|
|
|
(1656) 2022-05-20Ant Valdo Adamkaus krūtinės sušvito Aleksandro Stulginskio žvaigždė
Šį antradienį, gegužės 17-ąją, Prezidentui Valdui Adamkui buvo įteiktas Steigiamojo Seimo ir Lietuvos Respublikos 100-ųjų metinių proga šiemet įsteigtas Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė. V. Adamkus pagerbtas už demokratijos ir valstybingumo idėjų puoselėjimą. Vienas Prezidentas tarsi nusilenkė kitam Prezidentui. Kretingiškiams – taip pat didelė garbė, nes A. Stulginskis, pasitraukęs iš viešojo gyvenimo, ilgus metus gyveno ir diegė žemės ūkio naujoves mūsų krašte, Jokūbave. Iškėlė aukštą moralumo standartą Priėmęs apdovanojimą iš Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, V. Adamkus sakė besijaučiąs išskirtinai pagerbtas: „Visą sąmoningą gyvenimą stengiausi dirbti savo valstybei, visą gyvenimą visomis galimybėmis siekiau, kad Lietuva būtų laisva, demokratiška ir europietiška“. Apdovanojimo ceremonijoje kalbėjęs Prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo aukštą V. Adamkaus politinės kultūros ir moralumo standartą, kurį demonstruodamas, jis visuomet išliko supratingu, atjaučiančiu, dėl neteisybės išgyvenančiu ir besipiktinančiu žmogumi. Anot šalies vadovo, ir pasitraukus į Vakarus, visa V. Adamkaus veikla buvo nukreipta į tai, kad vieną dieną Lietuva bus laisva. Lietuvos Prezidentas taip pat pažymėjo V. Adamkaus nuopelnus Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, NATO ir pasidžiaugė, kad ligi šiol aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime, rūpinasi Lietuvos problemomis ir jos reikalais. Šio apdovanojimo steigimo iniciatorius – Viktoras Pranckietis, o jo skyrimo komisijos pirmininkas – kretingiškių išrinktas Seimo narys Antanas Vinkus. A. Vinkaus teigimu, V. Adamkus savo pavyzdžiu rodė ir rodo, kaip veikia vakarietiška politinė kultūra: „Mokėmės ir mokomės iš jūsų elgesio kultūros. Nuolatos rodome jus pavyzdžiu savo vaikams ir anūkams.“
Kretingos rajone iki gegužės 1 d. paženklintas ir užregistruotas 3161 gyvūnas augintinis. Nespėjusieji iki šio Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu numatyto termino mikroschema paženklinti pasiutligei imlių gyvūnų augintinių – šunų, kačių ir šeškų – nors ir vėliau, tai privalo atlikti. Primename, kodėl tai padaryti ne tik reikalinga, bet ir naudinga. ---
Atsakingo šeimininko pareigaIki gegužės 1 d. iš viso Lietuvoje paženklinti 287 762 gyvūnai: daugiau nei 94 tūkst. kačių, beveik 200 tūkst. šunų ir daugiau nei 400 šeškų. Registruota ir per 300 iš Ukrainos įvežtų gyvūnų. Skaičiuojant procentais, daugiausia gyvūnų augintinių paženklino ir užregistravo Utenos rajono (42,64 proc.), Kalvarijos (37,84 proc.), Kelmės rajono (36,67 proc.) ir Kauno rajono savivaldybių (36,64 proc.) gyventojai. „Ženklinimas ir registravimas Lietuvoje įsibėgėjo. Tikime gyventojų sąmoningumu. Nors tam numatytas laikas jau praėjo, kviečiame paskubėti atlikti atsakingo šeimininko pareigą. Ženklinimas ir registravimas – tai pirmiausia atsakomybė ir rūpestis savo augintiniu”, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Tikslas – ne bausti, o apsaugoti gyvūnąRemiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis ir kita augintinių statistika, Lietuvoje iš viso galėtų būti apie 550 tūkst. šunų ir apie 600 tūkst. kačių. Ženklinti ir registruoti savo augintinius gyventojai visus metus buvo raginami įvairiausiomis priemonėmis, tačiau dažnas jų suskubo tai padaryti tik paskutinėmis balandžio dienomis. Nors įstatyme už šios prievolės nevykdymą yra numatytos baudos, tikslo organizuoti baudžiamųjų akcijų nėra. Svarbu, kad gyvūnų savininkai augintinių ženklinimu pasirūpintų aiškiai suprasdami, kad tai ne tik būtina, bet ir svarbu apsaugant gyvūną ir aplinkinius.
Leidykla „Obuolys“ pristato naujieną – milžinišką beveik 1000 puslapių ir beveik 5 kilogramų svorio mega knygą, kurią ruošė daugiau nei dvejus metus, pasitelkiant geriausius šios srities specialistus. Išsamiausioje kada nors išleistoje Lietuvoje augančių vaistažolių praktinėje enciklopedijoje DIDŽIOJI VAISTINIŲ AUGALŲ KNYGA – vertingiausia naujausiais moksliniais tyrimais patvirtinta gydomoji informacija apie visus svarbiausius 170 gydomųjų augalų, lengvai randamų ar užauginamų Lietuvoje, kurie gali tapti natūraliais vaistais nuo daugumos žmones kamuojančių ligų. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektoriaus vedėjos prof. habil. dr. Onos Ragažinskienės ir gamtininko Valdo Sasnausko parengtoje knygoje surinkta informacija naudinga kiekvienam žmogui, kuris rūpinasi savo sveikata ir vertina natūralias gydymosi priemones. Įspūdingos apimties ir dydžio knygoje rasite patarimų, kada vaistinius augalus rinkti, auginti, džiovinti, kaip ir kur geriausia laikyti ir kaip tinkamai panaudoti medicinoje bei kulinarijoje. DIDŽIOJOJE VAISTINIŲ AUGALŲ KNYGOJE visų vaistažolių aprašymuose nurodoma: • vaistinė žaliava • jos ruošimo laikas, būdai ir laikymo trukmė • aprašytos veikliosios medžiagos • augalinių vaistų indikacijos • kontraindikacijos bei šalutinis poveikis • augalų panaudojimas liaudies medicinoje ir kitose srityse • kiekvienas aprašas iliustruojamas spalvotais augalo ir jo žaliavos piešiniais bei gausiomis nuotraukomis
„Mūsų profesionalių gydytojų darbas – moralinis pasididžiavimas ir joms pačioms, nes gali teikti medicinos paslaugas, kokių lig šiol Kretingoje trūko, pacientėms dėl to reikėjo važiuoti į Klaipėdą“, – apie nuo šio mėnesio pradžios pasikeitusį Akušerijos ginekologijos skyriaus veiklos profilį kalbėjo Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas. Apsirūpino modernia technika, turi perspektyvą Kretingos ligoninės Akušerijos ginekologijos skyrius Vakarų Lietuvoje garsėjo kaip ne tik vietinėms, bet ir iš aplinkinių rajonų atvykstančioms moterims patrauklus gimdyti. Tačiau Lietuvos Vyriausybė 2014 m. balandį priėmė nutarimą, kad, teikiant stacionarines akušerijos paslaugas, dvejais paskutiniais paeiliui einančiais metais medicinos įstaigoje turi būti priimta ne mažiau kaip 300 gimdymų arba atstumas iki kitos artimiausios ligoninės, teikiančios stacionarines akušerijos paslaugas, turi būti didesnis negu 50 kilometrų. Atlikus analizę nustatyta, kad Kretingos ligoninė 2020 ir 2021 metais nepasiekė Vyriausybės nutarime nurodyto 300 gimdymų skaičiaus, o atstumas iki artimiausios asmens sveikatos priežiūros įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės yra mažesnis negu 50 kilometrų. Todėl Klaipėdos teritorinė ligonių kasa su Kretingos ligonine nuo šios gegužės sutarties gimdyvių paslaugai nebesudarė. „Man tai yra sunkiausia tema kalbėti, Akušerijos ginekologijos skyrius gimdyves priimdavo labai daug metų. Bet reformos yra reformos, jos koreguoja gyvenimą, ir tai nepriklauso nuo mūsų“, – teigė buvusi ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė. Ji pasidžiaugė dabartinio įstaigos vadovo įžvalgomis ir iniciatyva, kad besilaukiančios moterys visais nėštumo trimestrais gautų visapusišką akušerinę priežiūrą iki pat gimdymo, o ginekologinės ligonės – kvalifikuotas konsultacijas ir gydymą, ūmiais atvejais būtų joms suteikiama skubi pagalba. Tad po reformos skyrius toli gražu neliko tuščias, o priešingai – turi perspektyvą, nes, vyriausiojo gydytojo rūpesčiu, dabar dar aprūpintas ir modernia technika, įsigijo histeroskopą, ko anksčiau Kretingos ligoninė neturėjo.
Palangos koncertų salėje šeštadienį, gegužės 21 d. 18 val., skambės Charkivo nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro artistų atliekama opera „Karmen“. Tikriausiai nėra pasaulyje operos teatro, kurio repertuare nesipuikuotų Georges Bizet opera „Karmen“. Ji kone visa sudaryta iš šlagerių: užtenka prisiminti garsiąją čigonės Karmen Habanerą ir toreadoro Eskamiljo kupletus. Muzika pagauna, intriguoja, kelia nuostabą ir susižavėjimą. Ir visada iki pat finalinės scenos norisi tikėti Karmen šansu pasirinkti gyvenimą... Charkivo teatro spektaklyje pasirodys net 150 atlikėjų – operos solistai, choras ir simfoninis orkestras, diriguojamas teatro vyriausiojo dirigento Dmytro Morozovo. Pastatymo autorius – Lietuvoje viešinčio ukrainiečių teatro vyriausiasis režisierius Armenas Kaloyanas.
Kitoks teatras kviečia į pašėlusią komediją ŠVENTĖ TĘSIASI! Nuotaikingoje komedijoje Jūsų lauks atviros moteriškos istorijos, juokingos situacijos, netgi detektyvinės intrigos bei gyvai atliekamos dainos. Komedijoje 4 žavios damos iš sostinės pakliūva į provincijos miestelio policijos nuovadą. O čia ir prasideda neįtikėtinai juokingi nuotykiai, santykių aiškinimaisi ir intrigos, kurias bandys numalšinti nuovados policininkas ir į pagalbą iškviestas vienos iš damų vyras. Spektaklio kūrėjai žada nepakartojamas emocijas. ŠVENTĖ TĘSIASI! – tai kultine pretenduojanti tapti komedija, subalansuota ir moterims, ir jas labiau trokštantiems suprasti vyrams. Misija – neįmanoma? Susitikime spektaklyje ir pažiūrėsime. Režisierius – Ričardas Vitkaitis Pjesės autorius – Ramūnas Šimukauskas Vaidina žiūrovams gerai atpažįstami aktoriai iš TV laidos ,,Dviračio šou” personažų, televizijos serialų, filmų ir teatro projektų: Aušra Štukytė / Gabija Urniežiūtė, Tadas Gryn / Ainis Storpirštis, Gabija Jaraminaitė, Vitalija Mockevičiūtė/Eglė Mikulionytė, Oneida Kunsunga, Marius Repšys. Birželio 13 d. 18 val. Klaipėdos koncertų salė Bilietus platina – www.bilietai.lt ir renginio vietos kasoje
Gegužės 27 d., penktadienį, 18.30 val. Klaipėdos Žvejų rūmuose – Gaetano Donizetti (1797–1848) komiška opera „Pulko duktė“ vainikuos Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2021–2022 m. sezoną. Pirmąkart Lietuvoje statoma italų kompozitoriaus Gaetano Donizetti (1797–1848) opera „Pulko duktė“ jau beveik du šimtmečius karaliauja garsiausiose pasaulio scenose. Pelnęs šlovę tėvynėje ir už jos ribų savo komiškomis operomis ir istorinėmis dramomis „Ana Bolena“ bei „Liučija di Lamermur“, G. Donizetti, kaip ir jo amžininkai, bel canto stiliaus kūrėjai Gioachino Rossini bei Vincenzo Bellini, mėgino įsitvirtinti viename didžiausių to meto Europos operos centrų – Paryžiuje. Ir jam puikiai sekėsi: per dvejus savo gyvenimo čia metus (1838–1840) jis sugebėjo gauti užsakymus ir pristatyti savo kūrybą visuose keturiuose Prancūzijos sostinės operos teatruose. 1840 m. vasarį „Opéra Comique“ teatre įvykusi pirmos kompozitoriaus operos prancūzišku tekstu premjera iš pradžių sulaukė aštrios kritikos dėl nevykusio atlikimo. Tačiau netrukus „Pulko duktė“ tapo „kasiniu“ spektakliu ir ilgam išliko teatro repertuare. Operos finale skambanti arija „Salut ? la France“ (Valio Prancūzijai!) tapo neoficialiu Prancūzijos himnu. Jis daugelį dešimtmečių skambėjo spektakliuose, rodomuose visos Prancūzijos operos teatruose nacionalinės šventės Liepos 14-osios proga. Opera netruko pelnyti publikos simpatijų ir kitose šalyse. Įdomu tai, kad XIX a. viduryje opera buvo rodoma ne tik Naujojo Orleano, Niujorko, Londono operos teatruose, bet ir tuomet Prūsijos Karalystei priklausiusios Klaipėdos miesto teatre, vadovaujant impresarijui Franzui Eduardui Morohnui (1841–1859).
Prašo padėti atpažinti
Tyrimą atliekantys Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai prašo visuomenės pagalbos – padėti atpažinti nuotraukoje užfiksuotą vyrą, galintį suteikti vertingos informacijos. Pažinusius asmenį prašome informuoti tel.: 8 700 64208, 8 645 95826 arba el. paštu mindaugas.reinikis@policija.lt .
Iš rungtynių protokolų
Rajono futbolo „7x7“ varžybos Rezultatai. „Veltūnas“ – „Jokūbavas“ – 3:2 (1:0; Artūras Kumpis, Rokas Šipalis, Dangirdas Žilinskas – po 1; Konstantinas Maštaras, Raidas Kvasys – po 1); „SI Group“ – „Kartena“ – 8:0 (4:0; Audrius Gadeikis, Tomas Vainora – po 2, Jokūbas Pocius, Artūras Vaitkus, Jurijus Kurbangalijevas, Žibartas Ringys – po 1); „Rimarko“ – „Slėnis“ – 4:3 (1:2; Laurynas Jokubaitis – 2, Dovydas Zajančauskas, Šarūnas Drakšas – po 1; Mantas Garjonis, Giedrius Černeckis, Tomas Tamašauskas – po 1); „Topoliai“ – FK „Mosėdis“ – 14:5 (4:1; Žilvinas Lukošius – 6, Edvinas Girčys – 3, Kazimieras Gnedojus – 2, Audrius Tolis, Tautvydas Jankavičius, Darius Grigaitis – po 1; Herkus Gulbinas – 2, Giedrius Šmaižys, Dovydas Dvarionas, Robertas Kasparas – po 1); „Vydmantai“ – „Kurmaičiai“ – 4:2 (2:0; Edgaras Makarovas – 2, Alfredas Kairys, Edgaras Dobrovolskis – po 1; Vaidotas Gedvilas, Darius Tiškus – po 1); „Darba“ – „PVM-21“ – 2:2 (1:2; Arnoldas Stalmokas, Laimonas Serapinas – po 1; Julius Lučiunas, Egidijus Bacevičius – po 1); „Kurmaičiai“ – „Darba“ – 1:5 (0:2; Arnestas Pilibavičius – 1, Darius Tiškus – po 1 (į savo vartus); Vilius Balsevičius – 2, Laimonas Serapinas, Kęstutis Zastartas – po 1); „Kartena“ – „Rimarko“ – 3:2 (0:2; Artūras Šlyžius – 2, Martynas Kniukšta – 1; Laurynas Jokubaitis, Šarūnas Drakšas – po 1); „Jokūbavas“ – „SI Group“ – 0:5 (0:2; Audrius Gadeikis, Žybartas Ringys, Kazys Mažonas, Tomas Vainora, Mantas Kidykas – po 1); „Slėnis“ – „Veltūnas“ – 3:7 (0:4; Tomas Tamašauskas – 2, Šarūnas Ramanauskas – 1; Dangiras Žilinskas – 3, Marius Ruginis – 2, Rokas Šipalis, Edvinas Girdenis – po 1); „Vydmantai“ – FK „Mosėdis“ – 7:2 (2:1; Edgaras Makarovas, Edgaras Dobrovolskis – po 2, Robertas Kairys, Marius Alšauskis, Deividas Kumpis – po 1; Mantas Drungilas, Mantvydas Bertulis – po 1); „PVM-21“ – „Topoliai“ – 5:10 (2:7; Andrius Piekus, Julius Lavčiūnas, Mindaugas Alksnys, Mindaugas Tilvikas, Andrius Lukauskas – po 1; Žilvinas Lukošius – 7, Tautvydas Jankavičius, Edvinas Girčys, Darius Grigaitis – po 1).
„P. n.“ informacija
Turnyre Jurbarke – II vieta
Kretingos sporto mokyklos krepšininkai, gimę 2007–2008 m. ir treniruojami Arimanto Mikaločiaus, dalyvavo Jurbarke surengtame krepšinio turnyre, kuris buvo skirtas Lietuvos krepšinio 100-mečiui paminėti. Mūsiškiai krepšininkai, iškovoję 3 pergales ir patyrę 1 pralaimėjimą, šiame turnyre užėmė II v. Šią poziciją turnyrinėje lentelėje lėmė tokie susitikimų rezultatai: „Kretingos SM-Riflis“ – „Jurbarko KKSC“ – 41:24 (rezultatyviausia: Tautvydas Rudys – 14 tšk., Kajus Miežėtis – 8); „Kretingos SM-Riflis“ – „Akemnės SC“ – 47:37 (T. Rudys – 22, Jokūbas Drakšas – 10, Deivydas Kazlauskas – 8); „Kretingos SM-Riflis“ – „Lazdijų SC“ – 41:26 (T. Rudys – 13, J. Drakšas – 11, Nojus Tautavičius – 6); „Kretingos SM-Riflis“ – „Trakų KKSC“ – 43:51 (T. Rudys – 23, J. Drakšas – 10). Naudingiausiu komandos žaidėju pripažintas Rojus Rupšlaukis. Trenerio A. Mikaločiaus komentaras: „Su šia komanda Moksleivių krepšinio lygos sezoną baigėme jau senokai, dėl to dabar dalyvaujame įvairiuose turnyruose, kad galėtumėm įgyti žaidybinės patirties ir rengtis kitoms sezono dvikovoms. Šiame turnyre akcentavau komandos gynybą, kurią puikiai ir pademonstravome – turnyre buvome mažiausiai metimų praleidusi komandą. Puolime turėjome du išskirtinius lyderius – Tautvydą Rudį ir Jokūbą Drakšą, kurie vedė komandą visą turnyrą, gynyboje – Rojų Rupšlaukį, dengusi varžovų lyderius. Dėl to Rojus ir tapo geriausias komandos žaidėjas. Užimta II vieta – geras rezultatas, nedaug trūko iki aukso. Su šia komanda dar vyksime ir į kitus turnyrus Jonavoje, Mažeikiuose, kitur.“
„P. n.“ informacija
Apie naujovišką apžvalgos ratą ir kitus Palangos džiaugsmus
Mėgautis vaizdais iš paukščio skrydžio visais metų laikais – tokią svajonę palangiškiams ir poilsiautojams išpildė bendrovė „Rota Fortuna“ kurorto Basanavičiaus gatvėje nuo šio pirmadienio pradėjusi eksploatuoti į daugiau kaip 40 metrų aukštį pakeliantį išskirtinį ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse apžvalgos ratą. Romantika svaiginančiame aukštyje Pasak „Rota Fortuna“ vadovo Dainiaus Drungilo, ne vieno milijono eurų vertės 2021 metais pagamintą modernų įrenginį bendrovė ilgam laikui nuomojasi iš žinomos olandų kompanijos „Mondial“, kurios veiklos istorija siekia per 40 metų, į pasaulį ji yra išleidusi per 70 tokių apžvalgos ratų. Jų galima pamatyti Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, daugelio Europos šalių didžiuosiuose miestuose, dabar turime ir Lietuvoje, Palangoje. Keliomis spalvomis apšviestą apžvalgos ratą jau bus galima pastebėti ir nuo plento įvažiuojant į Palangą. Įrenginį sudaro 27-ios uždaros gondolos, viena – išskirtinė, prabangi. Ji, D. Drungilo žodžiais, kai kam gali tapti romantiška vieta saulei leidžiantis išgurkšnoti taurę šampano, o įsimylėjėlių poroms – pasipiršti. Pramoga trunka 10 minučių. Per tiek laiko apsukami trys ratai, greitis yra reguliuojamas. Vienam asmeniui „kelionė“ kainuoja 10 eurų, tačiau VIP gondoloje brangiau – dviem asmenims 50 eurų, o keturiems – 100. Iš viso vienu metu gali suktis 160 žmonių. Norinčiųjų neprisirinkus, suktų nors ir vieną. Visose gondolose įrengta vėdinimo sistema, tad, svilinant saulei, nebus karšta, o žiemą neteks drebėti, kadangi gondolos apšildomos. Verslininkas patikino, kad įrenginys – saugus, jokia žmogiškoji klaida neįmanoma. Jeigu netikėtai dingtų elektra, būtų naudojamas turimas generatorius, ir žmonės ramiai būtų išlaipinti. Esant stipriam iki 20 m/s vėjui, apžvalgos ratas neveiks.
Pirmadienį apie 18.30 val. Bendrasis pagalbos centras Kretingos rajono ugniagesiams pranešė apie Medžiotojų gatvėje Budrių kaime degančią bitidę ant ratų. Kaip sakė rajono Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininką pavaduojantis Vaidas Puidokas, įvykio vietoje pirmoji pasirodė Kartenos, o po kelių minučių ir Baublių ugniagesių komandos. Kretingiškius kolegas teko atšaukti – užgesinti ir sutvarkyti gaisravietę pakako esamų pajėgų, mat apie 10 namelių su bitėmis jau buvo baigę pleškėti. „Savininkas avilių ten laikė ir daugiau, bet neaišku, ar tuose, kurių liepsnos nespėjo paliesti, buvusios bitės išgyvens, ar neapsinuodijo“, – svarstė V. Puidokas. Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Eugenijaus Bertašiaus teigimu, aviliai galėjo užsidegti dėl žmogaus neatsargumo: iš be priežiūros paliktos dūminės žarija tikriausiai nukrito ant pagalvės, ši smilko ir per laiką užsidegė. Bitininkyste pats užsiimantis šios tarnybos specialistas Justas Šedys paaiškino, kad savininkai dūmus naudoja aršioms bitėms nuraminti, o pagalvė reikalinga aviliui apšiltinti.
„P. n.“ informacija
Robertas Petrauskas: „Be Ukrainos Rusija yra tik Azija“
Istorikas, knygų serijos apie II pasaulinį karą autorius Robertas Petrauskas ėmėsi kito laikotarpio – Šiaurės karo, kurio kulminacija – 1709-aisiais įvykęs Poltavos mūšis. Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje pristatydamas savo naujausią knygą „Poltava“, R. Petrauskas supažindino klausytojus su Europa šio karo išvakarėse, kai dominavo ryškiausios istorinės figūros – Rusijos caras Petras I, Švedijos karalius Karolis XII ir Abiejų tautų Respublikos valdovas Augustas II. Publikai rašytojas labiausiai siekė atskleisti istorinį kontekstą, leidžiantį geriau suprasti šiandieninį Rusijos ir Ukrainos karą. Domėtis paskatino Nacionalinė ekspedicija Iš Gargždų kilęs ir vaikystėje vasaras pas senelius Salantuose leisdavęs rašytojas ir populiarus TV laidų vedėjas R. Petrauskas prisipažino, kad panirti į 300 metų senumo, o ir dar senesnius įvykius Europoje jį paskatino 2018 m. surengta Nacionalinė ekspediciją į Ukrainą, kurioje jis dalyvavo. „Ligi tol galvojau, kad ukrainiečiai – tai viena slavų tautų, bet ekspedicijoje pakeičiau nuomonę ir iš jos grįžau su Ukraina širdyje. Įsitikinau, kad mes su ukrainiečiais esame labiau broliai ir seserys negu apie tai žinome“, – akcentavo istorikas. O pradėti rašyti knygą, kurią ketina tęsti, jį paskatino Rusijos imperijos ministro pirmininko Piotro Stolypino frazė: „Pas mus, Rusijoje, per 20 metų pasikeičia viskas, bet per 200 metų – niekas“. Todėl, pasak autoriaus, reikia sugrįžti į Rusijos istoriją kas 20 metų, kad šiandien suprastum tos tautos dvasią. „Petras I pastatė Sankt Peterburgą, pavadinęs jį ne savo – caro ir imperatoriaus – bet šventojo Petro vardu. Šiame mieste gimė Putinas. Putinas manipuliuoja iškreiptais faktais, todėl istoriją privalome žinoti. Jis pats to nė nesuvokdamas mums tapo geru istorijos mokytoju. Rusija nebuvo tokia, kokia yra dabar, nes ji užkariauta. Taikliai pastebėta, kad Rusija, pačių rusų žargonu šnekant, baigiasi ten, kur gauna į snukį. Tik ten ji sustoja“, – akcentavo rašytojas. Pasak R. Petrausko, iš Lenkijos kilęs diplomatijos patriarchas, JAV prezidentų Džono F. Kenedžio ir Lindono B. Džonsono patarėjas Zbygnevas Bžezinskis dar 1992 m. paaiškino: kai Petras I laimėjo Poltavos mūšį, jis uzurpavo Ukrainą, Baltarusiją ir Eurazijos kraštą pavertė Europa. Rusija tapo jėga, ir su ta jėga Europa privalėjo skaitytis. Be Ukrainos Rusija yra tik Azija. Be Ukrainos Rusija nustoja būti imperija, o su ja susigrąžina imperiją. Tai ir vyksta šiomis dienomis.
Kaip mes ėjome į Kretingos pradinę mokyklą
1939 m. Vilniaus gatvės ir Šaulių (Žemaitės) alėjos kampe pastatyta nauja pradinė mokykla tūkstančiams kretingiškių tapo jų pirmąja mokykla, suteikusia galimybę įgyti pradinį išsilavinimą, kurio reikia tolesniam asmenybės ugdymui. Mūriniai rūmai buvo pastatyti už valstybės lėšas pagal Kretingoje dirbusio statybos inžinieriaus Vinco Puskunigio (1901–1977) projektą ir kainavo apie 250 tūkst. litų. Zanavykų krašte, prie Šakių, gimęs V. Puskunigis 1930 m. baigė Kauno aukštesniąją technikos mokyklą ir Šakių apskrityje pradėjo dirbti statybos techniku, čia 1931–1932 m. suprojektavo Šakių ligoninę. 1932 m., sukūręs šeimą, atvyko gyventi į Kretingą. Išsilavinęs, ne vieną užsienio kalbą mokėjęs V. Puskunigis Kretingos apskrityje ne tik projektavo ir statė administracinius pastatus, gyvenamuosius namus, tiltus, bet aktyviai reiškėsi ir visuomeninėje veikloje, vadovavo vietos šauliams. 1941–1945 m. jis buvo atsakingas už Kretingos apskrities tiltų priežiūrą ir kelius. 1945 m. vasario mėnesį sovietinės valdžios suimtas ir kartu su kitais Kretingos inteligentais išvežtas į filtracijos stovyklą Karelijoje, kur praleido 17 mėnesių, kirto mišką, kasė Belomoro kanalą. Paleistas į laisvę, visiškai išsekęs grįžo į Kretingą, čia toliau dirbo statybos inžinieriumi. Išėjęs į pensiją, apsigyveno Kulautuvoje, kur 1977 m. mirė. Šiai statybai vadovavęs Kretingos Pranciškonų gimnazijos ir Šv. Antano rūmų statytojas statybos inžinierius ir rangovas Rapolas Žigas (1891–1942) taip pat patyrė sovietinio režimo represijas.
Kretingos kunigaikščiai Sapiegos
Prieš 400 metų Kretingos dvaro valdos su miestu atiteko kunigaikščių Sapiegų giminei, kuri čia šeimininkavo iki 1745 metų. Šią įtakingą XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminę mūsų mieste nuo 2021 m. mena Sapiegų gatvė, jungianti Vilniaus gatvę su Darbėnų plentu. Kretingos savininkui Jonui Karoliui Chodkevičiui 1621 m. mirus, jo valdų paveldėtoja tapo 17-metė dukra Ona Scholastika Sapiegienė. Nepaisydama pamotės Onos Aloizės Chodkevičienės ir dėdės Trakų vaivados Aleksandro Chodkevičiaus nepritarimo, visą paveldėtą turtą 1622 m. gegužės 2 d. ji užrašė vyrui, Lietuvos didžiajam maršalkai Jonui Stanislovui Sapiegai. Dėdė ir antros eilės pusbrolis Kristupas Chodkevičius bandė valdas išsaugoti Chodkevičių giminei ir šį veiksmą užprotestavo. Tačiau 1625 m. vasario 18 d. Varšuvoje posėdžiavęs seimas pripažino, kad valdos užrašytos nepažeidžiant įstatymų. Taip Kretingos dvaras atiteko kunigaikščių Sapiegų giminei. Sapiegos kildina save iš Gedimino sūnaus Narimanto. Tačiau rašytiniai šaltiniai liudija, kad giminė XV a. viduryje kilo iš Smolensko žemės rusų bajoro, didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio raštininko Semeno Sopihos. Didžiausią galybę Sapiegos įgavo XVII a., kai lietuvių ir rusėnų žemėse valdė daugybę dvarų ir miestų, formavo ir vykdė Lietuvos užsienio ir vidaus politiką. Giminės simboliu tapo iš lenkų bajorų atkeliavusio Lapino herbo atmaina. Didįjį Sapiegų herbą sudarė mantijos su kunigaikščio karūna fone esantis raudonas skydas, kurio apatinę dalį užėmė Vytis. O viršutinė dalis buvusi padalinta į tris laukus: viduriniame vaizduojama strėlė su dvigubu kryžiumi (Lapino herbo ženklas), dešiniajame – strėlės peršauta šarvuota ranka, kairiajame – trys lelijos. Virš skydo kilo šalmas su karūna ir lapino pusfigūre.
Rūdaičiuose seniūnijos nebus
Rūdaičių, kitų Kretingos seniūnijos kaimų gyventojai pasipriešino Kretingos rajono savivaldybės Strateginio planavimo tarybos sprendimui Kretingos centre įsikūrusią kaimiškosios seniūnijos administraciją iškelti į Rūdaičius. Trečiadienio vakare Rūdaičių kultūros namų salėje gausiai susirinkusiems gyventojams meras Antanas Kalnius pažadėjo, kad neteiks Savivaldybės tarybai sprendimo projekto dėl Kretingos seniūnijos laikino įkurdinimo Rūdaičiuose. Galutinį sprendimą Kretingos seniūniją iškraustyti laikinai į Rūdaičių kaimą ir dabartines jos apie 240 kv. m patalpas Rotušės a. 1 trečiame aukšte užleisti steigiamam Kretingos jaunimo centrui priimti turėjo Savivaldybės taryba ateinantį ketvirtadienį, gegužės 26 d., numatytame tarybos posėdyje. Gyventojai spėjo sprendimui užkirsti kelią – nepritarimą seniūnijos perkraustymui išsakę trečiadienio sueigoje ir surinkę 125 protesto parašus. Parašų turėtų būti daugiau, nes žmonės vis dar pasirašo. Susitikimo pradžioje kalbėjęs A. Kalnius pripažino, kad būtent jis inicijavo seniūnijos perkėlimą į Rūdaičius. Tą darė siekdamas taupyti Savivaldybės pinigus, kadangi svarstytų pastatų Padvariuose dvaro sodybos teritorijoje pritaikymas seniūnijai brangiai kainuotų, dviejų – per 200 tūkst. eurų už kiekvieną, o pastato atstatymui ant nudegusio dvaro tvarto pamatų reikėtų apie 1,5 mln. eurų. Brangi būtų taip pat dvaro teritorijoje išžvalgytų patalpų nuoma – tam metams reikėtų apie 20 tūkst. eurų. Meras vardijo Savivaldybės prioritetus skirstant ir naudojant biudžeto lėšas: sutvarkyti vaikų darželius, užbaigti Sporto ir sveikatingumo komplekso, kitų objektų statybą, rekonstrukciją. „Turite vienintelę istorinę galimybę Rūdaičiuose turėti seniūniją, tam gerą pastatą, tereikia iš jo iškelti ambulatoriją. Jos neuždarome, biblioteka, kultūros įstaiga, parapijos namai lieka. Seniūnijos atsiradimas reikštų geresnę aplinką, naujų darbo vietų galimybę“, – bandė A. Kalnius įtikinti seniūnijos nauda rūdaitiškius ir kitų kaimų gyventojus, jiems susisiekti su Rūdaičiais siūlęs naujus Kretingos autobusų parko maršrutus. „Kraustyti seniūniją į Padvarius lėšų biudžete nėra, ir jaunimo centrui vietos nėra – sustoja viskas“, – reziumavo jis.
|
|
