę iki Kontininkų gatvės ir yra pats didžiausias, 7,5 km ilgio. Už Ašarėlės upelio – poilsio zona vien tik moterims, toliau į šiaurę Kunigiškių link – beveik kilometras bendrojo pliažo, o už jo – 370 metrų ilgio ruožas, skirtas vyrams. Trečiasis paplūdimys – Kunigiškių, jis ir driekiasi šios vietovės teritorijoje. Toliau – Pietinis Šventosios paplūdimys, kurio teritorija – nuo Ošupio g. pradžios iki molo. Bendro naudojimo pajūrio ruože, kaip ir anksčiau, driekiasi vyrų pliažas, toliau – ruožas nuogaliams, o iškart už jo – moterims. Į šiaurę nuo čia – paplūdimio vieta, kur taip pat galima laiką leisti su savo keturkojais draugais. Iš viso į Palangos savivaldybės administracines ribas patenka apie 25 km pajūrio pakrantės.

Pasak Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus, ypač daug dėmesio buvo skirta paplūdimiams tvarkyti – įrengti nauji takai, kai kur jie pritaikyti iki pat jūros vežimėliais privažiuoti neįgaliesiems, sustiprintos kopos, pastatyta 400 suolelių ir persirengimo kabinų. Tiek paplūdimio zonoje, tiek kitose vietose veiks 33 viešieji tualetai. Komunalininkai smėlį valo specialia mašina. Pasak mero, pernai iš paplūdimio buvo išgabenta apie 1,5 t šiukšlių – plastiko, nuorūkų.

„Vien nuorūkų – 300 kilogramų. Parūkę žmonės tas cigarečių nuorūkas kiša į smėlį, nors aplink yra šiukšliadėžių, tris metrus tereikia paėjėti“, – į poilsiautojų sąžinę apeliavo Š. Vaitkus.


Atsižvelgiant į gyventojų prašymą dėl vietinio reguliaraus susisiekimo maršruto iš Kretingos miesto į Salantų miesto kapines, papildytas vietinio – miesto ir priemiesčio – reguliaraus susisiekimo autobusų tvarkaraštis maršrutais Kretinga–Salantai–Gargždelė ir Gargždelė–Salantai–Kretinga.

Nuo gegužės 28 d. iki lapkričio 15 d. UAB Kretingos autobusų parko autobusas kiekvieną šeštadienį važiuos iki Salantų miesto kapinių Gargždelės kaime.

Gyventojai į Salantų miesto kapines galės nuvykti be persėdimo. Iš Kretingos miesto autobusų stoties autobusas išvyks 11:10 val. ir Gargždelės kaime bus 12.10 val. Iš Salantų miesto kapinių į Kretingą autobusas išvažiuos 14.28 val.

„Aptarus situaciją su Salantų ir Imbarės seniūnais, buvo nuspręsta, kad toks maršrutas gyventojams reikalingas, tačiau atkreipiame dėmesį į tai, kad startavus šiam maršrutui po kurio laiko bus vertinami žmonių srautai ir sprendžiama, ar parinktas maršrutas ir laikas yra tinkami“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė.

Kretingos rajono savivaldybės informacija


Įgyvendinat Gyventojų iniciatyvų projektą, Darbėnų seniūnijoje, Senojoje Įpiltyje, prie piliakalnio palei tvenkinį, siūloma nauja pramoga ir mažiems, ir dideliems – ekologiškas basakojų takas.

Tako ilgis – 50 metrų. Tai – visiškai natūralus, gamtos apsuptyje įrengtas pėsčiųjų takas, kuriuo keliaujama tik basomis. Netikėtų pojūčių leidžia patirti įvairi tako paviršiaus danga, kuri keičiasi – nuo švelnaus smėlio, įvairaus dydžio akmenų iki kaštonų ir net kankorėžių. Tako paklotė maloniai stebinanti ir suteikianti galimybę patirti neįtikėtinų pojūčių.

Pagal projekto autoriaus pateiktą idėją, poilsiavietėje įrengtas 50 kv. m. paplūdimys su persirengimo kabinomis, suolai, sūpynės, vėliavų stiebai su Lietuvos, Žemaitijos ir ES vėliavomis, atnaujinami piliakalnio papėdėje esantys mediniai tilteliai, aplinka papuošta mažosios architektūros elementais. Teritorijoje įrengtos smagios skulptūros, kurios traukia norinčius nusifotografuoti, ir ypač patinkančios patiems mažiausiems pramogautojams.

Skulptūras „Nepamiršk savo krašto istorijos“, „Pabėgę baravykai“ sukūrė kretingiškis medžio drožėjas Tadas Šorys. Taip pat priešais Kultūros centro pastatą aktyviam poilsiui, sveikatinimui ir fiziniam aktyvumui skatinti įpiltiškiams ir atvykstantiems į Senosios Įpilties gyvenvietę įrengta treniruoklių aikštelė, pritaikyta įvairaus amžiaus grupių gyventojams.

„Nuo šiol istorinėje krašto vietoje apsilankantys turistai galės ne tik susipažinti su jo istorija, vaikščiodami po piliakalnių kompleksą, bet ir čia praleisti ilgesnį laiką, praeidami įrengtu „Basakojų taku“, išsimaudydami naujai įrengtame paplūdimyje“, – sakė šios iniciatyvos autorius, Senosios Įpilties kaimo bendruomenės pirmininkas Edvardas Tedevušas Stalmokas.

Jis tęsė mintį: „Skatinčiau žmones aktyviau dalyvauti Gyventojų iniciatyvų projekte, linkėčiau galvoti ir siūlyti idėjas, kurios būtų skirtos ne tik vietos bendruomenei, bet gerokai platesniam ratui rajono gyventojų – taip sulauksite daugiau lankytojų ir jų palaikymo.“

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas